„Žadame atlikti vertinimą ir nustatyti, ar sąlygos neskelbiamoms deryboms buvo pasirinktos tinkamos“, – informavo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Darius Vedrickas.

Neskelbiamos derybos – tai, kai nebūna viešo konkurso. „Litexpo“ prieš Kalėdas sudarė sutartį su „Telia“. Ji tieks telekomunikacijų paslaugas už beveik 3 mln. eurų. Pasipiktino konkurentė „Bitė“. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Bitė“ būtų tas pačias paslaugas kokybiškai, laiku, nevėluodama su visais šiais terminais pateikusi beveik milijonu pigiau“, – teigė „Bitė Lietuva“ komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas.

„Bitė“ teigia, kad pati teikusi siūlymus, bet „Litexpo“ dėmesio nesulaukusi. Perkant neskelbiamomis derybomis, „Litexpo“ gali pati atsirinkti įmones.

Šis pirkimo būdas gali būti pasirenkamas tik tam tikrais išimtiniais atvejais. Dažnas jo taikymas nėra pageidautina situacija ir to turėtų būti vengiama“, – sakė D. Vedrickas.

„Litexpo“ pakomentavo raštu ir neigia „Bitės“ teiginius, kad rinktasi iš vieno tiekėjo. Anot  „Litexpo“, apklausti keturi, „Bitės“ tarp jų nebuvo. Viešas konkursas neskelbtas dėl skubos.

„Įrangą objektyviai būtina užsakyti bent šešis mėnesius iki numatomo renginio tam, kad ji būtų pristatyta laiku. Asmenims, kurie teiks paslaugas padidinto saugumo patalpose, turi būti išduotas VSD leidimas dirbti su slapta informacija. Patikra ir leidimų išdavimo terminas yra iki šešių mėnesių“, – pranešė raštu „Litexpo“ renginių ir rinkodaros vadovė Eglė Gudauskienė. 

„Litexpo“ sudarant milijonines sutartis su „Telia“, „Bitė“ įžvelgia ir interesų konfliktą. Vienas iš „Telios“ vadovų yra ir „Litexpo“ valdybos narys.

Kokias finansines paskatas Aleksandras Golod – „Litexpo“ valdybos narys ir vienas „Telios“ aukščiausių vadovų – gavo už šį pardavimą.

 

„Kokias finansines paskatas Aleksandras Golod – „Litexpo“ valdybos narys ir vienas „Telios“ aukščiausių vadovų – gavo už šį pardavimą“, – svarstė J. Špakauskas.

„Telia“ komentuoti atsisakė. Raštu pakomentavo pats Aleksandras Golod.

„Deklaravau galimą interesų konfliktą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje ir bendrovėje „Telia Lietuva“. Buvau ir esu visiškai nuo šio klausimo nusišalinęs „Litexpo“ valdybos narys. Už darbą „Telia Lietuvoje“ gaunu fiksuotą mėnesio atlygį ir metinį priedą, kuris priklauso nuo visos įmonės bendro rezultato ir neturi jokių tiesioginių priklausomybių nuo konkretaus viešojo ar privataus sektoriaus kliento ar jo vykdomo projekto.

„Litexpo“ be konkurso sudarė ir daugiau sutarčių. Perkama ir iš tokių įmonių, kurių gautas finansavimas kelis kartus didesnis nei metinės pajamos.

„Matome, kad nemaža dalis pirkimų vykdoma neskelbiamų derybų būdu“, – teigė D. Vedrickas.

„Litexpo“ nurodo, kad visi pirkimai derinami su Užsienio reikalų ministerija. Ministras taip pat sako, kad skubėti reikėjo. Tai, kad NATO rinksis Vilniuje, paaiškėjo gana vėlai.

„Sužinojome ganėtinai vėlai. Mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos“, – komentavo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Viešame konkurse dalyvauja ir transliavimo paslaugas per NATO susitikimą siūlo teikti ir Jogaila Morkūnas. Lietuvoje nėra tiek įrangos, kiek reikės.

NATO saugumo reikalavimai tokie, kokių Lietuvoje nėra buvę. Tikrinama, kur pagaminta kiekviena lempa, kamera ar laidas.

 

„Tokios technikos, tokių kiekių, tokio poreikio, kokio prireiks, Lietuvoje tikrai nėra“, – sakė J. Morkūnas. 

Anot J. Morkūno, ir NATO saugumo reikalavimai tokie, kokių Lietuvoje nėra buvę. Tikrinama, kur pagaminta kiekviena lempa, kamera ar laidas.

„Nes reikalavimuose yra parašyta, kad nei tiekėjas, fizinis asmuo, nei galutinis laido gamintojo naudos gavėjas negali būti kinas, korėjietis ar bet kokios nors kitos valstybės, išskyrus NATO ar Europos Sąjungos“, – aiškino „Pirmosios kavos“ kūrybos vadovas J. Morkūnas.

Vyriausybė numačiusi NATO renginiui išleisti iki 40 milijonų eurų.  Maždaug pusė teks „Litexpo“ rūmų įrengimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį netenkino „Telia Lietuvos“ skundo ir paliko galioti pastarajai nepalankią 2021 metų liepą Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią pripažinta, kad RRT teisėtai leido „Bitei“ įsigyti „Mezon“ verslą.

„Ryšių reguliavimo tarnyba atliko itin detalią vertinimo procedūrą, trukusią apie penkis mėnesius, kurios metu ne kartą tikslinti sandorio struktūros klausimai, teikta informacija apie „Mezon“ verslo padėtį, finansines perspektyvas, vykdyta vieša konsultacija, todėl priimdama įsakymą (dėl leidimo parduoti „Mezon“ – BNS) laikėsi visų numatytų reikalavimų bei procedūrų“, – rašoma LVAT nutartyje. 

