Ardė senas krantines

Šiuo metu jau yra naudojama naujai atstatyta "Klaipėdos naftos" krantinė Nr. 1, rekonstruojama ir krantinė Nr. 2. Prieš kelerius metus buvo ardomos jų senosios konstrukcijos – antstatas ir palai. Nuo to laiko tęsiasi ginčas tarp generalinio krantinių statytojo Latvijos kompanijos BMGS ir restruktūrizuojamos Lietuvos bendrovės "Tramera".

Lietuvos bendrovė tuomet ardė senąsias krantinių konstrukcijas. Už jas pagal susitarimus buvo sumokėta per 92 tūkst. eurų.

Kai darbai jau buvo atlikti, perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas, už darbus sumokėta, paaiškėjo, kad krantinių ardymo vietoje palikta broko. Po vandeniu kai kurie darbai buvo atlikti nekokybiškai, liko daug betono nuolaužų.

Trūkumus nustatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos samdyti narai, kai turėjo patvirtinti generalinio rangovo kompanijos BMGS darbus.

Latvių kompanija įpareigojo "Tramerą" pašalinti trūkumus, tačiau ji to nedarė, nes laikėsi nuostatos, kad tai ne jos padarytas brokas. BMGS savo lėšomis turėjusi išvalyti iš akvatorijos statybinį laužą ir tai jai kainavę per 99 tūkst. eurų.

Nenaudojo platformos

Dėl šios sumos ir prasidėjo ginčai teismuose. Jau praėjo nemažai laiko. Įprasta, kad tokiais atvejais ginčų arbitrais tampa dokumentai, prielaidos ir statybos ekspertai, kurie pateikia vienokių ar kitokių darbų eigos ekspertizes.

Remdamasis tiek ieškovo BMGS aiškinimu, tiek "Trameros" atsiliepimu, o svarbiausia – ekspertų išvadomis, Klaipėdos apygardos teismas pernai vasario 9 d. priteisė, kad "Tramera" Latvijos kompanijai turi sumokėti beveik 98 tūkst. patirtą nuostolį, be advokatų ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Esminis vieno eksperto aiškinimas buvo toks, kad ardant krantinių palą ir antstatus turėjo būti naudojama viena technologija – tokiu atveju statybinis laužas būtų kritęs ne į akvatoriją, o ant platformos.

"Tramera", vykdydama darbus, platformos nenaudojo. Eksperto vertinimu, todėl darbai ir buvę atlikti netinkamai.

Atrodytų, kad viskas lyg ir aišku. Netinkamai atlikai darbą, todėl mokėk kompensaciją tam, kas tą darbą turėjo perdaryti. Tačiau ne visada būna taip, kas akivaizdu.

Eksperto išvados buvusios panašios į ieškovo argumentus.

Nuo šiukšlių saugojo kesonas

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet kovo 3 d. panaikino 2021 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Jis ne tik reabilitavo "Tramerą", bet ir priteisė, kad kompanija BMGS jai sumokėtų bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad statybinis laužas akvatorijoje atsirado dėl "Trameros" kaltės. Nė vienas ekspertas nenustatė, kiek statybinio laužo buvo prieš krantinių ardymą ir kiek jo padaugėjo po atliktų darbų. Tai, kad jo buvo prieš ardymą, – faktas. Viename pasitarime buvo konstatuota, kad šiukšlių akvatorijoje būta ir prieš krantinių ardymą.

Dėl ardymo darbų broko Lietuvos apeliacinis teismas vėl nepriėmė kategoriškos išvados. BMGS buvo pasirašiusi darbų priėmimo aktą ir jame joks ardymo brokas nebuvo fiksuotas. Žinia apie ardymo broką atsirado vėliau.

Lietuvos apeliaciniame teisme pateiktas argumentas, kad vienas iš ekspertų ankstesniame teisme buvo įvardytas kaip šališkas. "Trameros" atstovai prašė jį nušalinti, tačiau teismas to nepadarė. Šališkumas buvęs patvirtintas palyginus teismo ekspertizės aktą su BMGS teismo procesiniais dokumentais. Eksperto išvados buvusios panašios į ieškovo argumentus.

"Tramera" teisme tikino, kad ji, nors ir nesinaudojo plaukiojančia platforma, naudojo metalinį kesoną, kuris taip pat neleidžia statybiniam laužui kristi į dugną. BMGS vis tiek laikėsi nuostatos, kad ant dugno rastos stambios statybinės šiukšlės – paslėptas "Trameros" darbo trūkumas.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2021 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teisme pernelyg buvo remtasi vieno eksperto išvadomis, nors buvo trijų ekspertizių aktai ir kitų ekspertų išvados skyrėsi.

