„Dantų akmenų susidarymui ir jų sukeliamų ligų išsivystymui užkirsite kelią, jei dantis valysite mažiausiai du kartus per dieną su minkštu šepetėliu, taip pat naudosite vieno danties ir tarpdančių šepetėlį, burnos skalavimo skystį, tarpdančių siūlą ir liežuvio valiklį“, – sako G. Šimkė.

Vaistininkė priduria, kad dantų akmenys yra ilgainiui sukietėjęs, neišvalytas dantų apnašas, atsirandantis dėl kolonijomis gyvenančių bakterijų, susikaupusių nuo maisto likučių ir seilių. Apnašose esančios bakterijos išskiria rūgštis, kurios tirpdo dantų emalį, dėl to atsiranda jautrumas šalčiui, karščiui, dantys greičiau genda.

Kaip išsirinkti dantų pastą?

Dantų priežiūros priemonių pasiūla yra itin didelė, todėl norėdami išsirinkti sau tinkamiausią, pirmiausia turėtumėte atkreipti dėmesį, ar sudėtyje yra fluoro ir koks jo kiekis. Fluoras mažina burnos bakterijų išskiriamą rūgšties kiekį, stiprina dantų emalį, o dėl to didėja dantų atsparumas ėduoniui.

„Taip pat naudinga rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje yra stabilizuoto, kristalizuoto ar nestabilizuoto kalcio fosfato, polifosfatų sistemų, arginino, ksilitolio, nano-hidroksi-apatito. Šios medžiagos pasižymi emalį stiprinančiomis bei apnašų susidarymą slopinančiomis savybėmis. Jei negalite naudoti fluoro dėl turimų alergijų ar kitų priežasčių, rinkitės tokią pastą, kurios sudėtyje būtų bent viena iš minėtų medžiagų, stiprinančių emalį ir mažinanti apnašų susidarymą“, – teigia G. Šimkė.

Renkantis pastą, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į:

– Abrazyvumo rodiklį, kuris yra vertinamas RDA (liet. – radioaktyviuoju dentino dilimu) ir rodo, koks kietųjų kristalinių dalelių, poliruojančių danties paviršių, kiekis yra pastoje. Kuo RDA didesnis, tuo pasta geriau šalina apnašas, bet tuo pačiu ir gali pažeisti dantų emalį. Saugiausia naudoti dantų pastas, kurių abrazyvumo rodiklis yra 0-70 RDA.

– Pastos PH: geriausia naudoti dantų pastas, kurių pH reikšmė yra lygi 7-10, nes jos nepažeidžia emalio.

„Venkite dantų pastų, kurių sudėtyje yra SLS (liet. – natrio laureto sulfato) – medžiagos, skatinančios putojimą ir galinčios didinti burnos gleivinės jautrumą bei paskatinti opų atsiradimą burnoje bei titano dioksido“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kada ir kaip naudoti dantų pastą?

Pasak G. Šimkės, dantis valyti ir pastą naudoti reikia vos išdygus pirmajam dantukui, ant šepetėlio tepant ryžio kruopos didumo pastos kiekį, o bėgant metams pastos ir jos sudėtyje esantį fluoro kiekį didinti.

– Vaikams iki 2 metų rekomenduojamos tokios dantų pastos, kuriose fluoro kiekis yra 500-1000 ppm (fluoro dalelių kiekis milijonui dalelių).

– Vaikams nuo 2 iki 6 metų patariama rinktis tokį patį kiekį fluoro turinčias pastas, tik ant šepetėlio jos tepti kiek daugiau.

– Vaikams nuo 6 metų rekomenduojama naudoti pastą, kurios sudėtyje yra 1450 ppm fluoro.

Prekyboje galima rasti ir tokių pastų, kuriose yra didesnis fluoro kiekis, tačiau jas naudoti galima tik paskyrus gydytojui odontologui.

Vaistininkė sako, kad norėdami tinkamai rūpintis savo dantų sveikata, turite laikytis kelių svarbių higienos taisyklių.

