Stichinės liūtys

Draudimo bendrovė BTA šiemet jau užfiksavo pasėlių žalų beveik už 500 tūkst. eurų. Apie pusę šių nuostolių Lietuvos žemdirbiams atnešė stichinės liūtys šią vasarą. Antroje vietoje pagal padarytus nuostolius yra audros – už jų padarytą žalą BTA ūkininkams išmokėjo daugiau nei 115 tūkst. eurų.

„Šiemet Lietuvos ūkininkų pasėlius talžė audros ir kitos gamtinės stichijos. Klimato kaita negailestinga ir tai mūsų ūkininkai patiria savo kailiu, o mes skaičiuojame rekordinius pasėlių draudimo žalų metus. Auga tiek įvykių skaičius, tiek žalos dydis. Šiemet didžiausios mūsų išmokos viršija 50 tūkst. eurų. Nuspėti gamtines jėgas ar jų išvengti – sudėtinga, tačiau džiugu, kad ūkininkai vis dažniau atranda draudimo naudą, rūpinasi savo turtu ir, siaučiant audroms, išlaiko finansinį stabilumą“, – komentuoja BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.

Auga: „Klimato kaita negailestinga ir tai mūsų ūkininkai patiria savo kailiu, o mes skaičiuojame rekordinius pasėlių draudimo žalų metus“, – sako D.Juodis.

Dažnesni permainingi orai

Auga tiek įvykių skaičius, tiek žalos dydis. Šiemet didžiausios mūsų išmokos viršija 50 tūkst. eurų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šių metų vasarą rekordinius karščius keitė stichinės liūtys. Dėl šiltėjančio klimato vis dažniau dažnesni permainingi orai ir netolygus kritulių pasiskirstymas – pasėlius skandina katastrofinės liūtys, kai per keletą valandų konkrečioje vietoje iškrenta pusės ar viso mėnesio kritulių norma.

„Lietuvoje pasėlių draudimas sulaukia vis didesnio ūkininkų susidomėjimo ir nuosekliai didėja, juo labiau kad augalininkystė laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų. Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai skatinami finansinėmis priemonėmis iš ES ir valstybės biudžeto lėšų“, – primena D.Juodis.

Skaičius: draudimo bendrovė BTA šiemet jau užfiksavo pasėlių žalų už beveik 500 tūkst. eurų.

Siūlo visapusę apsaugą

Draudimo bendrovė BTA ūkininkams siūlo pasirūpinti visapuse apsauga, ne tik pasėlių, bet ir turto, technikos, gyvūnų ir savo pačių saugumu. Kviečiame apsilankyti artimiausioje BTA draudimo atstovybėje arba skambinti tel. (8 5) 26 00 600 – suteiksime išsamią ir sąžiningą informaciją apie šias draudimo rūšis ir išskirtinį pasiūlymą tik jums.

Mažamečiai kaunietės vaikai, svečiuodamiesi tolimoje šalyje, susirgo: ėmė karščiuoti, kūnelius išbėrė neaiškūs spuogeliai, o iš draudimo kompanijos tikina nesulaukusi deramos pagalbos.

Šiandien mažyliai sveiksta. Nuslūgus emocijoms Inga ryžosi papasakoti nusivylimo draudimo kompanija priežastis. Bene 10 metų šios draudimo kompanijos draudimą kelionėms turėjusi moteris pasitikėjo paslaugą teikiančia bendrove, kol esą realiai nesusidūrė su jos teikiamos paslaugos kokybe.

„10 metų keliaujame ir naudojamės BTA draudimu, nes turime banko kortelę, pagal kurią kaip klientai esame apdrausti kelionėse. Žinoma, iki šiol neteko kelionėje patirti sveikatos sutrikimų, todėl ramiai išsiruošėme ir šį kartą“, –pasakoja Inga.

Moteris teigė atostogas planavusi su vaikais. Mažiausias sūnus dar neturi dviejų metukų, už jį vyresnė dukrelė jau skaičiuoja trejus, o vyriausioji – 13 metų. Pastaroji atsilaikė viename Turkijos viešbutyje siautėjusiai infekcijai.

O štai mažiesiems prireikė gydytojo pagalbos. Inga pasakojo, kad vaikučiams ėmė kilti aukšta temperatūra, juos pykino.

„Vaikai kliedėjo nuo tokios aukštos temperatūros, kuri kilo per 40 laipsnių. Mažiausiais ėmė vemti, dusti. Kreipėmės pagalbos į viešbučio administraciją. Jie iškvietė greitąją pagalbą. Sužinojome, kad viešbutyje serga 17 vaikų. Visus kamavo panašūs simptomai, tačiau mums paaiškino, kad į ligoninę geriau nevažiuoti, esą ten bus labai sudėtinga ir geriau prašyti, kad vaikams būtų išrašyti vaistai. Taip ir padarėme“, – pasakojo moteris.

Moteris tikina apie ištikusią nelaimę pranešusi nurodytu telefonus draudimo kompanijai. Ten nurodė susisiekti su jų atstovais Turkijoje. Moteris vykdė paliepimus ir tuo pačiu slaugė stipriai karščiuojančius vaikus.

Pasak Ingos, BTA draudimo kompanijos atstovas Turkijoje, liepė atsiųsti sergančių vaikų nuotraukas, kuriose jau matėsi ryškėjantys pabėrimai ant mažylių kūnelių.

Gydytojas vaiko net neapžiūrėjo. Kompanijos atstovas dar prisakė nesakyti oro uoste, kad vaikai serga.

