Valstybinės įstaigos patarimas kreiptis į teismą dažniausiai reiškia raginimą atstoti, uždaryti duris ir užmiršti kelią į čia. Suprask: daugiau su jumis neturėsime reikalų, mums nesvarbu, ką apie mus galvojate, todėl ir siunčiame jums laišką su nuorodą „noreply“ (neatsakyti).

Be to, siūloma galimybė apskųsti net ir tokį laišką. Paprastai valdiškos įstaigos laiške šis patarimas dėstomas taip: šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos… (ir t. t.).

Valstybinis aparatas linkęs apaugti biurokratiniais pelėsiais, kurie gimdo sprendimų formalumą arba visišką atsainumą.

Atrodo neįtikėtina, bet tokiomis frazėmis pasibaigiančių atsakymų sulaukia ir žurnalistai. Tokį laišką rašydamas biudžetininkas turbūt suvokia, kad neatsakė į pateiktus klausimus arba nesigilino ir atsakė paviršutiniškai, gal tiesiog patingėjo arba turėjo kokių nors tik jam vienam žinomų priežasčių atsakyti atmestinai. O tada – kreipkitės į teismą.

Pasiūlymas kreiptis į teismą ypač beširdis atrodo iš valstybinių įstaigų pusės, kurias už visuomenės pinigus (didelius) neretai atstovauja privatūs advokatai ir retai kada patiems biudžetiniams darbuotojams, padariusiems net ir didžiulių klaidų (dėl aplaidumo, neišmanymo ar pan.), reikia sukti galvą dėl išlaidų teismams. Bet kodėl kitiems nepasiūlius?

Tiesiog kreipkitės į teismą ir susikraukite teismo kuprinę: vaistų sutrikusiam miegui palaikyti ir nervams bent kiek apsaugoti, pasirūpinkite pinigais, nes teisingumas brangiai kainuoja. Dar atsakykite sau klausimą: ar jūsų atlyginimas suteikia jums galimybę tikėtis teisingumo teisinėje valstybėje?

Procesas stringa

Į „Kauno dieną“ kreipėsi ne vieną daugiabutį prižiūrintys būsto administratoriai, pasipiktinę, su kokiomis problemomis susiduriama dėl renovacijai skirtos paramos.

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) paraiškas dėl paramos reikėjo užpildyti iki gegužės pabaigos. Aplinkos ministerija atrinko beveik 500 namų, tačiau jų iki šiol parama nepasiekia. Laikas eina, o niekas nekalba apie terminus, per kuriuos būtina atlikti darbus, norint gauti paramą. Pagal sutartį renovacija turi būti atlikta per 24 mėnesius. Pinigus skirti delsiama. Negana to, niekas nekalba apie termino pratęsimą.

Pasak administratorių ir bendrijų pirmininkų, jau praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, o dėl biurokratinių kliūčių renovacija negali prasidėti.

„Valstybės paramos sutartys buvo pasirašytos liepos–rugpjūčio mėnesiais. Sutartyje numatomas projekto įgyvendinimo laikas – 24 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Jau lapkritis, o daugiabučių namų pirmininkai ir namų administratoriai palikti nežinioje, kada bus galima imtis tolesnių veiksmų – įgyvendinti namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus.

Aplinkos ministerija devintuoju kvietimu atrinktų namų dokumentus įpareigoja teikti per „Apvis“ sistemą, kuri dar tik kuriama. Dabar per šią sistemą galima vykdyti kitokias investicijas, nesusijusias su būsto modernizavimu. Būsto administratoriai negali nieko daryti, nes realiai nėra platformos, kur galėtume teikti renovacijai reikalingus dokumentus. Visi tik kartoja, kad artimiausiu metu bus sutvarkyta, bet kada tai bus – neaišku“, – „Kauno dienai“ piktinosi būsto administratoriai. Šiame kvietime finansuotojas – INVEGA (nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijos ir verslo garantijos“).

Administratoriai „Kauno dienai“ aiškino, kad renovacijos darbų be valstybės paramos vykdyti nėra galimybių, nes vien gyventojams tai būtų per didelė finansinė našta. Kol tenka laukti normaliai veikiančių sistemų, reikalingų dokumentams pateikti, brangsta ir statybinės medžiagos. Tad tikėtina, kad didės ir galutinė renovacijos darbų kaina.

„Kai gauni finansavimą, gali planuoti ir atlikti darbus, o dabar niekas neaišku. Dabar tie 490 namų, kuriems skirta valstybės parama, yra tarsi užšaldyti. Nei Aplinkos ministerijos, nei INVEGA sistemos nesutvarkytos, kad toliau būtų galima dirbti su projektais, nors sutartys jau seniai pasirašytos“, – pridūrė dar vienas kalbintas administratorius.

Nėra: būsto administratoriai skundžiasi, kad dokumentų teikimo sistemos vis dar kuriamos, todėl negalima pradėti renovacijos darbų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Problemų – ir daugiau

Pasak administratorių, stringa ir jau pradėti renovacijos darbai.

„Ankstesnių kvietimų finansuotojas yra Šiaulių bankas. Jie mums transliuoja, kad turi pinigų, bet reikia iš Aplinkos ministerijos garantijų, kad būtų galima gyventojams skolinti pinigus. Tačiau, atrodo, ministerija su banku net nesikalba. Kol to nepadaryta, negalime atlikti renovacijos darbų. Realiai darbus vykdo tik tie, kurie turi kokį papildomą finansavimą. Susidaro įspūdis, kad Aplinkos ministerija neturi pinigų, nors ir bando gyventojus šviesti, kad reikia renovuoti daugiabučius“, – stebėjosi administratoriai.

Dėl buvusios pandeminės ir karo situacijos namų pirmininkai ir administratoriai buvo susidūrę su papildomais iššūkiais, kurie šiuo metu yra išspręsti ir, atrodo, viskas turėtų vykti sklandžiai, tačiau procesas ir dėl šių namų stoja.

„Projektų administratoriai yra pasiruošę sudaryti kreditavimo sutartis ir perduoti rangovams statybų aikštelę, tačiau Aplinkos ministerija nebendradarbiauja su Šiaulių banku, nederina sąlygų, o be aiškaus susitarimo bankas negali teikti finansavimo“, – apie septintojo ir aštuntojo APVA daugiabučių namų modernizavimo kvietimų problemas kalbėjo specialistai.

Kol nevyksta daugiabučių namų modernizavimas, gyventojai priversti ne tik laukti geresnių laikų, bet ir toliau mokėti didesnes sąskaitas už šildymą, pro kiauras sienas šildyti orą.

„Apibendrinant galima sakyti, kad iš tiesų daugiabučius gyvenamuosius namus skatinama renovuoti, tačiau priemonės tam nesukurtos. Aiškiai matome, kad šiuo metu namų atnaujinimo projektai yra sustoję. Namų renovacija nevyksta, o ar vyks ir kada tai bus – neaišku. Projektų administratoriai, kaip ir daugiabučių namų gyventojai, yra situacijos įkaitai ir, optimistinėmis prognozėmis, artimiausius šešis mėnesius ar dar ilgiau negalės tinkamai vykdyti savo pareigų, kadangi dėl devintojo APVA kvietimo net preliminarių gairių nėra, o ankstesnių kvietimų namai gal tik po pusmečio galės džiaugtis bent jau pasirašytomis finansavimo sutartimis“, – piktinosi būsto administratoriai.

Jau lapkritį?

APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šių metų vasario kvietime A klasės būsto renovacijos rangos darbams finansuoti numatyta skirti  410 mln. eurų. Rugsėjo 14-osios kvietime paraiškos atnaujinti daugiabučius namus, pasitelkiant skydus, – 200 mln. eurų. Paklausta dėl kokių priežasčių stringa finansavimas, APVA atstovė nurodė kreiptis į finansuotojus.

Dienraštis INVEGA atstovų prašė pakomentuoti, kodėl vis dar nesukurta reikiama sistema daugiabučių namų renovacijos dokumentams teikti ir kada ji pradės veikti, kada paramą gavę daugiabučiai galės pradėti realius renovacijos darbus.

INVEGA pasiruošusi finansuoti visus APVA patvirtintus projektus, kurie atitiks privalomus tinkamumo finansuoti reikalavimus ir sąlygas, kai tik bus paskelbtas kvietimas daugiabučių namų modernizavimo lengvatinėms paskoloms gauti.

Kvietimą daugiabučių namų modernizavimo lengvatinėms paskoloms gauti planuojama skelbti lapkritį, po Daugiabučių namų modernizavimo fondo sutarties pasirašymo su Aplinkos ir Finansų ministerijomis ir projektų finansavimo sąlygų aprašo paskelbimo INVEGA tinklalapyje“, – nurodė INVEGA marketingo projektų vadovė Austėja Šutaitė.

Pasak jos, šiuo metu vyksta pasirengimo vertinti gausų paraiškų srautą darbai. „Rengiamas projektų finansavimo sąlygų aprašas, vidaus procedūros, instrukcijos paraiškoms teikti, planuojami mokymai ir konsultacijos pareiškėjams“, – pridūrė INVEGA specialistė.

