„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore. Mes tęsime kovą už savo žemę, bet kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis.

Britų parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui prieš jo kalbą Bendruomenių Rūmams ir prezidentui baigus kalbėti.

Ukrainos prezidento kalba buvo jo diplomatinės kampanijos už tolesnes Vakarų sankcijas Rusijai dalis.

Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Mes kovosime iki galo, jūroje, ore.

Prezidentas rėmėsi W. Churchillio kalba, pasakyta Bendruomenių Rūmuose 1940 metų birželį, kai britų pajėgos buvo priverstos trauktis iš Prancūzijos, susidūrusios su nacistinės Vokietijos puolimu.

V. Zelenskis, vilkėjęs kariškus žalius marškinėlius ir sėdėjęs šalia mėlynai geltonos Ukrainos vėliavos, taip pat užsiminė apie Williamą Shakespeare'ą (Viljamą Šekspyrą), sakydamas pirmąją virtualią užsienio lyderio kalbą Bendruomenių Rūmuose.

„Mums dabar kyla klausimas – būti ar nebūti, – sakė jis. – Dabar galiu jums duoti galutinį atsakymą: taip, būti.“

V. Zelenskis, dėkodamas Vakarams už atsakomuosius veiksmus prieš jo šalį užpuolusią Rusiją, taip pat pažymėjo, kad NATO nepatenkino jo prašymų nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Tačiau prašome padidinti sankcijų šiai šaliai spaudimą. Pripažinkite šią šalį teroristine valstybe. Ir užtikrinkite, kad mūsų dangus būtų saugus“, – sakė jis.

JK premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) savo ruožtu pareiškė, kad „per visus mūsų parlamentinės demokratijos šimtmečius Bendruomenių Rūmai dar niekada nebuvo klausęsi tokio kreipimosi“.

„Jis sujaudino visų šiuose Bendruomenių Rūmuose esančių žmonių širdis“, – sakė jis ir pažadėjo, kad JAV ir Jungtinei Karalystei paskelbus apie naftos importo iš Rusijos draudimą, Vakarai yra pasiryžę toliau tiekti ginklus Kyjivui ir taikyti tolesnes sankcijas Maskvai.

Bendruomenių Rūmų nariai 340 balsais pareiškė pradinį pritarimą JK vidaus rinkos įstatymui, sudarydami sąlygas keturias dienas šią ir kitą savaitę truksiančiam detaliam įstatymo projekto nagrinėjimui. 263 parlamentarai balsavo „prieš“.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) anksčiau argumentavo, kad JK vidaus rinkos įstatymas yra „teisinis apsaugos tinklas“ nuo, pasak jo, ES grasinimų įvesti tarifus JK vidaus prekybai ir net sutrukdyti vežti maisto produktus iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją.

Tačiau ES lyderiai tai pavadino informacijos pateikimu sau palankioje šviesoje, perspėjo B. Johnsoną laikytis įsipareigojimų, kuriuos jis pats pernai prisiėmė „Brexito“ sutartyje, ir pareikalavo iki rugsėjo pabaigos išbraukti iš įstatymo projekto šiai sutarčiai prieštaraujančias dalis.

Ginčas gali sužlugdyti ir taip sunkias derybas dėl prekybos po „Brexito“, ir kursto nuogąstavimus dėl daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusios ES ir JK integracijos chaotiškos pabaigos gruodžio 31-ąją.

Įstatymo projektas taip pat išprovokavo piktus debatus Londone, primenančius įnirtingas politines kovas po šoką sukėlusio 2016 metų referendumo už išstojimą iš ES.

Keli paties B. Johnsono Konservatorių partijos parlamentarai išreiškė nerimą dėl tarptautinės teisės pažeidimo. Tarp tų, kas iš anksto pareiškė, jog nepalaikys įstatymo projekto dabartine jo forma, yra buvęs finansų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas) ir buvęs generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas).

Visi dar gyvi buvę ministrai pirmininkai – konservatoriai Johnas Majoras (Džonas Meidžoras), Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Theresa May (Tereza Mei), leiboristai Tony Blairas (Tonis Bleras) ir Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) – taip pat perspėjo dėl pavojaus Britanijos reputacijai pasaulyje.

„Suskaldyti mūsų šalį“

Britanija oficialiai paliko ES sausio mėnesį, praėjus beveik ketveriems metams po istorinio referendumo dėl išstojimo iš ES, tačiau iki šių metų pabaigos JK yra saistoma bloko taisyklių, kol abi šalys mėgina susitarti dėl būsimų santykių.

