Prokuratūra praneša, 2021 metų balandžio mėnesį du broliai, veikdami bendrininkų grupėje, Kauno mieste prie gyvenamojo namo užpuolė vyrą. Jie pasitelkę psichinę prievartą grasino nukentėjusiajam bei vertė perduoti didelės – 180 tūkst. eurų vertės turtą.

Bylos duomenimis, jaunesnysis kaunietis kitą dieną važiuodamas automobiliu kelyje netikėtai susitiko su nukentėjusiu. Užblokavęs jam kelią grasino fiziškai susidoroti, tačiau vyrui pavyko sėkmingai išvažiuoti iš įvykio vietos ir nuvykti paprašyti policijos pareigūnų pagalbos. Be to, kaltinamasis nukentėjusįjį bandė įbauginti siųsdamas jam grasinančio turinio žinutes per mobiliojo ryšio telefone įdiegtą programėlę.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Teismas abu brolius pripažino kaltais dėl didelės vertės turto prievartavimo. O jaunesnysis brolis pripažintas kaltu ir dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pastarajam teismas skyrė 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o vyresniajam broliui – 3 metų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vienam paskirta dėvėti apykoję, kitas nubaustas pinigine bauda, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas. Tyrimą atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai.

Kaip pranešė prokuratūra, turimais duomenimis, 18-metis tauragiškis neteisėtų augalų sėklų parsisiuntė internetu. Pasėjęs kanapes įvairiose talpose vaikinas nugabeno jas į miško aikštelę, esančią prie Tauragės miesto teritorijoje esančių traukinio bėgių, ir jas ten prižiūrėjo. Jaunuolis šių metų rugpjūtį policijos pareigūnų buvo sulaikytas įvykio vietoje. Nustatyta, kad jis neteisėtai augino didelį kiekį – penkiolika vienetų narkotinių kanapių augalų.

Patikrinę jaunuolio gyvenamąją vietą, pareigūnai rado nedidelį kiekį neteisėtai laikomos minėtos narkotinės medžiagos. Pastaroji, kaip įtariama, priklausė 24-erių metų vaikino broliui, kuris kartu gyveno minėtame bute.

Aštuoniolikmečiui tauragiškiui buvo pareikšti kaltinimai dėl Baudžiamojo kodekso 265 straipsnio („Neteisėtas aguonų ar kanapių auginimas“) 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. 24-erių metų vaikinui pareikšti kaltinimai pagal 259 straipsnio („Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti“) 2 dalį.

Kadangi baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimus bei asmenims visiškai pripažinus padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas sutiko su prokuroro siūlyta bausme ir paskyrė 18-mečiui 49 parų arešto bausmę su jos vykdymo atidėjimu devyniems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Jaunuolis taip pat įpareigotas tęsti darbo paieškas arba pradėti mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Jo vyresniam broliui teismas skyrė 600 eurų baudą.

„Šarūnas – mūsų draugas, bet Kazys yra trenerio idealas. Puikiai su juo sutariame, visada labai šiltai bendraujame. Nesvarbu, su kuo kovotų K. Maksvytis, šitam treneriui ir visam „Žalgiriui“ visada linkime tik pergalių“, – šypsojosi Normundas Macius.

Broliai iš Latvijos ne vieną dešimtmetį garsėja dviem dalykais – meile Lietuvai ir krepšiniui. Sudėję šiuos argumentus pernai jie pagaliau priėmė esminį sprendimą – persikėlė gyventi į Lietuvos krepšinio sostinę. Juolab, kad šiemet Kaunas taps ir Europos krepšinio epicentru. Čia gegužės 19–21 d. vyks Eurolygos finalo ketverto rungtynės. „Braliukai“ šio istorinio įvykio laukia taip pat nekantriai kaip ir dauguma „Žalgirio“ sirgalių. Tiesa, skirtingai nei kiti, jie į „Žalgirio“ areną nepateks.

Tačiau mūsų pokalbį pradėjome nuo malonesnių temų.

– Kokios nuotaikos pasitinkate gimtadienį?

– Smagios, tik nenorime sakyti, kiek mums metų (juokiasi). Penktadienį sukanka jau 53-eji. Sakote, atrodome jaunesni? Gali būti, nes stengiamės nesenti. Jau beveik dešimtmetis, kai atsisakėme alkoholio. Be to, mūsų šeimos genai dėkingi. Mūsų artimieji irgi jaunai atrodo. Šiaip džiaugiamės gyvenimu Kaune. Prieš gerą pusmetį čia persikėlėme iš Rygos ir jaučiamės priėmę patį geriausią sprendimą gyvenime. Tiek gerų, malonių žmonių niekur nesame sutikę. Kaunas - nuostabus, viskas sutvarkyta, graži aplinka, matyti, kad miestas turi gerus šeimininkus.

– Ar todėl ir žadate surengti savo gimtadienį visiems kauniečiams?

