Rankomis – prieš vėją
Apie nelaime gailėjusią baigtis pramogą jokios uosto ar teisėsaugos institucijos nebuvo informuotos.
Paskutinį rugsėjo šeštadienį pajūryje vyravo 15 m/s vėjo greitis. Vėjas tądien pūtė nuo kranto, tad daugybė banglentininkų net nesiruošė į vandenį, nes numatė gresiantį pavojų.
Portalui apie incidentą papasakoję klaipėdiečiai tikino, jog šeštadienį jūros srovės nežmoniška jėga judėjo į jūros gilumą. Tačiau prie pat kranto nebuvo jokių bangų, nes jos susidaro pučiant vakarų vėjams, tai yra kranto link.
Portalą pasiekus pranešimui, kad iš viso penki žmonės buvo nunešti į atvirą jūrą, žurnalistams teko ilgai ieškoti šio incidento dalyvių.
Paaiškėjo, jog išsekusius pramogautojus išgelbėjo pramoginio katerio įgula, visiškai atsitiktinai tuo metu plaukiojusi išilgai kranto.
"Iš pradžių pamatėme vieną galvą jūroje. Viskas nutiko tarp 15 val. iki ir 15 val. 30 min. Priplaukėme arčiau ir pamatėme banglentininką. Jis buvo visiškai išsekęs. Žmogus absoliučiai neturėjo jėgų parplaukti pats. Mes jį paėmėme į katerį ir pargabenome į krantą. Tada jis patikino, kad jūroje dar yra keturi žmonės", – pasakojo klaipėdiečius išgelbėjusio katerio kapitonas.
Kateris pirmiausiai pasiekė viešosios įstaigos "Spotas" vadovą Girmantą Neniškį. Treneris mostelėjo, jog kateris plauktų jaunuolių pusėn. Buvo matyti, jog netoliese jūroje plūduriuoja trys jauni žmonės.
"Jų varomoji jėga yra tik delnai. Prieš tokį vėją ir tokią srovių trauką neįmanoma pasipriešinti. Aš nežinau, ar jie būtų pasiekę krantą. Jie turėjo jau ilgokai kapanotis, bet, spėju, tik tolo nuo kranto", – pasakojo laivavedys.
Iki kranto – kilometras
Pirmąjį jaunuolį kateris rado 700–800 metrų nuo kranto. Apie kilometrą į jūrą buvo nunešti kiti keturi banglentininkai.
Į laivą sulaipinti pramogautojai nebuvo kalbūs. Laivu tuo metu plaukusi kompanija matė, jog jaunuoliai atrodė visiškai netekę jėgų. Su gelbėtojais nedaugžodžiavo ir jaunuolius lydėjęs treneris.
Iš vandens ištraukti pramogautojai tylomis paliko katerį, kai tik šis pasiekė krantą.
Kas šie žmonės, kokiai sporto mokyklai priklauso ir kodėl jie atsidūrė atviroje jūroje, įgula taip ir nesužinojo.
Susidarė įtarimas, jog apie incidentą norima nutylėti – tokią savo versiją pateikė vienas šio sporto pradininkų pajūryje.
"Toks neatsakingumas, apie kurį jau tikrai nevalia tylėti. Visi mes matėme, koks oras ir kokios sąlygos. Kažkas vis tiek išnuomojo įrangą ir deramai neperspėjo, paleido jaunuolius į jūrą. O jei keturi lavonai būtų? Kas atsakytų už mirtis? Užtektų šių mirčių, kad visa šio sporto bendruomenė būtų išprašyta nuo kranto. Tarnybos konstatuotų, kad dėl mirčių kaltos sporto įstaigos, ir visiems mums beliktų susirinkti savo žaislus ir nešdintis lauk", – apie situaciją kalbėjo vienas vandens pramogų teikėjų.
O jei keturi lavonai būtų? Kas atsakytų už mirtis?
Specialistas priminė, jog bet kuris prašalietis gali išsinuomoti įrangą ir pats gali nerti į bangas.
"Na, taip, yra tokių, kurie geba savarankiškai tuo užsiimti. Tačiau čia, kaip suprantu, buvo keturi mokinukai ir vienas treneris. Bet kokiu atveju visa atsakomybė tenka treneriui. Tai jis turi vertinti prognozes. Aš, matydamas tokį vėją, net neduodu žmonėms lentų. Sunku suvokti, kaip galima buvo taip pasielgti", – patikino banglenčių sporto aistruolis.
