Iš pasirinkusiųjų laikyti egzaminus 26,5 tūkst. yra šių metų bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų abiturientai, per tūkstantį – ankstesnių metų abiturientai, kurie nori perlaikyti ar išlaikyti anksčiau nelaikytus egzaminus.

Anot ministerijos, lyginant su pernai lapkričiu, kuomet buvo numatytas pirminis galutinis terminas apsispręsti dėl egzaminų, norinčių laikyti matematikos egzaminą skaičius išaugo 114.

Iš viso pasirinkusiųjų laikyti matematikos egzaminą skaičius siekia 17 164 (pernai lapkritį jį buvo pasirinkę 17 050 kandidatų).

Kaip nurodo ŠMSM, egzaminų pasirinkimo laikas pratęstas atsižvelgiant į tai, kad galbūt ne visi abiturientai šiemet suspėjo pasirinkti reikalingus egzaminus ar norėtų keisti pirminį savo sprendimą.

Pasak ministerijos, lyginant su rudeniu, taip pat nežymiai išaugo norinčiųjų laikyti geografijos, vokiečių, rusų kalbų egzaminus. Kiek mažėjo apsisprendusiųjų ateiti į informacinių technologijų, chemijos, biologijos egzaminus.

„Skaičių svyravimai labai nežymūs. Paprastai į egzaminus ateina mažiau kandidatų negu juos būna pasirinkę – tai daugiausia lemia besikeičiantys sprendimai dėl ateities pasirinkimų, kai jau aiškiau žinoma, kur nori toliau mokytis, stoti. Tad dabar mokiniai turėjo galimybę ne tik pasirinkti naujus egzaminus, bet ir atsisakyti ankstesnių pasirinkimų“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Pasak ministerijos, ypač aktualus matematikos brandos egzaminas. Skirtingai nuo ankstesnių metų, šiemet matematikos brandos egzaminas būtinas tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, tiek į nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Tai įtvirtinta 2021 metais priimtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms.

„Prieš porą metų yra priimti įstatymų pakeitimai ir mokiniai, norintys studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek valstybės nefinansuojamose studijose turi būti išlaikę lietuvių kalbos, matematikos ir trečią pasirinktą egzaminą. Tačiau girdime nuogąstavimus, kad dalis buvo neišgirdę, nesupratę, nežinojo ir iki nustatyto termino nepasirinko, pavyzdžiui, matematikos egzamino ir visgi norėtų jį laikyti“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo G. Jakštas.

Planuojamus laikyti egzaminus dvyliktokai turėjo pasirinkti iki lapkričio 24 dienos, tačiau šį terminą planuojama nukelti į sausio mėnesio vidurį.

„Tad planuojame iki sausio 15 dienos pratęsti galimybę pasirinkti, kokius valstybinius brandos egzaminus laikys mokiniai, kad nenutiktų taip, kad bus dar nežinojusių, nepasirinkusių ir tai užkirs kelią tolimesnėms studijoms“, – pranešė švietimo ministras.

Jis pridūrė, kad mokiniai patys turi pasirinkti norimus laikyti valstybinius brandos egzaminus.

„Kartais netgi pasigirsta, kad mokytojai neleido pasirinkti – čia norėtųsi priminti, kad pasirinkimas yra pačių mokinių ir mokytojai negali užkirsti kelio pasirinkti. Aišku, jeigu metinis pažymys vėliau bus neigiamas, nebus galima laikyti egzamino, bet pasirinkimo teisę visi mokiniai turi“, – akcentavo G. Jakštas.

ELTA primena, kad 2021 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.

Visiems stojantiesiems kitais metais bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).

Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas.

Tokie minimalūs reikalavimai bus taikomi abiturientams, baigsiantiems mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai nebus taikomi ir asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje bei atleistiems nuo brandos egzaminų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra, lyginant su praėjusiais metais, bendras kandidatų, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus, skaičius beveik nepakito.

Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17817 asmenų, anglų kalbos – 18474, matematikos – 17050, istorijos – 8334, biologijos – 6740, geografijos – 4519 žmonių.

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, esminių skirtumų renkantis brandos egzaminus lyginant su ankstesniais metais nėra, o svyravimai pasirinkimuose yra minimalūs – pusės procento ribose į vieną ar į kitą pusę.

