LEA duomenimis, balandžio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje siekia 6,44 ct/kWh be PVM. Palyginus su kovo mėnesiu, vidutinė šilumos energijos kilovatvalandės kaina sumažėjo 0,63 ct/kWh, arba 8,91 procento. Lyginant su 2023 m. balandžiu, kainų vidurkis šiemet mažesnis 10,2 proc. – pernai tuo metu vidutinė kaina siekė 7,17 ct/kWh.

Penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet balandį sudaro 6 ct/kWh – ji 11,5 proc. mažesnė nei kovą, kai siekė 7,78 ct/kWh, ir 16,3 proc. mažesnė nei 2023-iųjų balandį, kai buvo 7,17 ct/kWh.

Keturiuose didžiuosiuose miestuose šilumos energijos kaina mažesnė už šalies vidutinę šilumos energijos kainą, kuri yra 6,44 ct/kWh. Tik Panevėžyje šilumos kaina nežymiai – 0,04 ct/kWh – viršija šalies vidurkį.

Vilniuje šilumos kaina – 5,96 ct/kWh. Lyginant su kovo  mėnesiu, sostinėje kaina sumažėjo 15,94 proc. (buvo 7,09 ct/kWh). Didžiausia šilumos kaina šį balandį Panevėžyje – 6,48 ct/kWh, arba 0,92 proc. mažesnė nei kovą, kai buvo 6,54 ct/kWh.

Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina yra Šiauliuose – 5,08  ct/kWh. Lyginant su kovo  mėnesiu, kaina sumažėjo 15,47 proc. (buvo 6,01 ct/kWh). Balandžio mėnesio šilumos kaina Kaune – 6,34 ct/kWh, ji išliko nepakitusi, lyginant su kovu.

Tuo metu biokuro kainos, LEA teigimu, Lietuvoje šiemet išlieka stabilios. Šį balandžio mėnesį formuojasi 16,9 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina. Palyginimui, 2023 m. balandį kainos vidurkis buvo 22,1 Eur/MWh, arba 30,8 proc. didesnė.

Šių metų kovo paskutinę savaitę užfiksuota 17,46 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina – toks kainų lygis pastarąjį kartą buvo fiksuojamas 2021 m. rugsėjį.

2024 m. kovo mėnesio biokuro kainos vidurkis buvo 18,19 Eur/MWh, arba 6,5 proc. mažesnis nei vasarį, kai sudarė 20,31 Eur/MWh. o 2023 m. kovą kainos vidurkis buvo 27,99 Eur/MWh, arba net 35 proc. didesnis nei šiuo metu.

Dėl to šilumos kainos vartotojams šį šildymo sezoną, palyginti su ankstesniu, sumažėjo 18 proc., antradienį pranešė birža.

Pasak „Baltpool“ prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, prasidėjus šiam šildymo sezonui biokuro pardavėjams sukauptos atsargos tapo nuostolingos, biokuras dabar parduodamas žemiau savikainos.

„Dėl šios priežasties šilumos kainos grįžo į iki biokuro importo draudimo iš trečiųjų valstybių periodo lygį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl sankcijų biokuro gamyboje nėra naudojamos baltarusiškos žaliavos, tai yra itin biokuro vartotojams palanki aplinkybė“, – rašoma „Baltpool“ pranešime.

Biržos teigimu, nuo praėjusių metų gegužės 80 proc. per „Baltpool“ įsigyjamo biokuro yra tvarus, perkamas per pernai įsteigtą biokuro tvarumo schemą „RED BP“. Lietuvoje pagal ją vyksta 87 proc. prekybos sandorių.

Biržos duomenimis, pernai užsienio dalyviai „Baltpool“ biržoje suprekiavo 1,7 teravatvalandės (TWh), arba 4,25 karto daugiau biokuro nei 2022 metais (0,4 TWh).

Pasak V. Jonučio, 2023 metai „Baltpool“ buvo sėkmingi – išaugo užsienio rinkos dalyvių dalis, į biržos prekybos sistemą integruota Vilniaus kogeneracinė jėgainė.

Skelbiama, kad kovo mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje – 7,07 ct/kWh be PVM. Palyginus su vasario mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,4 ct/kWh., arba 5,35 procento. O lyginant su 2023 m. kovu, kainų vidurkis šiemet mažesnis 9,7 proc. – pernai tuo metu vidutinė kaina siekė 7,83 ct/kWh.

