„Pagrindiniai prioritetai išlieka nepakitę – tai žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas bei investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama Vyriausybės trečiadienį patvirtintą kiek patikslintą projektą. 

Pasak jos, tam tikri poreikiai tenkinami „didesnio valstybės skolinimosi sąskaita“. 

„Sąžiningai įvertinus turimas galimybes patobulintame projekte papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui“, – sakė ministrė.

G. Skaistės teigimu, papildomai biudžete numatyta lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams: „Kadangi dalis socialinių darbuotojų darbo užmokestį gauna ne tiesiogiai (...), bet per paslaugų pirkimą, per įkainį, tokiu atveju siūloma padidinti būtent to įkainio didinimą, kad nuosekliai augtų darbo užmokestis visiems socialiniams darbuotojams“.  

Sąžiningai įvertinus turimas galimybes patobulintame projekte papildomos lėšos numatytos investicijoms į kelius, kultūros ir švietimo poreikiams bei žmonių pajamų didinimui.

 

Siūloma didinti darbo užmokesčio fondą bausmių vykdymo sistemos medikams. Pasak ministrės, pasirašyta kolektyvinė sutartis su visais medikais, tačiau nebuvo tinkamai įvertintas medikų, dirbančių įkalinimo įstaigose, darbo užmokesčio fondas.

Švietimo susitarimui įgyvendinti numatoma 390,7 mln. eurų. G. Skaistė pabrėžė, kad numatyta ir skolinimosi galimybė, jeigu vidutinis mokytojų darbo užmokestis augs sparčiau nei planuojama.

„Atsižvelgiant į ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija esant išskirtinėms aplinkybėms rengia kas ketvirtį, atsižvelgiant į birželio arba rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijų, jeigu matysime, kad darbo užmokestis ženkliai skiriasi nuo dabartinių projekcijų ir valstybės biudžeto balansas ir skolinimosi limitas leis, galima bus priimti papildomus (skolinimosi –  BNS) sprendimus tam, kad įgyvendintume švietimo susitarimą taip, kaip jisai yra parašytas“, – aiškino ministrė. 

Neformaliajam vaikų švietimui siūloma skirti papildomai 3 mln. eurų – iš viso šiai sričiai skiriama 20 mln. eurų.

„Neformalusis vaikų švietimas visgi yra savarankiška savivaldybių funkcija, bet tam, kad būtų galima pritraukti daugiau vaikų į būrelius, visgi siūloma šią sumą padidinti“, – teigė G. Skaistė. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas pasigedo priklausomybių prevencijos finansavimo: „Matome tragiškus įvykius, kai vaikai mėtomi per langą, ir matome bendrą bruožą, labai dažnai tokie tėvai yra jau ilgamečiai narkomanai, priklausomi žmonės“.  

Vaikų dienos centrams, pasak jo, turbūt pirmą kartą per daugelį metų visiškai nedidinamas biudžetas. 

Atsižvelgusi į Seimo narių ir komitetų išvadas Vyriausybė numatė keliams, dėl kurių vyko daugiausia diskusijų, papildomai skirti 157 mln. eurų.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius suabejojo, ar didesnį finansavimą keliams kitąmet pavyks įsisavinti. Jis apgailestavo, kad neišnaudojami vidiniai rezervai.

Parlamentaro teigimu, Susisiekimo ministeriją ir Kelių direkciją būtina skatinti galvoti apie kitas kelių finansavimo formas: „Galbūt galvoti ir apie mokamus kelius, koncesijas ir tada galėtume tikrai padaryt proveržį, ir nesakytume, kad mūsų kaimyninėje valstybėje yra geresni keliai“.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius priekaištavo, kad padidinus finansavimą keliams daugiausia lėšų atiteks magistralėms, o ne tiems, kuriuos reikia skubiai tvarkyti.

Tačiau G. Skaistė pabrėžė, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama numatyta ne tik magistraliniams keliams: „Galima tas lėšas naudoti TEN-T (ES transporto tinklas – BNS) jungties keliams bei privažiavimo prie TEN-T kelių finansavimui“. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės manymu, paskutinis kitų metų biudžeto projekto variantas yra „neginčijamai geresnė perspektyva ir alternatyva tikimybei turėti 1/12-ąją“.

„Balsas prieš (biudžetą – BNS) reikš, kad nesutinkama vykdyti politinių susitarimų tiek gynybos, tie švietimo srityse, (...) balsas prieš bus ne valdančiųjų baudimas, bet blogesnio gyvenimo linkėjimas Lietuvos žmonėms“,  – kalbėjo M. Lingė.

