Reikia laikytis taisyklių

Skirtinguose baseinuose gali būti nustatytos skirtingos vidaus tvarkos ir saugaus elgesio taisyklės. Todėl, pasak NVSC atstovų, atvykus į bet kurį baseiną, pirmiausia būtina su jomis susipažinti, kad žinotume, kaip tinkamai naudotis jame esančiu inventoriumi ir įranga. Šios taisyklės turi būti pateiktos lankytojams gerai matomoje vietoje.

„Būkime atsakingi, susipažinkime su taisyklėmis ir jų laikykimės, nekelkime pavojaus savo ir aplinkinių saugumui, sveikatai baseine, o pastebėję netinkamą elgesį, būtinai sudrausminkime arba praneškime apie tai paslaugų teikėjui“, – ragina NVSC Raseinių skyriaus vedėja Jovita Endrikė.

Temperatūra gali skirtis

Vieni iš svarbiausių baseinams keliamų reikalavimų yra reikalavimai vandeniui – vandens kokybė turi atitikti higienos normos nustatytas reikšmes, o baseinų paslaugų teikėjai (nustatytu dažnumu) turi atlikti laboratorinius baseino vandens kokybės tyrimus. Jeigu vandens kokybė neatitinka reikalavimų – būtina nustatyti priežastis ir imtis priemonių.

„Kadangi baseinu naudojasi daug žmonių, baseino vanduo turi būti periodiškai dezinfekuojamas, kitaip rizikuotume plaukioti pilname bakterijų ir kitų mikroorganizmų vandenyje. Tad natūralu, jeigu baseine jaučiame chloro kvapą, vadinasi, baseinas dezinfekuojamas chloro, kurio kiekis vandenyje po dezinfekcijos turi atitikti nustatytus reikalavimus, turinčiomis priemonėmis. Yra ir kitų baseinų vandens dezinfekcijos būdų, tad jeigu nejaučiame chloro kvapo, dar nereiškia, kad vanduo nedezinfekuojamas“, – paaiškina NVSC atstovė.

Visi vandens valymo darbai ir kitos kenksmingumo šalinimo priemonės turi būti atliekamos, kai baseine nėra lankytojų.

Baseino vandens temperatūra skirtinguose baseinuose, pasak NVSC atstovų, gali skirtis. Yra nustatytos nemažos vandens temperatūros ribos, kurias turi atitikti baseinų vanduo, t. y. 25–32 °C. Karšto vandens baseinų vandens temperatūra gali būti nuo 36 °C iki 40 °C, o atsivėsinti skirtų baseinų – ne didesnė nei 20 °C. Patalpoje, kurioje įrengtas baseinas, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 26 °C ir ne aukštesnė kaip 32 °C.

Informacija apie baseino vandens ir patalpos temperatūrą baseine turi būti skelbiama viešai.

Svarbu švara ir saugumas

Kad baseinų lankytojai galėtų saugiai mėgautis vandens procedūromis, paslaugų teikėjai turi nuolat rūpintis patalpų ir įrangos saugumu. Baseine esančios angos, į kurias gali būti įtrauktas žmogus ar jo kūno dalys, turi būti uždengtos apsauginėmis grotelėmis ar kitais apsauginiais įtaisais. Grotelių tarpai turi būti ne didesni nei 0,8 cm.

Baseinuose turi būti ryškiai pažymėtos vietos, kur vandens gylis didesnis nei 1 m.

Baseinuose turi būti ryškiai pažymėtos vietos, kur vandens gylis didesnis nei 1 m. Prie baseino turi būti įspėjamieji ženklai, draudžiantys šokinėti į vandenį tose baseino vietose, kur baseino gylis mažesnis nei 1,8 m. „Tad pastebėję tokių ženklų turime atsakingai jų laikytis“, – skelbiama NVSC pranešime. Gelbėjimo įranga visada turi būti lankytojams gerai matomoje vietoje.

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo nematomų pavojų – kenksmingų mikroorganizmų – apsaugo nuolatinis valymas ir dezinfekcija. Pagal nustatytus reikalavimus, duše, prausykloje, tualete esantys įrenginiai turi būti dezinfekuojami kasdien, baseino dugnas – valomas ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o sienos – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites.

