Bitė gyvena mažiau nei 40 dienų, aplanko mažiausiai tūkstantį žiedų ir pagamina mažiau nei šaukštelį medaus, tačiau jai tai – viso gyvenimo darbas.

Bitė darbininkė vienu kartu gali panešti 80 proc. kūno svorio nektaro ar žiedadulkių kiekį.

Bitė darbininkė turi apie 170 kvapams jautrių receptorių.

Bitės bendravimui naudoja neįprastą šokį. Vizgindama savo pilvelį ir vaikščiodama aštuoniuke ji sesėms nusako, kokiu atstumu nuo avilio ir kuria kryptimi reikia ieškoti geriausio nektaro.

Trajektoriją ir atstumus ji apskaičiuoja savo sezamo sėklos dydžio smegenimis.

Bitės gali skristi iki 25 km/val. greičiu ir suplasnoti 200 kartų per sekundę.

Vieninteliai patinėliai avilyje – tranai. Jie nedirba, neturi geluonies ir vienintelė jų užduotis – poruotis su motinėle.

Deja, atėjus rudeniui, tranai be jokių skrupulų išmetami iš avilio.

Bičių šeimoje gyvena 20–80 tūkst. bičių darbininkių ir tik viena motinėlė. Bičių motinėlė gyvena net 4–5 metus.

„Stebuklingų galių“ motinėlė gavo dar lervutės stadijoje, kai bitės darbininkės jos lervutę maitino bičių pieneliu gerokai ilgiau nei kitas lervutes.

Bičių motinėlė per dieną gali padėti iki 2,5 tūkst. kiaušinėlių, tai yra daugiau nei pati sveria. Iš jų išsirita bitės darbininkės, nešančios medų.

Medus yra vienintelis valgomas produktas, turintis savyje visko, ko reikia žmogaus gyvybės palaikymui.

Kuo medus tamsesnis – tuo jis turtingesnis, jame yra daugiausia antioksidantų.

Meduje yra gyvų fermentų, tačiau kontaktuodami su metaliniu šaukštu šie fermentai žūva, todėl medų geriausia valgyti mediniu šaukštu.

Meduje yra medžiagos, kuri padeda geriau dirbti smegenims. Be to, medus neturi galiojimo datos.

Bičių gaminamas propolis yra vienas galingiausių natūralių antibiotikų, o bitės nuodai – stipresni už kobros.

Terminas „medaus mėnuo“ kilęs iš to, kad nuotaka ir jaunikis po vedybų vartojo medų vaisingumui palaikyti.

Kitaip tariant, medus ir kiti bičių produktai patys naudingiausi pasaulyje, vis dėlto dėl aplinkos taršos kasmet bitės drastiškai nyksta.

Akivaizdu, kad tai turės tiesioginės įtakos žmonių išlikimui, nes būtent bitės atsakingos už maždaug 75 proc. apdulkinamų augalų Žemėje.

Naujausiu organizacijos žingsniu tapo Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos baseino įkurtas bitynas, kuriame bičių šeimos apgyvendintos Kauno modernizmo pastatus vaizduojančiuose aviliuose.

Nemuno saloje dirbančios bitės apsigyveno aviliuose, kurie atrodo kaip Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Kauno centrinio pašto pastatas ir KTU centriniai rūmai.

Idėjos autoriai tokiu sprendimu kviečia kauniečius ir miesto svečius dar kartą iš naujo pažvelgti į architektūrą, pažinti senųjų miesto pastatų istoriją bei įsivaizduoti tuometinį gyvenimą, kuris virė taip pat energingai, kaip dabar verda šiuose bičių namuose.

„Viena iš „Žalgirio“ organizacijos vertybių yra lyderystė, lyderystė veikti bendruomeniškai ir tvariai, – sako „Žalgirio“ arenos direktoriaus pavaduotoja Radvilė Krušinskienė. – Įkurdinti bites Nemuno saloje, „art deco“ stiliaus unikaliuose aviliuose, atliepia mūsų vertybes bent keliais aspektais – mes puoselėjame ir didžiuojamės Kauno miesto architektūriniu paveldu, kuriame gamtai draugišką erdvę ir šiuolaikiškai pristatome meno kūrinius kauniečiams bei turistams.“

Unikalius avilius 2022 m. Kaune vykusio landšafto dizaino festivalio „Magenta“ metu sukūrė japonų menininkas, dizaineris, kūrėjas ir architektas Kazuhiro Yajima, medžio meistryste ir projekto išpildymu pasirūpino Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dailidė Vidas Varnas, o avilių priežiūra ir medaus paėmimu rūpinsis miesto bitininkai –  Urbanbee.lt komanda.

Festivalis „Magenta“ – apie miestą gamtoje ir gamtą mieste, siekiant aktualizuoti urbanizuotą gamtą ir stiprinti landšafto dizaino vaidmenį kuriant geresnę ir sveikesnę mūsų ateitį, jungiant dizainą, architektūrą, istoriją, gatvės meną, biologiją, ekologiją, psichologiją ir kitas disciplinas.

Organizatorių nuotr.