– Norime atsilyginti už draugiškumą ir dar kartą išreikšti meilę Lietuvai. Mes, latviai ir lietuviai, esame mažos artimos tautos ir turime draugauti kaip broliai. Todėl šeštadienį visus kviečiame į barą „Bocmanas. Pratęsimas“ prie Krepšinio namų (Santakos g. 11) ir kartu praleisime smagų vakarą. Startuosime apie 18 val. Su visais pabendrausime, nusifotografuosime, pašoksime pagal „All Star DJ“ muziką. Ten pat pavaišinsime bendrovės „Kauno alus“ gaminama mūsų vardine limonadų kolekcija. Prieš tai penktadienį važiuosime į mūsų bičiulių – garsios latvių grupės „Brainstorm“ – koncertą Palangoje. Šie vyrukai taip pat žavisi Lietuvos krepšiniu, todėl esame jiems perdavę Lietuvos krepšinio federacijos dovaną – vardinius mūsų rinktinės marškinėlius. Beje, ta proga norime padėkoti LKF generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, Vidui Mačiuliui, kitiems krepšinio žmonėms, kurie mus yra labai daug padėję.

Suprantame, kad sykį gyvenime padarėme kvailystę. Tačiau nuo tos istorijos jau praėjo dešimt metų!

 

– Kaip suprantu, Kaune ne tik pramogaujate, bet ir vystote verslą. Koks jis?

– Yra kelios sritys. Viena kryptis – braliukai.com prekės ženklas. Gaminame vardinius marškinėlius, bluzonus, įvairią atributiką. Netrukus pristatysime prekės ženklą „Brofinity“. Ši įmonė į Lietuvą veža garsiausių Italijos ir kitų šalių dizainerių drabužių kolekcijas. Bendradarbiaujame su sportinės aprangos gamintojais „Ago“, su viešbučių tinklu „Ibis Styles“ ir daugeliu kitų. Yra ir keletas įdomių projektų, į kuriuos įsitraukėme. Vienas jų, Latvijos krepšinio šimtmečio proga kuriamas žinomo latvių režisieriaus Rihardo Olmanio dokumentinis filmas apie mus. Tai bus labai atvira išpažintis apie mūsų gyvenimą. Jame buvo visko – ir vaikystė vaikų namuose, ir svajonių apie tai, ką pasiekėme dabar. Filmo pristatymas planuojamas rudenį.

Be to, Kaune ir gydomės. Mane (Normundas – aut. past.) buvo prispaudę širdies problemos, teko gultis į Kauno klinikas operuotis. Negaliu nepadėkoti gydytojai Jolantai Laukaitienei, operaciją atlikusiam profesoriui Arui Puodžiukynui ir savo šeimos gydytojai Viktorijai. Dar teko tvarkytis ir kelio problemas. Čia patekau į Vytenio Trumpicko ir kitų „Gijos klinikų“ nuostabių specialistų rankas. Žodžiu, dabar būsiu kaip naujai surinktas (juokiasi – aut. past.).

– Dabar Kaunas, kaip turbūt ir jūs, gyvena Eurolygos ketvirtfinalio serijos nuotaikomis. Kaip prognozuojate, ar į „Žalgirio“ areną žalgiriečiai atsiveš bent vieną pergalę iš Barselonos?

– Viena turėtų būti. Žalgiriečiai pajėgūs pasipriešinti „Barcai“ net ir išvykoje. Tada jau iš mūsų arenos varžovai be nuostolių neišvyks. Šiais mūsų krepšiniui istoriniais metais Eurolygos finalinis ketvertas Kaune turi vykti su „Žalgirio“ krepšininkais.

– Tačiau jūsų Kauno arenoje nebus?

– Mums vis dar galioja Eurolygos draudimas. Suprantame, kad sykį gyvenime padarėme kvailystę (vienas brolių po rungtynių arenoje trenkė „Real“ gynėjui Rudy Fernandezui, mačo metu provokavusiam žalgiriečius, – aut. past.). Tačiau nuo tos istorijos jau praėjo dešimt metų! Mes Rudy nes sykį atsiprašėme, jis tą atsiprašymą priėmė ir dabar su juo normaliai bendraujame. Lygiai kaip ir su kitais „Real“ organizacijos nariais. Tačiau draudimas mums vis dar galioja. Bandėme kalbėtis su Eurolygos vadovais. Kol kas nesėkmingai. Labai tikimės, kad anksčiau ar vėliau šį diskvalifikacija baigsis. Tokia turbūt ir yra didžiausia mūsų gimtadienio svajonė.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui skirto muzikinio projekto „Atgimimo vaikai“ iniciatorius, VšĮ „Prabudimo orkestras“ vadovas Tadas Daujotas sako, kad Daivos Palionienės sukurta giesmė „Susijunkim, broliai, sesės“ galėtų tapti Baltijos kelio paminėjimui skirtu himnu.