Pasak „Bitės grupės“ bendrovės „Mezon" vadovo Roko Simučio, teismo sprendimas ne tik užbaigė konkurentų ginčą, bet ir ateityje suteiks alternatyvų šalies interneto vartotojams. 

„Džiaugiamės, kad padėtas taškas beveik dvejus metus trukusioje byloje. Toks teismo sprendimas palankiausias visiems Lietuvos interneto naudotojams, kurie turės dar daugiau alternatyvų rinkdamiesi interneto tiekėją“, – komentare BNS teigia R. Simutis. 

Anot jo, „Bitės grupė“ įsigydama „Mezon“ visų pirma siekė aktyviau varžytis fiksuoto interneto rinkoje.

Tuo metu ginčą dėl „Mezon“ dažnių inicijavusi „Telia Lietuva“ toliau kartoja, kad valstybė pardavusi „Mezon“ verslą kartu su dažniais „Bitei“ patyrė apie 30 mln. eurų nuostolį.

„Gerbiame teismo sprendimą (...) Tenka tik apgailestauti ir tikėtis, kad sukurtas precedentas neatvers galimybių Lietuvoje piktnaudžiauti dažnių įsigijimo tvarkomis ir kurti dažnių monopolijas“, – BNS komentavo „Telia“ komunikacijos vadovas Audrius Stasiulaitis.

Jo teigimu, su įsigytais „Mezon“ dažniais „Bitė“ šiuo metu valdo 53 proc. visų šalies radijo dažnių ir pagal jų koncentraciją užima pirmą vietą Europoje Sąjungoje, kurios vidurkis – apie 30 proc. vienam operatoriui.

„Ką tik pasibaigusiuose 5G dažnių aukcionuose „Telia“ už dvi dažnių licencijas valstybei sumokėjo 30 mln. eurų. Tuo tarpu su visu „Mezon“ verslu valstybė už tą pačią sumą „Bitei“ pardavė 16 dažnių licencijų. Tarptautinių ekspertų vertinimu, net ir prieš keletą metų šie dažniai buvo verti bent 60 mln. eurų. Tai yra akivaizdus tiesioginis nuostolis valstybei“, – aiškino „Telia“ atstovas.   

„Bitė“ 2020 metų pabaigoje už 29,97 mln. eurų įsigijo „Mezon“ verslą iš valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro), tačiau dėl prasidėjusio teismo negalėjo visiškai naudotis pirkiniu.

Tarptautinės fondų valdymo įmonės „Providence Equity Partners“ kontroliuojamos telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupės „Bitė Lietuva“ turimas „Mezon“ verslas pernai gavo 11,7 mln. eurų pajamų, tačiau patyrė 4,16 mln. eurų grynojo nuostolio.

Sutartis tarp įmonių bus pasirašyta šešeriems metams – 5G tinklą planuojama įdiegti iki 2028 metų. Gegužę ir birželį „Bitė“ ketina vykdyti 700 MHz ir 350 MHz dažnių aukcionus.

Anot bendrovės, įmonė yra pasirengusi naujojo tinklo diegimui, tad baigus aukcioną ir gavus leidimus plėtoti dažnius, darbai prasidės iš karto, o 5G ryšys bus prieinamas dar šiemet.

5G internetas taps tvirta alternatyva visoms interneto technologijoms.

„Bitė“ skelbia, kad tai yra didžiausia investicija į ryšių tinklus įmonės istorijoje.

„5G sulauks daugiausiai investicijų iš visų iki šiol pristatytų ryšio kartų. Ji taps visaverte alternatyva fiksuotos televizijos bei namų, taip pat ir biuro interneto paslaugoms. 5G internetas taps tvirta alternatyva visoms interneto technologijoms, teikiamoms kabeliais, taip pat ir šviesolaidiniam internetui, bus pagrindu proveržiui ir „daiktų interneto“ paslaugoms bei sprendimams“, – sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

P. Kuisys / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Kartu su „Bite“ siūlysime didelės spartos ir mažos delsos 5G ryšį Lietuvos ir Latvijos gyventojams bei įmonėms. Tikėtina, kad 5G ryšys čia, kaip ir kitose šalyse, bus diegiamas greičiau nei bet kuri ankstesnė mobiliojo ryšio technologijų karta“, – teigė sutartį su Baltijos šalių bendrovėmis pasirašiusi „Ericsson“ Šiaurės ir Vidurio padalinio vadovė Jenny Lindqvist.

Pasak P. Kuisio, įgyvendinus inicijuotą 5G ryšio plėtrą, įmonės klientams bus prieinama daugiau IT paslaugų, internetas vartotojams bus greitesnis ir patikimesnis. Kokybiškesnės paslaugos žadamos ir verslo klientams.

„Nuo biuro interneto iki debesijos ir duomenų centrų sprendimų. Šiam verslo segmentui skiriame reikšmingai daug dėmesio“, – teigia „Bitė Lietuva“ vadovas.

„Bitė Lietuva“ nuotr.

„5G taip pat leis dar lengviau ir patogiau naudotis išmaniaisiais įrenginiais: žaisti žaidimus internete, žiūrėti tiesiogines koncertų ir sporto transliacijas, atsisiųsti didelius dokumentus“, – tęsia jis.

P. Kuisio teigimu, visų pirma „Bitė“ sieks pagerinti dabartinio ryšio kokybę, jo prieinamumą atokesniuose šalies regionuose, taip pat plėsti „daiktų interneto“ panaudojimą Lietuvoje. Įmonė, naudodama „Ericsson“ technologijas, per penkerius metus ketina modernizuoti jau esamus tinklus ir tankinti dabartinių bazinių ryšio stočių tinklą 35 proc., statyti naujas stotis bei ryšio bokštus.

Kartu sutartį pasirašė ir „Bitė Latvija“ vadovas Kaspars Buls.

Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojo Augučio Čėsnos, iki penktadienio 14 val. paraiškas pateikė trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai – „Telia Lietuva“, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“.

