Tai trečiadienį bendraudamas su ukrainiečių žurnalistais Briuselyje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, šiandien kai kurių šalių atstovai priėjo prie jo ir pasakė, kad nevyks į ESBO ministrų posėdį dėl S. Lavrovo dalyvavimo, tačiau viešai apie tai nekalbės. Dar kelių šalių ministrai šiandien dalyvaus vakarienėje Skopjėje, kuri vyks be Rusijos URM vadovo, tačiau rytoj oficialiojoje dalyje, į kurią atvyks S. Lavrovas, jie nedalyvaus.

„Yra daugiau nei keturios šalys, kurios nepritaria S. Lavrovo dalyvavimui (ESBO ministrų posėdyje Skopjėje), bet kiekviena šalis pati sprendžia – ir mes tai gerbiame, – kaip parodyti šį nepritarimą“, – sakė D. Kuleba.

Komentuodamas Šiaurės Makedonijos pirmininkavimą ESBO, jis pažymėjo, kad ši šalis visus metus principingai ir nuosekliai rėmė Ukrainą, ir padėkojo už tai.

„Kai dėl sprendimo pakviesti S. Lavrovą, tai yra grupė ESBO šalių, kurios mano, jog šis žingsnis turėjo būti žengtas siekiant išgelbėti ESBO nuo visiško kolapso ir žlugimo, kadangi reikia priimti sprendimus dėl biudžeto, dėl pirmininkavimo ir dėl vadovų skyrimo. Mano pozicija gerai žinoma: jei mes tikrai norime išgelbėti ESBO, tai turime arba atkurti ESBO be Rusijos, arba rasti būdą, kaip Rusiją pašalinti iš ESBO“, – pabrėžė Ukrainos URM vadovas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba boikotuos ESBO ministrų posėdį, kadangi į jį atvyks Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

Dėl tos pačios priežasties į Skopję nevyks Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai.

Opozicijos grupes, kurios skundžiasi, kad valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) rengiamas referendumas dėl kelių opių klausimų yra bandymas manipuliuoti spalio 15 dieną vyksiančių parlamento rinkimų rezultatais, tai paskatino paskelbti apie plebiscito boikotą.

Rinkėjus sutelkti mėginantys PiS nori, kad lenkai atsakytų į keturis klausimus.

Bus klausiama, ar žmonės pritaria valstybinių įmonių privatizavimui, pensinio amžiaus ilginimui ir pasienyje su Baltarusija esančios tvoros išmontavimui.

Rinkėjų taip pat bus klausiama, ar jie nori priimti tūkstančius nelegalių imigrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų pagal Europos Sąjungos susitarimą, kurį PiS pasmerkė kaip primestą Briuselio biurokratijos.

Parlamento balsavimas dėl referendumo surengimo rinkimų dieną buvo priimtas 234 balsais už, 210 – prieš ir septyniems susilaikius.

Vyriausybė teigia, kad šie klausimai yra labai svarbūs Lenkijos ateičiai, o referendumas yra galimybė visuomenei pareikšti savo nuomonę.

Opozicija baiminasi, kad pergalės atveju jų manevravimo galimybės būtų ribotos, jei referendumo rezultatai paremtų PiS propaguojamą populistinę politiką.

Manipuliavimas rinkimais

Opozicija pasmerkė sprendimą surengti referendumą pavadinusi jį gėdinga populistine rinkimų agitacija.

„Jūs metate lenkams prieš nosis nesvarbius klausimus, kurių šiandien niekas, jokia partija nekelia“, – sakė kairiųjų įstatymų leidėjas Krzysztofas Gawkowskis (Kšyštofas Gavkovskis).

Jo kolegė Joanna Senyszyn (Joana Senišin) referendumo klausimus pavadino „labai kvailais, tendencingais, ideologizuotais, antieuropietiškais“ ir pagrįstais netiksliomis arba klaidingomis prielaidomis.