„Vienybė – tai raktas į permainas, o tikra vienybė ateina iš aukštybių. Todėl prisimindami Sąjūdžio laikais lietuvių širdyse spinduliavusią vienybę, negalime ignoruoti maldos, nes būtent Dievas suteikia drąsą ir meilės saitais suvienija mūsų širdis tam, kad įgyvendintume Jo numatytus tikslus. Šiuolaikinis krikščioniškas himnas „Susijunkim, broliai, sesės“ kviečia Lietuvos žmones apsijungti maldoje ir būti vieningiems, o tai yra be galo aktualu ne tik minint Baltijos kelią, bet apskritai žvelgiant į mūsų tautos ateitį. Šiandien matome vienybės dvasios išsiliejimą kaimyninėje Baltarusijoje ir tai mums primena mūsų tautos kovą už laisvę, bet praėjus trisdešimčiai metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, labai gerai suprantame, kad vienybę reikia puoselėti ir branginti, o tai įmanoma padaryti tik su Dievo pagalba. Viliamės, kad projekto „Atgimimo vaikai“ įrašytas himnas ir nufilmuotas vaizdo klipas įžiebs vienybės kibirkštėlę lietuvių širdyse“, – dalijasi savo mintimis „Prabudimo orkestro“ vadovas T. Daujotas.

– Ar yra namų, kuriose vaikai gražiai ir taikiai sugyvena?

– Pykčiai, ašaros, peštynės tarp brolių ir seserų ne visose šeimose – kasdienybė, yra namų, kur vaikai sugyvena taikiai. Kiekviena šeima savita: turi savo taisykles, tradicijas, vertybes, bendravimo ypatumus – nuo to labai priklauso vaikų elgesys. Jie mato, kaip tarpusavyje bendrauja suaugusieji: kaip jie sutaria, sprendžia ginčus, kaip reaguoja esant konkrečioms situacijoms, ir dažnai, susidarius panašioms aplinkybėms, savo elgesiu pamėgdžioja tėvus. Didelę įtaka turi ir šeimos narių santykis: ar jie artimi vieni kitiems, atviri, nuoširdūs, geranoriški, mėgsta bendrauti ir linkę greitai atleisti, ar užsisklendę savyje, kiekvienas saugo savo privatumą, santūriai reiškia jausmus.

– Kokios priežastys lemia nesutarimus tarp vaikų?

– Priežasčių ne viena. Nesutarimams didelę įtaką daro amžiaus skirtumas: kuo jis mažesnis, tuo daugiau nesutarimų. Jei tarp vaikų amžiaus skirtumas dešimt ir daugiau metų, vyresnysis vaikas su jaunėliu gali turėti ne tiek jau ir daug bendrumų – jų pomėgiai, daiktai, vertybės, bendravimas su tėvais skiriasi. Pametinukų ar vaikų, tarp kurių amžiaus skirtumas dveji–ketveri metai, poreikiai labai panašūs. Natūralu, kad tėvai skirs daugiau dėmesio, energijos, laiko mažyliui – juk jis dar nesugeba, neišmano, kaip tinkamai pasirūpinti savimi. Tačiau kiek vyresnis jo brolis ar sesė to nesuvokia ir visais įmanomais būdais siekia taip pat pelnyti mamos ar tėčio dėmesį – stengiasi pasirodyti geresnis, šaunesnis. Taip savaime, be tėvų kišimosi tarp vaikų atsiranda konkurencija. Tai viena pagrindinių augančių vaikų nesutarimų priežasčių.

Gana dažnai tarp sesių ir brolių kyla aistringi ginčai dėl daiktų, žaislų. Mažyliai – aršūs savininkai, dėl paimtos mašinos, lėlės impulsyvesni gali pulti net muštis. Tokio amžiaus vaikų norai ima viršų – "noriu saldainio ir imu!"

Brolių ir seserų tarpusavio santykius lemia ir kiekvieno jų asmeninis temperamentas. Vaikai, kaip ir visi žmonės, labai skirtingi – gebėjimą tarpusavyje susitarti lemia nuotaikos, požiūris ir lankstumas susidarius įvairioms situacijoms. Vieni jų linkę nusileisti, paklusti, yra lėtesni, svajokliai, nedrąsūs, kiti nestokoja energijos, prisigalvoja įvairiausių dalykų, jiems svarbu vadovauti, pelnyti dėmesį. Jei abu mažyliai iš prigimties nėra aikštingi ar vienas lėtesnis, o kitas aktyvesnis, jie sutars neblogai, tačiau jei abu veršis dominuoti – ramybės nelauk.

Puiku, jei kiekvienas vaikų namuose turi atskirą kampą, idealu – savo kambarį. Atstumas suteikia privatumo: esant kritinėms situacijoms vaikas visada turi kur atsitraukti, gali pabūti vienas, susikurti sau patinkantį pasaulį ir jame veikti, galbūt net išsiverkti, nurimti.

