Georgo Gaensweino (Georgo Gėnsveino) knygoje pateikiami privatūs pokalbiai tarp abiejų popiežių ir aprašomas Benedikto XVI atėjimas į valdžią bei dešimtmetis, praleistas pensijoje po to, kai 2013-aisiais nustebino pasaulį paskelbęs apie savo pasitraukimą iš Šventojo Tėvo posto dėl suprastėjusios sveikatos.

Vatikanas nepateikė savo oficialaus komentaro, tačiau Pranciškus pirmadienį pasikvietė G. Gaensweiną į privatų susitikimą po kelias dienas trukusių interviu prieš knygos išleidimą, per kuriuos 66-erių buvusio popiežiaus asmeninis sekretorius išsakė ilgus metus kauptas nuoskaudas.

Vienoje iš knygos ištraukų jis teigia, kad Benediktui XVI „skaudėjo širdį“, kai popiežius Pranciškus panaikino savo pirmtako sprendimą sušvelninti tradicinių lotyniškų mišių naudojimo apribojimus.

Benediktas XVI mirė gruodžio 31-ąją, sulaukęs 95 metų.

Iki pat savo mirties jis išliko konservatyviojo Katalikų Bažnyčios sparno, kuris popiežių Pranciškų laiko pernelyg liberaliu, figūra.

G. Gaensweinas nuo 2003 metų ėjęs Benedikto XVI asmeninio sekretoriaus pareigas, nuolat buvo šalia buvusio pontifiko, o paskutiniaisiais metais, kai jis gyveno Vatikano teritorijoje esančiame vienuolyne, buvo jo globėjas.

Po Benedikto XVI mirties G. Gaensweinas buvo gedinčiųjų vedlys, pasitiko lankytojus prie popiežiaus emerito karsto ir pabučiavo jį dešimčių tūkstančių žmonių akivaizdoje Švento Petro aikštėje per pontifiko Pranciškaus vadovautas laidotuves.

Knygoje „Tik tiesa: mano gyvenimas šalia popiežiaus Benedikto XVI“ (Nothing But the Truth: My Life Beside Pope Benedict XVI) G. Gaensweinas pasakoja apie buvusio pontifiko pasimetimą dėl kai kurių Pranciškaus sprendimų ir akivaizdaus pastarojo bandymo suvaldyti savo pirmtaką.

Nors po atsistatydinimo iš popiežiaus posto Benediktas XVI pažadėjo gyventi ramų, apmąstymais ir studijomis paremtą gyvenimą, vėliau jis sulaužė šį pažadą ir pasisakė keliais opiais klausimais – apie dvasininkų vykdomą seksualinį išnaudojimą ir kunigų celibatą.

Jo indėlis į 2020-ųjų sausį išleistą knygą apie celibatą buvo vertinamas kaip siekis paremti Bažnyčios ultrakonservatyvųjį sparną.

G. Gaensweinas teigė, kad popiežius Pranciškus dėl šios knygos iš dalies kaltino jį ir iš karto atleido iš pontifiko namų ūkio vadovo pareigų.

Šv. Petro aikštėje baigiantis buvusio popiežiaus Benedikto XVI laidotuvių ceremonijai, Vatikano kardinolas šventintu vandeniu apšlakstė paprastą jo karstą iš kipariso medienos ir aplinkui paskleidė smilkalų.

Po to jo karstas 12 baltai apsirengusių nešikų buvo įneštas į Šv. Petro baziliką. Jis palaidotas po bazilika esančioje kriptoje, kurioje anksčiau buvo saugomi šventuoju paskelbto Jono Pauliaus II palaikai.

Prieš palaidojant velionį kriptoje, jo karstas įdėtas į cinko karstą, o šis – į dar vieną medinį karstą.

Vatikanas praėjus maždaug pusantros valandos nuo gedulingų mišių pabaigos paskelbė, kad Benedikto XVI palaikai jau ilsisi kriptoje po Šv. Petro bazilika.

Pagal tradiciją šalia velionio padėtas metalinis cilindras su jo popiežiavimo metais nukaltais medaliais ir monetomis, taip pat jo pontifikato aprašu.

Scanpix nuotr.

Popiežius Pranciškus, vadovavęs savo pirmtako laidotuvių mišioms, sėdėjo kėdėje prie altoriaus su baldakimu priešais dešimčių tūkstančių tikinčiųjų minią.

Į gedulingas mišias raudonais dvasininko rūbais vilkintis 86-erių Pranciškus atvyko sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, kuriuo naudojasi dėl jį kamuojančių kelio skausmų.

Pranciškus lotyniškai pradėjo ceremoniją kviesdamas tikinčiuosius pripažinti savo nuodėmes, o homilijoje nesigilino į konkretų Benedikto palikimą ir jo vardą ištarė tik kartą, paskutinėje eilutėje, o vietoj to pateikė apmąstymą apie Jėzaus pasiryžimą patikėti save Dievo valiai.

„Laikydamiesi paskutinių Viešpaties žodžių ir viso gyvenimo liudijimo, mes, bažnytinė bendruomenė, taip pat norime sekti jo pėdomis ir atiduoti savo brolį į Tėvo rankas“, – pabaigoje sakė Pranciškus.

Dešimtys tūkstančių žmonių

Valstybių ir karališkųjų šeimų vadovai, dvasininkai iš viso pasaulio ir tūkstančiai eilinių žmonių susirinko į ceremoniją, nors Benediktas prašė laikytis paprastumo, ir Vatikanas stengėsi, kad pirmosios šių laikų popiežiaus emerito laidotuvės būtų santūrios.

Tik Italija ir Vokietija buvo pakviestos siųsti oficialias delegacijas, tačiau kiti vadovai pasinaudojo Vatikano pasiūlymu ir atvyko privačiai. Tarp jų buvo keli valstybių vadovai, ministrai pirmininkai ir dvi karališkųjų atstovų delegacijos.

