Į portalo kauno.diena.lt redakciją kreipėsi Dainavos gyventojas Mindaugas ir nupasakojo, kokius darbus darbininkai vykdo itin judrioje Partizanų ir Kovo 11-osios gatvių sankryžoje. Anot vyro, darbai visiškai nelogiški, mat apsunkins negalią turinčių žmonių ir mamų su mažais vaikais judėjimo galimybes.

„Vėl eilinė darbininkų arba savivaldybės „kliurka“. Visos perėjos šioje sankryžoje buvo pritaikytos neįgaliesiems ir mamoms su vaikų vežimėliais. Iš visų pusių buvo nuolydis, padarytas nužemintas bortelis, įrengtas specialus ženklinimams regėjimo negalią turintiems žmonėms. Tačiau prieš kelias dienas vėl sudėjo aukštus bortelius, tad perėja jiems tampa neįveikiama. Įdomu, ar perėjų perdarymas miestui nekainuos?“, – dėstė kaunietis.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kodėl išardyti ne taip ir seniai įrengti neįgaliesiems pritaikyti pėsčiųjų perėjos borteliai. Savivaldybės atstovai patikino, kad po Kovo 11-osios ir Partizanų gatvių sankryžos rekonstrukcijos liks mažiau galimybių pereiti į kitą gatvės pusę. Dalis perėjų bus panaikinta.

„Šioje, kaip ir daugelyje kitų miesto gatvių, šiuo metu vyksta sankryžos rekonstrukcija. Daugumoje naujai projektuojamų sankryžų per pagrindinę, magistralinę gatvę projektuojama tik viena pėsčiųjų perėja, taip trumpiau stabdant automobilių eismą bei darant saugesnius kairiuosius posūkius. Projektuotojams įvertinus, jog didžioji dalis pėsčiųjų sankryžoje juda link Savanorių prospekto bei PC „Savas“, pėsčiųjų perėja suprojektuota tik prekybos centro pusėje, todėl nuotraukose matomoje vietoje, per Kovo 11-osios gatvę pėsčiųjų perėjos po rekonstrukcijos nebus. Kovo 11-osios gatvę bus galima kirsti tik kitoje sankryžos pusėje“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Savivalė gaji daug metų

Praktika nudažyti prie savo namo tvoros šaligatvio bortelį geltona spalva vientisai ar punktyru tarp Molo gatvės gyventojų gaji jau daug metų.

Anksčiau tokių vietų buvo kur kas daugiau.

Borteliai buvo spalvinami ne tik geltonai, bet ir baltai. Dar dabar matyti tokių savavališkų terliojimų žymės.

Gyventojai taip siekia, kad prie jų tvoros miesto gatvėje poilsiautojai nepaliktų savo mašinų.

Tuo metu, kai pradėti spalvinti borteliai Molo gatvėje, nei savivaldybė, nei policija jokių apribojimų automobilių stovėjimui šioje vietoje netaikė.

Apribojimai atsirado prieš trejus metus.

Stovėti uždrausta aplink žiedą, kairėje Molo gatvės pusėje už jo.

Taip pat neleista palikinėti mašinų prie parkomato. Galima tik sustoti susimokėti už stovėjimą.

Visi šie ribojimai buvo išreikšti sodrios spalvos geltonu žymėjimu, kaip ir numatyta Kelių eismo taisyklėse.

Per trejus metus šie jau apsitrynė ir reikalauja atnaujinimo.

Pasirinko ryškesnę spalvą

Šį sezoną ratuotus poilsiautojus vėl pasitiko nauji šaligatvių bortelių žymėjimai.

Prie vieno namo jis vientisai nudažytas ryškia geltona spalva, kuri visiškai nepanaši į tą, kuri yra legalaus ženklinimo.

Neva čia ne tik stovėti, bet ir sustoti draudžiama.

Šaligatvių bortelių ženklinimas prie privačių namų užkliuvo ir patiems melnragiškiams.

Gyventojai pradėjo domėtis, ką reikia daryti, kokius kriterijus atitikti, norint, kad stovėti būtų uždrausta ties jų sklypo riba.

Kiti atkreipė dėmesį, kad šie dažymai nelegalūs, o automobilių stovėjimo niekas taip greitai ir paprastai neuždraudžia.