Lemtingi seserų ir brolių bendravime yra ir neadekvatūs suaugusiųjų sprendimai sprendžiant įsiplieskusius vaikų konfliktus – tėvai dažnai linkę moralizuoti, ieškoti kaltųjų, o toks elgesys nėra gerai. Adekvatus sprendimas – stengtis suprasti, kas konkrečiai nutiko, ir padėti vaikams rasti konstruktyvius situacijos sprendimo būdus.

Konkurenciją tarp vaikų gali paskatinti, iš pažiūros, visai nekalti mamos žodžiai-pastebėjimas: "Brolis suvalgė visą košę, o tu tik pusę."

– Kokio amžiaus mažylių nesutarimai aršiausi?

– Konkretų amžiaus tarpsnį išskirti sunku. Tai priklauso ne tik nuo jau išvardytų priežasčių, temperamento: vaikų nervų sistema dar nėra išsivysčiusi, ji ribota, tad jiems gali būti nelengva suvaldyti savo elgesį ir jausmus, nuoširdžiai suprasti ir priimti kito žmogaus emocinius išgyvenimus.

Verta pastebėti, kad sudėtingiausios situacijos susiklosto tarp seserų ir brolių, kurie vienas kitam yra svarbūs, labai prisirišę – vienas be kito ilgai išbūti negali, o jei vaikai nėra itin artimi, vienas nuo kito emociškai atsiriboję – pyksis retai.

– Konkurencija – svarbiausia nesutarimų tarp brolių ir seserų priežastis...

– Kiekvienas vaikas nori jaustis išskirtinis savo tėvams – būti svarbus jų gyvenime, nori būti apkabintas, išklausytas, mylimas. Pyktis, priešiškumas broliui ar seseriai dažnai reiškia, kad vaikas bijo likti nepastebėtas, nesvarbus. Vaikai kovoja dėl savo statuso šeimoje, tėvų pripažinimo: kuris – geras, o kuris – blogas?

Sunkesnė situacija susiklosto, kai vaikai domisi ta pačia veikla, pavyzdžiui, tobulina įgūdžius futbolo sporte: šiuo atveju dviem nugalėtojams tuose pačiuose namuose gali būti nelengva – geriausio futbolininko vieta šeimoje tik viena!

Konkurenciją tarp vaikų gali paskatinti, iš pažiūros, visai nekalti mamos žodžiai-pastebėjimas: "Brolis suvalgė visą košę, o tu tik pusę." Jie vaikų ausyse skamba it vertinimas: tu – geras, o tu – blogas, stiprina antro vaiko pyktį pirmo atžvilgiu.

– Minėjote, kad tėvų reakcija į seserų ir brolių ginčus, nesutarimus dažnai yra neadekvati. Kaip suaugusieji turėtų reaguoti į vaikų konfliktus: aiškintis santykius, kas kaltas, kurį jų nubausti ir ar apskritai bausti?

– Įsikišdami į konfliktą mama ar tėtis dažnai rizikuoja priimti vieno arba kito vaiko poziciją, tuomet vienas lieka kaltas, o kitas – auka. Tokia situacija tik skatina tolesnius tarpusavio nesutarimus. Kol konfliktas nekelia rizikos vaikų sveikatai ir gyvybei, labiau primena dar kontroliuojamą ginčą, į jį kištis tėvams nereikėtų, bet jei tik kuris jų pakėlė ranką prieš kitą, situaciją reikia imti į savo rankas – vaikai turi aiškiai suprasti, kad namuose nei fizinis, nei emocinis smurtas nėra toleruotinas.

Įprastai tėvai puola moralizuoti – aiškinti mažiesiems, kaip jie negražiai elgiasi ir kokią daro gėdą, tačiau konfliktą reikėtų spręsti dalykiškai – kiekvienas vaikų turi papasakoti, kas nutiko. Natūralu, kad tiek vienas, tiek kitas vaikas tą pačią situaciją nupasakos skirtingai. Tėvams geriau net nebandyti ieškoti tiesos – skatinkite vaikus pačius rasti išeitį iš situacijos: paprašykite, kad mažieji patys pasiūlytų konflikto sprendimo būdą, neskubinkite, palikite juos pagalvoti. Pamatai jau padėti: vaikai gavo laiką nurimti ir patys nutars, ką toliau daryti: žaisti kartu ar kiekvienam eiti į savo kampą.

Jei mažųjų emocijos tik stiprėja, vaikus atskirkite ir duokite laiko jiems nurimti, jei reikia, būkite šalia, bet į konflikto sprendimą nesivelkite, nepalaikykite nė vieno iš jų. Kol abu visiškai nenurimo, nepradėkite aiškintis situacijos – nėra prasmės, nes stiprių emocijų apimtas vaikas neklausys, ką jam sakote. Aiškinti, kas ir dėl ko nutiko, vaikai turėtų ramiai ir paeiliui – tai svarbiausia socialinių santykių taisyklė, kurią privalo išlavinti tėvai namuose.

– Didžiausios tėvų klaidos, kurias jie daro auklėdami vaikus?