Biudžeto laiku nepatvirtinus, mėnesio asignavimai negali viršyti 1/12 praėjusių metų asignavimų.  

Patikslinus biudžetą jo pajamos, palyginti su pirminiu projektu, sumažėjo 30 mln. eurų iki 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos išaugo 111 mln. eurų iki 20,6 mlrd. eurų.

Dėl to biudžeto deficitas padidėjo nuo 2,9 iki 3 proc. – tai reiškia, kad pasiektas Mastrichto kriterijaus limitas ir išlaidų didinti jau negalima. 

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus 2024  metų biudžeto projektą ir numačius papildomų išlaidų biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį teigė, kad daugiau išlaidų didinti nebegalima, o jos vadovaujami liberalai biudžeto projektui ketina pritarti.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad „laisviečiai“ kitų metų biudžete norėtų daugiau lėšų vaikų būreliams.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas antradienį sakė, jog valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje pateikti pasiūlymai dėl papildomo finansavimo keliams ir kitoms reikmėms leidžia toliau svarstyti 2024 metų biudžetą.

Pasak prezidento patarėjos Irenos Segalovičienės, kitų metų biudžete numatytas 3 proc. BVP deficitas gali būti mažesnis, o tai suteiktų galimybių papildomoms išlaidoms.  

Savo ruožtu opozicinė socialdemokratų frakcija biudžeto žada nepalaikyti, antradienį pareiškė jos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė. Kiti opozicijos atstovai biudžeto projektą vadino „paklodės tampymo“, „Frankenšteino“ ar rinkiminiu biudžetu. 

Kai kuriems politikams, kelininkams bei Prezidentūrai siūlant 2024 metų valstybės biudžete numatyti daugiau lėšų keliams Vyriausybė pirmadienį preliminariai sutarė kitąmet jiems skirti papildomai 157 mln. eurų. Susisiekimo ministerijai iš viso numatyta 165 mln. eurų papildomų lėšų.

Pirmadienį per neformalų ministrų pasitarimą taip pat sutarta papildomai lėšų skirti Vidaus reikalų (3,02 mln. eurų), Kultūros (3,6 mln. eurų), Aplinkos (3,09 mln. eurų), Švietimo, mokslo ir sporto (5 mln. eurų) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms (8,8 mln. eurų).

Antras biudžeto svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Parlamentarams antradienį pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išsakė Seimo nariai. Dabar dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

„Projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą bei investicijas ateičiai. Suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką  gyventojų finansiniam atsparumui“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto vadovas konservatorius Mindaugas Lingė.

Tuo metu opozicija biudžetą kritikavo: „darbietis“ Vytautas Gapšys dokumentą vadino „paklodės tampymo“ biudžetu, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis – Frankenšteino, o Demokratų frakcijos narys Algirdas Butkevičius – rinkiminiu.

„2025–2026 metai turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai auga. Todėl turėsime ir daugiau skolintis tęstinių įsipareigojimų įgyvendinimui, ir didinti fiskalinį deficitą“, – įspėjo A. Butkevičius. 

2025–2026 metai turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai auga.

 

V. Gapšys tvirtino, kad Vyriausybė nepasinaudojo paskutine savo kadencijos proga ir neparengė ypatingesnio biudžeto.

„Kai turi paskutinį biudžetą, turi lūkestį, kad tai bus geriausias, brandžiausias projektas, kuriuo galėsi visuomenei pasakyti, ką tu nori pakeisti ir kaip tas pokytis įvyks. Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu ir lėkščių daužymu“, – teigė V. Gapšys.    

Valdantiesiems priklausantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas mano, kad kitų metų biudžetas yra „gana gausus“. 

„2 mlrd. eurų papildomų pajamų papildo biudžetą, natūralu, kad ir išlaidos gana ženkliai didėja tiek švietimui, tiek kitoms reikmėms. Socialinei apsaugai. Atrodo, kad didėja tiek (daug – BNS), kad kai kurie ministrai asmeniškai pradeda prisiimti nuopelnus sau“, – teigė V. Mitalas, pabrėždamas, kad su biudžeto išlaidomis tvarkytis reikėtų efektyviau. 

Tuo metu M. Lingė, pabrėždamas, kad kitų metų biudžetas yra sąžiningas, tvirtino, kad 10 proc. didinama minimali mėnesio alga (MMA) bei 20 proc. – neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) reiškia papildomą 75 eurų pajamų augimą žmonėms, uždirbantiems minimalias pajamas.

„Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriant 288 mln. eurų“, – kalbėjo M. Lingė.

Jis pabrėžė, kad valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų, papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms. Senatvės pensijoms didinti numatyta daugiau nei 12 proc., tam skiriant 519 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš pensijos didėjimą 70 eurų kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems pensininkams. 

Deja, lūkestis ir lieka lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu ir lėkščių daužymu.

 

Komiteto pirmininko teigimu, įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, toliau užtikrinamas ženklus krašto apsaugos finansavimas, kitais metais viršysiantis 2 mlrd. eurų.

2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – daugiau nei 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.

Pasak M. Lingės, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, kitąmet mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės.

„Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius trejus metus ir toliau didės, todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kai paskatos biudžeto išlaidų didinimui instinktyviai didėja“, –  kalbėjo M. Lingė.

Biudžete suplanuota daugiau kaip 387 mln. eurų švietimo susitarimui įgyvendinti, o iš viso šios srities finansavimas, palyginti su 2023 metais, didinamas 16 procentų.

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Prieš tai vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų.

Premjerė anksčiau sakė, kad kitų metų biudžeto projekto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.

Spalio 10-ąją Seimui pristatytą projektą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. BVP viešųjų finansų deficitą.

Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.  

Tokį sprendimą inicijavo opozicinė Darbo partija, tačiau jį parėmė ir du valdančiosios koalicijos atstovai iš Laisvės partijos.

„Nematau labai didelės dramos. Reikia suprasti, kad situacija prieš biudžetą visada įkaista“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad prieš artėjančius rinkimus „temperatūra pakyla dar stipriau“, tačiau teigė, kad diskusijos koalicijoje „vyksta nuolat“.

„Ar valstybė gali gyventi be biudžeto? Gali. Viena dvyliktoji yra įstatymuose numatyta galimybė. Atsakomybę už tokį variantą turime visi vienodai matyti, – kalbėjo ministras. Visi nešame atsakomybę: tie, kurie sudarome koaliciją, opozicija.“

„Darbiečiai“ biudžeto projektą pasiūlė išbraukti, nes Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertindamas parlamentarų, komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.

Jis šiuos siūlymus apsvarstė trečiadienį.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojama priimti gruodį.

Antrą kartą komitetas dokumentą svarstys, nes „darbiečių“ siūlymu Seimas antradienį nepradėjo biudžeto projekto pirmojo svarstymo – Andrius Mazuronis pareiškė, kad BFK, vertindamas komitetų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį apsvarstyti visus siūlymus ir priimti dėl jų sprendimus.    

„Jį (projektą – BNS) turime patikslinti, kad nekiltų vėl kokių dėl procedūrinių kabliukų, kurie galėtų stabdyti.... būtų teisinis pagrindas stabdyti biudžeto nagrinėjimą“, – BNS komiteto posėdžio išvakarėse sakė pirmininkas Mindaugas Lingė. 

Pasak jo, BFK turės iš naujo apsispręsti dėl tų dalių, kurias komitetas yra pasiūlęs svarstyti Vyriausybei.

M. Lingės teigimu, daugeliui siūlymu komitetas nepritarė dėl to, kad papildomų lėšų biudžete ieškotojai nenurodė šaltinių, iš kur jas paimti: „Ne bet ką parašyti, kas ant liežuvio, o nurodyti šaltinį, kuris būtų validus. Nes dabar visi nurodyti šaltiniai, nėra šaltiniai“.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, BFK buvo nusprendęs juos perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.  

Per svarstymą BFK finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad Vyriausybė į visus siūlymus įsigilins: „Vyriausybė įvertins viską, kas yra pasakyta, kas svarbiau, negu pasiūlė Vyriausybė. Manau, į tam tikrus aspektus galima atsižvelgti.“   

Biudžeto projektas antrus metus Seimui pateiktas savaite anksčiau nei įprastai, jį priimti planuojama gruodžio 5-ąją.

„Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

„O Biudžeto ir finansų komitetas padarė savo darbą, kaip ir turbūt visų kitų kadencijų komitetai naudodavo tas pačias formuluotes, kada tiems pasiūlymams, kuriems ypač nėra nurodyta tinkamo šaltinio, būdavo paliekama siūlyti svarstyti Vyriausybėje“, – pridūrė jis.