„Yra trys dalyviai, vadinkime, tradiciniai – „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“ ir „Tele2“, – BNS patvirtino A. Čėsna.

Apie savo planus dalyvauti aukcione mobiliojo ryšio operatoriai viešai jau buvo skelbę anksčiau. 

Pasak A. Čėsnos, penktadienį RRT dar nesigilino į paraiškų turinį – dokumentus ketinama baigti vertinti ne vėliau kaip iki balandžio 8 dienos. Po to paraiškos bus perduotos vertinti vyriausybinei strateginių įmonių sandorių patikros komisijai, o tuomet dalyviai galės siūlyti savo kainas.

A. Čėsna mano, kad pirmojo aukciono procesas turėtų baigtis gegužės pabaigoje.

Paraiškų teikimas pirmajam 5G ryšio trijų 700 MHz radijo dažnių blokų aukcionui turėjo baigtis sausio pabaigoje, tačiau buvo atidėtas dviem mėnesiams, vyriausybinei strateginių įmonių sandorių patikros komisijai papildžius jo sąlygas reikalavimu RRT komisijai pateikti informaciją ne tik apie aukciono dalyvių siūlomą įrangą, bet ir apie jos tiekėjų savininkus.

Šiame aukcione siūlomi trys 20 metų trukmės radijo dažnių blokai: vienas 2x10 MHz pločio ir du po 2x5 MHz pločio iš 713–733 MHz ir 768–788 MHz radijo dažnių juostų. Pradinė kaina – 5 mln. eurų už 2x10 MHz pločio bloką ir 3 mln. eurų – už 2x5 MHz pločio bloką.

Naudojant šiuos dažnius Lietuvoje bus diegiami naujos kartos 5G mobiliojo ryšio tinklai ir teikiamos 5G elektroninių ryšių paslaugos.

„Jungiame nulinį tarifą skambučiams ir SMS į ir iš Ukrainos, kad šioje šalyje esantys žmonės galėtų operatyviai gauti informaciją ir patys susisiekti su reikiamais asmenimis ar institucijomis, o artimųjų ir pažįstamų Ukrainoje turintys lietuviai galėtų nevaržomai su jais bendrauti“, – pranešime sakė „Telia“ verslo klientų vadovas Danielius Karpovičius.   

Nemokamai skambinti ir siųsti trumpąsias SMS žinutes tarp Lietuvos ir Ukrainos „Telia“ klientai galės dešimt dienų – iki kovo 4 dienos (imtinai), pranešė įmonė. 

„Bitė“ kompensuos Ukrainoje esančių klientų skambučius ir trumpąsias SMS žinutes į ir iš Ukrainos ir šalies viduje. Klientai kompensacijas už paslaugas matys kito mėnesio sąskaitose.  

Norėjo išbandyti

Į "Kauno dienos" parašęs Feliksas pasakojo, į kokį konfliktą įsivėlė su bendrove "Bitė Lietuva". Vyras nurodė, kad persikraustė į naujus namus, tad norėjo įsidiegti namų internetą, tačiau, prieš pasirašydamas ilgalaikę sutartį, norėjo internetą išbandyti.

Kaunietis pasakojo, kad pirmiausia kreipėsi į kitą interneto tiekėją. Viename salone jam davė interneto maršruto parinktuvą pabandyti, jis namuose išbandė, bet kokybė netenkino, todėl įrangą grąžino. Tuomet nusprendė išbandyti "Bitės" paslaugas. Salone taip pat paprašė  maršruto parinktuvo, kad galėtų išbandyti. Tačiau šį kartą viskas pasisuko visai kitaip.

"Nuvykau į "Bitės" saloną Savanorių prospekte. Kaip ir iš "Telios", tikėjausi pasiimti maršrutizatorių pabandyti. Salonas jų neturėjo ir darbuotojas pasiūlė tiesiog įsigyti naują maršruto parinktuvą su SIM kortele. Buvau patikintas, kad, remiantis žemėlapiu, kuris rodo, kur veikia jų ryšys, viskas turi puikiai veikti, o jei neveiks, be problemų galėsiu grąžinti. Derinant sutarties sąlygas, aiškiai įvardijau, kad ieškau namų interneto ir ketinu jį naudoti įvairioms reikmėms – interneto TV, žaidimams, "YouTube" ir pan. Buvau patikintas, kad siūlomas interneto paketas tikrai patenkins šiuos poreikius", – pasakojo Feliksas.

Man darbuotojai melavo ne vieną kartą.

Tačiau, įsigijus maršruto parinktuvą ir SIM kortelę, paaiškėjo, kad namuose internetas neveikia taip, kaip klientui buvo nurodę telekomunikacijų bendrovės darbuotojai. Pasak kauniečio, internetas nuolat strigo, nebuvo galima žiūrėti interneto televizijos, interneto greitis dažnai sumažėdavo, tad tokia paslauga jo netenkino.

"Kilus konfliktui visų pirma kreipiausi į Ryšių reguliavimo tarnybą ir gavau išaiškinimą, kad nešiojamojo interneto veikimas priklauso nuo bazinių stočių apkrovimo ir kitų veiksnių, netgi vėjo krypties! Nešiojamojo interneto veikimo subtilybės nėra savaime suprantamas dalykas, ypač žmogui, kuris niekada anksčiau tokio interneto neturėjo, nesidomėjo. Taigi šiuo atveju "Bitės" darbuotojai, išklausę mano poreikius, kuriuos jiems išdėsčiau labai aiškiai ir konkrečiai, turėjo man papasakoti apie paslaugos pranašumus ir trūkumus, tačiau to nepadarė", – dėstė interneto paslauga nepatenkintas klientas.

