Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai trečiadienį iš dalies patenkino ieškinį ir iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisė pinigus.

„Įvertinus byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, iš teismų pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti išvados, kad būtent dėl blakių sukandžiojimo pareiškėjui būtų kilę ilgalaikių sveikatos sutrikimų“, – BNS penktadienį sakė teismo atstovė Vaida Araminaitė.

Priteistas neturtinės žalos dydis nustatytas atsižvelgus į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, ginamų vertybių turinį.

Sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas.

Pavasarį iš kalėjimo į laisvę paleistas A. Kandrotas kreipėsi į teismą dėl per kalinimą, jo manymu, padaryto sveikatos sužalojimo, kai buvo sukandžiotas blakių, už tai jis prašė priteisti 5 tūkst. eurų.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės kalėjime patyrė sveikatos sužalojimą, kai ilgalaikiame pasimatyme su sutuoktine buvo sukandžiotas patalynės blakių. Dėl to jam kilo alerginė reakcija, ji pasireiškė rankų sutinimu.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad buvo kalinamas žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, patyrė depresiją, pažeminimus, jautė reputacijos pablogėjimą. Ši dvasinė skriauda jam sukėlė ilgalaikį nerimą, todėl teismo prašo iš atsakovės priteisti neturtinę žalą.

Vilmanto Raupelio nuotr.

A. Kandrotas į laisvę buvo paleistas kovo 24 dieną po Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Šioje byloje jis buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus.

Vyras nelaisvėje išbuvo daugiau nei metus – nuo pernai vasario 10 dienos, kuomet, vykdydama teismo sprendimą, policija namuose sulaikė nuteistąjį ir išgabeno atlikti bausmės. Tada A. Kandrotui teismas buvo skyręs realią vienų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Išplėstinė septynių Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad, iš dalies tenkinus skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta laisvės atėmimo bausmė, laikomas neįsiteisėjusiu.

A. Kandrotui kaltinimai yra pateikti ir kitose bylose, vieną jų, dėl 2021 metų rugpjūtį  prie Seimo vykusių riaušių, nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismas, joje vyras yra tarp 87 kaltinamųjų.

Šių vabzdžių skraidymo pikas buvo prieš dvi savaites.

„Gali būti, kad vabzdžiai ieškojo kitų mitybinių vietų. Į orą pakilus masiniam skrydžiui, greičiausiai, tokį spiečių nubloškė vėjas. O gūsiui nubloškus jas į vandenį, jos miršta. Vieną sykį net gerves bangos buvo išplovusios“, – pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis.

Gamtininkai tikina, kad netrukus vėl bus kažkokių vabzdžių skraidymo pikas, vėl jie bus oro srovių nunešami į jūrą, nukris, bus bangų išskalaujami į krantą ir vėl žmonės nustebs.

„Vėl skambins mums ar žurnalistams klausdami ar „ne Pasaulio pabaiga“. Tuo tarpu taip buvo, yra ir bus, kai mūsų nebebus“, – kalbėjo E. Paplauskis.

Kiekvienais metais tik skiriasi jūros išplautų vabzdžių rūšis, o ne pats jų buvimo faktas.

„Taip yra todėl, kad skirtingų rūšių populiacijų ir masinio skraidymo piko periodai skiriasi. Būna laumžirgių, boružių, žiedmusių, kolorado vabalų, drugių masiniai skraidymai. Bet prognozuoti neįmanoma, kokia rūšis kokiais metais išgyvens ciklo populiacinį piką. Nesmagiau gal buvo tik tada, kai bangos išplovė daug karkvabalių. Dideli vabalai dideliais kiekiais ir kvapą jau sugeneruoja. O daugumą kitų smulkių vabzdžių gamta nepastebimai pati utilizuoja“, – paaiškino gamtininkas.

Vis dėlto aplinkosaugininkai įžvelgia ir teigiamą žinutę.

„Tai reiškia, kad mūsų gamta dar nėra taip išnuodyta pesticidais, kaip kai kuriose kitose ES šalyse, kur tokie masiniai skraidymai pamirštas reiškinys. Sakysite ir gerai, ten mažiau musės puola? Viena vertus, taip yra dėl geriau tvarkomų atliekų, kita vertus, tobulai sutvarkius laukus, nebėra ir gandrų, kitų paukščių, giesmininkai irgi išnyksta kartu su vabzdžiais. Bendra globali paukščių nykimo tendencija yra siejama su industriniu žemės ūkiu, ne tik su intensyvia miškininkyste susijusi“, – patikino E. Paplauskis.

„Suprantam, kur esam, bet dėl jų sunku normaliai išsimiegoti, atsikeliame dar labiau sukandžiotos“, – pasakojo moteris, kalinti Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.