Be to, daugybė aukšto rango dvasininkų prisijungė prie 125 kardinolų, sėdinčių vietose šalia altoriaus.

Scanpix nuotr.

Tarp jų buvo Honkongo kardinolas Josephas Zenas (Džozefas Dzenas), kuriam teismas suteikė specialų leidimą dalyvauti laidotuvėse. J. Zenas buvo sulaikytas gegužės mėnesį dėl įtarimų sąmokslu su užsienio jėgomis pagal Kinijos nacionalinio saugumo įstatymą po to, kai pateko į valdžios institucijų nemalonę dėl dalyvavimo dabar jau nutildytame demokratiniame judėjime. Kai jis buvo sulaikytas, jo pasas buvo atimtas.

Benediktas XVI mirė gruodžio 31 dieną vienuolyne Vatikano soduose, kur gyveno nuo 2013 metų, kai apstulbino pasaulį pasitraukdamas iš pareigų.

Vatikanas pranešė, kad mišiose dalyvavo apie 50 000 žmonių, o apie 200 000 žmonių atidavė velioniui pagarbą per tris dienas trukusį šarvojimą.

Daug žmonių atvyko iš Benedikto, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris), gimtosios Bavarijos ir dėvėjo tradiciniais drabužiais – garintos vilnos apsiaustais, kad apsisaugotų nuo ryto vėsos.

„Atvykome pagerbti Benedikto ir norėjome būti čia šiandien, kad atsisveikintume“, – sakė Raymondas Mainaras (Reimondas Mainaras), į laidotuves atvykęs iš mažo kaimelio į rytus nuo Miuncheno.

„Jis buvo labai geras popiežius“, – sakė vyras.

Laikydamiesi paskutinių Viešpaties žodžių ir viso gyvenimo liudijimo, mes, bažnytinė bendruomenė, taip pat norime sekti jo pėdomis ir atiduoti savo brolį į Tėvo rankas.

Saugumo operacija

Praėjusį kartą popiežius savo pirmtako laidotuvėms vadovavo 1802 metais – tuomet vadovaujant Pijui VII buvo laidojamas Pijus VI. Vis dėlto aplinkybės tuomet buvo kitokios.

Pijus VI mirė 1799 metais tremtyje, būdamas Prancūzijos belaisviu, ir buvo palaidotas Valanse. Jo įpėdinis nurodė ekshumuoti jo palaikus ir parvežti juos į Italiją, kur Vatikane buvo surengtos popiežiškos laidotuvės.

Daugelis iš 1,3 mlrd. pasaulio katalikų laidotuves stebėjo per televiziją ar klausėsi jų per radiją.

Katalikiškuose Filipinuose bažnyčiose, įskaitant Maloloso katedrą netoli sostinės Manilos, buvo aukojamos mišios už velionį popiežių emeritą.

„Tai matyti – nepaaiškinamas jausmas“, – sakė 67 metų Cherry Castro (Čeri Kastro), viena iš maždaug 500 į specialią ceremoniją katedroje susirinkusių žmonių.

Portugalija ketvirtadienį paskelbė nacionaline gedulo diena, o Italijoje vėliavos ant valstybinių pastatų yra nuleistos iki pusės stiebo.

Laidotuvių saugumą užtikrino maždaug 1 tūkst. policininkų, jiems padeda daug civilių pareigūnų iš Italijos civilinės saugos tarnybos.

Laidotuvėms akredituota per tūkstantį žurnalistų.

Vienintelės oficialios delegacijos atvyko iš Vokietijos ir Italijos. Tačiau kaip privatūs asmenys dalyvavo Belgijos ir Ispanijos karališkųjų šeimų nariai, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Togo prezidentai, Čekijos, Gabono ir Slovakijos premjerai, kiti žymūs žmonės.

Daugiakalbės pamaldos ir lotyniškos mišios atitiko popiežių laidotuvių tradiciją, tik buvo padaryta pakeitimų, atspindinčių Benedikto XVI, kaip popiežiaus emerito, statusą.

Ankstų ketvirtadienį Vatikanas paskelbė oficialią Benedikto gyvenimo istoriją – trumpą dokumentą lotynų kalba, kuris buvo įdėtas į metalinį cilindrą jo karste prieš jį užantspauduojant, kartu su jo pontifikato laikais nukaldintomis monetomis, medalionais ir palijaus stulomis.

Dokumente daug dėmesio skiriama istoriniam Benedikto atsistatydinimui, jis vadinamas popiežiumi emeritu ir pažodžiui cituojami lotyniški žodžiai, kuriuos jis ištarė 2013 metų vasario 11 dieną, kai paskelbė apie pasitraukimą.

Dokumente taip pat minimas jo teologinis ir popiežiaus palikimas, įskaitant jo pagalbą anglikonams ir žydams bei pastangas kovoti su dvasininkų seksualiniu išnaudojimu, „nuolat raginant Bažnyčią atsiversti, melstis, atgailauti ir apsivalyti“.

LNK vaizdo įrašas:

Pirmasis atsistatydinęs pontifikas per kelis šimtmečius

Konservatyviomis pažiūromis garsėjęs vokietis 2013 metų vasarį po beveik aštuonerių metų atsistatydino iš Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų, dėl to kaltindamas pablogėjusią fizinę ir psichinę sveikatą.

Benediktas XVI buvo pirmasis atsistatydinęs popiežius nuo Viduramžių laikų. Jo pontifikatą temdė Bažnyčios nesutarimai ir pasipiktinimai dėl pedofilijos.

Būdamas popiežius emeritas, likusį gyvenimą jis praleido studijuodamas ir melsdamasis bei skambindamas savo mylimą Wolfgangą Amadeus Mozartą (Volfgangą Amadėjų Mocartą) fortepijonu buvusiame vienuolyne Vatikane. Pastaraisiais metais jo sveikata vis labiau silpo.