„Neturiu priekaištų viešbučio administracijai. Jie pasirūpino mūsų perkėlimu į atskirą namelį, kad  kiek įmanoma mažiau turėtume kontakto su aplinkiniais žmonėmis. Viešbučio administracija ragino prašyti draudimo kompanijos, kad pasirūpintų mumis ir mūsų apgyvendinimu viešbutyje ilgiau, kol vaikai pasveiks. Priešingai elgėsi BTA atstovas Turkijoje. Žadėdamas viską sutvarkyti, jis atsiuntė gydytojo pasirašytą pažymą, kad prasčiausios būklės buvęs mažiausias sūnus, esą yra sveikas ir gali skristi namo. Gydytojas vaiko net neapžiūrėjo. Kompanijos atstovas dar prisakė nesakyti oro uoste, kad vaikai serga“, – sunkios kelionės namo pradžią prisiminė kaunietė.

Moteris su dviem karščiuojančiais mažamečiais buvo priversta palikti viešbutį. Skrydis namo, pasak kaunietės, buvo ne mažiau košmariškas.

„Dėl aukštos temperatūros kliedintis vaikas buvo neramus. Jis verkė, rėkė. Greičiausiai dėl to mes buvome sulaikyti. Atrodė, kad esame palikti likimo valiai – iš viešbučio išrašyti, o į lėktuvą, atrodė, kad būsime nepriimti“, – kritinę būseną ir patirtą stresą mėgino nupasakoti kaunietė.

Galiausiai moterį su sergančiais vaikais priėmė į lėktuvą. Ji jau buvo išsiaiškinusi, kad inkubacinis šios infekcijos laikotarpis 10 dienų.

Moteris kėlė klausimą: ar tikrai elgtasi deramai? Ji neatmeta, kad sergantis vaikas galėjo apkrėsti kitus lėktuvo keleivius.

„Aš vis dangsčiau vaiką ir stengiausi, kad jis kuo mažiau muistytųsi ir kuo mažesnė rizika būtų aplinkiniams užsikrėsti tuo pačiu, kuo sirgo sūnus. Negalėjau patikėti, kad su sergančiai vaikais, turėdama draudimą, jausiuosi tokia bejėgė“, – kalbėjo kaunietė.

Susiklosčiusią situaciją komentuoja BTA atstovė spaudai Živilė Tiškevičiūtė:

– Pakomentuokite, prašau, kaip taip susiklostė, kad karščiuojantiems mažamečiams užuot suteikus galimybę pasveikti, jie buvo siunčiami atgal į Lietuvą?

– Klientei susisiekus su Turkijoje esančiu mūsų partneriu, jai buvo pasiūlyta skubi pagalba ir atsiųstas greitosios pagalbos automobilis, kuriuo sergantis vaikas turėjo būti nuvežtas į sveikatos priežiūros įmonę. Deja, klientė kategoriškai atsisakė vykti pas medikus ir vykdyti mūsų partnerio rekomendacijas. Kadangi  klientės tikslas buvo kitą dieną išvykti į Lietuvą, todėl  norėjo būti konsultuota tik viešbučio gydytojo. Nevažiuoti į gydymo įstaigą ir skristi atgal į Lietuvą buvo vienašališkas vaiko motinos pasirinkimas.

– Ar galėjo jūsų kompanijos draudimo atstovas Turkijoje pasirūpinti gydytojo pažyma vaikui, kurioje nurodyta, kad jis yra sveikas?

– Iš pokalbių įrašų aišku, kad klientė gydytojų primygtinai prašė jai išduoti pažymą, leidžiančią skirsti į Lietuvą. Gydytojas, įvertinęs vaiko sveikatos būklę, priėmė sprendimą, kad vaiko sveikatos būklė leidžia jiems skristi į Lietuvą. Gydytojas neišdavė pažymos, kad vaikas sveikas, bet motinos prašymu, įvertinęs vaiko būklę išdavė pažymą, kad vaikas gali grįžti į Lietuvą ir ten būti gydomas.

– Kokią pagalbą ligos atveju kelionėje parūpina jūsų kompanijos teikiamas draudimas?

– Kelionės draudimas, apdraustojo ūmaus sveikatos sutrikimo atveju, atlygina apdraustojo  išlaidas už jam suteiktą būtinąją medicinos pagalba.

Šiuo metu situacija tikslinama ir tiriama. Esant reikalui bus priimti reikiami sprendimai.

Papildomai susimokėjo

Kaunietis Tautvilas pateko į keistą situaciją. Jam į automobilio galą įvažiavo kitas automobilis ir jis buvo pripažinta nukentėjusiuoju, tačiau draudimo įmonė kompensavo tik dalį remonto kainos.

"Į mane atsitrenkė tokia mergužėlė, užsipildėme eismo įvykio deklaraciją. Nenorėjau sukti galvos ir pats tvarkytis automobilio, tad nuvežiau į Aleksote esančius "Autobrolius". Jie įvertino padarytą žalą ir palikau automobilį remontuoti", – pasakojimą pradėjo kaunietis.

Jis tikino, kad atsiimant automobilį, paprašė dar papildomai sumokėti 25 eurus. Vyras nesuprato, už ką turi mokėti, jei visą žalą turėjo atlyginti BTA draudimas.

"Man pasakė, kad jie su draudikais nesusišnekėjo, jiems kažko neapmokėjo, todėl aš turiu sumokėti. Paskambinau į BTA, man pasakė, kad apmokėjo tokią sąskaitą, kokią jiems atsiuntė autoservisas. Žodžiu, vienas į kitą ėmė pirštus rodyti, nors tas automobilių servisas yra BTA partneris ir žalą vietoje nustato", – toliau dėstė Tautvilas.