Anot jos,  pataisos namų vadovybė apie šią nemalonią situaciją informuota, problemos neignoruoja, bet priemonės suveikia tik trumpam. Moteris pasakojo, kad jau ne kartą buvo dezinfekuotos patalpos, tačiau kenkėjų atsikratyti pavyksta tik kelioms dienoms. Netrukus vėl sulaukiama mažųjų nekviestų svečių.

„Nebežinom, ką daryti“, – skundėsi nuteistoji. Ji pridūrė, kad poilsio trūkumas turi tiesioginės įtakos likusios dienos darbingumui – moterys eina į darbą. Be to, įnamiai sukelia ir psichologinį diskomfortą, sukastas vietas niežti, atsiranda kitų nemalonių pojūčių.

Moteris atsiuntė nuotraukų, kuriose matyti įkandimų nusėtos rankos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kalėjimų departamento Komunikacijos skyriaus specialistė Irmina Frolova-Milašienė portalą kauno.diena.lt informavo, kad ši problema Kalėjimų departamento vadovybei ir Sveikatos skyriui yra žinoma. Ji pridūrė, kad atstovai „žino, seka ir nuolat yra informuojami apie situaciją dėl parazitų visose Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose“.

„Deja, turime pripažinti, kad ypač kai kuriose laisvės atėmimo vietose, kur pasenusi infrastruktūra, gyvenama dideliuose būriuose ar bendrabučio tipo patalpose, suvaldyti ir visiškai išnaikinti parazitus būna sudėtinga. Tam skiriamos lėšos, pasitelkiamos priemonės ir parazitų naikinimu užsiimančios kompanijos, nuolat atliekamos dezinsekcijos. Už situaciją konkrečiuose pataisos namuose atsakingas tos įstaigos vadovas“, – komentavo I.Frolova-Milašienė.

Suprantam, kur esam, bet dėl jų sunku normaliai išsimiegoti, atsikeliame dar labiau sukandžiotos.

Ji persiuntė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Daniaus Sušinsko paaiškinimus ir atsakymus į portalo kauno.diena.lt žurnalistų klausimus. Anot įstaigos vadovo, kenkėjų naikinimas patikėtas bendrovei „Utenos deratizacija“. Pagal sutartį, dezinfekcija atliekama du kartus per mėnesį, o esant poreikiui teikiamos ir papildomos kenkėjų kontrolės paslaugos.

„Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja „Utenos deratizacija“ apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką. Bendrovės atstovai atvyksta sutartu laiku ir atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Karantino metu „Utenos deratizacija“ aprūpina Įstaigą kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai pagal poreikį purškia patalpas“, – aiškino D.Sušinskas.

Pasiteiravome, kaip dažnai valomos, dezinfekuojamos nuteistųjų gyvenamosios patalpos? Įstaigos vadovas dėstė, kad nuteistieji eilės tvarka budi gyvenamosiose patalpose, jas pagal patvirtintą grafiką valydami kiekvieną dieną. Pagal pateiktus duomenis suskaičiavome, kad per paskutinius septynis mėnesius kenkėjai naikinti šešiolika kartų.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Kenkėjų klausimas įstaigoje visada buvo aktualus. Ne maža dalimi kenkėjų buvimas patalpose priklauso nuo švaros būryje: maisto likučiai ant spintelių, stalo, neišneštos šiukšlės ar ne kruopščiai išvalyta patalpa – puikios sąlygos veistis kenkėjams. [...] Deja, ne visi įstaigoje laikomi asmenys yra pakankamai tvarkingi ir pareigingi“, – konstatavo D. Sušinskas. Jis pridūrė, kad ne visi nuteistieji palieka dezinfekuojamoje patalpoje savo asmeninius daiktus, kurie dėl to lieka neapdoroti kenkėjų naikinimui skirtomis priemonėmis. Parnešus į patapą tokiomis priemonėmis neapdorotus daiktus kartu su jomis parnešami daiktuose esantys kenkėjai, kurie toliau veisiasi.

D. Sušinskas žada, kad bus sustiprinta kenkėjų kontrolė nedelsiant papildomai išdezinfekuojant visus Atvirosios kolonijos nuteistųjų čiužinius, kontroliuojant švarą patalpose ir nurodant, kad dezinfekcijų, dezinsekcijų ir deratizacijų metu nuteistieji paliktų savo asmeninius daiktus patalpose, įskaitant ir el. prietaisus.