490 – tiek daugiabučių, kuriems skirta valstybės parama renovacijai, negali pradėti realių darbų.

Apie galimus terminų pratęsimus, per kuriuos reikėtų atlikti būsto renovaciją, „Kauno dienai“ niekas nekomentavo. Tad liko neaišku, ar daugiabučiams namams, kurie renovacijai gavo valstybės paramą, bus leidžiama darbus atlikti vėliau, ar visgi terminas jau skaičiuojamas nuo sutarties pasirašymo ir jau prašvaistyti kone keturi mėnesiai.

Baigėsi pinigai

Kadangi ankstesnių kelių kvietimų daugiabučių namų modernizavimo finansuotojas buvo Šiaulių bankas, „Kauno diena“ ir banko paprašė pakomentuoti, kodėl stringa finansavimas. Banko atstovai pripažino, kad šiuo metu pinigų aruodas, skirtas renovacijai, jau išsemtas.

„Kreditavimo sutartys buvo finansuojamos iš Šiaulių banko įsteigto SB modernizavimo fondo lėšų, kuriam 275 mln. eurų vertės paskolų suteikė Lietuvos ir užsienio finansų įstaigos. Šio fondo lėšos jau išskolintos, todėl naujos sutartys negali būti pasirašomos.

Dedame visas pastangas ir, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, ieškome, kaip kuo greičiau atnaujinti sutarčių pasirašymą. Suprantame problemos mastą ir tikimės kuo greičiau pritraukti lėšų ir atnaujinti finansavimą. Siekiame, kad lėšų užtektų patenkinti visą kylantį finansavimo poreikį“, – teigė Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Pažadai: naujausią paramą gavusiems daugiabučiams žadama finansavimą skirti nuo šio mėnesio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Žada atnaujinti

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Lukoševičienė tikino, kad dabartinė daugiabučių modernizavimo finansinių priemonių sistema, kai paskolos derinamos su dotacijomis, leidžia optimaliai panaudoti ribotus viešuosius išteklius.

„Šiuo metu per sukurtas paskolų finansines priemones du fondų valdytojai – INVEGA ir Europos investicijų bankas per atrinktą finansų tarpininką Šiaulių banką teikia lengvatinį kreditą septintojo, aštuntojo ir devintojo kvietimų teikti paraiškas paramai daugiabučiams namams atnaujinti projektus. Dėl pereinamojo laikotarpio, kai dalis finansinių priemonių kuriamos ir derinamos iš naujojo ES 2021–2027 m. paramos periodo ir dėl projektuojamų naujų modernizavimo paskolų platformos priemonių, tiek naujo kvietimo preliminariems sutikimams finansuoti, tiek ankstesnių kvietimų kredito sutarčių pasirašymo procesas buvo pristabdytas“, – aiškino ministerijos specialistė.

Pasak L. Lukoševičienės, Šiaulių bankas planuoja finansavimą atnaujinti jau gruodžio 1 d. Pirmiausia kredito sutartys bus  pasirašomos dėl projektų, kur jau pasiruošta vykdyti realius renovacijos darbus.

„Naujo devintojo kvietimo pareiškėjai dėl finansavimo bus pakviesti į INVEGA lapkričio antroje pusėje“, – pridūrė Statybos ir būsto politikos grupės vyresnioji patarėja.

Ji aiškino, kad, atsižvelgiant į augantį projektų finansavimo intensyvumą ir užsibrėžtus energinio efektyvumo didinimo tikslus, devintojo kvietimo projektų finansavimui buvo pasitelktos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, Lietuvai prisiimant įsipareigojimą projektus įgyvendinti iki 2026 m.

„Dėl šios priežasties valstybė telks visus pajėgumus, išteklius ir pagalbą renovacijos procesų dalyviams, kad projektai būtų įgyvendinti kokybiškai ir laiku“, – apie tai, kad renovacijos darbų terminai gali būti pratęsiami, komentavo L. Lukoševičienė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip Aplinkos ministerija bandys skatinti gyventojus renovuoti daugiabučius. Galbūt reikia mažinti biurokratines kliūtis?

„Tikime, kad tobulindami esamą finansavimo modelį, telkdami finansinius išteklius, priimdami tvarius statybos sprendimus (pvz., modernizuojant pastatus skydais, kurie prisidės prie spartesnio ir efektyvesnio statybos proceso), teikdami savalaikę informaciją ir veiklų planavimo konsultacijas per renovaciją administruojančias institucijas visiems proceso dalyviams, didindami daugiabučio namo atnaujinimo proceso dalyvių kompetencijas per organizuojamus mokymus, labiau įtraukdami savivaldą, pasieksime didesnį visuomenės supratimą ir įsitraukimą atnaujinant savo nuosavą turtą“, – teigė L. Lukoševičienė.

„Mano supratimu, ambasadorius parašė labai keisto žanro laišką (...). Jis kreipėsi į prezidentą, kad prezidentas atliktų kažkokį tai nepriklausomą tyrimą. Prezidentas nėra įgaliotas tai padaryti ir Prezidentūra tai puikiai žino. Bet tada Prezidentūra persiuntė šitą dalyką Vyriausybei, tiesiog su paprastu lydraščiu „siunčiame ambasadoriaus raštą ir prašome įvertinti galimybes“, – Eltai teigė I. Šimonytė.

„Tai yra tipinė biurokratinio rašto formuluotė teisė aktų nustatyta tvarka išnagrinėti ir spręsti – kur antspaudą galėtum tokį pasidaryti ir dėlioti“, – akcentavo premjerė.

I. Šimonytė atkreipia dėmesį, kad nepriklausomo tarnybinio patikrinimo negali inicijuoti nei Vyriausybė, nei Prezidentūra. Ministrė pirmininkė taip pat yra įsitikinusi, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) inicijuotas tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tinkamai.

Tai yra tipinė biurokratinio rašto formuluotė teisė aktų nustatyta tvarka išnagrinėti ir spręsti – kur antspaudą galėtum tokį pasidaryti ir dėlioti.

„Tų pačių teisės aktų nustatyta tvarka, kuria Prezidentūra negali tokio tyrimo atlikti, aš taip pat neturiu pagrindo tokio tyrimo atlikti. Ir, mano supratimu, to tyrimo, kuris buvo atliktas Užsienio reikalų ministerijos, išvados yra gana aiškios“, – pabrėžė ji.

Kol kas premjerė tikina nežinanti, koks būtų tinkamiausias susidariusios situacijos sprendimo būdas. Todėl, pasak jos, geriausia yra tiesiog palaukti.

„Kažkoks sprendimas vis tiek atsiras. Aš paprastai laikausi tokios nuostatos, kad kai nežinai, ką daryti, tai reikia palaukti ir tikrai kažkoks sprendimas ir šioje situacijoje atsiras“, – teigė I. Šimonytė, pažymėdama, kad „lauks tiek, kiek reikės“.

Ji taip pat akcentuoja, kad šios istorijos nereikėtų vertinti kaip karo tarp Vyriausybės ir Prezidentūros.

„Nesupratu, kodėl reikia tai pateikti kaip kažkokį karą tarp institucijų, nes, mano supratimu, tai yra labai konkreti problema – darbo etikos“, – sakė ministrė pirmininkė.

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad aiškinantis ambasadorių E. Bajarūno ir Deivido Matulionio veiklą Užsienio reikalų ministerija (URM) taiko dvigubus standartus. Ji atkreipė dėmesį, kad D. Matulionio atžvilgiu nepriklausomas tyrimas buvo inicijuotas, tačiau konsultacijoms atšaukto ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje prašymas išsiaiškinti, ar jo atžvilgiu nėra taikomas psichologinis smurtas, vis dar nepatenkintas.

Todėl A. Skaisgirytė pabrėžia, kad prezidentas sprendimą dėl tolimesnio E. Bajarūno likimo priims tik tada, kai toks patikrinimas bus atliktas.

ELTA primena, kad URM pranešė, jog ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė įsakymą, kuriuo laikinai nuo spalio 19 d. sustabdo ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus atstovybės darbas.

Pats mobingu kaltinamas ambasadorius yra paprašęs atlikti nepriklausomą tarnybinį patikrinimą, ar prieš jį nėra vykdomas psichologinis smurtas. Diplomato kreipimesi keltas ir klausimas dėl žalos ambasadoriaus reputacijai.

Primename, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, Užsienio reikalų ministerija (URM) sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Portalo paviešintose URM inspektorių ataskaitos detalėse kalbama apie netinkamą ambasadoriaus elgesį, jo žmonos piktnaudžiavimą ambasados resursais. Todėl buvo siūloma spręsti dėl E. Bajarūno tinkamumo eiti pareigas.