Kauną svečiai ir vietos gyventojai ne veltui vadina žaliausiu Lietuvos miestu – Kaunas yra nuo landšafto itin priklausomas miestas, kurio urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, istorinis ąžuolynas ir dirbtinis Kauno marių tvenkinys.

Žaliosios politikos kryptimi keliaujanti „Žalgirio“ organizacija taip pat rūpinasi taupia energetika – „Žalgirio“ arenoje yra įdiegta energijos valdymo sistema, o ant „Žalgirio“ arenos stogo šiuo metu energiją generuoja 110 kW saulės energijos elektrinė.

Taip pat birželio pabaigoje ir liepos pradžioje prie „Žalgirio“ arenos vykusiame „Pakrantės“ festivalyje buvo naudojami daugkartiniai bokalai.

Daugiau nei 200 bičių šeimų turintis bitininkas Algirdas Amšiejus sako, kad bites pražudo ūkininkų naudojami pesticidai.

„Kai pervežu bites prie augalų, kuriuose naudojami pesticidai, aš deklaruoju, kad išvežu bites į tokį lauką, žymima sistemoje elektroninėje. Tada ūkininkas informuojamas, kad yra aviliai. O jis prieš purškimą pasako, kurioje vietoje. Bet ne visi ūkininkai yra kaip ūkininkai“, – BNS teigė A. Amšiejus.

„Yra tokie beicai, sakysime, kukurūzų sėklas išbeicavo, po kukurūzų pasėjo baltus dobilus ir ant jų atsitūpusi bitė miršta“, – kalbėjo jis.

A. Amšiejus taip pat sako pastebintis, kad ūkininkai šiemet naudoja daugiau fungicidų rapsams, kurie taip pat kenkia bitėms.

„Šiemet kas atsitiko – rapsai pašalo dėl šalnų, tada atsirado ligos, trūkinėja stiebai, papurškė fungicidų ir jie iš karto bitėms nekenkia, o tik po kiek laiko. Čia labai sunku užfiksuoti, nes, pavyzdžiui, insekticidai iškart kenkia, o fungicidai veikia lervoms, vaikams bičių“, – teigė bitininkas.

Augalininkystės tarnyba BNS nurodė, kad šiemet gauta iki dešimtadalio daugiau nei pernai pranešimų apie žūstančias bites. Dauguma jų užfiksuoti Panevėžio, Šiaulių, Pakruojo rajonuose.

Tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas BNS sakė, kad bičių žūtį gali lemti ligos arba apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis. Siekiant išaiškinti priežastis, bitės turėtų būti tiriamos.

„Svarbu išaiškinti priežastis ir mes bendradarbiausime su Maisto ir veterinarijos tarnyba. Aišku, gali ir bitininkas pats žinoti, jei jis turi informacijos apie tai, kad neleistinu laiku buvo purškiami žydintys augalai, gali tą informaciją pateikti ir mes tada žinome, ko ir kur ieškoti“, – teigė S. Fedotovas.

„Jei nėra žinomos jokios aplinkybės, bitės turi būti tiriamos ir jei bus nustatyta, kad jos apsinuodijo cheminėmis medžiagomis, tada galime žiūrėti, kur jos galėjo būti panaudotos, tarkime, 2,5-3 kilometrų spinduliu ir tikrinant augalus išsiaiškinti“, – pridūrė jis.

Norint, kad bitės būtų apsaugotos nuo kenksmingų cheminių medžiagų, bičių šeimas bitininkas turi deklaruoti ir pažymėti jų laikymo vietas. Tuo metu ūkininkai bent prieš dvi dienas apie planuojamą purškimą turi pranešti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje, kad apie tai sužinotų bitininkai ir galėtų pasirūpinti bičių saugumu.

Ūkininkams už pažeidimus gali būti skirta nuo 500 iki 2,4 tūkst. eurų bauda.

Paklaustas apie šiųmetinį medaus derlių, A. Amšiejus sako, kad apie tai kalbėti dar per anksti.

„Aš visada skaičiuoju viščiukus rudenį. (...) Vietovėmis Dzūkijoje yra badas bitėms, kaip kur. Vidurys Lietuvos, vakarų Lietuva, kur daug rapsų, to medaus iš rapsinių augalų buvo. Žemaitijoje – velniška sausra, ten net rapsas mažai skyrė nektaro“, – sakė A. Amšiejus.

„Šiandien nieko nenorėkime sakyti, bičių šeima gyvena 35-36 laipsnių šilumoje avilyje, dabar atšilo, o beveik tris savaites buvo šalnos, tai jos viską, ką dieną atveža, tą naktį suvalgo, nes joms reikia šildyti, palaikyti temperatūrą. Po Žolinių, rugpjūtį aš galėsiu pasakyti (koks buvo derlius – BNS)“.

Gyvoji kapsulė

Numatoma, kad didžiausias Baltijos šalyse prekybos, biurų ir logistikos (ang. stock-office) projektas bus baigtas per rekordiškai trumpą laiką – atidarymas numatytas po devynių mėnesių. Daugiau nei 70 tūkst. kv. m ploto miestelio statybų pradžia pažymėta unikalios gyvosios kapsulės ceremonija.

