„TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi trečiadienį lankysis Kaliningrade ir dalyvaus konsultacijose, kurių tikslas – užtikrinti Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės apsaugą karinio konflikto metu“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas spaudai.

Praėjusią savaitę TATENA vadovas atvyko į Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kurią šiuo metu kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Nuolat baiminamasi dėl didžiausios Europoje atominės elektrinės, esančios pietiniame Zaporižios regione, dažnai apšaudomame nuo tada, kai į jį įsiveržė Rusijos kariuomenė.

Agentūra nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio gamykloje laiko ekspertų komandą, tačiau R. Grossi tvirtino, kad padėtis „vis dar pavojinga“.

Prieš vizitą jis praėjusį pirmadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidento teigimu, neįmanoma atkurti branduolinės jėgainės saugumo, kol ją kontroliuoja Rusija.

Jėgainei reikalingas patikimas elektros tiekimas, kad būtų užtikrintos svarbiausios branduolinės saugos ir saugumo funkcijos.

Tačiau per karą joje ne kartą buvo nutrūkęs elektros tiekimas, o tai sukėlė nerimą TATENA ir tarptautinei bendruomenei.

Prieš tai R. Grossi apsilankė kaimyninėje Ukrainoje, jos pietuose esančioje atominėje elektrinėje. Trečiadienio apsilankymas buvo pirmasis jo vizitas šalyje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, privertusio nuogąstauti dėl galimos branduolinės avarijos.

TATENA vadovas ne kartą perspėjo dėl šio karo keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.

„Grossi šiandien atvyko į Kaliningradą derėtis su Rusijos aukšto rango pareigūnais“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame TATENA pranešime. Jame nurodoma, kad derybos numatomos penktadienį ryte.

Po R. Grossi apsilankymo Ukrainoje TATENA tariasi su ukrainiečių valdžia dėl agentūros pirmosios „pagalbos misijos“ nusiuntimo į Černobylio atominę elektrinę artimiausiomis dienomis, sakoma pranešime.

Penktadienį R. Grossi turi sugrįžti į TATENA būstinę Austrijos sostinėje Vienoje ir po pietų surengti spaudos konferenciją.

Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.

Ukrainos pareigūnai vėlai ketvirtadienį sakė, kad rusai paliko prieš kelias savaites užimtą Černobylio atominę elektrinę.

Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną – vasario 24-ąją.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

Tai pirmasis R. Grossi vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei mėnesį. Maskvos pajėgos Ukrainos teritorijoje užėmė kelis branduolinius objektus.

„Generalinio direktoriaus vizito tikslas – inicijuoti skubią paramą Ukrainos branduolinių objektų saugai ir saugumui“, – nurodė TATENA išplatintame pranešime.

R. Grossi derasi su aukšto rango vyriausybės pareigūnais ir per savaitės trukmės vizitą apsilankys vienoje iš Ukrainos atominių elektrinių, pranešė agentūra, bet nepatikslino, kurioje.

Vizito metu bus gabenamos „gyvybiškai svarbios saugos ir saugumo priemonės“, įskaitant stebėjimo ir avarinę įrangą.

„Dėl karinio konflikto Ukrainos branduolinėms elektrinėms ir kitiems objektams, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, kyla beprecedentis pavojus“, – perspėjo TATENA vadovas.

„Ukraina paprašė mūsų pagalbos saugos ir saugumo srityje. Dabar pradėsime ją teikti“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos karinio puolimo pradžios TATENA vadovas ne kartą įspėjo dėl karo Ukrainoje pavojų – pirmojo, didžiulį branduolinį tinklą turinčioje šalyje. Šį tinklą sudaro 15 reaktorių, taip pat Černobylio jėgainė, kur 1986 metais įvyko didžiausia visų laikų branduolinė katastrofa.

Šis mūšis sukėlė „beprecedentį branduolinės avarijos pavojų“ ir tai jokiomis aplinkybėmis neturėtų pasikartoti, sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).

R. Grossi penktadienį pasisiūlė nuvykti į Černobylį derėtis su Kyjivu ir Maskva dėl Rusijos užpultos Ukrainos branduolinių objektų saugumo užtikrinimo.

Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms anksčiau penktadienį po mūšio su ukrainiečių pajėgomis užėmus Zaporižios atominę jėgainę Ukrainos pietryčiuose. Per mūšį elektrinės komplekse kilo gaisras, sunerimta dėl branduolinės avarijos grėsmės.

Vasario 24-ąją invaziją pradėję Rusijos kariai tą pačią dieną jėga perėmė Černobylio atominės elektrinės teritorijos kontrolę.

Černobylio AE, esančioje Ukrainos šiaurėje netoli sienos su Baltarusija, 130 km į šiaurę nuo Kijevo, 1986 metų balandžio 26-ąją įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa – atliekant saugos bandymą sprogo elektrinės 4-asis reaktorius. Tuomet pakilęs radioaktyvių dulkių debesis nuslinko virš Europos.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, turintis apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

„Neturėtume gaišti laiko“, – sakė R. Grossi reporteriams, pradėjęs Vienoje įsikūrusios savo vadovaujamos Jungtinių Tautų agentūros Valdytojų tarybos eilinį pasitarimą.

„Mums reikia sutartų aiškių gairių, kas turėtų būti padaryta. Todėl tikiuosi, kad mano konsultacijos artimiausiomis valandomis bus sėkmingos“, – pažymėjo jis.

Pasak R. Grossi, Rusija informavo jį norinti susitikti kur nors kitur, ne Černobylyje.

„Tai bus konsultacijų proceso dalis, – sakė jis. – Darbas vyksta saugiai, bet yra labai daug klausimų dėl galimybių tai palaikyti daug ilgiau, jei to kažkaip neparemsime.“

Anksčiau pirmadienį pradėdamas TATENA Valdytojų tarybos ketvirčio pasitarimą, R. Grossi sakė, kad per pastato Zaporižios atominės elektrinės komplekse apšaudymą ir ten kilusį gaisrą „vos vos“ išvengta blogiausio.

TATENA nariams jis pasakė: „Karinės operacijos Ukrainos atominėse elektrinėse sukėlė beprecedentį branduolinės avarijos pavojų... Tokia situacija jokiomis aplinkybėmis negali pasikartoti.“

Išreikšdama „didelį susirūpinimą“, TATENA sekmadienį paskelbė Ukrainą informavus, kad komunikacija su Zaporižios elektrine sutriko ir kad jos vadovybei dabar įsakinėja Rusijos pajėgų vadas.

Sekmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) dėl „fizinio ir branduolinio saugumo“ Zaporižios elektrinėje, pareiškė Kremlius.

Ukrainoje yra keturios veikiančios atominės elektrinės, gaminančios maždaug pusę šaliai reikalingos elektros, taip pat yra branduolinių atliekų saugyklų, įskaitant vieną Černobylyje.

Ukrainai minint iki šiol didžiausios branduolinės avarijos 35-ąsias metines V. Zelenskis šiuos komentarus išsakė lankydamasis Černobylio atskirties zonoje – 30 km spindulio apsauginėje teritorijoje, nustatytoje po 1986-ųjų balandį elektrinėje įvykusio sprogimo. Gyventojai iš šios teritorijos buvo evakuoti; manoma, kad žmonėms joje bus nesaugu gyventi dar tūkstančius metų.

„Mūsų uždavinys – padaryti viską, kas įmanoma, kad padidintume saugumą ir sustiprintume saugą, siekiant išvengti panašios katastrofos pasikartojimo ateityje“, – kreipdamasis į tautą sakė prezidentas.

Sostinėje Kijeve dešimtys žmonių, įskaitant dvasinius lyderius ir kariškas uniformas vilkėjusius senyvus veteranus, dalyvavusius likviduojant Černobylio avarijos padarinius, dalyvavo kitoje atminimo ceremonijoje ir padėjo gėlių prie Černobylio memorialo.

„Įstorija nejuda atgal, – kalbėjo V. Zelenskis, kurio kalbą transliavo televizija. – Taigi, Černobylis šiandien yra bendras iššūkis ir bendra atsakomybė už mūsų planetos ateitį ir saugumą.“

Su Černobylio elektrinės 4-ojo reaktoriaus katastrofa, įvykusia 1986 metų balandžio 26-ąją atliekant saugos bandymą, tiesiogiai siejama tik apie 30 žmonių mirtis.