– Ne klaidos, tinkamesnis terminas – žmogiškos reakcijos, kurios turi įtakos vaiko raidai ir socialiniams santykiams. Kaip jau minėjau, tai brolio ir sesers lyginimas – jis skatina pavydą, priešiškumą ir konkurenciją, situacijos kaltininko ieškojimas didina nesantaiką tarp vaikų. Besipešantiems vaikams dažnai nėra labai svarbu, kuris laimės ar kurio bus teisybė, o štai faktas, kad užstosite vieną arba kitą, tikrai neliks nepastebėtas. Vaikai dažnai ieško užtarėjų – bėga pas mamą, prisiglaudžia prie tėčio, neretai anūkus puola ginti juos mylintys seneliai – kiekvienas jų turi savą numylėtinį. Atbėgusį pasiskųsti mažylį visuomet reikia atidžiai išklausyti, ignoruoti nevalia, o štai palaikyti nederėtų – tokia suaugusiųjų pozicija tik dar labai sukiršins vaikus. Jei tėvams svarbu ugdyti brolių ir seserų bendrumo jausmą, jie turėtų pasiteirauti: "O kaip tu prisidėjai, už ką esi atsakingas, kad taip nutiko?"

Moralizavimas taip pat nėra labai vertinga reakcija: neišsiaiškinę, nesupratę, kas nutiko, dėl ko visas šis šurmulys kilo, suaugusieji paprastai pirma puola juos gėdinti ir mokyti – taip demonstruoja savo nusivylimą vaikais ar vaiku. Bet gal šios situacijos priežastis labai paprasta: kažkas blogai, gal jų poreikiai nepatenkinti? Tėvai turėtų įsiklausyti į vaiko jausmus ir jokiu būdu jo neguosti sakydami "tu vyresnis, nusileis" arba "pakentėk, viskas praeis". Tokia reakcija tampa vaikų lyginimu, t.y. vėlgi skatina jų tarpusavio konkurenciją.

Suaugusieji linkę akcentuoti nesutarimus tarp brolių ir seserų, sureikšminti tai, ką mato bloga. Bet kasdieniuose vaikų santykiuose apstu ir daug gražių dalykų, mielų akimirkų! Kodėl gi jų nepastebite? Praeidami pro šalį pasidžiaukite: "Kaip draugiškai žaidžiate – matyti, kad jums gera kartu", "Šaunuoliai, jums pavyko susitarti!" Kuo dažniau pozityvių žodžių girdės mažieji, tuo elgsis ir bendraus gražiau.

Kažin ar verta vaikus tikinti, kad juos, ypač jei mažųjų ne du, o daugiau, mylite vienodai – ar tikrai tai įmanoma? Protingiau būtų kiekvienam jų pasakyti, už ką jį mylite: vieną – už linksmą būdą, kitą – už nuoširdumą, trečia – už mandagumą... Išgryninus šiuos dalykus tiek patys tėvai, tiek vaikai jausis geriau, tvirčiau.

– Daugelio pedagogų manymu, nesutarimai vaikams – ideali laboratorija, kurioje išbandoma, kaip gintis, kovoti už savo teises, ieškoti kompromisų ir susitarti.

– Šeima vaikams – vieta, kurioje augdami jie mokosi savikontrolės ir bendradarbiavimo, pykčio ir pavydo valdymo, pagarbos kitų privatumui. Tai, kad jie ginčijasi, nesutaria, nėra blogas ir netoleruotinas elgesys – taip jie mokosi gyventi.

– Ar konfliktiški santykiai vaikystėje turi įtakos tolesniam seserų ir brolių gyvenimui?

– Viskas labai priklauso nuo to, ko vaikas išmoksta iš įvairių situacijų, patirtų su broliu ar seserimi, kokie jausmai lieka, kokie įsitikinimai įsitvirtina. Jei tėvai palaikys abu vaikus ir šie augs vienas kitam artimi, draugaus, jaus meilę, tai vaikystėje buvusi konkurencija, konfliktai vėliau jų gyvenime neigiamos įtakos neturės. Tačiau jei vienas iš vaikų bus nuolat žeminamas, natūralu, kad nuoskaudas, nusivylimą pamiršti jam bus sunku. Sulaukus vyresnio amžiaus šie neigiami išgyvenimai atsilieps tiek tolimesniems tarpusavio santykiams su broliu ar seserimi, tiek su kitais žmonėmis.

Mokslininkų tyrimai: pagrindinė vaikų pykčių priežastis – žaislai

• Ilinojaus (JAV) universiteto mokslininkai pabandė priversti brolius ir seseris geriau elgtis vieni su kitais. Tyrimais nustatyta, kad 3–7 metų vaikai pykstasi vidutiniškai 3,5 karto per valandą ir tik vienas iš aštuonių konfliktų baigiasi abipusiu susitarimu. Likusiais atvejais broliai ir seserys tiesiog išsiskiria, dažniausia po to, kai vyresnysis patenkina savo savimeilę ar interesus.