„Itin sparčiai kilsiančio verslo miesto statybų pradžią simboliškai pažymėjome sumažintos „Urban HUB“ kopijos aviliuose įkurdindami bites, kurios jau vykdo logistines, gamybos ir kitas operacijas“, – kodėl bitės pasirinktos statybų pradžios akcentu, pasakojo „Urban HUB“ vadovas Giedrius Muliuolis.

Iš tiesų, bitės jau seniai tapusios SBA grupės bendruomenės narėmis, jos gyvena ant įmonių ir verslo centrų stogų, tad naujai vystomo „Urban HUB“ miestelio projekte jos taip pat atrado savo vietą. Bitės tapo pirmąja miestelio bendruomene, o baigus statybas, čia įsikurs dar apie 100 verslų, kurie užpildys „Urban HUB“ erdves.

„Sąsajos labai įdomios. Verslo miestelį sudarys 70 tūkst. kv. m plotas, o bitėms reikia 70 l avilio, kad jos gyventų. Be to, šeimą gali sudaryti ir apie 70 tūkst. bičių. Jų šeima yra superorganizmas, kiekviena bitė žino, ką jai reikia daryti, avilyje yra kartu ir mokykla, ir logistikos sandėlis, ir tikslus darbų organizavimas. Tad iš tiesų bičių gyvenimas labai panašus į tai, kas vyks šiame verslo miestelyje“, – įkurdindamas bičių šeimą naujuose namuose kalbėjo vienas žymiausių šalies bitininkų Algirdas Amšiejus.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Bendruomenės kūrimas

Statybų pradžios ceremonijoje linkėta ne tik greitai ir kokybiškai įgyvendinti unikalų verslo projektą, tačiau ir įsilieti į Kauno rajono bendruomenę, kurti darbo vietas ir taip prisidėti prie regiono augimo.

„Tikiu, kad Biruliškėse iškilsiantis prekybos miestelis bus vertas pasididžiavimo, nes jį pasiryžusi statyti „SBA Urban“ yra socialiai atsakinga, didžiulę patirtį sukaupusi kompanija, kurios darbai remiasi architektūros išskirtinumo, žaliosios ekonomikos, tvarumo, darnos su aplinka principais. Svarbu ir tai, kad solidžios investicijos padės sukurti starto aikštelę naujiems verslams ir stimuliuos regiono ekonomiką“, – pabrėžė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Mes nuo pat pradžių kalbėjome ne apie milijonus, o apie projekto prasmę – kurti bendruomenę, kuri sujungs gyventojus, verslą. Mes norime čia sukurti tikrą miestelį, kuriame bursis energija ir gyvybė. Tikiu, kad kartu su partneriais sukursime aukščiausios kokybės projektą“, – kalbėjo „SBA Urban“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys.

Apie tai, kad „Urban HUB“ projektas iš tiesų ambicingas tiek architektūriniais, tiek technologiniais sprendimais bei numatytais statybų terminais, statybų pradžios šventėje pažymėjo ir projekto rangovai.

„Pirmojo pastato vainikas ant stogo iškils vos po trijų mėnesių, rugsėjo pradžioje, o išskirtinio fasado montavimo darbai bus baigti netrukus po to – rugsėjį. Įprastai tokio masto projektai įgyvendinami per metus ar net pusantrų. Tačiau ambiciją pavyks įgyvendinti iš anksto atsakingai ruošiantis ir efektyviai valandų tikslumu planuojant darbus. Pasitelktos šiuolaikinės skaitmeninės statybos technologijos pagelbės išvengti klaidų skubant, o statybai naudojamos kokybiškos medžiagos rodo indėlį tvarumui, kuris „Urban HUB“ projekte išlieka pagrindiniu prioritetu“, – kalbėjo projekto generalinio rangovo „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Unikalus projektas

Didžioje dalyje ploto vyraujančios „stock-office“ tipo patalpos išsiskiria savo funkcionalumu bei planavimo lankstumu, todėl nuomininkui suteikiama galimybė lanksčiai, net ir ateityje, koreguoti savo patalpų planavimą prisitaikant prie sparčiai besikeičiančių poreikių ar verslo situacijos. Miestelyje įsikurti norintiems verslams paprasta erdves pritaikyti pagal specifinius jų poreikius.

Vienoms įmonėms reikia daug sandėlio ir tik dalies – biuro, kitoms reikia didesnės prekybos salės, ir mažesnio sandėlio, „Urban HUB“ tuo ir išsiskiria, kad čia galima kurti specifiniam verslui pritaikytas erdves ir neapsiriboti tik standartiniais sprendimais. Miestelyje suprojektuoti skirtingi pastatai skirtingiems verslams. O „stock office“ patalpų modelis, ypač prekybos kompanijoms, leidžia kur kas paprasčiau savo veikloje įgyvendinti ominkanalės prekybos modelį.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Strateginė vieta ir investicijos

„Stock-office“ tipo miestelis vystomas Kauno rajone, Biruliškėse, prie pat magistralės Vilnius–Klaipėda ir Kaunas–Jonava kelio. Tai strateginė vieta, mat ją klientai galės lengvai ir patogiai pasiekti tiek nuo A6, tiek nuo A1 kelių. Čia planuojama rekonstruoti ir sutvarkyti magistralinius kelius, naujai įrengti rajoninę Veterinarų gatvę bei du įvažiavimus nuo pagrindinių magistralinių kelių.

