Ant namų palangės užaugintomis ar parduotuvėse esančiomis prieskoninėmis žolelėmis galima mėgautis ištisus metus. Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ šį pavasarį galima rinktis net iš 49 jau nuskintų ar vazonėliuose augančių prieskoninių žolelių rūšių, o kurios iš jų lietuvių yra mėgstamiausios?

„Kasmet pastebime vis didėjantį prieskoninių žolelių populiarumą – vien pirmąjį šių metų ketvirtį jų paklausa išaugo 47 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pirkėjai vis dažniau atranda prieskonines žoleles, kurios puikiai tinka gardinti žuvies ir mėsos patiekalus, salotas, ruošti žaliuosius kokteilius ir daugelį kitų patiekalų.

Mūsų pardavimų duomenys rodo, kad šiandien lietuviai renkasi ne tik svogūnų laiškus, krapus ar petražoles, bet ir svečių šalių virtuvėje plačiai naudojamas prieskonines žoleles tokias, kaip mėta, bazilikai, kalendra, rozmarinas ir kita. Kasdien savo pirkėjams siekiame pasiūlyti platų šviežių žalumynų asortimentą“, – sakė „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

TOP 5 prieskoninės žolelės

Didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galima rasti beveik pusšimtį tiek skintų ir fasuotų, tiek vazonėliuose augančių prieskoninių žolelių. „Švieži svogūnų laiškai, krapai, petražolės, bazilikai, mėtos yra perkamiausi, tačiau šiemet matome ir pačių populiariausių žolelių didėjančią paklausą“ , – pažymi V. Drulienė.

Krapai

Šios, beveik kiekviename darže augančios prieskoninės žolelės, tarp pirkėjų yra itin paklausios. „Šį pavasarį krapų nupirkta net 70 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – atskleidžia V. Drulienė. Krapų ryšulėlio kaina nuo 0,29 euro.

Daugumą prieskoninių žolelių galima užsiauginti ir ant palangės, tačiau norint nuolatos namuose skabyti krapų juos reikės itin dažnai sėti iš naujo, nes šis augalas yra vienmetis ir greitai peraugantis, o nuskabius jo šakeles – jos nebeatauga. „Tai yra itin lepi prieskoninė žolelė, jeigu auginate ją ne darže, o ant savo virtuvės palangės. Krapus reikia dažnai laistyti, tačiau stengtis neperlaistyti. Ši prieskoninė žolelė puikiai tinka salotoms, daržovių patiekalams, sriuboms pagardinti ir, žinoma, šaltibarščiams, kur krapai karaliauja“, – teigia V. Drulienė.

Svogūnų laiškai

„Svogūnų laiškai irgi yra vieni populiariausių tarp mūsų pirkėjų – jų paklausa šįmet prasidėjus pavasariui išaugo net 78 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jie gardžiausi šviežūs – tol, kol yra traškūs, todėl pirkėjams siūlome sufasuotus į nedidelius ryšulėlius. Pirkėjams patogu pirkti svogūnų laiškus nedideliu kiekiu, kad jie būtų suvartoti per vieną ar du kartus“, – aiškino  V. Drulienė.

Ji primena, kad yra paplitęs ne vienas būdas kaip patiems ant palangės užsiauginti svogūnų laiškų, bene populiariausias jų – įdėti svogūną ant indo su vandeniu arba pasodinti svogūną į žemę lovelyje ar vazonėlyje. „Norint užsiauginti svogūnų laiškų merkiant juos į vandenį, reikėtų nepamiršti, kad vanduo turi apsemti tik apatinę svogūno dalį. Tokiu būdu svogūnas jau po keleto dienų išleis šaknis ir pradės auginti laiškus“, – patarimais dalijasi V. Drulienė.

Petražolės

Pasak  V. Drulienės, petražolės yra paklausios ištisus metus, nes tinka daugelio patiekalų paskaninimui ir papuošimui. „Petražolės yra ne tik itin subtilų skonį turintis prieskoninis augalas, bet ir vitaminų šaltinis – jose gausu vitamino C“, – teigė V. Drulienė.

Parduotuvėse galima rasti kelių skirtingų rūšių petražolių, kainuojančių nuo 0,39 euro.

