Per ateinantį dešimtmetį į penkias pagrindines šakas investuoti 1,8 trln. dolerių ne tik padėtų sumažinti visuotinio atšilimo poveikį, bet ir atneštų daugiau nei 7 trln. dolerių vertės grąžą, teigiama Pasaulinės prisitaikymo komisijos (angl. Global Commission on Adaptation, GCA) paskelbtoje ataskaitoje.

„Visuotiniai veiksmai sulėtinti klimato kaitą gali duoti vaisių, tačiau jų nepakanka. Turime masiškai investuoti, kad prisitaikytume prie sąlygų, kurios neišvengiamai ateis“, – sakoma ataskaitos išvadose.

Pasak tyrimo autorių, investicijos į ankstyvojo perspėjimo sistemas, klimatui atsparią infrastruktūrą, mangrovių apsaugą, žemės ūkio kokybę, gėlo vandens prieinamumą atsipirktų kelis kartus.

Mangrovės – tropiniai vandens miškai – apsaugo nuo audrų ir veikia kaip veisyklos komercinei žvejybai, tačiau trečdalis jų visame pasaulyje buvo iškirsta turizmo ar akvakultūros poreikiams.

Nesiėmus jokių veiksmų iki 2030 m., Ban Ki-moono teigimu, „klimato kaita daugiau nei 100 mln. žmonių besivystančiose šalyse nustumtų žemiau skurdo ribos“.

„Žmonės visur junta viską niokojančius klimato kaitos padarinius“, – tvirtino vienas iš GCA vadovų, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, vadovaujantis komisijai kartu su Ban Ki-moonu ir Pasaulio banko vadove Kristalina Georgieva.

Per pastaruosius 25 JT klimato derybų metus prisitaikymas buvo nustumtas į darbotvarkės paraštes, jo vietą užėmė padarinių „švelninimas“ – anglies emisijos sumažinimas.

Žmonės visur junta viską niokojančius klimato kaitos padarinius.

Ilgą laiką klimato kaita buvo vertinta tik kaip besivystančių šalių reikalas.

Vis dėlto neseniai įvykę potvyniai ir uraganai Jungtinėse Valstijose bei karščio bangos Europoje ir Japonijoje parodė, kad turtas neapsaugo nuo klimato kaitos.

„Tai vyksta ne besivystančiame, bet ir išsivysčiusiame pasaulyje“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Didžiosios Britanijos tarptautinės plėtros departamento mokslininkas Dominicas Molloy'us. Tiesa, jis pabrėžė, kad susitelkimas ties prisitaikymu prie klimato kaitos neturėtų pakenkti pastangos sumažinti anglies taršą.

„Būtinai turime daryti abu dalykus – mažinti emisijas ir prisitaikyti. Šios komisijos tikslas buvo užtikrinti, kad būtų matomas prisitaikymo kelias, o ne nukreipti dėmesį nuo švelninimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė D. Molloy'us.

Nesėkmės kaina

Dėl šiltnamio dujų taršos, lėtai čirškinančios mūsų planetą, jau įvyko mirtinos karščio bangos, superuraganai, taip pat trūksta geriamo vandens, o jūros lygis kyla.

Vienas iš tokių uraganų – Dorianas – šį mėnesį niokojo Bahamas.

Nuo XIX a. pabaigos Žemės vidutinė paviršiaus oro temperatūra šoktelėjo daugiau nei 1 laipsniu Celsijaus. Jei anglies dioksido (CO2) tarša nebus sumažinta, iki XXI a. amžiaus pabaigos planetos temperatūra šoktels dar 2-3 laipsniais.

2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimu šalys įsipareigojo siekti, kad temperatūros kilimas būtų sustabdytas ties „gerokai žemesne nei“ 2 laipsnių Celsijaus riba, tikimasi pasiekti ir 1,5 laipsnio Celsijaus ribą.

Tiesa, GCA ataskaitoje minimi 1,8 trln. dolerių 2020-2030 m. laikotarpiu nepatenkintų visų su klimatu susijusių pasaulio poreikių – būtų užtikrintas tik perspėjimo sistemų ir keturių kitų šakų finansavimas.

