Šio projekto, vykdomo pagal sutartį su Suvalkų šilumos gamybos ir tiekimo įmone „PEC Suvalkai“, vertė viršija 7,6 mln. eurų, pranešė bendrovė.

„Axis Technologies“ biokuro katilinę statys ir įrengs kartu su Lenkijos kompanija „Energika“. Bendrovės darbus užbaigs iki 2020 metų spalio mėnesio.

„Suvalkuose įgyvendinamas projektas gali tapti mūsų vizitine kortele Lenkijos rinkoje, todėl jam skiriame ypatingą dėmesį. Šiuo metu Lenkijos energijos gamintojų akys krypsta į atsinaujinančius energijos šaltinius, o mes kaimyninės šalies įmonėms siūlome savo kompetenciją ir ilgametę patirtį šioje srityje“, – pranešime sako „Axis Technologies“ vadovas Paulius Arštikys.

Pasak jo, Lietuvoje jau apie 70 proc. šilumos gaminama iš biokuro, didelę dalį biokuro katilinių mūsų šalyje statė ir įrengė būtent „Axis Technologies“.

Suvalkų biokuro katilinėje „Axis Technologies“ pastatys bendrą kuro padavimo sistemą, du vandens šildymo katilus, kurių galia – po 12,5 MW. Įmonė taip pat įrengs 5 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį ir pelenų šalinimo sistemos įrengimus. Dūmų valymui nuo kietųjų dalelių bus sumontuoti elektrostatiniai filtrai.

Šiuo metu Europos Sąjungos fondai skiria paramos lėšų atsinaujinančių energetikos šaltinių diegimui Lenkijos energetikos rinkoje. Investicijų tikslas – mažinti į aplinką išmetamų teršalų (SO2, NOx, kietųjų dalelių) kiekį, keičiant akmens anglies deginimą biokuru. Biokuro energetikos projektus ketinama įgyvendinti ne tik šilumos, bet ir elektros ūkyje.

„Axis Technologies“ kuria biokuro katilinių ir elektrinių technologinę įrangą, stato industrinius objektus. Bendrovė yra įgyvendinusi daugiau nei 200 projektų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Įmonė teikia kompleksines paslaugas: atlieka objektų techninę ekspertizę, projektuoja, kuria, montuoja, paleidžia ir derina katilinių ir elektrinių įrangą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) lapkričio 23 dieną patenkino asociacijos "Lazdynų bendruomenės savivaldija" skundą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) liepą priimtą nutartį ir perdavė asociacijos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

"Asociacija "Lazdynų bendruomenės savivaldija" realiai veikė aplinkos apsaugos srityje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad asociacija neturi teisės kreiptis į teismą su skundu dėl viešo intereso gynimo", - rašoma LVAT nutartyje.

VAAT liepą buvo atmetęs Lazdynų bendruomenės savivaldijos skundą, kad Aplinkos apsaugos agentūra įpareigotų "Forest investment" parengti PAV. Teismo nuomone, bendrija šiame ginče negali ginti viešojo intereso.

Aplinkos apsaugos agentūra kovo pradžioje nusprendė, kad projektuojamai katilinei PAV nėra privalomas, nes ji neturės didelio neigiamo poveikio aplinkai.

Biokuro katilinė bus statoma Jočionių gatvėje, šalia anksčiau pastatytos ir Vokietijos kapitalo įmonei "Danpower" parduotos katilinės. "Danpower Baltic" vadovas Artūras Kliukevičius BNS anksčiau teigė neatmetantis galimybės ateityje įsigyti būsimą jėgainę - pernai ji iš "Icor" akcininkų valdomos bendrovės "Marivas" jau įsigijo šioje teritorijoje pastatytą katilinę.

"ForestInvestment" Jočionių gatvėje planuoja statyti 47,6 megavato (MW) galios katilinę. Registrų centro duomenimis, bendrovės akcininkė yra Estijoje registruota Andriaus Janukonio, Gintauto Jaugielavičiaus ir Lino Samuolio kontroliuojama bendrovė "Global Energy Consulting".

