Pastarosiomis dienomis saugumo agentūros perspėjo dėl šventiniu laikotarpiu išaugusio išpuolių pavojaus.

Sunkvežimiais ir motociklais atvažiavę kovotojai ketvirtadienio vakarą šturmavo daugiausia krikščionių gyvenamą Pemio kaimą Borno valstijoje. Jie šaudė nesirinkdami ir padeginėjo pastatus, sakė vietos sukarintų pajėgų vadas Abwaku Kabu (Abvakus Kabus).

Daugelyje Nigerijos rajonų vietos bendruomenės atkūrė ginkluotus savigynos būrius arba vietos sukarintas pajėgas savigynai nuo kovotojų.

„Teroristai nužudė septynis žmones, sudegino 10 namų ir pagrobė maisto atsargas, kurios turėjo būti paskirstytos vietos gyventojams Kalėdų šventėms“, – sakė A. Kabu.

„Dar keturis kūnus netoliese esančiuose krūmynuose rado savanoriai gelbėtojai, – penktadienį sakė vietos bendruomenės lyderis Ayuba Alamsonas (Ajuba Alamsonas). – Todėl žuvusiųjų skaičius išaugo iki 11.“

Žuvusiųjų skaičius dar gali augti, kadangi išsigandę kaimo gyventojai pabėgo į krūmynus, o kai kurie žmonės dar laikomi dingusiais.

Užpuolikai, atvažiavę iš netoliese esančio Sambisos miško – džihadistų bastiono Borno valstijoje, apiplėšė ligoninę, iš kur pavogė medicininių reikmenų, o paskui ją padegė, sakė sukarintų pajėgų lyderis. Pasak jo, kovotojai taip pat sudegino bažnyčią ir pagrobė vieną kunigą.

Šis kaimas yra vos už 20 kilometrų nuo Čiboko, kur prieš šešerius metus „Boko Haram“ kovotojai pagrobė daugiau nei 200 mergaičių.

Per kitą išpuolį ketvirtadienį ginkluoti užpuolikai atakavo krikščionių bendruomenę Garkidoje, kaimyninėje Adamavos valstijoje. Užpuolikai plėšė vaistines ir maisto parduotuves, padeginėjo namus, AFP pasakojo vietos gyventojai.

Pranešimų apie aukas nėra.

Nigerijos saugumo agentūra anksčiau šią savaitę paprašė nigeriečių „pranešti apie įtartiną veiklą“.

Dešimtmetį trunkantis konfliktas Nigerijos šiaurės rytinėje dalyje jau nusinešė 36 tūkst. gyvybių ir privertė savo namus palikti maždaug du milijonus žmonių, skelbia Jungtinės Tautos.

Smurtas išplito į kaimynines valstybes Nigerį, Čadą ir Kamerūną; tai paskatino regiono šalis suformuoti karinę koaliciją kovai su džihadistų grupuotėmis.

„Turime 344 mokinius, šiuo metu jie yra Zamfaroje, atliekami patikrinimai. Dėkojame Dievui, kad jie paleisti“, – naujienų agentūrai AFP sakė gubernatoriaus padėjėjas saugumo klausimams Ibrahimas Katsina.

Anksčiau vienas prezidento padėjėjas sakė, kad moksleiviai paleisti, tačiau nebuvo aišku, kiek berniukų paleista. Taip pat vis dar neaišku, kiek išvis vaikų buvo pagrobta.

Vienas pareigūnas sakė, kad paleisti 320 vaikai, kitas – kad 333. Vietos žmonės Kacinoje sakė, kad paleista daugiau kaip 500 vaikų.

„Niekas negali pateikti tikslaus skaičiaus“, – AFP sakė vienas saugumo šaltinis. Jis nurodė, kad po derybų su vyriausybe vaikai buvo palikti miške.

Dabar paleisti vaikai yra Čafės mieste Zamfaros valstijoje ir netoliese esančioje Jankaroje Kacinos valstijoje.

„Tikslus paleistų vaikų skaičius paaiškės tik juos suskaičiavus, kai jie atvyks į [valstijos sostinę] Kaciną. Bet kokie pateikiami skaičiai yra spėjimai“, – pridūrė saugumo šaltinis.