Vyras tikino, kad jo automobilio buferį darbininkai sutvarkė gerai, dėl to jokių pretenzijų jis nereiškė, tačiau vis tiek liko neaišku, kodėl teko papildomai sumokėti už remontą.

"Ta suma nėra tokia didelė, kad žmogus negalėtų susimokėti, bet kodėl turiu mokėti už tai, kas man nepriklauso. Esu girdėjęs, kad iš kitų ir daugiau pareikalauja, o juk draudimas ir yra tam, kad padengtų nuostolius. Aš juk nekaltas, kad į mane įvažiavo, tad ir neturėčiau papildomai mokėti. Be to, aš niekada nereikalavau, kad būtų padaryta daugiau, nei priklauso. Tiesiog norėjau, kad sutvarkytų tai, kas avarijos metu buvo sugadinta", – savo poziciją išdėstė kaunietis.

Jis teigė, kad remonto įmonė "Autobroliai" jam pateikė sąskaitą, tačiau joje buvo įrašyta tik suma, o ne konkretūs darbai. Vyras tikino, kad pasiimdamas automobilį skubėjo į darbą, todėl sutiko sumokėti 25 eurus. "Jei būčiau turėjęs daugiau laiko ginčytis, galbūt ir nebūtų reikėję mokėti. Buvau parašęs į draudimo bendrovę, gavau atsakymą, kad tų pinigų man niekas negrąžins, nes turėjau su autoserviso darbuotojais kalbėtis. Žmonės tiesiog turi žinoti, kad po draudžiamojo įvykio dar gali tekti automobilių remonto įmonėje papildomai susimokėti", – sakė Tautvilas.

Man pasakė, kad jie su draudikais nesusišnekėjo, jiems kažko neapmokėjo, todėl aš turiu sumokėti.

Padarė geriau, nei buvo?

"Kauno diena" pasidomėjo, kodėl "Autobroliai" iš vyro paprašė sumokėti 25 eurus, nors visą žalą turėjo padengti draudimo įmonė.

Autoserviso vadovas Eimantas Jazokas aiškino, kad už buferio remontą draudikai nesutiko mokėti, nes kai kurie pažeidimai buvo padaryti prieš avariją.

"Buferis prieš tai jau buvo remontuotas ir draudimas nurodė tai išbraukti iš darbų sąrašo, nors mes negalime kitaip padaryti, nesutvarkę buvusių darbų broko. Ten seniau buvo buferis užglaistytas ir dalis nubyrėjo, tad mes turėjome viską sutvarkyti. Galbūt jau seniau reikėjo keisti buferį nauju. Draudimo įmonė tai traktuoja kaip būklės pagerinimą, nes prieš tai nebuvo idealus, o mes padarėme geriau", – sakė "Autobrolių" vadovas.

Jis tikino, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai draudikai nesutinka mokėti už tuos darbus, kurie pagerina automobilio būklę, nei ji buvo prieš eismo įvykį.

"Dažnai būna, kad buferis jau iš seniau būna nubrozdintas viename kampe, o atsitikus nelaimei, – ir  kitame kampe. Mes negalime dažyti pusės detalės, nes technologiškai galime tvarkyti tik visą detalę. Išeina taip, kad žmogui sukūlė vieną kampą, bet jam kartu sutvarkė ir kitą. Tokiu atveju draudimas pritaiko nepriemokas. Mes turime likti neutralūs ir atlikti kokybiškai darbus, klausiame draudikų, ar jie apmokės. Jei ne, klausiame klientų, ką daryti, ar vis tiek tvarkyti, nors jiems reikės primokėti", – kalbėjo E.Jazokas.

Tik su įvykiu susijusi žala

BTA draudimas taip pat laikėsi pozicijos, kad po remonto autoservise buvo pagerinta automobilio būklė, nei ji buvo prieš avariją.

"Kliento automobilio galinis buferis jau anksčiau buvo nekokybiškai suremontuotas. Detalė buvo deformuota, praėjusio remonto metu nebuvo išlyginta. Išoriškai galbūt defektų ir nesimatė, nes viską paslėpė po glaisto sluoksniu. Po dabartinio įvykio paaiškėjo, kad buvęs remontas – nekokybiškas. Mūsų draudimo bendrovė visiškai padengė buferio ardymo, dažymo išlaidas.

Tačiau, remonto įmonė palikti nekokybiško buvusių meistrų darbo negalėjo, todėl išlygino buferį ir padarė tą darbą, kurį turėjo padaryti meistrai, anksčiau remontavę tą patį buferį. Draudimo bendrovė turi sutvarkyti sugadintą turtą iki prieš įvykį buvusios būklės. Šiuo atveju, detalės būklė buvo pagerinta – atliktas remontas, kurio neatliko ankstesni meistrai", – "Kauno dienai" komentavo "BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas Boris Jonas Kuzmas.

Tokius duomenis atskleidė draudimo bendrovės BTA užsakymu rugpjūčio mėnesį RAIT atliktas tyrimas.

BTA Žalų reguliavimo departamento gydytojos-ekspertės Ramintos Gaidelytės teigimu, pasirenkamos fizinio aktyvumo formos glaudžiai susijusios ne tik su  madomis, bet ir gyvenamąja vieta.

„Nors kartais gali susidaryti įspūdis, kad bene populiariausias savarankiškas sportas yra bėgimas, tyrimas rodo ką kita – daugiausia žmonių laisvalaikiu mina dviratį. Turint omenyje, kad dviratis ne tik laisvalaikio praleidimo, bet ir puiki susisiekimo priemonė, neatmestina, kad važiavimą dviračiu, kaip fizinę veiklą dažniausiai minėjo tie, kurie juo rieda, pavyzdžiui, į darbą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad dažniausiai dviratį mina mažiausių miestelių gyventojai. Tarp jų dviratininkų – net kas ketvirtas (26 proc.), kai tarp didžiųjų miestų gyventojų jų yra 19 proc.“, - sako R. Gaidelytė.