Visgi šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad kaltinimų mobingu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi sulaukęs Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra tiesiog reiklus vadovas. Todėl, pasak prezidento, tam tikros ambasadoje kilusios įtampos ir nesutarimai – natūralūs.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis stebėjosi prezidento užimta pozicija dėl mobingu kaltinamo ambasadoriaus. Pasak ministro, keista, kad G. Nausėda suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.

Ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.

Oro uostus aptarnaujantys verslai sako, kad dėl griežtų patikrinimų keli šimtai darbuotojų nebegalės dirbti sau įprasto darbo. Pranešama, kad dėl to gali būti net atšaukti skrydžiai.

Oro uostuose dažnai galima pamatyti žmonių eiles, ypač registruojantis skrydžiui. Jau ir dabar oro uostas ragina keliaujančius į oro uostą atvykti bent prieš dvi valandas iki skrydžio ir turėti pasiruoštus visus reikalingus dokumentus. Tačiau nuo spalio šios eilės gali išaugti kur kas labiau. Baiminamasi, kad oro uostuose pritrūks darbuotojų.

„Nuo spalio pirmos keičiasi laikinų leidimų išdavimų tvarka, jeigu anksčiau, neturėdami darbuotojų, mes galėdavome suteikti laikinus leidimus, kol jie praeina visas saugumo patikras, gali lydimi nuolatinius leidimus turinčių darbuotojų dirbti oro uosto teritorijoje, nuo spalio 1 d. tokia galimybė labai sumažėja – iki 21 d. per metus“, – pasakojo Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Orijana Mašalė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visa tai esą atsilieps ir keleiviams.

„Ilgesnės eilės prie registracijos, ilgesnis aptarnavimas prie įsodinimo vartų, aišku, aviacijos saugumo patikroje irgi gali susidaryti tam tikros spūstys“, – sakė oro uosto saugos ir saugumo departamento vadovas Vidas Kšanas.

„Galbūt netgi prasidės lėktuvų vėlavimai, kadangi lėktuvų, orlaivių remonto paslaugas teikiančios įmonės lygiai taip pat susiduria su tomis pačiomis problemomis. Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams“, – aiškino O. Mašalė.

Pasak Civilinės aviacijos asociacijos vadovės, tai palies apie keturis šimtus darbuotojų, tad skaičiai nejuokingi. Darbuotojų didžiausiame Vilniaus oro uoste ir taip trūksta.

„Ieškome jų, skelbiame atrankas. Šiuo metu paieškoje yra apie 40-50 darbuotojų“, – detalizavo V. Kšanas.

Blogiausia esą tai, kad gauti ilgalaikį leidimą dirbti oro uoste užtrunka per ilgai.

„Jei kitose ES šalyse leidimų reikia laukti nuo kelių iki keliolikos dienų, tai pas mus – nuo 30 iki 60 dienų, o kai kuriais atvejais netgi dar daugiau dienų. Turim tokių kuriozinių istorijų, kai žmogus daugybę metų dirba įmonėje, bet jau du mėnesius negali gauti leidimo pratęsimo“, – pasakojo O. Mašalė.

Gali būti atšaukiami skrydžiai ir panašūs dalykai, tai nuo leidimų problemos daug nepatogumų gali persikelti patiems keleiviams.

Anot oro uostą aptarnaujančių įmonių atstovės, problema buvo žinoma jau porą metų.

„Šitą tvarką inicijavo Transporto kompetencijų agentūra (TKA). Nors jie ir žinojo problemą, kurią ir turime Lietuvoje būtent su tuo ilgu leidimų išdavimo procesu, tai yra tam tikri galbūt iš jų pusės pasiūlymai, bet kartu, manome, kad būtų buvę galima ir anksčiau padaryti tam tikrų žingsnių, kad situacija būtų geresnė“, – teigė O. Mašalė.

Transporto kompetencijų agentūra tikina, kad visas griežtas tvarkas nustato Europos Komisija.

„Šią vasarą Europos Komisija valstybes nares, tame tarpe – ir Lietuvą, papildomai informavo apie ypač griežtą požiūrį į laikinų leidimų išdavimo procesą ir tų leidimų galiojimo trukmę“, – tikino Transporto kompetencijos agentūros civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta.

Kitose šalyse dažnai nusikaltimo dirbant nepadariusiems oro uostų darbuotojams leidimai toliau dirbti suteikiami automatiškai. Kodėl Lietuvoje to nėra, esą reikia klausti tų, kurie tikrina.

„Lietuvoje tą patikrinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas ir 2-asis operatyvinių tarnybų departamentas. Tai yra dvi institucijos, iš kurių turi būti pateikta išvada dėl asmens nepriekaištingos reputacijos patvirtinimo“, – nurodė V. Plėta.

Valstybės saugumo departamentas atsako, kad laikosi įstatymų. Esą tikrindamas asmenis dėl nepriekaištingos reputacijos atsakymą privalo pateikti per dvidešimt darbo dienų. Išimtiniais atvejais – per 30 darbo dienų.

Čia iškart pasigirs partinių artimųjų aimanos: „tai Kremliaus balsas“, „taip neigiama valstybė“, „priešai puola“.

Tik kas gi kaltas, kad tauta nusivylė valdžios artojais, kad regi kovą ne už žmonių interesus, o už subinės šilumą perteklinių etatų foteliukuose? Iš tiesų, ką veikia toji mūsų valdžia, kuri taip trokšta ne priekaištų, o šlovės?

Šiaip tai net koktu vardinti. Pvz., kam Švietimo ministerijai reikia 182 darbuotojų, jei švietimo reikalams yra priveista daugybė dubliuojančių kanceliarijų, iš kurių tik vienoje įdarbinta dar 160 fizionomijų?

Tai kas čia vyksta? O vyksta nuolatinis biurokratinio „gėrio“ kūrimas ir visuomenėje dėl to vis kylančių gaisrų gesinimas.

Gal būtų galima šiek tiek pateisinti šiuos skaičius, jei paprastus mokytojus tenkintų bendra situacija. Tačiau Raudonosios knygos pedagogai streikuoja. Streikuoti nori ir medikai, kurie taip pat nyksta grupėmis. Apie streiką kalba ir nepatenkinti pareigūnai, pirštu bedantys į vadovybės saugotojus, ne taip seniai biudžeto milijonais pasigerinusius sau darbo sąlygas.

Tai kas čia vyksta? O vyksta nuolatinis biurokratinio „gėrio“ kūrimas ir visuomenėje dėl to vis kylančių gaisrų gesinimas. Vyksta plepalų ir pažadų žarstymas, pasirašant partinius įsipareigojimus, skirtus makaronams kabinti.

Kitaip tariant, šalies valdymo erzelyne vyrauja sporadinė taktika be strategijos. Bereikšmis procesas be rezultatų. Ir degradavusi vegetatyvinė politika, kurioje dauginasi ne asmenybės, o degeneratai.

P. S. Kada politikoje užderės tų, kurie realiai gali kurti gėrį žmonėms? Ir ne tik sostinėje.

Naujo įstatymo projektą šią savaitę Seime pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad jį iš ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ty­rė­jų, institucijų atstovų suburta darbo grupė rengė dar nuo 2020 metų, o pagrindinis tikslas – padidinti savanoriaujančių žmonių skaičių.

„Tur­būt vi­si pri­si­me­na­me tik­rai pa­ki­lu­sią ban­gą, pra­si­dė­jus bru­ta­liam ka­rui Uk­rai­no­je, kiek daug Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ėmė­si sa­va­no­riau­ti, skai­čiuo­ja­me, kad per 9 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­si­dė­jo prie ka­ro pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, ge­res­nės in­teg­ra­ci­jos ir da­ly­va­vo sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je. Ta­čiau įsi­trau­ki­mas į il­ga­lai­kę sa­va­no­rys­tę dar nėra tokio aukšto lygmens, kokio norėtume, kad būtų“, – per Seimo posėdį sakė M. Navickienė.

Skai­čiuo­ja­me, kad per 9 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pri­si­dė­jo prie ka­ro pa­bė­gė­lių pri­ėmi­mo, ge­res­nės in­teg­ra­ci­jos ir da­ly­va­vo sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je.

Pasak ministrės, 2019 metais savanoriškoje veikloje dalyvavo 14,6 proc. žmonių, 2021 metais – 16,3 proc., tačiau pandemija, Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad krizių atvejais kur kas didesnis žmonių skaičius susitelkia savanorystei.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia, kad iki 2030 me­tų Lietuvoje savanoriškoje veikloje dalyvautų 22 proc. gyventojų.

Už naujos redakcijos Savanoriškos veiklos įstatymą po pateikimo balsavo 100 Seimo narių, susilaikė 21. Toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose.

Juo būtų išskiriama ilgalaikė savanoriška veikla, kai savanoris sudarytų ne trumpiau kaip 60 dienų savanoriškos veiklos sutartį, ir savanoriška tarnyba – visuma savanoriškos organizacijos koordinuojamų ir savanorio vykdomų veiklų, kurių trukmė siektų ne mažiau kaip 100 valandų per savanoriškos tarnybos programoje nustatytą laikotarpį. Trumpesnė savanoriška veikla būtų laikoma trumpalaike savanoriška veikla.