Klientas nurodė, kad "Bitė Lietuva" jį suklaidino ir dėl interneto kokybės, ir dėl galimybės grąžinti įrangą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Negali grąžinti įrangos

Kadangi buvo informuotas, kad maršruto parinktuvą galės grąžinti, jei paslaugos kokybė netenkins poreikių, Feliksas supakavo visą įsigytą įrangą ir nunešė į "Bitės" saloną. Tačiau darbuotojai priimti įrangą atsisakė. Esą, remiantis įstatymais, elektronikos prekės, jei neturi gamyklinių defektų, negali būti grąžinamos.

"Pirkimo metu pateikta informacija, kad per dvi savaites galėsiu nutraukti sutartį ir grąžinti maršrutizatorių, pasirodė esanti netiesa, nes įrangos grąžinti negaliu. Man darbuotojai melavo ne vieną kartą. Štai salono, esančio Kaune, Savanorių prospekte, darbuotojai man tiesiog pasakė, kad laisvų maršrutizatorių, kuriuos galima išbandyti, nėra. Vėliau paaiškėjo, kad jie išduodami tik Kauno "Akropolio" ir "Megos" salonuose. Jeigu salono darbuotojai būtų pasiūlę nuvykti į vieną iš jų, būčiau gavęs maršrutizatorių išbandyti ir visos šitos gaišaties nebūtų buvę", – bendrovės "Bitė Lietuva" darbuotojų melu piktinosi kaunietis.

Vyras nurodė, kad sutartis su "Bite" buvo pasirašyta sausio 20 d. Nepavykus išspręsti situacijos gražiuoju, sausio 30 d. "Bitei" buvo įteikta pasirašyta pretenzija, o kovo 9 d. skundas perduotas svarstyti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).

"Skundui jau nekeliavus į VVTAT, viename iš atsakymų "Bitės" atstovai teigė, kad jeigu būčiau į saloną pristatęs nepažeistą maršrutizatorių, būtų jį priėmę. Tai vėl netiesa, nes aš pats su juo nieko nedariau, SIM kortelę į jį įdėjo "Bitės" darbuotojai, o namie naudojau tik porą dienų. Atgal į saloną atnešiau lygiai tokį patį, kokį gavau iš darbuotojo jau įdėjus SIM kortelę. Viskas buvo ne tik originalioje pakuotėje, su visais priedais, instrukcijomis ir t.t., bet ir tame pačiame "Bitės" maišelyje. Darbuotojas atsisakė net dėžutę iš maišelio išimti –  pareiškė, kad tikrai nepriims. Niekas net nesiteikė maršrutizatoriaus apžiūrėti, bet aiškino, kad neva negrąžinau arba jis buvo sugadintas", – stebėjosi Feliksas.

Internetas nuolat strigo, nebuvo galima žiūrėti interneto televizijos.

Įspėjamieji laiškai

Vyras pasakojo, kad vartotojų teises ginančioje tarnyboje jo skundo nagrinėjimas gerokai užtruko. Birželį klientas buvo gavęs paskutinį laišką, kuriame buvo išdėstyta bendrovės "Bitė Lietuva" pozicija dėl esą negrąžinto maršruto parinktuvo. Toliau vėl stojo tyla, kuri išsisklaidė rugpjūčio pradžioje, kai klientas gavo įspėjamuosius laiškus, kad reikia "Bitei" sumokėti susidariusią skolą už interneto įrangą ir paslaugas.

"Nepaisant to, kad vis dar yra neišnagrinėtas skundas VVTAT, jie informavo, kad, per penkiolika dienų nesumokėjus skolos (110,65 eurų), mano asmeninę informaciją perduos skolų išieškojimo įmonėms. Toks "Bitės" elgesys prasilenkia su įstatymu, nes VVTAT yra valstybinė institucija, kurios sprendimus užginčyti galima tik teisminiu būdu ir kol nėra abiem pusėms pateiktas galutinis sprendimas, visi įsipareigojimai turėtų būti užšaldyti. Vis dėlto "Bitė" nusprendė, kad yra aukščiau valstybinių institucijų, niekada neklysta ir gali elgtis taip, kaip jiems atrodo geriausia", – piktinosi kaunietis Feliksas.

Jis "Kauno dieną" tikino, kad dėl laiško apie skolą ne kartą skambino nurodytais bendrovės "Bitė Lietuva" klientų aptarnavimo telefonais, tačiau nieko nepešė. Atsiliepę konsultantai vis kartodavo, kad skolą reikia padengti, o jei VVTAT nuspręs, kad "Bitė Lietuva" suklydo, pinigai klientui esą bus grąžinti.

"Juk jie patys sakė, kad galėsiu grąžinti maršrutizatorių, patys sakė, kad internetas tikrai bus kokybiškas ir jokių nesklandumų nekils, kodėl turiu mokėti už tai, kad jie mane suklaidino ir pardavė paslaugą, kuri neatitiko mano poreikių?" – retoriškai klausė klientas.

Problemą išsprendė?

"Kauno diena" susisiekė su bendrovės "Bitė Lietuva" atstovais ir paprašė pakomentuoti susidariusią situaciją. Paklausėme jų, ar darbuotojai nesuklaidino kliento ir kodėl jis gavo laišką, kad yra skolingas, jei VVTAT dar nepateikė galutini sprendimo. Telekomunikacijų tiekėjai atsiprašė kliento ir nurodė, kad problema jau esą išspręsta.

"Apgailestaujame dėl apmaudžios situacijos. Nors pagal įstatymus salone ar parduotuvėje įsigyta kokybiška techninė įranga ir negali būti grąžinama, suprantame, kad klientas buvo mūsų pačių kolegos paklaidintas. Tokiu atveju privalu sąžiningai pripažinti, kad mums nepavyko suvaldyti kliento lūkesčių, kad netikusi įranga galės bus grąžinta per keturiolika dienų.