„Daugiau nei 100 mln. eurų investuosime tam, kad strateginėje vietoje šalia Kauno sukurtume ištisą verslų miestą. „Urban HUB“ įsikurs daugiau nei 100 įvairių sektorių įmonių, kuriose dirbs per 800 darbuotojų. Čia persikelsiantys verslai ras lanksčias prekybos, logistikos, prekių ekspozicijų, gamybos erdves. Netrukus prie jų prisijungs įvairios Lietuvos bei užsienio kapitalo įmonės“, – sakė „Urban HUB“ vadovas G. Muliuolis.

Anksčiau pranešta, kad „SBA Urban“ verslo miestelių vystymui Kauno ir Vilniaus rajonuose pritraukė pirmąją, 11 mln. eurų investiciją iš „TABA invest“.

Pasak. G. Muliuolio „Urban HUB“ projekto pirmąjį etapą, 22 tūkst. kv. m erdves, keturis pastatus „SBA Urban“ planuoja išvystyti rekordiškai sparčiai – vos per devynis mėnesius. Tokį tempą išlaikyti padėjo ir komandos atlikti namų darbai. „Dar prieš pradedant statybas užsakėme pamatus, pasigaminome kolonas, santvaras ir jas sandėliavome laukdami starto. Tokie ir panašūs sprendimai gali padėti optimizuoti statybos darbus ir nuo galutinių terminų nubraukti mėnesius“, – pridūrė „Urban HUB“ vadovas.

Daugiafunkcio prekybos, biurų ir sandėlių miestelio architektūrą ir koncepciją „Urban HUB“ projektui kūrė pasaulyje pripažinta Danijos architektų studija „PLH Architects“.

Svarbios ekosistemai

Pasak profesionalaus bitininko, Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos pirmininko Tautvydo Vaičiūno, bičių aviliai yra įprastas vaizdas keliaujant Lietuvoje, o tarp giminaičių ar draugų dažnas turime bitininkų.

Tai teigiamas dalykas, tačiau yra ir iššūkių: bitėms, kitiems vabzdžiams kenkiantis cheminių priemonių naudojimas, nykstančios natūralios bičių maitinimosi buveinės, dėl klimato kaitos būdingesni vėsūs, lietingi pavasariai ar sausros vasaros pabaigoje, bites puolantys virusai ir ligos.

„Bičių įtaka visos ekosistemos tvarumui labai svarbi ir reikšminga dėl augalų apdulkinimo, o tam reikia, kad bitės turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas ir pakankamus maisto šaltinius visą aktyvųjį skraidymo sezoną, kuris prasideda nuo pavasario ir baigiasi rudenį. Todėl buveinių ir maitinimosi vietų kūrimas bitėms ir vabzdžiams yra svarbus visur – tiek kaimiškosiose vietovėse, tiek miestuose ir priemiesčiuose“, – tikina T. Vaičiūnas.

Sąlyga: kuriant buveines svarbu pasirūpinti, kad bitėms užtektų maisto šaltinių. T. Vaičiūno asmeninio archyvo nuotr.

Pasirūpinti maisto šaltiniais

T. Vaičiūnas sako, kad bitininkystė suartino žmones su bitėmis, tad jos mums yra įprasčiausi vabzdžiai apdulkintojai. Tačiau tai tik viena vabzdžių rūšis iš kelių šimtų tūkstančių. Visos rūšys skiriasi tarpusavyje, vienos sėkmingiau apdulkina vienus augalus, kitos – kitus, tad pakeisti vienų rūšių kitomis negalime, privalu išlaikyti vabzdžių įvairovę.

„Dėl to, kuriant buveines, svarbu sudaryti sąlygas jose įsikurti skirtingoms vabzdžių rūšims, kad jos vienos kitas papildytų augalų apdulkinimo procese. Kartu svarbu pasirūpinti, kad visiems užtektų ir maisto šaltinių“, – sako jis.

Maitinimosi buveine bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams gali tapti ir nedidelis žydinčios pievos ar medingų vaistinių augalų plotas kiekviename privačiame sklype ar sodyboje.

Masiškumo efektas

Pasak T. Vaičiūno, net ir 1 kv. m žydinčios pievos, esant tinkamoms sąlygoms, gali pritraukti ir sukurti galimybę pasimaitinti šimtams ar tūkstančiams bičių, kitų vabzdžių.

„Didžiausią efektą turėtų masiškumas, t. y. jeigu tokios pievos būtų kiekvienos sodybos ar gyvenamosios vietos dalis. Tik, sėjant tokią pievą, reikėtų rinktis įvairių žydinčių augalų sėklų mišinį, kad maisto rastų skirtingų rūšių vabzdžiai, o augalų žydėjimo laikas skirtųsi ir suteiktų maisto ilgesnį laikotarpį“, – pataria jis.