Tačiau vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris (Piotras Miuleris) apkaltino Donaldą Tuską, kuris vadovauja pagrindinei opozicinei liberalų partijai „Piliečių platforma“ (PO), kad jis „šio referendumo bijo kaip velnias švęsto vandens“.

D. Tuskas, buvęs ministras pirmininkas ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, yra nuolatinis PiS taikinys.

Paulina Hennig-Kloska (Polina Henig-Kloska) iš centristų partijos „Polska 2050“ taip pat pasmerkė referendumą. Ji sakė, kad tai yra priemonė manipuliuoti rinkimais ir dar kartą suskaldyti visuomenę.

Opozicija taip pat teigia, kad referendumas yra būdas apeiti teisinius rinkimų išlaidų apribojimus, nes referendumo kampanijai tokie apribojimai netaikomi.

PiS valdžioje yra nuo 2015 metų, o rinkėjų apklausos rodo, kad PiS turėtų sulaukti 33 proc. balsų. Aplink PO susibūrusi opozicinė koalicija šiuo metu apklausose užima antrąją vietą, sulaukdama 29 proc. paramos.

Toliau su 12 proc. balsų rikiuojasi „Konfederacijos“ partija, „Trečias kelias“, kaip prognozuojama, surinks 9,5 proc., o kairieji – beveik 9 proc. balsų.

Maskvai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą, TOK dar nėra nusprendęs, ar kitais metais vyksiančiose vasaros olimpinėse žaidynėse leisti rusų ir baltarusių sportininkams varžytis po neutralia vėliava.

2011 m. Ukrainos trišuolio pasaulio čempionė Olha Saladucha, dabar dirbanti įstatymų leidėja, prašo, kad jos tėvynainiams nebūtų keliamas ultimatumas.

„Tikiuosi, kad nei TOK, nei Prancūzijos vyriausybė neprivers mūsų rinktis: boikotuoti žaidynes arba spausti ranką tiems, kurie yra susitepę ukrainiečių krauju“, – naujienų agentūrai AFP sakė O. Saladucha.

Vienas iš daugelio Ukrainos sportininkų, kovojusių fronte, yra 800 metrų bėgikas Dmytro Kovalčiukas.

Jo viltys dalyvauti kitų metų olimpinėse žaidynėse žlugo, kuomet kovodamas fronte jis patyrė rimtą peties traumą.

„Manau, kad (olimpinės žaidynės) nėra tinkama vieta tiems, kurie neša į pasaulį smurtą, mes neturėtume to ignoruoti“, – AFP sakė D. Kovalčiukas.

„Manau, kad olimpinės žaidynės suvienija žmones“, – pridūrė jis.

„Kaip galime susivienyti su tais, kurie leidžia raketas, smarkiai apšaudo objektus ar namus ir žudo žmones?“ – klausė vyras.

Pasak šių sportininkų, karas paveikė ne tik atletus, bet ir sporto infrastruktūrą.

„Žuvo mažiausiai 317 sportininkų ir trenerių“, – sakė O. Saladucha.

„Tai ne tik kareiviai fronte, bet ir žmonės užnugaryje. Priešas sąmoningai ir sistemingai naikina mūsų sporto infrastruktūrą. Iki šios dienos buvo apgadinti 343 sporto objektai, 95 iš jų visiškai sunaikinti“, – pridūrė ji.

O. Saladucha nurodė, kad olimpinių žaidynių boikotas būtų kraštutinė priemonė. Ji tikisi, kad Prancūzija įsiklausys į Kyjivo reikalavimą uždrausti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti kitų metų olimpinėse žaidynėse.

Anot jos, olimpiadoje Rusijos ir Baltarusijos atletai galėtų dalyvauti tik su viena sąlyga.

„Kitas sprendimas galėtų būti tas, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, norintys dalyvauti žaidynėse, pasirašytų antikarinę deklaraciją“, – pareiškė O. Saladucha.

„T. Bachas atkakliai ignoruoja daugumos nuomonę“

Rusams ir baltarusiams jau leidžiama dalyvauti tarptautiniuose teniso turnyruose, ir jie dažnai varžosi su ukrainiečiais, kurie protestuodami atsisako paspausti ranką varžovui po mačo.