• Britų ir amerikiečių mokslininkai nustatė pagrindines brolių ir seserų pykimosi priežastis: prisirišimas prie tėvų buvo paskutinėje vietoje, o pati dažniausia vaikiškų pykčių ir ginčų priežastis – žaislai. Beveik 80 proc. vyresnių ir 75 proc. jaunesnių vaikų nurodė, kad jų pykčio priežastis buvo dalijimasis arba kova dėl vienam iš vaikų priklausančio daikto. Net 39 proc. vaikų nurodė, kad jų peštynės buvo tiesiog peštynės.

• JAV mokslininkai teigia, kad galima numatyti, kokie bus santykiai tarp vaikų dar iki naujojo šeimos nario gimimo. Pagrindinis veiksnys – vyresnio vaiko bendravimas su savo geriausiu draugu: jei šie santykiai gražūs, darnūs, tai vyresnėlis gebės šauniai sutarti ir su savo broliais ar seserimis. Tyrimai rodo, kad vyresni vaikai mokosi bendrauti žaisdami su draugais, o paskui savo įgūdžius perduoda broliams ir seserims.

Sasekso kunigaikštį pastaraisiais mėnesiais gaubia gandai apie neva pašlijusius jo ir princo Williamo santykius. Interviu televizijai ITV jis pripažino, kad „neišvengiamai nutinka dalykai“, žinant princų padėtį visuomenėje ir spaudimą, kurį patiria jų šeimos.

Kalbėdamas neseniai vykusio jo ir žmonos Meghan Markle vizito Pietų Afrikoje metu, princas Harry tikino: „Esame broliai. Visada būsime broliai.“

„Dabar tikrai einame skirtingais keliais, bet aš visada jį palaikysiu, žinau, kad ir jis visada mane palaikys. Nesimatome taip dažnai, kaip anksčiau, nes esame užsiėmę, bet aš jį labai myliu“, – apie santykius su broliu kalbėjo princas Harry.

„Didžioji dalis gandų yra sukurti iš nieko, bet, kaip broliams, žinote, būna gerų dienų, būna blogų dienų“, – sakė jis.

Dabar tikrai einame skirtingais keliais, bet aš visada jį palaikysiu, žinau, kad ir jis visada mane palaikys.

Savo ruožtu M. Markle, kuri, britų geltonosios spaudos teigimu, buvo susivaidijusi su princo Williamo žmona Kate Middleton, apibūdino pastaruosius metus kaip sunkius ir atskleidė, kad jos draugai britai perspėjo ją netekėti už princo Harry.

Nuo jos ir Harry vestuvių pernai 38-erių M. Markle susidūrė su vis piktesnėmis bulvarinės spaudos antraštėmis, kuriose buvo aptariama jos šeima Jungtinėse Valstijose ir skleidžiami gandai apie nesutarimus britų karališkojoje šeimoje.

Šį mėnesį princas Harry ir M. Markle padavė laikraštį „Mail on Sunday“ į teismą dėl privatumo pažeidimų.

JAV gimusi buvusi aktorė M. Markle sakė bandžiusi susitvarkyti su žiniasklaidos spaudimu „pakabindama viršutinę lūpą“, tačiau ji esą nebuvo pasiruošusi tokiai įvykių eigai.

„Kai pirmą kartą sutikau savo dabartinį vyrą, mano draugai buvo labai laimingi, nes aš buvau laiminga, bet mano draugai britai man sakė: „Jis tikrai puikus, bet tau nereikėtų to daryti, nes britų bulvarinė spauda sunaikins tavo gyvenimą“, – ITV sakė M. Markle.

Paklausta, ar sugebės atsilaikyti, M. Markle atsakė: „Tiesa sakant, aš ilgą laiką sakiau H – aš jį taip vadinu – kad neužtenka vien tik išgyventi, tai nėra gyvenimo tikslas. Būtina klestėti.“

Iki šiol painioja

Iš pirmo žvilgsnio – lyg du vandens lašai, bet jau po kelių akimirkų pastebėjau brolių skirtumus. Mindaugas keliais centimetrais žemesnis, tačiau sveria šiek tiek daugiau. Puse numerio mažesnė ir jo koja, todėl spirtis į brolio batus jis galėtų drąsiai, o štai Gediminas, vargu, ar su jaunėlio sportbačiais leistųsi į tolimesnį žygį.

"Drabužiais kartais keičiamės. Brolis pyksta, kai nieko nesakęs iš jo spintos ką nors paimu", – Mindaugas prisiminė vaikystę ir laiką, kai mama juos rengė vienodai.

Dabar broliai to daryti nesistengia, tačiau retkarčiais visai atsitiktinai apsivelka vienodais marškinėliais ar kelnėmis.

Mokykloje, anot brolių, pedagogai ne kartą į Mindaugą kreipėsi Gedimino vardu, ir atvirkščiai. Painiojančių, kuris yra kuris, pasitaiko dar ir dabar.