„Iš didesnių pokyčių išskirčiau du valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Juos abu pasirinko apie 500 abiturientų daugiau. Išaugo ir pasirinkusiųjų chemijos egzaminą: tai didžiausias abiturientų skaičius per pastaruosius penkerius metus“, – pranešime sakė R. Krasauskienė.

Kaip ir anksčiau, be minėtų valstybinių brandų egzaminų, abiturientai dažniausiai rinkosi anglų kalbos, istorijos, biologijos, geografijos egzaminus.

Taip pat kiek dažniau, nei pernai, abiturientai rinkosi laikyti fizikos, istorijos brandos egzaminus, nežymiai sumažėjo ketinančių laikyti informacinių technologijų, geografijos egzaminus.

Kitąmet pirmą kartą bus laikomas lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, kuris iki šiol buvo tik mokyklinis. Jį laikyti pasirinko 777 kandidatai.

Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus. Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieną dalyko brandos egzaminą ar brandos darbą.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės 2024-ųjų balandžio 3 dieną.

Taip jis kalbėjo po to, kai biologijos mokytojas Paulius Sungaila, išanalizavęs kelerių metų valstybinio biologijos egzamino užduotis, pareiškė, jog jos galėjo būti išverstos iš užsienio šaltinių deramai nenurodant autorystės.

Nacionalinė švietimo agentūra teigė sudariusi specialią komisiją šiai informacijai įvertinti, tačiau pažeidimų nenustačiusi.

„Iš tikrųjų rimtai atkreipė dėmesį mokytojas į šitas užduotis. Vertiname situaciją. Nėra sudaryta normali praktika, tai dabartinė praktika yra tokia, kad besikreipus pati Švietimo agentūra sudaro grupę, kuri įvertina, ar buvo plagiatas, ar ne, ir tuo užsibaigia“, – antradienį transliuotoje portalo „TV3“ laidoje „Dienos pjūvis“ sakė ministras.

Kaip sektiną jis pateikė akademinės etikos kontrolieriaus pavyzdį, kuomet galimus etikos pažeidimus vertina nepriklausoma institucija, be to, yra aiški tvarka, kaip skųsti jos priimtus sprendimus.

„O šiuo atveju tai užsibaigia ties Švietimo agentūra. Tai vertiname teisines galimybes, koks turėtų būti tolimesnis kelias ir sudaryti procedūras“, – sakė ministras.

„Kad iš tikrųjų buvo plagijuota, mes to negalime teigti, mes nesame ekspertai įvertinti, bet turime sudaryti normalias procedūras, kur galėtų toliau eiti, jeigu nepasitikime Švietimo agentūros išvada, kuri vis tiek yra suinteresuota savo reputacija, – kalbėjo G. Jakštas. – Suprantama, nėra taip lengva rasti užduočių sudarinėtojų. Tai jeigu pradės su jais bylinėtis, bus dar sunkiau. Tai kaip suinteresuota pusė, matyt, neturėtų būti paskutinė instancija, į kurią galima kreiptis, tai mes vertiname, kokios būtų tolimesnės galimybės vertinti šitą skundą.“

Abiturientus pasveikins premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių, 6,25 proc. abiturientų egzaminų neišlaikė.

NŠA nurodo, kad po vieną šimtuką šiemet gavo 1043 abiturientai, du šimtukus – 154, tris – 53, keturis – 14, penkis šimtukus – trys laikiusieji brandos egzaminus.

Geriausias iš geriausių

Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnaziją du dvyliktokai baigė su keturiais šimtukais, o vieno sąskaitoje – net penki.

„Dabar esu šokių stovykloje. Joje dalyvauju kaip treneris“, – pasakojo Augustas Stankūnas, laikęs penkis valstybinius brandos egzaminus ir iš visų gavęs pačius aukščiausius įvertinimus.

Tokius matematikos, anglų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminų rezultatus jis numanė, o lietuvių kalbos ir literatūros šimtukas jam buvo maloni staigmena. „Kitiems šimtukams buvau pasiruošęs“, – šyptelėjo vaikinas.