Puolė blakės

"Patarkite, kaip mums toliau elgtis… Nebežinome, ką daryti. Teisines sutartis kaip ir turime, bet grasina, kad sūnaus daiktus išmes, ir sūnus nebegali grįžti į bendrabutį", – situaciją apibūdino moteris.

Ji ir pati yra studentė – VDU doktorantė, tad taip pat turi teisę gyventi bendrabutyje. Paaiškėjo, kad vietos yra prašiusi ir ji, ir sūnus. Jiems pavyko, mamos manymu, rezervuoti vietas tame pačiame kambaryje.

Nesklandumai, jos manymu, prasidėjo tada, kai, sūnui vos įsikėlus į bendrabutį, jau pirmą naktį buvo neįmanoma miegoti. "Kambaryje buvo pilna blakių", – pasakojo mama.

Liepė išsikraustyti

Kambaryje buvo pilna blakių.

Pranešus apie nepageidaujamus gyvius bendrabučio valdytojui, moteriai buvo suteikta vieta kitame kambaryje, o sūnui liepė apskritai išsikraustyti. "Sakė, eik į gatvę, tavo pavardės nėra sistemoje", – sakė moteris. Tiesa, iš pradžių sūnui buvo davę raktą nuo kito kambario.

Moteris vėliau neslėpė, kad ji pati bendrabutyje gyventi neketino, tačiau tokiu būdu sūnus dviviečiame kambaryje būtų galėjęs šeimininkauti vienas, jam nebūtų įkėlę jokių kambariokų.

Moteriai pikta ir dėl to, kad, jos manymu, dėl universiteto kaltės jau patyrė ir dar patirs nemažai nuostolių, prašo juos kompensuoti. Kambaryje, kuriame buvo pilna blakių, liko atsivežta nauja patalynė, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, kitų daiktų. Jų dezinfekavimas kainuos, be to, reikės laukti, kol galės šiuos daiktus pasiimti iš kambario, nes jame paskelbtas karantinas.

VDU: bandė gudrauti

VDU Studentų reikalų departamento, atsakingo už bendrabučius, direktorius Mantas Simanavičius teigė, kad minėtu atveju vaikinui buvo skirta vieta bendrabutyje, bet jis pavėlavo pasirašyti sutartį, tad vietos rezervacija buvo panaikinta. Tai, kad sistema leido pavėluotai (po pusantro mėnesio) pasirašyti sutartį, yra tiesiog sistemos programinė spraga.

Ji galėjo likti todėl, kad vasarą buvo sujungtos VDU ir prie jos prijungto A.Stulginskio universiteto, virtusio VDU Žemės ūkio akademija, vietų bendrabučiuose rezervacijos ir skirstymo sistemos. Tačiau, kaip akcentavo M.Simanavičius, informacija apie tai, iki kada reikia pasirašyti sutartį ir kad vietos rezervacija atšaukiama, studentui buvo nusiųsta.

M.Simanavičius patvirtino, kad vaikino mama sutartį dėl vietos sau bendrabutyje visus veiksmus įvykdė laiku ir tinkamai, tad vieta jai buvo skirta. Tačiau ją moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tiesiog perleido sūnui. "O tai pagal universiteto vidaus taisykles yra draudžiama. Turi gyventi tas asmuo, kuriam vieta ir buvo suteikta", – aiškino Studentų reikalų departamento direktorius.

Dėl minėto pažeidimo moteris neteks vietos bendrabutyje – bus nutraukta sutartis dėl apgyvendinimo.

M.Simanavičius informavo, kad šiuo metu bendrabučiuose dar yra laisvų vietų, tad tiek mama, tiek sūnus gali vėl teikti prašymą dėl apgyvendinimo ir rinktis iš esamų pasiūlymų.

Į laisvas vietas VDU bendrabučiuose iš pradžių gali pretenduoti VDU pirmakursiai, po to – kiti VDU studentai, o dar vėliau jos yra prieinamos ir kitų Kauno mokyklų studentams.

Neketina nusileisti

Mama teigė neketinanti iš naujo teikti prašymo. "Kodėl mes turime išeiti ar kažką iš naujo teikti? Turime sutartis!" – akcentavo moteris ir pridūrė sulaukusi advokato patikinimo, kad teisybė yra jos pusėje.

Ji sakė, kad sūnus ir praėjusią naktį miegojo bendrabutyje. Patikslino, kad raktą nuo kambario pasiėmė ne ji pati ir perdavė sūnui, o jį sūnui padavė bendrabučio komendantas. Jeigu sūnus neva nelegalas, kodėl jam buvo duotas raktas?