M. Lingė aiškino, kad kone visi komitetų, Seimo narių įregistruoti pasiūlymai yra nestatutiniai – jų nurodytas papildomas pinigų šaltinis neatitiko statuto reikalavimų.

„Visi pasiūlymai, kada reikia iš perteklinio surinkimo arba tų mokesčių, kurie ir taip įskaičiuoti į biudžetą, yra pasiūloma kaip šaltinis, na, tai nėra šaltinis. Šaltinis yra, kada iš pačio biudžeto siūloma kažkam nuimti ir kažkam pridėti“, – teigė M. Lingė.

„Komitetas įvertins galimybę patikslinti išvadą ir grįžti į procedūrą, kad jau nekeltų jokių papildomų klausimų, bet panašu, kad iniciatoriai gali ir nusivilti, nes komiteto nutarimai gali būti nepritarti ne dėl to, kad nematome galimybės poreikiui keliams, mokytojams ar panašiai, bet būtent dėl to, kad visi registruoi pasiūlymai yra neatitinkantys statuto reikalavimo dėl nurodyto šaltinio“, – kalbėjo jis.

Per priėmimo procedūrą daugumos parlamentarų pritarimo sulaukė vienintelis – 24 Seimo narių – pasiūlymas dėl papildomo Lietuvos šaulių sąjungos finansavimo. Jam pirmadienį posėdyje pritarė Vyriausybė.

Naujienų agentūra BNS pateikia įsimintiniausias citatas svarstant parlamentarų siūlymus biudžeto projektui.

„Valstietis“ Dainius Kepenis apie lėšas vaikų neformaliajam ugdymui: „Šiai dienai septynis kartus mažiau skiriame lėšų negu reikėtų, kad prasidėtų reakcija, kad mūsų vaikai galėtų augti sveiki ir stiprūs ir kad užaugus nereikėtų po tris mėnesius laukti priėmimo pas gydytoją. (...)  vaizdingai kalbant norime išvirti maistą 30 laipsnių vandenyje, tiek teskiriame (lėšų – BNS). O tai, ką skiriame, yra tokios menkos kruopos, kurios nieko nekeičia. Vieną kartą, gerbiamieji, reikia baigti tuos bajerius.“

„Valstietis“ Antanas Vinkus apie 249 tūkst. eurų Kretingos dvaro žiemos sodui: „Nesuprantu, kaip galima nepadėti tokiam objektui. Aš jau užsigrūdinau 13 kartų kalbėdamas ta tema ir nesustosiu, neprarasiu vilties todėl, kad nėra nieko svarbiau gyvenime kaip principingai ginti savo įsitikinimus, poziciją ne dėl asmeninės gerovės, o dėl savo gimto krašto žmonių.“

Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis apie A. Vinkaus siūlymą: „Sveikinu Antaną, nerealus žmogus. Trylika kartų jis žmogus bando galva praskelti tą akmenį, varo ir varo, o ministrė sako: čiuožk į Kretingą, augink bananus, pomidorus cukinijas, baklažanus sode ir užsidirbsi pinigų. Gerbiama ministre, iš tikrųjų, ar neatrodo gėdingas variantas, tai yra reprezentatyvus tas objektas, turistai, kurie atplaukia kruiziniais laivais, jūs neskiriate net 260 tūkst. pinigų, bet žydams skiriate 37 milijonus. Na, kur pas jus čia yra prioritetai?“

„Darbietis“ Valdemaras Valkiūnas apie atsisakymą skirti daugiau lėšų savivaldybių ugniagesiams pagal Eugenijaus Sabučio pasiūlymą: „Finansų yra, jūs tik nemokate valdyti tų finansų, tai kuo kaltas E. Sabutis, kuo kalti kiti Seimo nariai, jeigu jūs negalite suvaldyti pinigų, geriau interpeliuokitės patys, atsistatydinkite ir ateis kiti, kurie suvaldys finansus.“

„Darbietis“ V. Valkiūnas apie 2,4 mln. eurų skyrimą Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų algoms didinti ir 1,34 mln. eurų Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų algoms: „Keistuoliai tie ministrai pas mus, anksčiau sakydavo: turbūt atsilikėlių mokyklų baigė, nes nemoka suskaičiuoti. Labai geras Kęstučio Mažeikos pasiūlymas ir kitų Seimo narių, racionaliai pragmatiškai mąstančių, kad reikia didinti atlyginimus. Nes kas mūsų laukia? Jau dabar einame keliu, kai bus darbuotojų kolapsas, ten darbuotojų trūksta, ten dabuotojų trūksta, vis tiek reikės didinti darbuotojų atlyginimus.“

Neskiria lėšų skrydžio per Atlantą 90-mečiui, dabar nenori skirti lėšų Vytauto Didžiojo paminklui. Tai kur tas patriotizmas dingo?