Kaip galime susivienyti su tais, kurie leidžia raketas, smarkiai apšaudo objektus ar namus ir žudo žmones?

Tačiau lengvosios atletikos sportininkai nesusiduria su šia dilema, nes Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF) yra viena iš kelių, atmetusių TOK rekomendaciją.

Ukrainos sporto ministro iškelta idėja boikotuoti olimpines žaidynes taip pat neįtikina Anos Ryžikovos – triskart Europos čempionato 400 m barjerinio bėgimo prizininkės.

„Nemanau, kad tai tinkamas sprendimas“, – AFP sakė ji.

„Galbūt ministras turėjo tam rimtų priežasčių“, – pridūrė A. Ryžikova.

„Tačiau tikiuosi, kad rusų ar baltarusių nebus įsileista ir mes galėsime varžytis olimpinėse žaidynėse“, – teigė sportininkė.

Dėl galimo olimpiados boikoto ukrainiečių gretose kyla nesutarimų, tačiau Ukrainos sportininkai vieningai nepritaria TOK vadovo Thomas Bacho (Tomo Bacho) raginimams rasti kelią sportininkams iš Rusijos ir Baltarusijos bent jau bandyti patekti į 2024 m. olimpines žaidynes Paryžiuje.

T. Bachas teigia, kad jei Rusijos ir Baltarusijos sportininkams neleidžiama varžytis dėl jų vyriausybių veiksmų, tai reiškia, kad pažeidžiamos jų žmogaus teisės.

„Man atrodo, kad visa sporto bendruomenė šaukia, jog Rusijos sportininkams olimpinėse žaidynėse ne vieta, o T. Bachas atkakliai ignoruoja daugumos nuomonę“, – sakė A. Ryžikova.

Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos prezidentas „Sebastianas Coe (Sebastianas Kou) sutiko su mūsų argumentais ir supranta, koks baisus šis karas yra ir sportui“, pridūrė ji.

„Thomas Bachas labiau nerimauja dėl to, kad rusai neteko teisės dalyvauti varžybose, o ne dėl to, kad ukrainiečiai neteko ne tik teisės sportuoti, bet ir žmogaus teisės į gyvenimą“, – pareiškė A. Ryžikova.

Skandinavai nusprendė boikotuoti JAV milžinės, garsios sausainių ir šokolado gamintojos „Mondelez International“ produkciją. Jai priklauso tokie prekių ženklai, kaip „Milka“, „Oreo“, „Jacobs“, „Belvita“, „Barny“ ir kt.

Atsisakyti šių produktų Skandinavai nusprendė ne dėl suprastėjusio skonio, o dėl to, kad „Mondelez“, praėjus daugiau nei metams nuo karo Ukrainoje pradžios, vis dar dirba Rusijoje. Ukraina šią bendrovę įtraukė į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą.

„Mums tai buvo sunkus sprendimas. Bendradarbiavome jau seniai, bet kol „Mondelez“ yra kompanijų sąraše, remia neteisybę ir karą, mes toliau bendradarbiauti negalime“, – sakė Norvegijos žygių asociacijos generalinis sekretorius Dagas Terje‘as Klarpas Slovangas.

Kad nutraukė prekybą „Mondelez“ produkcija per pastarąsias tris dienas paskelbė ir Skandinavų oro linijos „SAS“ ir „Norwegian air“, taip pat kai kurie viešbučiai, mažmeninės prekybos tinklai, geležinkelių grupė ir kt. Panašūs raginimai girdėti ir Lietuvoje.

„Mane iš tikrųjų nustebino, kad šita iniciatyva ateina iš didelių Skandinavijos verslų, viešbučių, parduotuvių ir kitur, kur prekiaujama šiais produktais. Tai labai svarbi moralinė pozicija. Manyčiau, kad, pavyzdžiui, skandinaviškos kilmės „Rimi“ galėtų prie to prisidėti ir būti lyderiais“, – siūlė organizacijos „Res publica“ vadovas Giedrius Sakalauskas.