Moteris pakartojo sieksianti ne tik to, kad sūnus liktų gyventi bendrabutyje, bet ir universitetui pateiks sąskaitą už daiktų dezinfekciją nuo blakių, nes patalynę, brangų paklotą veš į valyklą.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad apie nelauktus svečius įspėja simptomai, kuriuos dažnai painiojame su alergijomis, o dažniausiai nuo parazitų nukenčia vaikai.

„Bene dažniausiai į vaistinę ateina tėvai radę utėlių vaikų plaukuose, ant pakaušio. Kartais pasitaiko ir naminių parazitų įkandimų atvejų, bet žmonės ne visada supranta, kad juos užpuolė parazitai. Pagal vizualiai matomus požymius ant odos – paraudimus, pūslytes – įkandimai gali būti supainioti su alergijomis ar vėjaraupiais“ , – sako vaistininkė Regina Molotkova.

Pasak vaistininkės, jei ant odos pastebėjote pakeitimų, bet per kelias dienas neatsiranda nei vieno alergijoms ar infekcinėms ligoms būdingo simptomo, pavyzdžiui, čiaudulio, ašarojimo ar karščiavimo, o bėrimai kasdien kartojasi ir atsiranda vis naujų, tikėtina, kad jus užpuolė parazitai. Reaguoti reikėtų ir tada, kai iš visos šeimos beriamas yra tik vienas asmuo.

Alina organizmą

„Eurovaistinės“ vaistininkė sako, kad, blakių, utėlių ir blusų įkandimai ir galimos organizmo reakcijos skiriasi, tad, norint suprasti, kas užpuolė, reikėtų stebėti savo kūną.

Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas.

„Blusų įkandimai dažniausiai yra pavieniai, o užpuolusios blakės gausiai sukandžioja visą kūną, ignoruojant įkandimus gali pasireikšti net veido ar vokų patinimas“, – nurodo R. Molotkova ir primena, kad utėlės veisiasi plaukuotose kūno vietose, jų įkandimai sukelia stiprų niežulį, o nusikasius odą gresia išorinės infekcijos, odos ligos ar alergija.

Net jeigu nepasireiškia jokie šalutiniai požymiai, parazitų įkandimai alina žmogaus organizmą, todėl svarbu greitai reaguoti ir pagelbėti savo odai naudojant tepalus, malšinančius įkandimo sukeltus simptomus, o taip pat priemones, kurios padėtų kenkėjus panaikinti iš gyvenamojo būsto.

Tyko patalynėje ir net daželiuose

Pasak specialistės, dauguma naminių parazitų gali tykoti patalynėje, todėl reikia ją reguliariai keisti, o ypač atsargiems būti miegant nepažįstamoje aplinkoje – išvykose, kelionėse.

„Patalynėje gali gyventi utėlės, blakės, naminės erkutės. Šie parazitai mėgsta drėgmę, o kad nesusidarytų palankios sąlygos jiems plisti, reikėtų patalus kuo dažniau keisti ir vėdinti. Niežais bei utėlėmis galima užsikrėsti, kai patalyne naudojasi daugiau nei vienas žmogus, tad svečiuose ar kelionėse geriausia turėti švarią savo patalynę“, – pataria vaistininkė.

Utėlėmis šiandien dažniausiai užsikrečia vaikai darželiuose, todėl naudinga ne tik rūpintis atžalų higiena, bet ir pamokyti mažuosius, jog negalima naudotis kitų vaikų asmeniniais daiktais – šukuotis plaukų svetimomis šukomis ar matuotis galvos apdangalų.

Gedimino technikos universiteto studentai gyvena su blakėmis, tarakonais ir pelėsiais.

Žurnalistams pasilbeldus į vieną kambarį, ant stalo randamas tarakonas. Nors jis ir mažytis, bet nebaikščiai karaliauja.

Anot bendrabučio gyventojų, dieną jų nematyti, tik vakarais.

Kaip praneša LNK, sukandžioti studentai tyli, todėl pavojaus varpais pradėjo skambinti tėvai.

Uodai

Ar jus uodai puola labiau nei jūsų draugą? Pasirodo, tai  lemia žmogaus kraujo grupė. Tyrimai parodė, kad nulinę kraujo grupę turinčius žmones uodai gelia dvigubai dažniau nei turinčius A kraujo grupę. Be to, kuo daugiau anglies dioksido iškvėpsite, tuo labiau kibs uodai.

Įdomu, ką uodai veikia žiemos metu? Įkyrūs vabzdžiai šaltuoju metų laiku pasineria į žiemos miegą, o  žiemoja jie įvairiose  stadijose: lervos – vandens telkiniuose, suaugėliai labai dažnai vėsiose žmogaus būsto patalpose: rūsiuose, sandėliuose ir pan. Užėjus žiemą į vėsų sandėliuką galima pastebėti ant lubų aukštyn kojomis kybančius „miegančius“ uodus. Kai oras atšyla, uodai atgyja, o jeigu rūsiuose randa, kad ir mažą vandens balutę, kai kurios rūšys gali sudėti ir pirmuosius kiaušinėlius. Tokie rūsiuose peržiemoję uodai yra pirmieji, kurie puola žmones, rašoma pranešime spaudai.