"Kai būname kartu, lengviau atskiria, bet kai sutinka atskirai, visuomet sutrinka", – broliai šypsojosi, kad vasaromis suprasti, kuris jų Mindaugas, o kuris Gediminas, kur kas lengviau – raumeningos vaikinų rankos išpieštos skirtingomis tatuiruotėmis.

"Ne visai taip", – Gediminas tiesė kairės, o Mindaugas savo dešinės rankos dilbius, ant kurių pavaizduoti identiški piešiniai. – Avinas – mūsų su broliu Zodiako ženklas, Skorpionas – tėčio, o  Vėžys vaizduoja mamą."

Pirmąsias tatuiruotes jauni vyrai pasidarė vos tik šiems suėjo aštuoniolika. Tėvai pinigų kūno menui nedavė, todėl į tatuiruočių saloną dvyniai skubėjo su savomis santaupomis kišenėje.

"Tiesa, kad pasidaręs vieną tatuiruotę susergi ta liga", – broliai neabejojo, kad bėgant laikui jų kūnus papuoš dar ne vienas, tik nežinia, ar vienodas piešinys.

Dirba barmenais

23-ejų broliai skaito tokias pačias knygas, abu dievina siaubo filmus, mėgaujasi panašiais patiekalais ir renkasi vienodas veiklas – septynerius metus žaidė rankinį, mokykloje domėjosi krepšiniu, vėliau abu pasuko į sporto salę. Išbandę laimę bent keliuose universitetuose, Gediminas ir Mindaugas išvyko į Londoną, kur įsidarbino viename bare barmenais, o grįžę atgal į Lietuvą drauge stojo prie restorano "Pilies sodas" baro. Vieną jų galima sutikti vidiniame, kitą – alaus bare.

"Ar niekada nelyginome darbo ten ir čia? Ten judesys kiekvieną dieną, čia jo daugiau savaitgaliais", – skirtingi, anot Gedimino, ir besilinksminantys.

Tiksliau, merginos. Jei Kaune susuktą servetėlę su telefono numeriu į delnus jos bruka tik retsykiais, Londone per vakarą išvaizdūs lietuvaičiai sulaukdavo mažiausiai dviejų pasiūlymų susitikti baigus darbus.

"Taip, merginos ten drąsesnės, tačiau ne visuomet žinančios, ko nori. Beje, kaip ir Kaune – svarstančioms, ar braškinę "Margaritą", "Cosmopolitaną", ar "Pina Koladą" gurkšnoti, Mindaugas esą visuomet turi ypatingą pasiūlymą. – Tokiais atvejais svarbiausia įtikinti, kad kokteilis, kurį paruošime, yra pats skaniausias. Manau, mums su broliu tai pavyksta."

Kaip į restorane dirbančius dvynius reaguoja lankytojai? Broliai neslėpė, kad smagiausia žiūrėti į žmonių veidus, kurie, pakilę nuo alaus baro, esančio lauke, restorano viduje prie kito baro pamato stovintį ir kokteilius plakantį kitą brolį.

Įkūrė savo klubą

Darbas restorane – ne vienintelė veikla, kuria užsiima broliai. Nuo praėjusių metų balandžio Gediminas ir Mindaugas dalį laiko skiria savo klubui "Brolių akademija".

"Iki tol sporto klubas vadinosi "Kronas-Akademija", patys ilgai jame sportavome. Buvo laikas, kai su broliu perpus vieną etatą dalijomės – dirbome salės instruktoriais", – apsidairyti po "Brolių akademijos" erdves kvietė Gediminas.

Ankstesniam savininkui užsiminus, kad nori parduoti klubą, broliai suskubo krapštyti iš Anglijos parsivežtas santaupas. Patalpoms akademijoje, šalia vienos nedidelės parduotuvės, pinigų tąsyk pakako.

Kai būname kartu, lengviau atskiria, bet kai sutinka atskirai, visuomet sutrinka.

"Užsidarėme vos kelioms dienoms, kad atliktume bent kosmetinį remontą. Tėtis statybininkas, todėl daug kur ranką pridėjo. Kartu dažė sienas, vienoje jų padarė angą", – dabar šioje vietoje, anot brolių, įrengtas mažas baras, kur sportuojantys gali išgerti baltyminių kokteilių.

Į sporto salę daugiausia ateina vietiniai, kurie mena "Krono-Akademijos" gyvavimą. Tiesa, vis dažniau rūsyje įrengto klubo duris varsto ir naujokai, vengiantys populiariųjų miesto sporto klubų.

"Merginos sudaro gal 10 proc. visos klientūros, likusieji – vyrai. Sako, kad geri Šiaulių "Atleto" treniruokliai, kuriuos nuomojamės iš ankstesnio savininko", – apie verslą, į kurį įsitraukė dar vienas giminaitis, kalbėjo broliai.

Kai Mindaugas ir Gediminas negali būti salėje, čia sukasi jų pusbrolis.

"Vienos šeimos atidaro kepyklas, o mes salę", – dvyniai neslėpė, kad iš pastarosios pasipelnyti kol kas nepavyksta. – Dirbame labiau iš idėjos."