Istoriškai kovą šalies kainos vidurkis panašus į 2013-iųjų kainą, kuri buvo 7,38 ct/kWh. Vertinant 11 metų laikotarpį, mažiausia kovo mėnesio vidutinė kaina buvo 2021-aisiais – 4,38 ct/kWh, arba 61,4 proc. mažesnė, didžiausia kaina per šį laikotarpį buvo 2022-aisiais – 8,28 ct/kWh, arba 14,6 proc. didesnė nei šiemet.

Šilumos kainų pokytis šį kovą atitinka ilgametes tendencijas, kai šildymo sezono antroje pusėje pradedamos naudoti sukaupto kuro atsargos ir sausio–vasario mėnesiais šilumos kainos nuosekliai mažėja iki šildymo sezono pabaigos.

Esminiu šilumos energijos kainą lemiančiu faktoriumi išlieka naudojamo kuro struktūra ir jo įsigijimo kaina, kuri vidutiniškai Lietuvoje sudaro iki 60–80 proc. galutinės šilumos kainos.

Brangiausiai šilumos energija kovą, kaip ir vasarį, yra Biržuose – 11,78 ct/kWh, Kauno rajone – 11,41 ct/kWh, Vilniaus rajone (UAB Nemenčinės komunalininkas) –12,5 ct/kWh ir Ignalinoje – 11,0 ct/kWh.

 

LEA duomenimis, penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina šiemet kovą sudaro 6,78 ct/kWh – ji 6 proc. mažesnė nei vasarį, kai siekė 7,21 ct/kWh, ir 8 proc. mažesnė nei 2023-ųjų kovą, kai buvo 7,83 ct/kWh.

Visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, šilumos energijos kaina šį kovą mažesnė už šalies vidutinę kainą ir yra 8 proc. mažesnė nei prieš metus – pernai kovą ji buvo 7,83 ct/kWh.

Didžiausia šilumos kaina šį kovą išlieka Vilniuje – 7,09 ct/kWh, o tai lemia didesnė įsigyjamo kuro kaina. Lyginant su vasario mėnesiu, kaina sostinėje sumažėjo 6,09 proc. (buvo 7,55 ct/kWh). Lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, Vilniuje šilumos kaina nuosekliai mažėja.

Tarp didžiųjų miestų mažiausia šilumos kaina kovo mėnesį yra Šiauliuose – 6,01 ct/kWh. Lyginant su vasario mėnesiu, kaina sumažėjo 6,8 proc. (buvo 6,45 ct/kWh). Pernai kovą ji buvo 7,66 ct/kWh, arba 21,54 proc. didesnė. Klaipėdoje kovą šilumos energijos kaina yra 7,1 ct/kWh, arba 4,18 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 7,41 ct/kWh. Panevėžyje kovą šilumos energijos kaina – 6,54 ct/kWh, arba 3,54 proc. mažesnė nei vasarį, kai buvo 6,78 c/kWh). Kovo mėnesio šilumos kaina Kaune – 6,34 ct/kWh, arba 8,25 proc. didesnė nei vasarį, kai buvo 6,91 ct/kWh.

Lyginant visus šalies regionus, penkis šio šildymo sezono mėnesius mažiausia šilumos energijos kaina išliko Utenoje, taip par ir kovo mėnesį Utenoje ji tebėra mažiausia Lietuvoje – 5,92 ct/kWh, Šiauliuose antra mažiausia šilumos kaina – 6,01 ct/kWh.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina mažiausia, ji apie 14 proc. mažesnė nei šalies vidurkis.

Brangiausiai šilumos energija kovą, kaip ir vasarį, yra Biržuose – 11,78 ct/kWh, Kauno rajone – 11,41 ct/kWh, Vilniaus rajone (UAB Nemenčinės komunalininkas) –12,5 ct/kWh ir Ignalinoje – 11,0 ct/kWh. Šių savivaldybių šilumos energijos vartotojai brangiausiai šalyje už ją moka nuo 2023/2024 m. šildymo sezono pradžios.

Penkiose savivaldybėse, kuriose šilumos kaina didžiausia, ji apie 63 proc. didesnė nei Lietuvos vidurkis.

Lyginant Baltijos šalis, visą šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos energijos kaina, o didžiausia kaina tarp trijų šalių Latvijoje – 9 c/kWh.

Šalių didžiųjų miestų šilumos kainų vidurkis kovo mėnesį Lietuvoje mažiausias – 6,78 ct/kWh, Latvijoje didžiausias – 8,4 ct/kWh. Estijoje ši kaina – 7,7 ct/kWh.

Lyginant Baltijos šalių sostines, kovo mėnesį Vilniuje šilumos energijos kaina mažiausia – 7,09 ct/kWh, Taline – 7,9 ct/kWh, arba 3 proc. didesnė. Didžiausia kaina Rygoje – 8,8 ct/kWh.