Dažniausiai yra traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys.

Bėgimas populiariausias būtent tarp miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 150 tūkst. žmonių, gyventojų.

„Bėgimas jau yra ta fizinė veikla, kuri iš esmės nevyksta spontaniškai, jai reikia pasiruošti, skirti laiko. Įdomu tai, kad bėgioja vienodai tiek vyrai, tiek moterys, kai kitos fizinio aktyvumo formos pagal jas praktikuojančiųjų lytį galėtų būti skirstomi į vyriškas ir moteriškas. Tarkime, aerobiką, jogą dažniau praktikuoja moterys, o štai į treniruoklių salę vaikšto, krepšinį ar futbolą dažniau žaidžia vyrai“, - apklausos duomenis komentuoja R. Gaidelytė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniau laisvalaikį fiziškai aktyviai leidžia didesnių ir didžiųjų miestų gyventojai.

„Skubus gyvenimo tempas, didesni atstumai bei sėdimas darbas, būdingas didesnių miestų gyventojams, diktuoja gyvenimo būdą, kuriame nebelieka vietos spontaniškam fiziniam aktyvumui, bet poreikis jaustis sveikiems ir energingiems niekur nedingsta, tad sąmoningai taip pat sportuojama dažniau“, - sako R. Gaidelytė.

Gydytoja-ekspertė R. Gaidelytė pažymi, kad savarankiškai ir ypač nereguliariai sportuojantieji kur kas dažniau patiria traumas.

„Dažniausiai yra traumuojami raiščiai, sausgyslės ir raumenys. Pirmoje vietoje pagal patiriamus sužalojimus sporto metu – raiščių bei raumenų patempimai. Gana dažnai pasitaiko sumušimai, kelio sąnario meniskų pažeidimai, stuburo ir nugaros raumenų traumos. Rečiau pasitaiko išnirimai ar kaulų lūžiai“,  - didžiausias rizikas vardija gydytoja.

Jos teigimu, ypač apdairūs turi būti tie, kurie anksčiau nesportavo ir tik pradėjo itin aktyviai treniruotis, nes jie rizikuoja ne tik patirti traumą, bet ir susirgti fizinio krūvio sukeliamomis ligomis, pvz. sinovitu, kapsulitu, epikondilitu, achilitu.

„Daugiausia traumų patiria kontaktinio sporto atstovai – krepšinio, futbolo, regbio žaidėjai. Statistiškai daugiausia įvairių nelaimingų atsitikimų ir staigių mirčių nutinka krepšininkams, dviratininkams ir futbolininkams, nes šiose sporto šakose krūvis paskirstomas labai netolygiai“, - sako R. Gaidelytė.

Pasak jos, visiškai išvengti traumų savarankiškai sportuojant sudėtinga, tačiau sumažinti jų tikimybę tikrai įmanoma.

„Patys svarbiausi yra du principai: kokybiškas apšilimas ir nuoseklumas. Taip pat reikia pasirinkti patogią, sportui tinkamą avalynę, aprangą, pasirūpinti apsaugomis. Jei yra galimybė, vertėtų pasinaudoti trenerio ar kito patyrusio asmens pagalba, kad būtų tinkamai įvertintos jūsų fizinės galimybės ir sportinė forma. Sportuoti reikia reguliariai, prieš kiekvieną treniruotę atlikti apšilimą, krūvį didinti palaipsniui, išmokti pasirinktos sporto šakos technikos. Svarbiausia - nepersistengti ir nepervargti, be reikalo nerizikuoti“, - įsitikinusi gydytoja.

RAIT apklausą atliko rugpjūtį, joje dalyvavo 1000 respondentų.

Draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimai“ duomenimis, lietuviai vis dar įpratę grynuosius pinigus laikyti namuose. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad namuose kaupia iki 500 eurų, 16 proc. respondentų nurodė, kad laiko ir iki 1000 eurų, o 1000-5000 eurų gyvenamajame būste saugo dešimtadalis šalies gyventojų.

„Matome, kad daliai gyventojų patikimiausia vieta saugoti pinigus – namai. Vieni grynuosius laiko kojinėse, kiti – po čiužiniu, treti – specialiuose seifuose. Vis tik mūsų draudimo bendrovės statistika byloja, kad nė vienas iš anksčiau minėtų grynųjų laikymo būdų namuose nėra visiškai saugus. Ilgametę patirtį turintys vagišiai puikiai žino tipines turto saugojimo erdves namuose. Ne mažiau pavojingi telefoniniai sukčiai, kurie pinigus išvilioja apgaulės būdu. Štai neseniai vagišiai taip išviliojo 1320 eurų. Nors galų gale asmuo suprato, kad čia sukčiai, jie spėjo jėga ištraukti grynuosius ir paspruko“,– pasakojo Dalia Strazdienė, BTA turto draudimo produktų vadovė.

Turto draudimo produktų vadovės teigimu, dažniausiai namuose grynųjų pinigų turi vyresnio amžiaus asmenys. Tai – atokesnių miestelių ir kaimų gyventojai. Jie neretai tampa ir telefoninių sukčių aukomis.

Savinasi ir šaukštus

Pasak D. Strazdienės, dabar vagišiai nesibodi savintis visko, kas tik papuola po ranka. BTA istorijoje yra registruota įvykių, kai buvo pavogti šaukštai, apatiniai ar net tvoros. Antai pernai vagys nupjovė 20 metalinės tvoros segmentų, o 3 segmentus apgadino. Policija užfiksavo įvykį, o draudimo bendrovė išmokėjo 1865 eurus žalai atlyginti.