Pasak B. Johnsono, JK vidaus rinkos įstatymas užtikrins „nevaržomas“ prekybos tarp Škotijos, Anglijos, Velso ir Šiaurės Airijos galimybes po gruodžio 31-osios.

Tačiau pagal šį įstatymą Londonas vienašališkai reguliuotų JK prekybą ir valstybės pagalbą Šiaurės Airijoje, o tai prieštarautų „Brexito“ sutarčiai, kuria reikalaujama suteikti žodį ir Briuseliui.

Šiaurės Airijai pagal unikalią tvarką po „Brexito“ liks galioti kai kurios ES taisyklės, kad būtų užtikrinta atvira siena su Airija. Tokia siena yra itin svarbi 1998 metų taikos susitarimų, užbaigusių dešimtmečius trukusį tarpkonfesinį smurtą, dalis.

Tačiau B. Johnsonas pareiškė, kad ES yra pasirengusi padaryti bet ką ir pasinaudoti šia tvarka tam, kad „darytų įtaką“ deryboms prekybos klausimu.

Jis pripažino tam tikrą asmeninę „įtampą“ dėl galių ministrams nepaisyti „Brexito“ sutarties, bet sakė, kad tų galių nereikės, jei, kaip tikimasi, bus pasiektas prekybos susitarimas su Briuseliu.

„Ko dabar negalime daryti, tai toleruoti situacijos, kai mūsų kolegos ES rimtai tiki turintys galią suskaldyti mūsų šalį“, – sakė jis ir pridūrė: „Ta iliuzija privalo būti padoriai numarinta.“

„Jo nesėkmė“

JK parlamentas ne vienus metus diskutavo, kaip išstoti iš ES, ir išstojimo datą buvo atidėjęs tris kartus. Daug ginčų tuomet kėlė Šiaurės Airijos klausimas.

B. Johnsonas laikinai panaikino aklavietę praėjusių metų pabaigoje sudarydamas su Briuseliu išstojimo susitarimą, kuriuo pasinaudodamas laimėjo gruodį įvykusius visuotinius rinkimus.

Praėjusią savaitę Dauningo gatvė pareiškė, kad „Brexito“ susitarimas buvo pasiektas skubant, todėl nebuvo numatytos problemos dėl sutarties aspektų Šiaurės Airijos klausimais.

Tačiau opozicinės Leiboristų partijos atstovas Edas Milibandas išjuokė šį pareiškimą: „Jis arba nebuvo atviras kalbėdamasis su šalimi apie šią sutartį... arba jos nesuprato.“

„Tai jo sutartis. Tai jo betvarkė. Tai jo nesėkmė“, – pridūrė E. Milibandas.

Vienas B. Johnsono specialiųjų pasiuntinių, parlamentaras Rehmanas Chishti (Rehmanas Čištis), dėl šio įstatymo projekto atsistatydino. Problemų gali kilti ir daugiau.

Nors parlamentarai pirmadienį atmetė leiboristų bandymą numarinti įstatymo projektą, antradienį prasidėsiantiems detaliems debatams jau pasiūlyta pataisų.

Įtakingo konservatorių parlamentaro Bobo Neillo (Bobo Nilo) pasiūlyta pataisa jau sulaukė tam tikros paramos. Pagal ją parlamentas, o ne ministrai turėtų galią nuspręsti, ar panaikinti „Brexito“ sutartį.

Net kai kurie „Brexitą“ remiantys toriai nėra patenkinti. Vienas iš jų, Charlesas Walkeris (Čarlzas Volkeris), pasakė: „Nesu ES gerbėjas,... bet tikrai turime išsemti visas kitas galimybes prieš nuspausdami branduolinį mygtuką.“

Remiantis balsavimo taisyklėmis, po pirmo etapo iš kovos turėjo pasitraukti mažiau kaip 5 proc. visų balsų surinkę kandidatai – leiboristė Meg Hillier (Meg Hilir) ir konservatorius Edwardas Leigh (Edvardas Li).

Dabartinis pirmininko pavaduotojas Lindsay Hoyle'as (Lindsis Hoilas) per pirmą balsavimo ratą sulaukė didžiausio palaikymo: už jį balsavo 211 iš 562 parlamentarų. Antrą ir trečią vietas užėmė kita Bendruomenių Rūmų pirmininko pavaduotoja Eleonor Laing (Eleonor Leng) ir leiboristų įstatymų leidėjas Chrisas Bryantas (Krisas Brajantas).