Įstatymo projekte siūloma patikslinti savanoriškos veiklos sąvoką, nustatant, kad tai būtų savanorio laisva valia atliekama veikla, užtikrinant jo teisę savo valia užsiimti norima savanoriška veikla, o nebūti verčiamam užsiimti ja.

Siekiant atskirti savanoriškos veiklos ir darbo santykius siūloma nustatyti, kad savanoris negali tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje priimančiojoje arba koordinuojančiojoje organizacijoje.

Opozicija sako, kad toks detalus reglamentavimas gali padidinti biurokratinę naštą ir žmones atbaidyti nuo savanorystės, nes ir dabar kai kurie žmonės veikia savanoriškai pagrindais nekurdami NVO, nes nori išvengti „popierizmo“.

„Iš to, ką aš skai­tau aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te, man ky­la daug vi­so­kių klau­si­mų. Ten yra mi­ni­ma, kad ne­už­tik­ri­na­ma sa­va­no­riš­kos veik­los ko­ky­bė ir pa­na­šiai. Tai jei­gu įstatymai netrukdo ją už­tik­rin­ti, ma­tyt, ji­ ne­už­tik­ri­na­ma dėl ko­kių nors ki­tų da­ly­kų, tie­siog ne­at­ei­na žmo­nės, ku­rie tu­ri tam tik­rų kom­pe­ten­ci­jų. O to­kie da­ly­kai kaip savanoriams randama kokia nors veikla, ar neatrodo, kad tai yra biurokratinimas?“, – kalbėjo „valstietis“ Aurelijus Veryga.

Ministrė atsakydama teigė, kad didinti biurokratijos tikrai nesinorėtų ir reikia ieškoti bendro sprendimo, kad taip neatsitiktų. Ji taip pat pabrėžė, kad naujos įstatymo nuostatos yra pasiūlytos ne ministerijos, o pačių nevyriausybinių organizacijų, dalyvavusių rengiant projektą.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ilgalaikė savanoriška veikla gali būti organizuojama tik procese dalyvaujant koordinuojančiai organizacijai, kurios pagrindinis tikslas – padėti spręsti kylančius klausimus ir skatinti organizatorių tobulėjimą.

„Valstietė“ Guoda Burokienė tuo tarpu teigė savanoriaujanti 20 metų ir nesuprantanti, koks būtų teigiamas siūlomo reguliavimo efektas.

„Ką ge­ro duo­tų ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas? Pir­miau­sia, pa­pil­do­ma biu­ro­kratija. Ar jūs tik­rai gal­vo­ja­te, kad pa­pil­do­ma biu­ro­kratija pa­dės sa­va­no­rys­tei? Jei­gu aš neužsiregistruosiu ir ne­bū­siu ta­me trum­pa­lai­kės ir il­ga­lai­kės or­ga­ni­za­ci­jos re­gist­re, tai jau ne­bū­siu sa­va­no­ris?“ – kėlė klausimą parlamentarė.

Darbo partijos frakcijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad projekte yra gerų nuostatų, kurios pagerintų savanoriškos veiklos koordinavimą, tačiau yra ir dalis, kuri „kalba apie savanorystės subiurokratinimą, valandų apskaitą, kažkokius rėmus“.

„Šį da­lis man jau ma­žiau pa­tin­ka. Esant po­rei­kiui mū­sų žmo­nės lin­kę sa­va­no­riau­ti ir pa­dė­ti ir tik­rai ne­skai­čiuo­ja va­lan­dų, o kai tas po­rei­kis yra ma­žes­nis, tai ta­da, natūralu, žmo­nės ma­žiau ir sa­va­no­riau­ja“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Įstatymo projektu numatyta, kad, siekiant sumažinti galimybes netinkamai naudoti savanorišką veiklą, savanoris negalės tą pačią dieną, atlikdamas tas pačias funkcijas, dirbti pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ir savanoriauti toje pačioje organizacijoje.

Be to, bus įteisinta galimybė savanoriui, vykdančiam savanorišką tarnybą, iš anksto avansu apmokėti su savanoriška veikla patiriamas išlaidas. Pasak ministerijos, taip bus sudaryta galimybė nepasiturintiems žmonėms įsitraukti į veiklas, kurios reikalauja finansinio indėlio.

Kiek kainuoja ministerija?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), kurios būstinė yra pačiame Vilniaus centre, remiantis viešai prieinamais šaltiniais, šių metų birželio 30 d. dirbo 182 darbuotojai.

Jų algoms šiems metams iš valstybės biudžeto reikės daugiau nei 6 mln. eurų.

Ministro alga per šių metų pusmetį nekito ir, neatskaičius mokesčių, per mėnesį siekė 4 648 eurus, metams ministras valstybei kainuos 55 776 eurus.

Be ministro, yra dar viceministrai ir ministerijos kancleris, iš viso – penki asmenys, kurių kiekvieno vidutinis mėnesio atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekia 4 159 eurus. Jų algoms metams reikės 249 540 eurų.

Dar yra 5 ministro patarėjai (mėnesio alga su mokesčiais – 3 057 eurai, metams jų algoms reikės 183 420 eurų), 8 departamentų direktoriai (vieno jų mėnesio alga – 3 935 eurai), 8 savarankiško skyriaus vedėjai ar grupės vadovai (vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais – 3 751 euras).

Be šių darbuotojų, ministerijoje dar yra 19 departamentų skyrių vedėjų (vieno asmens mėnesio alga su mokesčiais – 3 265 eurai). Jų algoms metams reikės 744 420 eurų.

Svarbi ir solidžiai apmokama grandis ministerijoje yra patarėjai.

Vyriausiųjų patarėjų yra du (jų mėnesio atlyginimas siekia 3 518 eurų, neatskaičius mokesčių), vyresniųjų patarėjų yra keturi (jų vidutinė mėnesio alga – 3 524 eurai), dar yra 27 tiesiog patarėjai, jų mėnesio vidutinė alga – 2 916 eurų su mokesčiais.

Kritinę ministerijos darbuotojų masę sudaro vyriausieji specialistai, kurių šioje institucijoje yra lygiai 100, o vieno jų vidutinė mėnesio alga su mokesčiais siekia 2 354 eurus (metams tam reikės 2,828 mln. eurų).

Be kita ko, dar ministerijoje dirba ir nelabai aišku kam reikalingi 3 atašė (jų vidutinė mėnesio alga yra po 2 757 eurus).

Visi šie žmonės ministerijoje turėtų užsiimti itin sunkiu darbu – strateguoti švietimo sistemos veiklą šalyje.

Tačiau, pasirodo, etatų vis tiek per mažai, nes yra dar keliolika viešųjų ar biudžetinių, taip pat bendrųjų įstaigų (kur dirba ir iš biudžeto yra išlaikomas įspūdingas darbuotojų skaičius), kuriose „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas“.

Pagrindas: prieš penkerius metus streikavę mokytojai filosofo Leonido Donskio žodžiais paaiškino, kodėl tada jie buvo priversti griebtis kraštutinio savo profesinių teisių gynimo būdo. L. Balandžio / BNS nuotr.

Išlaiko ir įmonę Minske

Tarp ministerijai pavaldžių biudžetinių ir viešųjų įstaigų – universitetai, kolegijos, mokymo centrai.

Tame sąraše yra atskira kategorija įstaigų, įvardytų grafoje „kitos veiklos“. Šių įstaigų yra 13.

Dviem jų – Lietuvos inovacijų centrui bei Mokslo ir inovacijų sklaidos centrui – asignavimai šiems metams nenumatyti, be to, leidykla „Mokslo aidai“, taip pat ministerijos pavaldumo bendrovė, yra likviduojama.

Bet lieka dar 10 viešųjų ir biudžetinių įstaigų, kuriose darbuotojų skaičius įspūdingas, o ir jiems mokamos algos gerokai viršija vidutinį paprasto mokytojo mėnesio atlyginimą.

Visos šios įstaigos, įskaitant ir pačią ministeriją, įsikūrusios Vilniaus centre esančiuose pastatuose, kurių išlaikymas kasmet irgi kainuoja nepigiai.

Viena tokių ŠMSM pavaldžių įstaigų yra Europos socialinio fondo agentūra, kuri užsiima ES programų administravimu. Joje žmonių dirba tik kiek mažiau nei pačioje ministerijoje – 167.

Prie šios įstaigos išlaikymo prisideda ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Europos socialinio fondo agentūroje dirba 4 aukščiausio lygmens vadovai, kurių vidutinė alga su mokesčiais siekia 4 323 eurus per mėnesį, struktūrinių padalinių vadovai ir pavaduotojai, kurių yra 15, uždirba 3 380 eurų per mėnesį, programos vadovai, tinklo koordinatoriai, analitikai ar ekspertai (jų įstaigoje yra 51) gauna 3 469 eurų algą per mėnesį, o projektų vadovai ir kiti specialistai (jų yra 97) uždirba 2 356 eurus per mėnesį, neatskaičius mokesčių.