Popiežius Pranciškus gyrė Benedikto XVI drąsą pasitraukti, ir teigė, kad tai „atvėrė duris“ kitiems pontifikams pasielgti taip pat.

Neseniai dabartinis popiežius pareiškė, kad jau yra palikęs raštiškus nurodymus, kuriuose išdėstytos sąlygos, kuriomis ir jis atsistatydintų, jei pašlytų jo sveikata.

Benediktas XVI niekada nesitikėjo, kad jo išėjimas į pensiją truks taip ilgai – beveik 10 metų – ilgiau nei jo aštuonerių metų pontifikatas.

Dėl precedento neturinčios situacijos, kai į pensiją išėjęs popiežius gyvena šalia valdančiojo pontifiko, buvo parengti protokolai, kuriais turės vadovautis busimieji popiežiai emeritai, kad nekiltų painiavos dėl to, kas iš tikrųjų vadovauja.

Benediktas daug dėmesio skyrė jo širdžiai brangiems klausimams: religijos vaidmeniui šiuolaikiniame pasaulyje, religijų dialogui ir nereguliuojamo kapitalizmo kritikai, kuri stipriai nuskambėjo per 2008 metų pasaulinę ekonomikos krizę.

2009 metais vykusios kelionės į Šventąją Žemę metu jis paragino Izraelio ir palestiniečių konfliktą spręsti dviejų valstybių sprendiniu.

Jis kovojo su Vakaruose augančiu sekuliarizmu ir griežtai gynė tradicinį katalikų mokymą apie abortus, eutanaziją ir tos pačios lyties asmenų santuokas.

Benediktas atmetė galimybę dėl moterų įšventinimo ir kunigų santuokų, o tos pačios lyties asmenų santykius apibūdino kaip griaunančius žmogaus esmę ir sulaukė kritikos dėl to, kad Bažnyčia atrodė atitrūkusi nuo dabartinių laikų.

Jo palikimą aptemdė dvasininkų vykdyto seksualinio išnaudojimo skandalas, nors jis anksčiau nei dauguma pripažino vaikus prievartavusių kunigų nešvarumą ir faktiškai padėjo pagrindą Šventajam Sostui juos nubausti.

Tačiau prievartą patyrę asmenys vis tiek jį laikė atsakingu už šią krizę, nes Benediktas nesiėmė sankcijų nė vienam vyskupui, kuris išnaudotojus perkeldavo į kitas vietas, jį laikydami dvasininkijos sistemos, kuri ilgą laiką saugojo instituciją, o ne aukas, veidu.

Pasak prezidento, Benediktas XVI buvo didis mąstytojas ir teologas, o bendravusieji su popiežiumi prisimena jį, kaip artimą pašnekovą.

„Katalikų tikėjimas ir Bažnyčia neteko žmogaus, kuris savyje derino tvirtumą ir kuklumą, meilę artimam ir nepakantumą blogiui. Popiežius Benediktas XVI visą gyvenimą išlaikė tvirtus principus ir vertybes, tačiau visada išliko kukliu, paprastu žmogumi (...) Jis spinduliavo pagarbą, meilę ir kartu buvo kovotojas prieš blogį“, – pranešime spaudai ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Pasak Lietuvos vadovo, abu XX amžiaus totalitarinius režimus matęs popiežius Benediktas XVI ne kartą akcentavo, jog ne moralinis kompromisas su blogiu, o amžinosios vertybės ir nepalaužiamas tikėjimas yra kelias į išsigelbėjimą.

„Tai buvo popiežius, pasakęs: „Neteisingumo, blogio tikrovės negalima tiesiog ignoruoti, atidėti į šalį. Ją būtina įveikti ir nugalėti. Tiktai šitai iš tikrųjų reiškia gailestingumą.“ Šiandienos pasaulyje šie žodžiai yra kaip niekada svarbūs“, – teigė prezidentas.

Benediktas XVI, vadovavęs Katalikų Bažnyčiai nuo 2005 metų iki atsistatydinimo 2013-aisiais, mirė šeštadienį, eidamas 96-uosius metus. Ketvirtadienį laidojamas pontifikas tapo pirmuoju nuo Viduramžių popiežiumi, atsistatydinusiu iš pasaulio Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų.

Pirmą kartą nuo savo išrinkimo 2013-aisiais argentinietis pontifikas vadovauja Katalikų Bažnyčiai ir jos gausiam 1,3 mlrd. tikinčiųjų ratui be kito Vatikane buvusio vyro baltais drabužiais – popiežiaus emerito Benedikto XVI.

Nuo netikėto Benedikto atsistatydinimo prieš dešimtmetį iki pat jo mirties šeštadienį, jam sulaukus 95 metų, vokiečių teologo buvimas Vatikane kėlė sumaištį Bažnyčioje ir paskatino „dviejų popiežių“ dinamiką, kuria kartais naudojosi Pranciškaus kritikai.

Benedikto mirtis „užbaigia nesusipratimą, dviprasmišką situaciją, kurioje [Josephas] Ratzingeris (Jozefas Racingeris) Pranciškaus oponentų galėjo būti naudojamas kaip etalonas“, naujienų agentūrai AFP sakė Vatikano ekspertas Marco Politi (Markas Politis), pavartodamas buvusio popiežiaus tikrąjį vardą.

Nors po atsistatydinimo iš popiežiaus posto Benediktas XVI pažadėjo gyventi ramų, apmąstymais ir studijomis paremtą gyvenimą, vėliau jis ėmėsi svarstyti opius klausimus apie dvasininkų vykdomą seksualinį išnaudojimą ir vedusių kunigų galimybę.

Jo indėlis į 2020-ųjų sausį išleistą knygą apie celibatą buvo vertinamas kaip siekis paremti Bažnyčios ultrakonservatyvųjį sparną.

