Prisiminti nuveiktų darbų Klaipėdai ir pagerbti A. Žalio atminimą susirinko nemaža KU ir klaipėdiečių bendruomenė.

Kaip pažymėjo ceremonijos vedėjas, A. Žalio dėka Klaipėda augo, viena po kitos kūrėsi kultūros, mokslo įstaigos, ėmė skleistis menai, galiausiai buvo įkurtas ir KU.

A. Žalys už miestui auginti paskirtą gyvenimą buvo pagerbtas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardu, o dėkinga KU bendruomenė jį įgaunuravo KU garbės daktaru.

Prieš atidengiant skulptūrą susirinkusiems sveikinimo žodį tarė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, kuris teigė, kad reikia dėkoti likimui už visus A. Žalio nuopelnus Klaipėdai.

„Šitas paminklas atidengiamas išskirtinę, simbolinę dieną, sutampantis su švente, kurios tiesioginiu dalyviu buvo A. Žalys. Manyčiau, tai ne vien gražus simbolis, tai – dar viena graži sąsaja tarp istorijos, kuri buvo kurta“, – pažymėjo meras.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prisiminimais apie A. Žalį pasidalino jo kolega, miesto garbės pilietis Valentinas Greičiūnas.

Klaipėdai jis atidavė visas savo jėgas.

„Prisiminkime A. Žalį, kol vaikščiosime šioje žemėje, kol galėsime matyti ir girdėti gerus žodžius apie jį“, – bičiulio atminimą pagerbė V. Greičiūnas.

Kadangi ceremonijoje dalyvavo ir A. Žalio šeimos nariai, sveikinimo žodžius tarė ir jo sūnus istorikas, diplomatas Vytautas Žalys, kuris padėkojo visiems susirinkusiems ir tikino, kad išvydęs tokią Klaipėdą, kokia ji yra šiandien, tėvas būtų laimingas.

„Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad visa jo širdis buvo čia, Klaipėdoje. Klaipėdai jis atidavė visas savo jėgas. Praktiškai visą savo gyvenimą. Apie tai daug kalbėję, rašę jo bendražygiai“, – sakė V. Žalys.

Po sveikinimo kalbų buvo atidengtas A. Žaliui skirtas biustas bei išdalintos padėkos visiems, prisidėjusiems prie jo atsiradimo.

Garsusis pasaulinės semiotikos pradininkas ir Paryžiaus semiotikos mokyklos kūrėjas augo ir pradinę mokyklą lankė Kupiškyje. Vaikystėje A. J. Greimas buvo kupiškėnų vestuvėse pabroliu, kaime piemenavo. "Mano vaikystė, glūdėjusi dabar jau nebesuprantamoje prajovų, laumių, velnių ir vaiduoklių fantasmagorijoje, negalėjo manęs nepaveikti. Prisirišimas prie to paprasto pasakų pasaulio pasireiškia paprasčiausiu būdu... Tai nuėjo taip toli, kad aš pradėjau smarkiai domėtis lietuviškosios mitologijos problemomis... Tuo tarpu mane domina senovės lietuviškos kultūros, senovės lietuvių religijos atstatymas tautotyros pagalba", - rašė A. J. Greimas. Vaikystės įspūdžiai nulėmė semiotikos pradininko gyvenimo ir mokslo kelią.

Pasaulinėje humanitarikoje A. J. Greimas yra pats žinomiausias lietuvis. Joks kitas nėra sukūręs humanitarinio ar kokio kito mokslo metodologijos arba savo mokyklos, kuri būtų tokia ženkli ir atpažįstama pasauliniame XX-XXI a. kontekste, kaip Paryžiaus, arba tiesiog greimiškoji (greimassienne), semiotika. Jo sekėjai yra įkūrę semiotikos centrus, plėtoja ir dėsto šią humanitarinę discipliną bent trijų žemynų universitetuose, - rašė A.Sverdiolas.

A. J. Greimo skulptūros atsiradimu rūpinosi du profesoriai - P. Bingelis ir kupiškėnas, velionis profesorius Rimtautas Kašponis. Jis yra parengęs keletą knygų ir parodų apie A. J. Greimo palikimą. Kupiškio L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinkas pasakojo, kad prof. R. Kašponis labai gerbė savo kraštietį, inicijavo ir padėjo sukurti gimnazijoje A. J. Greimo klasę. Kupiškio savivaldybės meras Dainius Bardauskas pasidžiaugė, kad iš šio gražaus krašto yra kilęs pasaulio semiotikos mokslo pradininkas.