Biokuru ir atliekomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę Jočionių gatvėje iki 2019 metų pradžios ketina pastatyti ir energetikos įmonių holdingas "Lietuvos energija".

Katilinės pagaminta šiluma jau pradedama tiekti į Vilniaus šilumos tinklus. Lietuvos ir Vokietijos kapitalo energetikos bendrovės „Danpower Baltic“ investicija į katilinę – 10 milijonų eurų.

Per iškilmingą atidarymo ceremoniją pabrėžta, kad 25 megavatų galios katilinė – žingsnis į žalesnį Vilnių, nes mažėja miesto priklausomybė nuo gamtinių dujų ir didėja iš biokuro gaminamos šilumos dalis. Greičiau nei per metus Savanorių prospekte pastatyta katilinė pritaikyta deginti miško kirtimo atliekas ir, teigiama, yra viena pažangiausių Baltijos šalyse.

Šiandien Vilniuje atidaryta nauja biokuro katilinė – pirmoji reguliuojama nepriklausoma šilumos gamintoja sostinėje. Biokuro katilinės statybai gauta ES parama reikš nuolatinę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priežiūrą bei garantuos minimalią šilumos kainą miestiečiams.

„Nepriklausomo šilumos gamintojo naujos biokuro katilinės atsiradimas – papildomas postūmis šilumos kainos Vilniuje mažėjimui. Reikėtų pažymėti, jog šiluma Vilniaus mieste pinga jau dvejus metus iš eilės, mat rinkoje atpigo biokuras, mažėja pasaulinės naftos kainos. Be to, teigiamus pokyčius šilumos kainos nustatyme suvaidino biokuro biržos atsiradimas, iš kurios šilumos tiekėjai perka biokurą“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, nepriklausomi šilumos gamintojai jau davė matomą naudą kituose Lietuvos miestuose – dėl jų sukurto spaudimo savivaldybių valdomos įmonės privalo pasitempti, o nuožmi kainų kova atskleidžia visus laisvos konkurencijos pranašumus.

Bendrovės „Pramonės energija“ katilinė pastatyta Vilniaus pakraštyje esančioje pramoninėje zonoje, buvusios UAB „Spindys“ gamyklos teritorijoje Geologų gatvėje. Žiemą katilinė gamins apie 5 proc. Vilniui reikalingos šilumos energijos ir šildys Naujininkų bei Kirtimų rajonus.

Katilinėje sumontuoti du po 8 megavato galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendrą galią padidinantis dar 3,2 megavato (suminė galia – 19,2 MW). Bendros projekto investicijos sudaro apie 7 mln. eurų, iš kurių 1,7 mln. eurų – ES struktūrinių fondų lėšos iš ES Sanglaudos fondo.

„Pramonės energijos“ katilinė pastatyta su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ir yra pirmoji Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo katilinė Vilniuje.

„Mūsų gaminamos šilumos kainą nustatys VKEKK, todėl tikimės, kad su mūsų katilinės atidarymu Vilniuje prasidės šilumos kainų lūžis, kaip tai pernai nutiko Kaune. Jeigu situacija rinkoje išliks panaši į praėjusį šildymo sezoną, tai vien dėl mūsų katilinės veiklos Vilniaus gyventojai sutaupys apie 800 tūkst. eurų – tiek pernai pigesnė būtų buvusi mūsų tiekiama šilumos energija“, – sakė Gediminas Uloza, „E energija“ grupei priklausančios bendrovės „Pramonės energija“ direktorius.

Nepriklausomų šilumos gamintojų valdomoms biokuro katilinės miestams teikia dvejopą netiesioginę naudą: savivaldybių įmonėms nereikia skolintis investicijoms, o dujas pigesniu biokuru keičiantys privatūs gamintojai sugeba pasiūlyti iš tiesų konkurencingą šilumos kainą.