„Ant dantų šepetėlio užtepkite nedidelį pastos kiekį ir valykite dantis 2 kartus per dieną, ne mažiau kaip 2 minutes. Išsivalę dantis, išspjaukite pastą, bet burnos vandeniu neskalaukite: taip fluoras ir kitos veikliosios medžiagos, esančios dantų pastoje, ilgiau išliks ant dantų. Dėl tos pačios priežasties patariama 30 minučių po to, kai išsivalysite dantis, nieko nevalgyti ir negerti“, – pasakoja G. Šimkė.

Kaip išsirinkti ir naudoti burnos skalavimo skystį?

Dantų skalavimo skysčių, kaip ir pastų, įvairovė yra didelė, todėl norint išsirinkti kokybišką burnos higienai skirtą prekę, reikia atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

„Kai kuriuose skalavimo skysčiuose esantis alkoholis gali džiovinti ir kiek dirginti burnos gleivinę bei mažinti burnos pH. Pirmenybę teikite skysčiams, kurių sudėtyje yra fluoro, ksilitolio, alijošiaus, gvazdikėlių, eukalipto, arbatmedžio eterinių aliejų: šios medžiagos gerokai sumažina ant dantų paviršių besikaupiančių bakterijų kolonijas“, – atskleidžia G. Šimkė.

Vaistininkė sako, kad skalavimo skysčiai su chlorheksidinu (antibakterine medžiaga) suteikia gydomąjį poveikį, dėl to juos patariama naudoti tik gydant burnos gleivinės, dantenų uždegimą arba po odontologinių procedūrų. Skysčio su šia veikliąja medžiaga nepatariama naudoti ilgiau nei dvi savaites, nes gali būti pašalintos ne tik blogosios, bet ir gerosios bakterijos. Tokiu atveju gali grėsti pasekmės: žarnyno mikrofloros sudėties ir savybių, dantų paviršiaus ir liežuvio spalvos pasikeitimas, atsiradęs burnos gleivinės dirglumas, skonio receptorių kiekio sumažėjimas bei kilusios alerginės reakcijos.

„Neskalaukite burnos skysčiu po dantų valymo – palaukite 30 minučių. Geriausia burną skysčiu skalauti po valgio, atsigėrus tokių gėrimų, kurie pasižymi žemu pH, pavyzdžiui kava, arba turi daug cukraus, pavyzdžiui sultys, vaisvandeniai. Skalaukite 30-60 sekundžių, o po skalavimo nevalgykite ir negerkite bent valandą“, – pataria vaistininkė.

Dėl kai kurių sveikatos būklių burnos skalavimo skysčius su konkrečiomis sudėtinėmis dalimis gali rekomenduoti vaistininkas ar gydytojas.

Priemonėse ieškokite ir kitų medžiagų

Anot G. Šimkės, yra daugiau medžiagų, į kurias verta atkreipti dėmesį, kai renkamės dantų priežiūros priemones.

„Cinko chloridas padeda kovoti su blogu burnos kvapu. Alijošius, arbatmedžio eterinis aliejus, ąžuolo žievės, pušų pumpurų, medetkų ekstraktai, esantys dantų pastoje pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines funkcijas, mažina kilusį uždegimą. Aukso ir sidabro dalelės taip pat pasižymi antibakterinėmis, uždegimą mažinančiomis savybėmis. Mentolis, nepasižymintis dezinfekciniu poveikiu, suteikia gaivos ir švaros jausmą po to, kai išsivalote dantis“, – sako vaistininkė.

Sveiki ir prižiūrėti dantys negenda, todėl labai svarbu kasdien jais rūpintis tinkamai: kruopščiai valyti nepamirštant ir sunkiai prieinamų burnos vietų, naudoti tarpdančių šepetėlį ir siūlą bei liežuvio valiklį.

Atsiveria daugiau galimybių

Besimokydama mokykloje I. Kudirkaitė žinojo, kad būtinai sieks aukštojo išsilavinimo – stos į universitetą. Neabejojo ir dėl specialybės – traukė odontologija.