Raginimų boikotuoti iš Rusijos kelio niekaip nerandančius verslus jau buvo ne vienas, tačiau Lietuvoje tokios akcijos greitai išsikvepia, o be viešo sugėdinimo daugiau nieko ir nepasiekia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Ne pirmas kartas, kai įvairūs prekių ženklai yra boikotuojami. Deja, to poveikio, kurį įsivaizduoja tie, kurie boikotuoja, nesulaukia. Kalba, kad vertybiškai svarbus pasirinkimas, tačiau tiesa yra tokia, kad eina į prekybos tinklus ir perka visas prekes“, – sakė ekspertė.

„Aš manau, kad yra efektas. Tikrai yra atvejų, kai pilietinės iniciatyvos kažko tai nepirkti, paveikia. Šiuo konkrečiu atveju, manau, kad bet kas, kuo galime padėti Ukrainai, yra naudinga. Galų gale, išreikšti pilietinę poziciją yra teisinga“, –  priešingai teigė G. Sakalauskas.

Apie verslus, kurie vis dar veikia Rusijoje, viešai kalbėta šimtus kartų. Nepaisant to, prekybos tinklai sako jokio pokyčio pirkėjų elgesyje nepastebėję.

Tačiau kalbintų gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni sako: „Kainos ir skonis svarbiau. Nežinau, didelio dėmesio nekreipiu.“ Tačiau kiti teigia priešinai: „Ne, neperku, ignoruoju.“, „Tikrai neperkame. Palaikome Ukrainą ir nenorime palaikyti Rusijos.“

Anot ekspertų, yra ir principingų pirkėjų, tačiau tokių – tikrai ne dauguma. Apsisprendimui įtaką daro ir ekonominė situacija.

„Didžioji dalis yra tie, kurie žiūri į kainą, kuriems kaina yra svarbi. Kalbant apie Lietuvą – kaina išskirtinai svarbi“, – kalbėjo ekspertė.

Galbūt tokiu atveju principingesni galėtų būti prekybos tinklai?

„Visų pirma, noriu pabrėžti, kad mes buvome vienas pirmųjų tinklų, kurie, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, išmetė visus Rusijoje ir Baltarusijoje gamintus produktus. Dėl kitų produktų – tikimės tiekėjų sąmoningumo“, –  teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Tad bent kol kas sekti Skandinavų pavyzdžiu prekybos tinklai neplanuoja.

„Nuolat sekame į ES sankcijų paketą įtrauktų juridinių asmenų sąrašą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais asmenimis nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Pagal viešai prieinamus duomenis nematome, jog kompanija „Mondelez“ būtų įtraukta į sankcionuotų juridinių asmenų sąrašą. Tačiau, atsižvelgdami į keliamus klausimus, papildomai kreipsimės į tiekėją tam, kad šis pateiktų visus duomenis apie galutinius kompanijos „Mondelez“ naudos gavėjus“, – tikino „Maximos“ komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

„Šiuo metu esame iš gamintojo gavę poziciją, kad jie neparduoda prekių, kurios pagamintos Rusijoje ir Baltarusijoje“, – papildė „Iki“ atstovė

Tiesa, „Mondelez“ saldumynų gamintoja teisinasi, kad Rusijoje šiuo metu vykdo tik ribotą veiklą, esą, ten nebeinvestuoja ir nesireklamuoja.

„Jeigu jau ministrė nesugeba rasti laiko pokalbiui su opozicinėmis frakcijomis, tas keistas požiūris, kad opozicija reikalinga tik kaip statistinis vienetas, kad sėdėtų salėje ir balsuotų už įstatymų priėmimus, nes kitaip neišeina priimti. Tai mes sakome – tegu ministrė pasako bent pagal savo užimtą darbotvarkę, kurią dieną ji gali mums rasti laiko. Mums tik reikia dienos ir valandos“, – BNS sakė opozicinės „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

Opozicija dalyvavo tik balsuojant dėl darbo užmokesčio savivaldos politikams, kartu panaikinant vadinamąsias kanceliarines išmokas, ir didesnių vaiko priežiūros bei motinystės išmokų mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, kiti priėmimai strigo trūkstant kvorumo. Įstatymams priimti riekia, kad balsavime dalyvautų bent 71 Seimo narys.