Štai visai neseniai grupelei mokslininkų buvo pavesta ištirti, kas iš tikrųjų vyrus traukia labiau – krūtų dydis ar forma. Klausimas, žinoma, daugeliui gali pasirodyti labai paprastas ar net vulgarus. Tačiau moksline prasme jis yra gana įdomus.

Kodėl per milijonus metų išsivystė toks vyrų potraukis žiūrėti į moterų krūtines? Kokios informacijos jie ieško? Tirdami šiuolaikinius vyrus mokslininkai gali atsekti evoliucijos pėdsakus ir sužinoti, kurios moterys anksčiau turėjo  didesnę galimybę susilaukti palikuonių. Dėl to tarptautinė mokslininkų grupė iš Brazilijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos ir Kamerūno gavo finansavimą, kad išsiaiškintų tokį opų klausimą.

Įprastai manoma, kad vyrams svarbiau, kad krūtys būtų teisingo dydžio, tai yra, nei per mažos, nei per didelės jų asmeniniam skoniui. Tačiau šis tyrimas parodė, kad forma yra svarbesnė. Tiksliau tariant, stangrumas. Pirmykščiai vyrai neturėjo kitų būdų išsiaiškinti, ar moteris yra sveika ir vaisinga, todėl pasikliaudavo savo pačių atliekamomis apžiūromis. Pagal krūtis nuspręsdavo, kuri yra tinkamiausia būti jų vaikų motina.

Pirmykščiai vyrai neturėjo kitų būdų išsiaiškinti, ar moteris yra sveika ir vaisinga, todėl <...> pagal krūtis nuspręsdavo, kuri yra tinkamiausia būti jų vaikų motina.

Bet kodėl stangrumas yra svarbiau už dydį? Pasirodo, stangrumas parodo tai, ką mokslininkai vadina „likutiniu vaisingumu“. Krūtų dydis daug nepasako apie tai, kokio amžiaus yra moteris ir kiek vaikų ji turėjo. Tuo tarpu stangrios krūtys yra geras vaisingumo indikatorius, parodantis, kad moteris dar nėra susilaukusi galybės vaikų ir yra vaisinga. Bent jau taip mano mokslininkai.

Kaip jie tai nustatė? Mokslininkų grupė, kurioje, beje, buvo ir moterų, 267 vyrams iš Čekijos, Brazilijos, Kamerūno ir Namibijos parodė keletą krūtų nuotraukų ir liepė jas įvertinti balais. Požiūris į idealų krūtų dydį nebuvo vieningas: dauguma vyrų teigė, kad jiems patinka vidutinio dydžio krūtys, o didelės atsidūrė antroje vietoje. Tuo tarpu požiūris į stangrumą išliko pastovus – tai mokslininkams įrodė, kad šis bruožas išsivystė per ilgą žmonių evoliuciją.

Teigiama, kad temą dar būtina tyrinėti, nes nėra iki galo aišku, kokios informacijos vyrai ieško žiūrėdami į krūtis. Tiesa, jei hipotezė apie „likutinį vaisingumą“ yra teisinga, tai patvirtina mokslininkų nuomonę, kad moterys pirmykščiais laikais neturėjo jokios pasirinkimo teisės. Dar daugiau – kadangi vyrams nebereikia krūtų teikiamos informacijos ir mūsų socialinė santvarka yra visiškai kitokia, gali būti, kad kada nors, po daugelio metų, vyrams žiopsoti į moterų krūtines taip nebesinorės.

Vienas iš prieštaringiausiai vertinamų viceprezidentų per Jungtinių Valstijų istoriją nuo šiol bus visuomet matomas Vašingtono valdžios koridoriuose – ketvirtadienį JAV Kapitolijuje buvo atidengtas marmurinis Dicko Cheney (Diko Čeinio) biustas.

74 metų D.Cheney buvo viceprezidentas per 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas; jis laikomas vienu iš įtakingiausių „vanagų“ prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijoje.

Vis dėlto randai JAV politiniuose sluoksniuose, palikti Irako karo ir G.W.Busho vadovavimo laikų, akivaizdžiai dar nėra užgiję – per biusto atidengimo ceremoniją dabartinis viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) buvo vienintelis demokratų atstovas.

Į ceremoniją atvykęs D.Cheney tapo savo buvusio viršininko sarkastiškų pastabų taikiniu.

„Kai paskutinį kartą pasirodžiau, buvau pakartas Baltuosiuose rūmuose“, – sakė G.W.Bushas, turėdamas omenyje jo oficialaus portreto pakabinimą Baltuosiuose rūmuose 2012 metų gegužę.

„Šįkart sugrįžęs sužinojau, kad mano prezidentas gavo biustą Kapitolijuje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje angliškų žodžių žaismą ( to be busted – būti areštuotam, bankrutuoti).