Norint, kad tai būtų padaryta, reikia kreiptis į savivaldybės Transporto skyrių.

Tada Saugaus eismo komisija sprendžia, ar leisti tai padaryti, įvertinama, ar tikrai tokios priemonės būtinos.

Gresia solidžios baudos

Molo gatvės žymėjimais domėjosi ir Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Šioje arterijoje surengtas patikrinimas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė pasakojo, kad tik dalis ženklinimo yra legalus, suderintas su savivaldybe ir policija.

Jis atsirado prieš trejus metus.

"Ties vienu Molo gatvės namu esantis horizontalusis ženklinimas yra nelegalus. Nėra suderinta nei su savivaldybe, nei policija. Už tokį savavališką ženklinimą gresia administracinė atsakomybė. Aiškinsimės kaltininkus", – teigė vedėja.

Už nelegalų ženklinimą gresia solidi bauda – nuo 140 iki 300 eurų. Taip pat pažeidėjui gali tekti atlyginti padarytus nuostolius.

Tokie savavališki veiksmai gali būti traktuojami  kaip miesto turto suniokojimas. Tad savivaldybė gali kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Nuostolių gali būti patiriama ir dėl nesurinktos rinkliavos už automobilių stovėjimą.

Visa Melnragė yra priskirta žaliajai zonai.

Rinkliava už mašinų stovėjimą čia renkama vasaros sezonu – nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 d.

"Jei nenustatysime kaltininko, tada žymėjimo panaikinimu pasirūpins savivaldybė. Netvarkos negali būti. Gatvė – valstybinė žemė. Visus žymėjimus reikia suderinti", – teigė vedėja.

Painiava, baudžiant už pažeidimus

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, šiuo metu rengiama nauja eismo organizavimo Pirmojoje Melnragėje schema.

Dėmesys bus skiriamas Molo gatvei bei Molo ir Audros gatvių žiedinei sankryžai.

"Artimiausiomis savaitėmis baigsime. Atnaujinsime ne tik horizontalųjį žymėjimą, bet pastatysime ženklus, kad būtų daugiau aiškumo. Pokyčių bus", – tvirtino vedėjas.

R.Mockus neslėpė, kad sunku sukoordinuoti, kur, kas, ką mieste nudažė, tačiau sulaukus nusiskundimų visada imamasi veiksmų.

Nelegalūs ženklai nustatomi ir tiriant atvejus, kai asmuo nesutinka, jog  statant mašiną buvo nubaustas už pažeidimus.

"Nelegalūs ženklai nėra toleruotini ir turi būti pašalinti", – tvirtino vedėjas.

Įrengia ir stovėjimo vietas

Anot K.Vintilaitės, pasitaiko atvejų, kai randama nelegalaus ženklinimo, tačiau dažniau tai būna vertikalūs ženklai, o ne horizontalusis žymėjimas.

"Tokie atvejai nėra dažni, bet pasitaiko", – teigė vedėja.

Dažniausiai nelegaliai įrengiamas ženklas, kad motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.

Taip siekiama, kad svetimi neįvažiuotų į kurią nors teritoriją.

Taip pat kiemuose be suderinimų įrengiamos automobilių stovėjimo vietos neįgaliesiems.

Visai neseniai nelegalus ženklas, draudžiantis vedžioti šunis, nuverstas K.Donelaičio aikštėje.

Nors jis stovėjo dešimtmetį, paaiškėjo, kad kažkas jį įrengė be jokių suderinimų.

Štai paskambinęs skaitytojas tikino, kad Savanorių prospekte klojant naujas šaligatvio plyteles ardomi ir akmeniniai borteliai. "Kiek atsimenu šiame rajone šaligatvių remontų, tie akmeniniai borteliai niekada nebuvo judinami. Kodėl jie užkliuvo dabar? Juk jie ir gražūs, ir, manau, tapo vertingi laikui bėgant. Tad kam juos keisti betoniniais? O jei keičia, tai kur deda akmeninius bortelius?" – klausė susirūpinęs skaitytojas.

Pasak savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto Arnoldo Bukelio, akmeninių šaligatvių bortelių nesirengiama keisti – jie tikrai išliks. Tad skaitytojo nuogąstavimai ir įtarimai neturi pagrindo.