Bandant nutraukti sutartį ir įrangą grąžinti, į situaciją greičiausiai pažiūrėjome nepakankamai lanksčiai, nes tarsi formalaus pagrindo tam ir nebuvo – įranga veikė stabiliai, ryšys naudojimo vietoje – stiprus, o duomenų vartojimas – itin didelis. Nepaisant to, turėjome priimti grąžinimui kliento lūkesčių netenkinančią įrangą", – komentavo "Bitės" atstovas Jaunius Špakauskas.

Tačiau "Bitės" darbuotojų aptarnavimu ir paslaugos kokybe nusivylęs klientas Feliksas "Kauno dieną" patikino, kad iš bendrovės nebuvo sulaukęs jokios informacijos, jog problema jau išspręsta, o supakuotas maršruto parinktuvas toliau tebeguli jo spintelėje, nes niekas jo taip ir nepriėmė. Todėl vyras stebėjosi, kad "Bitės" atstovai gražbyliauja, nors realiai niekas šioje istorijoje nepajudėjo.

Tarnybos pozicija

Dėl susidariusio konflikto tarp kliento ir "Bitė Lietuva" savo poziciją pateikė ir VVTAT. Jos atstovai "Kauno dienai" aiškino, kad Civilinis kodeksas (CK) numato, jog, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas. To neįvykdžius, verslininkai turi atlyginti vartotojo patirtus nuostolius.

Papildomai VVTAT informavo, kad prekių grąžinimą ir keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės ir CK. Jeigu prekė yra tinkamos kokybės, pagal CK 6.362 straipsnį pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto prekių perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais, arba grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą.

"Svarbu pažymėti, kad pirkėjo reikalavimas pakeisti arba grąžinti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei daiktai nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš konkretaus pardavėjo. Taip pat būtina pažymėti, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 17 punkte yra numatytas sąrašas prekių, kurios tinkamos kokybės gali būti grąžinamos tik esant pardavėjo sutikimui. Tokio tipo prekės, kaip vartotojo įsigytas maršrutizatorius, yra įtrauktos į šį išimtinį sąrašą", – nurodė VVTAT.

Tarnybos atstovai tikino, kad kiekvienas ginčas vertinamas individualiai, todėl kartais nagrinėjimas ir užtrunka. VVTAT aiškino, kad reikėjo įvertinti, kokią informaciją, prieš sudarant sutartį, vartotojui suteikė paslaugos teikėjas ir dėl kokių konkrečių sutarties sąlygų šalys, t.y. vartotojas ir UAB "Bitė Lietuva" susitarė.

"Galutinį sprendimą dėl vartotojo prašymo pagrįstumo, išanalizavusi visus surinktus įrodymus ir kitus rašytinius dokumentus, priims VVTAT kolegiali komisija. Vartotoją sprendimas turėtų pasiekti artimiausiu metu. Papildomai informuojame, kad VVTAT ginčo nagrinėjimo metu kreipėsi į įmonę prašydama paaiškinti aplinkybes dėl galimo skolos iš vartotojo išieškojimo ir gavo įmonės paaiškinimą, kad įvyko klaida ir skolų išieškojimo procedūra yra atšaukta", – apie tai, kad "Bitė" nebeturėtų Feliksui siųsti įspėjamųjų skolos laiškų, nurodė skundą nagrinėjantys VVTAT specialistai.

Posėdžio išvakarėse komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo birželio  įtraukti Lietuvos radijo ir televizijos centrą į pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Parlamentaras sako, kad dėl „Mezon“ pardavimo kyla įtarimų, nes įmonė yra pelninga, turi daug klientų.

„Norime išgirsti, kokios priežastys paskatino valstybės įmonę parduoti šį verslą. Kad pristatytų –  ar pajamos per mažos, ar pelno negavo, ar nuostolinga veikla. (...) Dėl ko tai daryti reikia (parduoti – BNS), o galbūt reikia tai stabdyti. Jeigu jis (pardavimas  – BNS) kenksmingas valstybinei įmonei, negalime toleruoti“, – BNS teigė V. Ąžuolas. 

„Stebina tai, kad tai didelis verslas su 100 tūkst. vartotojų, 15-16 mln. eurų pajamų. Tai ar tokio dydžio verslą parduoti yra tikslinga?“ – pridūrė jis.

Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas abejoja, ar vien tik tikėdamasi gauti dividendų valstybė turi dalyvauti absoliučiai kiekvienoje verslo srityje.

Stebina tai, kad tai didelis verslas su 100 tūkst. vartotojų, 15-16 mln. eurų pajamų. Tai ar tokio dydžio verslą parduoti yra tikslinga?

„Valstybė turi koncentruotis į viešųjų paslaugų teikimą, tam skirti visus savo turimus resursus, kad paslaugos būtų savalaikės ir kokybiškos, o tai, ką gali atlikti privatus verslas, tai jis ir turi padaryti, ir nėra reikalo valstybei būtinybės dalyvauti absoliučiai kiekvienoje valstybės gyvenimo srityje“, – BNS teigė M. Majauskas.

Be kita ko, V. Ąžuolas „Mezon“ pardavimą palygino su bandymu privatizuoti kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės įmonę „Problematika“.  Įmonę pernai kovą Vyriausybė įtraukė į privatizuojamų įmonių sąrašą, tačiau Seimas tam pasipriešino ir įmonę įtraukė į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.

Lietuvos radijo ir televizijos centras irgi yra įtrauktas į šį sąrašą.

Aiškindamas „Mezon“ pardavimo priežastis, bendrovės valdybos pirmininkas Vidas Danielius anksčiau teigė, kad nuspręsta orientuotis į valstybei svarbių infrastruktūros projektų vystymą ir siekiant efektyviai juos įgyvendinti, nuspręsta nebeteikti paslaugų mažmeninėje rinkoje.

„Mezon“ prekės ženklu Telecentras teikia 4G LTE neribotų duomenų interneto paslaugą fiziniams asmenims ir smulkiam bei vidutiniam verslui. Ji yra techniškai pažangesnė už 3G, tačiau formaliai neatitinka 4G ryšiui keliamų kriterijų. 4G LTE paslaugas „Mezon“ pradėjo teikti 2015-ųjų pabaigoje.