Tačiau manoma, kad vėlesniais metais dar tūkstančiai mirė Ukrainoje ir kaimyninėse Baltarusijoje bei Rusijoje, paveikti pasklidusių radioaktyvių teršalų.

Tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas, nes Sovietų Sąjungos institucijos įslaptino didžiąją dalį informacijos apie avariją.

„Atgimimas“ atskirties zonoje

Iš nelaimės zonos buvo evakuoti šimtai tūkstančių žmonių, o atskirties zona iki šiol tebėra negyvenama.

Tuojau po avarijos į nelaimės zoną buvo pasiųsta apie 600 tūkst. vadinamųjų likvidatorių, kuriems teko šalinti padarinius naudojantis tik menkomis apsaugos priemonėmis arba visai be jų.

2005 metais paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje nurodoma, kad Černobylio katastrofa Ukrainoje, Rusijoje ir Baltarusijoje nusinešė iki 4 000 žmonių gyvybių.

Tuo metu ekologijos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ 2006-aisiais paskelbė atskirą studiją, kurioje daroma išvada, kad dėl šio incidento mirė apie 100 tūkst. žmonių.

2016 metų lapkritį virš sprogusio reaktoriaus pastatytas milžiniškas naujas apsauginis gaubtas, kuriam buvo skirta 2,1 mlrd. eurų tarptautinių lėšų. Šis statinys turi apsaugoti nuo tolesnio radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir dešimtmečiams užtikrinti Europos žmonių saugumą.

Ukrainos tarnybos sako, kad atskirties zona gali nebūti tinkama gyventi žmonėms dar 24 tūkst. metų, bet ši teritorija pastaraisiais metais pritraukdavo daug turistų, o Kijevas nori, kad UNESCO ją paskelbtų Pasaulio paveldo objektu.

V. Zelenskis pirmadienį pakartojo siekį pertvarkyti atskirties zoną ir padaryti ją turistams patrauklia vieta bei aplinkosaugos rojumi.

„Mūsų tikslas šiandien – pertvarkyti atskirties zoną... į atgimimo teritoriją“, – kalbėjo jis.

Evakuotame Pripetės mieste ir kitose gyvenvietėse vis labiau įsigali augalija ir laukiniai gyvūnai, teritorijai tapus atitikmens Europoje neturinčiu milžinišku gamtiniu rezervatu.

Atominė energetika bus vystoma

Pasak V. Zelenskio, Ukrainai toliau plėtos atominę energetiką, siekdama užtikrinti valstybės energetinį saugumą ir sinchronizuota elektros tinklus su Europos Sąjungos energetikos sistema.

„Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad Ukraina ryžtingai nusiteikusi vystyti savo atominę energetiką“, – Ukrainos prezidentūra citavo V. Zelenskio žodžius per susitikimą Kijeve su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi (Rafaeliu Marianu Grosiu).

Pasak valstybės vadovo, Ukraina planuoja naudoti naujausius reaktorius, įskaitant mažuosius modulinius reaktorius SMR-160, taip pat pradėti gaminti jų komponentus.

V. Zelenskis vadino simboliniu TATENA vadovo vizitą Ukrainoje minint Černobylio katastrofos 35-ąsias metines ir padėkojo agentūrai bei tarptautinei bendrijai už dėmesį šiai avarijai nuo pat pirmųjų dienų, taip pat už pagalbą šalinant jos padarinius.

„Tai susiję ne vien su techninės pagalbos projektų įgyvendinimu, bet ir patirties bei žinių mainais, – sakė jis. – Noriu pabrėžti ypatingą žinių reikšmę atominėje energetikoje. Šiandien mūsų ekspertai turi unikalią patirtį branduolinės saugos ir branduolinių objektų eksploatacijos užbaigimo srityje. Ukraina pasiruošusi dalytis šiomis žiniomis su TATENA, kad panašių avarijų niekada nebeįvyktų.“

Ukrainos vadovas išreiškė viltį, kad „pasibaigus COVID-19 pandemijai TATENA vadovas, taip pat mokslininkai, ekologai, istorikai ir turistai iš viso pasaulio galės savomis akimis pamatyti unikalų technogeninės katastrofos objektą“.

„Mes taip pat žingsnis po žingsnio verčiame sugriautą 4-ąjį bloką ekologiškai saugia sistema. Šiuo tikslu įgyvendinome beprecedentį inžinerijos projektą – pastatėme Naujojo patikimo apsauginio gaubto arką. Baigiame statyti centralizuotą panaudoto branduolinio kuro saugyklą – tai leis padidinti branduolinio saugumo lygį ir užtikrins didesnę energetinę nepriklausomybę“, – pridūrė V. Zelenskis.

„Būdama atsakinga tarptautinės bendruomenės nare, Lietuva ir toliau sieks Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir laikysis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Daugiausia dėl netvarios gamybos ir vartojimo spartėjant klimato kaitai ir mažėjant biologinei įvairovei, būtina imtis skubių veiksmų. Privalome išsaugoti planetą savo vaikams ir vaikaičiams“, – nuotoliniu būdu vykusioje JT Generalinėje Asamblėjoje teigė prezidentas G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad žalioji energetika yra viena sričių, kuri turėtų būti vystoma visame pasaulyje.

„Didžiuojuosi galėdamas sakyti, kad Lietuva nuo 2010 metų tvirtai laikosi žaliosios krypties. Mūsų šalis yra viena pirmaujančių atsinaujinančios energijos plėtros srityje ir viena iš penkių ambicingiausių Europos Sąjungos valstybių pagal atsinaujinančios energijos tikslus iki 2030 metų. Šiuos tikslus pasieksime nutiesę jungtis su Vakarų Europos elektros sistema, centralizuoto šildymo sistemas pritaikę naudoti biomasę, patvirtinę papildomus saulės ir vėjo elektros energijos aukcionus ir skatindami elektros energiją gaminančių vartotojų politiką“, – kalbėjo G. Nausėda.

Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui

Prezidentas atkreipė dėmesį į Lietuvos pašonėje veiklą bepradedančią Astravo AE, teigdamas, kad tai yra geopolitinis projektas, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą.

„Deja, ne visų tikslas yra saugi ir patikima energetika. Pačioje Lietuvos kaimynystėje nesaugi branduolinė energija pasirinkta kaip priemonė žengti pirmyn, per daug nesusimąstant apie švarią ir tvarią ateitį. Naująją atominę elektrinę Baltarusijoje vertiname kaip geopolitinį projektą, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą. Statoma tinkamai neatlikus rizikos vertinimo ir neįvykdžius reikiamų konsultacijų vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės, ji kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui, Baltijos šalyse veikiančioms elektros sistemoms ir visos Europos saugumui“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda paragino tarptautinę bendruomenę prisidėti siekiant įgyvendinti aukščiausius saugos reikalavimus branduoliniams objektams.

„Branduolinės avarijos nepaiso valstybių sienų. Pavesti gali net ir geriausios technologijos, jei parenkama netinkama vieta ir nesilaikoma elementariausių statybos ir eksploatacijos reikalavimų. Bet koks neatsakingas sąnaudų mažinimas gali turėti pražūtingų pasekmių.

Todėl Lietuva ragina tarptautinę bendruomenę siekti įgyvendinti aukščiausius branduolinės saugos ir aplinkos standartus visiems pasaulio branduoliniams objektams. Pasaulio saugumas priklauso nuo mūsų pastangų užtikrinti branduolinę saugą“, – teigė G. Nausėda.

Valstybės privalo imtis visų priemonių užtikrindamos branduolinį saugumą, bendradarbiauti teikiant informaciją apie branduolinės energetikos projektus, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti Banduolinio saugumo viršūnių susitikime Vašingtone.

„Branduolinės grėsmės peržengia valstybių sienas. Nelaimė ar teroristinis aktas vienoje šalyje gali turėti skaudžių pasekmių visam regionui. Todėl kiekviena valstybė privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas branduolinis saugumas, vykdoma patikima radioaktyvių medžiagų ir infrastruktūros apsauga, saugiai eksploatuojamos atominės elektrinės ir jose taikomi tarptautiniai branduolinės saugos standartai. Tai labai rimti įsipareigojimai ne tik nacionaliniam, bet ir viso pasaulio žmonių saugumui“, – sako D.Grybauskaitė, cituojama pranešime spaudai.

Anot šalies vadovės, branduolinė sauga neatsiejama nuo skaidrumo. Todėl taip pat svarbu, kad branduolines technologijas plėtojančios valstybės geranoriškai ir skaidriai tarpusavyje bendradarbiautų, teiktų informaciją Tarptautinės atominės energetikos agentūrai (TATENA) ir kaimyninėms šalims apie įgyvendinamus projektus, leistų tarptautiniams inspektoriams vykdyti branduolinių objektų monitoringą. Prezidentės teigimu, tai ypač aktualu Lietuvai, nes mūsų pasienyje Astravo atominę elektrinę statanti Baltarusija neteikia jokios informacijos apie šiam projektui taikomus saugumo reikalavimus, poveikio aplinkai vertinimus ir saugumo testų įgyvendinimą, neįsileidžia TATENA stebėtojų.

Branduolinio saugumo viršūnių susitikime Jungtinėse Valstijose pasaulio lyderiai tariasi, kaip užkirsti kelią branduolinio terorizmo grėsmėms ir stiprinti pasaulinę branduolinio saugumo kultūrą. Tai – ketvirtasis ir jau paskutinis aukščiausio lygio vadovų susitikimas, kurio tikslas užtikrinti ilgalaikius valstybių įsipareigojimus saugiai vystyti branduolines technologijas.

Susitikimo pabaigoje 52 pasaulio šalių lyderiai patvirtins bendrą komunikatą, kuriuo pabrėžiamas išskirtinis TATENA vaidmuo stiprinant branduolinį saugumą ir saugą, branduolinis nusiginklavimas ir branduolinių ginklų neplatinimas įvardijamas nuolatiniu globalios bendruomenės tikslu, sutariama bendradarbiauti užkardant branduolinį terorizmą ir siekiant, jog radioaktyvios medžiagos nepatektų į teroristų rankas. Taip pat bus priimami veiksmų planai atskiroms organizacijoms – Jungtinėms Tautoms, TATENA, Interpolui ir kitiems kovos su branduoliniu terorizmu forumams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta darbo vizito į Vašingtoną, kur dalyvaus Branduolinio saugumo viršūnių susitikime.

Pasaulio lyderių susitikimas prasidės darbo vakariene Baltuosiuose rūmuose, kur valstybių vadovai aptars, kaip užkirsti kelią branduolinio terorizmo grėsmėms. Šalies vadovė taip pat dalyvaus pasaulio lyderių diskusijose, kaip užtikrinti branduolinių medžiagų ir objektų apsaugą bei saugą, skatinti branduolinio saugumo kultūrą ir stiprinti valstybių įsipareigojimus pasaulio branduoliniam saugumui, pranešė Prezidentūra.

D.Grybauskaitės teigimu, nuo branduolinio terorizmo grėsmės nėra apsaugota nė viena valstybė, todėl Vašingtone pasaulio lyderiai tarsis, kaip sustiprinti atominių jėgainių ir kitų branduolinių objektų apsaugą ir užkirsti kelią kontrabandai, kad pavojingos, radioaktyvios medžiagos nepakliūtų į nusikaltėlių rankas.

Vašingtone prezidentė dalysis Lietuvos patirtimi stiprinant regiono branduolinį saugumą, pasakos apie mūsų šalyje veikiantį Branduolinio saugumo kompetencijos centrą, kuriame Lietuvos ir užsienio šalių pareigūnai mokomi užkirsti kelią galimam radioaktyvių medžiagų panaudojimui teroro išpuoliams.

Branduolinio saugumo viršūnių susitikime Lietuvos vadovė taip pat atkreips pasaulio lyderių dėmesį į netoli Lietuvos statomą Astravo atominę elektrinę. Anot Prezidentūros pranešimo, šios jėgainės statybų darbai vykdomi pažeidžiant tarptautines konvencijas, nesilaikant pasaulinių branduolinės saugos standartų, o tai kelia grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos jūros regiono šalims.

Vašingtone vyksiantis Branduolinio saugumo viršūnių susitikimas rengiamas jau ketvirtą kartą. Jame dalyvaus 52 valstybių delegacijos, tarp jų ir Europos Vadovų Tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), Turkijos vadovas Recepas Erdoganas, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Kanados premjeras Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Federica Mogherini (Federika Mogerini), kiti valstybių vadovai, Jungtinių Tautų, Tarptautinės atominės energetikos agentūros, Interpolo atstovai.

Per darbo vizitą Vašingtone D.Grybauskaitė susitiks su lietuvių bendruomene JAV ir dalyvaus bendruomenės surengtoje Atvelykio šventėje.

Prezidentės vizitas vyks kovo 30 - balandžio 4 dienomis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavasarį vyks į Vašingtoną, kur dalyvaus branduolinio saugumo viršūnių susitikime.

„Mums svarbu, kad tos atominės elektrinės, kurios yra ne Europos Sąjungos teritorijoje, o šalia, ir ypač šalia Lietuvos, atitiktų visus griežčiausius saugumo reikalavimus“, - apie Lietuvos interesus branduolinio saugumo viršūnių susitikime BNS sakė prezidentės patarėja Živilė Didžgalvienė.

Lietuva teigia, kad atominių elektrinių Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus krašte projektai vystomi nepaisant tarptautinių saugumo reikalavimų.

Šią savaitę Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis kreipėsi į Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrus ragindamas nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Rusijos Karaliaučiaus srityje statomų atominių elektrinių.

Prezidentė D.Grybauskaitė branduolinio saugumo viršūnių susitikime dalyvaus trečią kartą, 2014 metais ji buvo susitikimo Hagoje, o 2012 metais - Seule dalyvė.

Šiame susitikime be pasaulio valstybių įprastai dalyvauja kelios tarptautinės organizacijos - Europos Sąjunga, Interpolas, TATENA, Jungtinės Tautos. Reguliariu tapęs viršūnių  susitikimas pradėtas rengti JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) iniciatyva.

Prezidentė su darbo vizitu į Vašingtoną išvyks kovo 30 ir grįš balandžio 4 dieną, numatyta jos potvarkyje.

Rusija patvirtino nedalyvausianti 2016 metais planuojamame surengti Branduolinio saugumo viršūnių susitikime, inicijuotame JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), kaltindamas Vašingtoną siekiant griežti pirmuoju smuiku branduolinio saugumo reikaluose.

Siųsdama dar vieną signalą apie vis labiau vėstančius santykius tarp Šaltojo karo laikų priešininkių, Maskva pareiškė, kad organizatoriai nori suteikti išskirtines teises Jungtinėms Valstijoms, taip pat Pietų Korėjai ir Nyderlandams, surengusiems ankstesnius susitikimus, tačiau diskriminuoti visus kitus dalyvius.

„Pasidalijome su kolegomis amerikiečiais savo abejonėmis dėl to forumo, planuojamo surengti Jungtinėse Valstijose 2016 metais, pridėtinės vertės“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Maskva akcentuoja, kad Vašingtono viršūnių susitikimo baigiamieji dokumentai nustatytų programą tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Jungtinės Tautos (JT), Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Interpolas.

„Manome, kad nepriimtina sukurti precedentą tokiam išoriniam kišimuisi į tarptautinių organizacijų darbą“, – sakoma trečiadienį paskelbtame URM pranešime.

„Vašingtonas stengiasi prisiimti pagrindinio ir privilegijuoto „žaidėjo“ vaidmenį šioje srityje“, – pažymėjo ministerija, pridūrusi, kad Rusija ketina susitelkti į bendradarbiavimą su TATENA.

Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Vašingtonas spalio viduryje buvo informuotas apie Rusijos sprendimą nedalyvauti tame viršūnių susitikime.

Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas (Džošas Ernestas) anksčiau šią savaitę sakė, kad Vašingtonas apgailestauja dėl Rusijos sprendimo nedalyvauti to viršūnių susitikimo parengiamajame posėdyje, vykusiame praeitą savaitę.

„Jungtinių Valstijų nuomone, Rusijai visuomet lieka atviros durys ateityje prisidėti prie tokių susitikimų“, – pažymėjo J.Earnestas.