O štai laikraščio skaitytojas Justinas klausė, kodėl Maironio gatvės atkarpoje tarp Laisvės alėjos ir Karaliaus Mindaugo prospekto įrengtas grįsto akmenimis grindinio lopinėlis įrėmintas betoniniais, o ne akmeniniais borteliais? Anot jo, betoniniai borteliai ardo to grįsto lopinėlio stiliaus vienovę.

Į šią kauniečio pastabą atsakė Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas. Pasak specialisto, tašytų granito blokelių atkarpa Maironio gatvėje buvo įrengta išskirtinai KPD Kauno teritorinio padalinio specialistų iniciatyva, kai buvo tvarkoma Maironio gatvė. Projektiniuose darbuose buvo numatyta sudėti betoninius gatvės bortelius. Siekiant laiku atlikti darbus, akmenų grindinio atkarpą buvo nuspręsta įrengti iš esmės nekeičiant projekto, t.y nekeičiant betoninių bortelių į granitinius. Žinoma, pastarieji geriau derėtų su akmenų grindiniu.

Gyventojai, pasak L.Tarbūno, turi teisę kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydami pakeisti minėtus betoninius gatvės bortelius granitiniais. Savivaldybės administracija, gavusi už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimą, gali atlikti bortelių keitimo darbus.

„Užsienio šalių ilgametė patirtis rodo, jog tokie borteliai pasiteisina ir kaip svarbus psichologinis veiksnys – mažina konfliktinių situacijų skaičių, užtikrina sklandų ir patogų dviratininkų bei pėsčiųjų judėjimą būtent jiems numatyta infrastruktūra. Nuožulnumas apsaugos nuo galimo kritimo nuo dviračio netyčia užvažiavus ant bortelio ratu. Bortelių svarbą ir poreikį nuolat akcentuoja pėsčiųjų ir dviratininkų asociacijų atstovai, dalyvaudami dviračių takų projektinių pasiūlymų svarstymuose.“ – sako „Susisiekimo paslaugų“ Tvaraus susisiekimo skyriaus projektų vadovas Antonas Nikitinas.

Skaičiuojama, kad vien šiuo metu projektuojamiems takams, kurių rangos darbai prasidės 2018 m. antroje pusėje ir 2019 metais, tokių bortelių prireiks daugiau kaip 10 km. Naujieji borteliai numatomi ne tik Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų, Kernavės, T. Narbuto, Rinktinės, Žirmūnų, Algirdo, Geležinkelio, Dariaus ir Girėno gatvėse projektuojamuose takuose, bet ir kituose ateityje įrengiamoje ir remontuojamoje dviračių infrastruktūroje.

Stovėjimo vietos, į kurias sudėtinga įvažiuoti žemais automobiliais, yra Klaipėdos universiteto Menų akademijos pusėje.

Dalis jų – visiškai neįveikiamos, tad lieka tuščios, nors vietų šioje arterijoje mašinoms pastatyti trūksta. Daug miestiečių atvyksta į kitoje gatvės pusėje esančią Klaipėdos vaikų ligoninę, šalia esančią polikliniką.

Vietose, kur bortelis žemesnis, taip pat neišvengiama problemų. Neretai išvažiuojant kliūva automobilio apačia.

K.Donelaičio gatvėje prieš trejus metus vyko remonto darbai. Buvo pašalinti seni medžiai, vietoje jų pasodinti nauji, pakeisti apšvietimo žibintai, suremontuoti šaligatviai, įrengtos stovėjimo vietos automobiliams.

Pats grindinys nebuvo remontuojamas. Panašu, kad per laiką jis dar labiau įsmuko ir stovėjimo vietos borteliai kai kuriems automobiliams tapo neįveikiama kliūtimi.

Klaipėdiečiai jau ne kartą atkreipė dėmesį, kad reikia remontuoti akmeninį K.Donelaičio gatvės grindinį. Jis vietomis įdubęs, šuliniai smarkiai iškilę. Važiuojant galima net apgadinti transporto priemones.

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad miestiečiai dėl minėtos problemos nesikreipė.

"Tokios informacijos neturime. Pasidomėsime situacija. Žiūrėsime, ką galima padaryti. Veikiausiai kokius nors darbus galėsime organizuoti tik pavasarį, tačiau juos susiplanuotume", – komentavo direktorius.