Bazilikas

Populiariausių prieskonių žolelių sąraše svarbią vietą užima kvapnieji bazilikai, kuriuos žmonės perka ir sufasuotus, ir augančius vazonėliuose. „Jei baziliką auginate vazonėlyje, nepamirškite, kad šį augalą reikia dažnai laistyti, mat jis per stambius ir plačius lapus greitai išgarina drėgmę. Ši prieskoninė žolelė dažnai naudojama ruošiant italų virtuvės patiekalus, taip pat su patiekalais, kurių sudėtyje yra pomidorų, puikiai tinka paskaninti salotoms. Puikus skonis išgaunamas baziliką derinant kartu su česnakais ir petražolėmis“, – teigia V. Drulienė.

Baziliko kaina, priklausomai nuo to ar jis auga vazonėlyje, ar yra sufasuotos jo šakelės, nuo 0,85 euro iki 1,49 euro.

Mėta

„Šią prieskoninę žolelę lietuviai vis dažniau atranda gamindami patiekalus ir ją naudoja ne tik arbatai. Šiuo metu mėtos pardavimai šoktelėjo beveik 60 proc., palyginti su praėjusiais metais. Asortimente turime ir fasuotų mėtos šakelių, ir augančių vazonėliuose“, – sakė V. Drulienė.

Ši prieskoninė žolelė puikiai tiks norint suteikti gaivos patiekalams, tačiau ja gali būti gardinami ir tradiciniai cepelinai su varške, įvairios trintos sriubos, salotos ar net glotnučiai.

„Ant namų palangės žaliuojantys vazonėliai su prieskoniais puikiai tiks ne tik patiekalams gardinti. Jie papuoš jūsų namus, suteiks jiems pavasariškumo, gaivos ir džiugins akį, o galbūt net ir uoslę“, – priduria V. Drulienė

Ir visai be reikalo: sauja šviežių prieskoninių žolelių skonių gausa ne tik praturtina kasdienius ar šventinius patiekalus, bet ir papildo organizmą vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, lietuvių mėgstamų 100 g petražolių turi maždaug dvigubą vitamino C paros normą.

Šviežios salotos, špinatai, krapai, salierai, rūgštynės ir kitos prieskoninės daržovės turi B grupės vitaminų, kalcio, fosforo, geležies, magnio, šarminių druskų, taip pat organinių rūgščių, cukraus ir aromatinių medžiagų. Kai kurie prieskoniai, pavyzdžiui, garstyčios ir kmynai, maistingųjų savybių neturi, bet jie padeda išskirti skrandžio sultis, pagerina apetitą.

„Svogūnai, svogūnų laiškai, česnakai, krapai, petražolės populiariausiomis prieskoninėmis žolelėmis išlieka visus metus, jų nuperkama daugiau nei visų kitų prieskoninių žolelių kartu sudėjus, rodo pastarųjų kelerių metų pardavimų duomenys“, – teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Per šiuos metus, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, labiausiai augo svogūnų (33 proc.), ekologiškų svogūnų (57 proc.), daigų ir želmenų (28 proc.), ekologiškų prieskoninių daržovių (27 proc.), česnakų (7 proc.) paklausa.

Iš kitų prieskoninių žolelių lietuviai taip pat labai vertina mėtas, kalendras, rozmariną, čiobrelį, raudonėlį, šalaviją, citrinžolę.

Virtuvė – vieta eksperimentams

Nuo spalio iki gruodžio – populiariausi svogūnai ir krapai, taip pat nuperkama daug petražolių, kalendrų, mėtų, bazilikų, rozmarinų. „Pastarnokai, pankoliai, valgomosios gelteklės, perilės – tai tik keletas naujovių, kurias lietuvių skonio receptoriai dar tik atranda“, – sako V. Drulienė.

„Lietuvių pamėgta silkė su svogūnais – toli gražu ne vienintelis sveikas ir skanus patiekalas, kurį nesudėtinga pasigaminti ir žiemą“, – sako Aidas Poleninas, lietuviško prekybos tinklo maisto gamybos departamento vadovas.

Gardžią silkės mišrainę pasigaminsite sumaišę silkę su sūru ir majonezu bei pagardinę krapais arba petražolėmis ir svogūnų laiškais. Beje, šią mišrainę galima naudoti ir kaip užtepėlę ar įdarą sluoksniuotos tešlos pyragėliams.