„Tokio popiežiaus emerito, kaip Ratzingeris, su jo doktrininiu požiūriu konservatyvia Bažnyčios vizija ir intelektualiniu autoritetu, buvimas iš tikrųjų sukėlė įtampą su Pranciškaus pontifikatu, kuris pastoraciniu požiūriu buvo labai atviras“, – sakė M. Politi.

Tačiau jis pridūrė, kad abu vyrai palaikė draugiškus asmeninius santykius.

„Pilietinis karas“

Nepaisant komplikacijų, kurias sukėlė buvusio popiežiaus buvimas Vatikane, Pranciškui, kurio tikrasis vardas yra Jorge Mario Bergoglio (Chorchė Marijus Bergoljas), pavyko įgyvendinti daugybę reformų.

Tarp jų – neseniai įvykdyta Romos kurijos, Šventojo Sosto valdžios, reorganizacija, Bažnyčios finansų skaidrumo didinimas ir kitos priemonės.

Ekspertai įspėja, kad Benedikto mirtis neužbaigs kritikos Pranciškaus politikos atžvilgiu, ypač turint omenyje šiuo metu vykstantį pasaulinį sinodą, kuriame aptariami svarbiausi Bažnyčios klausimai, tokie kaip moterų vieta, tebesitęsiantis seksualinio išnaudojimo skandalas ir kita.

Konservatyviosios katalikiškos jėgos ir toliau atkreips dėmesį į peticijas bei manifestus, pavyzdžiui, 2020-ųjų gegužę paskelbtą atvirą laišką, kuriame kovai su COVID-19 pasitelktos sveikatos apsaugos priemonės peikiamos kaip trukdančios piliečių laisvėms, komentavo M. Politi.

„Katalikų Bažnyčioje tęsiasi pilietinis karas, – sakė jis. –Yra jėgų, kurios nori, kad Pranciškus pasitrauktų, ir kurios nori daryti įtaką kitai konklavai.“

Atsistatydinimas?

Pranciškaus komentarai, kad jis galėtų sekti savo pirmtako pėdomis ir atsistatydinti iš popiežiaus posto, jei sušlubuotų sveikata, atvėrė galimybę pakartoti 2013 metais Benedikto pradėtą „dviejų popiežių“ fenomeną.

Tai gali paskatinti 86 metų Pranciškų, kenčiantį lėtinį kelio skausmą, padėti savo įpėdiniams apibrėžti būsimo popiežiaus, atsistatydinsiančio iš pareigų prieš mirtį, vaidmenį ir atsakomybę.

„Kanonų teisėje susidarė tam tikras teisinis vakuumas“, kurio gali imtis Pranciškus, sakė Patrickas Valdrini (Patrikas Valdrinis), Popiežiškojo Laterano universiteto Romoje profesorius emeritas.

„Dabar, kai Benediktas XVI mirė, tikrai atsirado daugiau galimybių“ Pranciškui ištaisyti painiavą, susijusią su buvusiais popiežiais, AFP sakė jis ir pridūrė, kad viena išeičių būtų buvusiam popiežiui priskirti „Romos vyskupo emerito“, o ne „popiežiaus emerito“ statusą.

Kad ir koks būtų sprendimas, Pranciškus turėtų „atsargiai vengti atkartoti dviejų popiežių, apsirengusių baltai ir turinčių tą patį titulą, pavyzdį Vatikane“, sakė knygos „Vatikano paslaptys“ autorius Bernard'as Lecomte'as (Bernaras Lekontas).

Savo užuojautoje dėl Benedikto XVI mirties Lietuvos vadovas pažymėjo, kad buvęs popiežius siekė, jog pernelyg vartotojiškame ir susiskaldžiusiame pasaulyje krikščionybė atliktų svarbų jungiantį vaidmenį.

„Netekome dvasininko, kurio mokyme šiandienos pasaulis ir žmogus visada buvo dėmesio centre. Mąstydamas apie tai, Benediktas XVI rėmėsi didžiaisiais krikščionybės išminčiais ir troško, kad mūsų perdėm vartotojiškame, susiskaldžiusiame pasaulyje krikščionybė atliktų svarbų apjungiantį vaidmenį“ – pirmadienį užuojautoje sakė G. Nausėda.

Buvęs popiežius Benediktas XVI, 2013 metais tapęs pirmuoju nuo Viduramžių popiežiumi, atsistatydinusiu iš pasaulio Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų, mirė šeštadienį, būdamas 95 metų.

Benediktui XVI buvo 78 metai, kai 2005 metų balandį jis pakeitė ilgai valdžiusį populiarųjį Joną Paulių II.

Benediktą XVI pakeitęs popiežius Pranciškus ketvirtadienį vadovaus laidotuvių apeigoms didžiulėje Šv. Petro aikštėje, o po jų velionio palaikai bus palaidoti kape po Šv. Petro bazilika.

Vokiečių teologas, kuris mirė šeštadienį, būdamas 95 metų amžiaus, Katalikų Bažnyčiai vadovavo aštuonerius metus, kol 2013-aisiais tapo pirmuoju po šešių amžių pertraukos atsistatydinusiu popiežiumi.

Jį pakeitęs popiežius Pranciškus ketvirtadienį vadovaus laidotuvių apeigoms didžiulėje Šv. Petro aikštėje, o po jų velionio palaikai bus palaidoti kape po Šv. Petro bazilika.

Benediktas XVI mirė Vatikano soduose esančiame vienuolyne „Mater Ecclesiae“, kur pastarąjį dešimtmetį gyveno.

Pirmadienį ryte jo palaikai perkelti į baziliką, kur tris dienas – dienos metu – su velioniu galės atsisveikinti visi tikintieji.

Sekmadienį Vatikano paskelbtose nuotraukose matyti velionis, aprengtas raudonu drabužiu, su auksu apkraštuota mitra ant galvos, paguldytas ant katafalko vienuolyno koplyčioje.

Benediktui XVI netikėtai atsistatydinus, susidarė neįprasta situacija, kai Vatikane gyveno du popiežiai – emeritas ir dabartinis pontifikas Pranciškus.