Iš pradžių dėl pagrobimo buvo kaltinami nusikaltėliai, bet vėliau atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Boko Haram“.

Ketvirtadienį „Boko Haram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigė, matyti pagrobti berniukai.

„Mūsų vaikų pagrobėjai susisiekė su vyriausybe, ir vyksta derybos, siekiant užtikrinti jų (vaikų) saugumą ir sugrąžinimą į šeimas“, – pirmadienio vakare socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Kacinos valstijos gubernatorius Aminu Bello Masari.

Mažiausiai 333 vaikai tebelaikomi dingusiais po vėlai penktadienį surengto išpuolio prieš šiaurės vakarinėje Kacinos valstijoje įsikūrusią Valstybinę mokslų vidurinę mokyklą, kur mokėsi tik berniukai.

Dėl atakos iš pradžių buvo kaltinamos vietos ginkluotos gaujos, kurias vietos valdžia vadina „banditais“. Jos aktyviai veikia šiame neramiame regione, kur dažnai pagrobiama žmonių ir reikalaujama išpirkos.

Kariuomenė pirmadienį pranešė, kad aptiko užpuolikų slėptuvę ir kad vyksta karinė operacija.

Praėjusį penktadienį daugiau nei 100 ginkluotų motociklininkų šturmavo mokyklą šiauriniame Kanakaros miestelyje, o mokiniai buvo priversti slėptis aplinkiniuose krūmynuose.

Kai kuriems berniukams pavyko pabėgti, tačiau daugelis buvo sugauti, suskirstyti į grupes ir išvežti, naujienų agentūrai AFP pasakojo vietos gyventojai.

Pagrobimai įvyko prezidento Muhammadu Buhari gimtojoje valstijoje. Valstybės vadovas pasmerkė išpuolį ir liepė sugriežtinti saugumą švietimo įstaigose, o Kacinos mokyklas – uždaryti.

„Boko Haram“ taip pat buvo atsakingas už 2014 metais įvykdytą šimtų mokinių pagrobimą iš mergaičių mokyklos Čiboke.

Antradienį džihadistų prisiimta atsakomybė žymi svarbų lūžio tašką ekstremistų kampanijoje Nigerijos šiaurės vakaruose.

„Boko Haram“ ir grupuotės „Islamo valstybės Vakarų Afrikos provincija“ (ISWAP) sukilimas daugiausiai apėmęs Nigerijos šiaurės rytuose, o šiaurės rytuose, kaip manyta, džihadistai gausių pajėgų neturi.

Vis dėlto auga susirūpinimas dėl džihadistų įsiveržimo į šį regioną, o ypač daug nerimo kelia šiemet pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame kovotojai, teigę esantys šalies šiaurės vakaruose, prisiekia ištikimybę „Boko Haram“ lyderiui.

M. Buhari kovą su džihadistais laiko prioritetu, tačiau jam laimėjus prezidento rinkimus 2015 metais saugumo padėtis šiaurės Nigerijoje pablogėjo.

Socialiniuose tinkluose plinta saitažodis „BringBackOutBoys“ (Sugrąžinkite mūsų berniukus) – aliuzija į panašų šūkį, vartotą 2014 metais, kai buvo pagrobtos minėtos mokinės.

Tuo metu šalies prezidentas Muhammadu Buhari pareiškė, jog dingusiųjų ieškanti kariuomenė yra įsitraukusi į susišaudymus su užpuolikais šiaurinės Kacinos valstijos miške.

Valstybinę mokslų vidurinę mokyklą Kankaroje penktadienio vakarą užpuolė gausi grupė Kalašnikovo automatais ginkluotų banditų, pareiškimu informavo šiaurinės Kacinos valstijos policijos atstovas Gambo Isah.

Pasak jog, policija įsitraukė į „susišaudymą [su užpuolikais], o tai suteikė [kai kuriems] mokiniams galimybę perlipti mokyklos tvorą ir pabėgti į saugią vietą“.