7,1 trln. dolerių grąžos apskaičiavimas remiasi Pasaulio banko skaičiavimais, esą klimato kaita spartėja, taigi, klimato kaitos padaryta žala taip pat auga – apie 1,5 proc. per metus.

„Jei atidėsime švelninimą dar labiau, niekada nebegalėsime tinkamai prisitaikyti ir užtikrinti žmonijos saugumą“, – perspėjo ataskaitos autorė ir buvusi JT klimato kaitos derybų forume vadovė Christiana Figueres.

Ban Ki-moonas grįžo į savo tėvynę praeitą mėnesį po dešimtmetį trukusio darbo JT būstinėje Niujorke. Daugelis prognozavo, kad jis kandidatuos prezidento rinkimuose, jeigu dabartinė šalies vadovė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) vėliau šiais metais bus galutinai pašalinta iš posto per jau prasidėjusį apkaltos procesą.

Vis dėlto tokiam scenarijui iškilo virtinė kliūčių.

"Aš pasitrauksiu iš politikos, - Ban Ki-moonas sakė žurnalistams per spaudos konferenciją. - Atsiprašau, kad nuvyliau daug žmonių."

Buvęs JT vadovas niekada nebuvo oficialiai paskelbęs, kad kandidatuos, bet dalyvavo virtinėje viešų renginių. Daugelis tikėjosi, kad jis įstos į valdančiąją partiją "Saenuri", kuriai priklauso ir Park Geun-hye, arba prisidės prie galinčios atskilti konservatyvios jos frakcijos ir taps jos kandidatu.

Tačiau Ban Ki-moonui nesisekė užsitikrinti palaikymo griežtai partinėje Pietų Korėjos politinėje sistemoje. Be to, kai kuriems jo giminaičiams buvo iškelta kaltinimų korupcija, o dėl nuotraukų, kuriose Ban Ki-moonas matomas mėginantis įkišti iškart du banknotus į bilietų pardavimo automatą, daugeliui sudarė įspūdis, kad buvęs JT vadovas nesusigaudo realiame pasaulyje.

"Mano tyras patriotizmas ir siekia tapo šmeižto, beveik prilygstančio asmenybės žudymui, aukomis", - trečiadienį pareiškė jis, tuomet nusilenkė, pasklaidė atsineštus popierius ir paliko tribūną.

Kai Ban Ki-moonas grįžo į Pietų Korėją baigęs JT vadovo kadenciją, apklausos rodė, kad jį palankiai vertino 20,3 proc. potencialių rinkėjų, bet šie reitingai greitai nusmuko ir pastarosiomis dienomis tesiekė 13,1 procento.

Karjeros diplomatas Ban Ki-moonas niekada nepriklausė jokiai Pietų Korėjos partijai, bet 2004-2006 metais dirbo užsienio reikalų ministru velionio liberalių pažiūrų prezidento Roh Moo-hyuno (No Muhiono) vyriausybėje.

Su paskutinėmis 2016 m. minutėmis baigėsi ir Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono kadencija. Atsisveikindamas jis sakė apgailestaujantis, kad jam nepavyko sustabdyti karo Sirijoje ir kad nepadarė užtektinai, siekdamas pasaulyje užtikrinti taiką. Politologai 10 metų trukusį jo valdymą apibūdina kaip labai diplomatišką, bet blankų ir neryžtingą. Tikimasi, kad naujasis Jungtinių Tautų vadovas A. Guterresas atkurs organizacijos įtaką tarptautinėje arenoje. Jam teks vadovauti vienu dramatiškiausiu laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

A. Guterresas Generalinėje Asamblėjoje kalbėjo, kad šiuo metu Jungtinėms Tautoms ir visam pasauliui trūksta teisingos lyderystės  ir stiprių vertybių. Jis teigė kovosiantis prieš plintantį populizmą, ksenofobiją, rasizmą, ir ekstremistus. Tarptautinės politikos analitikos fondo Berlyne tyrėja ir buvusi žurnalo „Jungtinės Tautos“ vyriausioji redaktorė A. Papenfuss Ban Ki-mooną apibūdina, kad vidutinį vadovą ir tiki, kad A. Guterresui pavyks atlaikyti spaudimą.