Vorai

Pasaulyje egzistuoja apie 35 tūkst. vorų rūšių. Pasak kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, manoma, kad vorai nepavojingi, nors arachnofobija – itin dažnas ir kaip žmonija senas reiškinys. Visgi, pasak specialisto, visi vorai yra nuodingi, tik ne visos rūšys gali perkasti žmogaus odą. Lietuvoje vos keletas rūšių, kurios galėtų  įveikti suaugusio žmogaus odą, tačiau tai nėra mirtini įkandimai, prilygsta širšės įgėlimui.

Vorų poravimosi metu, kai kurių rūšių patinėliai  prieš apvaisinimą „šoka“ šokį gerokai didesnei patelei, kad nukreiptų jos dėmesį. Tačiau net šokis ne visada išgelbsti jaunikį nuo žūties – patelės labai dažnai patinus suėda.

Tarakonai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių.

Žvyninukai

Cukrinis žvyninukas arba sidabrinė avižėlė –  pailgos formos vabzdys, apsigyvenantis tokiose vietose, kuriose oras drėgnesnis: mūsų voniose, dušų kabinose, virtuvėje. Drėgmė šiems labai primityviems ir  vieniems pirmųjų Žemėje atsiradusiems vabzdžiams gyvybiškai svarbi. Žvyninukų protėviai atsirado daugiau nei prieš 400 mln. metų. Nors šis vabzdys yra vienas iš taikiausių ir žalos nedaro, jo buvimas sukelia estetinį diskomfortą. Įdomu tai, kad cukriniai žvyninukai turi dvi sudėtines akis ir gerai mato naktį.

Tarakonai

Tarakonai – vieni iš dažniausiai pasitaikančių kenkėjų. Rodos, puikiai juos pažįstame, tačiau ar kada susimąstėte, kiek laiko tarakonas gali nekvėpuoti? Skamba netikėtai, tačiau nustatyta, kad šie kenkėjai gali užfiksuoti kvėpavimą ir išgyventi po vandeniu 30 minučių!

Išvysti skrendantį tarakoną – misija beveik neįmanoma. Nors tarakonai turi sparnus, skraidymas nėra jų stiprioji pusė. Žinoma, kai kurios tarakonų rūšys gali įveikti nedidelius atstumus (Lietuvos miškuose gyvenantys miškiniai prūsokai gali perskristi keletą metrų), bet dažniausiai jie tik ropoja.

Blusos

Kaip teigia L. Grigaliūnas, blusa gali pašokti netgi 15 cm į aukštį. Jos šuolis gali siekti net 32 cm į ilgį. Taip šuoliuodamos blusos be vargo susiranda maisto, tad jei rūsyje, sandėliuke ar smėlio dėžėje pasirodys blusuota katė, šuo arba graužikas, padidėja rizika kenkėją parsinešti į namus. Blusai ant žmogaus užšokti vienas juokas – šis kenkėjas šuoliuoja net didesne jėga nei žiogas! Taip šokinėti šis kenkėjas gali dėl resilino – blusų užpakalinėse kojose esančios cheminės medžiagos. Resilinas – už bet kokią gumą elastingesnė medžiaga.

Patalinės blakės

Jei blusas galime vadinti šuolininkėmis, tai patalines blakes galime tituluoti slapukėmis. Anot L. Grigaliūno, patalinės blakės yra sunkiai pastebimos dienos metu ir iš savo slaptaviečių išlenda naktį. Patalinės blakės paprastai laikosi arčiau savo aukų, tačiau išskirtiniais atvejais gali nuropoti net iki 30 metrų, kad pasimaitintų. Savo evoliucijos pradžioje šie parazitai gyveno urvuose ir parazitavo ten gyvenančius šikšnosparnius. Vėliau urvuose atsirado  šiuolaikinio žmogaus protėviai ir tuomet įvyko žmogaus ir šio parazito pažintis. Žmonės iš urvų išsikėlė jau kartu su šiais kraujasiurbiais.

Sukėlė šleikštulį

Du mažamečius vaikus auginanti mama teigė, kad prieš daugiau nei mėnesį manų kruopas pirko prekybos centre "Lidl", esančiame Taikos prospekte.