„Valstietis“ Arvydas Nekrošius: „Tikrai nesuprantu šitos valdančiosios daugumos. Neskiria lėšų skrydžio per Atlantą 90-mečiui, dabar nenori skirti lėšų Vytauto Didžiojo paminklui. Tai kur tas patriotizmas dingo?“

Konservatorė Jurgita Sėjonienė apie siūlymą įvairiems Raseinių objektams skirti 10 mln. eurų: „Su visa pagarba gerbiamam rimtam Seimo nariui Nekrošiui ir su visa mano meile Raseinių kraštui, kuris yra labai gražus ir man labai mielas, bet čia vienam rajonui prašoma arti 10 mln. eurų tokiems projektams, kurie tikrai yra ne šito įstatymo reguliavimo reikalas. Tik noriu dar paklausti, ar tuose Raseiniuose per porą metų viskas ėmė ir sugriuvo, kad staiga atsirado toks lėšų poreikis?“

Demokratas Zigmantas Balčytis apie siūlymą skirti 1,5 mln. eurų Nemuno deltos apžvalgos bokšto statybai: „Iš tikrųjų galėtų atrodyti labai keistas prašymas, tačiau pasitikrinau, kad Lietuvoje yra 62 įvairūs apžvalgos bokštai, vienokie ar kitokie, ir didelė dalis yra dėl tam tikrų išskirtinių gamtinių savybių. Todėl šito apžvalgos bokšto pati pagrindinė esmė – kad jis sudarytų galimybę iš kitos perspektyvos pamatyti, gerbiama ministre, iš kitos perspektyvos pamatyti Kuršių neriją, plačiau suvokti Nemuno deltos kraštovaizdį, taip pat apžvelgti Kuršių marias, Kniaupo įlanką, Ventės ragą, Krokų lankos ežerą ir užliejamas pievas. Esu įsitikinęs, kad tai didins krašto patrauklumą.“

Demokratė Rima Baškienė apie siūlymą skirti 300 tūkst. eurų Simno bažnyčios stogui: „Žiūrint į mūsų balsavimus kyla didelis susirūpinimas, kas gi darosi? Mes neskiriame lėšų partizanų atmintiems įamžinimui, neskiriame lėšų naujoms knygoms įsigyti, dabar gi prašymas skirti lėšų bažnyčios stogo sutvarkymui. Ir prašoma tik 300 tūkst. eurų. Dievo namams. Ar mūsų kadencijos Seimas gali būti dėmesingas tokiam objektui, kuriame kultūra, kuriame bažnytinis menas, kuriame žmonių trauka ir dvasinis pakylėjimas?“

Konservatorius Sergejus Jovaiša apie opozicijos dalyvavimą svarstant siūlymus biudžeto projektui: „Tarp visų pasiūlymų yra gana gerų, racionalių. Bet, gerbiamieji, norint laimėti loterijoje, reikia pirmiausia nusipirkti loterijos bilietą. Jūsų čia (Seimo salėje – BNS) yra vos vos daugiau kaip pusė. Jeigu būtų visi, tikrai tarp liberalų ar tarp kurių nors atsirastų vienas kitas ir tie racionalūs projektai turėtų tikimybę laimėti. Gerbiamieji, susikaupkite, jei norite ką nors pasiekti.“

Konservatorių frakcijos narė premjerė Ingrida Šimonytė apie 1 mln. eurų skyrimą Eurolygos finalo ketverto varžyboms Kaune: „Jeigu paklausysi visą dieną Seimo narių, tai tikrai pradėsi tikėti stebuklais. Ką tik jūs painvestavote 60 mln. eurų pratęsdami pusmečiui lengvatą ir dabar sakote, kad iš tos lengvatos prisemsite pilnas saujas kažkokių papildomų pajamų. Ministrė labai aiškiai pasakė, tai yra komercinis renginys, ir nėra tokios procedūros ir niekada nebuvo, pagal kurią Vyriausybė tokius renginius remtų.“

„Iš esmės kritinių pastabų mes neturime, ypatingai svarbus momentas yra kalbant jau apie antrą etapą – dabartinis biudžeto variantas, kuris jau grįžęs iš Vyriausybės. (...) Tikimės, kad dabartinis biudžeto projektas bus priimtas“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Seimas antradienį turėtų galutinai apsispręsti dėl PVM lengvatų pratęsimo 2023 metais ir balsuoti dėl 2023 metų valstybės biudžeto.