Kitu atveju, taip pat 2015 m., vagišiai įsilaužė į namą ir pavogė du šaukštų komplektus. Jie apgadino ūkinio pastato langą, vėliau dar bandė įsilaužti į garažą, kurį taip pat apgadino. Nusikaltėliai pridarė nuostolių už 2591 eurą.

Traukia turtas automobiliuose

Kita erdvė, kurioje aktyviai darbuojasi vagys, yra automobiliai. Neretai plėšikai gvelbia ne automobilių detales, o tiesiog mašinos viduje paliktą turtą: mobiliuosius telefonus, rankines, pinigines ir visa, ką tik randa.

Vienas didesnių draudimo bendrovės BTA užfiksuotų vagystės nuostolių sudarė 12780 eurų. Nukentėjusioji išėjusi iš laidojimo namų pastebėjo, kad išdaužtas automobilio langas, dingo rankinė, 4000 eurų grynųjų, 2 piniginės, darbo knyga, dokumentai, auksinė apyrankė, odinė rankinė, audinės kailiniai bei kosmetinė. Įvykį tiria policija.

Visų pirma, turto draudimo produktų vadovė pataria patiems būti atidiems ir nesudaryti palankių sąlygų vagišiams. Svarbu nepalikinėti vertingų daiktų automobiliuose, stengtis parkuoti savo transporto priemones saugiose, matomose, apšviestose ar net saugomose vietose. Namuose neverta palikti be priežiūros pravirų langų, balkono durų arba palikti rakto po kilimėliu. Patirtis rodo, kad labai svarbūs geri santykiai su kaimynais, kurie jūsų išvykimo atveju galėtų prižiūrėti namus. Taip pat labai patartina nelaikyti grynųjų pinigų namuose – tam yra bankai ar kitos finansinės institucijos.

Baigiantis vasarai, mažėja ir link jūros susidariusių eismo spūsčių. Tačiau rudenį didžiuosius Lietuvos miestus užplūsta studentai, kartu grįžta ir intensyvus eismas. BTA specialistai pastebi, kad iš mašinų grūsties greičiau ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais ima elgtis neadekvačiai ir užvažiuoja ant šaligatvių, įlekia į priešpriešinę eismo juostą bei suka ten, kur draudžiama. Tokie neapgalvoti ir drastiški veiksmai neretai tampa priežastimi, dėl kurios vairuotojai patenka į avarijas.

„Galima išskirti dvi eismo spūsčių rūšis. Vienos susidaro vasarą, šventiniu laikotarpiu ir ilgųjų savaitgalių metu poilsiautojams masiškai važiuojant į tolimesnius Lietuvos kraštus. Kitos – miestų gatvėse, kuomet žmonės grįžta iš darbų. Eismas ypač suintensyvėja prasidėjus mokslo metams, nes iš gimtinių į didžiuosius Lietuvos miestus sugrįžta studentai. Iš bendrabučių vienu metu į darbus ar paskaitas skubantys jaunuoliai bei tėvai vežantys vaikus į darželius bei mokyklas užpildo miesto gatves, tad prasidėjus rudeniui reikia nusiteikti, jog vairuotojams stovinčiuose automobiliuose teks praleisti nemažai laiko. Didžiausios spūstys susidaro didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, nes būtent į šiuos miestus studijuoti suvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Tad natūralu, kad didesniame mieste, daugiau ir automobilių“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak A. Žiukelio, eismo įvykiai piko metu įvyksta ir dėl skubėjimo bei išsiblaškymo. Žmonės prie vairo užsiima pašaline veikla, kalba mobiliuoju telefonu, nestebi situacijos kelyje ir tuomet atsitrenkia į priekyje važiuojantį automobilį. Per eismo spūstis transporto priemonės stovi labai arti viena kitos, žmonės persirikiuoja į gretimą juostą, o šio manevro metu dažnai kliudomos arti esančios mašinos. Gaišti laiko kelyje nenorintys gyventojai neįvertina galimybių tvarkingai persirikiuoti ir vadovaujasi mintimi „turbūt tilpsiu“. Tuomet ir įvyksta susidūrimai. Iš eismo spūsties ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais net užvažiuoja ant šaligatvių, suka į priešpriešinę eismo juostą ir kitais įvairiausiais būdais bando pergudrauti kitus eismo dalyvius.

Menkos avarijos – didelės spūstys

Pasak BTA eksperto, mieste piko metu įvykę susidūrimai nėra dideli. Automobiliai apgadinami nesmarkiai, dažniausiai pažeidžiamos viena ar dvi detalės.

Nors eismo įvykiai menki, tačiau gyventojai praranda daug laiko pildydami deklaracijas, o tame kelio ruože susidaro papildoma automobilių grūstis.   

Lenkia ištisas mašinų kolonas

Automobilių sangrūdos, kurios susidaro per šventes ar ilguosius savaitgalius skiriasi nuo piko metu atsiradusios spūsties. Šiuo laikotarpiu užstrigusį eismą galima pastebėti ne miesto centre, tačiau prie prekybos centrų, miegamųjų rajonų, prie išvažiavimų į užmiesčio kelius, autostradoje bei magistraliniuose keliuose.