L.Dūda atkreipė dėmesį, kad savivaldybės darbuotojai negali pastebėti visų miesto problemų, todėl visada laukiama miestiečių pranešimų, į kuriuos yra reaguojama.

"Kiekvienoje gatvėje neturime cerberio, kuris pastebėtų, kur ir kada susmuko grindinys. Kur patys pamatome, visada šaliname problemą. Miestiečių pranešimai taip pat labai gelbėja. Geriausia, kad informacija būtų pateikta raštu, pridėtos nuotraukos, jog būtų aišku, apie ką kalbama. Tada nagrinėjame ir priimame sprendimus", – apie miesto negeroves kvietė informuoti vadovas.

Baltijos prospekto 59-ajame daugiabučiame name gyvenantis Virginijus pasakojo, kad jų kieme seni kanalizacijos vamzdžiai buvo keičiami naujais. Pastarieji driekėsi ir po šaligatviu.

Darbus atlikusios įmonės darbuotojai išardė pėsčiųjų taką. Paklojus vamzdžius, prasidėjo atstatymo darbai.

„Vyrai sudėjo bortus ir kloja naujas trinkeles. Senosios jau buvo visiškai susidėvėjusios, suskeldėjusios. Nebuvo įmanoma jų kloti“, – pasakojo klaipėdietis.

Pasak Virginijaus, problema ta, kad pėsčiųjų tako bortai – labai aukšti, o nuolydžių nėra.

„Nulipti nuo šaligatvio tapo labai sudėtinga. Ne tik man, turinčiam judėjimo negalią ir vaikštančiam su ramentais, bet ir mamoms, stumiančioms vaikų vežimėlius, vaikams, važiuojantiems dviračiais ar paspirtukais. Bortai tapo didele kliūtimi", – tikino vyras.

Klaipėdietis domėjosi, kodėl neįrengiami nuolydžiai, kad nulipti nuo pėsčiųjų tako taptų paprasčiau. Pasak vyro, darbininkai paaiškino, kad atlieka atstatymo darbus. Viską padarys taip, kaip buvo.

„Anksčiau bortai buvo susmigę į žemę. Jie buvo susilyginę su kiemu, tad nulipti nuo tako rūpesčių nekildavo. Ką dabar reikės daryti, sunku pasakyti. Logikos šiems darbams trūksta. Jei klojamos naujos trinkelės, kodėl negalima įrengti ir nuolydžių“, – svarstė vyras.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Nachčiunova informavo, kad, atliekant atstatymo darbus, prašyti įmonės vykdyti papildomus darbus negalima.

„Tokiose situacijose viskas turi būti sutvarkyta taip, kaip buvo. Negalime reikalauti, kad įrengtų nuolydžius. Matyt, jie čia nebuvo suprojektuoti“, – komentavo pavaduotoja.

I.Nachčiunova atkreipė dėmesį, kad nėra taip paprasta įrengti šaligatvio nuolydžius. Tam reikia parengti projektą ir tik tada atlikti darbus.

„Būna, kad gyventojai kreipiasi į savivaldybę dėl nuolydžių įrengimo. Tai turėtų daryti ir Baltijos prospekto gyventojai. Tada žiūrėsime, kuo galime padėti“, – sakė pavaduotoja.

Kameros nepadės?

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė tikino, kad tokių akiplėšiškų vagysčių pasitaiko po kelias per metus.

"Klaipėdietis apie vagystę pranešė pirmadienį po pietų. Pasitaiko tokių atvejų. Tai tikrai labai nemalonu. Praneša žmonės, kad randa nudraskytas gėles nuo kapaviečių. Pasitaiko, dingsta ir paminklai, borteliai. Mes bandome registruoti tuos, kurie įvažiuoja į teritoriją. Tačiau dažniausiai pažymima, kad darbininkai važiuoja keisti bortelių ar tvarkyti kapaviečių. Nenustatysi, kas ką iš tiesų daro", – aiškino Z.Stankienė.

Bortelių ant tėvo kapo pasigedęs 25 metų vaikinas nurodė patyręs 400 eurų žalą.

Kapinių priežiūros tarnyba prie kapinių įvažos įrengė atitvarus, tačiau ilgapirščių sugauti niekaip nepavyksta.