Jis teigė mokęsis panašiai kaip ir kiti klasės draugai. Netaikė jokių išskirtinių, kažkokių kitokių mokymosi metodų nei visiems seniai žinomi ir prieinami. Atidumas, nuoseklumas per pamokas ir po jų, spręsta daug ankstesnių metų egzaminų užduočių. „Gal sprendžiau daugiau tokių užduočių“, – palygino A. Stankūnas.

Jis akcentavo mokyklos atmosferą ir mokytojų indėlį. Kai aplink visi gerai mokosi, labiau norisi ir pačiam neatsilikti.

Breiko treneris

Geriausiai brandos egzaminus Kaune išlaikęs Augustas laisvalaikio neįsivaizduoja be breiko. Šoka jau septintus metus. Per savaitę – dvi ar net trys treniruotės.

Studentas: A. Stankūnas jau užsitikrino vietą KTU, kuriame gilinsis į dirbtinio intelekto sritį. A. Stankūno asmeninio archyvo nuotr.

Kartkartėmis mėgsta prisėsti ir prie vaizdo žaidimų, pralekia dviračiu. „Hobių turiu gana daug ir daug visko esu išbandęs“, – teigė KTU gimnazijos absolventas. Vasarą dar numatyta kelionė. Planuose – ir padirbėti.

„Jau laukiu mokslų metų universitete. Turėtų būti įdomi patirtis“, – neabejojo A. Stankūnas. Jis jau turi vietą KTU. Pasirinko dirbtinio intelekto studijas.

Laikė šešis egzaminus

Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) gimnazijos atstovas Deimantas Šmigelskas taip pat suspindėjo puikiais egzaminų rezultatais – keturi šimtukai. Jis vienintelis kaunietis, šiemet gavęs šimtuką iš chemijos. Dar patį aukščiausią balą gavo iš matematikos, biologijos, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Geografijos – 99, iš anglų kalbos egzamino – 94 balai.

Išvydęs geografijos darbo įvertinimą, jis svarstė teikti apeliaciją. Sėkmės atveju būtų turėjęs penkis šimtukus. Tačiau vėliau azartas aprimo ir nusprendė pasitenkinti 99 balais.

Nėra jokio kito stebuklingo burto, kaip tik sunkus darbas. Tai vienintelis dalykas, kuris lemia aukštesniuosius (86–100 balų) įvertinimus egzaminuose.

Didžiausias investicijas laiko ir intensyvumo prasme mokslui jis skyrė vienuoliktoje klasėje. Dvyliktos klasės rudenį tempą šiek tiek primažino, o paskui mokslo apsukas dar labiau prilėtino. „Antrą pusmetį palaidai gyvenau“, – šyptelėjo vaikinas ir pridūrė, kad namų darbus darydavo arba ne.

Mokykloje susikaupdavo ir mokydavosi gana atidžiai, tad namuose pakakdavo trumpam prisėsti prie knygų. „Nemažai laiko likdavo ir draugams, artimiesiems, ir sportui namie su sava įranga. Dvyliktoje klasėje pradėjau žaisti paplūdimio tinklinį. Anksčiau gana ilgai buvau lankęs futbolą“, – pomėgius vardijo D. Šmigelskas.

Vasarą jis nusprendė skirti poilsiui, kad galėtų atsipūsti prieš naują gyvenimo etapą. Nusitaikė į chemijos studijas Vilniaus universitete. Traukia akademinis kelias.

Strategija: D. Šmigelskas pasakojo, kad didžiausią įdirbį padarė vienuoliktoje klasėje, tad paskutiniais metais nereikėjo savęs itin spausti. D. Šmigelsko asmeninio archyvo nuotr.

Vaikinas sakė dėl šimtukų nesijaučiąs labai išskirtinis. Po kelis šimtukus gavo nemažai šiųmečių dvyliktokų. „Be to, bendraamžiai, gavę po 99 balus ar pan., nė kiek ne prastesni už mane, tiesiog jiems kiek mažiau pasisekė“, – samprotavo D. Šmigelskas.