Per šventinius savaitgalius išvažiavimuose iš didmiesčio tenka stovėti ilgas valandas, nes dėl didelio automobilių skaičiaus eismas beveik nejuda. Žmonės bando gudrauti, lenkia ištisas automobilių kolonas, spūstį bando apvažiuoti kelkraščiu, o kartais, tikintis greičiau pasiekti kelionės tikslą, trumpą kelio atkarpą bando įveikti dideliu greičiu. Pasak BTA eksperto A. Žiukelio, pavojingomis sąlygomis ir dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai patenka į skaudžius įvykius, per kuriuos nukenčia ir transporto priemonė, ir vairuotojas.

Sunkvežimių vairuotojams pavojų kelia kaitra

Į automobilių grūstis patekusius vairuotojus vargina ne tik ilgos valandos kelyje, tačiau ir nepalankios oro sąlygos. BTA ekspertai išanalizavo duomenis ir išnagrinėjo, kaip transporto priemonių vairuotojus veikia kaitra. Pasirodo, jog lengvųjų automobilių vairuotojams saulės skleidžiama šiluma nėra pavojinga, nes avaringumo rodiklis beveik nesikeičia. Tačiau sunkvežimių vairuotojams karštis eismo įvykių riziką smarkiai padidina. Termometro stulpeliui viršijus 30 laipsnių karščio, statistiškai įvyksta dvigubai daugiau sunkvežimių avarijų, nei esant 20-25 laipsnių šilumos.

Pasak A. Žiukelio, tokią transporto priemonę vairuoti daug sunkiau, prie vairo sėdintys asmenys privalo būti daug atidesni, dažnai jie turi įveikti ilgas distancijas, o karštis padidina nuovargį. Lietuvos sunkvežimių parkas nėra naujas, tad ne kiekviename sunkvežimyje galima rasti kondicionierių, kuris vairuotojams padėtų atsigaivinti.

Išanalizavę duomenis draudimo ekspertai pastebėjo, kad smarkiai išaugo Jungtinėse Amerikos Valstijose traumas patiriančių Lietuvos gyventojų skaičius. Per trejus metus tokių incidentų skaičius išaugo tris kartus, praneša ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

Pasak specialistų, daugiausia žmonių vis dar susižaloja Turkijoje bei Egipte, tačiau pastebėta, kad smarkiai išaugo traumas JAV patiriančių Lietuvos gyventojų skaičius. Nuo 2012 iki 2014 metų tokių atvejų padaugėjo net 66 procentais. Keliautojai neretai perkaista saulėje, patiria virškinimo sutrikimų dėl pasikeitusio maisto ar neįprasto jo pateikimo būdo, nelaimės jų tyko ir kopiant į kalnus. Kai kurie turistai pasiryžta nueiti ilgas distancijas, kurių metu patempia raumenis ar niksteli čiurnas.

Vis mažiau lietuvių renkasi Baltarusijos kryptį. Čia susižaloja trečdaliu mažiau žmonių nei 2012-aisiais. Į šią šalį vykstantys lietuvaičiai dažniausiai skundžiasi, kad kelionės metu juos sugėlė gyvatės ar vabzdžiai. 

Moterims pavojingiausia Turkijoje

Populiariausia atostogų kryptimi jau ne vienerius metus išlieka Turkija. Saulės kaitros lepinamame krašte atostogauti ypač mėgsta Lietuvos moterys. Tačiau vakarėliais ir vandens malonumais besilepinančios lietuvaitės šioje šalyje neišvengia ir traumų. Per trejus metus tokių incidentų skaičius išaugo net 45 procentais.

„Į Turkiją vyksta dvigubai daugiau moterų nei vyrų. Neretai lietuvaitei ši šalis – nesibaigiančių linksmybių ir nuotykių oazė. Tokios linksmybės dažnai gali baigtis traumomis. Pavojai neretai moterų tyko ir prie baseinų, kur jos lepinasi saule. Dailiosios lyties atstovės paslysta ant šlapio grindinio prie baseino, pasitempia čiurną šokdamos į vandenį ar šokių aikštelėje. Lietuvaitės taip pat žavisi ir Egiptu, tačiau, matyt, prieš kelerius metus vykę neramumai nemažą dalį turisčių atgrasė“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovė Ana Mogilnickienė.

Per praėjusius metus nelaimingų atsitikimų skaičius, į kuriuos pakliuvo Turkijoje atostogaujančios Lietuvos gyventojos, padidėjo 36 procentais. Vyrų patirtų traumų toje pačioje šalyje skaičius nesikeitė.

Vyrai traukia į rytus

Lietuvos vyrai taip pat mėgsta pasilepinti šiltųjų kraštų malonumais, tačiau juos vis labiau vilioja rytų kryptis. BTA duomenimis, vyrai vis dažniau renkasi Rusiją, kurioje dažniausiai tvarko verslo reikalus. BTA statistika rodo, kad Rusijoje traumas patiriančių vyrų skaičius per trejus metus išaugo trečdaliu. Galima spėti, kad taip yra todėl, kad kaimyninėje šalyje – ne tokie tvarkingi keliai, infrastruktūra. Rusams susitarimus nesvetima sutvirtinti stipresnio gėrimo taure, todėl alkoholio paragauti prie derybų stalo kartais tenka ir tautiečiams. Tai, savo ruožtu, gali sudaryti sąlygas nepalankioms situacijoms.

Vyresni svetur tvarko kapus

55-erių ir daugiau metų sulaukę Lietuvos gyventojai pailsėti taip pat mielai keliauja į Turkiją ar Egiptą, tačiau viena populiariausių tokio amžiaus sulaukusių  gyventojų krypčių – Rusija ir Baltarusija. Nemaža dalis vyresnių tautiečių į šias šalis vyksta aplankyti giminaičių ar mirusiųjų kapų. Pasak BTA ekspertų, tokių vizitų metu juos pačius neretai ištinka traumos.