Gyvatvorės, krūmai ir medžiai, ypač miesto teritorijose, taip pat gali būti ne tik svarbus maisto šaltinis, bet ir suteikti prieglobstį ir lizdaviečių daugybei vabzdžių rūšių. Čia taip pat reikėtų derinti įvairias augalų veisles, kad vabzdžiai galėtų rasti maisto visą sezoną.

Svarbi bičių apsauga

Bitininkas aiškina, kad bitės yra savarankiški vabzdžiai, svarbiausia – sudaryti geras aplinkos sąlygas, ir jos pačios apsigyvens.

Šalia geros buveinės vietos, maisto šaltinių svarbi ir bičių apsauga – nereikėtų naudoti abejotinos kilmės augalų apsaugos produktų, nepurkšti žydinčių augalų dienos metu, paraginti kaimynus, draugus taip pat į tai atsižvelgti ir nepražudyti aplinkui apsigyvenusių vabzdžių.

„Bitės, kiti vabzdžiai geba labai gerai prisitaikyti prie įvairių aplinkos sąlygų, dėl to jos linkusios apsistoti įvairiose vietose. Tačiau, pasikeitus aplinkybėms, susidarius kritinei situacijai, vabzdžiai dažniausiai nepalieka savo buveinių, tad labai nepalankios sąlygos gali reikšti jų žūtį. Gerų sąlygų kūrimas ir jų palaikymas yra ypač svarbūs vabzdžiams įsikurti ir ilgai gyventi toje vietovėje“, – sako T. Vaičiūnas.

„Žmonės, kurie galvoja, kad bitininkystei reikia žemės plotų, sodų, ar didelių laukų, klysta. Dabar bites laikyti gali kone kiekvienas miestietis. Tam pakanka balkono, terasos ar namo stogo. Turime nuostabius, žalius miestus, kuriuose daug medžių ir žydinčių augalų“, – dalijosi 30-metis bitininkas Paulius Chockevičius.

Filmavimo grupę vyras pasitiko pačiame miesto centre ir pažadėjo, kad pakilę ant 15-os aukštų pastato stogo bus galima pasigrožėti ne tik nuostabia miesto panorama.

Nuo terasos atsiveria ne tik miesto vaizdas, netrukus nosį maloniai ima kutenti vaško kvapas, o įsiklausius girdimas ir tylus trijų bičių šeimų dūzgimas.

Bitės ant pastatų stogų Lietuvos miestuose gal ir skamba neįtikėtinai, bet, pasak Pauliaus, Europos didžiuosiuose miestuose tai jau tapo įprasta. Paulius parodė, kad geriau įsižiūrėjus spalvingus avilius galima pamatyti ne tik ant čia pat esančio Seimo, tačiau ir ant kitapus upės esančio verslo pastato stogų.

Pasaulio mokslininkai vis dažniau cituoja garsią Alberto Einšteino prognozę, kad, jei pasaulyje išnyktų bitės, žmonija išgyventų tik ketverius metus.

Visame pasaulyje bičių sparčiai mažėja, o kokios to priežastys, vis dar spėliojama. Pasak Pauliaus, kalbos, esą mieste auginamų bičių medus užterštas, yra mitas. Tai paneigia ir bitininko atlikti medaus, surinkto iš miesto centre auginamų bičių, tyrimai.

Pasirodo, toks medus neretai net sveikesnis nei bičių, sunešančių jį iš toli nuo miesto, nes ūkininkai dirbamuose laukuose dažnai naudoja cheminius preparatus, saugančius augalus nuo ligų ir kenkėjų.

Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val., tik per LNK.

Tyrimus Kuršių nerijoje vasarą atliko šeši entomologai iš Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto. Šią savaitę rezultatai nuotoliniu būdu pristatyti visuomenei.

Anot juos pristačiusio centro mokslo darbuotojo Eduardo Budrio, tyrimais siekta nustatyti Kuršių nerijoje gyvenančių bičių rūšių sąrašą, surinkti informaciją apie jų savybes bei pasiūlyti rekomendacijas. Tyrimai daugiausiai vykdyti Naglių ir Grobšto gamtos rezervatuose.

Aptiko naujų rūšių

Pasak E. Budrio, Kuršių nerijoje vasarą vykdytų tyrimų metu aptiktos 33 bičių rūšys ir 37 vapsvų rūšys.

„Naujų Lietuvai bičių rūšių nebuvo rasta. Pirmą kartą Kuršių nerijoje užregistruota 11 bičių rūšių, bet jos paplitusios Lietuvoje, buvo tikėtina, kad Kuršių nerijoje gyvena, tik nebuvo formaliai atrastos, dabar tai galime patvirtinti. Tai nėra ypatingos ar retos rūšys“, – BNS sakė mokslininkas.

Šalyje, pasak jo, iš viso gyvena apie 600 bičių rūšių, Kuršių nerijoje jų turėtų būti apie ketvirtadalis, tad tyrimams laukas dar gana platus.