Benedikto XVI laidotuvėse taip pat bus naujovių.

Mirus popiežiui paprastai šaukiama kardinolų konklava naujam popiežiui išrinkti, bet šį kartą poste lieka Pranciškus ir jis vadovaus apeigoms.

Benedikto XVI laidotuvės bus „iškilmingos, bet paprastos“, skelbė Vatikanas. Velionis bus palaidotas popiežiams skirtoje vietoje po Šv. Petro bazilika.

Vatikanas dar nepaskelbė laidotuvių dalyvių sąrašo, tik nurodė, kad tarp delegacijų bus grupės iš Italijos ir Benedikto XVI gimtosios Vokietijos.

„Ištikimas tarnas“

Praėjusį kartą popiežiaus laidotuvėse – Jono Pauliaus II 2005 metais – dalyvavo milijonas tikinčiųjų ir valstybių vadovai iš viso pasaulio, tačiau Benediktas XVI buvo daugiau nesutarimų kelianti figūra.

Šis puikus teologas daug katalikų atstūmė tvirtu tradicinių vertybių gynimu. Jam, kaip popiežiui, buvo sunku įtvirtinti savo autoritetą Bažnyčioje, išgyvenusioje virtinę krizių, taip pat ir dėl dvasininkų vykdyto lytinio išnaudojimo.

Jo įpėdinis yra visai kitoks – argentiniečių jėzuitas, puikiai besijaučiantis tarp žmonių, bandantis kurti labiau užjaučiančią Bažnyčią.

Pranciškus Benedikto XVI atminimą pagerbė per tris Naujųjų metų renginius Vatikane ir dėkojo Dievui, kad Jis davė „šį ištikimą Evangelijos ir Bažnyčios tarną“.

86 metų Pranciškus yra užsiminęs, kad galėtų pasekti Benedikto XVI pavyzdžiu ir atsistatydinti, jei nebegalėtų vykdyti savo pareigų.

Liepos mėnesį kelio skausmus kenčiantis popiežius pripažino, kad jam reikia sulėtinti tempą arba pagalvoti apie pasitraukimą.

Gruodį popiežius atskleidė, kad pradėdamas eiti pareigas pasirašė atsistatydinimo raštą tam atvejui, jei dėl silpnos sveikatos jų nebegalėtų eiti.

Norinčiųjų atsisveikinti eilė

Prieš aušrą priešais baziliką, kurioje pašarvotas Benediktas XVI, esančioje aikštėje pradėjo formuotis eilė.

„Atvykau 6 val. ryto, atrodė normalu ateiti ir pagerbti jį po visko, ką jis nuveikė Bažnyčios labui“, – sakė italų vienuolė, sesuo Anna-Maria (Ana Marija), stovėjusi eilėje.

Tikintieji ir smalsuoliai, laukdami eilėje, kuri, įpusėjus rytui, nusidriekė aplink Šventojo Petro aikštę, sparčiai ėjo centrine alėja, kad praeitų pro karstą.

35 metų Filippo Tuccio (Filipas Tučas) atvyko iš Venecijos naktiniu traukiniu, kad pamatytų Benedikto XVI palaikus.

„Norėjau atiduoti pagarbą Benediktui, nes jis atliko svarbų vaidmenį mano gyvenime ir išsilavinime. Atvykau čia apie 7 val. 30 min., vakar vakare išvykęs iš Venecijos“, – sakė F. Tuccio.

„Kai buvau jaunas, dalyvavau Pasaulio jaunimo dienose“, – teigė piligrimas, turėdamas omenyje periodiškai rengiamus jaunų tikinčiųjų susitikimus, kuriuose dalyvauja pontifikai. F. Tuccio pridūrė, kad studijavo teologiją, o „jo pontifikatas mane lydėjo universiteto metais“.

„Jis man buvo labai svarbus: dėl to, kas aš esu, dėl mano mąstymo būdo, mano vertybių. Todėl šiandien norėjau su juo atsisveikinti“, – atviravo jis.

Pirmadienį Šv. Petro bazilikoje pagarbos atidavimas truks 10 valandų. Antradienį ir trečiadienį prieš laidotuves ketvirtadienio rytą tam numatyta po dvylika valandų.

Saugumo pareigūnai teigė tikį, kad per pirmąją viešo atsisveikinimo dieną pro karstą praeis ne mažiau kaip 25 000 žmonių.

Tarp jų buvo ir 62 metų Marina Ferrante (Marina Ferantė). Romietė atvyko likus valandai iki durų atidarymo, o aiškindama, kodėl atvyko, susijaudino.

„Manau, kad pagrindinis jo palikimas buvo išmokyti mus būti laisvus, – teigė ji. – Jis pasižymėjo ypatingu protu, sakydamas tai, kas jo tikėjime buvo svarbiausia, ir tai užkrėtė [kitus tikinčiuosius]. Kai jis mirė, pagalvojau, kad norėčiau būti tokia laisva, kaip jis.“

Jis mirė sulaukęs 95 metų.

„Esame sutrikę... nepaisant kritikų, jis buvo didis popiežius“, – sakė 30-metis Davide Di Tommaso (Davidas Di Tomazas) iš pietų Italijos Molizės regiono.

Aikštėje priešais Šventojo Petro baziliką Vatikane buvo pilna lankytojų, kai dideliuose pamaldas transliuojančiuose ekranuose pasirodė netikėta žinia.

Baltomis raidėmis juodame fone buvo paskelbta, kad bazilika ir aikštė bus uždaryta 12.30 val. vietos (13.30 val. Lietuvos) laiku, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Daugelis žmonių suskubo patikrinti savo telefonų ir pamatė žinią, kad 2013 metų vasarį atsistatydinęs popiežius emeritas iš Vokietijos mirė.

„Jis buvo kovingas popiežius, kuris labai mylėjo Bažnyčią“, – sakė į piligriminę kelionę atvykęs 31-erių prancūzas Charbelis Youssefas (Šarbelis Jusefas).