Dar yra Švietimo mainų paramos fondas, kurių darbuotojų algoms per metus reikia dar beveik 2 mln. eurų.

Gyvuoja ir Mokinių neformaliojo švietimo centras, kurio pagrindinė veikla įvardyta kaip „švietimo pagalba“, jam išlaikyti reikia 3,36 mln. eurų per metus.

Nacionalinė švietimo agentūra, taip pat užsiimanti švietimo pagalba, šalies biudžetui per metus kainuoja daugiau nei pati ministerija – 6,233 mln. eurų.

Veikia ir Studijų kokybės vertinimo centras, kurio veikla – „viešasis administravimas mokslo ir studijų srityje“, jo išlaikymas per metus valstybei kainuoja 904 tūkst. eurų.

112,5 tūkst. eurų šiems metams ministerija skiria ir bendrai Baltarusijos ir Lietuvos įmonei – Lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrui, kurio būstinė yra Minske, J. Klumovo g. 5.

Aparatą pūs ir toliau?

Ministerijos pasiteiravus, ar dalis šių institucijų nėra perteklinės, galbūt kai kurios dubliuoja vienos kitų veiklas ir gal ketinama peržiūrėti jų būtinumą, dienraštis sulaukė atsakymo, kad tos „įstaigos padeda įgyvendinti švietimo, mokslo ir sporto politiką bei atlieka skirtingas funkcijas, įstaigų atsisakyti neketinama“.

Tačiau pridurta, kad, „atsiradus poreikiui, gali būti peržiūrimos jų funkcijos ir sprendžiama dėl jų stiprinimo“.

Ar tai reiškia, kad biurokratinis aparatas bus dar labiau pučiamas ir tam reikės dar daugiau biudžeto lėšų?

„Šiuo metu kartu su Ekonominio bendravimo ir plėtros organizacijos ekspertais atliekama Studijų kokybės vertinimo centro ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro funkcijų peržiūra profesinio mokymo ir aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir vertinimo srityse. Institucijų funkcijų peržiūra padės suformuoti planą, kaip sutelkti resursus, aiškiau paskirstyti atsakomybes, kad abi šios vertinimo ir kokybės užtikrinimo institucijos Lietuvoje galėtų veiksmingai atlikti savo funkcijas“, – paaiškino ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistės.

Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga.

ŠMSM atstovės informavo, kad, šiemet Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) statusą iš švietimo pagalbos įstaigos pakeitus į viešojo administravimo įstaigą, NŠA suteikta daugiau atsakomybės ir įgaliojimų.

NŠA nuo šiol esą ne tik rūpinsis ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo prieinamumu ir kokybe, pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, švietimo įstaigų vadovų rezervo formavimu, mokinių pasiekimų vertinimu, analize, bet ir atliks švietimo sistemos stebėseną, valstybinę švietimo teikėjų veiklos priežiūrą, kurią iki pokyčio vykdė ministerija.

„Pernai atnaujinta Lietuvos mokslo taryba – prie institucijos prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, siekiant visas mokslo ir studijų institucijoms reikalingas paslaugas sutelkti vieno langelio principu. Pernai reorganizuotas ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, jis prijungtas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos“, – pasidžiaugė ministerijos atstovės.

Laima Juknienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įstaigas būtina audituoti

Nepaisant šių pertvarkų ministerijai pavaldžių įstaigų ūkyje, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė mano, kad švietimo pinigai valstybėje paskirstomi neracionaliai, o bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų atlygis daugeliu atvejų kelis kartus mažesnis nei nežinia kuo užsiimančių ministerijai pavaldžių institucijų klerkų algos.

„Seimas turėtų inicijuoti švietimo institucijų auditą, tuomet ir bus atsakyta į klausimą, kas reikalinga ir kas nereikalinga. Juk Seimas tvirtina biudžetą, skiria finansavimą, todėl ir turi tai išsiaiškinti. Be to, kai teigiama, kad mokytojo vidutinis darbo užmokestis yra 1,4 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį, tai šitas skaičius iš esmės gaunamas sudėjus visų švietimo įstaigų, tarp jų – vadovų, atlyginimų dydį ir išvedamas vidurkis. Todėl ir skelbiamos tokios mokytojų algos, nors realybė kitokia“, – pabrėžė L. Juknienė.

L. Juknienė pateikė pavyzdį, kad lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė, turinti daugiau nei 25 metų darbo stažą ir 1,4 etato, „į rankas“ per mėnesį tiek ir gauna, bet krūvis yra nenormalus.

Apie protingą ir nuoseklų mokytojų atlyginimų kėlimą buvo kalbėta dar po pastarojo pedagogų streiko 2018-ųjų pabaigoje.

Tuomet mokytojams pavyko susitarti su Vyriausybe, kad iki 2024-ųjų vidutinis pedagogo mėnesio atlyginimas turi siekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Anot L. Juknienės, šie skaičiai ne iš piršto laužti, tai buvo paskaičiuota Lietuvos banko specialistų.

Vyriausybė, pagal susitarimą, pasiektą po 2018-ųjų streiko, nuo šių metų rugsėjo 1 d. turėjo rasti lėšų mokytojų atlyginimus padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. pradžios – dar 30 proc.

Paskaičiuota, kad visos Lietuvos mokytojų algų padidinimui per metus reikėtų 1 mlrd. eurų.

Tie valdžios įsipareigojimai buvo suformuluoti ir patvirtinti dar šio Seimo kadencijos pradžioje.

Vyriausybei iki kitų rinkimų likus dirbti vienerius metus ir matant, kad jos programa lieka tik pažadais, mokytojai teigia esantys priversti streikuoti.

Įspėjamasis dviejų valandų streikas vyks jau šį penktadienį, rugsėjo 15 d.

Butą kuopė savanoriai

Sulupės gatvės 11A name yra butas, kuriame gyvena senyvas vyras. Jis ne vienintelis mūsų mieste tempia į savo būstą šiukšles. Apie tai, kad būstas yra tapęs parazitų veisykla, žino viso kvartalo žmonės.

Sekmadienį du savanoriai ryžosi bent pradėti kuopti senolio būstą.

„Apsivilkome apsauginius kombinezonus, buvome su respiratoriais, ant rankų movėmės kelias poras pirštinių, bet ir tai mūsų neapsaugojo. Batus po šio darbo teko išmesti, o visus rūbus kuo skubiau skalbti. Buvo labai bjauru. Nesu matęs tiek voratinklių, blusų, kitų parazitų. Smarvė tokia, kad žiaukčiojome ir negalėjome priprasti prie smarvės. Butas aprūkęs, neaišku, ar jame buvo gaisras, ar jo lubos ir sienos tokios nuo netvarkos. Visas kambarys pilnas stiklainių, maisto atliekų, ant grindų telkšo kažkokia perpuvusi masė. O kai tarp viso šlamšto radome seniai nudvėsusių ir sudžiūvusių žiurkių, supratome, kad toks sąvartynas čia jau labai seniai“, – pasakojo neseniai tarnybą policijoje baigęs klaipėdietis Viktoras Sedleckis, sekmadienį su bičiuliu kuopęs senolio būstą.

Vyrai dirbo visą dieną, išnešė iš kambario 20 didelių šiukšlių maišų šlamšto, bet būstas prašviesėjo tik truputį.

Buvo labai bjauru.

Durys – nerakinamos

Senuko durys nerakinamos. Žiemą jis pametė raktus ir nebegalėjo patekti į savo kambarį. Tada apsigyveno tiesiog šio bendrabučio koridoriuje ir pradėjo kaupti šiukšles aplink save bendro naudojimo patalpose.

Kaimynai nebeapsikentė ir iškvietė ugniagesius. Šie neturėjo kitos išeities ir išlaužė duris, kad senolis galėtų grįžti į savo sąvartynu paverstą kambarį.

Nuo vasario 21 d. bet kuris pasirūpinti ar bent pasidomėti šio klaipėdiečio būkle bei gyvenimo sąlygomis norintis ar privalantis asmuo tai padaryti gali be problemų.

Savanoriai, sekmadienį kuopę jo kambarį, kieme ir namo koridoriuose sutiko žmonių, kurie dėkojo už reikalingą darbą. Nežinodami, kad šiukšles į konteinerį neša savanoriai, praeiviai gyrė socialines tarnybas, manydami, kad tai valdiškos įstaigos darbuotojai.

Tvarka: kai kuriuos būstus išvalyti pavyksta tik po ilgų ir varginančių kaimynų pastangų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaimynai sujudo

Tuo pat metu Žvejybos uosto rajono gyventojų „Facebook“ paskyroje užvirė diskusija. Daugelis gyventojų pasakojo matę senolį, kuris itin sunkiai vaikšto, dažnai matomas pakeliui į parduotuvę.

Daugelis dalijosi savo patyrimais, kai kas su siaubu pasakojo, kad nuo šio žmogaus sklinda nepakeliamas dvokas.