„Nuo mažens iš plastilino lipdydavau dantis ir juos gręždavau, taisydavau. Mėgau lankytis pas odontologus – man patiko net to kabineto kvapas. Vis dėlto įstojau į LSMU Odontologijos fakultetą studijuoti burnos higienos. Tai galima studijuoti ir kolegijoje, tačiau aš norėjau mokytis universitete. Neabejojau, kad aukštojoje mokykloje gausiu ir daugiau bendrųjų žinių apie gyvenimą ir mokslą, ir tuo, kad baigusiam universitetą žmogui atsiveria daugiau galimybių, jis gali siekti aukštesnių tikslų“, – įsitikinusi I. Kudirkaitė.

Mergina prisipažįsta, kad prieš dešimt metų stodama į universitetą apie palyginti naujas burnos higienos studijas žinojo nedaug.

„Pradėjusi studijuoti, gilintis į burnos higieną, supratau, kad esu ten, kur labiausiai norėčiau būti. Ši specialybė yra labai konkreti, tačiau, studijuojant burnos higieną LSMU, studentai gauna daug bendrų medicinos žinių. Man labai patiko tai, kad mes išsamiai susipažinome su žmogaus kūnu. Per anatomijos užsiėmimus galėjome matyti žmogaus organus iš arti ir juos pačiupinėti, stebėjome operacijas. Taip įgijome ir bendrą suvokimą apie mediciną“, – studijų procesą prisimena burnos higienistė.

I. Kudirkaitei įspūdį paliko ir daugiatautė studijų aplinka. „Universitete su užsienio studentais bendraudavome ne tik per įvairius renginius. Jų buvo ir mano draugų rate. Tai praplėtė mano pažiūras“, – pastebi mergina.

Studijuodama universitete ji įgijo ir tarptautinės patirties. Ieva tapo viena pirmųjų šios specialybės studenčių, pagal mainų programą „Erasmus“ išvažiavusių į užsienio universitetą.

„Studijuodamos trečiame kurse su drauge išvykome į Turku universitetą Suomijoje. Keturis mėnesius ten sėmėmės patirties. Grįžusios visiems sakėme: jei tik yra galimybė studijų metais pasimokyti užsienyje, pasinaudokite ja. Tai labai praturtina. Pamatai ne tik tai, kaip žmonės mokosi kitokiame universitete, kaip ir kokios paskaitos bei praktiniai užsiėmimai ten vyksta, bet ir susipažįsti su kitos šalies žmonėmis, su jais bendrauji“, – pasakoja Ieva, šią patirtį apibūdinusi kaip smagią, įsimintiną, naudingą.

Įgijo patirties Londone

Baigusi bakalauro studijų programą, I. Kudirkaitė išvyko dirbti į Londoną. „Baigusi studijas svarsčiau, nuo ko galėčiau pradėti savo darbo karjerą. Sužinojau, kad Jungtinėje Karalystėje vyksta OPRO projektas. Keliavome po įvairias Anglijos mokyklas, nuimdamos atspaudus apsauginėms kapoms gaminti. Ten labai populiarūs sporto būreliai, o apsauginėmis kapomis nuo traumų apsaugomi vaikų dantys. Tai buvo labai įdomi patirtis. Kiekvieną dieną vykdavome vis į kitą miestą. Taip aplankėme keliolika Anglijos miestų – Liverpulį, Mančesterį, Blakpulą ir kitus“, – vardija mergina.

Pasibaigus projektui, Ieva pasiliko Londone. „Man pasisekė – per dvi savaites susiradau burnos higienistės darbą privačioje odontologijos klinikoje prabangiame Londono Mill Hill rajone. Labai gerai prisimenu savo pirmąjį pacientą. Jis skundėsi, kad skauda lyg ir dantį, lyg ir dantenas. O buvo dantis dėl ištirpusio kaulo tapęs paslankus ir prasidėjęs uždegimas. Atlikau tam žmogui burnos higienos procedūrą, ir jis po poros savaičių atėjo kupinas dėkingumo. Sako: man nieko nebeskauda, aš galiu kramtyti! – teigiamas paciento emocijas prisimena I.Kudirkaitė. – Kai pamatai, kokie gali būti tavo darbo rezultatai, apima didžiulis pasitenkinimas. Supranti, kad atlieki gerą, prasmingą darbą.“

Pasitenkinimą darbu didino ir tai, kad Ievos, kaip ir jos kolegių burnos higienisčių, darbą aukštai vertino klinikos vadovai. „Galbūt dėl to aš ir grįžau į Lietuvą tokia kupina pasitikėjimo ir supratimo, koks turi būti burnos higienistas. Šį darbą klinikoje mes atliekame trise. Klinikos savininkai pabrėždavo: visi pacientai pirmiausia turi patekti pas jus, jūs turite turėti daugiausia darbo. Siekiamybė – kuo mažiau gydymo ir kuo daugiau profilaktikos“, – Ievos įsitikinimu, tuo reikėtų vadovautis visose sveikatos apsaugos srityse.