Jis buvo kovingas popiežius, kuris labai mylėjo Bažnyčią.

Jis pridūrė, kad išgirdęs šią žinią meldėsi kartu su kitais piligrimais.

„Jis tikrai atliko savo, kaip ganytojo, vaidmenį žemėje. Jis į tai žiūrėjo labai rimtai, ir tai mums buvo naudinga“, – teigė Ch. Youssefas.

„Puikus pavyzdys“

Pranešama, kad Benedikto XVI palaikai nuo pirmadienio ryto bus išstatyti Šventojo Petro bazilikoje, kur tikintieji galės atiduoti jam savo pagarbą.

Vatikanas teigia, kad laidotuvės bus surengtos Šventojo Petro aikštėje ketvirtadienio rytą, joms vadovaus popiežius Pranciškus.

Popiežius emeritas, kurio tikrasis vardas ir pavardė buvo Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris), tapęs pirmuoju per šešis šimtmečius atsistatydinusiu popiežiumi, gyveno buvusiame vienuolyne Vatikano teritorijoje.

Sprendimą atsistatydinti iš pasaulinės Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų jis priėmė dėl pablogėjusios fizinės ir psichinės sveikatos.

Teigiama, kad jis buvo puikus teologas, tačiau jo pontifikatą temdė nesutarimai Vatikane ir Katalikų Bažnyčią visame pasaulyje sukrėtęs skandalas dėl seksualinio vaikų išnaudojimo, dėl kurio jis buvo peikiamas dėl lyderystės stokos.

iš JAV atvykęs turistas Michaelas Dauphinee (Maiklas Daupinesas) pavadino Benediktą XVI kaip „puikų pavyzdį“.

„Rasti drąsos pasakyti, kad aš nesu tai, ko dabar reikia mano bažnyčiai, – manau, kad tai įspūdingas sprendimas“, – sakė M. Dauphinee.

„Esu protestantas, bet apskirtai kaip vadovas jis rodė puikų pavyzdį, kaip pažinti savo ribotumą“, – teigė jis.

„Su jauduliu prisimename tokį kilnų, tokį malonų žmogų“, – sakė pontifikas per naujametines pamaldas Šventojo Petro bazilikoje, dėkodamas „už viską, ką jis padarė gero“, ir pabrėžė „jo pasiaukojimą Bažnyčios labui“.

Konservatyviomis pažiūromis garsėjęs vokietis Josephas Ratzingeris (Jozefas Racingeris) 2013 metų vasarį po beveik aštuonerių metų atsistatydino iš Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų, dėl to kaltindamas pablogėjusią fizinę ir psichinę sveikatą.

Būdamas popiežius emeritas, likusį gyvenimą jis praleido studijuodamas ir melsdamasis bei skambindamas savo mylimą Wolfgangą Amadeus Mozartą (Volfgangą Amadėjų Mocartą) fortepijonu buvusiame vienuolyne Vatikane. Pastaraisiais metais jo sveikata atrodė vis labiau pašlijusi.

Tačiau kaip ir vaikų seksualinio išnaudojimo problema lydėjo jo pontifikatą, taip ir paskutiniuosius jo gyvenimo metus temdė kaltinimai, kad, būdamas Miuncheno arkivyskupu, jis asmeniškai nesugebėjo sustabdyti keturių dvasininkų, kaltinamų seksualiniu išnaudojimu.

Benediktas ryžtingai neigė prisidėjęs prie bet kokio dangstymo, o Vatikanas griežtai gynė jo veiklą, kovojant su išnaudojimu.

Buvusio popiežiaus kadencija Šventojo Petro bazilikoje buvo nelengva, jis dažnai atrodė prislėgtas iššūkių, su kuriais susiduria įtaką ir pasekėjus praradinėjusi Bažnyčia.

Metų metus trukusi sumaištis Vatikane padarė savo įtaką ir baigėsi jo šokiruojančiu sprendimu tapti pirmuoju popiežiumi nuo 1415 metų, kuris pasitraukė iš pareigų, ir kardinolams lotynų kalba paskelbtu pranešimu.

„Mano dvasios ir kūno jėgos... susilpnėjo tiek, kad turėjau pripažinti savo nepajėgumą tinkamai vykdyti tarnystę“, – sakė 85 metų Benediktas.

Vėliau jį nustelbė jo įpėdinio Pranciškaus dinamiškumas ir populiarumas, o po metų Benediktas buvo cituojamas teigiant, kad šį sprendimą lėmė mistinė patirtis.

Mano dvasios ir kūno jėgos... susilpnėjo tiek, kad turėjau pripažinti savo nepajėgumą tinkamai vykdyti tarnystę.

2021 metų kovo mėnesio interviu jis teigė, kad „fanatiški“ katalikai ne kartą išreiškė abejonių, ar jis atsistatydina savo noru, tačiau jis tvirtino: „Yra tik vienas popiežius.“

„Išnaudojimas ir klaidos“

Benediktui buvo 78 metai, kai 2005 metų balandį jis pakeitė ilgai valdžiusį ir populiarų Joną Paulių II.

Anksčiau jis dirbo pagrindiniu Bažnyčios doktrinos vykdytoju, pelnė „Dievo rotveilerio“ pravardę ir ganėtinai konservatyvaus mąstytojo teologiniais klausimais reputaciją.

Būdamas popiežiumi jis sulaukė kritikos dėl daugybės viešųjų ryšių klaidų ir tariamo charizmos stygiaus.

Svarbiausia, kad vis daugėjant aukų, pasakojančių apie kunigų prievartą, dažniausiai vaikystėje, jis buvo kritikuojamas už tai, kad nesiėmė ryžtingų veiksmų, kad būtų nutrauktas Bažnyčios dangstymas.