– 10 metų – ilgas laikotarpis, per kurį visame pasaulyje buvo įvairių krizių, svarbių įvykių ir dilemų. Kaip būtų galima susumuoti visą 10-ies metų Ban Ki-moono kadenciją?

– Ban Ki-moono kadencija nevienareikšmiška. Bet kuris analitikas jums pasakytų, kad jis nebuvo tik prastas ar tik geras vadovas. Pati asmeniškai galiu pasakyti, kad esu nusivylusi jo kadencija. Šiuo metu pasaulis išgyvena prastus laikus. Per 10 metų trukusią kadenciją iškilo daug naujų kompleksiškų krizių. Ar bent viena jų buvo išspręsta? Vargiai. Visas krizes nustelbė karas Sirijoje, tačiau nevertėtų pamiršti Krymo aneksijos, karo Jemene, konfliktų Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, Pietų Sudane. Vardiju tik akivaizdžiausius.

Ban Ki-moonas dirbo daug ir nuoširdžiai, tačiau jam trūko charizmos ir lyderystės sugebėjimų. Jo anglų kalba nėra sklandi, todėl jo viešos kalbos skambėdavo nykiai ir neįkvepiančiai. Labai dažnai jis buvo tiesiog įvykių stebėtojas ir nuolatos kartodavo, koks yra dėl jų susirūpinęs, tačiau, kai tikrai reikėjo įsikišimo ir tvirtos pozicijos, jo tarsi iš viso nebūdavo. Be abejo, pirmiausia tai yra Jungtinių Tautų šalių narių pareiga dirbti kartu stabdant konfliktus. Tačiau, mano nuomone, jis, kaip generalinis sekretorius, turėjo nuolatos daryti spaudimą šalims, kad šios veiktų ir vienytųsi dėl svarbiausių Jungtinių Tautų tikslų palaikant tarptautinį saugumą ir taiką. Manau, kad daugeliu atvejus jis tikrai galėjo pasielgti geriau.

Taip pat reikėtų paminėti ir kitus dalykus, kurių jis nepasiekė – tai branduolinių ginklų draudimas, efektyvesnis atsakas į migrantų krizę, Jungtinių Tautų organizacijos ir taikos palaikymo misijų reformos, vidaus informatorių apsaugojimas, kompensacijos nukentėjusiems dėl choleros Haityje.

– Kiek teko skaityti kitų politologų komentarus apie Ban Ki-moono veiklą, daugelis pabrėžia būtent Jungtinių Tautų reakciją į choleros krizę Haityje ir kad Ban Ki-moonas Haičio žmonių dėl to atsiprašė visai neseniai.

– Jo reakcija buvo visiškai netinkama, jis turėjo sureaguoti daug anksčiau ir efektyviau. Dėl techninių detalių jis buvo iš dalies teisus, tačiau atsiprašydamas nepaminėjo, kad choleros virusą į Haitį atvežė Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijos karys iš Nepalo. Net jeigu to negalima įrodyti 100 proc. Norėdamas „nublizginti“ savo kadenciją, jis paskyrė didesnę kompensaciją nukentėjusiesiems nuo epidemijos, tačiau tai galėjo padaryti daug asmeniškiau.

– Tarp visų jo klaidų minėjote ir konfliktą Sirijoje. Kaip kitaip, t. y. geriau, Ban Ki-moonas galėjo sureaguoti?