Elektrėnų gyventojų viltys, kad ilgai laukta ir gegužę pradėjusi veikti nauja biokuro katilinė atpigins šilumos energiją, gali neišsipildyti. "Lietuvos žinios" rašo, kad naujo šilumos įrenginio užsakovė bendrovė "Lietuvos energijos gamyba" (LEG) parinko itin brangią suomišką technologiją, dėl to šios biokuro jėgainės statyba kainavo maždaug trečdaliu brangiau nei tokios jėgainės su lietuviškais katilais.

"Elektrėnuose pastatyta biokuro katilinė - tai lyg 4 asmenų šeimai nupirktas 20 vietų autobusas", - sakė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos "Litbioma" prezidentas Virginijus Ramanauskas.

Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis teigė, kad šilumos energija reikalinga pačiai elektrinei, Kietaviškių šiltnamiams ir Elektrėnų bei Vievio gyventojams, tačiau kol kas dar nežinoma, kokia bus jos gamybos kaina.

Gegužę Kainų komisijos patvirtinta LEG gaminamos šilumos energijos kaina buvo 3,66 cento už kilovatvalandę. Tuo tarpu "Klaipėdos energijai" gegužę nepriklausomi šilumos gamintojai pasiūlė tiekti šilumą gerokai pigiau: "Fortum Klaipėda", lygiomis dalimis deginanti biokurą ir komunalines atliekas, - po 1,12 cento, "Klaipėdos baldai" - 1,30 cento.

Apie 128 mln. eurų pardavimo pajamas šiemet planuojanti "Axis Industries" įmonių grupė, pastaraisiais metais įgavusi solidžios patirties įgyvendindama biokuro energetikos projektus Lietuvoje ir šalyse kaimynėse, planuoja projektus Ukrainoje, kurią įmonė laiko itin perspektyvia rinka, turinčią nemodernizuotą energetikos infrastruktūrą.

Kijevo šilumos tiekėjo "Kijevenergo" užsakymu "Axis Industries" įgyvendina tris skirtingus projektus, nuo metų pradžios Ukrainoje veikia ir bendrovės atstovybė, penktadienį rašo "Verslo žinios".

Bendrovė šiuo metu tiekia pagrindinę technologinę įrangą biokuro katilinei, kuri kyla vienoje didžiausių Švedijos medžio apdirbimo įmonių "Hilmer Andersson", ir aktyviai ieško naujų užsakymų. Prie planuojamų gauti pajamų smarkiai prisidės didžiausias "Axis Industries" 2015 metais įgyvendinamas projektas - 65 mln. eurų vertės kogeneracinės elektrinės Taline statyba.

Klaipėdoje oficialiai pradėti eksploatuoti du biokuro katilai ir ekonomaizeris. Modernių įrenginių dėka uostamiesčio gyventojai ne tik pigiau mokės už šilumą, bet ir gyvens švaresnėje aplinkoje.

Sumažės aplinkos tarša

Du biokuro katilai, kurių bendra galia 16 megavatų, ir 3,8 megavatų galios kondensacinis ekonomaizeris įrengti Klaipėdos rajoninėje katilinėje, esančioje Šilutės plente.

„Tai dar vienas nuoseklus bendrovės žingsnis, įgyvendinant Vyriausybės patvirtintą programą, kuria skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas energijos gamybai. Naujieji įrenginiai padės įgyvendinti įmonės tikslus – tiekti šilumą vartotojams patikimai, kokybiškai ir už prieinamą kainą“, – tvirtino įmonės „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Klaipėdoje iki šiol iš atsinaujinančių energijos šaltinių buvo pagaminama apie 65 proc. miestui reikalingos šilumos. Pradėjus veikti naujai katilinei, gamtinių dujų sunaudojimas sumažės penktadaliu.