Banglentininkus išgelbėjęs laivavedys tikino, jog šeštadienį jūroje tikrai nebuvo daug katerių.
"Nežinau, kiek jie būtų laukę, kol kas nors juos būtų išgelbėjęs. Jau sezono pabaiga, todėl niekas į jūrą nebeplaukioja. Turėjau tokios patirties, kai pargabenau dešimt kilometrų nuo kranto nutolusį vandens motociklininką. Motociklas buvo sugedęs, o žmogui beliko įsikibus į jį laukti, kol kas jį ras. O radau aš, taip netikėtai", – prisiminė katerio kapitonas.
Grėsmės nebuvo
Pats G. Neniškis žurnalistams tikino, kad visiškai jokiu nelaimėliu nesijaučia. Vyras kalbėjo savimi pasitikinčiu tonu, o jo pateikta įvykių versija piešė tokį vaizdą, esą niekas ir neprašė banglentininkų gelbėti.
"Ai, ne, baikit, nieko ten nebuvo. Mokinius šiek tiek panešė, aš nuplaukiau iki jų ir per tą laiką tiesiog atsirado kateris. Bet nieko rimto ten nenutiko", – aiškino G. Neniškis.
Kodėl mokiniai į jūrą lipo esant stipriam vėjui, kuris pūtė nuo kranto? Treneris aiškino, jog treniruotėms visuomet tinkamas laikas.
G. Neniškiui nepatiko klausimas, ar buvo kilusi grėsmė mokinių gyvybei?
"O kas čia taip komentuoja? Aš galiu pateikti kitokių komentarų. Visą laiką buvau vandenyje, aš visą laiką mačiau tuos žmones, kurie išsinuomojo įrangą. Kai pamačiau, kad tiems žmonėms jau gali grėsti pavojus, nutraukiau savo pamoką, pasiėmiau lentą ir nuplaukiau iki jų", – aiškino G. Neniškis.
Jis atsakomybę dėl incidento suvertė patiems pramogautojams, kurie esą patys turėjo įvertinti grėsmes.
"Mano, kaip sertifikuoto trenerio, kaip gelbėtojo su sertifikacija, kurios net neturi mūsų gelbėtojai, kaip turinčio dvidešimties metų patirtį, vertinimu, nemanau, jog buvo kilusi kokia nors grėsmė bent vienam žmogui. Tie žmonės išplaukė savarankiškai, ne pamokos metu, išsinuomoję įrangą. Jie neatsižvelgė į orų sąlygas. Juos vėjas nunešė nuo kranto. Kai aš pamačiau, kad gali būti pavojinga situacija, aš nedelsiant iki tų žmonių nuplaukiau. Man juos pasivijus, priplaukė laivas, kuris surinko visus ir parplukdė į krantą", – tikino G. Neniškis.
Paklaustas, ar perspėjo žmones dėl grėsmių, jis aiškino perspėjęs žmones.
"Prieš pamoką aš pasakiau, jog vėjas – nuo kranto. Bet žmonės padarė klaidą – irdamiesi į krantą, jie atsisėsdavo ant lentos pailsėti. O tuomet juos ėmė nešti atgal į jūrą. Aš priplaukęs pasakiau, kad nulenktų galvas ir irtųsi iki kranto. Vienas ar du iš penkių savarankiškai pasiekė krantą. Tik paskutinius tris su manimi parplukdė kateris", – tikino banglenčių sporto treneris.
Tačiau katerio įgula, kuri surinko nelaimėlius jūroje, tvirtina priešingai.
"Tai, kad mes parplukdėme į krantą penkis. Pirmasis, kurį radome, buvo be jėgų. Nors arčiausiai kranto buvo prisiyręs", – įsitikinę įvykio liudininkai.
Beje, tarp išgelbėtųjų buvo ir merginų. Kažin ar itin jauno amžiaus dailiosios lyties atstovės išties būtų pajėgusios pačios pasiekti krantą.
Po incidento krykštavo?