Pokštai ir eksperimentai baigiasi ligoninėje

Pasak BTA Skambučių centro vadovės Anos Šurpickajos, ekspertų, kelionių metu žmonės itin atsipalaiduoja, vartoja nemažai alkoholio ir ima vieni kitiems krėsti pokštus, o šie neretai baigiasi traumomis. A. Šurpickaja prisimena istoriją, kuomet užsienio kurorto paplūdimyje laiką leidę jaunuoliai sugalvojo vieną draugą užkasti smėlyje, o vėliau ant jo pašokinėti. Toks pokštas nelaimėliui baigėsi ligoninėje, o atostogas teko leisti sugipsuota koja.

Svečioje šalyje turistams patariama atidžiai rinktis vietas, kuriose ruošiamasi ragauti vietinių patiekalų. Pasitaiko atvejų, kuomet tokie eksperimentai baigiasi sunkiais apsinuodijimais. Viena iš tokių istorijų nutiko Tailande, kuomet vyresnio amžiaus vyras mėgavosi šios šalies valgiais, o nuvykęs į oro uostą prarado sąmonę.

Bendrovė užfiksavo ir kuriozinių atvejų, – kartais kelionių metu vienas kitą sužaloja ir sutuoktiniai ar mylimieji. Štai slidinėjimo atostogų metu moteris smarkiai mosikavo rankomis ir savo vyrui prakirto lūpą. Kita istorija nutiko Turkijos viešbutyje, kai vaikinas sumanė merginai švelniai trinktelėti per galvą pagalve, tačiau nuo smūgio iš panelės rankų atšokęs telefonas jai nuskėlė dantį.

Ketverių metų BTA statistika rodo, kad vidutinė kelionių metu patiriama žala siekia net 444 eurus.

Užliejimas, vagystė, audra ir gaisras – keturios problemos, nuo kurių per dešimtmetį yra nukentėję beveik pusė (43 proc.) Lietuvos gyventojų, parodė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.

Gyventojų atsakymai atskleidė, kad pati dažniausia problema – užliejimas, kuri neretai kamuoja butuose gyvenančius miestiečius. Kaimų gyventojams daugiausia žalos pridaro audros, vidurinės klasės atstovams – vagys.

„Kartu su „Spinter tyrimais“ atlikome apklausą. 17 procentų respondentų teigė nors kartą buityje susidūrę su būsto užliejimu. Išanalizavus duomenis pastebėjome, kad šį nepatogumą dažniausiai nurodė miestų gyventojai. Tą patį patvirtina ir BTA žalų statistika. Apie užlietus būstus gyventojai mums praneša kiekvieną dieną, tai dažniausiai registruojama turto draudimo žala. Apie 70 proc. atvejų gyventojų užpila kaimynai, kiti 30 procentų atvejų nutinka dėl pačių gyventojų neatsargumo, – komentavo BTA Turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Vagišių taikinys – vidurinioji klasė

Ne ką mažiau nei užliejimai gyventojus gąsdina ir turto praradimai dėl vagysčių. Nuo ilgapirščių per dešimt metų nors kartą teko nukentėti 13 procentų apklaustųjų.

Dažniausiai šį nemalonų incidentą nurodė vidutines pajamas gaunantys asmenys. BTA duomenimis, vagystės sudaro apie 10 proc. visų šiemet fiksuotų įvykių. Jau keletą metų nesikeičia tendencija, kad turtas vagiamas iš naujos statybos butų ir privačių namų. Šie objektai vagims patrauklūs, nes dažnai daugiabučių gyventojai tarpusavyje nebendrauja ir vieni kitų nepažįsta. Vagys netrukdomai svetimus daiktus gali išsinešti net dienos šviesoje ar matant aplinkiniams.

Vagis domina didesnės vertės turtas, kurį galėtų lengvai išsinešti, o po to taip pat lengvai realizuoti. Kriminalinio pasaulio atstovai linkę pasiimti papuošalus, pinigus, mobiliuosius telefonus, laikrodžius, kompiuterius, fotoaparatus. Vidutinė patiriama žala siekia nuo 1 tūkst. 700 eurų iki 2 tūkst. 300 eurų.

Kaimuose būstus griauna audros

Žmonių turtą gadina ne tik užliejimai ar vagys, tačiau ir gamtos stichijos. Šiek tiek mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų nurodė, kad per dešimt metų nors kartą jų namus apgadino audra. Dažniausiai tokius atvejus nurodė kaimų gyventojai.

Panašius duomenis fiksuoja ir BTA. Smarkus vėjas plėšia stogus, vėjo gūsio pakelti daiktai daužo langus, o pro prakiurusius stogus audras lydinti liūtis užpila namų turtą.

Išanalizavus  BTA žalų statistiką, pastebimos kelios tendencijos. Pirma, nukenčia nauji namai, kurių statyba – iki 3 metų, t.y., naujai pastatyti namai neatlaiko pirmųjų audrų išbandymų. Antra – senesnės statybos namų valdose žmonės linkę rūpintis, remontuoti ir saugoti savo gyvenamą būstą, tačiau ne visada pasirūpina ūkinių pastatų patvarumu.

Gaisrai retesni, bet žalos didesnės

Su ugnimi susiduria beveik kas šeštas Lietuvos gyventojas. Atrodytų, kad skaičiai nedideli, tačiau palyginus žalas, gaisrai sukelia didžiausius nuostolius. BTA specialistai pastebi, kad nelaimių, susijusių su gaisrais, kasmet tik daugėja. Dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, netvarkingos elektros instaliacijos, netvarkingai įrengtų krosnių, židinių ir dūmtraukių arba nesilaikant jų eksploatavimo taisyklių. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis 2014 m. gaisrų sukelta vidutinė žala siekė 7 tūkst. 800 eurų, 2015 m. – 9 tūkst. 400 eurų.