Ar šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas išliks toks, koks yra dabar, parodys laikas. Jis gali būti skundžiamas, nes nėra galutinis.

Ginčas dėl atmušų

Po daugybės teismų, kur svarstyklės krypdavo tai į vieną, tai į kitą pusę, vasarį Uosto direkcija Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pralaimėjo nuo 2018 m. užsitęsusį ginčą.

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 6 d. priėmė Latvijos bendrovei „BMGS“ palankų sprendimą. Jis iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisė atlyginti 175 tūkst. 599 eurus nuostolių, 8 procentų metinių palūkanų ir per 16 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimasis vyko dėl dar 2016 m liepos 5 d. sudarytos rangos sutarties. Pagal ją „BMGS“ laimėjusi viešąjį pirkimo konkursą Klaipėdos uoste rekonstruoti 67 ir 68 krantines.

Vykstant darbams Uosto direkcija paprašė, kad „BMGS“ pakeistų jau numatytas uosto krantinių laivų švartavimo atmušas kitokiomis. Kai „BMGS“ atsisakė tai daryti, Uosto direkcija 2017 m. kovą nupirko atmušas iš kitos užsienio kompanijos.

Taikė naujesnes technologijas

Ginčas teismuose vyko dėl to, ar teisingai pasielgė Uosto direkcija, kai po konkurso, jau vykdant sutartį, sumanė pakeisti krantinių atmušų tipą.

Ji formaliai buvo pateikusi „BMGS“ komercinį pasiūlymą dėl naujų atmušų. Tai ir sukėlė abejonių teismuose – kodėl latvių kompanija neteikė pasiūlymo. Buvo konstatuota, kad ji nebeturėjusi realios galimybės pateikti naujo komercinio pasiūlymo, nes krantinių atmušos jau buvusios užsakytos iš kitos kompanijos.

Yra ir kita pusė. Uosto krantinių rekonstrukcija susijusi su itin didele svarba laivybai, kuri yra brangi, reikalauja, kad uosto rekonstrukcijai būtų naudojamos laikmetį ir technologijas atitinkančios naujausios medžiagos.

Manyta, kad valstybės įmonė tiek pagal juridines, tiek pagal verslo nuostatas turėjusi teisę keisti krantinių atmušas. Tai ji darė norėdama suvienodinti visas uosto atmušas. Todėl pradžioje teismai konstatavo, kad tą daryti buvę svarbių priežasčių.

Skirtingas teismų požiūris

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. priteisė, kad Uosto direkcija turės atlyginti „BMGS“ 36 tūkst. eurų nuostolį su 8 proc. palūkanomis. 2020 m. balandžio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą, palankų Uosto direkcijai. Jis ne tik panaikino priteistą 36 tūkst. eurų nuostolį, bet nurodė, kad „BMGS“ Uosto direkcijai turi atlyginti teismo išlaidas.

Viskas apsivertė po 2021 m. vasario 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą. Jis kvalifikavo, kad Uosto direkcijos veiksmai dėl vienašališko sutarties pakeitimo buvo neteisėti, neatitiko tų sąlygų, kurios buvo numatytos viešojo pirkimo procese.

Byla iš naujo grąžinta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2021 m. balandžio 6 d. ir nusprendė „BMGS“ išlaidas ir nuostolius perkelti Uosto direkcijai. Teismas visiškai patenkino „BMGS“ ieškinį – priteisė ne tik patirtas išlaidas, bet ir nurodytą dėl sutarties keitimo negautų pajamų dydį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas teigė, jog nepaisant to, kad byla buvo pralaimėta ir teks sumokėti latviams negautas pajamas, apibendrinus uostas iš to laimėjo.

Atsisakius seno tipo atmušų ir įsigijus naujas buvo ne tik pagerinta uosto krantinių technologija, bet viską įvertinus dar pasiektas ir bendras teigiamas finansinis balansas.

Nesutarė dėl atmušų

Istorija sukasi dar nuo 2016 m., kai Uosto direkcija sudarė sutartį su „BMGS“ dėl 67 ir 68 krantinių rekonstrukcijos.

Darbai vyko, tačiau 2017 m. gegužę Uosto direkcija atsisakė dalies rekonstrukcijos projekte numatytų atmušų ir paprašė jas pakeisti modernesnėmis. „BMGS“ kvalifikavo, kad dėl išlaidų darbuotojams, konsultacijų ji patyrė nuostolių.