„Bitės“ tarptinklinis ryšys vėl veikia. Klientai jau gali vėl naudotis mūsų paslaugomis užsienyje – skambinti, rašyti trumpąsias žinutes bei naudotis interneto ryšiu. Belgijos bendrovė „BICS“, teikianti tarptinklinio ryšio (angl. roaming) paslaugą, išsprendė techninius nesklandumus. Dar sykį atsiprašome savo klientų dėl nepatogumų“, – pakomentavo padėtį „Bitė Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas.

Jei klientams, esantiems užsienyje, nepavyksta prisijungti prie tinklo, bendrovė rekomenduoja perkrauti savo telefoną. Jei telefonas automatiškai neprisiregistruos prie kitos šalies tinklo, reikia rankiniu būdu pasirinkti kitą tos šalies mobiliojo ryšio operatorių.

Rašo prisiminimus

A.Bakas, stabtelėjęs prie savo garsiosios senbernarės Bitės skulptūros, nebuvo linksmas. Sakė, negalįs su ja atsiskirti – dažnai ją sapnuoja, pasigenda dienomis. Tačiau nesiryžta parsivesti namo kitą keturkojį globotinį – juk lygins jį su nepalyginama Bite… "Pradėjau rašyti prisiminimus apie Bitę ir su ja susijusius mano gyvenimo įvykius – tai savotiškas savigydos būdas. Tikiuosi, kad būsima knyga sulauks senbernarę pažinojusiųjų ir kitų gyvūnų mylėtojų dėmesio", – kalbėjo A.Bakas, glostydamas Bitės skulptūrą. Ji stovi prie Žaliakalnio turgavietės, į kurią Bitė ateidavo su šeimininku apsipirkti, nešdama namo dantyse pintinę su pirkiniais.

"Bitė man – likimo dovana. Ji žvelgdavo į mane žmogaus akimis ir tikiu – turėjo sielą. Nepaprastai gražią sielą. Atsimenu, prieš 16 metų parsivežiau ją, mažytę, iš Neveronių ir padovanojau vienai kaunietei, pageidavusiai būtent tokios veislės šuns. Po pusmečio ji paliko Bitę man, nes kalytė, anot moteriškės, siaubė jos namus. Turėjau bėdos su augančia Bite ir aš, tačiau ilgainiui senbernarė tapo miela, paklusnia, mylinčia vaikus ir gyvūnus. Ji po kelerių metų, pavyzdžiui, išgelbėjo Kazlų Rūdos miškuose vaiką, kuris skendo sovietų armijos paliktame atvirame rezervuare, sklidiname vandens", – prisiminė Bitės šeimininkas.

Išgelbėjo viščiuką

O štai apie Bitės meilę gyvūnams gali paliudyti daugybė kauniečių ir pats senbernarės šeimininkas. "Atsimenu, apsilankėme su Bite Aleksoto turgavietėje. Bitė, kaip buvo įpratusi, laikė dantyse pintinę su mano pirkiniais. Staiga ji numetė pintinę ant žemės ir puolė tiesiog po važiavusio į turgų atbula eiga automobilio su viščiukų konteineriu ratais. Pasirodo, iš cypsinčio konteinerio buvo iškritęs vienas viščiukas, kurį, žaibiškai pribėgusi ir apžiojusi, Bitė išgelbėjo nuo tikros pražūties. Apsvaigusį nuo netikėtumo viščiuką Bitė atidavė konteinerio šeimininkams", – pasakojo A.Bakas.

Gal kam nors ir atrodė, kad A.Bakas palikdavo savo augintinę su pintine dantyse prie parduotuvės ar turgavietės tam, kad senbernarė ir jos šeimininkas iš to turėtų naudos (žmonės įmesdavo į pintinę įvairių produktų, pinigų), tačiau Bitė su Algimantu tik perduodavo gerumo estafetę kitiems. Pavyzdžiui, surinktus 100 litų paaukojo Kalėdų proga Kaune veikusiai gyvūnų prieglaudai "Pifas".

Angelas sargas

Ir pačiai Bitei buvo nesvetimas likusių be namų gyvūnų likimas – senbernarė yra parnešusi į namus iš P.Vileišio aikštės, kai ši dar nebuvo aptverta, devynis benamius kačiukus. Jos paaugintiems katinėliams A.Bakas surasdavo naujus šeimininkus.

"Tartum angelas sargas Bitė lydėjo mane sunkumais ir spąstais apraizgytu gyvenimo taku, apsaugodama nuo dar didesnių nelaimių, priekabių. Aš ypač dėkingas "Kauno dienai", po kurios pirmųjų rašinių policija nustojo baudusi mane už tai, kad vesdavausi Bitę be antsnukio, kuris nebuvo jai reikalingas ir žemino senbernarę – juk ji net viščiuko negalėjo nuskriausti… Tada radosi ir didelis kauniečių dėmesys, meilė Bitei. Gyvendamas su Bite, rūpindamasis ja, pats tapau geresnis, stipresnis, nes patyriau daugybės žmonių gerumą, atjautą, pagalbą", – tvirtino Algimantas.