Kai kuriems parlamentarams ir Vyriausybei jau daugiau nei mėnesį ginčijantis dėl PVM lengvatų restoranams, kultūrai, sportui nei atlikėjams Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė, kad 9 proc. tarifas maitinimui, sportui ir atlikėjams būtų pratęstas pusmečiui – iki 2023 metų liepos, kaip siūlė premjerė Ingrida Šimonytė.  

Anot I. Segalovičienės, ją stebina diskusijos dėl PVM lengvatos maitinimo verslui valdančiosios koalicijos viduje, tačiau ji tikisi, kad ginčai dėl to antradienį bus baigti.

Viso biudžeto požiūriu tai kova dėl musės tuo metu, kai reikia susitarti dėl ženkliai didesnio dramblio.

„Šiandien šis klausimas jau tapo ne ekonomikos. Pirmą kartą matome tokią kovą, kai naudojamas tiek procedūrinės, tiek emocinės, tiek galios, tiek argumentų arsenalas ne tarp pozicijos ir opozicijos, bet būtent valdančiosios koalicijos viduje. Vargu, ar tokio arsenalo naudojimas yra proporcingas pačiam klausimui“, – kalbėjo prezidento patarėja I. Segalovičienė.

„Viso biudžeto požiūriu tai kova dėl musės tuo metu, kai reikia susitarti dėl ženkliai didesnio dramblio, ant kurio ši musė tupi. Todėl visiems būtų į naudą, kad šiuose ginčuose būtų nueita kompromiso keliu. Tikimės, kad šiandien Seimo salėje ši istorija bus užbaigta“, – pridūrė ji.

Seimui antradienį bus pateiktas Vyriausybės patikslintas biudžeto projektas, taip pat bus balsuojama dėl naujausių maždaug 600 mln. eurų vertės parlamentarų pasiūlymų, kurių daugumai Ministrų kabinetas nepritarė. 

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, esminiai biudžeto prioritetai nesikeičia.

„Jie išlieka susiję su dabartine situacija – geopolitine įtampa, Rusijos manipuliacijomis energetikos rinkoje ir dėl to išaugusiomis energetikos kainomis bei bendra infliacija, kuri susijusi tiek su energetikos kainomis, tiek su kitais sektoriais, į kuriuos jau persimetė kainų augimas. Taip pat investuojama į energetinę transformaciją“, – Seime kalbėjo G. Skaistė.

Pasak jos, Seimo nariai prašė apie 1,3 mlrd. eurų papildomų biudžeto išlaidų, tačiau Vyriausybė daugumai jų nepritarė. Patikslinus bendras 2023 metų valstybės biudžeto deficitas neviršys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Darant pakeitimus buvo stengiamasi išlaikyti tą patį biudžeto deficitą tam, kad būtų galima turėti finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu ir visi sprendimai, kurie buvo daromi, jie vis dėlto buvo daromi vienas išlaidas mažinant, kitas išlaidas didinant“, – tvirtino finansų ministrė.

G. Skaistės teigimu, dabar prognozuojama, kad energijos kainų kompensacijoms reikės 98 mln. eurų mažiau, negu tikėtasi anksčiau, o šildymo kainų kompensavimui savivaldybėms reikės apie 16 mln. eurų daugiau.

G. Skaistė nurodė, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos apgyvendinimo sektoriui biudžeto netektys per metus sieks 24 mln. eurų, o maitinimo įmonėms iki liepos – 59,5 mln. eurų. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius piktinosi, kad formuojant kitų metų biudžetą nebuvo atsižvelgta nei į tarptautinių, nei į vietos institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės rekomendacijas, nepradėta mokesčių reforma. 

Pasak jo, viešaisiais finansais bus skatinama infliacija, fiskalinė politika neprisideda prie pinigų politikos suvaldant infliaciją, o kompensacijos nėra orientuotos į socialiai remtinus žmones.

„Žmonių perkamoji galia įvertinus infliaciją mažėja. (...) Su biudžetu didiname skurdą, pajamų nelygybę“, – teigė jis.

A. Butkevičiui kliūva ir kelių priežiūros finansavimas, kuris kitais metais mažinamas 20 mln. eurų.

„Praeitais metais buvo atlikta ir išasfaltuota maždaug 223 km žvyrkelių už 103,6 mln. eurų. Šiais metais iki rugsėjo mėnesio buvo išasfaltuota 33,2 kilometro, panaudota 21,8 mln. eurų. Tai vienu kilometro asfaltavimo darbų kaina padidėjo 30 proc.“, – tvirtino parlamentaras.   