Biokuro kainos Lietuvoje 2024 m. kovą išlieka stabilios. Biokuro kaina siekia 19,2 Eur/MWh, formuojasi 23,83 Eur/MWh biokuro tiekimo kaina. Pernai tuo pačiu metu biokuro kaina buvo 24,47 Eur/MWh, arba 21,5 proc. didesnė. Nuo pernai gegužės biokuro kaina svyruoja 21–23,5 Eur/MWh intervale.

Jau keturias savaites iš eilės Lietuvoje biokuras išlieka pigiausias tarp Baltijos šalių: Estijoje šiuo metu biokuras kainuoja 21,46 Eur/MWh, Latvijoje – 23,88 Eur/MWh.

Dyzelinas gruodį Lietuvoje atpigo dviem, o benzinas – penkiais centais, penktadienį skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).

Vidutinė gamtinių dujų kaina TTF gruodį sumažėjo iki 38,6 euro už megavatvalandę (MWh), kai lapkritį ji siekė 47 eurus.

Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad šiemet dujų kainos išliks panašiame lygyje – apie 30–40 eurų už MWh, pastebi LEA. 

Latvijoje esanti Inčukalnio dujų saugykla sausio pradžioje buvo užpildyta kiek daugiau nei 72 proc., bendras Europos dujų saugyklų užpildymas siekia 82 proc. 

Pernai per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą į Baltijos šalis importuota 31,9 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 0,6 proc. mažiau nei 2022-aisiais (32,1 TWh), vien gruodį – 1,53 TWh arba 30,7 proc. mažiau nei lapkritį (2,2 TWh).

Dujų suvartojimas Lietuvoje gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 18,5 proc. iki 2 TWh.

Biokuras gruodžio pradžioje Lietuvoje kainavo 23,14 eurų už MWh – 11,7 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 38 proc. mažiau nei 2023-ųjų pradžioje bei 33 proc. mažiau nei 2022-ųjų gruodį. Šį šildymo sezoną ateities sandorių biokuro kainos formuojasi 21,4–25,96 eurų už MWh intervale.

Gruodį vidutinė Brent naftos kaina, palyginti su lapkričiu, mažėjo 5,4 proc. iki 78,1 JAV dolerio už barelį. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad kaina ir toliau gali siekti apie 75–80 JAV dolerių už barelį.

Baltijos jūros regione pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Vidutinė benzino kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, čia mažėjo penkiais centais iki 1,46 euro už litrą, dyzelino – dviem centais iki 1,5 euro.

„Pasižiūrėję kainų dinamiką prognozuojame, kad metinė biokuro kaina (2024 metais – BNS) mažės dviem eurais iki 21 euro“, – žurnalistams penktadienį sakė LEA analitikas Antanas Budraitis.

Jo teigimu, mažesni nei prognozuota biokuro kainos sandoriai fiksuojami jau kitų metų pradžioje.

„Nors prieš šildymo sezoną buvo prognozuojama apie 28 eurų už megavatvalandę kaina (kitų metų pradžioje – BNS), tai šiuo metu sandoriai sudarinėjami už beveik 25 eurus“, – teigė A. Budraitis.

Pasak jo šiemet biokuro rinkoje, kaip ir kituose energetikos segmentuose, kainos mažėjo ir stabilizavosi, o vidutinė sausio–lapkričio bei prognozuojama visų šių metų biokuro kaina, palyginti su 2022-aisiais, mažėjo 30 proc. iki 23 eurų už MWh. 

LEA analitikas sako, kad nuo gegužės biokuro kaina svyruoja tarp 21 ir 23,5 euro.

Iš biokuro pagaminama apie 75 proc. Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos.

Skelbiama, kad didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę mažėjo 11,2 proc. – nuo 147,9 Eur/MWh iki 131,3 Eur/MWh. Didmeninės elektros kainos Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje keitėsi identiškai ir yra vienodos.

Vokietijoje elektra pigo 23 proc. – nuo 131,8 Eur/MWh iki 101,5 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje kaina sumažėjo 13 proc. – nuo 130,4 Eur/MWh iki 113,4 Eur/MWh, Lenkijoje – 10,7 proc., iki 115,5 Eur/MWh, o Suomijoje didmeninės elektros kainos kilo 9,1 proc. – nuo 106 Eur/MWh iki 115,6 Eur/MWh. Mūsų šalies didmeninės elektros kaina artimesnė Šiaurės Europos kainų lygiui.