– Sirijos konfliktas tikriausiai yra pati kompleksiškiausia krizė per visus paskutinius 10 metų. Tiesą sakant, negaliu įsivaizduoti, kad situacija galėtų būti dar dramatiškesnė. Jungtinės Tautos turi specialųjį  pasiuntinį Sirijoje Staffaną de Misturą, prieš tai buvo Lakhdaras Brahimis ir Kofį Annaną. Nė vienam iš jų nepavyko pasiekti teigiamų susitarimų. Neseniai kalbinau S. de Misturą, jis sakė, kad situacija Sirijoje labai komplikuota. Šalyje veikia 89 skirtingos sukilėlių grupės, visos jos turi skirtingus tikslus, humanitarinės pagalbos beveik neįmanoma suteikti dėl Basharo al-Assado politikos, Rusija blokuoja visus klausimus dėl Sirijos Saugumo Taryboje. Taigi, Jungtinių Tautų vadovui rasti geriausią reakciją – be galo sudėtinga užduotis. Jis gali nebent tarpininkauti tarp šalių.

– Jeigu Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi būtų buvęs kitas žmogus, galbūt turintis daugiau charizmos, ar į tokią sudėtinga krizę, kaip karas Sirijoje būtų galima kaip nors efektyviau sureaguoti?

– Manau, kad Ban Ki-moonas nemanė galintis kažką daugiau padaryti. Galbūt jis galėjo paskirti dar profesionalesnius diplomatus misijai Sirijoje. Kalbant apie  krizę Alepe, galbūt  jis tiesiog galėjo pats nuvykti į Alepą, jame apsistoti ir paskelbti: „Rusija, Assadai, nedrįskite bombarduoti, kol aš čia esu“. Galbūt tai galėjo būti išradingas, tarptautinę bendruomenę sujudinęs gestas. O būti Niujorke ir kartoti, kaip tai siaubinga, akivaizdu, nepakanka. Nors Ban Ki-moonas nebuvo visiškai sukaustytas, jis prisidėjo ir prie teigiamų pokyčių. Jo indėlis buvo svarbus Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje, kad derybos vyktų greitai ir sėkmingai, taip pat darnaus vystymosi tikslai, labiau įgalintos moterys, ypač Jungtinių Tautų viduje.

– O ko galima tikėtis iš naujojo Jungtinių Tautų vadovo A. Guterreso? Ar iš jo galima tikėtis aktyvesnės pozicijos?

– Manau, kad jis daug daugiau žadantis lyderis. Iš jo labai daug tikimasi – kad jam pavyks atstatyti pasitikėjimą Jungtinėmis Tautomis ir atkurti organizacijos įtaką, kuri, mano nuomone, per Ban Ki-moono kadenciją labai sumažėjo. A. Guterresas tikrai buvo geriausias kandidatas iš vienuolikos. Jis paliko labai gerą įspūdį, kai atsakinėjo į klausimus Generalinėje Asamblėjoje. A. Guterresas yra sukaupęs išskirtinė patirtį ir aukščiausios klasės diplomatinius įgūdžius. Jis 10 metų vadovavo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūrai.

– Ar tai reiškia, kad iš jo galima tikėtis išskirtinio dėmesio migracijos ir pabėgėlių klausimais?

– Neabejotinai. Šiuos klausimus jis stums į priekį. Galbūt jis net inicijuos migrantų konvenciją, kurios dabar nėra. Šiuo metu yra tik Ženevos pabėgėlių konvencija. Manau, kad jis sieks apibrėžti migrantų teises ir kaip kiekviena iš šalių turėtų juos traktuoti. A. Guterresas buvo Portugalijos pirmininkas, žmogaus teisių gynėjas. Jis laisvai kalba anglų, prancūzų, ispanų, portugalų kalbomis ir yra tikrai vertas šio posto. Vis dėlto reikia pripažinti, kad iššūkiai didesni, nei galima įsivaizduoti. Šiek tiek nerimauju, kokie bus jo santykiai su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Man atrodo, jis darys daug didesnį spaudimą nei Barackas Obama. Tikiu, kad A. Guterresui pavyks atlaikyti spaudimą.