Pusryčiams, netikėtam svečių vizitui ar tiesiog užsimanius skaniai užkrimsti puikiai tiks sumuštiniai su lašiša ir žalumynais. Ant prancūziško batono užtepkite sviesto, uždėkite gabalėlį sūdytos lašišos, griežinėlį citrinos ir žiupsnį šviežių krapų, o gal ir visą žalumynų puokštę – krapų, petražolių, kalendrų.

Manėte, kad čiobreliai tinkami tik arbatai? Mėgstantys sukiotis virtuvėje žino, kad šios žolelės suteikia nuostabų skonį ir aromatą vištienos patiekalams. Greitą ir nesunkiai paruošiamą marinatą vištienai pasigaminsite sumalę 15 g čiobrelių, porą skiltelių česnakų, įspaudę mažos citrinos sultis, du šaukštelius medaus ir tiek pat alyvuogių aliejaus. Valanda marinavimosi, pusvalandis orkaitėje – ir patiekalas paruoštas.

Kalendra – viena naudingiausių žolelių rudenį, tad ją mėgstantiems specialistai siūlo pasigaminti prie beveik visko tinkantį padažą. Reikia sukapoti šviežias kalendras, aitriąsias paprikas arba įberti maltų Kajeno pipirų, česnakus, negausiai užpilti alyvų aliejumi ir laikyti šaldytuve. Padažas tinka ir ant kepsnio, ir į sriubą ar troškinį, juo galima pagardinti ir rytinę grikių ar bolivinių balandų košę.

Darželis ant palangės pastaruoju metu tampa vis dažnesne miestiečių virtuvės interjero detale, dar ir pagardinančia ruošiamą maistą. Savomis rankomis užaugintas daržoves bei prieskonius galima valgyti šviežius, nenupurkštus specialiomis išvaizdą gerinančiomis priemonėmis, be to, moksliškai įrodyta, kad įsirengdami savo palangės darželį, žmonės nusiramina ir pašalina susikaupusią įtampą. Būtent dėl to vilniečiai ir miesto svečiai darbo dienos metu buvo kviečiami atsipalaiduoti kiek netradiciniu būdu ir mokomi pasisodinti šiuo metu sėti tinkamiausius prieskonius – baziliką, rozmariną, petražoles, pipirnes, taip pat ir lapinius ridikėlius, špinatus, dygliuotąjį ožerškį (geriau žinomą kaip goji uogos).

Specialistė Liucija Kunigiškytė dalijasi patarimais, kaip šiuos augalus sėti ir auginti, kad kiekvienas galėtų turėti savo darželį ant palangės: 

Darbui reikalingos priemonės: norimo augalo sėklos, vandens purkštuvas, durpių substratas ar kompostas, daigykla arba vazonas, lovelis.

Pipirnės ir lapinių ridikėlių sėjimas. L. Kunigiškytė pastebi, kad šių prieskoninių žolelių sėjimo procesas labai paprastas:

1. Kvadratinės daigyklos (apie 10x10 cm) dugne ištiesiamos popierinės servetėlės. Jas reikia iškloti 4-5 sluoksniais taip, kad neliktų atidengto plotelio.

2. Ant servetėlių purškiamas vanduo, kol jos visiškai sudrėksta per visus sluoksnius.

3. Barstomos sėklos, tolygiai paskirstanti po visą daigyklos plotą, ir dar kartą apipurškiamos vandeniu.

Šį pasėlį belieka pridengti polietilenine plėvele arba tiesiog įdėti į plastikinį maišelį. L. Kunigiškytė pabrėžia, kad pipirnė labai mėgsta drėgmę, tad nereikėtų pamiršti palaistyti. Pirmieji pipirnės daigeliai turėtų pasirodyti jau po 3 dienų, o lapinių ridikėlių – po 7.

Bazilikai, petražolės, rozmarinai. Šių prieskoninių žolelių sėjimo procesas kiek sudėtingesnis, nes reikia tinkamai paruošti žemę.

Sėjimo eiga:

1. Daigykla (dirbtuvėse šiems augalams buvo naudojama viena daigykla, maždaug 20x30 cm dydžio) užpildoma drenažu, t.y. deginto molio granulėmis (granulės paskirstomos taip, kad padengtų daigyklos nelygumus), ir jis sudrėkinamas.