"Juk nepatikrinsi, iš kur darbininkai atvežė antkapį. Vogtas jis ar ne. Nėra tokių lėšų kamerų tinklui pastatyti. Jei nėra interneto ryšio, tos kameros nieko neduos", – svarstė Z.Stankienė.

Vienintelis būdas atbaidyti vagis – kapavietes įrenginėti kukliai.

"Žmonės paminklus stato kuklesnius ir be papildomų metalinių detalių, kurias būtų galima lengvai numontuoti. Dažniausiai ilgapirščiai ieško metalo", – tikino Z.Stankienė.

Ieškojo pagal nuotrauką

Tačiau kaip taip nutiko, kad vagys susigundė pritvirtintais borteliais?

Paminklų meistrai tikino, jog, laikui bėgant, prie betono pritvirtinti akmeniniai borteliai atsiklijuoja, o juos susirenka vagys.

Kapaviečių tvarkymo paslaugas siūlantis Petras Puškorius tikino, kad vagysčių dažniau pasitaiko didelių miestų kapinių teritorijose.

"Mažose kaimo kapinaitėse vargu ar taip nutiktų. Nors tikrai visko pasitaiko. Mes daugiau kaimo kapinėse dirbame. Senatvėje reikia lietuvę rinktis – labai gerai kapus prižiūri. Per trisdešimt metų esu matęs visokių dalykų – vagia gėles, medelius, net ir paminklai dingsta", – kalbėjo P.Puškorius.

Paminkladirbys Algirdas Gružas tikino, kad neteko girdėti apie pajūrio krašte specialiai ženklinamus paminklus.

"Čipų nededa, bet esu matęs, kad pažymi savo paminklą, tokią lentelę pritvirtina. Bet juk negražiai atrodo", – pastebėjo A.Gružas.

Meistras prisiminė, jog vienas žmogus, kuriam buvo pavogtas paminklas, taip kantriai jo ieškojo, kad surado jį jau pastatytą ant kitos kapavietės.

"Akmuo turi savo išskirtinių dalykų. Kažkur taškelis ar kita kokia žymė bus. Žmogus nusifotografavo paminklą. Tik nusipirkęs buvo ir laikė aikštelėje. Kažkas paėmė ir pavogė. O aptiko kapinėse jau stovintį. Pagal nuotrauką ir surado", – kalbėjo A.Gružas.

Ieško tinkančios pavardės

Ne tik paminklus, bet ir kapaviečių dekoravimui skirtą skaldą vagys susišluoja.

"Nuo kelių kapų sušluoja ir vėl parduoda. Prieš kelis dešimtmečius buvo plačiai nuskambėję tėvas su sūnumi, kurie vogė paminklus ir vežė juos į Latviją. Ilgai taip vertėsi, kol sučiupo juos abu", – prisiminė A.Gružas.

Dar viena gudrybė – specialiai graviruoti apdailos plyteles. Pavyzdžiui, borteliuose ar kapavietės plotą dengiančio akmens plytelėse išgraviruojama mirusiojo vardo pirma raidė.

"Esu matęs Joniškės kapinėse, kad taip pažymėta buvo. Bet, mano akimis, nelabai gražiai atrodo. Vieną klientę net kelis kartus buvo apvogę. Kaladėles pirmiausia pavogė – padariau. Paskui ir bortelius nugvelbė, vėl dariau", – tikino A.Gružas.

Pernai viena klaipėdietė apstulbo, kai neberado visos plokštės, dengusios kapavietę.

"Tokios net panešti neįmanoma. Prieš trejus ar ketverius metus žmonės prašė naujo paminklo, nes pavogė. Raidės nebuvo iškaltos, va ir nunešė. Prieš keletą metų Plikiuose kaliau šeimos pavardę ant antkapio. Tik pavardė tebuvo. Bet, matyt, kažkam tiko. Dingo paminklas po kelių parų. O kas suras? Gal kitame šalies krašte stovi", – prisiminė A.Gružas.

Už priežiūrą – 25 eurai

O štai Kretingos miesto kapinių prižiūrėtoja Romutė Gedminienė tikino, kad čia į užsienį išvykstančios šeimos ieško moterėlių, kurios specialiai prižiūri kapavietes.