Dėl pirmininko posto taip pat varžosi leiboristų atstovės Harriet Harman (Hariet Harman) bei Rosie Winterton (Rouzi Vinterton).

Parlamentarai balsuos tol, kol vienas kandidatas surinks daugiau kaip pusę balsų.

Bendruomenių Rūmų pirmininkas vadovauja diskusijoms, parenka kalbėtojus ir užtikrina, kad būtų laikomasi parlamento taisyklių. Šis postas pagal tradiciją yra politiškai neutralus.

Pirmadienio balsavimas vyksta iš šio posto praėjusią savaitę pasitraukus Johnui Bercow (Džonui Berkou), atlikusiam vieną pagrindinių vaidmenų „Brexit“ sagoje.

J. Bercow geriausiai žinomas savotišku elgesiu per parlamento diskusijas, kurių metu jis šaukdavo „Tvarka! Tvarka!“ nepaklusniems politikams ir komiškai bardavo jį erzinančius parlamentarus.

Th. May tokį pasiūlymą pateikė bandydama įtikinti parlamentą paremti išstojimo susitarimą, pagal kurį JK galėtų tvarkingai pasitraukti iš ES.

Ministrė pirmininkė planuoja prašyti Bendruomenių Rūmų birželio pradžioje balsuoti dėl išstojimo susitarimo ir pavadino tai „paskutine proga“ jį patvirtinti.

Antradienį sakydama kalbą Th. May pabrėžė, kad įstatymo projektas apims „reikalavimą balsuoti, ar surengti antrą referendumą, ir tai turi įvykti prieš Išstojimo susitarimo ratifikavimą“.

„Nemanau, kad tai kelias, kuriuo turėtų būti einama, bet pripažįstu tikras ir nuoširdžias (Bendruomenių) Rūmų emocijas“ šiuo klausimu, sakė ji.

Tačiau „Brexit“ referendumas būtų surengtas tik tuo atveju, jei parlamentas parems išstojimo iš ES įstatymo projektą ir jis taps įstatymu. Tai vis dar atrodo mažai tikėtina.

JK turėjo palikti Bendriją kovo 29 dieną, tačiau dėl susidariusios politinės aklavietės Briuselis šį terminą atidėjo iki spalio 31 dienos. Th. May konservatorių ir opozicijoje esančių leiboristų derybos dėl kompromiso, kurį pasiekus būtų išvengta chaotiško išstojimo be sutarties, nutrūko praėjusią savaitę.

Th. May sako, kad birželio pradžioje dar kartą prašys parlamento narių balsuoti dėl susitarimo projekto, numatančio JK išstojimo iš ES sąlygas.

Įstatymų leidėjų paramą ji bandė užsitikrinti pažadais išlaikyti aukštus standartus dėl darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos: šie du klausimai yra prioritetiniai opozicinei centro kairės Leiboristų partijai.

Ministrė pirmininkė taip pat sakė, kad JK parlamentarai galės spręsti, kokio glaudumo prekybinių santykių su ES siekti po „Brexit“. Tai buvo nuolaida leiboristams, reikalavusiems muitų sąjungos.

Pasak Th. May, ji teikia „naują pasiūlymą, kad būtų rastas bendras pagrindas parlamente“.

„Padariau kompromisą. Dabar prašau jūsų taip pat padaryti kompromisą“, – pridūrė ji.

Th. May sako, kad po parlamento balsavimo dėl pateikto sutarties projekto ji paskelbs, kada trauksis iš Konservatorių partijos ir vyriausybės vadovės pareigų.

Už pasitraukimą iš ES pasisakantys konservatoriai kaltina Th. May dėl susidariusios politinės aklavietės ir nori ją pakeisti buvusiu užsienio reikalų sekretoriumi ir karštu „Brexit“ šalininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).

Vyriausybės susiskaldymą dėl JK išstojimo iš ES rodo iždo kanclerio Philipo Hammondo (Filipo Hamondo) perspėjimas nebandyti trauktis iš Bendrijos, nesusitarus dėl ateities prekybos su bloku ir kitų sąlygų.

Per vieną darbo vakarienę Ph. Hammondas ketina pasakyti, kad „dešiniųjų populistų“ politikai bando iš naujo apibrėžti „Brexit“, kad jis reikštų išstojimą be jokios sutarties.

Iš anksto paskelbtose Ph. Hammondo kalbos ištraukose sakoma, kad „palaikyti išstojimą be susitarimo reiškia pagrobti referendumo rezultatus ir taip sąmoningai padaryti žalos mūsų ekonomikai ir mūsų gyvenimo lygiui“.