Tad pigs ir centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina. Šiuo metu biokuras yra dvigubai pigesnis už dujas.

Dar vienas pastarojo privalumas – mažesnė aplinkos tarša. Įmonė „Klaipėdos energija“ šiais katilais gamindama šilumą į atmosferą per metus išmes beveik 20 tonų mažiau anglies dvideginio (CO2).

„Kai pradėjome bendrovės veiklą, naudojome anglį. Turime dujas, mazutą. Prieš šiek tiek daugiau nei dešimtmetį į miestą atėjo komunalinių atliekų energija, o pernai pradėjome deginti biokurą“, – pasakojo generalinis direktorius.

Iš kamino kyla garas

Darbus atlikusios įmonės „Axis Technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius pabrėžė, kad biokuro katilai ir ekonomaizeris labai modernūs ir efektyvūs.

Iš katilų kamino 30 metrų aukštyje rūksta ne dūmai, o balti vėsaus vandens garai. Jų temperatūra siekia tik apie 45 laipsnius. Iš kitų katilinių senųjų įrenginių į padangę sklindantys dūmai būna 130-150 laipsnių karščio.
Kondensaciniame ekonomaizeryje iš dūmų surinkta šiluma grąžinama atgal į gamybos ciklą.

„Baltas dūmas simbolizuoja labai švarią aplinką. Iš kamino išeina garai. Dūmai išvalomi kelis kartus geriau nei buvo numatyta techninėse projekto sąlygose. Miestiečiai galės džiaugtis švaresne aplinka“, – tvirtino G.Vaitkevičius.

Pačiam kaminui taip pat panaudotas modernus metalas – specialus plienas kartenas. Jis keičia spalvą reaguodamas su aplinkos oru. Metalas pasidengia gražia ruda spalva.

„Tam amžinas dažas. Kamino nereikės perdažyti“, – pabrėžė G.Vaitkevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad technologiniai įrenginiai suprojektuoti, sukonstruoti lietuvių rankomis. Tik patys katilai atvežti iš Latvijos.

Naujieji katilai per metus turėtų sudeginti apie 73 tūkst. tonų biokuro. Jis atvežamas vilkikais. Dabar į bendrovę per dieną atvyksta apie 10 vilkikų, kurie atgabena po 25-30 tonų biokuro.

Planuose – dar vienas katilas

Šis projektas pradėtas įgyvendinti 2013 metų gegužę, pasirašius sutartį su rangovų įmone „Axis Technologies“. Darbai baigti praėjusių metų gruodį.

Projekto vertė siekia 5,892 mln. eurų. Iš jų 1,739 mln. eurų gauta iš ES Sanglaudos fondo.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad įrenginių dėka šilumos kaina klaipėdiečiams sumažės 5 proc. Taip pat atkreipė dėmesį, kad bus mažesnė tarša.

„Ši investicija pagerins miestiečių gyvenimo kokybę, bet tai ne pabaiga. Nesustokite ties tuo, kas pasiekta ir eikite toliau“, – linkėjo meras ir V.Valučiui įteikė beržinių malkų pirmajai prakurai.

Įmonė „Klaipėdos energija“ numato plėsti biokuro naudojimą energijos gamybai ir toliau mažinti gamtinių dujų vartojimą. Dar vienas biokuro katilas yra statomas bendrovės padalinyje Gargžduose.

Taip pat ruošiamasi teikti paraišką ES fondams, kad būtų finansuojamas dar vieno biokuro katilo statybos projektas Klaipėdos rajoninėje katilinėje.