– Minėjote, kad per Ban Ki-moono kadenciją Jungtinių Tautų įtaka sumenko, nusivylimas organizacija pastaraisiais metais labai išaugo. Daug kas pasakytų – kam iš viso reikalinga ši organizacija, jei viską galų gale nuspręs Rusijos ar Jungtinių Valstijų lyderiai. Koks dabartinis organizacijos vaidmuo ir kokias galias tarptautinėje arenoje turi generalinis sekretorius?

– Pats Jungtinių Tautų vaidmuo nesikeitė pastaruosius 71 metus. Tuo metu Saugumo Taryboje visada būdavo panaši situacija. Ją visuomet sudarė penkios nuolatinės šalys narės, turinčios veto teisę. Manau, kad artimiausiu metu visos Saugumo Taryboje vykstančios diskusijos turi būti viešos, nes šiuo metu daugelis jų vyksta privačiai, net kai kurios suinteresuotos šalys ne visada įleidžiamos. Panaikinti veto teisę vargu ar pavyks, tačiau yra ir kitų neformalių diplomatinių būdų, kaip galima pasiekti skaidresnių procesų Saugumo Taryboje.

Tačiau Jungtinės Tautos turi daug padalinių ir vykdo daug svarbių veiklų, kur nėra jokių veto teisių, ir kurios atlieka svarbų kasdienį darbą kenčiančių žmonių labui. Tik apie jį galbūt trūksta daugiau informacijos. Situacija Jungtinėse Tautose priklauso ir nuo to, kas yra šalių lyderiai. Jeigu valstybes valdo tokie asmenys, kaip Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas, susitarti visada bus sunku. Tačiau, giliai tikiu, kad po kokių 10 metų situacija pagerės ir šalims vadovaus labiau demokratiški vadovai.

A.Guterresas pareigas iš Ban Ki-moono (Ban Kimuno) perėmė sausio 1 dieną ir pažadėjo pertvarkyti šią pasaulinę organizaciją bei smarkiai padidinti pastangas globalioms krizėms – nuo skerdynių Sirijoje iki kraujo upių Pietų Sudane – spręsti.

Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas ir JT pabėgėlių reikalų agentūros vadovas per debatus apie konfliktų prevenciją Saugumo Taryboje pareiškė, kad per daug laiko ir išteklių eikvojama reaguojant į krizes, o ne užkertant joms kelią.

„Žmonės už tai moka per brangiai, – sakė A.Guterresas. – Mums reikia visiškai naujo požiūrio“.

JT vadovas paskelbė, kad ketinama imtis iniciatyvos stiprinti tarpininkavimą, kuris padėtų įgyvendinti jo ryžtą sukelti „diplomatijos už taiką antplūdį“, bet šio plano detalių nepateikta.

Šiaurės Korėjos propagandos portalas „Uriminzokkiri“ pranešė, kad numanomos Ban Ki-moono prezidentinės ambicijos yra absurdiškos, nes tai, kaip jis pastaruosius 10 metų vykdė JT vadovo pareigas, tėra verta „kritikos ir gėdos“.

Straipsnyje teigiama, kad Ban Ki-moono reputacija Pietų Korėjos vidaus politikoje yra prasta, nes jis esąs oportunistas, „plaukiantis pavėjui ir keičiantis spalvą pagal aplinkybes“.

„Yra toks senas posakis, kad kojas ištiesi tik tiek, kiek siekia tavo antklodė, ir jo prezidentinių ambicijų puoselėjimas, nors jis gyvena visaip kritikuojamas ir gėdijamas, gali būti pavadintas tik ... tuščia, kvaila svajone“, – rašė „Uriminzokkiri“.

Ban Ki-moonas, kurio antroji penkerių metų JT generalinio sekretoriaus kadencija baigsis šių metų pabaigoje, nėra oficialiai pareiškęs, kad sieks Pietų Korėjos prezidento posto, tačiau nėra ir atmetęs tokios galimybės.

Anksčiau šią savaitę per susitikimą Niujorke su Pietų Korėjos žurnalistais Ban Ki-moonas nurodė, kad yra pasiruošęs „sudeginti“ save iš atsidavimo Pietų Korėjai, ir toks pareiškimas buvo palaikytas kol kas akivaizdžiausia užuomina apie norą tapti naujuoju šalies prezidentu.