Likus mažiau nei dviem savaitėms iki dienos, kai JK gali tekti palikti ES be jokio susitarimo, britų parlamentarai pirmadienį rengia virtinę balsavimų, siekdami rasti dabartinę krizę užbaigsiantį planą, kuriam pritartų dauguma.

Per 2016-ųjų referendumą 52 proc. JK piliečių nubalsavo už tai, kad šalis paliktų Bendriją, tačiau nuo to laiko „Brexit“ šalininkai nesugeba susitarti dėl „skyrybų“ ir būsimų santykių su bloku sąlygų.

Lapkritį Londonas ir Briuselis patvirtino JK išstojimo iš ES susitarimą, tačiau britų parlamentas nesutiko jo ratifikuoti, tad vyriausybei teko prašyti atidėti „Brexit“, iš pradžių planuotą kovo 29-ąją.

ES pasiūlė „Brexit“ datą atidėti iki gegužės 22-osios, bet su sąlyga, kad JK Bendruomenių Rūmai iki praėjusios savaitės pritars Th. May Briuselyje suderintam susitarimui.

Nors premjerė buvo pažadėjusi atsistatydinti, jei parlamentarai pritars jos susitarimui, trečias bandymas įtikinti griežto kurso „Brexit“ šalininkus balsuoti „už“ penktadienio popietę žlugo.

ES kantrybė senka

Dabar Londonas turi informuoti ES apie savo tolesnius veiksmus per neeilinį viršūnių susitikimą, vyksiantį balandžio 10-ąją, antraip JK balandžio 12 dieną turės palikti bloką be jokio susitarimo. Pastarasis scenarijus gali sukelti ekonominį chaosą.

Jei išstojimas būtų atidėtas vėlesnei datai nei gegužės 22-oji, JK tektų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose kaip ir kitoms valstybėms narėms.

Susierzinimas pastebimas ir Bendrijoje: Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sekmadienį vienai Italijos televizijai sakė, kad ES kantrybė dėl JK senka.

„Turėjome daug kantrybės su mūsų draugais britais, bet kantrybė jau senka“, – pareiškė J.-C. Junckeris italų kanalui „Rai 1“.

„Iki dabar jau žinome, kam britų parlamentas sako „ne“, bet nežinome, kam jis sako „taip“, – pridūrė jis.

Švelnesnis „Brexit“

Praėjusią savaitę Bendruomenių Rūmai surengė balsavimą dėl aštuonių tolesnių „Brexit“ scenarijų, galinčių pakeisti Th. May susitarimą, tačiau nė vienas iš jų nesulaukė pakankamos įstatymų leidėjų paramos.

Nė vienam pasiūlymui per praėjusios savaitės „indikacinius balsavimus“ pritarta nebuvo, vis dėlto JK parlamente esama paramos planui, kad būtų siekiama sutarti su Briuseliu dėl JK ir ES muitų sąjungos.

Nors tai gali įtikti proeuropietiškai nusiteikusiems Th. May vyriausybės nariams, ministrai tokiam pasiūlymui gali pasipriešinti, ir tada kils rimta grėsmė ministrų kabineto išlikimui.

Pirmadienį 20 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku Bendruomenių Rūmuose rengiamas naujas balsavimas dėl „Brexit“ alternatyvų. Debatai parlamente taip pat numatyti ir trečiadienį.

Dvi daugiausiai palaikymo sulaukusios iniciatyvos buvo nauja ES ir JK muitų sąjunga ir referendumas dėl bet kokio suderinto susitarimo. Nemažai įstatymų leidėjų susilaikė ir per balsavimą dėl pasiūlymo pereiti prie santykių, kokius su bloku palaiko Norvegija.

Pirmadienį pasirodžiusiame interviu visuomeniniam transliuotojui BBC konservatorių frakcijos vyriausiasis drausmintojas Julianas Smithas (Džulianas Smitas) sakė, kad artimesni Londono santykiai su ES yra „neišvengiamas“ dalykas.

Jo teigimu, 2017-ųjų rinkimai, per kuriuos Th. May prarado parlamentinę daugumą, reiškė, kad „neišvengiamai tai bus švelnesnio tipo „Brexit“.

J. Smithas pasmerkė premjerės ministrų elgesį, esą siekiančių jai pakenkti.

„Mano manymu, tai yra blogiausias vyriausybės prastos disciplinos pavyzdys Britanijos politinėje istorijoje“, – tvirtino jis.