Įdėtas darbas atsipirko

KTU gimnazijos absolventė Evita Spalinskaitė laikė penkis egzaminus. Labiausiai nenusisekęs – lietuvių kalbos ir literatūros. Iš jo gavo 94 balus. Matematikos, anglų kalbos, informacinių technologijų ir fizikos egzaminai įvertinti maksimaliai – po 100 balų.

Pirmoji merginos reakcija į rezultatus buvo įvairiapusė, mat vienas pirmųjų paskelbtas lietuvių kalbos rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjosi. „Jis šiek tiek nuvylė, tačiau vėliau pasirodę šimtukai buvo mano svajonės išsipildymas. Laimės antplūdžiui nurimus, džiaugiausi ir buvo gera įsitikinti, kad mano įdėtas darbas atsipirko“, – pasakojo E. Spalinskaitė.

Mokslas visuomet buvo jos svarbiausias prioritetas ne tik vyresnėse klasėse. „Kasdienis ir stropus darbas“, – toks yra jos šimtukų receptas. Į tą kasdienį darbą įeidavo visų užduotų namų darbų ruoša, pamokų kartojimas, ankstesnių metų VBE testų sprendimas.

„Buvau labai užsispyrusi siekdama gerų egzaminų rezultatų. Visas laisvas minutes praleisdavau mokydamasi. Mokiausi ir rytais, dar prieš prasidedant pamokoms, ir grįžusi vakarais, kartais net pamiršdama poilsį“, – vardijo kaunietė ir patikslino, kad tiek pastangų mokslams galėjo skirti, nes jai patinka mokytis.

Nuosekliai: E. Spalinskaitės teigimu, pasakiškus egzaminų rezultatus lėmė kasdienis ir sunkus darbas. E. Spalinskaitės asmeninio archyvo nuotr.

„Nėra jokio kito stebuklingo burto, tik sunkus darbas. Tai vienintelis dalykas, kuris lemia aukštesniuosius (86–100 balų) įvertinimus egzaminuose. Svarbiausia suprasti, kad mokymosi tikslas – ne dešimtukas mokykloje ar 100 balų egzamine, o savo proto lavinimas ir visapusiškas išsilavinimas. Visiems linkiu atrasti meilę mokslui, kuri yra pagrindinė varomoji jėga gerų rezultatų link. Patarčiau pradėti žingsneliais mokytis jau dabar, net jei egzaminai atrodo dar už kalnų. Pradėti mokytis niekuomet nėra per anksti, o darbas užtikrintai atsipirks ateityje“, – kalbėjo E. Spalinskaitė.

Orkestre ir roko grupėje

Daug laiko skirta mokslams, bet neapleisti ir pomėgiai, pavyzdžiui, svarbią vietą Evitos gyvenime užimančiai muzikai. Mergina yra baigusi išplėstinį muzikinį ugdymą, groja mušamaisiais 1-osios muzikos mokyklos orkestre ir roko grupėje „Appelons“.

Be to, aktyviai sportuoja. Nuo pirmųjų klasių lydėjo karatė kiokušin. Per tuos metus yra užkopusi devynis lygius iki rudo diržo (2 kyu). Kelerius metus savanoriavo vesdama treniruotes vaikams.

Bendraamžiai, gavę po 99 balus ar pan., nė kiek ne prastesni už mane, tiesiog jiems kiek mažiau pasisekė.

„Tikiuosi neapleisti tokio laisvalaikio ir ateityje, nes įvairiapusiškas išsilavinimas, įgytas muzikuojant ir sportuojant, man yra toks pat svarbus kaip tikslieji ar humanitariniai mokslai“, – pasakojo E. Spalinskaitė.

Vasarą leidžia dirbdama, bet grafiką susidėliojo taip, kad turėtų ir nerūpestingo laisvalaikio, kad galėtų nuoširdžiai pasidžiaugti atostogomis.

„Siekiu turėti pagrindą prieš naują pradžią universitete. Ateities planuose – fizikos studijos Vilniaus universitete. Šis dalykas visuomet mane žavėjo, nors ir buvo vienas didžiausių iššūkių mokykloje. Mane veda noras suprasti, kodėl tokia yra visatos tvarka, noras išsiaiškinti technologijų veikimo principus ir pritaikyti sukauptą informaciją ateityje“, – teigė kaunietė.