E. Budrio teigimu, tyrimo metu aptikta 16 vapsvų rūšių, dvi iš jų – pirmą kartą Lietuvoje.

„Turime naują, gražią fauną šios ekspedicijos metu, jei kalbėtume apie vapsvų tyrimus. Geltonpėdė greitavapsvė (tachysphex fulvitarsis) – nauja Lietuvai rūšis, galbūt verta Raudonosios knygos“, – sakė mokslininkas.

Turime naują, gražią fauną šios ekspedicijos metu, jei kalbėtume apie vapsvų tyrimus. Geltonpėdė greitavapsvė – nauja Lietuvai rūšis, galbūt verta Raudonosios knygos.

Dar viena nauja rūšis – auksavapsvė (omalus biaccintus).  Aptikta ir retų rūšių, tokių kaip didžioji smiltavapsvė ir siauraakė greitavapsvė.

Ar jas verta traukti į Raudonąją knygą, anot E. Budrio, reikės diskutuoti, nes šylant klimatui jų turėtų gausėti. Mokslininkų teigimu, buvo tikėtina, kad šios rūšys gyvena Lietuvoje, tačiau nebuvo registruotos. Šių vapsvų aptinkama ir Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje.

Tyrėjams Kuršių nerijoje pavyko aptikti ir į Raudonąją knygą jau įrašytą vapsvą – ilgažandį bembiksą. Pasak E. Budrio, Kuršių nerija yra turtinga šioms vapsvoms tinkamomis buveinėmis, tad ir ši rūšis čia gausi. 

Tyrimus Kuršių nerijoje, anot mokslininko, atliko jaunos, entuziastingos doktorantės, kurios „lakstė su tinkliukais po kopas“, atliko bičių ir kitų vabzdžių apskaitas.

„Naudoti ir spalviniai dubenėliai, kurie su vandeniu, detergentu, buvo pastatomi parai, į juos sukrisdavo vabzdžiai“, – pasakojo E. Budrys. 

Kaspijinės šilkabitės nerado

Liepos pabaigoje vykusios vienos ekspedicijos metu tyrėjai ieškojo į Raudonąją knygą įtrauktos kaspijinės šilkabitės (colletes caspicus), kuri gyvena tik Kuršių nerijoje, tačiau šios rūšies aptikti nepavyko.

„Jos skraidymo laikas yra žinomas, anksčiau surinkti individai buvo pagaunami liepos pabaigoje, rugpjūčio pradžioje. Ekspedicijos laikas buvo taikytas sugauti tą bitutę raudonknygę, patikrinti, ar ji ten tikrai tebegyvena“, – sakė E. Budrys.

Anot mokslininko, tai nereiškia, kad ši rūšis Kuršių nerijoje nebegyvena. Tyrimų esą turėtų vykti ir daugiau, galbūt kitose teritorijose.

Kaip skelbia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, apie 1995-uosius metus ši bičių rūšis buvo stebėta tarp Juodkrantės ir Pervalkos.

Baltijos šilkabitė gyvena tik atvirose pajūrio buveinėse, palvėse ir pilkosiose kopose ir yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knyga bei priskiriama pažeidžiamoms rūšims, kurioms yra didelė išnykimo gamtoje tikimybė.

Pagrindinė grėsmė – tinkamų buveinių pokyčiai: pilkųjų kopų, atvirų buveinių taip pat ir gaisraviečių apsodinimas ir savaiminis apaugimas mišku.

Manoma, kad pirmosios bitės išsivystė maždaug prieš 80 mln. metų, o medunešės bitės ‒ prieš 15 mln. metų. Pasaulyje yra žinoma apie 35 tūkstančiai bitinių vabzdžių rūšių.

Rusijos kariai per Kyjivo srities okupaciją šių metų pavasarį vienoje gyvenvietėje užminavo avilį, tačiau bitės išgelbėjo žmones nuo sprogimo. Apie tai rašė bitininkas Nikolajus Šlipko.

Jis teigė, kad istoriją jam papasakojo vietos gyventojai. Kaip įrodymą jis paskelbė nuotraukas.

Kaip paaiškėjo, šešis mėnesius bitės medumi ir, matyt, vašku užlipdė granatų mechanizmus, todėl jie nesuveikė. Atidarius avilio dangtį, granatos detonatorius nebuvo aktyvuotas ir sprogimo nebuvo. O būtų buvę, nes aviliuose sprogmenų niekas neieškojo.

Bitės šiemet verkia, nes nėra nektaro. Bitininkai sako, kad orai prikrėtė išdaigų.

„Ar pas bitininkus bus medaus – ko gero, ne“, – į retorinį klausimą atsakė bitininkas Algirdas Amšiejus.

Ne vieną dešimtmetį bitininkaujantis A. Amšiejus sako, kad šiemet iš avilio pririnks du kartus mažiau medaus nei pernai.

„Jei šiemet bus kokie 25–30 kg iš avilio, bus super. Pernai net kai kur po 70 kg iš avilio buvo“, – šių metų situacija stebėjosi A. Amšiejus.

Medaus gausos nebuvo nė iš vienų augalų.

„Po rapsų žydėjimo faktiškai medaus Lietuvoje kaip ir nelabai buvo. Kas laikė miškuose, dar aviečių medaus truputį gavo, o liepų medaus Žemaičiai praktiškai negavo, nes atėjo lietūs“, – situaciją nupasakojo bitininkas.