Tuo metu JK išstojimo iš ES šalininkė Andrea Leadsom (Andrėja Ledsom), parlamente atstovaujanti vyriausybei, inicijavo laišką, kuriuo reikalaujama, kad „Brexit“ nebūtų nukeltas po gegužės 22-osios, paskelbė leidinys „The Sunday Telegraph“.

Tą laišką pasirašė 10 vyriausybės narių. Jame taip pat pabrėžiama, jog Th. May privalo laikytis savo partijos pasižadėjimo palikti ES muitų sąjungą, kad JK galėtų sudarinėti prekybos sutartis su kitomis valstybėmis.

Visuotinių rinkimų grėsmė

Jei parlamentarai visgi pareikalautų siekti muitų sąjungos su ES, tai gali išprovokuoti masinį ministrų protestą.

Tačiau taip gali įvykti ir vyriausybei atsisakius atsižvelgti į Bendruomenių Rūmų valią; keli proeuropietiškų pažiūrų ministrai jau atsistatydino, kad galėtų balsuoti prieš vyriausybės nustatytą poziciją.

Dėl to vis realesnė atrodo visuotinių rinkimų grėsmė. Praėjusią savaitę po nesėkmingo balsavimo dėl „Brexit“ susitarimo Th. May perspėjo: „Bijau, kad procesas šiuose (Bendruomenių) Rūmuose pasiekė ribą.“

Konservatorių atstovai parlamente tvirtino, kad nepritartų idėjai rengti pirmalaikius rinkimus. Kad jie būtų surengti, siūlymui turėtų pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai įstatymų leidėjų.

Sekmadienį paskelbti partijų reitingai parodė, kodėl konservatoriai yra skeptiškai nusiteikę naujų visuotinių rinkimų klausimu.

Laikraštis „Sunday Mail“ informavo, kad Konservatorių partijos reitingas smuko septyniais procentais, o Jeremy Corbyno (Džeremio Korbino) leiboristai surinktų daugiausiai balsų, jei rinkimai vyktų dabar.

Konservatorių partijos pirmininko pavaduotojas Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis) sekmadienį pareiškė, kad jo partija pirmalaikiams rinkimams nesiruošia.

„Nemanau, kad rinkimai kažką išspręstų. Laikas nelaukia, mums reikia įgyvendinti „Brexit“. Nenorime daugiau nereikalingo atidėliojimo“, – pareiškė jis per britų televiziją „Sky News“.

Rinkėjų parama toriams sumažėjo partijai nepavykus įgyvendinti „Brexit“ kovo 29-ąją; tai nuvylė konservatorių šalininkus, per referendumą daugiausia pasisakiusius už JK išstojimą iš ES.

Naujausia apklausa taip pat parodė, kad rinkėjai nedidele persvara pritaria naujam referendumui dėl „Brexit“.

Th. May sulaukia raginimų iš konservatorių įstatymų leidėjų atsistatydinti iš partijos ir šalies lyderės posto nelaukiant, kol įvyks „Brexit“.

Premjerė dar nepalaidojo savo susitarimo, parlamentarų atmesto tris kartus, ir kaip pranešama, svarsto galimybę šią savaitę dar sykį pamėginti gauti jam Bendruomenių Rūmų pritarimą. 

Bendruomenių Rūmai jau trečiąkart atmetė JK premjerės Theresos May (Terezos Mei) su Briuseliu suderintą išstojimo sutartį.

Lemiamas balsavimas vyko tą pačią dieną, kai JK pagal pirminį planą turėjo palikti ES, bet Th. May praeitą savaitę paprašė bloko lyderių suteikti šiek tiek papildomo laiko.

Parlamentarų balsavimo rezultatai buvo dar vienas smūgis parlamento ir „Brexit“ proceso kontrolę praradusiai premjerei ypač po to, kai ji pažadėjo atsisakyti vyriausybės vadovės posto, jeigu Bendruomenių Rūmai palaikys jos su Briuseliu suderintą sutartį.

Dabar JK iki balandžio 12 dienos turi pranešti ES apie savo tolesnius planus. Ji galėtų atšaukti „Brexit“, prašyti dar atidėti išstojimo procesą arba palikti bloką be jokios sutarties.

JK įstatymų leidėjai pirmadienį planuoja surengti virtinę balsavimų dėl galimo naujo plano.

Šaukia ES viršūnių susitikimą

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį paskelbė, kad balandžio 10-ąją vyks neeilinis Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, Jungtinės Karalystės parlamentarams vėl atmetus „Brexit“ susitarimą.

„Atsižvelgęs į tai, kad Bendruomenių Rūmai atmetė išstojimo susitarimą, nusprendžiau balandžio 10-ąją sušaukti Europos Tarybą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Tuskas.