„Valstietis“ Stasys Tumėnas įsitikinęs, kad biudžete „podukros vietoje“ paliekami regionai, neskirta lėšų geležinkelio vėžei į Zoknių oro uostą, kad per jį būtų gabenami ne tik „taikūs kroviniai, bet ir tie, kurie garantuoja taiką“ bei bibliotekoms knygoms įsigyti.  

„Darbietis“ Viktoras FIodorovas teigė, kad kitų metų biudžetas priklauso ne nuo Seimo, o nuo konservatorių Priežiūros komiteto, kuris partiečiams nurodė nebalsuoti ir neteikti iniciatyvų, nesuderintų su Vyriausybe.

Socialdemokratas Liudas Jonaitis apgailestavo, kad per mažai lėšų skiriama prastos būklės kelių priežiūrai.   

Tuo metu valdantiesiems priklausantis Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas tvirtino, kad biudžetas yra geras. Pasak jo, Vyriausybė įsiklausė ir į kai kuriuos siūlymus, atsiradusius jau įpusėjus biudžeto svarstymui.

V. Mitalo teigimu, paskutiniu momentu buvo numatyta 2 mln. eurų skrydžių skatinimui.

„Norint, kad Lietuva – Vilnius, Kaunas, kiti didieji miestai čia prisitrauktų investuotojus iš užsienio, mes turime padaryti taip, kad mūsų oro vartai, mūsų oro uostas nebūtų vien tik kokiems nors filmams filmuoti ar scenoms apie apokalipsę iliustruoti, bet būtų naudojami, intensyviai išnaudojami tarptautiniams skrydžiams“, – teigė V. Mitalas

Konservatorius Andrius Vyšniauskas apgailestavo, kad informaciją apie biudžeto naudą užgožia negatyvi diskusija dėl PVM lengvatų.

„Yra labai geras biudžetas, kuriam normalios dalykinės kritikos net ir opozicija labai daug neturi. Šio biudžeto tikslas yra pirmiausia apsaugoti gyventojus nuo įvairių Rusijos karo Ukrainoje sukeltų pasekmių“, – sakė A. Vyšniauskas.  

Patikslintame biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. BVP  tam leidžiant skolintis. Dabar krašto apsaugai numatyta skirti 2,52 proc. BVP – pagal dabartinę BVP prognozę skirtumas tarp 2,52 ir 3 proc. siekia 337,3 mln. eurų.

Be to, numatyta stiprinti karinio mobilumo paketą – papildomai skirti 24,8 mln. eurų Rūdninkų poligonui, kitai infrastruktūrai, o žvalgybai pridėti dar 5 mln. eurų.

Būsto šildymo kompensacijoms Ministrų kabinetas siūlo numatyti dar 16 mln. eurų, o dujų ir elektros kainoms kompensuoti gyventojams numatytą sumą sumažinti apie 98 mln. eurų. 

Numatytos biudžeto išlaidos didėja daugiau nei 6 proc. iki 18,629 mlrd. eurų, o pajamos augs 3,4 proc. ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,604 mlrd. eurų – 20,4 mln. eurų mažiau nei planuota iki šiol. Po peržiūros 18,3 mln. eurų mažiau planuojama surinkti PVM, 2,2 mln. eurų – mažiau gyventojų pajamų mokesčio. 

Seimo socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas sako, kad pagrindinis frakcijos siūlymas biudžetui – didinti žmonių pajams prilyginant neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) minimaliai mėnesio algai (MMA) vietoj kompensacijos už elektrą verslui.

„Tai leistų dabar padidinti minimalią alga gaunantiems žmonėms pajamas daugiau kaip 120 eurų ir tai atlieptų augančias kainas. Tuo metu Vyriausybė renkasi didesnę dalį skirti per universalią kilovatvalandės kompensaciją. Manome, kad tai nėra visiškai teisinga, nes tie žmonės, kurie turi pinigų, gaus lygiai tą pačią paramą, kaip ir tie, kurie turi mažas pajamas“, – Seime žurnalistams prieš posėdį sakė G. Paluckas.

„Jei kalbame apie NPD prilyginimą MMA, tos pajamos turėtų būti numatytos iš dabar numatytos paramos visam verslui – kuriam riekia ir kuriam nereikia – kompensacijas už energijos išlaidas“, – pridūrė jis.