Pasak bitininkų, šie metai nenuspėjami.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Rapsams žydint apie 80 proc. laiko bitės negalėjo išnaudoti, pienės, vaismedžiai irgi buvo atšalę, kol atšalę, maždaug gegužės viduryje prasidėjo bičių spietimas“, – sakė Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininkas Justinas Kretavičius.

Vis dėlto ne visuose regionuose medaus trūksta.

„Šakių regionas, Panevėžys, Pasvalys, kur buvo rapsų laukai dideli, gavo tiek medaus, kiek net kiekvienais metais nebūna“, – pastebėjo A. Amšiejus

Kitur bitės net neturi kuo maitintis.

„Vežiau koriais medų iš Kauno į Varėną, nes bitės mirė badu. Tranai išvaryti lauk, antriniai perai buvo išgraužti. Dzūkai pavasarinio medaus negavo“, – sakė bitininkas.

Bitininkas iš Ukmergės rajono atvažiavo nusipirkti bičių motinėlių, kad išsaugotų bityną, nes medaus nėra tiek, kiek tikėjosi.

„Reikia pasikeisti motinėles. Jeigu ne, tada medaus mažai. Gera motinėlė priverčia bites nešti medaus“, – pažymėjo bitininkas Vidmantas Takarevičius.

Išlaikyti bitynus šiemet sudėtinga, ypač jauniems bitininkams.

„Ypač daug jaunų bitininkų šiemet bankrutuos. Jie skolinasi pinigų nusipirkti cukraus, kad galėtų maitinti bites“, – šių metų situaciją komentavo A.Amšiejus.

Gyventojai sako pastebintys, kad anksčiau tokiu metu prekyvietėse medaus būdavo gausu. Skaičiuojama, kad šiemet metus brangesnis apie 10 proc. Pasak specialistų, kaina mažiausia Europoje.

„Manau, ir bus apie 5–6 eurus už 1 kg.  Išskirtinio viržių medaus būna labai mažai, jis nebūna kietas, turėtų kainuoti apie 10 eurų“, – teigė Nacionalinės bičių selekcininkų asociacijos pirmininkas J. Kretavičius.

Vis dėlto yra ir gerų žinių. Medus turėtų būti kokybiškesnis.

„Kai būna tokie mažesni kiekiai, jis būna kokybiškesnis, nes bitės turi daugiau laiko jį perdirbti, renka mažesniais kiekiais, daugiau įdeda fermentų“, – pažymėjo J. Kretavičius.

Medaus Lietuvoje pritrūkti neturėtume, nes jo nesuvartojame tiek, kiek yra vidaus rinkoje. Baltijos šalims šie metai vieni skurdesnių medumi. Jeigu bitininkai medaus neišsuktų, jo galima atsivežti iš Slovakijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos. Ten šiemet medaus tiek, kiek anksčiau nebūdavo.

Svarbu nepanikuoti

Pasak bitininko Algirdo Amšiejaus, pradėjus bitei atakuoti arba patekus į didesnį bičių spiečių jokiu būdu negalima daryti staigių judesių. „Atakuojant bitei nereikia bėgti ar mosikuoti rankomis. Bitė ne krokodilas, ji mums nenukąs nei rankos, nei kojos. Svarbu nepanikuoti. Reikia ramiai stovėti arba atsitūpti ir prisidengti kaklą, nes tai labai jautri mūsų kūno vieta, taip pat akis, nes, bitei įgėlus į vyzdį, žmogus gali apakti, ir palaukti, kol bitė nuskris. Bitė tikrai negels ramiai stovinčio žmogaus. Bitė gelia, kai jaučia pavojų. Bitė tam ir sukelia skausmą, kad negeri žmonės ar gyvūnai jai nepridarytų žalos“, – šypteli bitininkas.

A.Amšiejus bitininkyste užsiima jau 44 metus ir teigia, kad, gaudant bičių motinėles, bitės jį kartais sugelia net iki 50 kartų per dieną, tačiau vyras priduria, kad tai jo darbo specifika. „Kiek kartų siuvėja pirštus susibado adata? Arba statybininkas susižeidžia statydamas namą? Mano darbe yra visiškai normalu būti sugeltam bičių“, – teigia A.Amšiejus ir džiaugiasi nesąs alergiškas bičių nuodams.

Kaip ištraukti geluonį

Jeigu bitė jau įgėlė, kad mažiau jos nuodų pasklistų po žmogaus organizmą, visų pirma, anot A.Amšiejaus, reikia kuo skubiau ir tinkamai ištraukti geluonį. „Jį reikėtų ištraukti kuo greičiau po įgėlimo, geriausia per 15 sekundžių. Jokiais būdais geluonies negalima traukti suspaudžiant dviem pirštais ar pincetu, nes šitaip išspaudžiami nuodai, o tai didintų skausmą ir diskomfortą. Geriausias būdas pašalinti geluonį yra jį nubraukti. Galima bandyti geluonį nubraukti nagu arba pirštu, tačiau jokiu būdu negalima įgėlimo vietos spausti, taip bandant jį ištraukti. Geluonį ištraukus, įkandimo vietą rekomenduojama patepti alkoholiu – spiritu, nes tai veikia kaip priešnuodis“, – teigia bitininkas.