Praėjusią savaitę elektros kainos mažėjimui Lietuvoje įtakos galėjo turėti 15,6 proc. augusi nacionalinė elektros energijos generacija. Vėjo elektrinių energijos gamyba nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje augo 40 proc. – jos per savaitę pagamino 25 GWh elektros, praneša LEA.

Tuo metu elektros energijos poreikis išaugo 0,5 proc. – iki 279,5 GWh. Mūsų šalyje pagaminta 40 proc. visos reikalingos elektros energijos. Bendra elektros gamyba gruodžio 4–10 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 15,6 proc. ir siekė 110,6 GWh. Trūkstamą elektros kiekį kompensavo importas iš Švedijos, Latvijos bei Lenkijos.

Nacionalinėje gamyboje ir toliau dominavo šiluminės elektrinės, jos pagamino 53,2 GWh energijos – tai 48,1 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir 26 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių padidėjo. Vėjo elektrinėse buvo pagaminta 25 GWh energijos, o tai 40 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę. Hidroelektrinėse pagamintas 2,4 proc. didesnis elektros kiekis – 20,1 GWh. Saulės elektrinėse gamyba siekė 1 GWh.

Gamtinės dujos toliau pinga. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 Eur/MWh iki 41,1 Eur/MWh. Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 91,1 procento.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis dabar – apie 85,2 procento. Prieš savaitę saugykla buvo užpildyta 88,3 procento.

Gruodžio 4–7 d. Klaipėdos SGD terminalas veikė 35 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 214,9 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 261,5 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 13,4 GWh gamtinių dujų (anksčiau – 141,5 GWh). Iš Latvijos buvo gauta 122,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 203,1 GWh).

LEA duomenimis, biokuras Lietuvoje pabrango. Nagrinėjamą savaitę biokuro kaina mūsų šalyje buvo 3,2 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę – ji siekė 22,77 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 35,91 Eur/MWh.

Nagrinėjamą savaitę vidutinė Brent naftos kaina siekė 75,9 USD/bbl – tai 6,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 81,3 USD/bbl. Stebint naujausius Brent naftos ateities sandorius, artimiausių metų kainos numatomos 1–2 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.

Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzinas yra pigesnis už dyzeliną – vidutinės kainos atitinkamai yra 1,48 Eur/l ir 1,52 Eur/l. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l.

Vidutinės benzino kainos šiuo metu Baltijos valstybėse yra 4,2–11,6 proc. mažesnės nei buvo prieš 12 mėnesių. Lenkijoje ir Vokietijoje kainos didesnės – atitinkamai 7,1 proc. ir 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos per pastaruosius 12 mėnesių visose lyginamose valstybėse sumažėjo 6,7–16,9 procento. Per šį laikotarpį degalai daugiausiai atpigo Estijoje: vidutinė benzino kaina sumažėjo 11,6 proc., dyzelino – 16,9 procento.

Per šių metų ketvirtojo ketvirčio du mėnesius pardavimo kaštai padidėjo: benzino jie sudaro 0,14 Eur/l, dyzelino – 0,11 Eur/l. 2023 m. pirmąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai sudarė 0,09 Eur/l, dyzelino – 0,14 Eur/l. Antrąjį ketvirtį benzino ir dyzelino vidutiniai pardavimo kaštai buvo vienodi – po 0,10 Eur/l. Trečiąjį ketvirtį benzino vidutiniai pardavimo kaštai išliko tokie pat (0,10 Eur/l), o dyzelino – sumažėjo iki 0,07 Eur/l.

Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pranešimas apie gaisrą Tauragės seniūnijoje, Staiginės kaime, buvo gautas 6.22 val.

Atvykus ugniagesiams, atviroje teritorijoje degė biokuro krūva 30x10 m.

Užgesinus biokuro krūvą, užgesinta ir šalia esanti biokuro krūva 90x25 m, 6 metrų aukščio.

Gaisravietėje liko budėti įmonės darbuotojai.

„Kol kas visi ženklai pakankamai nuramina, tačiau tai nereiškia, kad reikia atsisakyti ir nesiruošti tiems pokyčiams, kurie įvyks, o ypatingai Vilniuje, kadangi, tikėkimės, pradės veikti naujas objektas – didžiulė biokuro katilinė – kuri pareikalaus labai didelio kiekio biokuro ir rinka iš principo labai stipriai pasikeis“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais J. Neverovičius.

„Dėl to iš anksto reikia pasirūpinti biokuru ir ypač ne tik turint galvoje vilniečių šildymo sąskaitas, bet ir tų visų kitų savivaldybių, kur kainos gali pasikeisti dėl to, kad Vilniuje bus sukurta tokia didelė paklausa“, – pridūrė jis.