Dar kita moteris rašė mačiusi, kaip šis žmogus prie parduotuvės tuštinosi, pranešė apie tai policijai per elektroninę pareiškimų priėmimo sistemą, bet ir po pusantro mėnesio esą negavo jokio atsakymo.

Žmonės stebėjosi, kad jis negyvena globos namuose.

Į diskusiją įsijungė seniūnaitis ir paaiškino daugiau žinąs apie šio senolio problemas. Esą pareigūnai buvo pradėję tyrimą, kuriuo siekta jam nustatyti neveiksnumą, bet po kiek laiko teko nutraukti, nes policininkams nepavyko patekti į būstą.

Aptardamas šią situaciją buvęs pareigūnas V. Sedleckis atviravo: „Aš žinau, kaip veikia sistema, ir dabar jau galiu pasakyti tiesiai šviesiai. Taip, tokius darbus skiriama atlikti pareigūnams, bet tai ne jų pareiga. Čia nėra jokio nusikaltimo. Ir tikrai netiesa, kad paliegusio žmogaus, kurį mato visi mikrorajono žmonės, neįmanoma rasti. Reikia tik noro.“

Žvejybos uosto rajono gyventojai pastebėjo, kad senolio sveikata pastaruoju metu pablogėjo.

O viena moteris pranešė gavusi iš socialinės tarnybos atsakymą, kad ieškomi savanoriai, galintys iškuopti šio senolio butą.

Užpernai išvalė keturis butus

Padėtis, kai klaipėdiečiai metų metus prašo juos apsaugoti nuo parazitų iš kaimyno buto ir grėsmės susirgti užkrečiamomis ligomis, uostamiestyje nėra naujiena. Kelios panašios istorijos buvo aprašytos ir dienraštyje „Klaipėda“.

Didžioji bėda būdavo įvardijama paprastai – siekis, kad tam tikro sutrikimo kamuojamas žmogus sulauktų adekvačios pagalbos, o jo būstas būtų iškuoptas, atsimušdavo į biurokratines kliūtis.

Su panašiomis bėdomis susiduriančių klaipėdiečių akys krypsta į biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, vadovaujamo Dianos Stankaitienės, pusę.

Į dienraščio paklausimus apie senolio, gyvenančio Sulupės gatvės 11A name, reikalus įstaigos atstovės atsakė ir laiško gale nepamiršo pridėti perspėjimo: „Prašome šį atsakymą publikuoti visa apimtimi ir nekeisti atsakymo konteksto. Esant konteksto iškraipymams, kreipsimės į policiją dėl šmeižto prieš įstaigą.“

Apie Lietuvoje įtvirtintą redagavimo laisvę darbuotojos, matyt, nėra girdėjusios. Nelabai aišku ir tai, kaip įmanoma iškraipyti kontekstą.

Paklausti, ar Socialinės paramos centro atstovai žino, kiek mūsų mieste yra panašiai šiukšlėmis užverstų būstų, jie atsakė, kad centras neturi tokios informacijos.

„Būstų priežiūra turėtų rūpintis būstų administratoriai. Jų veiklą prižiūri Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri ir turėtų inicijuoti informacijos surinkimą, nustatyti taisykles ar tvarkas, kuriose būtų numatyta, kas atsako už būstų priežiūrą ir tvarkymą, – teigiama įstaigos atsakyme. – Centras vertina asmenų poreikius socialinėms paslaugoms, organizuoja ir teikia socialines paslaugas, numatytas įstaigos nuostatuose. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų kataloge yra numatytos prevencinės socialinės paslaugos, kurių tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinę įtrauktį.“

Kalbėdami apie šiukšlėmis užgriozdintų būstų kuopimą centro atstovai teigė, kad, jų žiniomis, miesto savivaldybė nėra delegavusi šių paslaugų nė vienai biudžetinei įstaigai ir nėra nupirkusi šių paslaugų rinkoje.

Iš oficialaus Socialinės paramos centro darbuotojų parengto atsakymo aiškėja, kad nei pernai, nei šiemet tokių būstų kuopimui lėšos nebuvo planuojamos. 2021 m. iš savivaldybės biudžeto tam buvo skirta 6 tūkst. eurų, o keturiems butams išvalyti panaudota 4 811 eurų.

Vertins veiksnumą

Papildomai paprašyti paaiškinti, kada ir kaip sekėsi bendrauti su minėtu senoliu, centro darbuotojai paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. socialiniai darbuotojai su policininkais pateko į jo būstą ir konstatavo, kad butas prikrautas rūbų, stiklainių, šiukšlių, tvyrojo labai stiprus tvaikas.

Tada planuota kambarį išvalyti, tam turėta lėšų, tačiau vėliau socialiniams darbuotojams nė karto nepavyko senolio rasti namuose ir gauti sutikimą tvarkyti būstą.

Neradę vyro namuose, socialiniai darbuotojai bendraudavo su kaimynais, klausdavo, ar žino, kur jis yra, pasižvalgydavo aplink namus ir teritoriją.

Šiemet kovo 21 d., sužinoję, kad minimo buto durys nerakinamos, socialiniai darbuotojai nuvyko ten dar kartą, bet vyro vėl nerado.

Centro darbuotojai informavo, kad kovo mėnesį senolį aplankė tris kartus, bet socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugų jis atsisakė – esą jo sveikata yra gera. Senolis sutiko, kad butas būtų sutvarkytas, jei centras pakeis duris.

Siekdami pradėti konkrečius darbus, socialinės paramos centro darbuotojai raštais kreipėsi į namą prižiūrinčią bendrovę, savivaldybės administracijos Socialinės paramos, Viešosios tvarkos ir Sveikatos apsaugos skyrius, bet atsakymų nei raštu, nei žodžiu negavo.

Vakar centro socialiniai darbuotojai rado senolį kieme ir parsivedė jį į butą, nufotografavo aplinką ir konstatavo, kad būstas pradėtas tvarkyti, tačiau išvežta tik nedidelė dalis šiukšlių. Su senoliu pasikalbėta apie jo maudymą bei plaukų kirpimą, kambario tvarkymą, sveikatos ir socialines paslaugas.

Darbuotojai konstatavo: „Šio asmens gebėjimai padėti sau yra žymiai sumenkę, todėl centras skubos tvarka vėl kreipsis į prokuratūrą dėl veiksnumo įvertinimo.“

Vis negalėdavo surasti

Pasirodo, apie senolį iš Sulupės g. 11A namo turėta informacijos dar 2021 m. gegužės 25 d. „Per tą laiką 26 kartus vyko pas klaipėdietį įvertinti socialinės situacijos ir įvertinti poreikį socialinėms paslaugoms, užpildė buities tyrimo aktus bei kitus dokumentus, parengė 16 raštų į įvairias institucijas, kreipėsi į prokuratūrą dėl veiksnumo įvertinimo bei organizavo du tarpinstitucinius krizinio atvejo pristatymo ir sprendimo būdų paieškos pasitarimus.“

„Klaipėdos apylinkės teismas 2022 spalio 3 dieną nutarė, kad nutraukia bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atsižvelgiant į tai, kad jis penkis kartus į paskirtas teismo psichiatrijos ekspertizes nebuvo atvykęs ir nebuvo pristatytas nurodytu laiku. Asmens nepavyko rasti nei policijos pareigūnams, nei centro socialiniams darbuotojams ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialiniam darbuotojui, kuriam teismas buvo nurodęs jį surasti kartu su policijos pareigūnais“, – paaiškino Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojai.

Dienraštis paprašė papasakoti, kaip padedama minėtam senoliui ir kitiems panašių psichikos sutrikimų turintiesiems, kai šie ima tempti į namus šiukšles.

Atsakymas buvo gana lakoniškas: „Centras neturi psichiatrų, kad galėtų komentuoti situacijas asmenų su galimais psichikos sutrikimais elgesį. Be to, tai būtų neetiška ir diskriminacinė veikla prieš tokius asmenis. Kaip pamename mes, o tikimės ir Jūs, vienai klaipėdietei buvo bandoma diagnozuoti „Diogeno sindromą“ ir psichinę negalią, tačiau teismo ekspertai konstatavo, kad moteris yra veiksni ir galinti save atstovauti visose srityse.“

Kviesdavo savanorius

Vis dėlto yra buvę atvejų, kai centras inicijuodavo tokių šiukšlėmis užverstų būstų valymą, tada būdavo pasitelkiami savanoriai. Pasak centro atstovių, 2021 m. šitaip buvo iškuopti keli būstai, taip pat ir pernai.