Perspėja apie „Brexit“ be sutarties pavojų

Europos Sąjunga penktadienį sušaukė valstybių narių lyderių susitikimą, perspėdama, kad dabar yra „tikėtinas scenarijus“, kad Jungtinei Karalystei balandžio 12-ąją gali tekti palikti Bendriją neturint jokio susitarimo.

„Atsižvelgęs į tai, kad Bendruomenių Rūmai atmetė išstojimo susitarimą, nusprendžiau balandžio 10-ąją sušaukti Europos Vadovų Tarybą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas.

Britų parlamentui atmetus „Brexit“ susitarimą, vienas EVT pareigūnas nedelsdamas informavo, kad „Brexit“ bus atidėtas iki balandžio 12 dienos, kaip buvo nuspręsta per praėjusią savaitę vykusį ES vadovų susitikimą.

JK ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) turės iki to laiko parengti alternatyvų planą dėl sklandaus „Brexit“ ir bus paprašyta pristatyti jį savo 27 kolegoms iš likusių ES šalių per neeilinį posėdį.

„Tikimės, kad JK iki tol pasiūlys sprendimą, kad Europos Vadovų Taryba turėtų laiko jį apsvarstyti“, – nurodė vienas šaltinis EVT. Jis pridūrė, kad Th. May bus pakviesta dalyvauti „susitikimo pradžioje“.

Tuo metu Europos Komisijos atstovė padidino spaudimą Londonui parengti planą dėl sklandaus JK išstojimo, leisdama suprasti, kad kitu atveju abiejų šalių laukia staigios „skyrybos“.

„(Išstojimo) be sutarties balandžio 12 dieną scenarijus dabar yra tikėtinas. ES ruošėsi tam nuo 2017 metų gruodžio ir dabar yra visiškai pasirengusi (išstojimo) be sutarties balandžio 12 dienos vidurnaktį scenarijui“ – sakė ji.

„ES tebelieka vieninga. Susitarimo dėl išstojimo privalumai, tokie kaip pereinamasis laikotarpis, jokiu būdu nebus atkartoti pagal (išstojimo) be sutarties scenarijų. Mini sandoriai atskiriems (ekonomikos) sektoriams nėra svarstytini“, - pridūrė atstovė.

Ragina Th. May atsistatydinti

Jungtinės Karalystės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) penktadienį paragino premjerę Theresą May (Terezą Mei) atsistatydinti po to, kai šalies parlamentas jau trečiąkart atmetė jos su Briuseliu suderintą „Brexit“ susitarimą.

„Jei Th. May negali to priimti, ji privalo atsistatydinti. Ir ne kažkada ateityje, o dabar pat, ir leisti šaliai rasti savo ateities sprendimą per visuotinius rinkimus“, – pareiškė J. Corbynas po balsavimo Bendruomenių Rūmuose.

Jis pažymėjo, jog įstatymų leidėjai aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad susitarimą dėl „Brexit“ būtina pakeisti.

Įstatymų leidėjai balsavo prieš referendumą derybų dėl „Brexito“ rezultatams patvirtinti, „Brexito“ atsisakymą apskritai, išstojimą iš ES be sutarties, Jungtinės Karalystės stojimą į Europos laisvosios prekybos asociaciją ir narystės Europos ekonominėje erdvėje išsaugojimą, šalies dalyvavimą Europos muitų sąjungoje, preferencinių prekybos susitarimų su ES sudarymą.

Be to, buvo atmestas alternatyvus Leiboristų partijos planas, kuriame buvo siūloma išsaugoti šalies narystę ES Muitų sąjungoje ir kruopščiai suderinti Jungtinės Karalystės prekybos taisykles su ES bendrosios rinkos taisyklėmis.

585 puslapių išstojimo susitarimą sausio mėnesį britų parlamentarai ryžtingai atmetė, bet vyriausybė viliasi, kad artėjanti kovo 29-oji – numatoma „Brexit“ data – ir pirmadienį išpešti paskutinės minutės pakeitimai privers daugelį parlamento narių apsigalvoti.

Griežtos „Brexit“ linijos šalininkai ypač prieštaravo susitarime numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop) dėl Airijos sienos nuostatoms, su kuriomis, kaip jie baiminasi, Britanija gali neribotam laikui įstrigti muitų sąjungoje su ES.

Po dar vienų derybų Briuselyje Th. May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.

Tačiau jos generalinis atornėjus, gerbiamas teisininkas, antradienį nusprendė, jog „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos žlugtų.