Jei pastebėjote, kad jūsų lankomame baseine nesilaikoma reikalavimų, kreipkitės į paslaugos teikėją, o jeigu nesulaukiate tinkamos reakcijos, – praneškite NVSC.

– Kokia situacija šiuo metu?

– Situacija yra tikrai labai sudėtinga. Matome, kad po vienos krizės seka kita. Po pandemijos klubai pradėjo atsistatyti, tačiau dabar – energetinė krizė, kaštai išaugo 4–5 kartus ir klubus išlaikyti yra tikrai labai sudėtinga. Vieni iš viso užsidaro, kitiems tenka uždaryti baseinus. Išsilaikyti sudėtinga. Situacija šalyje su sveikatingumu yra problematiška, labai atsiliekame nuo Europos – daugiau negu dvigubai. Reikia šią situaciją ištaisyti.

– Ko konkrečiai prašote Vyriausybės?

– PVM lengvata buvo įvesta laikinai, ir dabar vyksta svarstymai, ar padaryti ją nuolatine, kad būtų galima pasivyti Europos sportuojančiųjų vidurkius bei pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų situaciją, kitus sveikatingumo parametrus šalyje. Labai keista, kad paskutiniu metu buvo atskirti kultūros ir sveikatingumo sektoriai, nors visą laiką jie būdavo svarstomi kartu. Labai tikimės, kad politikai supras, kad sveikatingumas ir prevencija yra ypatingai svarbu ir tai taupys mūsų sveikatos apsaugos lėšas ateityje.

– Sporto klubai iki pačios pandemijos ar energetinės krizės laikėsi gana tvirtai ant žemės, tiesa?

– Visi gyvena klientais, klientai yra didžiausias turtas ir kraujas, kuris leidžia funkcionuoti sporto klubams. Kai dalis žmonių nustojo sportuoti, kai kurie konkretūs sporto klubai ir nebegalėjo vykdyti savo veiklos. Kiekvienas kovoja, kad pritrauktų klientus, siūlo įvairias sveikatingumo programas įvairiems amžiaus diapazonams. Bet yra pakankamai sudėtinga – kyla nuomos kainos, kyla darbuotojų užmokestis, tad išsilaikyti yra sudėtinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek srautai sumažėjo ir ar jie atsistatė?

– Šį rudenį lankytojų srautai jau supanašėjo su priešpandeminiais. Yra 10–15 proc. trūkumas, kuris turėtų užsipildyti šio sezono metu, kadangi sporto klubai yra labai sezoniškas verslas. Vasaros metu klientų buvo mažiau, rudenį jie pradeda sugrįžti. Tiesa, žmonės irgi nerimauja dėl savo pajamų, kaštų. Svarbu, kad jie žiūrėtų į tai kaip į svarbią paslaugą, kaip į sudėtinę jų gyvenimo dalį.

– Kodėl kai kurie sporto klubai atsisakė baseino paslaugų?

– Kai energetikos kainos pakilo 4–5 kartus, o kai kur – net ir daugiau, tai dalis sporto klubų nebesugebėjo išlaikyti šios paslaugos. Dalis klubų uždarė baseinus, kiti savo klientus perkėlė tarp skirtingų klubų baseinų. Sakyčiau, kad būtinas valstybės įsikišimas, pagalba suvaldant tiek kainas, tiek kad klientams neaugtų kainos. Baseinas yra priemonė įvairiems klientams, tame tarpe ir antrokams vykdoma mokymo plaukti programa. Dalis baseinų, kurie užsidarė, nebegalėjo vykdyti šios programos.

Anot ministerijos, projektui „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ bus skirta 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vaikai mokosi plaukti skirtingais būdais, pasinerti po vandeniu, saugiai elgtis.

„Tikrai neatsiras abejojančių tuo, kaip svarbu vaikams pažinti vandenį, išmokti saugiai elgtis jame ir prie jo, išmokti plaukti. Siekiame, kad projekte galėtų dalyvauti daugiau vaikų, todėl nuosekliai didiname finansavimą jam“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Užsiėmimai vyksta fizinio lavinimo pamokų metu, vaikus plaukti baseinuose moko šios srities treneriai.