„Tais metais centras kartu su socialiniu partneriu vykdė savanoriškos veiklos projektus, taigi galėjo pasitelkti savanorius. Kai centrui buvo skirtos lėšos, įstaiga organizavo klaipėdiečių būstų valymą, nupirkdama valymo paslaugą rinkoje. Tokia paslauga per 2019–2021 metus buvo suteikta 8 kartus. Kai centras teikdavo ar turėdavo pradėti teikti pagalbos namuose paslaugas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas individualios priežiūros darbuotojams, centro darbuotojai kartu su savanoriais ir praktikantais atlikdavo generalinį būsto valymą. Taip 2000-aisiais išvalyti penki būstai, 2021-aisiais ir 2022-aisiais – 16 būstų, iš jų po 2 būstus tų asmenų, kurie buvo įrašyti eilėje pagalbai į namus gauti“, – komentavo Socialinės paramos centro darbuotojai.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia patikrų išvadų

Ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė turįs įvairių pasvarstymų dėl minėtos biudžetinės įstaigos darbo kokybės.

Reglamentavimo brūzgynuose pasiklysta elementari tiesa ir kultūra.

Sakydamas, kad žemai lenkia galvą prieš nuoširdžiai ir atsidavusiai dirbančius socialinius darbuotojus, jis atviravo, kad tokios pagarbos verti ne visi.

„Yra platus spektras teisinių reglamentavimų, kada kur ką galima daryti, dar daugiau, kada ir ko negalima daryti. Bet dažniausiai yra taip, kad šiuose reglamentavimo brūzgynuose pasiklysta elementari tiesa ir kultūra. Teisiškai žiūrint, gal ir yra ribojimai, kada galima į žmogaus būstą įkelti koją. Bet yra kitas reikalas – nesaugumą ir diskomfortą patiria ir šalia gyvenantys. Kai kyla grėsmė kitiems žmonėms, yra išlygos, o tokie klausimai turi būti sprendžiami čia ir dabar. Jei buto durys yra atviros, o iš vidaus tvoskia dvokas, mano manymu, nereikia ieškoti biurokratinių reglamentavimų, kurie leidžia nieko nedaryti. Todėl esu tikras, kad teisės aktai turi būti tobulinami, kai aplinkiniai patiria siaubingų nepatogumų. Kita vertus, biudžetinėse įstaigose dirbantiems žmonėms reikėtų turėti ir pilietinio iniciatyvumo“, – nuomonę dėstė V. Grubliauskas.

Meras priminė, kad šiuo metu Klaipėdos miesto socialinės paramos centre atliekamas auditas, o jo rezultatai, anot V. Grubliausko, yra dviprasmiški. Meras nenorėjo mesti šešėlio ant visų šio centro specialistų.

Tiesa yra ir tai, kad miesto vadovas yra gavęs ne vieną skundą.

„Visada prašau, kad tie skundai būtų tiriami. Akivaizdu, kad toje sistemoje yra tobulintinų dalykų. Ateina laikas, kai pokyčiai šioje įstaigoje turėtų būti ir, tikiu, bus. Kalbant apie D. Stankaitienę, mano vertinimas buvo gerokai kitoks, nei ji pati pageidavo ir aprašė. Pastaruoju metu reaguojant į situaciją ten atlikti tiek savivaldybės kontrolės auditas, tiek kiti patikrinimai. Nežinau, ar sąmoningai tai buvo pritempta prie tam tikrų politinių aspektų. Skaudoka tai girdėti. Šiai įstaigai ir jos vadovei visada skyriau adekvatų situacijai dėmesį. Kai naujasis meras turės ant stalo audito ir policijos atlikto tyrimo rezultatus, turės adekvačiai juos įvertinti“, – kalbėjo meras.

V. Grubliauskas atviravo ne kartą turėjęs priekaištų ir dėl dokumentų tvarkymo.

„Kai kartkartėmis gaunu vadovės atsiprašymą, kad ji negali dalyvauti susitikime dėl asmeninių priežasčių, pagalvoju, kodėl taip atsitinka. Nedarbingumas atsiranda, kai būna jautri ar nerimą kelianti situacija, tai tampa panašu į tradiciją“, – abejonėmis dalijosi V. Grubliauskas.

Klausykite, apie ką mes kalbame? Šitaip juk yra biurokratizuojamas dviejų žmonių intymiausias gyvenimas, apie kurį net garsiai nevalia kalbėti.

O kaip iki šiol žmonės gyveno, kaip iki šiol tūkstančius metų santykiavo, nors ir nebuvo tokio beprotiško įstatymo, kokį dabar siūlo?

Juk visko biurokratizuoti neįmanoma, o čia kalbama apie tokius dalykus. Išeitų net, kad mūsų visų protėviai buvo kažkokie nusikaltėliai, nes neturėdavo tokių sutikimų. Vietoj to žmonės anksčiau duodavo santuokos įžadus bažnyčiose ir į juos žiūrėjo be galo rimtai.

O dabar, suprantama, kai trainiojamasi pakampėse ir nežinia, ko apskritai iš gero gyvenimo prisigalvojama, prisireikė kažkokių sutikimų.

Įforminkite savo santykius santuoka, ir nebus jokių problemų. Joks pasirašytas popiergalis niekada neatstos santuokos sakramento.

Užuot kalbėjus ir darius kvailystes, reikia tiesiog tik pagaliau atsikvošėti.

Šią prognozę patvirtina ir dabartiniai Registrų centro duomenys – čia rezervuota apie dvi dešimtys įvairių politinių komitetų pavadinimų.

Teisingumo ministerijai 12 politinių komitetų yra pateikę dokumentus ir prašymus registruoti juos savivaldos rinkimams. Tam jie dar turi kelias savaites.

Tuo metu 2019 metais savivaldos rinkimų kampanijos dalyviais registravosi 97 visuomeninių rinkimų komitetai.

Seimas rugsėjį priėmė naują Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą. Juose gerokai sugriežtinti reikalavimai nepartiniams kandidatams dalyvauti rinkimuose.

„Įstatymų leidėjas pasiekė savo tikslą – noras steigti komitetą beveik visiškai išgaravęs“, – BNS sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Jis prieš ketverius metus savivaldos rinkimais įkūrė komitetą „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ ir su juo laimėjęs daugiausia – aštuonis – mandatus savivaldybės taryboje.

Kitų metų rinkimams politikas komiteto nesteigia ir į miesto tarybą kandidatuos su kuria nors partija.

Jo teigimu, būsimuosiuose rinkimuose Klaipėdoje greičiausiai dalyvaus vienas komitetas.

„Klaipėdoje, kiek seku situaciją, panašu, kad bus komitetų sausra. Vienas lyg ir formuojasi, ar bus daugiau, labai abejočiau“, – BNS sakė meras.

2019-aisiais dėl uostamiesčio rinkėjų balsų varžėsi penki rinkimų komitetai.

Kol nebaigti darbai, apie planų neatskleidžia

Politinį komitetą rinkimams Klaipėdoje buria dabartinis tarybos narys Arvydas Vaitkus, tačiau kol kas nebaigė tvarkyti dokumentų.

„Čia biurokratijos daug“, – BNS sakė politikas.

Anot jo, iš pradžių reikia išsiaiškinti, ką daryti, o paskui tik pradėti rinkti dokumentus.

„Įstatymo normos šiandien komitetą praktiškai prilyginai politinei partijai“, – tvirtino A. Vaitkus.

Jis svarstė, kad pavyks surinkti privalomą mažiausią pusantro šimto komiteto steigėjų skaičių.

„Yra daug aktyvių žmonių, kurie palaiko mūsų politinę grupę ir, tikiuosi, kad tai nebus problema“, – tvirtino politikas.

Kol kas jis neatskleidžia nei būsimo komiteto pavadinimo, nei atsako, ar pats planuoja kandidatuoti į merus.

„Paskelbsiu viešai bendru pareiškimu drauge su komiteto įkūrimu“, – teigė A. Vaitkus.

Kauno valdančiųjų „Vieningo Kauno“ atstovai savo planų dėl rinkimų kol kas nekomentuoja.

Apie tai, ar kandidatuos į merus trečiai kadencijai, dar nėra pasakęs ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, priklausantis šiam judėjimui.

Reikalavimai kaip partijoms, bet dotacijų negaus

Antrąkart nepartinį politinį darinį savivaldos rinkimams kuriantis Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška taip pat pabrėžė užkrautą biurokratinę naštą.

„Juridinio asmens steigimui reikia atlikti aibę procedūrų: rasti patalpas, priskirti jas juridiniam asmeniui, visi žmonės turi išsiimti pažymas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos ir panašiai. Daugybė nelengvų reikalavimų. Nenoriu sakyti, kad nepagrįstų“, – BNS sakė meras.

Anot jo, tie biurokratiniai reikalai atbaido žmones nuo dalyvavimo politikoje.

Politinį komitetą įsteigti šioje savivaldybėje gali ne mažiau kaip 42 ten nuolat gyvenantys asmenys.

„Mes nenorime bet kokio žmonių skaičiaus. Jeigu išeičiau į gatvę, gal ir 100 steigėjų rasčiau, bet suprantame, kad steigėjas nėra tik pasyvus žmogus, o tas, kuris dalyvaus rinkimuose, agituos, žinos idėjas ir jas skleis. Rasti tokių bendravykdytojų tikrai nėra lengva“, – BNS sakė M. Varaška.