2. Daigykla pildoma substratu, nuo viršaus paliekant 3 cm. Substratą geriausia patrinti tarp delnų, kad išsilygintų visi gumbeliai ir pan. Tam, kad augalai turėtų geresnes augimo sąlygas, į substratą įmaišomos įgėrio granulės, kurios išlaiko drėgmę ir ypač praverčia tiems, kurie pamiršta palaistyti augalus. Tolygiai paskirsčius substratą, jis šiek tiek įspaudžiamas delnais ir sudrėkinamas. L. Kunigiškytė pabrėžia, kad substratu reikėtų kruopščiai užpildyti ir daigyklos kampelius.

3. Sėjamos (tiesiog barstomos ant substrato) sėklos. Kiekvienos rūšies prieskoniai sėjami juostelėmis – kad būtų paprasčiau atskirti rūšis. Pasėtos sėklos apipurškiamos vandeniu.

4. Ant viršaus barstomas plonas substrato sluoksnis (maždaug 1 cm storio), kuris sulyginamas delnais ir dar sudrėkinamas papurškiant vandens purkštuvu. 

Pasėjus sėklas, daigykla uždengiama specialiu dangčiu arba apvyniojama polietilenine plėvele. Pasėlį reikėtų laistyti kas 2-3 dienas ir bent po valandą kasdien vėdinti nudengus dangtį ar nuvyniojus plėvelę.

Rekomenduojamos prieskonių rūšys, tinkamos darželiui ant palangės: bazilikai – įprasti žalieji „Lemon“, „Cinnamon“, „Fine Verde“, „Genovese“, raudonlapiai „Opal“; petražolės – „Gigantie D‘italia“, „Bravour“.

Špinatai ir dygliuotasis ožerškis. Šių augalų sėklas L. Kunigiškytė pataria sėti specialiose durpių tabletėse. Jas tereikia išbrinkinti (užtenka 20 min.), tada paspaudyti pirštais, padaryti negilią (1 cm) duobelę ir į ją suberti sėklas (sėjant špinatus – 4 sėklas, ožerškį – 10), tada apipurkšti vandeniu ir suspausti tabletės viršūnėlę, kad sėklos pasislėptų. Kol išdygs daigeliai, tabletę galima laikyti paprasčiausioje vienkartinėje stiklinėje, jei tablečių daugiau – daigykloje. Vėliau augalų daigelius su visa tablete reikia persodinti į vazoną. Nuolat laistyti. Specialistė pastebi, kad špinatai sudygsta greičiau nei ožerškiai. Tokiu pat būdu galima daiginti paprikas, pomidorus bei agurkus.

Tarp rekomenduojamų pasisėti ant palangės darželio augalų verta paminėti kvapniuosius rozmarinus, vaistinius šalavijus, mairūnus, smulkialapes salotas „Alante“, „Redlo“ bei „Redza“, dar žinomas kaip „Baby leaf“.

Kaunietė Eglė Blinstrubaitė portalo kaunodiena.lt redakcijos darbuotojus neretai nustebina gardžiais patiekalais. Portalo skaitytojams mergina nepagaili ir patarimų bei originalių patiekalų receptų. Šįkart Eglė redakcijos kolektyvą pradžiugino iškepusi šokoladinį pyragą su bananais ir bazilikais. Šį pyragą siūlome pasigaminti ir jums.

Reikės:

150 g juodo šokolado;

130 g cukraus;

3 didelių kiaušinių;

150 g sviesto;

100 g miltų;

2 bananų;

25 žalio baziliko lapelių;

2  kepimo miltelių šaukštelių;

Gaminimas:

1. Ištirpinkite sviestą ir šokoladą. Tuomet gautą masę palikite kuriam laikui atvėsti.

2. Cukrų išplakite su 3 kiaušiniais. Į šią kiaušinių ir cukraus masę supilkitę gautą šokolado ir sviesto masę. 

3. Gautą masę išmaišykite su kepimo milteliais.

 4. Nulupkite ir susmulkinkite bananus. Taip pat susmulkinkite ir baziliko lapelius.

5. Susmulkintus bananus ir bazilikus suberkite į tešlą ir viską dar kartą gerai išmaišykite.

6. Kepimo formą išklokite kepimo popieriumi. Supilkite visą tešlą ir kepkite apie 35 – 45 min. iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Nepamirškite pyrago pasmaigstyti švariu mediniu pagaliuku. Taip patikrinsite, ar pyragas jau tinkamai iškepęs. Galite skanauti ir su ledais.

Skanaus!