Dingo apie 400 mokinių, o dar 200 yra rasti, nurodė pareigūnas. Manoma, kad mokykloje mokėsi daugiau nei 600 vaikų.

„Policija, Nigerijos kariuomenė ir Nigerijos oro pajėgos glaudžiai bendradarbiauja su mokyklos administracija, siekdamos nustatytų tikslų dingusių ir (arba) pagrobtų mokinių skaičių“, – pažymėjo G. Isahas. – Paieškos grupės siekia surasti ar išgelbėti dingusius mokinius.“

Vietos gyventojas Mansuras Bello naujienų agentūrai AP sakė matęs, kaip užpuolikai išvežė kai kuriuos mokinius.

Džihadistų judėjimas „Boko Haram“ antradienį prisiėmė atsakomybę už šimtų mokinių pagrobimą šiaurės vakarų Nigerijoje.

„Esu Abubakaras Shekau, ir mūsų broliai yra atsakingi už pagrobimą Kacinoje“, – balso pranešime sakė grupuotės lyderis.

„Boko Haram“ taip pat buvo atsakingas už 2014 metais įvykdytą šimtų mokinių pagrobimą iš mergaičių mokyklos Čiboke.

Aviacijos remiami kariai aptiko banditų buveinę Zango-Paulos miške Kankaros rajone ir mėgina juos neutralizuoti, pažymėjo valstybės vadovas, remiantis jo atstovo Garbos Shehu išplatintu pareiškimu.

„Meldžiamės už mokinių šeimas, mokyklos administraciją ir sužeistuosius“, – nurodoma M. Buhari pareiškime, nepatikslinant, ar kiek nors mokinių buvo išgelbėta.

Manoma, kad šią vėliausią ataką prieš Nigerijos mokyklą įvykdė viena iš kelių banditų grupių, aktyviai veikiančių šalies šiaurės vakaruose. Šios grupuotės yra liūdnai pagarsėjusios žmonių pagrobimu reikalaujant išpirkos.

Rimčiausias išpuolis prieš Nigerijos švietimo įstaigą įvyko 2014 metų balandį, kai džihadistų judėjimo „Boko Haram“ nariai pagrobė 276 mergaites iš mokyklos bendrabučio Čiboke šiaurės rytinėje Borno valstijoje. Apie 100 tų mokinių tebelaikomos dingusiomis.

Per išpuolį Tumuro kaime Difos regione dar daugiau žmonių buvo sužeista, taip pat yra ir dingusių be žinios.

„Kai kurie žmonės žuvo ar buvo sužeisti nuo kulkų, o kiti žuvo gaisruose, kuriuos sukėlė užpuolikai“, – teigė vienas vietos pareigūnas, nenorėjęs viešinti savo vardo.

Gaisrai suniokojo daugiau nei 800 namų, centrinį kaimo turgų ir įvairių automobilių. Visas maždaug 70 džihadistų išpuolis truko apie tris valandas.

„Pirmiausia jie puolė kaimo vado, kuriam pavyko pabėgti, būstą. Tai buvo visiškai laukinis išpuolis. Beveik 60 proc. kaimo buvo sunaikinta“, – sakė pareigūnas.

Sirupo vakarėliai

Kai BBC žurnalistės Ruonos Meyer jaunesnysis brolis susidūrė su rimta priklausomybe nuo kosulio sirupo, ji pradėjo asmeninį tyrimą. R.Meyer komandos taikiklyje atsidūrė Lagoso gatvėse pardavinėjami iš opioidų gaminami ir iš pirmo žvilgsnio nekalti vaistai. Tyrimas atvėrė Nigerijos nusikalstamo pasaulio ir epidemijos, kuri naikina jaunus žmones visoje Vakarų Afrikoje, užkulisius.

Pasirodžius dokumentiniam filmui, apdovanotam ir specialiuoju "Emmy"prizu, kur kas aktyviau sujudo ir valdžia. Šiandien oficialioji su šia priklausomybe susijusi statistika atrodo geriau nei prieš kelerius metus. Tačiau apie viską – nuo pradžių.