Mamos auka

"Būdamas pienburnis, pripumpuotas sovietų propagandos, kartą labai įskaudinau savo mamą, tėškęs jai, grįžusiai iš GULAG’o sovietinio lagerio: "Už nieką juk nesodina". O ji, springdama ašaromis ir linguodama anksti pražilusia galva, tepasakė: "Vaikeli, vaikeli..." Tie du pasikartojantys jos žodžiai iki šiol skaudžiai veria mano širdį. Jų prasmę supratau tik tada, kai pats sovietmečiu atsidūriau už spygliuotos tvoros, kai sužinojau, už ką lageryje kalėjo mano mama, priversta palikti mane auginti kitiems. O mano mama, buvo suimta ir išsiųsta į lagerį todėl, kad pokariu viena augino mane ir padėjo auginti savo seserų vaikus. Pinigų jiems išlaikyti prasimanydavo, supirkdama kaime smulkius naminius gyvuliukus, paukščius ir atveždama juos parduoti į miesto turgavietę. Tai anuomet buvo vadinama spekuliacija, o dabar – komercija. Anuomet už tai buvo smarkiai baudžiama, o dabar – skatinama. Na, laikas paaiškinti, ką šis mano pasakojimas turi bendra su Bite. Matot, ji, t.y. Bitės skulptūra, stovi toje pačioje turgavietėje, kur buvo suimta mano mama. Manau, dabar aš atsakiau į klausimą, kodėl čia, prie Bitės skulptūros, visada būnu toks nelinksmas", – paaiškino A.Bakas.

Įsiūlė vadybininkė

"Bitės Lietuva" klientė L. L. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) keikia tą dieną, kai, pasidavusi vadybininkų įtikinėjimams, pasirašė sutartį su šia telekomunikacijų bendrove.

Skambučio moteris sulaukė prieš pat didžiąsias šventes, kai žmonės paprastai tampa dosnesni, linkę plačiau atverti pinigines.

Be to, pirkti naują televizorių ji svarstė jau ilgai.

"Vadybininkė mane atakavo skambučiais, pasiūlė neblogas sąlygas, pritaikė nuolaidą, tai ir susigundžiau. Gyvenu viena su mažamete dukra. Pati nepajėgčiau sunkaus įrenginio parsinešti į trečią daugiabučio namo aukštą, todėl man patiko, kad televizorių pažadėjo pristatyti į namus. Nereikėjo dėl nieko sukti galvos", – atsiminė pašnekovė.

Esu absoliučiai tikra – gavau televizorių pažeistu ekranu, todėl nė nemaniau nuleisti rankų.

Gruodžio 19 d. L. L. pasirašė dvejų metų sutartį dėl 55 colių (139 cm) ekrano išmaniojo televizoriaus "Samsung" bei mobilaus maršrutizatoriaus įsigijimo.

Abiejų įrenginių kaina siekia kiek daugiau nei 530 eurų. Apskaičiuota mėnesinė įmoka – 22 eurai.

Pristatė be apsauginės plėvelės

Jau kitą dieną, gruodžio 20-ąją, kurjeris atvežė televizorių į namus.

Nieko blogo neįtardama bei patenkinta greitu aptarnavimu moteris padėjo savo parašą ant prekės priėmimo kvito ir kartu su dukra ėmėsi išpakuoti naują daiktą.

Ir netrukus pakilią nuotaiką pakeitė kartus nusivylimas.

"Dukra šokinėjo iš laimės, kad pagaliau žiūrėsime filmus dideliame ekrane. Tai turėjo būti kalėdinė dovana jai! Įjungusios televizorių nustėrome – ekrane driekėsi kelių centimetrų pločio juoda linija, kitose vietose taip pat matyti jau ne tokie ryškūs defektai. Neturėjau žalio supratimo, kas atsitiko, palaikiau tai broku", – apmaudą liejo pašnekovė.

L. L. stebėjosi: kodėl kurjeris televizorių pristatė be apsauginės ekrano plėvelės?

Jau kitą dieną telefonu ji susisiekė su bendrovės vadybininke ir papasakojo, kas atsitiko.

Nuraminusi klientę "Bitės Lietuva" darbuotoja paprašė elektroniniu paštu atsiųsti įrenginio nuotraukas ir patikino artimiausiu metu duosianti atsakymą.

Taip prasidėjo kiek mažiau nei mėnesį trukęs, L. L. žodžiais, sudėtingas ir neefektyvus bendravimas net su keliomis bendrovės vadybininkėmis.

"Esu absoliučiai tikra – gavau televizorių pažeistu ekranu, todėl nė nemaniau nuleisti rankų. Tačiau mano skundas buvo nuolat vilkinamas. Kaskart pati skambindavau bendruoju "Bitės" telefonu, pasakodavau tą pačią istoriją ir klausdavau, ar reikalai bent kiek pasistūmėjo. Nuotraukas nusiunčiau dviem vadybininkėms. Kartais susidarydavo įspūdis, kad tie žmonės dirba skirtingose bendrovėse, nes nė vienas negalėjo nieko normaliai pasakyti. Taip sulaukiau Kalėdų, tada Naujųjų. Tyla. Tas pirkinys man sugadino visas šventes. Keisčiausia, kad prieš pasirašant sutartį vadybininkės noriai bendravo, o vos iškilus problemai paliko likimo valiai", – dėstė L. L.

Gedimas: beveik 500 eurų vertės televizoriaus "Samsung" ekrane driekiasi stambi juoda linija. ("Bitės" klientės nuotr.)

Kalta pati klientė?

Sausio pradžioje "Bitės Lietuva" atstovai suteikė viltį, kad viskas bus gerai, tikino norintys išspręsti problemą taikiai, netgi ketino paimti televizorių detalesniam tyrimui.

Tačiau ledai iš esmės pajudėjo, tik kai į bendrovę kreipėsi dienraščio žurnalistai.

Sausio 9-ąją paaiškėjo, kad moteris dar ilgai mokės už nežinia kaip sugadintą daiktą.

"Bitės Lietuva" atsakyme, kuris žurnalistams raštu pateiktas anksčiau nei pačiai L. L., teigiama, kad "klientė, traukdama televizorių iš dėžės, suspaudė jo kraštą, dėl to ir atsirado dėmė ekrane".

Toks sprendimas esą priimtas įvertinus gautas nuotraukas ir pabendravus su garantinio serviso bendrove.