Prieš išrinkimą popiežiumi Benediktas vadovavo Vatikano doktrinos kongregacijai, kadaise vadintai Šventąja inkvizicijos kongregacija, ir buvo atsakingas už išnaudojimo atvejų tyrimą.

Jis tapo pirmuoju pontifiku, kuris atsiprašė už visame pasaulyje kilusius skandalus, išreiškęs „gilų gailestį“ ir asmeniškai susitikęs su aukomis.

2010 metais jis pripažino, kad Bažnyčia „nepakankamai greitai ir ryžtingai ėmėsi reikiamų veiksmų“ dėl problemos, kuri smarkiai suteršė jos įvaizdį.

Tačiau kritikai jį kaltino, kad jis nesugebėjo užtikrinti teisingumo.

„Jis padarė didingų pareiškimų. Jis nesuderino šių pareiškimų su darbais ar veiksmais. Jam valdant vaikams ir toliau kilo pavojus“, – sakė Barbara Blaine (Barbara Blein), 2017 metais mirusi nukentėjusiųjų nuo kunigų lytinės prievartos organizacijos „Survivors Network for those Abused by Priests“ (SNAP) įkūrėja ir prezidentė.

2022 metų sausį Miuncheno Bažnyčios vadovybės užsakymu parengtoje smerkiančioje ataskaitoje jis buvo apkaltintas asmeniškai nesugebėjęs užkirsti kelio keturių kunigų 1977–1982 metais vykdytam nepilnamečių išnaudojimui, kai ėjo arkivyskupo pareigas.

Benedikto padėjėjai griežtai neigia jo kaltę, tačiau retu asmeniniu pareiškimu jis paprašė atleidimo už tai, kas įvyko jo akivaizdoje.

„Visoms seksualinės prievartos aukoms galiu tik išreikšti savo visišką gėdą, gilų liūdesį ir nuoširdų prašymą atleisti, – teigė jis laiške. – Katalikų Bažnyčioje man teko didelė atsakomybė. Toks didelis mano skausmas dėl išnaudojimo ir klaidų, kurios įvyko tose skirtingose vietose mano įgaliojimų laikotarpiu.“

Tradicinis mokymas

Benediktas daug dėmesio skyrė jo širdžiai brangiems klausimams: religijos vaidmeniui šiuolaikiniame pasaulyje, religijų dialogui ir nereguliuojamo kapitalizmo kritikai, kuri stipriai nuskambėjo per 2008 metų pasaulinę ekonomikos krizę.

2009 metais vykusios kelionės į Šventąją Žemę metu jis paragino Izraelio ir Palestinos konfliktą spręsti dviejų valstybių sprendiniu.

Jis kovojo su Vakaruose augančiu sekuliarizmu ir griežtai gynė tradicinį katalikų mokymą apie abortus, eutanaziją ir homoseksualų santuokas.

Benediktas atmetė moterų įšventinimus ir kunigų santuoką, o tos pačios lyties asmenų santykius apibūdino kaip griaunančius žmogaus esmę ir sulaukė kritikos dėl to, kad Bažnyčia atrodė atitrūkusi nuo dabartinių laikų.

2006 metais jis papiktino musulmonų pasaulį savo kalba, kurioje, atrodytų, pritarė nuomonei, kad islamas iš prigimties yra smurtinis, ir sukėlė mirtinus protestus keliose šalyse bei išpuolius prieš krikščionis.

2009 metais jis įžeidė žydus, panaikindamas Holokaustą neigusio vyskupo ekskomuniką. Tačiau jis taip pat sulaukė kai kurių žydų lyderių pagyrų už pastangas atkurti tarpusavio pasitikėjimą.

AIDS aktyvistai pasipiktino, kai kelionės į Afriką metu Benediktas pasakė, kad prezervatyvų naudojimas gali pagilinti krizę.

Tačiau vėliau jis tapo pirmuoju popiežiumi, kuris tam tikromis aplinkybėmis leido juos naudoti ŽIV infekcijos prevencijai.

Vidiniai Bažnyčios nesutarimai

J. Ratzingeris gimė 1927 metų balandžio 16 dieną Marktlyje prie Ino Bavarijoje Vokietijos pietuose

Jo tėvas policininkas ir namais besirūpinusi motina anksti nukreipė gabų mokslams vaiką į religinį gyvenimą ir, kai jam buvo 12 metų, užrašė jį į Bažnyčios valdomą internatinę mokyklą.

1941 metais J. Ratzingeris tapo Hitlerjugendo nariu, kuris nacių laikais buvo privalomas visiems keturiolikmečiams.

Būdamas aktyviai prieš nacius nusistačiusio tėvo sūnus, pagal vėlesnius jo paties ir amžininkų pasakojimus, jis žengė šį žingsnį nenoriai ir dalyvavo kuo mažiau susitikimų.

Būsimasis popiežius 1951 metais buvo įšventintas kunigu ir dėstė keliuose universitetuose, ypač Bonos ir Rėgensburgo, o 1962–1965 metais atvyko į Romą dirbti Vatikano II Susirinkimo patarėju.

1977 metais popiežius Paulius VI jį paskyrė Miuncheno arkivyskupu ir tais pačiais metais – kardinolu.

Biografas Peteris Seewaldas (Pėteris Zėvaldas) 2020 metų birželį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Benediktas buvo „žemiškas žmogus..., atsidūręs aukščiausiuose sluoksniuose, tačiau išlikęs labai kuklus ir šiltas“.

Tačiau jam nepavyko įtvirtinti savo autoriteto kurijoje, Bažnyčios valdymo institucijoje, be to, atrodė, kad jis prarado savo namų ūkio kontrolę.

2012 metais jo liokajus Paolo Gabriele (Paolas Gabrielė) nutekino žiniasklaidai slaptus dokumentus, o tai laikoma išdavyste, kuri labai paveikė pontifiką.

Jo pontifikatą taip pat aptemdė pinigų plovimo skandalas Vatikano banke, atskleidęs artimiausių Benedikto sąjungininkų nesutarimus.