Jauni nigeriečiai lengvai užkimba ant sirupo nuo kosulio kabliuko, nes jis pagamintas iš kodeino – opioido, kuris gali sukelti priklausomybę. Į priklausomybės liūną masiškai puolusių paauglių tėvai sielvartauja ir neslepia tiesiog nežinantys, kaip padėti savo vaikams. Čia paslysta net ir religingiausių šeimų dukterys.

Sielvartas, depresija, noras pritapti – tai tik kelios priežastys, dėl kurių Nigerijoje šie vaistai-narkotikai yra tokie populiarūs. Ir ne tik Nigerijoje, bet ir kitose kaimyninėse šalyse: Kenijoje, Ganoje, Nigeryje, Čade, Zimbabvėje.

Vietinės muzikos žvaigždės dainuoja apie aukštumas, į kurias juos pakelia sirupas nuo kosulio. Dar neseniai jo buvo galima įsigyti naktiniuose klubuose ir gatvėse. Paaugliai maišo vaistus su gaiviaisiais gėrimais arba geria tiesiai iš vaistų buteliuko vadinamuosiuose sirupo vakarėliuose.

Hussanas, dar žinomas kaip Baba Ibeji, dirbo farmacijos įmonėje "Bioraj". Tyrimo pradžioje tai buvo licencijuota firma, gaminusi sirupą nuo kosulio iš kodeino, pavadinimu "Biolin". Šiandien šios farmacijos įmonė jau yra sustabdžiusi "Biolin" gamybą, tačiau prieš kelerius metus bendrovė buvo pagrindinė sirupo tiekėja Šiaurės Nigerijoje.

Hussanas buvo vienas iš daugelio šios vaistų kompanijos darbuotojų, kurį, sudarinėjantį nelegalius sirupo nuo kosulio pardavimo sandorius, slapta filmavo BBC. Gerti ar gaminti šį vaistą nėra neteisėta, tačiau jį parduoti žmonėms, neturintiems gydytojo recepto, arba tiems, kurie neturi vaistų licencijos, yra įstatymų pažeidimas.

"Net jei kas nors nori nusipirkti 1 000 dėžių, mes jiems neduosime kvito", – kartą slapta filmuojant pasakojo naujųjų laikų narkobaronas Hussanas, taip paaiškindamas, kaip išvengia valdžios institucijų įsikišimo. Tokiu būdu sirupas sėkmingai tekėjo juodojoje rinkoje.

Baiminamasi, kad būtent šių vaistų masinis vartojimas prisidėjo prie islamistų judėjimo "Boko Haram" iškilimo šalies šiaurės rytuose.

Psichozė ir naktiniai reidai

Kaip ir visi opioidai, kodeinas priklauso tai pačiai cheminių medžiagų grupei kaip ir heroinas. Jis veiksmingai malšina skausmą, tačiau vartojamas dideliais kiekiais gali suteikti stiprų euforijos jausmą, o tai sukelia didelę priklausomybę ir ilgainiui turi griaunamą poveikį ne tik kūnui, bet ir psichikai.

Be inkstų, kitų organų pažeidimų ir traukulių, piktnaudžiavimas kodeino sirupu nuo kosulio gali sukelti psichozę – kliedesius, haliucinacijas ir net šizofreniją. Daugybė dėl šio sirupo vartojimo reabilitacijos centre atsidūrusiųjų yra tokie žiaurūs, kad personalui juos tenka prie grindų rakinti grandinėmis. Šie žmonės kelia pavojų patiems sau.

Šiaurės Nigerijoje kovos su narkotikais skyriaus pareigūnai reguliariai vykdydavo naktinius reidus, kad konfiskuotų ir sunaikintų kodeino sirupą, kuris paruoštas pardavimams gatvėse.

Prieš kelerius metus pareigūnai sirupą "Biolin" konfiskuodavo tonomis. Ir ne tik sirupą, bet ir ginklus, kuriuos nusikalstamos gaujos naudodavo savo verslui apsaugoti: tai būdavo peiliai, kardai ir net grandininiai pjūklai, kurių paskirtis – pulti su prekyba narkotikais kovojančius teisėsaugos atstovus.