Ban Ki-moonas pastaruoju metu yra dėmesio centre, nes Pietų Korėjoje artimiausiais mėnesiais gali būti surengti prezidento rinkimai.

Opozicijos kontroliuojamas šalies parlamentas gruodžio 9 dieną pritarė į korupcijos skandalą įsipainiojusios prezidentės Park Geun-hye (Pak Gjunhė) apkaltai. Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas per artimiausią pusmetį nuspręs, ar politikė bus visam laikui nušalinta nuo pareigų, ar bus sugrąžinta į savo postą.

Ban Ki-moonas tai sakė pristatydamas naują JT poziciją dėl choleros Haityje ir pastangas suteikti pagalbą ligos paveiktoms bendruomenėms. Cholera jau paveikė maždaug 800 tūkst. Haičio gyventojų, kurių daugiau kaip 9 tūkst. mirė.

„Jungtinių Tautų vardu noriu labai aiškiai pasakyti, jog mes atsiprašome Haičio žmonių. Mes paprasčiausiai nepakankamai padarėme dėl choleros protrūkio ir jos plitimo Haityje. Mes labai apgailestaujame dėl savo vaidmens“, – sakė Ban Ki-moonas, pirmiausia – kreolų kalba, o paskui – prancūziškai ir angliškai.

„Tai metė šešėlį ant Jungtinių Tautų ir Haičio žmonių santykių. Tai dėmė ant JT ... reputacijos“, – pridūrė generalinis sekretorius.

Tyrėjai sako, kad cholerą į Haitį atnešė Nepalo kariai, dalyvavę JT taikos palaikymo misijoje.

Ne vienus metus JT neigė įtarimus, kad yra atsakinga už šį protrūkį, arba išvis tylėjo, o į ieškinius JAV teismuose reaguodavo deklaruodamos diplomatinę neliečiamybę.

Rugpjūčio mėnesį JAV apeliacinis teismas palaikė JT neliečiamybę dėl ieškinio, kuris buvo iškeltas 5 tūkst. choleros Haityje aukų vardu.

Po šio teismo sprendimo Ban Ki-moonas sakė, kad labai apgailestauja dėl choleros sukeltų kančių ir kad JT yra moraliai atsakingos aukoms.

Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas (Janas Eliasonas) sakė, jog Ban Ki-moono atsiprašymas buvo ribotas todėl, kad protrūkį tyrusi komisija nustatė visą virtinę jį nulėmusių veiksnių.

„Mes dabar pripažįstame, kad suvaidinome vaidmenį, bet ... prisiimti visišką atsakomybę už viską yra žingsnis, kurio mums nebūtų įmanoma žengti“, – prieš Ban Ki-moono kalbą žurnalistams sakė J.Eliassonas.

Kalbėdamas Tarptautinę solidarumo su Palestinos tauta dieną, Ban Ki-moonas pabrėžė, kad žydų nausėdijų plėtra okupuotose teritorijose ir palestiniečių namų griovimas pakerta Izraelio demokratiją.

Tačiau JT vadovas taip pat pažėrė kritikos palestiniečiams dėl „paralyžiuojančio vienybės stygiaus“ ir įspėjo, kad jų vidaus nesutarimai pakenkė Palestinos savivaldos demokratijai.

Ban Ki-moonas sakė, kad jei abi konflikto pusės nesiims priemonių atgaivinti taikos viltis, esama pavojaus, „jog gali būti įtvirtinta vienos valstybės realybė“.

JT vadovas gyrė liepą Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketverto – JT, Europos Sąjungos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – paskelbtą ataskaitą, kurią pavadino taikos derybų atnaujinimo gairėmis.

Izraelis ignoravo šią ataskaitą ir ėmėsi žingsnių spartinti nausėdijų plėtrą okupuotose teritorijose bei nugriovė dešimtis palestiniečių namų.