"Daug kas ieško tokios paslaugos. Per mėnesį prašo 25 eurų už kapavietės priežiūrą. Yra visokių pensininkių moterėlių. Labai gerai, kad žmonės patys sugeba prie pensijos prisidurti. Aš pati turėjau tokią kapavietę. Vasarą kiekvieną dieną ryte ir vakare tenka eiti palaistyti gėles", – tikino moteris.

Per karščius gausiai gėlėmis apsodintus kapus tenka nuoširdžiai prižiūrėti, nes saulėje nelaistomi augalai numirtų.

"Kiti sako, kad užtenka nueiti kartą per dvi savaites. Ką tu ten rasi, jei begonijos bus pasodintos? Numirs viskas. Va ir tenka rūpintis", – aiškino R.Gedminienė.

Už 25 eurus moterys ne tik palaisto, bet ir apravi, nugrėbia lapus. Tačiau tokių paslaugų žiemą dažniausiai neprašoma. Jos populiarios tik vasarą.

"Čia vargas, taip tik atrodo, kad jokio rūpesčio. Kiti skalda užpila, uždeda plyteles, akmens plokštes. Bet dabar jau niekas pas mus nevagia. Palieka žmonės maišus su skalda. Stovi, niekas neima. Bet gal pas mus žmonės kitokie?" – svarstė pašnekovė.

Apdrausti – sudėtinga

O štai tokios paslaugos užsienyje gyvenanti jauna šeima Klaipėdoje nerado.

Suradę įmonę, kuri imsis artimųjų poilsio vietos tvarkymo, sutuoktiniai susimąstė, ar nereikėtų apdrausti naujai statomo paminklo.

Tačiau paaiškėjo, kad kapaviečių draudimo paslauga emigrantams neprieinama.

Mažamečius vaikus auginantis Sigitas tikino, kad į Lietuvą artimiausiu metu negali sugrįžti, nes šeimoje jis yra vienintelis maitintojas.

"Žmona augina vaikučius. Vėlinės lietuviams itin svarbios. Suradau meistrus, kurie net mums nebūnant Lietuvoje sutiko išbetonuoti kapavietėje postamento pagrindą, ir užsakiau paminklą. Viską sutvarkiau internetu, pasirašiau sutartį su įmone, sumokėjau avansą. Bičiulių paprašiau prižiūrėti darbus", – pasakojo vyras.

Šeima nusprendė apdrausti kapavietę, nes jų investicijomis nuolat svetimi žmonės negalės pasirūpinti.

"Nudžiugau internete radęs žinių, kad viena draudimo kompanija vis dėlto draudžia kapavietes. Tačiau sužinojau, kad tai prieinama tik Lietuvoje nekilnojamojo turto turintiems žmonėms. Draudimo kompanijos galėtų susimąstyti: tad ką tokioje situacijoje turėtų daryti šimtai tūkstančių emigrantų?" – kalbėjo vyras.

Per metus – 14 eurų

Bendrovės "Lietuvos draudimas" Būsto draudimo portfelio valdytoja Audronė Vaitkevičiūtė dienraščiui aiškino, kad įsigyti kapavietės draudimą galima tik draudžiantis savo būstą, namą ar kitą pastatą arba namų turtą.

"Kapavietės draudimas yra papildoma namų turto ir būsto draudimo dalis. Gyventojai gali pasirinkti kelis draudimo variantus – nuo minimalaus iki maksimalaus, apimančio visas rizikas. Kapavietės draudžiamos nuo gamtos stichijų, gaisro, medžio užvirtimo, vagysčių, vandalizmo atvejų ar šalčio padarinių", – apie siūlomą paslaugą pasakojo A.Vaitkevičiūtė.

Šioje draudimo bendrovėje už 14,3 euro metinį mokestį galima apdrausti tris šeimos narių, artimųjų kapavietes, jos gali būti skirtingose kapinėse.

"Ši paslauga yra aktuali tam tikram klientų segmentui – dažniau ją renkasi tie, kas praeityje jau yra patyrę nuostolių dėl apgadintų kapaviečių. Šiuo metu esame apdraudę 120 klientų, Klaipėdoje ir rajone po keletą klientų naudojasi šia paslauga", – akcentavo bendrovės atstovė.