"Įsigijau ir padėjau maišelį į spintelę. Pakuotė nebuvo atidaryta. Sugalvojau dukrai išvirti pusryčiams košės, o čia – toks siurprizas", – tvirtino klaipėdietė.

Pasak moters, dar neatidarius pakuotės permatomame maišelyje matėsi besiraitantys kirminai ir rudi sparnuočiai.

Mama įsitikinusi, kad užkratas jau buvo įsigytose kruopose, lervos veikiausiai išsirito kiek vėliau. Moteris akcentavo, kad spintelėje laikytas įpakavimas nebuvo pradarytas, o kruopos vartoti buvo tinkamos. Ant pakuotės nurodyta, kad jų galiojimo laikas – iki šių metų balandžio 26 d.

"Pasidaro šlykštu, kai pagalvoji, ką valgome patys ir kuo maitiname savo vaikus. Abejoju, ar maistinių kandžių kiaušinėlius galima pastebėti tarp manų kruopų", – dvejojo klaipėdietė.

Rado ir kaimynės

Moteris teigė, kad anksčiau maistinių kandžių manuose, kurie pirkti tame pačiame prekybos centre, buvo radusios ir jos draugės. Moterys niekur nesikreipė – tiesiog išmetė kruopas.

"Tad nemanau, kad čia tik sutapimas. Aišku, visiems visko pasitaiko", – teigė klaipėdietė.

Pastebėjusi maistines kandis manuose, moteris puolė apžiūrėti kitas spintelėje lankomas kruopas, produktus.

"Girdėjau, kad šiuos kenkėjus išnaikinti labai sunku. Šeimininkės daug vargsta. Tačiau visur kitur buvo švaru – nei sparnuočių, nei lervų", – atkreipė dėmesį moteris.

Pašnekovė tvirtino nesitikinti atgauti pinigų už kruopas. Čekis jau seniai išmestas. Klaipėdietė teigė norėjusi tik įspėti kitus vartotojus, jog šie atidžiai apžiūrėtų perkamus maisto produktus.

Atliks tyrimą

Įmonės "Lidl Lietuva" viešųjų ryšių specialistė Valerija Lebedeva nuoširdžiai apgailestavo dėl pirkėjos patirties. Pasak jos, skundų iš pirkėjų dėl kenkėjų manų kruopose iki šiol nebuvo gauta.

"Gerai, kad pateiktos nuotraukos. Mums labai svarbu, kad jose būtų matomas produkto galiojimo laikas bei partijos numeris. Tai gerokai supaprastina atvejo tyrimą, kuris atliekamas kiekvieną kartą susidūrus su panašiomis problemomis. Atliekame patikrinimą parduotuvėje, taip pat aptarsime situaciją bei galimas jos priežastis su šios prekės tiekėju", – komentavo atstovė.

V.Lebedeva pabrėžė, kad įmonė "Lidl Lietuva" daug dėmesio skiria produktų šviežumui ir kokybei užtikrinti: "Tad ši situacija mums yra labai apmaudus nesusipratimas."

Anot atstovės, įmonėje yra įdiegta griežta kokybės užtikrinimo sistema, kuri numato kelių etapų tiekėjų atranką, reguliarias gamybos vietų ir prekių patikras jau pradėjus bendradarbiavimą ir kita.

"Kiekviena pirkėjo pastaba ar skundas yra ištiriamas, nustatant priežastis ir būdus išvengti nukrypimų nuo kokybės standartų ateityje", – teigė specialistė.

V.Lebedeva pirkėjams priminė, kad maisto produktus, įsigytus "Lidl" parduotuvėse, galima bet kuriuo metu grąžinti bet kurioje "Lidl" parduotuvėje Lietuvoje. Tam būtina pateikti kasos kvitą. Tokiu atveju pirkėjas gali atsiimti sumokėtus pinigus arba rinktis kitą analogišką produktą.

Atstovė nurodė, kad, turint klausimų ar pageidavimų dėl asortimento, prekių kokybės tiekimo ir kitų, kviečiama kreiptis į įmonės klientų infoliniją ar susisiekti internetu.

Kenkėjai – rimta problema

Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusiais metais sulaukė maždaug 10 vartotojų skundų dėl įsigytose kruopose, riešutuose, kituose vaisiuose pastebėtų maistinių kandžių ir jų lervų.

Nė vienas šių pranešimų nebuvo susijęs su prekybos centru "Lidl".

Tačiau Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža informavo, kad kitas uostamiesčio prekybos centras dėl šių kenkėjų baustas net du kartus.