Plaukimo pamokas finansuoja ministerija ir projekte dalyvaujančios savivaldybės. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.

Ministerijos teigimu, 2020 metais ministerija šiai programai skyrė 170 tūkst. eurų, 2021 metais beveik 430 tūkst. eurų.

Pagal Vyriausybės sprendimą, sporto klubuose vienam žmogui, įskaitant darbuotojus, turi tekti bent 20 kv. metrų ploto. Grupinėse treniruotėse gali dalyvauti ne daugiau kaip penki žmonės, neįskaitant trenerių.

BNS anksčiau kalbinti sporto klubų atstovai teigė, jog atidarymo labai laukė, tačiau tuo pat metu neslėpė apmaudo, jog klubuose vis dar negali veikti baseinai.

„Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubų vadovas Vidmantas Šiugždinis BNS teigė, kad jo netenkina griežti reikalavimai ir vis dar uždarytos baseinų erdvės.

Nuo pirmadienio baseinai ir pirtys gali veikti tik apgyvendinimo įstaigose, bet juose gali būti tik vienos šeimos nariai. Be to, baseinuose gali vykti vaikų treniruotės arba juose gali būti vienos klasės mokiniai.

Be to, atvirose erdvėse gali vykti sporto, laisvalaikio ir pramogų veikla, kai vienu metu dalyvauja iki 10 žmonių arba iki 50, jei vienam žmogui tenka 50 kv. metrų ploto.  

Veiklą atnaujinantys darbuotojai turės prieš tai profilaktiškai pasitikrinti, ar nėra užsikrėtę koronavirusu.

Sporto klubai neveikė nuo pernai lapkričio pradžios, paskelbus antrąjį visuotinį karantiną.

„Palyginus su 2020 metais, planuojama gerokai padidinti pasiteisinusios vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimo apimtis. Preliminariai numatoma, jog 2021 metais visose dešimtyje Lietuvos apskričių galėtų išmokti plaukti apie 8 tūkstančiai vaikų“, – BNS sakė viceministras Linas Obcarskas.

Pernai valstybės finansuojamos  programos dalyviais buvo apie 3,5 tūkst. mokinių. 

Programa vykdoma savivaldybių sporto centrų ir kitų įstaigų didesniuose nei 15 metrų baseinuose visoje Lietuvoje.

Palyginus su 2020 metais, planuojama gerokai padidinti pasiteisinusios vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimo apimtis.

Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais joje dalyvavo 30 savivaldybių, kai kurios iš jų neturėdamos savo baseinų organizavimo mokinių pavėžėjimą į kitas savivaldybes.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad programa ateityje turėtų išsiplėsti atsiradus naujų baseinų. ŠMSM vykdant sporto objektų investicijų programą, šiuo metu statomi ar renovuojami baseinai Šilutėje, Plungėje, Naujojoje Akmenėje, Telšiuose, Kretingoje, Kupiškyje, Molėtuose, kituose miestuose.

Antrų ir trečių klasių mokiniams skirtą programą sudaro 32 mokymo plaukti ir saugiai elgtis vandenyje bei prie vandens užsiėmimai. Užsiėmimai vyksta fizinio ugdymo pamokų metu.

Valstybės lėšomis finansuojama 18 užsiėmimų, likusieji 14 užsiėmimų padengiami savivaldybės ar kitomis lėšomis. Prie finansavimo prisideda ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.

Baseinai šalyje šiuo metu neveikia dėl karantino apribojimų.

Į Vyriausybę kreipęsi baseinų „Plaukimo šeima“, „Impuls“, „Sveikame kūne sveika siela“, „Sporto infrastruktūra“, „Plaukimo klubas“, „Klaipėdos baseinas“ ir „Plaukimo mokykla“ valdytojai argumentuoja, kad baseinų veiklos sustabdymas nėra racionali priemonė siekiant užkardyti COVID-19 viruso plitimą. Kaip rašoma baseinų valdytojų parengtame rašte, svarbu suvokti, kad virusas vandenyje neplinta dėl baseinuose naudojamo chloro, apsaugančio nuo bakterijų ir virusų.