Vilniuje „Danpower Baltic“ biokuro katilinės statybų aikštelėje įmūryta simbolinė atminimo kapsulė – jau kitą šildymo sezoną šioje vietoje iš lietuviško biokuro planuojama gaminti šilumą sostinės gyventojams. Statoma biokuro katilinė taps dar vienu nepriklausomu šilumos gamintojų Vilniuje, prisidedanti kuriant ir skatinant konkurenciją sostinės šilumos ūkyje. Besikuriantys nepriklausomi šilumos gamintojai Vilniuje reiškia pigesnį šildymą miesto gyventojams, nes mieste atsiranda konkurencija, nebelieka gamintojo, kuris vienas gali diktuoti taisykles.

„Miestas yra atviras investicijoms ir ilgalaikiam bendradarbiavimui, todėl sveikiname naujus, efektyvius projektus. Esame išsikėlę labai aiškų tikslą – kuo daugiau šilumos Vilniuje gaminti iš vietinio biokuro ir taip mažinti šilumos kainas. Tikiu, kad ši nauja biokuro katilinė prisidės ir padės šį tikslą įgyvendinti“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas,

Biokuro katilinės galia sieks 25 Mw, statyba vykdoma privačiomis lėšomis – į projektą ketinama investuoti 10 mln. eurų (35 mln. litų),  bendrai numatomos pagaminamos šilumos kiekis  – iki 3 proc.  miesto poreikio. Tai trečias nepriklausomas šilumos gamintojas Vilniuje.

Beveik 85 proc. „Danpower GmbH“ akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra penkta pagal dydį integruotų komunalinių paslaugų bendrovė Vokietijoje, joje dirba 2700 darbuotojų, jos pardavimai siekia 9,3 mlrd. litų (2,7 mlrd. eurų).

2006 metais bendrovė  „Vilniaus energija“  įdiegė didžiausią Baltijos šalyse pirmąjį  biokuro katilą, kurio galingumas –  60 Mw, 2011 metais Naujojoje Vilnioje įrengtas dar vienas biokuro katilas, kurio galingumas apie 15 Mw. Šiuo metu sostinėje yra 2 nepriklausomi šilumos gamintojai.  Nuo 2014 m. pradžios šilumą į Vilniaus šildymo sistemą tiekia UAB „Aliejaus investiciniai projektai“ (24 Mw galios katilinė) ir UAB „Technology Projects“ (48 Mw galios katilinė). 

Bendrai Vilniaus miesto šilumos ūkyje naudojama apie 22 proc. biokuro. VKEKK duomenimis,  2014 m. lapkričio mėnesį šilumos gamybai Vilniuje buvo naudojama 32 proc. biokuro.  Bendras biokuro katilinių galingumas – 144,4 Mw iš vidutinio 650 Mw poreikio ( 22 proc.).

Planuojama, kad iki 2015 m. rugsėjo šilumos tiekimą pradės UAB „Grigiškės“ (18 MW), UAB „Danpower“ (25 MW), UAB „ E-energija“ (20 MW).  Atsiradus naujiems pajėgumams,  šilumos gamyba iš biokuro sudarys iki 32 procentų.

Šiuo metu išduota 10 techninių sąlygų biokuro katilinėms projektuoti –  iš viso 285 Mw galingumui.

Vokietijos energetikos bendrovė „Danpower GmbH“, priklausanti Hanoverio savivaldybės energetikos ir komunalinių paslaugų įmonių grupei „Stadtwerke Hannover“ („Enercity“), plečia savo investicijas Lietuvoje.

„Danpower GmbH“ antrinė įmonė Baltijos šalyse „Danpower Baltic“ Vilniuje statys biokuro katilinę, į kurią bus investuota 10 mln. eurų (35 mln. litų). Kartu su jau statoma biokuro kogeneracine elektrine Kaune „Danpower Baltic“ investicijos Lietuvoje viršys 120 mln. litų.   

Biokuro katilinės projektas Vilniuje plėtojamas kartu su atsinaujinančios energetikos bendrove „GECO Investicijos“, kuriai jau suteiktas statybų leidimas statyti katilinę sostinėje, Savanorių prospekte.