Pasak G. Palucko, jei nebus atsižvelgta į šiuos siūlymus, socialdemokratai biudžeto projekto nepalaikys.

Jis taip pat teigė, kad tarp opozicijos pasiūlymų yra didinti kultūros, kelių finansavimą.

„Čia ne Seimo narių pageidavimai, čia visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo. Tuos dalykus subalansuos Vyriausybė pasverdama, kiek reikia didinti biudžeto deficitą, kiek verta skolintis ir kokias investicijas, socialines ir infrastruktūros, reikia padaryti. Čia yra normalus procesas“, – teigė G. Paluckas.

Tuo metu Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, jog kai kurios biudžeto eilutės galėtų nežymiai keistis nedidinant jo deficito. Anot jo, papildomų lėšų galėtų atsirasti, jeigu pasitvirtintų prognozės ir energijos kainų kompensacijoms reikėtų keliais šimtais milijonų eurų mažiau nei skaičiuojama dabar.    

Čia ne Seimo narių pageidavimai, čia visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo.

„Vienokių ar kitokių nežymių patobulinimų biudžete yra dėl sveikatos sektoriaus, skrydžių skatinimo programos ir panašiai. Tikiuosi, kad po Vyriausybės tas biudžetas galės dar nežymiai pasikeisti ir aš nematyčiau, kad Seime dėl biudžeto tvirtinimo įvyktų kažkokia didesnė intriga“, – Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

„Lietuvos bankas jau dabar paskaičiavo, kad jeigu energetikos kainos laikysis tokioje prognozuojamoje tendencijoje, nebe rugpjūčio, rugsėjo nuotaikomis, bet tai, ką matome spalį, kitų metų biudžete tai atveria kelis šimtus papildomų milijonų eurų, kurie tų lėšų ribose leistų atlikti smulkesnius perskirstymus, apie kuriuos kalbame. Manau, iki 5 procentų nėra jokių šansų biudžeto deficitui padidėti ir tai yra gerai“, – kalbėjo parlamentaras. 

V. Mitalas taip pat sakė besitikintis, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata kultūros, sporto, maitinimo sektoriams bus pratęsta.

„Pratęsti lengvatą yra gera idėja ir džiaugiuosi, kad Vyriausybė jau pirmame etape įsiklausė. Manau, dar yra vilčių, kad tą gerą idėją Vyriausybė jau sugrįžus biudžetui dar kartelį įvertins“, – sakė V. Mitalas.

Jeigu būtų slaptas balsavimas, aš manau, kad biudžetas nepraeitų, nes nuoskaudų turi ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos laikinasis vadovas Viktoras Fiodorovas sako, kad biudžeto rengėjai nepakankamai diskutavo dėl bazinio atlyginimo, PVM lengvatų ir dėl to kyla klausimų.

„Norisi normalių diskusijų, nes šiandien matome, kad spaudimas Konservatorių partijos priežiūros komiteto, ar kaip ten jis vadinasi, aktyvus dalyvavimas biudžeto svarstyme Seime kelia abejonių dėl normalių diskusijų šio biudžeto atžvilgiu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

V. Fiodorovo manymu, biudžetui nepritartų ir kai kurie valdantieji.

„Jeigu būtų slaptas balsavimas, aš manau, kad biudžetas nepraeitų, nes nuoskaudų turi ne tik opozicija, bet ir patys valdantieji“, – kalbėjo jis. 

Seimo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Valius Ąžuolas sako, kad už biudžeto projektą balsuoti negalima vien dėl jo sudarymo principų, kurie, anot jo, nulemti simpatijų.  

„Jeigu nagrinėjant pagal sritis tai kiekvienoje srityje padaryta tiek dalykų, kad net nekyla ranka už biudžetą balsuoti, jau pats biudžeto sudarymas buvo principu myliu-nemyliu: vieniems duosime tiek, kiek net nereikia, o kitiems neduosime nieko. Pavyzdys: Landsbergio (užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio – BNS) vadovaujamai ministerijai 50 proc. didinamas biudžetas, galės taškyti į kairę ir dešinę, tuo tarpu prokuratūrai didinamas vienu procentu“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Pasak V. Ąžuolo, Vyriausybė taip pat nesugeba panaudoti ES fondų lėšų, taip pat per mažai pinigų skiria kelių infrastruktūrai, sveikatos sistemai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių lengvatų. 

Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.

Pasak G.Skaistės, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.