„Viso karantino metu vyksta aukšto meistriškumo plaukimo treniruotės valstybiniuose baseinuose, veikia viešos pirtys ir juose nėra užfiksuotas nei vienas COVID-19 atvejis, kas aiškiai parodo, kad baseino aplinka yra saugi. Dėl šios priežasties jau dalyje ir kitų Europos šalių, pavyzdžiui Belgijoje ar Lenkijoje, baseinų veikla nėra ribojama“, – rašoma baseinų valdytojų rašte.

Be to, baseinų atidarymas leistų išgelbėti smulkųjį bei vidutinį verslą. Baseinų, kaip ir kito sporto sektoriaus verslas – sezoninis, tad, pasak valdytojų, jei nuo spalio mėnesio uždarytus baseinus bus leista atidaryti tik vėlyvą pavasarį ar vasarą, tikėtina, kad vykdoma veikla bus nuostolinga ir tik dar labiau pagilins ekonomines problemas.

Kaip teigiama Vyriausybei adresuotame rašte, baseinų patalpų nuomos, darbo užmokesčio, komunaliniai ir patalpų priežiūros kaštai yra vieni didžiausių ir nepriklauso nuo klientų srautų. Šiuo metu patvirtintas valstybės pagalbos paketas baseinų verslui vidutiniškai padengia 1,5 mėnesio patalpų nuomos išlaidas, o įvertinus dėl ribojimų dar praėjusiais metais sukauptą finansinį deficitą matyti, kad be pagalbos iš valdžios institucijų, baseinams finansiškai atsitiesti pavyks tik 2022 ketvirtą ketvirtį.

„Duomenys rodo, kad kol kas mums sekasi visai gerai“, – spaudos konferencijoje teigė Sveikatos ekstremalių situacijų ir parengties koordinavimo centro vadovas Fernando Simonas.

Per pastarąsias 24 val. Ispanijoje buvo patvirtinti 182 užsikrėtimo COVID-19 atvejai ir 38 mirtys.

Bendras COVID-19 aukų skaičius Ispanijoje siekia 27 119, o užsikrėtimo atvejų nuo koronaviruso protrūkio pradžios užregistruota 237 906.

Ispanijoje buvo įvestas griežtas karantinas, tačiau nuo gegužės 11 d. vyriausybė ėmėsi suvaržymų švelninimo, kuris vykdomas etapais ir turėtų baigtis iki birželio galo.

Nuo pirmadienio kai kuriose šalies teritorijose atidaromi baseinai, nors lankytojų skaičius vis dėlto bus ribojamas. Taip pat atidaromi paplūdimiai, kuriuose žmonės turės vienas nuo kito laikytis mažiausiai dviejų metrų atstumo.

Šis antrasis švelninimo etapas galios visoje Andalūzijoje ir Valensijoje, didžiojoje dalyje Katalonijos, taip pat Balearų ir Kanarų salose, pranešė sveikatos ministerija.

Maždaug 70 proc. Ispanijos gyventojų turės įtakos šis švelninimo etapas, kurio metu taip pat bus atidaromos kai kurios kino salės, teatrai, auditorijos.

Duris lankytojams atvers ir prekybos centrai, tačiau bus įleidžiama 60 proc. mažiau žmonių nei įprastai. Gyventojai taip pat galės mėgautis maistu restoranų viduje, ne tik terasose.

Tačiau labiausiai paveiktose teritorijose – Madride ir Barselonoje – antrasis priemonių švelninimo etapas kol kas negalios.

Šiuo metu teisinis reguliavimas neleidžia riboti konkurencijos ir įpareigoja net ir iš dalies už savivaldybės lėšas pastatytiems objektams valdyti skelbti atvirą konkursą. Tik verslui nesusidomėjus, valdymą leidžiama patikėti savivaldybių įmonėms.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis BNS sako pavedęs Vidaus reikalų bei Ekonomikos ir investicijų ministerijoms per mėnesį išnagrinėti savivaldybių pasiūlymus ir parengti reikiamus Konkurencijos bei Vietos savivaldos įstatymų pakeitimų projektus.