„Mes ją (A. Bilotaitę – BNS) kvietėme šią savaitę, gal ji rastų laiko šiandien arba ketvirtadienį susitikti su visomis opozicinėmis frakcijomis. Ji mums parašė, kad ne, negaliu, prašau pateikti klausimus raštu, ji net nesvarstė galimybės ateiti jai patogiu laiku, pareiškė – aš pas jus neisiu, duokite klausimus raštu“, – kalbėjo A. Norkienė.

Jeigu jau ministrė nesugeba rasti laiko pokalbiui su opozicinėmis frakcijomis, tas keistas požiūris, kad opozicija reikalinga tik kaip statistinis vienetas, kad sėdėtų salėje ir balsuotų už įstatymų priėmimus.

Opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė BNS sakė, kad kol kas priėmimus opozicija blokuos iki rytinio posėdžio pabaigos.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad į klausimus atsakys Seimo tribūnoje, prieš tai gavusi klausimus raštu.

„Jeigu yra kvietimai, dalyvauju visuose pasitarimuose ir visuose formatuose, tiesiog šiandien aš klausimų dar nemačiau, tie klausimai turėtų būti pagal Seimo statutą pateikiami raštu ir per nustatytą laiką aš esu pasirengusi atsakyti. Aš nesuprantu, kas šiandien keliama, nesuprantu, kodėl nėra vadovaujamasi parlamente statuto normomis ir kas čia vyksta per procesai“, – sakė A. Bilotaitė.

„Valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga pažymėjo, kad „žanrai, kuomet užduodami klausimai raštu, skiriasi nuo dalyvavimo ir atėjimo pas opozicines frakcijas, kai į klausimus atsakoma daug plačiau nei per Vyriausybės pusvalandį“.

„Jūs atsisakote susitikti vengdama viešumo, nenorėdama tokiam formate atsakinėti, norėdama apsidrausti“, – teigė A. Veryga.

„Aš labai prašau pagarbos, nes ministrai turi užimtą darbotvarkę, daug klausimų, ir prašau pagarbos organizuojant formatus. (...) Prašau naudotis, yra galimybė tai padaryti pagal Seimo statutą, ir aš esu pasirengusi atsakyti, tikrai nieko nevengiu, nes klausimai yra susiję su migrantų krizės suvaldymu. Krizė suvaldyta, siena apsaugota, dėl savo sprendimų esu visiškai tikra ir rami“, – į tai atsakė A. Bilotaitė.

Seimo statutas numato, kad kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai ir kiti atskaitingi pareigūnai. Klausimai raštu per Seimo posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki posėdžio.

Ministrus ar jų įgaliotus tarnautojus frakcijų kvietimu dalyvauti jų posėdžiuose įpareigoja Vyriausybės įstatymas. pagal jį, Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.

Vidaus reikalų ministrė pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl neteisėtų migrantų priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registracijos centruose.

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę konstatavo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai. Teismas nurodė, kad Seimas turėjo teisę nustatyti ribojimus, tačiau juos taikant visiems nebuvo sudaryta galimybė įvertinti kiekvieno migranto situaciją individualiai.

Ministrė teigė, kad po tokio KT sprendimo įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bus keičiamas, bet tvirtino, kad jos inicijuoti sprendimai buvo būtini, siekiant suvaldyti migrantų krizę.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Kosove gyvena apie 120 000 serbų, daugelis jų – keturiuose šiauriniuose rajonuose, kurie ribojasi su Serbija ir kuriuose sekmadienį vyksta vietos rinkimai. Jais siekiama atkurti vietos valdžios darbą po to, kai lapkritį iš tarybos atsistatydino etniniai serbai.