Teismuose ji pareikalavo, kad Uosto direkcija atlygintų per 175 tūkst. eurų nuostolį.

Uosto direkcijos atstovai tikino, kad nebuvo atsisakyta atmušų kaip įrenginių, o paprašyta pakeisti juos kitais. Ji prašiusi, kad „BMGS“ pateiktų komercinį pasiūlymą dėl kitų kitos specifikacijos atmušų ir jų montavimo kainos.

Kai ši atsisakiusi tai daryti Uosto direkcija sudariusi atmušų pirkimo sutartį su kompanija „Trelleborg Offshore & Construction AB“.

Panaikino priteistą žalą

Prasidėjo teismų maratonas. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. iš dalies tenkino „BMGS“ prašymą – priteisė jai iš Uosto direkcijos per 36 tūkst. eurų. Teismas kvalifikavo, kad atsirado sąlygos, jog „BMGS“ negalėjusi pateikti naujo komercinio pasiūlymo dėl atmušų, nes jos jau buvusios užsakytos iš kitos kompanijos.

Klaipėdos apygardos teismas kvalifikavo, kad uosto krantinių rekonstrukcija susijusi su itin didelės svarbos laivybos ūkine ir komercine veikla. Be to, laivyba esanti itin brangus ir didelių investicijų reikalaujantis verslas, dėl to uosto rekonstrukcijos ir kiti statybos darbai turėjo būti vykdomi naudojant šį laikmetį atitinkančias medžiagas, technologijas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. priteistą per 36 tūkst. eurų nuostolių atlyginimą panaikino. Jis „BMGS“ ieškinį atmetė ir priteisė, kad ji Uosto direkcijai sumokėtų teismo išlaidas. Teismas konstatavo, kad Uosto direkcija, atsiradus būtinybei, galėjo vienas atmušas keisti kitomis, taip uoste vienodinant atmušas ir gerinant jo eksploatavimą. Ji turėjusi teisę nutraukti sutarties dalį su „BMGS“, nes su ja nepriėjus prie sutarimo dėl naujų atmušų pakeitimo. Todėl tai padariusi ir įsigijusi naujas atmušas iš kito kliento.

Įžvelgė vienašališkumą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m vasario 24 d. priėmė latvių bendrovei „BMGS“ palankų sprendimą.

Šis teismas įžvelgė, kad, nutraukus nepasibaigusią sutartį ir paskelbus naują sutartį dėl atmušų pirkimo, buvę pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.

„BMGS“ 2017 m. liepos 17 d. rašte buvo nurodžiusi, kad atsisako pasirašyti naują sutartį dėl kainos mažinimo, nes tai prieštarautų viešųjų pirkimų įstatymui. Ji deklaravo, kad toliau tęs darbus pagal sutartį. Po šio rašto Uosto direkcija 2017 m. liepos 28 d. raštu atsisakė dalies darbų. Aukščiausiasis Teismas iškėlė klausimą – ar buvo galimas toks vienašališkas darbų atsisakymas, kas reikštų vienašališką sutarties pakeitimą? Juo labiau kad byloje nėra duomenų, kad darbai būtų buvę vykdomi netinkamai ar vėlavę.

„Iš nacionalinės ir tarptautinės jurisprudencijos išeitų, kad kiekvienas esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kuris pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, yra draudžiamas“, – konstatavo Aukščiausiasis Teismas.

Jis kvalifikavo Uosto direkcijos veiksmus vienašališkais pakeičiant sutartį. Byla grąžinta teismams išanalizuoti žalą, kurią dėl šios sutarties nutraukimo patyrė Latvijos bendrovė „BMGS“.

Priverstos dirbti Lietuvoje

Tai patvirtino vienos iš nuolat Klaipėdos uoste dirbančios hidrotechnikos statybos darbų kompanijos BMGS valdybos pirmininkė Svetlana Afanasjeva. Ji davė interviu Latvijos laikraščiui „Diena Bizness“, kur apgailestavo, kad kompanija priversta dirbti Latvijos uostuose, o jų pagrindinio konkurento – Klaipėdos uosto statybose.

„Vystome kaimyninės šalies uostą, padedame Lietuvos ekonomikos augimui. Galvojame apie Latviją, norime kelti jos ekonomiką, bet realiai didiname Lietuvos tranzito verslą“, - pastebėjo ji. 