Suderino su malonumu

Broliai iš aplinkinių esą labai dažnai sulaukia klausimo, kaip jiems pavyksta suderinti darbą sporto klube, kurį lydi sveikuoliškas gyvenimo būdas, ir "Pilies sodo" naktinio gyvenimo pulsą su svaigiais kokteiliais ir iki paryčių trunkančiais šokiais. To paties pasiteiravome ir mes.

"Turbūt, kai nori, viskas įmanoma", – paklausti, kurioje vietoje jų širdys dainuoja, barmenais dirbantys salės instruktoriai tikino nejaučią didelio skirtumo.

Restorane, vasaros terasoje, naktiniame klube – puikūs šeimininkai ir draugiškas kolektyvas, o sporto klube kasdien jų laukia ištikimiausi lankytojai, kuriuos Gediminas ir Mindaugas vadina savo antrąją šeima.

"Susitinki, sustoji minutei pašnekėti, žiūri, kad pusvalandis baigiasi, – dvyniai tikino nejaučiantys, kaip sporto salėje prabėga ir visa diena. – Todėl, jei paklausite mūsų, kaip leidžiame laisvą laiką, atsakysime, kad sporto salė yra ir mūsų darbas, ir mūsų laisvalaikis. Žinoma, svajojame apie didesnes erdves, naujesnę įrangą ir geresnę vietą, bet kol kas mums labai gerai ir čia."

Po dalyvės pasirodymo jos mokytojas Leonas Somovas nebeslėpė – jis savo finalistę jau turi ir per visas akląsias perklausas dar niekuomet nebuvo toks laimingas.

Šį sekmadienį, antrojoje nokautų etapo laidoje, Nombeko Augustė žiūrovus priblokšti žada ir dar kartą su L. Somovo jai paskirta daina. Mokytojas dalyvę skatins išjausti dainą ir įsigilinti į jos žodžius, tad Nombeko Augustė laidoje prisimins skaudžiausius  išgyvenimus – būdama labai maža, ji neteko tėčio, o vėliau mirė ir jos mama, tad merginą išaugino jos močiutė.

Skaudžiais prisiminimais pasidalinusi Nombeko Augustė nustebina savo istorija – vos prieš metus ji pirmą kartą užmezgė ryšį su savo broliais iš tėčio pusės. Pietų Afrikoje gyvenantiems broliams savo seserį susirasti pavyko būtent per muziką.

„Vieną dieną užėjusi į savo „Instagram“ paskyrą, pamačiau, kad esu pažymėta savo vaikystės nuotraukoje. Pastebėjau, kad žmogaus, pažymėjusio mane, pavardė taip pat Khotseng. Parašiau jam ir po kelių žinučių išsiaiškinom, kad čia ne pokštas, kad viskas tikra. Vėliau brolis papasakojo, kad pamatė mane dainuojančią „Youtube“ vaizdo įraše“, – neįtikėtina istorija dalinasi Nombeko Augustė.

Vėl atkūrusi ryšį su Mmuso sužinojau, kad turiu dar vieną brolį Stefane.

Mergina pasakoja, jog iki tos žinutės ji žinojusi tik apie vieną, vyresnįjį brolį, gyvenusį Pietų Afrikos Respublikoje ir tik vėliau sužinojo, jog turi dar vieną.

„Žinojau tik apie vieną brolį, vardu Mmuso. Mūsų mamos susirašinėjo el. paštu. O po mamos mirties neturėjau jokių išlikusių kontaktų, tik brolio vidurinės mokyklos nuotrauką. Vėl atkūrusi ryšį su Mmuso sužinojau, kad turiu dar vieną brolį Stefane“, – atvirai pasakoja dalyvė.

Nombeko Augustė pasakoja bandžiusi pati ieškoti giminių iš tėčio pusės, internete ieškodama žmonių tokia pačia pavarde, bandydama atrasti kokius nors likusius užrašus visose užrašų knygelėse, tačiau nieko neradusi, prarado viltį ir bandė pamiršti, jog dalis giminių kažkur egzistuoja.

„Pirmieji pokalbiai vyko „Instagrame“. Vėliau pradėjom šnekėtis balso žinutėmis, kalbėtis telefonu. Vyresnis brolis Brolis Mmuso gyvena Pietų Afrikoje. Dvidešimt šešerių brolis Stefane gyvena JAV, Vašingtone. Susitikti kol kas neteko. Žinoma, planuose Pietų Afrika yra. Tik dar daug nežinomybės, gal iki galo neapsipratusi su ta mintimi, kad vis gi šeima, nors tiek laiko nebendravom“, – pasakoja dalyvė, išduodama, jog nors šiuo metu ryšys su broliais ir silpnesnis, ji viliasi greitu metu su jais susipažinti gyvai.

Įspūdingas ir jautrus, antrą kartą mokytojus sužavėjęs Nombeko Augustės pasirodymas nokautų scenoje – jau šį sekmadienį 19. 30 per LNK.