Šiauriniuose rajonuose dažnai kyla neramumų, nes daugelis etninių serbų, kaip ir Belgradas, niekada nepripažino Kosovo nepriklausomybės paskelbimo 2008 metais.

Iš 45 000 rinkėjų, turinčių teisę balsuoti sekmadienį, 95 proc. yra etniniai serbai. Belgradas remia boikotą ir siekia tam tikros autonomijos serbų mažumai Kosove, kur dauguma iš 1,8 mln. gyventojų yra etniniai albanai.

„Nekenčiu visų, kurie dalyvauja šiuose rinkimuose,.. nes jie pripažįsta albanų valstybę“, – sakė šiaurinės Mitrovicos gyventojas Milanas Bulatovičius, turėdamas omenyje nepriklausomą Kosovą.

Rinkimų komisijos pirmininkas Kreshnikas Radoniqi (Krešnikas Radonikis) sakė, kad 19 balsavimo apylinkių sekmadienį atsidarė kaip planuota. Apie smurto atvejus nepranešta.

Sekmadienio boikotas teoriškai reiškia, kad etninių albanų partijos gali perimti vietos tarybų kontrolę šiaurėje.

Kosovo ir Serbijos lyderiai kelis mėnesius dalyvauja Europos Sąjungos vadovaujamose derybose, didėjant spaudimui normalizuoti santykius, bet susitarimo vis dar nepasirašė.

Laiške Ukrainos nacionaliniam olimpiniam komitetui Th. Bachas ketvirtadienį teigė, kad Ukrainos pastangos „spausti“ kitas šalis boikotuoti 2024 metų žaidynes yra „labai apgailėtinos“.

„Protingai perku, noriu pasakyti, tegul valdžia nepasakoja pasakų, kad infliacija yra 20 proc. Infliacija yra 50 proc. per mėnesį. Pažiūrėkite į kainas. Aš perku sausus pusryčius, kurie kainavo 1,60 euro. O per savaitę jų kaina op ir užaugo staiga iki 2,20 euro. Jeigu nors kiek draugaujate su matematika, paskaičiuokite, mieli lietuviai, ar jūsų algos kyla po 20–50 proc. kas mėnesį“, – piktinosi prekybos centre užkalbintas pirkėjas.

„Be abejo, maisto kainos kyla. Labiausiai pabrango pieno produktai, taip pat – duona, kai kurie vaisiai“, – teigė pašnekovė.

„Na, pensininkui jau apie jokius saldumynus prie arbatos vakare nė nesvajoti. Kokie saldumynai, kai jų kainos kosminės. Labiausiai, mano galva, pabrango mėsa, pieno produktai ir saldumynai“, – vardijo senjoras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pastebėjau, kad pigiausios prekės pabrango daugiausiai“, – sakė kita pirkėja.

„Dabar stengiuosi neprisipirkti nesąmonių, sąmoningai planuoju pirkinius, kad kažką kelioms dienoms pasigaminti, sutaupyti“, – porino moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Maisto kainos Lietuvoje tikrai auga beprecedenčiai“ , – konstatavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

„Kai perki vis tas pačias prekes, matai, kad tai 5 centais, paskui 10 centų ir 20 centų jau prekė brangesnė. Galiausiai – jau dvigubai“, – kalbėjo pirkėja.

„Viskas pabrango. Kai už litrą pieno reikia mokėti vos ne 2 eurus, pasakyčiau, kad tikrai brangu“, – porino pašnekovė.

Kai kurie kainų ekspertai siūlo boikotą. Esą taip kainas numušti gali patys pirkėjai.

„Verslas kainas mažina ne iš geros širdies, ne dėl Valstybės nurodymų, o tada, kai krenta jų apyvarta“, – teigė „Pricer.lt“ Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną tik įvaryti į kampą.

Esą, jei žmonės nustotų pirkti labiausiai išbrangusias prekes, pavyzdžiui, pieno produktus, jų kainas verslas būtų priverstas mažinti.

„Lietuvoje žmonės nesugeba susiorganizuoti ir vieningai boikotuoti. Jie keičia elgseną tik įvaryti į kampą“, – sakė P. Čepkauskas.