Benediktas „iš tikrųjų buvo ne dogmatikas, o veikiau žmogus, atitrūkęs nuo realaus pasaulio“, – sakė Limos Katalikiškojo universiteto religijos profesorius Jeffrey Klaiberis (Džefris Klaiberis).

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) išreiškė pagarbą Benediktui XVI už jo darbą, kuriant „broliškesnį pasaulį“.

„Savo mintimis esu su Prancūzijos ir viso pasaulio katalikais, gedinčiais dėl jo šventenybės Benedikto XVI, kuris siela ir protu stengėsi dėl broliškesnio pasaulio“, – teigė jis tviteryje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pagerbė emeritą kaip „ypatingą Bažnyčios vadovą“, kuris padėjo formuoti Katalikų bažnyčią.

„Kaip „vokiškas“ popiežius Benediktas XVI buvo ypatingas Bažnyčios vadovas daugeliui, ne tik šiai šaliai, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė O. Scholzas. – (...) Pasaulis neteko Katalikų Bažnyčios formuotojo, argumentuotos asmenybės ir išmintingo teologo.“

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sakė, kad jį „nuliūdino“ buvusio popiežiaus mirtis, pavadindamas jį „didžiu teologu“.

„Su liūdesiu sužinojau apie popiežiaus emerito Benedikto XVI mirtį, – tviteryje rašė R. Sunakas. – Jis buvo didis teologas, kurio vizitas Jungtinėje Karalystėje 2010 metais buvo istorinis momentas tiek katalikams, tiek nekatalikams visoje mūsų šalyje.“

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) pagerbė Benediktą XVI kaip „tikėjimo ir proto milžiną“.

Visą gyvenimą jis rodė dvasinę ir intelektualinę krikščionybės gelmę. Jis palieka didelį palikimą.

Ji teigė, kad dabartiniam popiežiui Pranciškui pasakė, jog ji ir jos vyriausybė dalijasi jo skausmu dėl „krikščionio, pastoriaus, teologo, didžios istorinės asmenybės, kurios istorija niekada nepamirš“, mirties.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) atsisveikino su „vienu didžiausių mūsų laikų teologų“.

„Visą gyvenimą jis rodė dvasinę ir intelektualinę krikščionybės gelmę. Jis palieka didelį palikimą“, – sakė jis.

Anot Kenterberio arkivyskupo Justino Welby (Džastino Velbio), Benediktas XVI „buvo vienas didžiausių savo amžiaus teologų“.

„Popiežius Benediktas buvo vienas didžiausių savo amžiaus teologų – atsidavęs Bažnyčios tikėjimui ir atkakliai jį gynęs“, – sakė pagrindinis anglikonų dvasininkas.

Šiuo metu, kai mūsų žemyne ir daugelyje pasaulio vietų vėl kyla karas, jis bus prisimenamas už nenuilstamas pastangas rasti bendrą kelią skatinant taiką ir geranoriškumą visame pasaulyje, įskaitant nuolatinį domėjimąsi taika Šiaurės Airijoje.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas pagerbė buvusį popiežių kaip „išskirtinį teologą“ ir „tradicinių“ vertybių gynėją.

„Besąlygiškas Benedikto XVI, kaip žymaus teologo, autoritetas leido jam įnešti svarų indėlį plėtojant krikščionių bendradarbiavimą... ir ginant tradicines moralines vertybes“, – teigiama Rusijos patriarcho pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pagyrė mirusį popiežių Benediktą XVI kaip „tradicinių krikščioniškų vertybių gynėją“.

„Benediktas XVI buvo iškilus religinis ir valstybinis veikėjas, įsitikinęs tradicinių krikščioniškųjų vertybių gynėjas“, – Kremliaus paskelbtame užuojautos laiške popiežiui Pranciškui teigė V. Putinas.

„Visiems laikams išsaugosiu šviesius prisiminimus apie jį“, – sakė jis.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) išreiškė pagarbą mirusiam popiežiui už jo „įsipareigojimą neprievartai ir taikai“.

„Reiškiu gilią užuojautą katalikams ir kitiems žmonėms visame pasaulyje, kuriuos įkvėpė jo maldos gyvenimas ir atkaklus įsipareigojimas neprievartos ir taikos labui“, – sakoma A. Guterreso pareiškime.

Karalius Charlesas III (Karolis III) šeštadienį vadovavo Jungtinės Karalystės pagarbos ceremonijai buvusiam popiežiui, o taip pat teigiamai įvertino jo pastangas „skatinti taiką“ tarp katalikų ir protestantų bendruomenių.

Karalius pabrėžė Benedikto XVI „nuolatines pastangas skatinti taiką ir geranoriškumą visiems žmonėms bei stiprinti pasaulinės anglikonų bendruomenės ir Romų Katalikų Bažnyčios santykius“ ir pridūrė, kad šią žinią priėmė su „giliu liūdesiu“.

„Jo vizitas Jungtinėje Karalystėje 2010-aisiais buvo svarbus stiprinant Šventojo Sosto ir Jungtinės Karalystės santykius“, – pridūrė Charlesas III.

Airijos prezidentas Michaelas D. Higginsas (Maiklas D. Higinsas) taip pat pabrėžė emerito Benedikto XVI pastangas sušvelninti įtampą Airijoje, kurioje dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir protestantų bendruomenių.

„Šiuo metu, kai mūsų žemyne ir daugelyje pasaulio vietų vėl kyla karas, jis bus prisimenamas už nenuilstamas pastangas rasti bendrą kelią skatinant taiką ir geranoriškumą visame pasaulyje, įskaitant nuolatinį domėjimąsi taika Šiaurės Airijoje“, – teigė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė „nuoširdžią užuojautą“ dėl popiežiaus emerito mirties.

V. Zelenskis  Benediktą XVI pagerbė kaip „išskirtinį teologą, intelektualą ir visuotinių vertybių puoselėtoją“.