Jo kuriamas politinis komitetas dokumentus Teisingumo ministerijai jau pateikė ir artimiausiu laiku tikisi atsakymo.

„Bet atrodo keista, kad tie komitetai, kurie yra gavę ar gaus mandatų savivaldybių tarybose, nenusipelno jokio valstybinio finansavimo kaip partijos, nes reikalavimai tapo visiškai vienodi“, – teigė meras.

Pagal įstatymą, valstybės dotacijas ir toliau gauti teisę turi tik partijos.

Įžvelgia partijų baimę

Politinį komitetą dalyvauti Alytaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose kuria ir visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ pirmininkas, dabartinis tarybos narys Tomas Pačėsas.

Per praėjusius rinkimus penkis mandatus laimėję visuomenininkai tvirtina, kad šiemet suburti komitetą yra daug sunkiau.

„Šiemet daug sunkiau. Mūsų asociacijos ir rinkimų komiteto „Už Alytų“ vardas bei įdirbis verčia mus eiti tuo pačiu keliu, bet jis yra tiek apsunkintas popierizmo, biurokratijos“, – BNS sakė T. Pačėsas.

Anot jo, dėl to kitąmet vyksiančiuose rinkimuose nepartinių kandidatų sąrašų greičiausiai bus gerokai mažiau nei anksčiau.

„Darbo milžiniškai padaugėję, nesistebiu, kad daugelis tų politinių liekanų jungsis prie kokių nors partijų. Kas neturi savo įdirbio, kam nors gal ir patogiau“, – teigė Alytaus politikas.

Pasak jo, uždrausdamos politinių komitetų pavadinimuose naudoti visuomeninės organizacijos vardą ir apkraudamos popierizmu partijos stengiasi iš politinės kovos eliminuoti konkurentus savivaldybėse.

„Partinukai padarė, kad apsunkintų ir trukdytų komitetams kurtis. Tikslas aiškus – mažinti konkurenciją ir eliminuoti per biurokratinius įrankius“, – sakė T. Pačėsas.

Jis kol kas neatskleidžia, ar ketina kovoti dėl Alytaus miesto mero posto.

„Nežinau, čia bus kolegialus sprendimas, oficialiai dar nepriimtas sprendimas“, – BNS sakė politikas.

Apie didžiulę biurokratiją kalba ir komiteto „Molėtai kartu“ atstovas Mindaugas Kildišius.

Prieš ketverius metus rajono taryboje gavę šešis mandatus, nepartiniai politikai planuoja ir kitąmet dalyvauti Molėtų valdžios rinkimuose. Jiems pavyko suburti per 40 politinio komiteto steigėjų.

„Ruošiamės priduoti dokumentus Teisingumo ministerijai“, – BNS sakė molėtiškis.

Anot jo, šiemet dokumentų tvarkymas trunka gerokai ilgiau, nes komitetų registracija praktiškai prilyginta partijos registracijai.

„Reikia parengti įstatus politinių partijų lygyje. Praėjusiuose rinkimuose reikėjo sudaryti tik sutartį, o dabar jau reikia padaryti juridinį vienetą. Biurokratija didžiulė“, – sakė M. Kildišius.

Jo įsitikinimu, pažymų reikalavimas, kitoks popierizmas atbaido žmones nuo politinės veiklos.

Pakartoti sėkmę rinkimuose mėgins ir Varėnos meras Algis Kašėta su bendražygiais. Jie penktadienį Teisingumo ministerijai pateikė dokumentus dėl politinio komiteto „Drauge su Jumis“ registravimo.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad šįkart nedaug skiriasi, ar įkurti partiją, ar registruoti nepartinį komitetą rinkimams. Anot jo, ne tik reikia surinkti daug dokumentą prieš steigimą, bet darbo būsią po rinkimų – reikės pateikti ataskaitas Vyriausiajai rinkimų komisijai, atsiskaityti už finansus.

Šiauliams ir Druskininkams sunkumų nekilo

Tuo metu Šiaulių miesto ir Druskininkų merai BNS tvirtino politinius komitetus subūrę be didesnių sunkumų.

„Susirinkimas, vadinamasis suvažiavimas įvyko, dokumentai yra Teisingumo ministerijoje, gavome žinutę, kad esame pirmieji, kurie pateikėme dokumentus“, – BNS sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Jo ir bendražygių politinis komitetas vadinsis panašiai kaip per praėjusius rinkimus – nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“.

A. Visockas tvirtino, kad pavadinime stengiasi pabrėžti žodį  „nepartinis“.

„Šis dalykas tikrai ne partija. Kai privertė daryti tuos juridinius asmenis, man buvo labai baugu todėl, kad žmonės nenori jungtis, turėti papildomų rūpesčių, dalyvavimų, tačiau jie mielai sutiko dalyvauti buvusio komiteto formate (...). Galima sakyti, kad per dieną susirinko tie žmonės, kurie sutiko būti steigėjais. Buvau nustebintas“, – teigė Šiaulių meras.

Pasak jo, steigėjams buvo paaiškinta, kad po rinkimų komitetas bus išregistruotas arba suspenduotas – taip norima parodyti, jog šiems politikams svarbiau miesto ir miestiečių, o ne savo organizacijos interesai.

„Buvo aiškus pasakymas: jokio darbo savo komitetui, o darbas skirtas miestui, todėl čia bus darinys, kuris bus gana laikinas – vien dalyvauti rinkimuose“, – tvirtino A. Visockas.

Jis pats dar nėra viešai pranešęs, ar trečią kartą kandidatuos į mero pareigas.

„Yra žmonės šalia, jei dabar pradėčiau trimituoti, kad kandidatuosiu, nors dar nėra juridinio asmens registruota, atrodys nekaip, be to, neturėjome jokio susirinkimo tuo klausimu. Neskubėkime. Šiaip labiau taip negu ne, jeigu turėsiu akivaizdų savo aplinkos žmonių palaikymą ir jeigu tą palaikymą nujausiu“, – BNS sakė meras.

„Kita vertus, yra žmonės, kurie auga šalia, galbūt susiformuos kokia nors kitokia mintis ir bus iškeltas kitas žmogus, kurį aš irgi remčiau, nes juo tikėčiau. Tokia galimybė taip pat egzistuoja“, – pridūrė jis.

Daugiau nei du dešimtmečius Druskininkų mero pareigas einantis Ričardas Malinauskas neslepia, kad kandidatuos dar kartą, o tarybos rinkimuose dalyvaus jo suburtas politinis komitetas.

Mero teigimu, kadangi kelerius metus veikia visuomeninis judėjimas „Už Druskininkus“, rasti steigėjų politiniam komitetui nebuvo sunku.

„Pas mus aktyvių narių visada buvo užtektinai. Druskininkams reikalavimas, kad steigėjų būtų ne mažiau kaip 50, pas mus yra per 70. O kai kandidatų sąrašą darysime, bus dar daugiau“, – BNS sakė R. Malinauskas.

Sugriežtinti reikalavimai

Savivaldos rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.

Rugsėjį priimtuose įstatymuose numatyta, kad kurioje nors savivaldybėje savo kandidatų sąrašą norintis kelti politinis komitetas turi būti registruotas kaip juridinis asmuo.

Prieš tai jis privalo būti įsteigtas, jį įkurti gali ne mažiau kaip 0,1 proc. toje savivaldybėje trumpiausiai pusmetį gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų. Be to, jų negali būti mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius.

Politinio komiteto steigėjai steigiamajame suvažiavime privalo priimti įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės.

Taip pat numatyta, kad komiteto pavadinimas negali būti tapatus jau kito įregistruoto juridinio asmens pavadinimui ar į jį panašus, jame negali būti vartojami fizinių asmenų vardai ir pavardės.

Tuo pačiu metu Registrų centre reikia rezervuoti juridinio asmens pavadinimą.

Penktadienio duomenimis, rezervuota 20 politinių komitetų pavadinimų.

Pagal pavadinimus galima matyti, kad esama ketinimų juos steigti Kauno mieste („Stipri šeima – stiprus Kaunas“) ir rajone („Stipri šeima – stiprus Kauno rajonas“), Panevėžyje („Panevėžio labui“, „Atsinaujinančiam Panevėžiui“), Kretingoje („Už šviesią Kretingą“, „Kretingos kraštas“), Jonavoje („Mūsų Jonava“), Vilkaviškyje („Naujas startas Vilkaviškio kraštui“), Zarasuose („Kurk Zarasams“), Plungėje („Vieninga Plungė“), Kazlų Rūdoje („Jaunoji Kazlų Rūda“), Druskininkuose („Už Druskininkus“), Utenoje („Kartu už Utenos kraštą“).

Kai kurie pavadinimai nėra susieti su konkrečia savivaldybe, pavyzdžiui, politinis komitetas „Kartu mes galime“, „Drauge su Jumis“, „Siekime kartu“, „Tau, kraštieti!“, „Bendrai geriau“ ir panašiai.