Pasak jos, rugpjūčio 24 dieną bankai gavo naują VMI išaiškinimą, pagal kurį skaičiuojant įnašo dydį situacija finansų rinkos dalyviams gali smarkiai keistis.

„Skubotai duodami nurodymai ir korekcijos likus savaitei iki mokėjimo termino kelia didelių neaiškumų. Tai dar kartą parodo, kad papildomo apmokestinimo idėja buvo neparengta, nelogiška ir ydinga tiek savo forma, tiek turiniu“, – pranešime teigia LBA viceprezidentas Aidas Budrys.

Anot jo, nauja tvarka numato, kad dabar lizingas, faktoringas ar obligacijos nepaklius į naujo kreditavimo kategoriją, nors vos prieš kelis mėnesius VMI aiškino priešingai. Taip pat atšaukti kiti anksčiau pateikti išaiškinimai iš esmės pakeista mokesčio skaičiavimo logika.

Skubotai duodami nurodymai ir korekcijos likus savaitei iki mokėjimo termino kelia didelių neaiškumų.

„Naujausi nurodymai kelia nuostabą – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog apsiskaičiavo prognozuodama ir dabar bando bet kokiais būdais surinkti daugiau pinigų“, – teigia A. Budrys.

VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė sako, jog inspekcija įstatymo taikymą patikslino gavusi Finansų ministerijos nuomonę ir bankų klausimus dėl įnašo apskaičiavimo.

„Atsižvelgiant į šias aplinkybes VMI patikslino kai kurių įstatymo nuostatų taikymą“, – komentare BNS teigia R. Virvilienė.

Mokesčių inspekcija teigia, kad patikslintai tvarkai aptarti pirmadienį rengiamas susitikimas su LBA.

„Siekdami operatyviai atsakyti į klientams kylančius klausimus pirmadienį pakvietėme Bankų asociaciją bei suinteresuotas šalis aptarti įstatymo nuostatų taikymą“, – teigiama komentare.

Avansinį įnašą, kuris skaičiuojamas nuo įstatymo įsiteisėjimo gegužės 16-ąją, bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.

Iki šiol tik JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ valdomai grupei „Luminor Holding“ priklausantis bankas „Luminor“ yra pranešęs, kad iki rugpjūčio pabaigos į valstybės biudžetą sumokės 7 mln. eurų pirmąjį laikinojo solidarumo mokesčio įnašą. Tuo metu kitos finansų įstaigos kol kas tikslių sumų neįvardija.

Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Valstybė tikisi iš bankų iki kitų metų pabaigos surinkti apie 400 mln. eurų ir papildomus mokesčius ketina panaudoti gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

LBA kviečia valdžią stiprinti sankcionuojamų prekių judėjimą per Lietuvą, griežtinti jų reguliavimą nacionaliniu ir Europos Sąjungos mastu, skirti papildomų resursų stiprinti verslo priežiūrą šioje srityje.

Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad sankcijų apėjimo požymis yra augantis reeksportas į šalis, kurios siejamos su Rusija ir Baltarusija.

„Jų (sankcijų – BNS) vengimo ar apėjimo atvejų per pastaruosius metus stipriai išaugo. Išsiskiriame ir kaip šalis, kurioje reeksportas, siejamas su Rusijos ir Baltarusijos rinkomis, reikšmingai auga. Tai kelia grėsmę Lietuvos, jos nacionalinių institucijų ir atskirų verslo sektorių reputacijai“, – LBA pranešime sakė E. Čipkutė.

Asociacija atkreipia dėmesį, jog pareiga ir atsakomybė įgyvendinant sankcijas siejama tik su finansų įstaigomis, kontroliuojančiomis mokėjimus, tačiau vien tai negali užkirsti sankcijų apėjimo schemų importo-eksporto srityje.

„Nekontroliuodama verslo subjektų dalyvavimo šiose schemose, Lietuva kuria geopolitinę grėsmę. Be to, finansų įstaigų procedūros neretai verslo atstovų vertinamos nesupratingai. Pasitaiko ir situacijų, kad šie informacijos apie gabenamas prekes bei galutinį jų panaudojimą neturi, ją slepia arba vengia pateikti, galimai klastoja dokumentus“, – teigiama rašte.

Dauguma atvejų dvejopos paskirties ir sankcionuotos prekės per Lietuvą reeksportuojamos iš svetur, todėl, LBA manymu, Lietuva gali pelnyti agresorių tarpininko reputaciją ES.

„Taip Lietuva rizikuoja susikurti reputaciją Europos Sąjungos pilkosios zonos, kurios verslas tarpininkauja ar tiesiogiai gabena prekes į agresorėms draugiškas valstybes, o per jas – galimai į Rusiją ir Baltarusiją“, – teigiama LBA rašte, kurį asociacija ketvirtadienį išsiuntė Vyriausybei, Užsienio reikalų ministerijai bei Lietuvos bankui.

Eksporto pokyčių vertinimas, atliktas remiantis viešais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atskleidė, kaip per pastaruosius metus pakito dvejopos paskirties ir sankcionuotų prekių keliai per Lietuvą: pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, eksportas į Rusiją labai sumažėjo, tuo metu į Kirgiziją, Kazachstaną ir Armėniją – išaugo.

LBA teigia, kad panašios tendencijos būdingos visam Lietuvos eksportui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios:  eksportas į Kirgiziją pirmąjį ketvirtį išaugo net 19,3 karto, Armėniją – 10 kartų, Sakartvelą – 3 kartus, Kazachstaną – 1,6 karto, Tadžikistaną – 1,4 karto.

Be to, per metus padidėjo eksportas į Uzbekistaną (86 proc.), Azerbaidžaną (74 proc.), Turkiją (63 proc.), Serbiją (57 proc.), Moldovą (32 proc.) ir Jungtinius Arabų Emyratus (25 proc.).

„Dėl mums nežinomų priežasčių išsami naujojo įstatymo poveikio finansų institucijų ir rinkos stabilumui analizė nebuvo atlikta, o finansų rinkos dalyviai nebuvo pakviesti į konsultacijas dėl planuojamo reguliavimo. Rinkos dalyviai buvo dar labiau nustebinti sužinoję, kai nei Parlamentas, nei Vyriausybė, nei kuri nors kita nacionalinė institucija neketina prašyti ECB nuomonės dėl mokesčio projekto“, – teigiama LBA laiške.

Lietuvos bankų asociacijos vertinimu, taip pažeidžiama ES veikimo sutartis, nes joje, kaip teigiama, nustatytas reikalavimas ES šalims narėms dėl visų įstatymų projektų, kurie taikomi ECB kompetencijos sritims, gauti ir ECB išvadą.

LBA anksčiau teigė, kad Lietuvos Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas bei turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui.

Asociacija skaičiuoja, kad už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti sumokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. LBA skaičiavimais, tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 tūkst. iki 13 tūkst. eurų.

LBA duomenimis, prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje įvestas bankų mokestis jau turi įtakos visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariuszas Zygierewiczius konstatavo, kad Lenkijoje išaugo paskolų palūkanos, tampa vis sunkiau gauti paskolas. Finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai, išryškėjo tendencija, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) narys Zbignevas Jedinskis siūlo apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.