Nigerijos senato vertinimu, 2018 m. tik dviejose šalies valstijose – Kane ir Džigavoje – kasdien buvo išgeriama net 3 mln. kodeino sirupo buteliukų. Pareigūnai tada buvo atviri: jie veikiausiai nekonfiskuodavo net 10 proc. rinkoje cirkuliavusio sirupo nuo kosulio.

Kita grėsmė

Po 2018 m. metais BBC atlikto tyrimo ir pasirodžiusio dokumentinio filmo, federalinė vyriausybė iš oficialiosios Nigerijos rinkos pašalino daugiau nei 2,4 mln. buteliukų sirupo nuo kosulio. Tai yra didžiulė kovos su narkotikais kampanijos dalyvių pergalė ir dideli finansiniai nuostoliai farmacijos kompanijoms, kurios anksčiau buteliuką sirupo parduodavo už maždaug septynis eurus.

Buvo suimta daugybė nusikalstama veikla užsiėmusių žmonių – ne tik farmacijos įmonių vadovų, darbuotojų, bet ir į skandalą įsivėlusių šiuo vaistu prekiavusių studentų. Su narkotikais kovojantys daliniai buvo nukreipti ir link Kamerūno sienos, kad užkirstų kelią sirupo gabenimui į užsienį.

Buvęs Billo ir Melindos Gatesų fondo Nigerijoje atstovas Mairo Mandara šalyje surengė daugybę renginių, šviečiančių apie kodeino žalą ir sukeliamą priklausomybę.

Panašu, kad bent jau Nigerijos oficialiosios statistikos kodeino epidemijos kreivė leidžiasi žemyn, tačiau šioje šalyje yra kitų grėsmių, susijusių su kitais vaistais.

Skirtingai nei kodeino sirupas, kuris buvo gaminamas Nigerijoje, skausmą malšinančios "Tramadol" tabletės yra importuojamos. Baiminamasi, kad būtent šių vaistų masinis vartojimas prisidėjo prie islamistų judėjimo "Boko Haram" iškilimo šalies šiaurės rytuose. Ši grupuotė yra prisiekusi ištikimybę kitiems džihadistams "Islamo valstybė".

Kai vyksite į karinę operaciją, jums bus leista išgerti vaistų. Jei juos vartosite kitais atvejais, būsite nužudytas, – pasakojo jis. – Jie mums sakė, kad pavartojus šių vaistų, mažiau bijosi – būsi stiprus ir drąsus.

Opioidais maitinami kovotojai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, morfino sudėtyje turintys vaistai "Tramadol" neturi didelio potencialo sukelti rimtų priklausomybių. Vis dėlto priklausomybės mastai visoje Vakarų Afrikoje tai akivaizdžiai paneigia. Skaičiuojama, kad Maiduguryje, Borno valstijos sostinėje, kas trečias jaunas žmogus yra priklausomas nuo šių vaistų.

Epidemiją galima sieti su ištisu karo dešimtmečiu: žmonės neteko savo namų, ūkių – visko, jų akyse buvo žudomi artimieji. Vartodami oficialiai vaistinėse tik su receptu, tačiau praktikoje ir be recepto lengvai parduodamus vaistus jie malšina sielvartą.

21-ų vyras, sulaikytas po to, kai pabėgo nuo "Boko Haram" priespaudos, pasakojo, kad ketverius metus gyveno miško stovykloje, kur stigo maisto ir vandens, bet ten visada buvo "Tramadol".

"Kai vyksite į karinę operaciją, jums bus leista išgerti vaistų. Jei juos vartosite kitais atvejais, būsite nužudytas, – pasakojo jis. – Jie mums sakė, kad pavartojus šių vaistų, mažiau bijosi – būsi stiprus ir drąsus."

"Tramadol" buvo skirtas tik grupuotės lyderiams ir tiems, kurie eina į mūšį. Buvęs kovotojas tikino, kad jie visi buvo priklausomi nuo šių skausmą malšinančių tablečių, kurių didžioji dalis gaminama Indijoje.