„Praeitą savaitę pasakiau mamai ir tėčiui, kad vyksiu čia į biusto atidengimą. Tėtis šyptelėjo ir pasakė: „Perduok mano geriausius linkėjimus kietašikniui!“ – tęsė buvęs prezidentas.

G.W.Busho tėvas George'as H.W.Bushas (Džordžas H.W.Bušas), dirbęs prezidento poste 1989–1993 metais, savo neseniai išleistoje prisiminimų knygoje įvardijo D.Cheney, kuris buvo gynybos sekretorius jo administracijoje per 1991 metų Persijos įlankos karą, kaip „kietašiknį“ dėl jo užsispyrimo.

Tačiau Bushas jaunesnysis taip pat negailėjo pagyrimų savo buvusiam politiniam partneriui, sakydamas „Aštuonerius metus Dickas stovėjo šalia manęs ir darė viską, kas buvo teisinga mūsų šaliai. Nebūčiau galėjęs prašyti geresnio viceprezidento negu Dickas Cheney.“

D.Cheney, kurio biustas atsidūrė tarp daugelio kitų buvusių viceprezidentų atvaizdų, sakė, kad didžiuojasi šia diena.

„Retkarčiais, netgi tolimoje ateityje, kas nors tikrai praeis pro senojo Cheney biustą, galbūt netgi stabtelės porai akimirkų, mėgindamas prisiminti šį žmogų ir (jo) laikus“, – sakė jis.

Vilniuje ketvirtadienį atidengta skulptūra legendiniam britų grupės „The Beatles“ muzikantui ir dainininkui Johnui Lennonui  (Džonui Lenonui).

Bronzinis Johno Lennono veidas su gėle vietoje dešinės akies atidengtas stebint dviems šimtams susirinkusiųjų. Skulptūra Mindaugo gatvėje buvo atidengta gyvai grojant „The Beatles“ muzikai.

Atidengus skulptūrą įvairaus amžiaus žmonės puolė su J.Lennono biustu darytis „asmenukių“.

Skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius sakė, kad Lietuvos sostinė tuo ir graži, nes joje vis atsiranda kažko „ne į temą“.

„Pripažinkime, J.Lennonas nebuvo lietuvis, nesilankė Vilniuje, nedainavo apie Vilnių ir netgi lietuvės merginos neturėjo, kiek žinau. Bet, ko gero, tame ir žavesys yra, kad iš viso to galima pamatyti staiga gimstantį naują darinį ir tvarinį“, - teigė Vilniaus meras, paminėjęs sostinėje esantį biustą amerikiečių muzikantui Frankui Zappai (Frenkui Zapai).

Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas (Deividas Hantas) kalbėjo, kad J.Lennonas bus visada prisimenamas ne tik dėl nuostabios muzikos, tačiau ir jo muzikoje vyravusios pacifistinės ideologijos.

„Jis niekada nebijojo atvirai kalbėti ir jo pacifistinės dainos, kaip „Imagine“ ar „Give peace a chance“, ir šiandien yra klausomos“, - sakė D.Huntas.

„J.Lennonas buvo daugiau nei tik aktyvistas, jis buvo kultūros fenomenas. Jo įtaka iki šiol jaučiama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Jis mirė prieš 35 metus, tačiau jo idėjos ir muzika išlieka su mumis“, - teigė ambasadorius.

Idėjos pastatyti J.Lennono skulptūrą Vilniuje iniciatorius Saulius Paukštys tikėjosi, kad šis meno kūrinys padarys Vilniaus miestą gražesnį ir taikesnį, „kaip ir norėjo J.Lennonas“.

Idėja Vilniuje pastatyti J.Lennono skulptūrą pradėta įgyvendinti 2013 metų viduryje. Anot sumanytojų, skulptūros kūrimas ir pastatymas kainavo apie 10 tūkst. eurų, didžiąją dalį skyrė „Oslo namų“ kvartalo vystytojai, kiti verslininkai. Visi jie įrašyti ant skulptūros.

S.Paukščio iniciatyva prieš 20 metų sostinės centre pastatytas skulptoriaus Konstantino Bogdano sukurtas biustas F.Zappai.

Muzikantas, dainų kūrėjas ir atlikėjas J.Lennonas mirė 1980-ųjų gruodį, sulaukęs 40-ies - jis buvo nužudytas prie savo namų Niujorke. „The Beatles“ iki šiol išlieka viena komerciškai sėkmingiausių muzikos grupių populiariosios ir roko muzikos istorijoje.

Tai antra neįprasta skulptūra, ketvirtadienį atidengta Vilniuje. Kiek anksčiau, dalyvaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei ir buvusiai Suomijos vadovei Tarjai Halonen, sostinėje atidengta simbolinė skulptūra „Suomis“, skirta pabrėžti Lietuvos ir Suomijos draugystę.