Kiti pagrindiniai susitarimo elementai yra piliečių teisių apsauga ir ES galutinė sąskaita Britanijai.

Pateikiame svarbiausius susitarimo punktus.

Pereinamasis laikotarpis

Pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 metų gruodžio 31-osios išliktų status quo, o Britanija ir ES turėtų laiko derėtis dėl būsimų santykių.

Tuo metu vyriausybės, kompanijos ir piliečiai turėtų laiko adaptuotis prie gyvenimo po „Brexit“.

Vienintelis didelis skirtumas šiuo periodu būtų tas, kad Britanijai nebebūtų atstovaujama ES institucijose.

Britanija toliau priklausytų ES muitų sąjungai ir bendrajai rinkai, privalėtų gerbti ES taisykles dėl laisvo prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimo.

Pereinamasis periodas gali būti vieną kartą pratęstas vieniems ar dvejiems metams, ir tai reiškia, kad jis galėtų trukti iki 2022 metų gruodžio 31-osios.

Airijos „apsidraudžiamoji priemonė“

Susitarime numatoma „apsidraudžiamoji priemonė“, kuria siekiama neleisti, kad prie JK provincijos Šiaurės Airijos ir ES narės Airijos sienos būtų atnaujintos patikros, jei šalys nesusitartų dėl laisvosios prekybos pakto po pereinamojo laikotarpio.

Pagal susitarimą Britanija ir ES suformuotų bendrą muitų teritoriją, o Šiaurės Airija taip pat laikytųsi ES bendrosios rinkos taisyklių dėl prekių judėjimo, kad siena liktų atvira.

Šiaurės Airijos kompanijos galėtų be apribojimų vežti prekes į ES bendrąją rinką.

Bet kuriuo metu po pereinamojo laikotarpio ES arba Britanija galėtų nuspręsti, kad tokios tvarkos nebereikia, bet itin svarbu tai, kad jos taikymas galės būti nutrauktas tik abiejų šalių sutarimu.

Kai kurie britų parlamentarai baiminasi, kad Britanija su tokia tvarka galėtų įstrigti neribotam laikui, o tai trukdytų jos ambicijoms vykdyti nepriklausomą prekybos politiką.

Piliečių teisės

Susitarimo projekte numatyta apsaugoti daugiau kaip 3 mln. Britanijoje gyvenančių Bendrijos piliečių ir 1 mln. ES gyvenančių Britanijos piliečių teises.

ES ir JK piliečiai, taip pat jų šeimų nariai, galės toliau gyventi, dirbti ar studijuoti naudodamiesi tokiomis pat teisėmis, kaip tos šalies, kurioje jie yra, piliečiai, ir pagal tos šalies įstatymus.

Tai taikytina visiems piliečiams, atvykusiems iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Jie išlaikys teisę į sveikatos priežiūrą, pensijas ir kitas socialinės apsaugos išmokas.

ES piliečiams, kurie atvyks į Britaniją pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus taikomos griežtesnės imigracijos taisyklės, kurios šiuo metu svarstomos Britanijos parlamente.

„Brexit“ sąskaita

Dėl neapmokėtų Britanijos finansinių įsipareigojimų blokui raginama rasti sąžiningą sprendinį JK mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Britanijos vyriausybės vertinimu, galutinė išstojimo sąskaita sieks maždaug 39 mlrd. svarų (44 mlrd. eurų).

Gibraltaras

Ispanijai seniai reiškiant pretenzijas į jos pietiniame pakraštyje esančią Britanijos valdą Gibraltarą, visos suinteresuotos šalys siekė užkirsti kelią bet kokiai galimai įtampai šiuo klausimu ateityje.

Susitarime numatomas Ispanijos ir Britanijos bendradarbiavimas dėl piliečių teisių, tabako ir kitų produktų, aplinkos, policijos ir muitinės veiklos.

Susitarimas nustato pagrindą administraciniam bendradarbiavimui siekiant visiško skaidrumo mokesčių klausimais, taip pat kovojant su sukčiavimu, kontrabanda ir pinigų plovimu.

Britų bazės Kipre

Susitarimu siekiama užtikrinti visas teises 11 tūkst. kipriečių civilių, gyvenančių ir dirbančių teritorijose, kuriose įsikūrusios britų suverenios karinės bazės.

Siekiama užtikrinti, kad bazių teritorijose toliau būtų taikoma ES teisė, įskaitant tokias sritis, kaip apmokestinimas, prekės, žemės ūkis, žuvininkystė bei veterinarijos ir fitosanitarijos taisyklės.