Jaučiasi apgauta

"Apgailestaujame dėl šios nemalonios situacijos. Incidento analizė rodo, jog išpakuojant įsigytą televizorių nesilaikyta išpakavimo instrukcijos – traukiant televizorių iš gamintojo dėžės televizoriaus kraštas buvo netyčia suspaustas, dėl ko ir atsirado dėmė ekrane. Garantinį aptarnavimą atliekančio gamintojo atstovai patvirtino, jog ekrano dūžis visada yra fiksuojamas kaip mechaninis pažeidimas. Kadangi tokiu atveju įrenginio gamintojas televizoriaus garantiniam aptarnavimui, deja, nepriima, mūsų bendrovė taip pat negali prisiimti šių ne dėl mūsų kaltės kilusių nuostolių. Prekės pristatomos originalioje gamintojo pakuotėje, ant kurios pažymėta, kaip saugiai išpakuoti naują televizorių. Vis dėlto stengiamės dar labiau palengvinti šį procesą savo klientams ir ateityje papildomai informuosime juos apie įsigyto televizoriaus išpakavimą", – komentavo "Bitė Lietuva" korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovas Jaunius Špakauskas.

Pasiteiravus, galbūt televizorius buvo sugadintas kurjerio dar iki pristatymo, J. Špakauskas įrodinėjo, kad kurjeriui perduotas gerai imobilizuotas įrenginys, todėl sudužti jis esą negalėjo.

Esą būtent šie "Samsung" modeliai, kurį įsigijo ir L. L., plėvelės ant ekrano neturi, ir tai yra normalu.

Oficialus bendrovės atsakymas moterį šokiravo.

Jos žodžiais, apmaudžiausia tai, kad už sugadintą daiktą ji turės mokėti dvejus metus.

"Bereikalingai išeikvojau daug energijos, sveikatos ir nervų. Noriu įspėti visus žmones, kurie turės su įmone tokių reikalų, pasisaugoti, prieš įsigyjant prekę ar paslaugą gerai pagalvoti dėl savo sprendimo. Nes pati per vėlai pradėjau skaityti ankstesnių klientų atsiliepimus, tarp jų – nė vieno teigiamo. Internetiniame puslapyje rekvizitai.lt galima rasti šimtus nusivylusių, piktų žmonių komentarų. Jei tik būčiau žinojusi tikrąją situaciją, tikrai nebūčiau leidusi kurjeriui išeiti ir nieko nebūčiau pasirašiusi, kol nebūčiau įjungusi televizoriaus. Net jeigu tai būtų trukę dvi valandas. Pamoka visam gyvenimui", – apibendrino L. L.

Vis dėlto pašnekovė nusileisti nežada – kreipsis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir sieks grąžinti netinkamą naudoti prekę.

Būta ir daugiau skundų

Klientų, nepatenkintų bendrovės darbu, yra ir daugiau.

Kaip informavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič, nuo praėjusių metų rugsėjo tarnyba yra gavusi iki dešimties vartotojų skundų dėl iš bendrovės "Bitė Lietuva" įsigytų prekių.

Dažniausiai su vartotojais kilę ginčai buvo išsprendžiami taikiai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia tokio pobūdžio vartotojų skundų, kai, prieš apmokant ir priimant prekes, vartotojai nepasinaudoja savo teise apžiūrėti prekės ir vėliau pastebi jos trūkumus.

"Informuojame, kad Civilinis kodeksas numato, jog, prieš mokėdamas ar priimdamas daiktus, pirkėjas turi teisę bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu (atitinkančiu protingumo kriterijus) patikrinti įsigyjamus daiktus. Patikrinti ir apžiūrėti prekę vartotojas turi teisę tiek parduotuvėje, tiek prekės perdavimo namuose metu. Pardavėjas privalo užtikrinti sąlygas prekę apžiūrėti, ją pasimatuoti, patikrinti, kaip ji veikia, ar pademonstruoti, kaip ją naudoti (jei tai įmanoma atsižvelgiant į prekės pobūdį), o tais atvejais, kai prekė pristatoma į namus, vartotojas turi teisę ją patikrinti tiek, kiek tai būtų leidžiama padaryti prekybos vietoje", – teigė tarnybos atstovė.

Jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas daiktų gabenimas ir pardavėjas išsiunčia daiktus pirkėjui, daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui tada, kai jis ar jo nurodytas asmuo, išskyrus vežėją, priima daiktus.

Sunku, bet įmanoma

Vis dėlto nekokybišką prekę įsigijęs vartotojas turi teisę pasinaudoti Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 7 dalyje įtvirtintomis teisėmis ir pasirinktinai reikalauti pardavėjo pakeisti prekę, ją sutaisyti, sumažinti prekės kainą arba grąžinti sumokėtus pinigus.

Tačiau gali būti sudėtinga įrodyti, jog prekės trūkumai atsirado iki jos perdavimo, trumpiau tariant, dėl pardavėjo ar kurjerio kaltės.

Vartotojas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia turi raštu kreiptis į pardavėją ir nurodyti savo reikalavimą.

Pardavėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Vartotojas, nesutikdamas su pardavėjo atsakymu, turi teisę kreiptis į tarnybą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

"Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena ginčo situacija yra vertinama individualiai bei nešališkai, remiantis ginčo šalių pateiktais objektyviais įrodymais bei kitomis ginčui svarbiomis aplinkybėmis. Siekiant išvengti panašių situacijų, vartotojams patariame prieš apmokant ir priimant prekes, skirti bent kelias minutes prekėms apžiūrėti ir neskubėti pasirašyti prekės perdavimo–priėmimo akto arba patvirtinimo, kad vartotojas gavo kokybišką ir nepažeistą prekę, kol vartotojas jos neišpakavo ir neįsitikino, kad ji nebuvo mechaniškai pažeista. Tinkamai neapžiūrėjus priimamos prekės vartotojas rizikuoja prisiimti pasekmes, susijusias su įsigyjamos prekės trūkumais", – dėstė N. Jarmulkovič.