Idėja sukurti islamistų kovotojų armiją, maitinamą opioidais ir tada siunčiamą žudyti, baugina. Tačiau "Boko Haram" stebintys ekspertai neabejoja, kad šie ir kiti panašūs vaistai prisidėjo prie grupuotės žiaurumo. Svaiginasi ne tik kovotojai – svaiginamos ir kalinamos aukos. Taip malšinamos į nelaisvę paimtų merginų ir moterų raudos.

Remiantis 2017 m. Jungtinių tautų ataskaita, "Tramadol" į Afriką gabena Pietų Azijos tarptautinės nusikalstamos grupuotės. Nuo 2013 m. konfiskacijos Afrikoje į pietus nuo Sacharos išaugo nuo 300 kg per metus iki daugiau nei 3 t per tą patį laikotarpį.

Maža "Tramadol" kaina – vienas faktorių, kodėl šis vaistas yra prieinamas skurdžioje Afrikos valstybėje. Svarbų vaidmenį atlieka  ir religija: musulmoniškoje valstybėje uždraustas alkoholis, todėl žmonės ieško kitų svaiginimosi būdų.

Vyriausybė stengiasi apriboti šių vaistų nuo skausmo įsigijimo galimybes, tačiau tai kelia pavojų, kad tie, kuriems iš tiesų reikia skausmą malšinančių vaistų, negalės jų įsigyti. "Tramadol" Nigerijoje dažnai skiriamas su vėžiu kovojantiems pacientams.

Parlamento rinkimai, kurie nuo 2015 metų buvo atidėti penkis kartus, turėtų įvykti praėjus pusmečiui po 2021-ųjų balandžio 11 dieną numatytų prezidento rinkimų, per radiją paskelbė šalies rinkimų komisija.

Dabartiniame Nacionaliniame Susirinkime, kuris 2011 metais buvo išrinktas ketverių metų kadencijai, dominuoja beveik 30 metų šalį valdančio prezidento Idrisso Deby (Idriso Debi) sąjungininkai.

Tačiau valstybės vadovas penkis kartus atidėjo balsavimą, savo sprendimą motyvuodamas Nigerijos džihadistų grupuotės „Boko Haram“ keliama grėsme, lėšų stygiumi vienoje skurdžiausių pasaulio šalių, o galiausiai – anksčiau šiemet prasidėjusia koronaviruso pandemija.

Per 2021 metų balsavimą bus renkami 166 parlamentarai vietoje dabartinių 188.

Apie naują rinkimų datą paskelbė Nepriklausomos nacionalinės rinkimų komisijos (CENI) pirmininkas Kodi Mahamatas Bamas (Kodis Mahamatas Bamas), pažymėjo valstybinis radijas.

I. Deby dar nenurodė, ar balandžio mėnesį balotiruosis šeštajai kadencijai.

Tai antradienį pranešė oficialus Nigerijos ginkluotųjų pajėgų atstovas generolas majoras Johnas Enenchė.

„Teroristai kovo 23 d. miško kelyje surengė pasalą, į kurią pakliuvo artilerijos sviedinius vežęs automobilis, - cituoja jį Nigerijos laikraštis „The Nation“. – Per apšaudymą dėl detonacijos šaudmenys sprogo, tai pareikalavo karių gyvybių“. 47 kariškiai žuvo, dar 15 buvo sužeisti, pridūrė generolas.

Anksčiau AFP pranešė, kad Borno valstijoje pakliuvo į pasalą ir žuvo 70 Nigerijos kariškių.

„Tiesioginio mūšio tarp Nigerijos kariškių ir smogikų nebuvo“, - pabrėžė generolas. Pasak jo, iškart po incidento į rajoną buvo nusiųsta aviacija. „Ji neutralizavo tuos smogikus, kurie liko gyvi sprogus mašinai su artilerijos sviediniais“, - teigė J. Enenchė.