Pasirinko studijas Lietuvoje ir dėl ekonominio aspekto, ir dėl aukštos studijų kokybės, palyginti su pasaulio universitetais. „Dėl įstojimo dar nėra žinių, bet tikiuosi geriausio“, – Evitai vėl tenka gyventi laukimu.

Vasaros restoranuose

Kauno jėzuitų gimnazijos absolventas Karolis Liutkus gimnaziją baigė pagal tarptautinio bakalaureato diplomo programą, pagal kurią mokslai vyksta šiek tiek kitaip nei pagal nacionalinę programą. Laikė šešis egzaminus. Fizikos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos egzaminų rezultatai konvertuoti į 100 balų.

Spektras: K. Liutkus pasirinko matematikos studijas, o darbas restoranuose ir sportas liks hobiu. K. Liutkaus asmeninio archyvo nuotr.

Jokio ypatingo slapto recepto neturi ir Karolis. Nuosekliai atlikdavo visas vadovėlių ir buvusių egzaminų užduotis, aiškindavosi iki galo, jei kas būdavo neaišku. „Buvo daug juodo darbo, jokių paslapčių. Aišku, svarbu mokėti mokytis, nes labai lengva perdegti“, – apibendrino vaikinas. Labai svarbu išmokti susitelkti į tai, ką darai. „Kai mokaisi, atsiriboji nuo pašalinių dalykų, nežiūri socialinių medijų, netikrini feisbuko, instagramo. Po mokslų stengiesi pailsėti. Sportas, bent jau man, – būtina poilsio dalis. Be to, mokausi groti pianinu.

Sportas dvyliktoje klasėje jam padėjo rasti pusiausvyrą, išlikti motyvuotam, išlaikyti šaltą protą. Sportuodavo šešis kartus per savaitę po pusantros valandos.

K. Liutkus jau trečia vasara dirba restoranuose. „Patinka gaminti maistą, dabar esu pusryčių virėjas“, – prisistatė vaikinas.

Atostogas leidžia ramiai, nes jau turi užsitikrinęs studijų vietą. Pasirinko matematiką. Mokslo metus pradės Šveicarijoje, ETH Ciuricho universitete. Savo ateitį jis sieja su akademine veikla, pedagogika.

Kaune – 205 šimtukininkai

Kauno miesto savivaldybės duomenimis, daugiau šimtukininkų šiemet išugdė KTU (76), „Saulės“ (46), LSMU (42), Kauno jėzuitų (31), Jono Jablonskio (14) gimnazijos.

Vienas Kauno abiturientas, jau minėtas A. Stankūnas, iš valstybinių brandos egzaminų surinko penkis šimtukus. Dar penki jaunuoliai gavo po keturis šimtukus. Be jau kalbintų jaunuolių, po keturis šimtukus – ir Kauno jėzuitų gimnazijos absolvento Dominyko Kruopio, ir KTU gimnazijos absolvento Kajaus Marozo atestatuose.

Trylika absolventų pelnė po tris šimtukus. 32 surinko po du šimtukus. Po vieną šimtuką gavo 154 Kauno abiturientai. Iš viso bent po vieną šimtuką pelnė 205 Kauno abiturientai.

Anot NŠA, iš viso brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje laikė 607 kandidatai.

Daugiausia jų – 216 – laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 104, biologijos – 141, užsienio kalbos (anglų) – 76, istorijos – 61, užsienio kalbos (rusų) – 20, informacinių technologijų – 41, geografijos – 30, fizikos – 7, chemijos – 17 abiturientų.

NŠA kol kas nepateikia duomenų apie konkrečius jų pasiekimus.

Pakartotinėje sesijoje valstybinius brandos egzaminus galėjo laikyti tie mokiniai, kuriems pagrindinės sesijos dalykų brandos egzaminai buvo atidėti neatvykus dėl pateisinamos priežasties.

Birželio 28 dieną prasidėjusios pakartotinės sesijos tvarkaraštyje buvo 16 valstybinių ir mokyklinių egzaminų.

Valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pagrindinėje sesijoje neišlaikę mokiniai pakartotinės sesijos metu galėjo perlaikyti mokyklinį brandos egzaminą. Tai vienintelis egzaminas, kurį mokiniai gali perlaikyti tais pačiais metais. Jo rezultatus mokyklos skelbia per keturias darbo dienas po laikymo datos.