"Buvome gavę skundą iš vartotojo, kad maisto produktuose rado kandžių. Patikrinome, pranešimas pasitvirtino. Įmonė samdė tarnybą, dezinfekavo patalpas. Atrodo, viskas išsisprendė. Tačiau po kurio laiko vėl sulaukėme pranešimo, kad to prekybos centro produktuose rasta kandžių. Informacija vėl pasitvirtino. Įmonė turėjo kartoti veiksmus", – kalbėjo viršininkas.

A.Bauža pabrėžė, kad įmonei teko sunaikinti ir daug produktų, kurie buvo užkrėsti maistinėmis kandimis. Tarp jų buvo ir kruopų, ir riešutų, ir saldainių.

Tarnyba buvo gavusi skundą, kad maistinės kandys buvo apnikusios prekybos salėje sudėtus riešutus. Juos taip pat teko sunaikinti.

"Maistinės kandys – rimta problema prekybos centrui", – pasakojo vadovas.

Lervos pragraužia pakuotes

Pasak A.Baužos, kiekvienas prekybos centras privalo turėti kenkėjų valdymo programą. Iškilus rimtesnei problemai, kviečiamos specialiosios tarnybos kandims naikinti.

"Prekybos centrų atstovai stebi situaciją, bet kiekvieno vabaliuko net ir geriausia šeimininkė savo virtuvėje nesužiūri. Taip ir prekybos centrai", – teigė viršininkas.

Išnaikinti šiuos kenkėjus yra sudėtinga. Apie tai pasakoja ir namų šeimininkės, kurių spintelėse atsirado maistinių kandžių. Jos naikinamos, naudojant specialias gaudykles, spinteles valant acto ir vandens tirpalu ar naudojant ūkinį muilą.

Teigiama, kad kandis baido levandų kvapas. Jos nemėgsta ir tabako, pipirų, apelsinų aromato. Kovoti su šiais kenkėjais padeda ir pelargonijos, dilgėlės, o didžiausias priešas – švara. Kai kurios šeimininkės į spinteles padeda česnako.

"Nuo maistinių kandžių neapsaugotas nė vienas. Jų galima parsinešti su maisto produktais. Radus šių kenkėjų, reikia peržiūrėti visas kruopas, užkrėstas išmesti, o kitas perpilti į stiklinius ar plastikinius indus, išvalyti visus spintelės tarpus", – patarė viršininkas.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad maistinių kandžių lervos gali pragraužti plastikinius maišelius ar popierines pakuotes ir persimesti į kitus maisto produktus.

Galėjo užsikrėsti ir namie

Pasak A.Baužos, sunku pasakyti, kur klaipėdietės įsigytos manų kruopos užkrėstos maistinėmis kandimis. Taip galėjo nutikti ir pas gamintoją, ir sandėliavimo vietose prekybos centre, ir pas pačią vartotoją namuose.

"Moteris ilgą laiką laikė manus šiltoje aplinkoje. Galėjo ir pas ją pačią prisiveisti. Kaip ir minėjau, maistinių kandžių lervos pragraužia pakuotes. Aišku, kiaušinėlis galėjo būti ir pačiose manų kruopose. Iš šventos dvasios kandys tikrai neatsirado", – komentavo viršininkas.

Vadovas pabrėžė, kad, praėjus tiek laiko po pirkimo, verslininkai neprivalo grąžinti pinigų už nekokybišką prekę. Juolab kad pirkėja neturi ir čekio.

A.Bauža atkreipė dėmesį, kad dieną maistinių kandžių nepamatysi, jos skraido naktimis. Skraidančios kandys deda kiaušinėlius, o iš jų išsirita lervos. Jos būna apie centimetro ilgio.

Vadovas patikino, kad maistinės lervos nėra nuodingos, tad netyčia suvalgius sveikatai pavojus nekyla. Tačiau šie kenkėjai parodo, kad produktas – nekokybiškas.

"Pirkdami maisto produktus, gyventojai turėtų atidžiai apžiūrėti, ar nematyti kandžių. Vienas požymių – tinklelis, kuris sulipina kruopas. Produktas, kuriame aptinkama maistinių kandžių, turi būti nurašytas", – aiškino A.Bauža.

Įtardama, kad tai nėra uodų įkandimai ar alergijos požymiai, moteris nedelsdama kreipėsi pagalbos į kenkėjų kontrolės bendrovę „Dezinfa“, kuri apžiūrėjusi namus rado blakių židinius.

„Gyvi vabzdžiai slėpėsi čiužinių siūlėse, lovos rėmų plyšiuose, už grindjuosčių, po tapetų įtrūkimais. Ant čiužinio matomos tamsios patalinių blakių išskyrų dėmės, kraujo taškeliai, knibždantys pavieniai 5 mm ilgio ovalo formos rudos spalvos vabzdžiai rodė užkrėstumą blakėmis“, – teigė šeimos namuose blakių naikinimo darbus atlikęs kenkėjų kontrolės ekspertas.