Medinių kryžių nedraudžia

Įmonės atstovė aiškino, kad pasirinkus kapavietės draudimą yra apdraudžiami visi kapavietėje esantys stacionarūs statiniai – paminklai, tvorelės, plytelės ar kita.

Įvykus draudžiamajam įvykiui "Lietuvos draudimas" kompensuoja ne tik analogiško paminklo įsigijimo išlaidas, bet ir jos atstatymo darbų kainą.

Maksimali draudimo suma siekia 1,5 tūkst. eurų ir ji taikoma kiekvienam draudžiamajam įvykiui.

"Pavyzdžiui, sausio mėnesį nukentėjo viena kapavietė, kurios nuostolis – 1,5 tūkst. eurų, gegužę – kita kapavietė, kurios nuostolis 1,5 tūkst. eurų, tai išmoka gali būti 3 tūkst. eurų per visą draudimo laikotarpį", – teigė A.Vaitkevičiūtė.

Jei klientas pageidauja, galima net didinti maksimalią draudimo sumą.

"Tiesa, kapaviečių draudimas negalioja mediniams ar laikiniems paminklams, taip pat paminklams be pamato bei memorialiniams paminklams", – tikino A.Vaitkevičiūtė.

"Lietuvos draudimo" atliktas tyrimas parodė, kad antkapinių paminklų draudimo paslaugos labiausiai pageidautų vyresni nei 56 metų amžiaus žmonės, dažniau moterys, gyvenančios kaimo vietovėse.

Daugelyje užsienio šalių paminklų draudimas jau yra įprasta kompleksinio laidotuvių draudimo dalis. Jį sudaro kremacijos ar laidojimo, taip pat ilgalaikės kapinių priežiūros paslaugos.

Dar nepraėjo nė mėnuo, kai kelininkai baigė darbus vienoje judriausių miesto gatvių – V.Krėvės prospekte. Čia karšto asfalto regeneravimo mašina "Remix" perklojo naują kelio dangą, tačiau borteliai liko tie patys.

"Nesuprantu, asfaltą pakeitė, bet sutrūnijusius bortelius paliko. Vėliau gadins dangą tam, kad pakeistų bortelius?" – viešojoje erdvėje piktinosi kaunietis Juozas.

Kitas gyventojas Raimundas pastebėjo tik suremontuotoje gatvėje paliktas nesaugias konstrukcijas. "Džiaugiamės, kad sutvarkė V.Krėvės prospektą, bet ne viską baigė. Važiuojant atkarpa link V.Krėvės pr. 120-ojo namo palikta išsikišusi armatūra. O juk žmonės važiuoja ir į darbus, ir į automobilių turgų", – pastebėjo kaunietis. Dar kitiems užkliuvo V.Krėvės ir Pramonės prospektų žiedinė sankryža, nes joje asfalto danga jau išvažinėta ir pastebimi nelygumai.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis suskubo ginti kelininkus. Jis tikino, kad minimoje atkarpoje darbai nebuvo vykdomi, todėl armatūrą paliko ne naują kelio dangą kloję darbininkai.

"Tvarkyta buvo nuo Birželio 23-iosios gatvės žiedo iki Partizanų gatvės, iš esmės ten, kur važiuoja viešasis transportas, tad 120-asis namas jau nebuvo mūsų darbų zonoje, nes ten yra įvažos į įmones. Kalbant apie Pramonės ir V.Krėvės prospektų žiedą, tai jis remontuotas anksčiau, kai buvo tvarkytas Pramonės prospektas, todėl informaciją dėl banguojančio asfalto tikrai patikrinsime", – sakė A.Pakalniškis.

Specialistas tikino, kad pagrindiniai važiuojamosios kelio dalies darbai jau baigti. Jei leis orai, artimiausiu metu bus sutvarkytos visos įvažos, paklotas naujas šaligatvis. A.Pakalniškis patvirtino, kad remontuojamoje V.Krėvės prospekto dalyje iš tiesų buvo pakeisti ne visi borteliai.

"Borteliai buvo pakeisti kai kur, o ne visoje gatvėje. Pakeisti tie, kurie buvo suirę. Taip pat borteliai pritaikyti prie įvažų ir perėjų tam, kad žmonės, turintys judėjimo negalią, dviratininkai ir mamos su vežimėliais galėtų lengviau keliauti", – komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.