Tokį prašymą 2014 metais blokavo veto teisę turinčios Rusija ir Kinija, bet Ban Ki-moono nuomone, Taryba turėtų pabandyti dar kartą.

Sprendimas buvo priimtas „kritiniu momentu, kai šis ypatingas pripažinimas suteikia reikalingą viltį ir padrąsinimą Kolumbijos žmonėms“, – sakė Ban Ki-moonas, turėdamas omenyje J.M. Santoso pastangas užbaigti pusės amžiaus pilietinį karą su FARC sukilėliais, nors rinkėjai referendume atmetė istorinį taikos susitarimą.

Generalinis sekretorius premiją pavadino „savalaike žinia visiems, kas taip sunkiai triūsė dėl taikos - Kolumbijos vyriausybei, Kolumbijos revoliucinėms ginkluotosioms pajėgoms-Liaudies armijai (FARC-EP)“ ir kitoms politinėms, socialinėms jėgoms, kurios išreiškė troškimą užbaigti konfliktą.

„Šis taikos procesas turėtų įkvėpti mūsų pasaulį“, - sakė Ban Ki-moonas.

FARC sukilėlių lyderis Timoleonas Jimenezas (Timoleonas Chimenesas) nebuvo paskelbtas Nobelio taikos premijos laureatu drauge su J.M. Santosu.

Rugsėjo 26-ąją, po beveik ketverių metų derybų pasirašytas Kolumbijos susitarimas po spalio 2-osios referendumo turėjo būti ratifikuotas, bet rinkėjai jį atmetė, palikdami šalį balansuoti tarp karo ir taikos.

Kolumbijos konfliktas per penkis dešimtmečius pareikalavo daugiau kaip 260 tūkst. gyvybių, dar 45 tūkst. žmonių jo metu dingo, o maždaug 7 mln. buvo priversti palikti savo namus. Į jį įsitraukė kelios kairiųjų partizanų grupuotės, dešiniojo sparno sukarintos grupės ir narkotikų kontrabandininkų gaujos.

Balsavimą stebėjo ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

610 parlamentarų palaikė sutarties ratifikavimą, 38 balsavo prieš ją, o dar 31 susilaikė. Tokie balsavimo rezultatai įgalins Europos Sąjungą penktadienį ratifikuoti Paryžiaus klimato sutartį Jungtinėse Tautose, o šis žingsnis taps papildoma paskata likusiai tarptautinei bendruomenei pradėti jos įgyvendinimą.

„Dabar turite galimybę prisidėti prie istorijos ir nutiesti kelią į geresnę ateitį“, – prieš balsavimą sakė JT generalinis sekretorius šimtams europarlamentarų, susirinkusių Strasbūre.

ES šalių aplinkos ministrai praėjusį penktadienį palaikė greitą susitarimo ratifikaciją, nors tik septynios iš 28 Bendrijos narių pačios ratifikavo Paryžiaus sutartį nuo gruodžio, kai jis buvo priimta.

Šis sprendimas į šalį nustūmė baimes, kad Europa gerokai atsilieka nuo jau ratifikavusių sutartį dviejų stambiausių teršėjų – JAV ir Kinijos.

Ši sutartis įsigalios praėjus 30 dienų po to, kai dokumentą ratifikuos 55 šalys, atsakingos už mažiausiai 55 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Praėjusią savaitę sprendimą ratifikuoti šią istorinę sutartį priėmus trims didžiausioms teršėjoms – Kinijai, Jungtinėms Valstijoms ir Indijai – įgyvendinti Paryžiaus klimato sutartį jau įsipareigojo 62 valstybės.

Jos kartu išmeta 52 proc. planetos šiltnamio dujų, o sutartį ratifikavus ES, bus peržengta reikalinga 55 proc. riba, įskaitant septynias Bendrijos nares, kurios jau yra priėmusios susitarimą.

Šios septynios ES šalys – Austrija, Prancūzija, Vengrija, Malta, Portugalija ir Slovakija – atsakingos už apie 5 proc. pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.