"Lietuvoje ieškau vyro. Nuostabu, jei jis būtų plastikos chirurgas", – taip juokavo į Kauną atvykusi Didžiausiu Šiaurės šalių biustu tituluojama danė Lenina "Linse Kessler" Christiansen, kuriai kovo 31 dieną sukaks 49 metai.

Krūtys – po du kilogramus

"Kaune noriu padaryti plastinę veido operaciją, – vilkėdama aptemptais pilkos spalvos marškinėliais tvirtino danė. – Mačiau puikų rezultatą pas vieną draugę, kuri tai darė jūsų mieste."

Šešias krūtų didinimo ir tris veido operacijas atlikusi moteris yra du kartus pasaulio profesionalų WBA ir WBC versijų bokso čempiono Mikkelio Kesslerio sesuo. Ji pati žinoma Danijoje ir visoje Skandinavijoje.

Linse neslėpė, kad nuo paauglystės nebuvo patenkinta savo išvaizda. Ypač norėjo didelių krūtų, kurios, vartant žurnalus, jai kėlė pavydą. Todėl tai, ką gamta jai davė, nusprendė keisti plastinės chirurgijos pagalba. Ir po to – dar keisti. Ir – dar.

"Kai autobusas pradeda važiuoti, jis – važiuoja, – populiariu danų posakiu apie save ironizavo didžiakrūtė, kuri veidrodyje sau tapo gražia. – Tokiame amžiuje kaip mano, kremai jau nepadeda."

Dabar kiekviena danės krūtis sveria po 2 kilogramus, apimtis siekia apie 115 cm.

"Esu smulki, todėl apimtis nedidelė", – šyptelėjo danė, kurios visos plastinės operacijos kainavo apie 73 tūkstančius eurų.

Mamai – kvaištelėjusi

Šešis metus striptizą šokusi buvusi Kopenhagos striptizo klubo "Copenhagen Redligh" klubo bendraturtė – žinomas modelis, nusifilmavo keliuose trečiarūšiuose kriminaliniuose filmuose "Pusher II: With Bood on My Hands", "Pusher III", "Nedenunder" bei dokumentinių filmų serijoje "Extrem", kur buvo pristatyta kaip "Didžiausias Danijos biustas".

Šiuo metu apie Linsę ir jos šeimą filmuojamas realybės šou "Familien fra Bryggen", todėl kartu su dane ir 24 metų jos dukra Stephanie atvyko ir operatorius.

Tikrasis Linse Kessler vardas ir pavardė – Lenina Christiansen: tokį vardą Vladimiro Lenino garbei suteikė jos tėvas danas – komunistas.

"Tačiau niekas manęs taip nevadino, nes jie neištarė to keisto vardo", – šyptelėjo Linse, kuri pakeitė ir vardą, ir kūną.

Tiesa, L.Kessler operacijoms labai nepritarė jos šeima, o mama ir dabar dukrą laiko kvaištelėjusia.

Linses dukra Stephanie taip pat, tiesa, tik kartą, didinosi krūtis. Bet gigantiškais mamos implantais nesižavi, konkuruoti neketina ir daugiau savo krūtų nedidins.

"Galbūt, kai būsiu vyresnė ir veide bus daug raukšlių", – šyptelėjo Stephanie.

Kaune ieško vyro

Danė neslepia, kad dauguma vyrų jos bijo, nors dėmesio ji sulaukia labai daug.

Galbūt vyrai mato tik jos krūtis, o ne koks ji žmogus?

„Ne visi vyrai nori bendrauti su manim tik dėl sekso. Ketverius metus palaikiau artimus ryšius su vyru, kuris mėgsta nedideles krūtis ir nemėgo mano krūtinės – jam buvau įdomi kaip asmenybė“, – įsitikinusi L. Christiansen, kurios kūną puošia didelės tatuiruotės, sudarytos iš 61 elemento.

Tačiau atvirai ir nesivaržydama bendraujanti didžiausio biusto Šiaurės šalyse savininkė prisipažino, kad keturių kilogramų našta ją vargina.

"Ketinu krūtinę susimažinti nuo 2000 ml iki 1600 ml, – kvatodamasi danė demonstravo norinti, kad krūtis galėtų teliūškuoti arba ją persimesti per petį. – Nuo svorio skauda nugarą."

Po akimirkos danė šyptelėjo, kad Kaune ji žada ne tik koreguoti veidą, vėliau mažinti krūtinę, bet galbūt rasti vyrą.

"Nuostabu, jei jis būtų plastikos chirurgas", – juokavo Lenina-Linse.