Pakartotinėje egzaminų sesijoje dalyvavę abiturientai savo rezultatus gali sužinoti prisijungę prie brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos https://rezultatai.nsa.smm.lt su mokykloje gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu. Jungiantis pirmą kartą, privaloma pasikeisti slaptažodį. Jo nepasikeitus, kitą kartą prisijungti nebebus galima.

Rezultatus galima sužinoti ir prisijungus per Elektroninius valdžios vartus.

Po rezultatų paskelbimo per dvi darbo dienas mokiniai gali pateikti apeliacijas savo mokyklos vadovui. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.

Visos apeliacijos bus išnagrinėtos iki liepos 26 dienos.

Ketvirtadienį paskelbti istorijos, užsienio kalbų (anglų, rusų), informacinių technologijų, fizikos bei chemijos brandos egzaminų rezultatai, kitų rezultatai paaiškėjo antradienį.

Ketvirtadienį paskelbti istorijos, užsienio kalbų (anglų, rusų), informacinių technologijų, fizikos bei chemijos brandos egzaminų rezultatai.

Istorijos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 6953 kandidatai, jį išlaikė 97,6 proc. kandidatų, pernai tokių buvo 99,2 proc., užpernai – 98,7 procento.

Šimto balų įvertinimą gavo trys kandidatai. Egzamino rezultatų vidurkis siekė 43,3 taško, praėjusiais metais jis buvo 48, užpernai – 49,6 taško. Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų.

Istorijos egzamino neišlaikė 164 kandidatai, arba 2,4 proc. visų, laikiusiųjų. Pernai tokių buvo 0,8 proc. užpernai – 1,3 proc. kandidatų.

Tradiciškai populiariausią anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 16 tūkst. 973 kandidatai (pernai – 17 tūkst. 113). Jį išlaikė 98,2 proc., praktiškai tiek pat kaip ir praėjusiais metais, bet surinktų taškų vidurkis – 61,7 – šiemet buvo didesnis nei praėjusiais metais (59,4).

Šimto balų įvertinimą gavo 638 kandidatai (3,8 proc.), pernai aukščiausiai įvertintos 2,2 proc. egzamino dalyvių žinios.

Anglų kalbos egzamino neišlaikė 298 kandidatai arba 1,8 proc. visų jį laikiusiųjų, pernai jų buvo 1,7 proc., užpernai – 2,1 procento.

Iš 1725 kandidatų, laikiusių rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą, teigiamus įvertinimus gavo 99,8 proc. jaunuolių. Šimto balų įvertinimą pelnė 223 mokiniai.

Informacijos technologijų valstybinį brandos egzaminą išlaikė 90,6 proc. kandidatų, pernai jų buvo mažiau – 85,7 procento. Šį egzaminą buvo pasirinkę 2267 asmenys.

Fizikos egzaminą išlaikė 95,1 proc. kandidatų, chemijos – 96,9 procento. Pirmąjį buvo pasirinkęs 1791 jaunuolis, antrąjį – 1046.

Fizikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekė 48,1 taškus, chemijos – 50 taškų.

Ketvirtadienį paskelbti paskutinių brandos egzaminų rezultatai, kitų rezultatai paaiškėjo antradienį.

Po rezultatų paskelbimo per dvi darbo dienas mokiniai gali teikti apeliacijas savo mokyklos vadovui. Visos apeliacijos bus išnagrinėtos iki liepos 26 dienos.

Pakartotinės brandos egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 17 dienos.

Pasak jos, antradienį nuo 14 val. planuojama skelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų rezultatus, juos abiturientai ir kiti laikiusieji galės sužinoti prisijungę prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos.

Visų kitų egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos, o pakartotinės brandos egzaminų sesijos – iki liepos 17 dienos.

Prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos abiturientai galės jungtis su mokykloje gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu. Jungiantis pirmą kartą, privaloma pasikeisti slaptažodį. Jo nepasikeitus, kitą kartą prisijungti nebebus galima. 

NŠA duomenimis, brandos egzaminus šiemet laikyti registravosi 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.