Pasak J. Neverovičiaus, rinkoje išaugsiant biokuro paklausai, gali padidėti ir jo kainos.

„Jeigu atsiranda didžiulė paklausa rinkoje, tai kainos turi tą tendenciją didėti. Atitinkamai reikėtų pasiruošti ir užtikrinti adekvačią pasiūlą“, – teigė prezidento patarėjas.

Energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis gegužę BNS prognozavo, jog kitą šildymo sezoną biokuro kainos nepasieks pernai rudenį buvusio piko.

Vis dėlto, pasak biržos atstovo, šio kuro kainas, be „Ignitis grupės“ statomo Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko, gali paveikti ir situacija medienos pramonėje bei žaliavos paruošimas vasarą.

„Baltpool“ duomenimis, praėjęs šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo biokuro kainų šuoliu ir įtampa rinkoje, tačiau sezono metu ženkliai krito biokuro kainos, o galutinė šilumos kaina vartotojams didėjo nežymiai.

Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 euro už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021–2022 metų sezoną. Tuo metu vidutinė šilumos kaina per metus padidėjo 16 proc. – iki 8,68 cento už kilovatvalandę (kWh).

„Ignitis grupė“ skelbia, kad VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną. Kovo pabaigoje bloke buvo pradėti karštieji bandymai.

Tuo metu Estijoje šildymo sezono pabaigoje biokuras atpigo ketvirtadaliu ir kainavo 18,72 euro, o Latvijoje brango 7 proc. iki 27,78 euro.  

„Biokuro kainų mažėjimą lėmė įvairių faktorių visuma – neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina, o taip pat – tiekėjų noras sezono pabaigoje ištuštinti biokuro sandėlius, – pranešime teigė „Baltpool“ Prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.

Pasak jo, sezono pradžioje pakilusios kainos paskatino smulkius medienos rinkos dalyvius atsigręžti į biokuro rinką, kurią jie keletą metų buvo apleidę dėl pigaus baltarusiško kuro – tai, anot V. Jonučio, sukūrė žaliavos pasiūlą.

Biokuro kainų mažėjimą lėmė neįprastai šilti orai, žema gamtinių dujų ir elektros kaina.

Vis dėlto vidutinė biokuro tiekimo kaina Lietuvoje šių metų sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 33 proc. ir siekė 33,17 euro už MWh.

Latvijoje antroje šildymo sezono pusėje biokuro tiekimas per metus brango 31 proc. iki 36,5 euro, Estijoje – 11 proc. ir siekė 24,61 euro.

Sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje buvo patiekta 12 proc. mažiau biokuro – 2,42 mln. MWh,

Pasak „Baltpool“, šią tendenciją lėmė šilti orai sausio ir vasario mėnesiais, kuomet sumažėjo biokuro poreikis. Vis dėlto kovo mėnesį biokuro vartojimas vėl padidėjo įmonėms siekiant realizuoti sandėliuose per žiemą susikaupusius didesnius biokuro likučius.

Tuo metu Latvijoje „Baltpool“ biržoje prekiaujančios įmonės sausį–balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, patiekė 10 kartų daugiau biokuro – 165 tūkst. MWh, Estijoje – 3,4 karto daugiau arba 114 tūkst. MWh.  

„Mūsų tikslai Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko energijos gamybą bandomuoju režimu pradėti apie 2023 metų pirmąjį ketvirtį ir pilną komercinę veiklą – kitą šildymo sezoną, lieka nepasikeitę“, – 2022 metų veiklos rezultatų pristatyme antradienį sakė D. Maikštėnas.

„Vis dėlto dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir statybų rinkose šiek tiek vėluoja projekto komercinės veiklos pradžia, kuri nukeliama trims mėnesiams į 2023 metų trečiąjį ketvirtį“, – pridūrė jis.

Iki šiol bloko komercinės veiklos pradžia buvo numatyt birželį–liepą.

Pasak D. Maikštėno, vadinamieji „karštieji“ bandymai VKJ biokuro bloke turėtų prasidėti iki kovo pabaigos.

„Ignitis grupės“ vadovas taip pat pakartojo, jog dėl sutrikimų tiekimo grandinėje ir oro sąlygų iššūkių Lenkijoje grupės statomo pirmojo Silezijos vėjo parko biudžetas didėja nuo 70 mln. iki 75 mln. eurų, o parko komercinės veiklos pradžia iš šių metų paskutiniojo ketvirčio atidėta į 2024 metų pirmąjį ketvirtį.

Pasak jo, parke pagamintą energiją į tinklą planuojama pradėti tiekti šių metų paskutinį ketvirtį.