Lietuvoje yra buvę boikotų. 2016-aisiais nepasitenkinimas kilo dėl daugiau kaip perpus pabrangusių žiedinių kopūstų. 2020-aisiais – dėl „Grigeo“ skandalo  baikotuota „Grite“ produkcija. Pernai bandyta boikotuoti „Viči“ gaminius dėl niekaip iš Rusijos vis nepasitraukiančio Visvaldo Matijošaičio. Prekybininkai apie šiuos boikotus kalbėti atsisakė. Tačiau neoficialiai tikino, kad nei viena tokia iniciatyva ilgalaikio efekto neturėjo nei kainai, nei pardavimams. Ekonomistai priduria, kad atsisakyti kurio nors prekės ženklo įmanoma, tačiau siūlymas boikotuoti visą sektorių, skamba utopiškai.

„Kai šoktelėjo degalų kainos, matėme, vartojimas tik šiek tiek pasikeitė, nors visi manė, kad niekas nepirks jų, kai litras kainuoja 2 eurus. Pienas taip pat yra būtina prekė“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kad boikotas – ne išeitis, mano ir gyventojai, ir Lietuvos banko vadovas.

„Toks sprendimas boikuoti nėra išeitis, nes vartotojas turbūt mažiau nevalgys“, – teigė G. Šimkus.

„Aš tikrai nepirkčiau kažkokios vienos prekės, bet kaip susitarti visiems, to net nesivaizduoju“, – teigė pašnekovė.

„Nemanau, kad tai duotų rezultatų, visi – gamintojai, pardavėjai – savo vis tiek  pasiimtų“, – svarstė vyras.

Gyventojai dėl nevaldomų maisto kainų augimo pasigenda valstybės veiksmų.

„Reikia pasiaiškinti, kodėl kainos nemažėja. Ir kuras atpigo, ir elektra, bet parduotuvėje mes to  kainų mažėjimo nepastebime“, – teigė moteris.

Lietuvos bankas atliko maisto kainų augimo analizę. Kriminalo nerado, tačiau išsiaiškino tai, ką jau seniai žino kiekvienas į parduotuvę einantis gyventojas. T. y. – kad verslas visą infliacijos naštą perkėlė būtent galutiniam vartotojui. Savo tyrimą Lietuvos bankas oficialiai pristatys kitą savaitę, tačiau jame nebus jokių siūlymų, kaip sumažinti ar bent pristabdyti maisto kainų augimą. 

Praėjusią savaitę į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kurį nemaloniai nustebino vienoje „Aibės“ tinklo parduotuvių rastas rusiškas žaislas.

Į parduotuvę Linkmenų kaime Ignalinos rajone užsukę žmonės galėjo įsigyti ne šiaip neutralią prekę, pagamintą Rusijoje. Tai buvo žaislinis policijos automobilis su rusiškais užrašais. 

„Šiuo žaislu jau nebeprekiaujama parduotuvėje“, – sureagavo į portalo kauno.diena.lt užklausą prekybininkai ir išėmė iš prekybos.

Šiuo žaislu jau nebeprekiaujama parduotuvėje.

„Pirmiausia, dėkojame „Aibės“ pirkėjams, kurie pastebėjo prekę ir informavo. Patikrinę, iš tiesų žaislų lentynoje radome vieną vienetą, kurį jau išėmėme iš prekybos. Prekė atsitiktinai liko prekyboje, kadangi tikrinant pagal prekės kodą, šio žaislo – mašinėlės su rusiškomis raidėmis, kilmės šalis kita. Prekės importuotos į Lietuvą iš Kinijos beveik prieš dvejus metus, dar 2020 metų pabaigoje“, – nurodė „Aibės“ Rinkodaros departamento vadovė Vitalija Ročė. 

Ji pridūrė, kad „Aibė“ rusiškų ir baltarusiškų kilmės prekių nebeperka nuo 2022 metų pradžios. „Pavienėse parduotuvėse galima rasti tik prekių likučių“, – teigė V. Ročė.