Nigerijos šiaurėje ir šiaurės rytuose veikia radikali islamistinė „Boko Haram“ grupuotė. Jos nariai taip pat rengia išpuolius kaimyninėse šalyse – Nigeryje, Kamerūne ir Čade. „Boko Haram“ siekia sukurti islamo kalifatą ir įvesti šariatą (islamo teisę) visoje Nigerijos teritorijoje. 2015 metų kovą grupuotė prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ organizacijai. JT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį „Boko Haram“ aukomis tapo 35 tūkstančiai žmonių.

Pasak mačiusiųjų, antradienį banditai įsiveržė į kaimą, uždarė šeimą jos pačios namuose ir padegė pastatą. Visi šeimos nariai, o jų buvo 16, žuvo.

Kadūnos valstijos, kurios teritorijoje įvyko šis incidentas, policija atlieka tyrimą. Valdžia kol kas nepateikė oficialios informacijos apie asmenis, susijusius su šiuo šiurpiu nusikaltimu.

Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari trečiadienį netikėtai apsilankė šalies šiaurės rytuose esančiame Maidugurio mieste, grįždamas iš Adis Abebos. Etiopijos sostinėje jis dalyvavo Afrikos Sąjungos viršūnių susitikime.

Maiduguryje, kuris yra Borno valstijos administracinis centras, prezidentas išklausė pranešimą apie vasario 9 d. islamistinės teroristinės „Boko Haram“ grupuotės surengtą Auno gyvenvietės užpuolimą. Ten nuo smogikų rankos žuvo 30 civilių.

M. Buhari taip pat susitiko su aukų artimaisiais. Kaip pažymi laikraštis „The Nation“, valstybės vadovas ketina artimiausiomis valandomis apsilankyti už 20 kilometrų nuo Maidugurio esančioje Auno gyvenvietėje, jeigu leis saugumo sąlygos.

Nigerijos šiaurėje ir šiaurės rytuose veikia radikali islamistinė „Boko Haram“ grupuotė. Jos nariai taip pat rengia išpuolius kaimyninėse šalyse – Nigeryje, Kamerūne ir Čade. „Boko Haram“ siekia sukurti islamo kalifatą ir įvesti šariatą (islamo teisę) visoje Nigerijos teritorijoje. 2015 metų kovą grupuotė prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės“ organizacijai. JT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį „Boko Haram“ aukomis tapo 35 tūkstančiai žmonių.

Kaip pranešė penktadienį Nigerijos laikraštis „Ripples Nigeria“, šie duomenys buvo paskelbti per tarptautinę civilių saugumo konferenciją, vykstančią Borno valstijos administraciniame centre Maiduguryje.

„Nuo „Boko Haram“ veiksmų labiausiai nukentėjo trys Nigerijos valstijos: Adamava, Bornas ir Jobė, - pareiškė JT koordinatorius humanitariniams klausimams Nigerijoje Edwardas Kallonas. – Iš 35 tūkstančių žuvusiųjų 14 tūkstančių buvo civiliai, daugelis kitų aukų buvo policininkai, kariškiai, saugumo tarnybų atstovai“. Pasak jo, konflikto su „Boko Haram“ zonose daugiau kaip 7 milijonai žmonių neteko pastogės ir prarado turtą, dabar jiems reikalinga skubi pagalba.

E. Kallonas pranešė, kad „Boko Haram“ struktūros tebekontroliuoja du rajonus Nigerijos šiaurės rytuose. „Šiose teritorijose gyvena daugiau kaip 1,2 milijono civilių, kurie iš esmės tapo teroristų įkaitais“, - pabrėžė jis.

Islamistinė „Boko Haram“ organizacija atsirado Nigerijos šiaurėje 2002 metais, jos istorine baze laikomas Maiduguris. Ji užsibrėžė tikslą užgrobti valdžią šioje Afrikos šalyje. Nuo 2009 metų „Boko Haram“ ėmėsi aktyvių teroristinių veiksmų. 2015 metais organizacija paskelbė prisijungusi prie „Islamo valstybės“. Tais pačiais metais Nigerijos ginkluotosios pajėgos smogė skaudų smūgį „Boko Haram“, ir nuo to laiko jos kontroliuojama teritorija nepaliaujamai traukiasi.