„Mes matome, kad tai yra teisinio reguliavimo problema. Prieš teisę nieko negalime elgtis, dėl to per mėnesį reikia visiems bendrai susėdus įvertinti tuos pasiūlymus, kaip sureguliuoti, kad viešasis interesas būtų užtikrintas ir visas visuomenės grupes pasiektų paslauga, ji būtų prieinama“, – BNS penktadienį sakė A. Stončaitis.

Anot jo, toks sprendimas priimtas ketvirtadienį kanceliarijos iniciatyva surengtame susitikime su Savivaldybių asociacija, ministerijomis, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais.

Anot A. Stončaičio, problema ypač aktuali mažesnėms savivaldybėms, kur verslas pats nesiima investuoti į sporto ar pramogų infrastruktūrą – tam skiriamos tikslinės Europos Sąjungos investicijos, o savivaldybių indėlis dažniausiai sudaro apie 40 proc. statybų kainos.

„Teisinis reguliavimas sakytų, kad jei ir sukūrei, turi šitą atiduoti privačiam verslui eksploatuoti. Bet nėra pasiekiamas tikslas, niekas juk neįsivaizduoja verslo, kurio tikslas nebūtų kuo didesnis pelnas. Tokiu atveju vaikų mokymas plaukti, senjorų galimybė už simbolinę kainą gauti paslaugą, nėra patenkinama. Jei valanda ar dvi pasidaro 12 eurų, be abejo, finansiškai silpniausios grupės niekada ir nepaklius. Esame užburtame rate“, – teigė A. Stončaitis.

Konkurencijos taryba birželio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybei skyrė 31,5 tūkst. baudą už galimą konkurencijos ribojimą, be konkurso perdavus naują Fabijoniškių baseiną valdyti ir naudoti savivaldybės viešajai įstaigai „Sveikas miestas“. Savivaldybė sprendimą apskundė teismui.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu akcentuoja, kad savivaldos teisę pačiai spręsti, kaip teikti viešąsias paslaugas, numato Europos vietos savivaldos chartija, Europos Teisingumo Teismo praktika, taip pat nacionalinis Vietos savivaldos įstatymas.

Anot jo, LSA pozicija yra, kad savivaldybių sprendimas pavesti minėtų objektų valdymą savo įstaigai negali būti traktuojamas kaip teikiantis privilegijas ar diskriminuojantis kitus ūkio subjektus, nes norinčių statyti baseinus ar arenas verslo įmonių daugelyje savivaldybių nėra.

„Įsivaizduokime Varėną, Palangą, Jonavą – jei mes paklaustume šiandien, ar kas nors iš rinkos dalyvių norėtų čia pastatyti baseiną? Deja, bet norinčiųjų statyti nėra. Tačiau kai mes pastatysime baseiną už mokesčių mokėtojų pinigus, tada jau norinčiųjų valdyti atsiras. Todėl tai nėra tikra konkurencija. Ji būtų tik momentinė, laikina – tol, kol būtų atrinktas operatorius“, – LSA pranešime cituojamas M. Sinkevičius.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus taip pat patvirtino, kad verslas pasiūlymais statyti baseiną kurorte nesusidomėjo, tačiau savivaldybei pačiai ėmusis statybų iniciatyvos, iš karto atsirado verslo grupės, norinčios tapti būsimo baseino operatoriais. Šiuo metu jį valdo savivaldybės viešoji įstaiga.

„Įstaiga nesiekia pelno, todėl paslaugų kaina gyventojams yra viena mažiausių šalyje – 7 eurai už dvi valandas. Tiek užtenka, kad baseinas išsilaikytų, mokėtų atlyginimus darbuotojams, vykdytų programas. Pas mus net atvažiuoja profesionalūs plaukikai, nes privačių ir pelno siekiančių valdytojų valdomi baseinai jiems yra per brangūs“, – pasakojo Š. Vaitkus.