Blakės sparčiai plinta

Blakės gali atkeliauti su žmogaus daiktais ar rankinėje, kelionės krepšiuose, su naudotais baldais, iš jau apsikrėtusių kaimynų patalpų.

„Patalinės blakės – globalizacijos problema. Į žmonių namus jos patenka su daiktais ir, esant palankioms sąlygoms, ima daugintis. Patelė iš viso per savo 1,5 gyvenimo metų padeda nuo 200 iki 400 kiaušinėlių, iš kurių išsirita nimfos. Jos neriasi 5 kartus ir prieš kiekvieną nėrimąsi maitinasi krauju, kol subręsta iki suaugusios blakės. Šis procesas dažniausiai trunka 30-40 dienų. Į kauniečių namus blakės galėjo patekti su dovanotais drabužiais ar patalyne“, – pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.

Jei namuose buvo pastebėtos patalinės blakės, reikia nedelsiant imtis naikinimo priemonių, kadangi atsiradus dideliam užkrėstumui šiuos kenkėjus išnaikinti patiems praktiškai bus neįmanoma.

Blakės nėra susijusios su netvarka, prasta higiena, nors pasitaiko atvejų, kai šie kraujasiurbiai atkeliauja iš ne itin tvarkingų kaimynų. Tokiu atveju blakes naikinti tampa dar sudėtingiau. Sunkiau gyvenančios šeimos, neturinčios lėšų kenkėjų naikinimui, gali kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės pašalpos, tačiau kartais jos laukti tenka ne vieną savaitę. Kuo ilgiau laukiama, tuo problema tampa opesnė: blakei tereikia mėnesio, kad ji subręstų ir padėtų šimtus naujų kiaušinėlių.

Kaip naikinti blakes?

Jei po nakties ant kūno pastebėti įkandimai, panašūs į uodo, ant patalynės matyti kraujo dėmelės ir juntamas specifinis šleikštus kvapas, ekspertai pataria ieškoti patalinių blakių.

„Pirmiausiai reikėtų pakelti lovos čiužinį, atidžiai apžiūrėti čiužinio siūles, tarpus tarp lovos ir kitus miegamojo baldus. Pastebėjus užkrėstumo požymius, pavienius vabzdžius, reikėtų nedelsiant išskalbti patalynę, čiužinio užvalkalą 60 laipsnių vandenyje, skalbti reikėtų 90 min. Jei yra galimybė, patalynę reikėtų džiovinti džiovyklėje bent jau 30 min. Taip pat labai svarbu pašalinti visas dulkes, nes juose gali būti blakių kiaušinėlių – išsiurbti po lova, spintose ir kt. Būtina kurį laiką stebėti, ar požymiai nesikartoja. Blakės puikiai prisitaikiusios prie žmogaus gyvenimo sąlygų“, – perspėja biologas L. Grigaliūnas.

Kraujasiurbiai pridaro finansinių nuostolių

Dėl blakių gyventojai ne tik patiria emocinį išsekimą (bemiegės naktys, įkandimai ant kūno, baimė gultis į lovą ir kt.), bet ir finansinę žalą.

Minėta šeima, kurios namuose naikintos blakės, buvo priversta išmesti baldus, vaikai kurį laiką gyveno kituose namuose – užkrėstumas buvo labai didelis. Dažnas atvejis, kai žmonės kenkėjus bando naikinti patys: valo spintas actu, drabužius lygina karštu lygintuvu, pučia plaukų džiovintuvu, ant baldų pila karštą vandenį, kampus purškia dichlofosu, tačiau pastangos rezultatų neduoda – blakių tik daugėja. Tada žmonėms tenka išmesti ir naujus lovų čiužinius, baldus, ir drabužius. Norint to išvengti, labai svarbu nelaukti ir laiku imtis efektyvių naikinimo priemonių – išnaikinti blakių židinius.

Ar galima apsisaugoti nuo blakių?

L. Grigaliūnas pataria tikrinti dovanotus dėvėtus drabužius, minkštus žaislus, baldus. Atvykus į viešbutį, nuomojamą būstą ar kitą apgyvendinimo įstaigą rekomenduojama gerai apžiūrėti lovos čiužinį, lovos konstrukcijas ir pan.

Taip pat rekomenduojama parvykus po kelionės visus drabužius nedelsiant išskalbti 60 laipsnių vandenyje, gerai išvalyti, išsiurbti lagaminus. Šios priemonės sunaikina vabzdžius ir neleidžia išplisti po visus namus.