Kiti klausimai

Susitarime apibrėžiamas JK pasitraukimas iš Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo), Bendrijos sutarties dėl branduolinės energijos, užtikrinama intelektinės nuosavybės, įskaitant prekės ženklus, ir daugiau nei 3 tūkst. ES kilmės vietos nuorodų apsauga. 

Tai taikytina tokiems produktams, kaip Velso ėriena, Parmos kumpis, šampanas, Bavarijos alus, feta, tokajus.

Premjerė sakė, kad jei kovą parlamentas atmes jos susitarimą su ES, įstatymų leidėjai tada balsuos dėl to, ar palikti Bendriją be jokio susitarimo. Jei bus nepritarta ir šiai idėjai, tuomet įstatymų leidėjai balsuos dėl pasiūlymo prašyti ES atidėti „Brexit“.

Britanija turi palikti ES kovo 29-ąją, tačiau vyriausybei kol kas nepavyko gauti Bendruomenių Rūmų paramos „skyrybų“ su bloku sutarčiai.

Abi šalys yra sakiusios, kad nori išvengti „Brexit“ be sutarties. Daug ekspertų tokiu atveju prognozuoja ekonominį chaosą, net perspėja dėl maisto produktų ir vaistų trūkumo ar vėl galinčios iškilti neramumų Šiaurės Airijoje grėsmės.

Leiboristų partija oficialiai pateikė svarstyti parlamentui dokumentą, kuriame siūloma suteikti įstatymų leidėjams galimybę balsuoti dėl pakartotinio referendumo išstojimo iš Europos Sąjungos klausimu. Tačiau leiboristų atstovai nesako, ar partija pritaria antro referendumo idėjai.

Leiboristai taip pat siūlo parlamentui svarstyti alternatyvų planą dėl „Brexit“, kuriame numatoma, kad Didžioji Britanija liks muitų sąjungoje su ES.

Atskiri leiboristai pateikė savo pataisas. Rachel Reeves (Reičel Rivz) pateiktoje pataisoje ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) raginama prašyti Briuselio pratęsti Britanijos išstojimo iš ES terminą, kad būtų užkirstas kelias išstojimui be sutarties.

Yvette Cooper (Ivet Kuper) pataisa Th. May raginama pratęsti „Brexit“ terminą, jei parlamentas iki vasario 26-osios nesuderins susitarimo.

Hilary Bennas (Hilaris Benas) parlamentarams siūlo balsuoti dėl keturių klausimų: ar jie pasirengę vėl svarstyti Th. May susitarimą, išstoti iš ES be sutarties, bandyti peržiūrėti susitarimą, ar surengti antrą referendumą.

Britų žiniasklaida pažymi, kad daug vyriausybės narių palaiko pataisą, trukdančią išstoti be susitarimo, ir kad kai kurie jų gali atsistatydinti, jei ši pataisa nebus priimta.

Pirmadienį kalbėdama apie savo „Brexit“ planus Th. May pareiškė, kad ketina prašyti ES keisti vadinamąją apsidraudžiamąją priemonę, kuria siekiama išvengti „kietos“ sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos. Apsidraudžiamoji priemonė kelia britų parlamentarų susirūpinimą, kad jai esant ES galėtų toliau primetinėti Britanijai savo muitų normas.

Tuo tarpu dėl dviejų kitų opių klausimų – dėl antro referendumo ir priemonės, užkertančios kelią Britanijai išstoti iš ES be sutarties – Th. May kategoriškai pareiškė, kad britų vyriausybė nepritaria nei pakartotiniam referendumui, nei papildomų priemonių įvedimui.

Žiniasklaida pažymi, kad ministrė pirmininkė pateikė nedaug informacijos apie tai, kaip ji gali pakeisti „Brexit“ susitarimą.

Laikraštis „The Daily Telegraph“ rašo, kad Th. May vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Oliveris Robbinsas (Oliveris Robinsas) susirašinėdamas su iždo kancleriu Philipu Hammondu (Filipu Hamondu) atmetė galimybę, kad Briuselis grįš derėtis dėl „Brexit“.

Anksčiau britų parlamentas didele balsų persvara atmetė Th. May pasiūlytą susitarimą su ES dėl „Brexit“ ir dabar ministrė pirmininkė bando sureguliuoti situaciją, kad neįvyktų išstojimo be sutarties scenarijus.

Balsavimas dėl Th. May plano ir kitų partijų pasiūlytų jo pataisų planuojamas sausio 29 dieną.