20 MW galios biokuro katilinės, kurioje taip pat bus įrengtas ir 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, statybos prasidės dar šį gruodį. Šilumą gaminti planuojama pradėti iki 2015 m. šildymo sezono pradžios.

„Lietuvoje matome daug perspektyvų pertvarkant ir atnaujinant esamą šilumos ūkį, ypač didžiuosiuose šalies miestuose. Kaune dirbame nuo pavasario ir esame patenkinti tuo, kaip vyksta procesai – mūsų pirmasis projektas plėtojamas profesionaliai ir sparčiai, todėl nusprendėme išplėsti investicijas ir Vilniuje. Čia biokuro plėtra ypač aktuali, todėl tikime projekto sėkme ir nauda miesto gyventojams", – sakė Svenas Schmiederis, „Danpower GmbH“ vykdomasis direktorius.

„Danpower Baltic“ šį rudenį jau pradėjo statyti 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios biokuro kogeneracinę elektrinę Kaune, į kurią bus investuoti 86 mln. litų ir kuri yra pirmoji Vokietijos bendrovės investicija Lietuvoje. 

„Danpower GmbH“ Lietuvoje plėtojamos investicijos ir ateities planai buvo pristatyti ir Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri apsilankė bendrovės stende lapkričio pradžioje Berlyne vykusiuose „Auksinės Viktorijos“ apdovanojimuose ir pabendravo su „Enercity“ bei „Danpower GmbH“ vadovais Michaeliu Feistu ir Svenu Schmiederiu.    

„Partnerystė su „Danpower GmbH“ yra naudinga Lietuvai ir suteikia galimybę mums perimti gerąją praktiką, kurią vokiečiai sukaupė per daugelį metų vieni pirmųjų Europoje plėtodami atsinaujinančią energetiką ir ieškodami efektyviausių būdų, kaip šildyti Vokietijos miestus. Džiaugiuosi, kad mūsų strateginis bendradarbiavimas stiprėja ir plečiasi. Tikiu, kad sėkmingai įgyvendinę projektus Kaune ir Vilniuje galėsime padėti šilumą atpiginti ir Šiauliuose bei kituose miestuose“, – sakė Raimondas Štreimikis, „GECO Investicijos“ direktorius.

„Danpower Baltic“ svarsto galimybes ateityje Vilniuje plėtoti ir dar vieną projektą – statyti biokuro kogeneracinę elektrinę. Apie tokį projektą galvojama ir Šiauliuose.

Pirmąją savo investiciją Baltijos šalyse „Danpower“ įgyvendino prieš dvejus metus Estijoje, kur gamina ir tiekia šilumą Veru (Võru) miesto gyventojams. Bendrovė šiame mieste taip pat yra įkūrusi „Enercity“ klientus iš Vokietijos aptarnaujantį skambučių centrą.

84,9 proc. „Danpower GmbH“ akcijų priklauso Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų įmonei „Stadtwerke Hannover AG“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“. „Stadtwerke Hannover AG“ yra penkta pagal dydį integruotų komunalinių paslaugų bendrovė Vokietijoje, joje dirba 2700 darbuotojų, jos pardavimai siekia 9,3 mlrd. litų (2,7 mlrd. eurų).

„Danpower Baltic“ lygiomis dalimis valdo „Danpower GmbH“ ir Lietuvos atsinaujinančios energetikos bendrovė „GECO Investicijos“. „GECO Investicijos“ yra viena sparčiausiai augančių atsinaujinančios energetikos bendrovių Lietuvoje. Įmonė yra pastačiusi ir valdo 20 MW biokuro ktilinę Kaune bei 4 MW – Joniškyje. Skirtinguose parengiamųjų darbų etapuose yra dar 80 MW bendros galios elektrinių projektai kituose miestuose. 70% „GECO Investicijų“ grupės akcijų valdo verslininkų Rakauskų šeima, 30% priklauso privataus kapitalo investicijų grupei „Žabolis ir partneriai“.