Latvijoje svarstoma, kodėl susidarė situacija, kai jos kompanijos, ne tik BMGS, bet ir kitos priverstos dirbti Lietuvoje.

„Ventspilio ir Rygos uostuose vystymo programos gerokai vėluoja. Paimkime, kad ir tą pačią Krivu salą Rygos uoste. Pradžioje buvo suplanuota, kad ji pradės veikti 2018 metais. Bet projektas sustojo. Mums su darbo jėga ir resursais neįmanoma laukti, kada kas prasidės. Mes norime uždirbti, todėl esame priversti ieškoti darbo kitur. Klaipėdos uoste nuolat yra darbo, vyksta statybos ir palyginti su Latvijos uostais, vyksta nuolatinis jo augimas“, - aiškino S.Afanasjeva.

Pagyros Klaipėdai

Vienos didžiausių Latvijos statybos kompanijos vadovė įžvelgia, kad Klaipėdos uostas yra gerokai patrauklesnis nei Latvijos uostai. Pirmiausia jai patinka tai, kad Klaipėdos uostas turi aiškią ir tikslią vystymosi iki 2020 metų strategiją. Taip pat dėliojamas Klaipėdos uosto vystymo 25 metų planas.

„Klaipėdos uoste yra ne šiaip sau planas ant popieriaus. Bet tas planas ir nuosekliai vykdomas. Jei yra kokie nors sutrikimai – tai ne ilgesniam kaip 2-3 mėnesių laikotarpiui. Tai ir lėmė, kad Klaipėdos uosto vystymo dinamika yra teigiama. Jis vienintelis tarp rytinės Baltijos jūros šalių, kur krovinių krova nuolat ir stipriai auga“, - pastebėjo S.Afanasjeva.

„Rygos uostas, anot jos, pagal savo galimybes galėtų krauti 30-40 proc. daugiau nei Klaipėda. Tačiau Klaipėdos uoste mąstoma apie visai naują vystymosi perspektyvą. Jis nori statyti išorinį uostą šalia Klaipėdos. Jei tai jam pavyks Klaipėda taps labai rimtu konkurentu Latvijos ir Estijos uostams“, - vertino Latvijos verslininkė.  

Ginčijosi teismuose

BMGS – Latvijoje žinoma kompanija. Ji sukurta nuo 1952 metų veikusios „Belmorhidrostroj“ bazėje. BMGS skelbia, kad ji Klaipėdoje 1972 metais pastatė Vakarų laivų gamyklos bazę, 1986 metais – Tarptautinę jūrų perkėlą,1996 metais dalyvavo Klaipėdos naftos terminalo rekonstrukcijoje. Šios kompanijos filialas Lietuvoje atidarytas 2001 metais. Per tą laiką Klaipėdos uoste ji rekonstravo 5 ir 6, taip pat 143A krantines, statė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą prie Kiaulės nugaros. 2016 metais ji Klaipėdos uoste atliko Smiltynės keleivių prieplaukos dalies rekonstrukciją, 2015 metais pertvarkė 43-45 krantines.

„Mes pakeitėme kompanijos politiką. Pradžioje darbuotojus į Klaipėdą veždavomės iš Latvijos, bet dabar susiradome vietinius statytojus ir netgi inžinierius. Per artimiausius 2-3 metus planuojame dar plėsti savo veiklą Lietuvoje“, - aiškino S.Afanasjeva.

Klaipėdos uoste BMGS buvo įsivėlusi ir į teismus dėl uosto objektų. Ji 2015-2016 metais buvo apskundusi Uosto direkcijos konkursą, kurio laimėtoja buvo pripažinta kita Latvijos kompanija „Latvijas tilti“. BMGS įrodinėjo, kad „Latvijos tilti“ už krantinių 67 ir 68 statybos darbus buvo pasiūliusi neįprastai mažą kainą. Kol vyko ginčai teismuose, kuriuos Uosto direkcija laimėjo, keitėsi statybos darbų įkainiai ir konkurso laimėtoja „Latvijos tilti“ atsisakė vykdyti sutartį. Tuomet dėl to objekto buvo deramasi su antroje vietoje buvusia BMGS, kurios kaina konkurse, kurį skundė, buvo 1,7 mln. eurų didesnė. 

Klaipėdoje netgi buvo kilę nuomonių, kad galbūt Latvijos kompanijos daugiau nei metus vilkino projektą dėl didelės konkurencijos tarp Latvijos ir Lietuvos uostų.