Pasak A.Amšiejaus, skausmą įgėlus bitei padeda sumažinti šaltas metalas arba šaltas vanduo, įgeltos vietos trynimas žole.

Ištraukus geluonį svarbu kuo greičiau panaikinti nuodų kvapą, nes jis siunčia žinią pasiruošti pulti kitas bites. Bitininko teigimu, tai geriausia padaryti padeda būtent žolė. „Įgėlimo vietą reikėtų patrinti bet kokia žole. Tinka ir česnako arba svogūno laiškai – jie savo aitriu kvapu atbaido kitas bites“, – tikina A.Amšiejus.

Vis dėlto medikai tokias priemones vertina skeptiškai. Jų teigimu, įgeltos vietos negalima trinti nei žole, nei kuo kitu, nes trinant įgelta vieta dar labiau traumuojama. Medikai pasisako ir prieš alkoholio kompresus ant įgėlimo vietos. Įgeltą vietą jie rekomenduoja nuplauti, šaldyti vandeniu, ledu, šaldiklyje turimais užšaldytais produktais.

Bitės geluonis yra susijęs su jos širdimi. Įgėlus geluonis įstringa ir lieka žmogaus ar gyvūno organizme. Palikdama geluonį, bitė nuplėšia širdies narelį, todėl netrukus miršta. Tačiau įgėlusios bitės gali dar keletą minučių skraidyti ir skleisti gynybinį nuodų kvapą. „Kai bitė įgelia, ji trumpą laiką dar išgyvena – apskrenda ratą, paskleisdama nuodų kvapą, kviesdama kitas bites pulti“, – teigia ilgametis bitininkas.

Todėl, kai įgelia bitė, geriausia yra pasitraukti iš tos vietos.

Jei pasireiškia alergija

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė atkreipia dėmesį, kad, įgėlus vabzdžiui, reikia ne tik pašalinti likusį vabzdžio geluonį, bet ir nuvalyti žaizdą naudojant antiseptinį muilą ar skystį. Ant įgėlimo vietos rekomenduojama uždėti ir šaltą kompresą – jis sumažins patinimą ir skausmą.

Išplitusios alerginės reakcijos požymių dažnai stebima odoje, virškinimo, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemose.

Ji primena, kad geliančių vabzdžių (vapsvų, bičių) įgėlimai neretai yra ne tik nemalonūs, bet ir gali sukelti alerginių reakcijų. Pasak I.Bajoriūnienės, yra dvi skirtingos alerginės reakcijos į įgėlimą – vietinės ir išplitusios.

„Vietinės reakcijos – skausmas, patinimas, paraudimas, niežulys įgėlimo vietoje. Kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, šis simptomas gali išlikti net keletą dienų po įgėlimo. Išplitusios alerginės reakcijos į vabzdžio įgėlimą simptomų gali būti įvairių – nuo lengvų iki sunkių ir sunkiausių, o pats sunkiausias ir grėsmingiausias – anafilaksinis šokas. Būdinga, kad simptomai jaučiami tuoj pat po įgėlimo, dažnai pirmą valandą po įgėlimo. Išplitusios alerginės reakcijos požymių dažnai stebima odoje (raudimas, bėrimas, tinimas), virškinimo sistemoje (pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas), kvėpavimo sistemoje (švokštimas, kosulys ar dusulys), širdies ir kraujagyslių sistemoje (dažnas ar nelygus širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis, sąmonės sutrikimas)“, – teigia gydytoja.

Svarbu suteikti pagalbą

Bičių įgėlimams alergiškiems žmonėms svarbu kuo greičiau suteikti pagalbą. Jie arba aplinkiniai su savimi turėtų turėti tinkamų priemonių, nes delsimas gali turėti liūdnų padarinių. „Pagrindinis medikamentas sunkios alerginės reakcijos metu yra epinefrinas, o žmonėms, kurie patyrė sunkių išplitusių reakcijų, ypač svarbu su savimi nuolat turėti pirmos pagalbos priemones, mokėti jomis naudotis ir kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Lengvas reakcijas gydyti padės vaistai nuo alergijos. Tačiau bet kuriuo atveju rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti alergeną (ligos priežastį) ir rekomenduos tinkamą gydymą“, – teigia I.Bajoriūnienė.

Gydytoja pabrėžia, kad žmogui, patyrusiam sunkių alerginių reakcijų, gali būti taikomas ilgalaikis gydymas. „Ilgalaikis gydymas arba profilaktika gali padėti pasveikti žmogui, patyrusiam sunkių alerginių reakcijų į vabzdžių nuodų alergenus. Gali būti taikoma specifinė alergenų imunoterapija. Šis gydymas trunka trejus–penkerius metus, jis sumažina alerginių reakcijų į vabzdžių nuodus pavojų ir pagerina tokių asmenų gyvenimo kokybę“, – teigia gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė.