Tarptautinėse varžybose iš viso startavo 431 lengvaatletis iš daugiau nei 50 šalių. Pagrindinis sportinio ėjimo bendruomenės dėmesys buvo sutelktas į naują, mišrios maratono estafetės rungtį, kadangi net 67 komandos kovojo dėl 22 kelialapių į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Mišrios maratono (42.195 km) estafetės rungtyje debiutavo dvi Lietuvos komandos – pirmajai komandai atstovavo olimpiečiai Marius Žiūkas ir Brigita Virbalytė, o antrosios komandos sudėtyje – Arturas Mastianica ir Austėja Kavaliauskaitė. Sėkmingiau pasirodė pirmoji komanda, kuri pagal laiką finišavo 40 pozicijoje (3 val. 12 min. 12 sek.). Tiesa, tik penkios šalys išsikovojo vietas dviems komandoms, todėl galutinėje rikiuotėje M. Žiūko ir B. Virbalytės komanda pakilo iki antrojo dešimtuko pabaigos. Antroji šalies komanda pagal laiką užėmė 46 vietą (3 val. 16 min. 29 sek.).

Pirma vieta estafetėje džiaugėsi Italijos komanda (2 val. 56 min. 45 sek.), antri finišavo japonai (2 val. 57 min. 4 sek.), treti – ispanai (2 val. 57 min. 47 sek.). Iki tiesioginio kelialapio į olimpines žaidynes Lietuvai pritrūko daugiau nei 3 minučių.

Mišrios maratono estafetės rungties principas – dviems komandos nariams įveikti maratono distanciją. Pirmas varžybose startuoja vyras (12.195 km), tuomet į trasą žengia moteris (10 km), po pertraukos į varžybas sugrįžta vyras (10 km) ir galiausiai finišuoja moteris (10 km). Ši rungtis olimpinėse žaidynėse pakeitė 50 km sportinio ėjimo individualią rungtį.

„Apie šį iššūkį pradėjome svajoti, kai paskelbė apie estafetės pridėjimą į olimpinių žaidynių programą. Tuo metu buvau dar traumuota, nesitreniravau, bet turėjau viltį, kad čia dar kartą įgyvendinsiu olimpinę svajonę. Motyvacija vedė mane į priekį, tačiau sugrįžus – traumų situacija negerėjo ir svajonė tolo.

Visas pasaulis dėjo pastangas į šią rungtį, nes startavo daug olimpinių, pasaulio ir Europos čempionatų nugalėtojų bei prizininkų. Nors prieš startą tos 22 vietos atrodė užimtos, norėjome išbandyti savo jėgas. Kortas sumaišė treniruočių stovykloje patirta trauma, kai likus 10 dienų iki varžybų man buvo nustatytas kelio kremzlės stresinis lūžis ir nežinojau, ar galėsiu startuoti. Galutinė vieta neatspindi gražios mano ir Mariaus karjeros bei tų visų pasiektų rezultatų, bet džiaugiamės, kad finišavome ir galėjome pasirodyti tokiose varžybose“, – po finišo kalbėjo trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi B. Virbalytė.

Kadangi rungtis nauja, mūsų šalies atstovai dar neturėjo galimybės jos išbandyti varžybose. Tiesa, kai kurios šalys iki pasaulio sportinio ėjimo komandinio čempionato organizavo mišrios maratono estafetės ėjimus, todėl įgavo bent minimalios patirties. Pavyzdžiui, perduoti raištį komandos draugui ar tinkamai išnaudoti apie 40 minučių trunkančią pertrauką.

„Pats formatas naujas, nebuvome bandę šios rungties anksčiau. Tik prieš metus paskelbė apie rungties pridėjimą į olimpinę šeimą. Jausmai sumišę, pirmame etape galvojau apie gerą jausmą atstovauti komandai, o vėliau sekė daugiau nei 40 minučių trukusi pertrauka, per kurią kilo iššūkis susitvarkyti su kūnu, kuris nėra pirmos jaunystės. Dėkoju kineziterapeutui Mantui Lesnickui, kuris prižiūrėjo raumenis. Kita istorija – antra varžybų pusė, nes jau po kelių kilometrų negalėjau surinkti kūno. Po finišo visi 4 lietuviai pasakėme, kad lengviau eiti iš karto, nei tai daryti su pertrauka. Pertrauka tikrai atsiliepė kūnams. Apskritai, estafetė vis dar kelia daug klausimų, vien dėl chaotiško raiščio perdavimo. Visgi, nuostabi patirtis, tikrai nesigailime“, – apie pagrindinį iššūkį pasakojo Lietuvos 20 km ėjimo ir kitų distancijų rekordininkė.

Jau dešimtą kartą pasaulio sportinio ėjimo komandiniame čempionate startavusi B. Virbalytė pasidžiaugė šiuo simbolišku pasiekimu ir teigė, jog išvadas apie rungtį daryti dar anksti:

„Rezultatas nėra tas, apie kurį svajojome, bet pritrūko laiko ir sportinės formos būtent šiam startui pasiruošti. Labai sudėtinga planuoti, kai nežinai, ar išvis startuosi. Jau apie 20 metų varžausi 20 km distancijoje ir iš patirties žinau, kad reikia bent 4–5 startų išvadų darymui. Dabar po vieno starto tą daryti anksti.

Nežinia, ar mišri maratono estafetė liks olimpinių žaidynių šeimoje, spėju, kad bus pakeitimų dar iki Paryžiaus, nes yra taisytinų dalykų. Sakyčiau, kad šįkart teisėjavimas buvo lemiamas faktorius, nes buvome perspėti, jog nugalės ne greičiausi, bet techniškiausiai einantys. Teisėjai skriaudė negailestingai komandas dėl technikos pažeidimų, džiaugiamės, kad mes negavome baudos minučių.“

Kadangi kelialapiai į olimpines žaidynes buvo dalinami šaliai, o ne konkretiems sportininkams, B. Virbalytė minėdama kitų šalių pavyzdžius užsiminė apie vidinę konkurenciją. Pavyzdžiui, varžybose triumfavo antroji italų komanda, o pirmoji, kurią sudaro olimpinis čempionas Massimo Stano ir čempionė Antonella Palmisano, distancijos nebaigė, todėl Italija turės priimti sudėtingą sprendimą renkantis duetą Paryžiui.

Didelę padėką komandos draugui M. Žiūkui išreiškusi B. Virbalytė neslėpė, jog greičiausiai tai buvo vienintelis šansas patekti į olimpines žaidynes būtent šioje rungtyje:

„Ačiū Mariui, kuris nedarė spaudimo ir bandė mane motyvuoti.  Nors jis ir pradėjo atsargiau, antroje pusėje buvo stipresnis, o aš ėjau ties galimybių riba. Tai buvo istorinis šansas Lietuvai. Esame garantuoti, kad prieš 2–3 metus turėtume komandą olimpinėse žaidynėse. Šįkart aš buvau silpnoji grandis, bet esu dėkinga Mariui, jog šis nepasitraukė.

Mes nežinome daugiau mišrios maratono estafetės varžybų, visos jos buvo organizuotos anksčiau, todėl čia praktiškai buvo vienintelis šansas. Dabar Marius į jau penktąsias olimpines žaidynes bandys patekti individualioje 20 km rungtyje (šiuo metu sportininkas reitingų sistemoje užima 42 vietą, o į Paryžių pateks 48 ėjikai – aut. past.).“

„Visos delegacijos pasirodymą vertinčiau septynetu“

Dar 5 lietuviai Antalijoje startavo individualiose rungtyse. 20 km distanciją per 1 val. 38 min. 10 sek. įveikusi Monika Vaiciukevičiūtė užėmė 35 vietą tarp moterų. Merginų grupėje dalyvavo ir 10 km įveikė Akvilė Orliukaitė (37 vieta – 50 min. 21 sek.) bei Aiva Bilevičiūtė (45 vieta – 54 min. 8 sek.). Jaunuolių grupėje asmeninius rekordus gerino 39 vietą užėmęs Lukas Lasevičius (10 km – 44 min. 42 sek.) ir 50 vietoje finišavęs Liudas Grincevičius (10 km – 49 min. 9 sek.).

Lietuvos sportinio ėjimo komandos vyr. treneris Viktoras Meškauskas teigė, jog mūsiškių pasirodymus galima vertinti skirtingai:

„Visos delegacijos pasirodymą vertinčiau septynetu. Vietos nėra aukštos, bet mes važiavome su tokia kompanija, kurie yra lyderiai Lietuvoje. Negalėjome tikėtis ir prognozuoti kažko daugiau. Abu jaunuoliai gerino asmeninius po pusę minutės ir daugiau, todėl pagal galimybes pasirodė tikrai gerai.

A. Orliukaitė užfiksavo antrą geriausią rezultatą karjeroje ir finišavo gana aukštai. Negalima tikėtis, kad ėjikai asmeninius rekordus gerins penkiomis minutėmis ar net daugiau, jog eitų prie lyderių.

M. Vaiciukevičiūtė asmeninį rekordą pasiekė dar 2017 metais (1 val. 32 min. 39 sek.), jos tikslai visai kitokie, nes ji vis dar kabinasi į galimybę startuoti Europos čempionate ir olimpinėse žaidynėse. Deja, šitas rezultatas lengvaatletei nepriduos papildomų taškų. Šiuo metu ji užima 71 vietą olimpinių žaidynių reitinge (pateks 48) ir 35 vietą Europos čempionato reitinge (pateks 35).“

Čempionato sąlygas gyręs V. Meškauskas sakė, jog abi estafečių komandos pasirodė pagal galimybes:

„Pusantro žmogaus negali estafetės praeiti. Brigita yra traumuota seniai, todėl pirma komanda pakovojo pagal galimybes. Jei ėjikė būtų sveika, būtų galima kovoti. Tikėjausi iš Arturo geresnio rezultato, o Austėja pasirodė visai neblogai. Tarpusavyje kalbame, kad jos laukia kitos, Los Andželo olimpinės žaidynės. Šiemet 23-erių sportininkė Europos čempionato reitinge laikosi neblogai, tikėkimės pateks į varžybas.

Startas buvo anksti ryte, bet daugelis gerino asmeninius rekordus, oras buvo labai geras. Paskutiniuose estafetės etapuose eiti sekėsi sunkiau, nes varžybos vyko ant plataus kelio, kur nebuvo pavėsio, bet visiems vienodos sąlygos.“

Lietuvos sportinio ėjimo komandos vyr. treneris neslėpė, jog prieš šias varžybas į naująją rungtį žiūrėjo skeptiškai, tačiau nuomonė pasikeitė į gerąją pusę. Anot jo, mišrią maratono estafetę stebėti buvo įdomu ir net komandų viduje pavyko pamatyti milžinišką lygių skirtumą. Pavyzdžiui, Kanados komandoje akivaizdus lyderis buvo Evanas Dunfee, kuris gali pasigirti olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionato bronzos medaliais. Jo komandos draugei Oliviai Lundman – vos 21-eri ir kol kas ji spėjo tik sykį triumfuoti nacionaliniame čempionate.

Dar viena įdomybė – šiame čempionate vieno rato nuotolis buvo 2 km, o Paryžiuje mišrios maratono estafetės dalyviai eis vos 4 ratus po 10 km. Be to, ši rungtis taip pat turi reitingų sistemą, kur komandos yra klasifikuojamos pagal parodytą laiką.

Jau už mažiau nei 2 savaičių, gegužės 5 d., Varšuvoje (Lenkija) vyks Lietuvos 20 km sportinio ėjimo čempionatas („World Athletics“ sportinio ėjimo auksinio turo varžybos). Jame turėtų startuoti visi pajėgiausi šalies ėjikai, kadangi už nacionalinį čempionatą skiriami papildomi reitingo taškai. Jie gyvybiškai svarbūs ant patekimo į Paryžių ribos balansuojančiam M. Žiūkui, vietos Europos čempionate siekiančiam A. Mastianicai ir kitiems sportinio ėjimo atstovams.

Trijų olimpinių žaidynių dalyvė, Lietuvos rekordininkė, lengvaatletė B.Virbalytė yra baigusi Vilniaus universiteto bakalauro žurnalistikos ir magistrantūros sporto industrijų vadybos studijas.

Jos žurnalistinė patirtis – 16 metų darbo Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje. 2017 m. B. Virbalytė kartu su kitais iniciatyviais šalies sportininkais įkūrė Nacionalinę sportininkų asociaciją, buvo organizacijos atstovė spaudai. Be to, ji turi atsakingas pareigas net keliose šalies sporto organizacijose.

„Siekiu būti dvikryptės karjeros pavyzdžiu – daugelį metų derinu sportininkės karjerą su profesija ir visuomenine veikla. Esu laiminga, kad galėsiu prisidėti prie Nacionalinės sporto agentūros vystymo ir efektyvios komunikacijos bei, žinoma, pokyčių Lietuvos sporto sistemoje“, – sako B.Virbalytė.

Nacionalinė sporto agentūra įkurta šių metų liepą. Rugpjūtį jos direktoriumi paskirtas Mindaugas Špokas.

NSA įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, čia bus sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos, vienodas dėmesys bus skiriamas olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui. Agentūra rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, įkurtas Kompetencijų centras padės sporto šakų federacijoms ir organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo valdymo principus.

NSA iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos jau perėmė valstybės stipendijų administravimą, premijų, rentų skyrimą, rudenį ji skelbs fizinio aktyvumo projektų ir programų konkursus, o nuo 2023 m. administruos didžiąją dalį aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros lėšų, t. y. apie 60 mln. sportui skiriamų metinių lėšų.

Čekijos antidopingo agentūra išplatino pranešimą, kad už draudžiamų preparatų vartojimą suspenduoti ėjikės Anežkos Drahotovos įgaliojimai.

Teigiamas mėginys buvo paimtas 2018 m. liepos 31-ąją, likus vos 12 dienų iki starto Europos čempionate Berlyne.

Vokietijos sostinėje A.Drahotova 20 km įveikė per 1 val. 27 min. 03 sek. ir iškovojo sidabro medalį. Lietuvos rekordą pagerinusi B.Virbalytė užėmė ketvirtą vietą (1 val. 27 min. 59 sek.), o Živilė Vaiciukevičiūtė (1 val. 28 min. 07 sek.) – penktąją.

Čekę diskvalifikavus lietuvės pakiltų atitinkamai į trečią ir ketvirtą pozicijas.

Teigiamas A.Drahotovos mėginys buvo paimtas 2018 m. liepos 31-ąją, likus vos dvylikai dienų iki starto Europos čempionate.

25-erių A.Drahotovą anksčiau treniravo Ivo Pitakas, Filipas Tomašas, o nuo 2018-ųjų rudens iki šių metų žiemos – australas Brentas Vallance'as, dirbantis ir su B.Virbalyte.

"Sklandė daug nuogirdų ir įtarimų, kad anksčiau čekę treniravęs specialistas galėjo būti turėjęs problemų su antidopingo inspektoriais, bet niekas nepagautas už rankos. Tam tikrų abejonių kėlė ir tai, kad A.Drahotova, būdama 18–19 metų, pasiekė itin aukštų rezultatų", – svarstė B.Virbalytė.

Europos čempionato medalį lietuvė gautų tik tada, jei būtų teigiamas ir Čekijos ėjikės B mėginio tyrimo rezultatas. Tačiau visi formalumai gali trukti daugiau nei metus.

"Treneris sakė, kad nusipelnėme to medalio. 2018-ieji buvo tikrai sunkūs, rezultatai Berlyne – neįtikėtinai aukšti. Mano rezultatas buvo aukštesnis nei asmeninis ir Lietuvos rekordai, tad didelio kartėlio dėl ketvirtos vietos nejaučiau. Didžiausias praradimas, kad niekada nepatirsiu tų emocijų, kai pavyksta laimėti medalį. Vis dėlto geriau jį atgauti vėliau nei niekada", – teigė B.Virbalytė.

Šią vasarą Lietuvos sportinio ėjimo 20 km rekordo autorė dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse, kurios bus trečios per B.Virbalytės karjerą.

Skambiu akordu baigėsi dar pirmoji pirmenybių rungtis. Moterų 3000 m sportinį ėjimą laimėjo Brigita Virbalytė, distanciją nužingsniavusi per 12 min. 14,95 sek. Tai – vyresnių nei 35 metų moterų pasaulio rekordas ir geriausias planetos sezono rezultatas apskritai.

„Jau tampa tradicija, kad savo šiuo startu Lietuvos čempionate tampu sezono lydere. Giliai širdyje toks ir buvo tikslas, bet svarbiausias man buvo trenerio tikslas – mažiau nei 12 min. 15 sek. Nenuvyliau trenerio, esu labai laiminga, nes ėjau daugiau nei pusę minutės greičiau nei pernai. Galiu džiaugtis, kad mano traumos pasekmių nebelieka, galiu eiti labai greitai. Lietuvoje esu ėjusi sekunde greičiau, kada petys petin kovojome su Živile, o šiandien ėjau visiškai viena. Olimpiniame sezone tai nuteikia optimistiškai“, – džiaugėsi B.Virbalytė.

Normatyvą į Tokijo olimpines žaidynes dar pernai įvykdžiusi ėjikė praėjusią savaitę buvo paskiepyta nuo COVID-19 viruso. Lengvaatletė džiaugiasi, kad vakcina nesukėlė net menkiausių sveikatos problemų.

„Buvau ta retenybė, kuri nejautė jokių šalutinių poveikių po vakcinos. Tačiau visada buvau tas žmogus, kuris sakė, jog noriu skiepytis – vien dėl to pakoregavau savo treniruočių stovyklą. Neieškojau tų šalutinių poveikių, nesimatavau temperatūros tą vakarą po skiepo, bet jaučiausi gerai, o kitą rytą Vilniaus manieže dariau pagreitėjimus, kurie sekėsi puikiai“, – pasakojo B.Virbalytė.

Geriausiu sezono rezultatu pasaulyje galėjo džiaugtis ir vyrų 5000 m sportinio ėjimo distancijoje šalies čempionu tapęs Marius Žiūkas. Nuotolį jis nužingsniavo per 19 min. 7 sek. bei aukso medalį Lietuvos uždarų patalpų čempionate laimėjo jau dešimtąjį kartą.

„Nežinojau, koks šiuo metu yra geriausias pasaulyje rezultatas. Nacionaliniai čempionatai dar tik įsibėgėja, dar nedaug sportininkų bandė įveikti šią distanciją šią žiemą. Labiau koncentravausi į savo geriausią laiką – nuo jo atsilikau mažiau nei 10 sekundžių. Tai yra mano antras geriausias rezultatas uždarose patalpose 5000 m distancijoje ir šis faktas mane tikrai nudžiugino“, – sakė M.Žiūkas.

Lietuvos čempionės titulą susigrąžino po metų pertraukos šuolių į aukštį varžybose dalyvavusi Airinė Palšytė. Lengvaatletė peršoko 182 cm bei pranoko pernai triumfavusią Urtę Baikštytę, kuri Klaipėdoje įveikė 179 cm.

„Varžybose šiandien jaučiausi tarsi dabar būtų spalis ir dalyvaučiau po trijų savaičių pasiruošimo. Buvo nuspręsta dalyvauti visiškai ekspromtu. Šiuo metu esu sunkaus ciklo viduryje, visas dėmesys yra vasarai ir negaliu sakyti, kad ruošiausi ar kad buvo keliami kokie nors tikslai. Iš viso nebuvo jokio tikslo, atėjau pasidaryti treniruotės tipo varžybas bei norėjosi pajausti save didesniuose aukščiuose. Manau, šuoliai ties 190 cm tikrai nebuvo beviltiški“, – komentavo A.Palšytė.

Dėl COVID-19 pandemijos atšaukus visus svarbiausius čempionatus, praėjusią vasarą lengvaatletė jokių startų neturėjo. Buvo planuota, kad ji praleis ir žiemos sezoną bei ruošis olimpinei vasarai.

„Jau praėjo metai, keistas jausmas sugrįžti. Dėl to buvo priimtas sprendimas, kad reikia dalyvauti, reikia adrenalino, reikia startų, nes nesinori vasarą ateiti po pusantrų metų pertraukos ir sakyti sveiki, atėjau į olimpinį sezoną. Lietuvoje visą laiką smagu šokinėti. Nežiūrint į rezultatą, kuris yra absoliučiai nieko panašaus į tą, ko iš manęs būtų galima tikėtis, tikrai džiugu, jog po metų turėjau startą“, – teigė A.Palšytė.

Vis didėja tikimybė, kad Lietuva Tokijo olimpinėse žaidynėse gali turėti net tris šuolininkus į aukštį. Planetos reitinge aukštas pozicijas užima tiek A.Palšytė, tiek Adrijus Glebauskas, tuo tarpu per LLAF taurės varžybas „iššovęs“ Juozas Baikštys ir vėl nudžiugino publiką. Klaipėdoje šiaulietis peršoko 224 cm, pasiekdamas šeštą rezultatą Lietuvos istorijoje.

„Atvažiavau čia normatyvo į Europos čempionatą (228 cm – aut. past.) ir kažkiek priartėti prie olimpiados. Man nesvarbu, ar 221 cm, ar 226 cm, man reikėjo normatyvo arba rekordo, – pasiektu rezultatu nesidžiaugė J.Baikštys. – Į LLAF taurės varžybas atėjau nusiteikęs šokti mažiau, nesitikėjau tokio rezultato. Visos viltys buvo į Lietuvos čempionatą ir tikėjau, kad įvykdysiu normatyvą, gal net šoksiu 230-231 cm.“

Peršokęs 224 cm, šuolininkas kartelę kėlė į 228 cm aukštį – tai būtų ne tik Europos čempionato normatyvas, bet ir pakartotas uždarų patalpų Lietuvos rekordas. Pelnęs 1166 reitingo taškus, J.Baikštys žengė pirmą žingsnį link Tokijo olimpinių žaidynių. Egzistuoja nedidelė tikimybė, jog sportininkas bus pakviestas į Europos uždarų patalpų čempionatą ir be normatyvo, kadangi jį yra įvykdę mažiau sportininkų už minimalų rungtyje numatytą dalyvių skaičių.

„Šito nežinojau. Geras! Bet „chebra“ visai daug šoka šį sezoną, tai abejoju, kad paims mane“, – daug vilčių nedėjo J.Baikštys.

Geriausius Lietuvos sezono rezultatus čempionate pasiekė Benediktas Mickus (400 m – 49,08 sek.), Tomas Lotužis (šuoliai į tolį – 7,42 m), Šarūnas Banevičius (rutulio stūmimas – 17,68 m), Akvilė Andriukaitytė (60 m – 7,46 sek.), Viktorija Varnagirytė (1500 m – 4 min. 44,34 sek.) ir Ieva Zarankaitė (rutulio stūmimas – 16,08 m).

Dėl kilnaus tikslo šalia Soboro, kur buvo duotas startas varžybų dalyviams, susirinko nemažas būrys Lietuvos lengvosios atletikos elito, trys olimpiečiai, o bėgančiųjų skaičius perkopė 1500.

Moterų 5 km distancijoje triumfavo Gitana Akmanavičiūtė. Šiemet Lietuvos 100 km bėgimo rekordą pagerinusi stajerė jai neįprastai trumpą nuotolį įveikė per 18 min. 44 sek.

„Rezultatu patenkinta, tikrai labai gerai bėgosi. Išėjo šiek tiek daugiau nei 5 km, tai asmeninis rekordas tik teoriškai asmeninis, bet oficialiai nelabai, nes gavosi kokiais 300 metrų daugiau. Labai smagu bėgti namie, praktiškai savame kieme – Laisvės alėja mintinai žinoma. Greita trasa, jautėsi palaikymas: žmonės kavinėse, draugai labai palaikė“, – sakė G.Akmanavičiūtė.

Sportininkė neslepia, kad pirmos vietos varžybose ji tikėjosi. Antrą vietą užėmė Lietuvos čempionė 800 m bei 1500 m rungtyse Monika Elenska (19 min. 16 sek.), trečią – praėjusį mėnesį kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes iškovojusi ėjikė Brigita Virbalytė (19 min. 59 sek.).

„Po 100 km jokia distancija nebeatrodo baisi ir tie 5 kilometrai bėgasi taip lengvai, tarsi viena atkarpa. Jei pasidaro sunku, sau sakau, kad liko tik trumpas intervalas, mintyse galvoju, kad čia tik trumpa atkarpa nuo namų iki kokios nors vietos, – juokėsi G.Akmanavičiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad ir greitis nekrito, pradėjus bėgti 100 km. Šimtuką ne tik subėgau, bet ir labai geru greičiu. Atitinkamai pusmaratonyje ir maratone pasiekti asmeniniai, šiemet krito vienas po kito.“

Vyrų 5 km rungties nugalėtoju tapo Tadas Pultinavičius. Bėgikui laimėti nesutrukdė ir tai, kad jis startavo ne pirmoje starto grupėje. Organizatoriai dėl dalyvių saugumo bėgikus išskirstė į atskiras starto grupes, kurios startavo 30 sekundžių intervalu. Galėjo atsitikti ir taip, kad pirmą vietą užimtų ne pirmas finišo liniją kirtęs atletas, kadangi vietos buvo dalijamos pagal trasoje sugaištą laiką, o ne laiką nuo pirmosios grupės starto šūvio.

„Iš tikrųjų nesitikėjau pirmos vietos, atvažiavau siekti savo tikslų. Norėjau pagerinti savo 5 km asmeninį rezultatą, bet distancija buvo gal truputį ilgesnė. Pirma vieta viską nurašo, viskas labai gerai. Trasa tikrai greita, gerų rezultatų tikrai galima siekti, nėra kalnelių, visada bėgi greitai“, – teigė T.Pultinavičius.

Antra vieta atiteko pernai laimėjusiam Aivarui Čekanavičiui (17 min. 29 sek.,), trečia – Tadui Rementavičiui (17 min. 45 sek.).

Dvigubai ilgesniame nuotolyje ypač arši kova užvirė tarp moterų. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvei ir „Pink run su BENU“ renginio ambasadorei Vaidai Žūsinaitei-Nekriošienei nuo antrą vietą užėmusios Monikos Bytautienės pavyko atitrūkti tik pačioje distancijos pabaigoje.

„Su Monika bėgome kartu ir viena kitą palaikėme. Jei ne ji, tikriausiai ir rezultatas būtų ne toks. Ji mane paragino, aš ją. Kadangi esame panašaus pajėgumo, supratome, jog išsiaiškinsime gale. Šiai dienai man pavyko parodyti gražesnį, greitesnį finišą ir laimėti, – komentavo V.Žūsinaitė. – Jaučiu, kad forma yra gera. Varžybos visą laiką yra varžybos, startą norėjau daryti tarsi treniruotę, bet taip nesigavo. Sutapo, kad turėjau pajėgią varžovę, todėl rezultatas yra aukštesnis nei būtų treniruotėse. Džiaugiuosi, jaučiu, kad galiu kentėti, galiu padirbėti.“

O tuo metu geriausia 2015-ųjų šalies lengvaatletė žvilgčiojo į operatorių kameras ir nuolat šypsojosi, pranešė Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

„Lithuania, Lithuania, Lithuania“, – be perstojo girdėjo pasaulio komandų sportinio ėjimo transliaciją iš Kinijos stebėję lengvosios atletikos gerbėjai. Moterų 20 km varžybose kone pusvalandį B. Virbalytė žingsniavo viena priekyje, dar tiek pat – lyderių grupėje. Finišą 33-ejų lengvaatletė pasiekė per 1 val. 29 min. 2 sek. ir užėmė aukščiausią poziciją Lietuvos istorijoje didesne konkurencija nei olimpinėse žaidynėse pasižyminčiose varžybose – dešimtą!

„Tokio lygio varžybose ne pirmą kartą išeinu į priekį, nes negaliu pakęsti, kada varžovės labai lėtai eina pirmus kilometrus ir paskui reikia tuos kilometrus atidirbinėti varžybų pabaigoje. Mano tikslas varžybose visada būna trasą įveikti nuosekliai, kiekvieną kilometrą maždaug vienodu tempu, – drąsų poelgį paaiškino B. Virbalytė. – Ėjau priekyje su šypsena, žiūrovų ir teisėjų klausiau, ar pasitraukti ir grįžti į grupę, ar lyderiauti toliau. Žinojau, kad lyderės žaidžia taktinius žaidimus ir anksčiau ar vėliau pasivys.“

Ėjikei pritrūko vos vienos sekundės, kad pagerintų prieš ketverius metus Neringos Aidietytės pasiektą Lietuvos rekordą. Savo asmeninį pasiekimą B. Virbalytė pagerino net 1 min. 18 sek. Net aštuonerius metus lietuvės rezultatai svyruodavo apie 1 val. 30-31 min., tad po finišo pasirodžiusios ašaros rodė ne neviltį dėl išsprūdusio šalies rekordo, bet džiaugsmą dėl metai iš metų siekto tikslo įvykdymo.

„Daugybę metų bandžiau „išeiti“ iš 1 val. 30 min. ir tai buvo mano tikslas. Paskutiniame kilometre atidaviau visas jėgas, kurias turėjau, trasoje visi palaikė, bėgo drauge. Paskutinis kilometras buvo greičiausias per visas didžiąsias mano varžybas – 4 min. 17 sek. Apmaudo nebuvo, verkiau džiaugsmo ašaromis, naujasis treneris verkė kartu“, – džiūgavo B. Virbalytė.

Prieš startą sportininkė kukliai svajojo apie 20-uką, o laurus dėl rezultato skiria nuo rudens ją treniruojančiam australui Brentui Vallance‘ui. Didžiąją žiemos dalį lietuvė treniravosi kitapus planetos esančioje šalyje, o pavasarį dirbo pagal šio stratego sudarytus planus.

„Labai pasisekė su varžybų oru, nors ir buvo apie 20 laipsnių bei didelė drėgmė, tačiau varžyboms oras buvo idealus. Negalima lyginti su 2015 metų pasaulio čempionato karščiu (tų metų pasaulio čempionate lietuvė finišavo septinta – lengvoji.lt). Tokioje trasoje labai jautėsi vėjas, tačiau jis per daug manęs neišgąsdino“, – sakė B. Virbalytė.

Beje, sėkmingai varžybose pasirodė ir Lietuvos moterų komanda – bendroje įskaitoje lietuvaitės užėmė šeštą vietą bei iškovojo 3 tūkst. dolerių premiją. Praėjusių metų Europos iki 23 metų čempionato prizininkė Živilė Vaiciukevičiūtė buvo 25-a (1 val. 32 min. 30 sek.), Monika Vaiciukevičiūtė – 50-a (1 val. 35 min. 35 sek.), o 12-tą kartą šiame čempionate dalyvavusi Kristina Saltanovič finišo nepasiekė.

Pasaulio komandų čempionato asmeninėje įskaitoje triumfavo Meksikos ėjikė Maria Guadalupe Gonzalez (1 val. 26 min. 38 sek.), kuri aplenkė dvi Kinijos atstoves – Shijie Qieyang (1 val. 27 min. 6 sek.) ir Jiayu Yang (1 val. 27 min. 22 sek.). Tuo tarpu medalius komandų įskaitoje pasidabino kinės, italės bei ispanės. Varžybose startavo 84 sportininkės.

Dalyvaujant visoms pajėgiausioms planetos ėjikėms B. Virbalytė tarp europiečių nusileido tik italei Eleonorai Giorgi, čekei Anežkai Drahotovai, ispanei Mariai Perez ir ukrainietei Irinai Kašinai. Dabar Lietuvos ėjikių lauks birželio 8 dieną Alytuje vyksiantis šalies čempionatas, o rugpjūčio 6-12 dienomis jos dalyvaus Europos čempionate Berlyne (Vokietija).

– Po nenusisekusio pasirodymo Rio olimpiadoje prabilote net apie karjeros pabaigą. Ką tik laimėtos varžybos Šveicarijoje – tam tikra reabilitacija?

– Dar metų pradžioje sėkmingai pasirodžiau varžybose Australijoje, tad ši pergalė greičiau jau galutinai nugramzdino nemalonius prisiminimus. Aišku, tikroji reabilitacija turėtų įvykti šių metų pasaulio čempionate, norėtųsi pakliūti bent į geriausiųjų šešioliktuką ir visiškai susigrąžinti pasitikėjimą. Rimtai nesvarsčiau, kad pasitrauksiu iš didžiojo sporto, bet abejojau, ar išbūsiu iki kitų olimpinių žaidynių. Dabar mano tikslas – Tokijo olimpinės žaidynės.

Visada svajojau kukliai, tačiau mano svajonės, matyt, visuomet viršydavo kitų lūkesčius.

– Eksperimentinėje sportininkų stovykloje Australijoje, kuri padėjo susigrąžinti meilę sportui, teko laikytis specialios riebalų dietos.

– Šios septynios savaitės Kamberoje ypač stipriai motyvavo. Projekte dalyvauti mane pakvietė dar prieš olimpiadą. Į stovyklą sukviečiama trisdešimt aukščiausio lygio pasaulio ėjikų ir suskirsčius juos į tris grupes trim savaitėms paskiriamos skirtingos dietos. Man teko pati sunkiausia – riebalų dieta. Projekto metu siekiama patikrinti, ar įmanoma tokią dietą pritaikyti profesionaliame sporte. Buvo daug nežinios, kaip reaguos kūnas, ar užteks pasisotinti tokiu mažu maisto kiekiu. Užkandžius saugodavau iki pat vakaro (šypsosi).

– Neįprasta mityba nesukėlė sveikatos bėdų?

– Sunkiausia dalis laikantis šios dietos buvo ištverti alinančias treniruotes. Atrodė, kaip pavalgius tokio riebaus maisto po kelių valandų galėsime intensyviai sportuoti. Tačiau diena po dienos pripratome. Įdomu tai, kad nors mane dažnai vargina skrandžio problemos, tas keturias savaites jokių problemų neturėjau. Aišku, pasigesdavau mėsos. Kasdienį racioną sudarė gerieji riebalai, pusryčiams, pavyzdžiui, dribsniai su kokosais, moliūgų sėklomis, migdolais. Dauguma patiekalų buvo gausiai gardinami riebiais padažais. Nors esu žmogus, kuriam reikia saldumynų, jų nepasigedau, nes natūralius saldiklius naudoti galėjome. Dėl tokios sportininkams neįprastos dietos sulaukdavome nemažai kritikos iš šalies. Tačiau apie gerųjų riebalų prisotintą mitybą esama daug stereotipų.

– Per mėnesį „prasukate“ net iki penkių šimtų kilometrų. Įdomu, ar profesionali ėjikė kasdien naudojasi viešuoju transportu ar automobiliu?

– Tiek prisivaikštau per treniruotes, kad net trijų šimtų metrų atstumą nuo maniežo iki darbo važiuoju automobiliu. Juo naudotis stengiuosi visuomet, kai tik įmanoma. Kitas dalykas, nors vis dažniau matome Gedimino prospektu prabėgančius mėgėjus, bet ėjimo entuziastai vis dar neretai net sulaukia patyčių. Todėl sunkiai įsivaizduoju sostinės centre žingsniuojantį ir profesionalų sportininką. Panašu, visuomenė dar nėra tam subrendusi. Žmonės nesuvokia, kam reikia eiti, jeigu galima bėgti. Aš galiu pasakyti atvirkščiai (juokiasi).

– Šios sporto šakos poreikį patvirtina ir populiarėjantis šiaurietiškasis vaikščiojimas, žingsniamačiai... Ką patartumėte pradedantiems sportuoti mėgėjams?

– Dabar išties stebima sportavimo ir sveikos mitybos banga. Išmaniosios technologijos, internetas atvėrė visai kitas galimybes. Šiandien norint sportuoti nebūti eiti į prabangiausią sporto klubą. Džiugu, kad atšilus orui visi būriais į traukia Vingio parką. Tačiau liūdina tendencija, kad per žiemą surinktu papildomu svoriu visi susirūpina tik pavasarį. Atrodo, tarsi žmonės pradeda sportuoti ne dėl savęs, bet dėl kitų.

Gerai, kad domimasi sveika gyvensena, tačiau visgi galiu pastebėti, kad žmonėms trūksta žinių, kaip tai tinkamai daryti. Keičiant mitybą, pradedant sportuoti viską reikėtų daryti žingsnis po žingsnio. Drastiški pokyčiai naudos neatneša. Todėl būtų gerai pasitarti ir su specialistais.

– Esate atviravusi, kad gydytojai, profesoriai vis kartojo, jog esate niekam tikusi: širdis – maža, plaučiai nesiekia minimalaus tūrio, kraujas – visuomet prastas. Kur semiatės ištvermės ir ryžto?

– Kai tau daug metų kalama į galvą, kad tavo tyrimai blogi, kaip išvis sportuoji, tą norisi žūtbūt paneigti. Iki 2015-ųjų daugelis mane laikė vidutinioke, todėl nejučia ir pats pradedi apie save taip galvoti. Viskas įmanoma, kai tvirtai pasiryžti, nori ir sieki. Fiziologinių dalykų nepakeisiu, tačiau išmokiau kūną su turimais resursais išspausti geriausią rezultatą. Šiandien tas profesorius, kuris prieš devynerius metų sakė, kad galiu tik pasvajoti apie olimpiadą, jau atsiprašė. Visada svajojau kukliai, tačiau mano svajonės, matyt, visuomet viršydavo kitų lūkesčius.

– Ilga profesionalių ėjikų karjera?

– Vyriausiajam, atrodo, yra 45-eri. Suprantu, kad karjeros saulėlydis netoli, bet mano tikslas – išeiti dar būnant elitiniame sporte. Labai sunku būna, kai viską aukoji dėl sporto ir staiga nelieka didžiausios gyvenimo aistros. Taigi džiaugiuosi, kad turiu ir atsarginį planą – žurnalistiką. Be abejo, moterims tiksi ir biologinis laikrodis. Aš galbūt jau ir uždelsiau. Jau vyrą pasmerkiau manęs laukti dešimt metų. Tad tikrai nenoriu, kad ir vaikas augtų be mamos. Dabar aš viską aukoju sportui, visi artimieji aukojasi dėl manęs, vėliau jau aš grąžinsiu duoklę.

Šeštadienį trys Lietuvos ėjikės Portugalijoje dalyvavo „IAAF Race Walking Challenge“ varžybų 20 km rungtyje.

Sėkmingiausiai pasirodžiusi Brigita Virbalytė finišavo aštunta – 1 valanda 30 minučių ir 48 sekundės.

Greičiau šį nuotolį ji yra įveikusi tik du kartus – pernai Pekine (Kinija) pasaulio čempionate bei Mursijoje (Ispanija) Europos taurės varžybose.

Keturioliktą kartą Rio Maiore startavusi Kristina Saltanovič tarp 21-os klasifikuotos dalyvės užėmė vienuoliktą vietą (1:34:14), o Neringa Aidietytė kartu su dar trimis varžovėmis distancijos nebaigė.

Nugalėjo Kinijos ėjikė olimpinė vicečempionė Shenjie Qieyang (1:27:52), aplenkusi itales Eleonorą Giorgi (1:28:20) bei Elisą Rigaudo (1:28:31).

Olimpinį sezoną Lietuvos ėjikai su naujais užmojais. Kovą dar dviems sportinio ėjimo meistrams įvykdžius olimpinius normatyvus tapo aišku, kad į Rio de Žaneirą vyks rekordiškai gausi ėjikų delegacija – trys moterys ir bent keturi vyrai. Vedami geriausios praėjusių metų Lietuvos lengvaatletės Brigitos Virbalytės-Dimšienės Pietų Amerikoje mūsiškiai sieks parodyti geriausius karjeros rezultatus.

Lietuva – ėjikų kraštas. Gausesnes pajėgas olimpiadoje turėsiančias Europos valstybes galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Be to, lietuviai pastaruosiuose pasaulio čempionatuose aukštą lygį įrodydavo ir pasiektais rezultatais: 2009-ųjų ir 2011-ųjų planetos pirmenybėse Kristina Saltanovič finišavo aštunta, o praėjusiais metais šalies vėliavneše tapo aukščiausią vietą iš visų Lietuvos lengvaatlečių – septintą – užėmusi B.Virbalytė.

„Norėčiau pasisemti gerų dalykų iš praėjusių metų, galbūt dėl to sezoną pradėsiu vėliau nei įprastai – tą dariau pernai ir tai pasiteisino. Šiemet neturėsiu tiek daug varžybų, kiek būtų galima turėti, pasirinksiu svarbiausius startus. Sportinės formos pikas turėtų būti vienas – per olimpiadą“, – planais dalijosi B.Virbalytė.

Sportininkė varžybų gausa negalėjo pasigirti ir pernai: 20 km nuotolį iki pasaulio čempionato įveikė tris kartus, o prasčiausią rezultatą parodė paskutiniame starte prieš planetos pirmenybes – Lietuvos čempionate Alytuje. Tiesa, ten ėjikė startavo negaluodama.

„Kartais tokių dalykų kaip pernai Alytaus varžybose, kai netikėtai susirgau, neplanuoji. Tai gali atsirasti iš niekur, – pasakojo B.Virbalytė. – Negaliu pasakyti, kad rezultatas kils su kiekvienomis varžybomis, nors to norėčiau. Taip pernai turbūt ir būtų buvę, jei liga nebūtų sumaišiusi kortų.“

Kinijoje ėjikė pasiekė ir asmeninį rekordą – 1 val. 30 min. 20 sek. Šalies rekordas – 1 val. 29 min. 1 sek. – nuo 2014-ųjų priklauso B.Virbalytės treniruočių partnerei Neringai Aidietytei. Pastaroji sportininkė praėjusį sezoną pradėjo gana sėkmingai, tačiau į svarbiausią metų startą atvyko nepasiekusi geriausios sportinės formos. Maža to, pasaulio čempionate N.Aidietytė net nefinišavo – sportininkė už technikos pažeidimus buvo diskvalifikuota.

„2014 metais ėmiau mušti Lietuvos rekordus, o pernai turbūt iš to didelio entuziazmo persitreniravau. Į šį sezoną atėjau su kitokiu požiūriu, – sakė N.Aidietytė. – Žinoma, nusivylimas po Pekino buvo didelis, šią žiemą treniravausi daug ramiau, ne taip intensyviai ir apimtis buvo mažesnė nei pernai.“

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės N.Aidietytei bus antrosios – prieš ketverius metus Londone ji užėmė 39 vietą (1 val. 39 min. 5 sek.). Į Pietų Ameriką ėjikė vyks su kur kas didesniais tikslais.

„Prieš Londono olimpiadą džiaugiausi jau vien patekimu į ją, dabar tikslai didesni. Neįsivaizduoju savęs 38-oje vietoje, kurioje buvau Londone, – nusijuokė N.Aidietytė. – Nusivilčiau, jei nepatekčiau į 20-uką. Ar realu aštuntukas? Brigitos ir Kristinos atvejai parodė, kad realu, nors olimpiadoje niekas iš ėjikų nėra finišavęs net 12-uke. Jei viskas protingai bus atlikta ir aukščiausią sportinę formą pasieksiu Rio de Žaneire, tikrai bus galima kovoti ir dėl aštuntuko.“

41-erių Kristina Saltanovič kone du dešimtmečius buvo Lietuvos sportinio ėjimo veidas: lengvaatletė dviejuose pasaulio ir dviejuose Europos čempionatuose prasibrovė į geriausiųjų aštuntukus, dalyvavo ketveriose olimpinėse žaidynėse, o Europos sportinio ėjimo taurės varžybose sugebėjo iškovoti bronzos medalį. Vis dėlto dar pernai olimpinį normatyvą įvykdžiusi veteranė susidūrė su nelauktu iššūkiu: praėjusį mėnesį normatyvą įvykdė vos pirmą kartą 20 km distanciją įveikusi 20-metė Živilė Vaiciukevičiūtė.

20 km rungties normatyvas pakluso jau keturioms lietuvėms (B.Virbalytei, N.Aidietytei, K.Saltanovič ir Ž.Vaiciukevičiūtei), tačiau šioje rungtyje vienai šaliai gali atstovauti ne daugiau trijų sportininkių. Panašu, kad dėl paskutinio kelialapio susigrums K.Saltanovič, Ž.Vaiciukevičiūtė ir pastarosios sesuo dvynė Monika.

Olimpinės atrankos metu K.Saltanovič 20 km greičiausiai įveikė per 1 val. 34 min. 20 sek., tuo tarpu vos vieną kartą tokią distanciją įveikusi Ž.Vaiciukevičiūtė – per 1 val. 35 min. 33 sek. Šį rezultatą lengvaatletė užfiksavo IAAF „Challenge“ serijos varžybose Slovakijoje, kur užėmė 19 vietą.

„Kol kas esame keturios ėjikės įvykdžiusios olimpinį normatyvą, savo pasiektu rezultatu tikrai labai džiaugiuosi, tačiau nežinau, ar jo pakaks, kad vykčiau į Rio. Iki olimpiados liko nedaug laiko, o rezultatą reikia tik gerinti, – tikino Ž.Vaiciukevičiūtė. – Manau, mano sesuo Monika taip pat parodys gerą rezultatą, šis žiemos sezonas jau buvo labai sėkmingas, todėl su nekantrumu lauksiu jos pirmojo starto. Kristina irgi nenusileis, tačiau konkurencija skatina eiti dar greičiau, šį sezoną darysiu viską, kad patekčiau į olimpiadą.“

Kertinėmis atrankos etapo varžybomis kylanti žvaigždė laiko gegužę Romoje (Italija) vyksiančias pasaulio taurės varžybas. Tada vienoje trasoje turėtų susigrumti visos pajėgiausios šalies ėjikės.

„Planuojame vykti į pasaulio taurės varžybas Italijoje, ten, manau, bus sudėti visi taškai dėl Rio. Bus matyti, kokiose dar varžybose dalyvausiu, daug kas priklausys nuo konkurenčių pasirodymų. Jei rezultato užteks, kad patekčiau į olimpiadą, ruošiuosi tik svarbiausioms varžyboms“, – planais dalijosi Ž.Vaiciukevičiūtė.

Ginklų sudėti nesiruošia ir K.Saltanovič. Traumą išsigydžiusi sportininkė apie tikslus kalba atsargiai, bet savo jėgomis tiki.

„Pasaulio čempionatą praleidau dėl traumos ir dėl bejėgiškumo. Sunku būtų sakyti, kad va, nuvažiuosiu į olimpiadą, kaip dėsiu ir viską laimėsiu, – pasakojo K.Saltanovič. – Mano amžiuje patekimas į olimpines žaidynes būtų tikrai nerealu, bet yra etapai – reikia sudalyvauti tarptautinėse varžybose, išvengti traumų, patekti į komandą ir jausti, kad neteks vilktis gale. Kai tuos etapus sėkmingai įveiksiu, tada galėsiu kalbėti apie tikslus.“

Sportininkė iki olimpinių žaidynių 20 km distanciją žingsniuoti planuoja triskart. Pasak jos, teisę startuoti Rio de Žaneire turėtų garantuoti toks rezultatas – 1 val. 33 min. 30 sek. Pastarąjį kartą K.Saltanovič tokį laiką parodė prieš dvejus metus.

„Živilė ir Monika jau senokai žiba jaunių ir jaunimo tarpe, ne kartą sugebėjo įrodyti, kad yra kovotojos ir turi didelę ateitį. Faktas, kad būdamos 19 metų 20 km nuotolį praėjo taip greitai rodo, kad jos pasirengusios kovai, – teigė K.Saltanovič. – Živilės parodytas rezultatas manęs nenustebino, bet supurtė. Buvau per daug atsipalaidavusi, kad turiu normatyvą. Dabar pajutau, kad norint galvoti apie olimpiadą turėsiu judėti, labiau save paspausti ir tai yra labai gerai! Kai yra konkurencija, yra ir rezultatai.“

Į Rio de Žaneirą ruošiasi ir gausi vyrų komanda: 20 km rungties normatyvai pakluso Mariui Žiūkui ir Mariui Šavelskiui, o varginančioje 50 km distancijoje šalies garbę pasiryžę ginti Tadas Šuškevičius bei Arturas Mastianica. Pastarasis olimpinę rinktinę papildė tose pačiose varžybose, kuriose normatyvą įvykdė ir Ž.Vaiciukevičiūtė: 50 km nuotolį įveikė per 4 val. 4 min. 49 sek.

Kad svajonė vykti į Rio de Žaneirą taps realybe A.Mastianica patikėjo tik kirtęs finišo liniją.

„Negali būti tikras dėl rezultato ar technikos. Gali diskvalifikuoti iki finišo likus 100 metrų, tai patikėjau tik tada, kai kirtau finišo liniją“, – sakė 23-ejų metų sportininkas.

50 km distanciją varžybose ėjikai dažniausiai žingsniuoja tik 1-2 kartus per sezoną, tad jei Slovakijoje A.Mastianicą būtų ištikusi nesėkmė, olimpines viltis tektų atidėti bent ketveriems metams. Vis dėlto baimės suklysti ėjikas nejautė.

„Sportuoju jau 11 metų, mano kaip ir kitų sportininkų karjerose yra sėkmingų ir nesėkmingų startų. Jei bijočiau, ko gero nesportuočiau – nepriklausomai nuo distancijos, kurioje dalyvauju. Prieš varžybas niekada neturime plano B, todėl, kad tai trukdo susikaupti ir įvykdyti planą A, – teigė A.Mastianica. – Planas Rio bus minimumas ir maksimumas viename – planuojame distanciją įveikti per 4.00 val. – 4.04 val.“

Šį savaitgalį ėjikų laukia atsakingi startai Rio Majore (Portugalija) bei Podebraduose (Čekija). Įvykdyti olimpinius normatyvus realias galimybes turės M.Vaiciukevičiūtė bei Genadijus Kozlovskis.