G. Neniškis įtikinėjo, jog į krantą pargabenti banglentininkai esą net krykštavo iš juoko, patyrė nuotykį.
"Jokios dramos nebuvo. Grįžę į krantą mes visi labai smagiai pasijuokėme. Nebūtų katerio, būtume parplaukę į krantą. Jie yra mūsų mokyklos klientai, bet jie tuo metu nebuvo pamokoje. Tiems, kurie čia bando kelti skandalą ir bando šmeižti ir juodinti mane, galiu priminti, kad jų pačių irklentininką tą patį šeštadienį, prieš dvi valandas iki šio incidento, jachta partempė radusi už dviejų kilometrų nuo kranto", – leptelėjo G. Neniškis.
Jei jau buvo žinoma apie incidentą ir į atvirą jūrą nublokštą kitą sportininką, kyla klausimas, kodėl ypatingų sertifikatų turėtojas G. Neniškis nesulaikė žmonių nuo pramogų?
"Jie patys prisiėmė visą atsakomybę. Aš tą situaciją stebėjau, aš ją visą laiką mačiau, priešingai negu kitos mokyklos atstovai. Aš žmones pasiekiau per dešimt minučių, mano vertinimu, situacija nebuvo pavojinga, visi žmonės saugiai pasiekė krantą, nė vienas nepatyrė streso, nė vienas nebuvo išsigandęs, nė vienas nesušalo", – kalbėjo G. Neniškis.
Jis akcentavo, jog yra tokio lygio gelbėtojas, kuriam nėra lygių.
"Mano sertifikatas man leidžia vienu metu dirbti su aštuoniais žmonėmis vandenyje", – pabrėžė treneris.
Paklaustas, ar galėtų iš jūros dugno vienu metru traukti keturis skenduolių kūnus, G. Neniškis pakėlė toną.
"Kokios čia provokacijos? Nereikia kurti dirbtinės dramos. Tiems žmonėms nebuvo pavojaus. Tie žmonės buvo pavadėliais prisegę prie banglenčių", – paaiškino vyras.
Situaciją įvertino prastai
Paprašius šią situaciją įvertinti Klaipėdos gelbėtojų vado Aleksandro Siakki, specialistas patikino, kad situacija visiškai nekėlė juoko.
"Ne tik praėjusį šeštadienį, bet ir savaitę prieš tai buvo kilusi pavojinga situacija. Tą kartą irklente žmogus taip pat buvo nešamas į jūrą ir tik padedamas instruktoriaus pasiekė krantą. O šį savaitgalį vėjas dar stipresnis. Net sezono metu, kai pučia vėjas nuo kranto, labai dažnai pasitaiko, jog žmones nuneša į jūrą su pripučiamais čiužiniais ar kamuoliais. Dėl to ir draudžiama maudytis su jais, jei pučia toks vėjas. Iš patirties galiu pasakyti, jog kuo giliau į jūrą, tuo vėjas būna stipresnis", – aiškino A. Siakki.
Įvertino: pajūrio gelbėtojų vadovas A. Siakki tikino, kad jūros pramogos gali bet kurią akimirką gali virsti nelaime. / Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdietis patikino, kad jūros pramogos gali bet kurią akimirką tapti ne pramogomis, o grėsmėmis.
"Jei tai profesionalus sportininkas, kuris turi ne vienerių metų patirtį, dar galėtų grįžti. Bet jei tai mėgėjai, pavojus galėjo kilti. Taip, rizika didelė. Jei krante buvo instruktorius, jis turėjo kontroliuoti. Pirmiausiai turėjo būti instruktažas, kad žmonės nepatektų į tokią situaciją. O kaip jis būtų partempęs atgal į krantą kitus žmones, gal prisirišęs prie savo banglentės? Beje, toli nuo kranto, yra šalta. Jei jau taip visiems gerai buvo, šilta, patogu, galėjo banglentininkai sakyti, jog ne, ačiū, mums jokios pagalbos nereikia. Šio sporto mokyklos turi pasimokyti. Gerai, kad niekas nenuskendo, bet ši situacija nėra gera", – kalbėjo A. Siakki.
Beje, G. Neniškio vadovaujama sporto mokykla ne pirmą kartą sulaukia aplinkinių dėmesio dėl kylančių rizikų.
Prieš trejetą metų pliaže buvę poilsiautojai pašiurpo dėl to, jog banglentininkai suorganizavo varžybas šėlstančioje jūroje, kai plevėsavo raudona vėliava, draudžianti maudytis.