Iš viso Lietuvoje yra 121 tūkst. 956  ūkiai, įregistruotų traktorių skaičius viršija šimtą tūkstančių, tačiau dažnas ūkininkas vis dar draudimą supranta ne kaip savo finansinę apsaugą ir rizikos valdymą, o kaip prievolę ir pinigų „išmetimą“. Ūkininkai vis dar pasikliauja sėkme ir draudžiasi vangiai. Nors draudimo polisų skaičius didėja, o įmokų sumos auga, apdraustų ūkių skaičius nepakankamas, praneša ne gyvybės draudimo bendrovė BTA.

„Žemės ūkio technikos draudime pastebima tendencija – baigiasi parama ar lizingas, baigiasi draudimas. Tad nauja technika dažnai būna apdrausta tiek laiko, kiek reikalauja parama ar lizingo bendrovė, dažniausiai 3-5 metus. Ūkininkų, suprantančių draudimo svarbą, skaičius, auga, tačiau labai lėtai. Nors įvykių dažnumas kaip tik turėtų skatinti naudotis draudimo paslaugomis. Dažniausiai atsitinkantys įvykiai – atsitikimai dirbant laukuose, pavyzdžiui, ariant lūžo plūgas ar ratas pateko į duobę. Tokie įvykiai sudaro apie 60 proc. visų užregistruotų įvykių. Tad nenuostabu, kad daugiausia žalų atsitinka vasaros pabaigoje, derliaus nuėmimo metu. Žemės ūkio technika- traktoriai, kombainai yra ganėtinai brangūs, tad ir vidutinė išmoka siekia 2000 eurų, o didžiausia žala dėl atsitikimo dirbant buvo 15 tūkst. eurų. Javapjūtės metu nereti ir kombainų gaisrai, kurių išmoka lygi kombaino vertei. Tad didžiausi nuostoliai fiksuojami būtent gaisrų metu, nors įvykių skaičiuje gaisrai sudaro 1-2 proc. visų atsitikimų“, –  pasakojo D. Strazdienė.

Ūkininkai pasitiki sėkme

Labai panaši tendencija ir turto draudimuose – draudžiama tik įkeitimo atveju. Pasak specialistės, ūkininkai savanoriškai draudžia savo gyvenamą namą ir jame esantį turtą. Tačiau nuosavybės, kurią naudojant uždirbami pinigai (fermos, sandėliai, saugyklos, grūdų bokštais) nedraudžia.

Per pastaruosius dvejus metus, draudžiamų gyvulių skaičius išaugo 2,3 karto, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenys. Tokios tendencijos vyrauja dėl kelių priežasčių: ūkininkai supranta draudimo naudą ir ieško palankesnių sąlygų, plečiamas ūkis ir didinamas gyvulių skaičius, naujai įsikūrius ūkius draustis įpareigoja kreditorius.

Ūkių savininkai, kurie iki šiol nesidraudė, į draudimą vis dar žiūri skeptiškai, pasikliauja sėkme arba nelaimės atveju tikisi valstybės pagalbos. Pagal sulaukiamus prašymus drausti gyvūnus, BTA pastebi lietuvių bandymus ieškoti sėkmės netradiciniame ūkininkavime. Per pastaruosius metus buvo sulaukta prašymų gyvulių draudimu drausti danielius, muflonus, lamas, alpakas ar netgi sraiges. Tai rodo didėjantį susidomėjimą ir norą užimti nišas, kurias iki šiol patenkindavo tik iš užsienio importuojama gyvulinė produkciją.

Pastebėta, kad per paskutinius kelerius metus mūsų šalyje populiarėja avininkystė. Nuo 2011 iki 2015 metų avininkyste užsiimančių ūkių skaičius išaugo daugiau nei du kartus, nuo 4 tūkst. 540 iki 9 tūkst. 359. Avių skaičius padidėjo nuo 57 tūkst. 217 iki 144 tūkst. 842 vienetų.

Žala ūkininkus gali sužlugdyti

Lietuvoje dotuojamas pasėlių draudimas. Jis ir ūkininkams, ir valstybei kainuoja po lygiai, nes valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokų, tačiau jeigu ūkininko pasėliai nukenčia dėl sausros, šalnos ar kitų reiškinių, visa išmokama draudimo kompensacija lieka ūkininkui ir taip išsaugomas ūkio gyvybingumas.

Žemdirbiai vis dar neretai pasikliauja „gerosios baigties“ tikimybe ir viliasi gerais orais, tačiau patiriama žala dėl gamtos reiškinių tokius ūkius gali visiškai sužlugdyti.

Nuo 2015 m. pradeda veikti paramos priemonė „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Jai skirti 34, 75 mln. eurų. Bus kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokų, (kai draudžiamasi nuo didesnės kaip 30 proc. nuostolių rizikos). Planuojama remti galvijininkystę, ožkininkystę, kiaulininkystę, avininkystę, arklininkystę, paukštininkystę. Tinkamais  pareiškėjais bus laikomi tik aktyvūs ūkininkai, apdraudę savo ūkinius gyvūnus nuo ligų. Parama būtų skiriama, jei gyvūnai apdrausti nuo gyvūnų ligų, dėl kurių paprastai turi būti išnaikinami visi (100 proc.) į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys gyvuliai.

Šios priemonės tikslai – skatinti ūkininkus drausti savo produkciją nuo gyvūnų ligų ir taip valdyti vykdomos ūkinės veiklos riziką, išlaikyti ūkio konkurencingumą ir perspektyvumą.