Po metų Londone mergina nusprendė grįžti į Lietuvą – įgytą patirtį ir klinikinius įgūdžius panaudoti gerinant savo šalies gyventojų burnos sveikatą.

Iš pradžių ji iš Kauno važinėjo dirbti į Alytų. Ievą nustebino, kad ten dažnas jos pacientas nežinojo, nei kas tas burnos higienistas, nei kokią procedūrą jis atlieka ar kam ji reikalinga. Vis dėlto I. Kudirkaitė pastebi, kad dabar visuomenės požiūris į šias procedūras keičiasi. Atsiranda vis mažiau svarstančių, kas ta burnos higiena ir kam ji reikalinga, ir vis daugiau tokių, kurie tiksliai vykdo specialistų rekomendacijas.

Vis paklausesnė specialybė

Kai pamatai, kokie gali būti tavo darbo rezultatai, apima didžiulis pasitenkinimas. Supranti, kad atlieki gerą, prasmingą darbą.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojų burnos sveikatos būklė yra prastesnė nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiau kaip 50 proc. lietuvių savo dantų ir dantenų būklę vertina kaip vidutinišką, blogą ir labai blogą, 80 proc. Lietuvos vaikų dantys yra pažeisti ėduonies.

„Tarp vyresnių žmonių dantų ėduonies atvejų kiek mažiau, tačiau situacija dar nėra tokia, kokios norėtume. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje Nacionalinės burnos sveikatos programoje plačiai apibrėžiami uždaviniai siekiant gerinti Lietuvos gyventojų burnos sveikatą“, – pasak I. Kudirkaitės, visa tai rodo, kad darbo nei burnos higienistams, nei odontologams Lietuvoje nepritrūks.

„Jau dabar ši specialybė paklausi, bet ateityje ji taps dar paklausesnė. Visos mano bendrakursės, norėjusios dirbti burnos higienistėmis, dirba šį darbą. Tačiau baigus burnos higienos studijas galima siekti ir kitų tikslų. Aš ir dabar, būdama 28-erių, mąstau, kuria kryptimi gyvenime norėčiau eiti. Steigti savo kliniką, studijuoti doktorantūroje, vėliau – užsiimti moksline veikla? O galbūt visiškai keisti kryptį: pasukti į politiką?“ – svarsto pašnekovė.

Prieš ketverius metus Ieva įsteigė savo įmonę, nuo to laiko nuomojasi kabinetą ir dirba savarankiškai. Prieš porą metų tame pačiame universitete ji baigė visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas.

„Dabar man atsiveria keliai į platesnį veiklų ratą. Studijuodama magistrantūroje įgijau ir vadybos žinių. Jos pravers, jei ateityje nuspręsiu steigti savo kliniką“, – įsitikinusi I.Kudirkaitė.

Keičiasi požiūris į burnos sveikatą

Paklausta, koks yra geras odontologas ar burnos higienistas, pašnekovė susimąsto. „Nesvarbu, ar tu odontologas, ar burnos higienistas, svarbiausia yra žmoniškumas, rūpestingumas ir sugebėjimas bendrauti. Mūsų darbe labai svarbus sugebėjimas išklausyti ir suprasti pacientą. Praktiniai įgūdžiai svarbūs, tačiau jie įgyjami. Mes dirbame profilaktinį darbą – profesionaliai atlikdamos burnos higienos procedūrą, padedame išvengti odontologinių ligų. Pašalindamos apnašas ir akmenis, sumažiname blogųjų bakterijų kiekį, taip pat riziką dantų ir dantenų problemoms atsirasti. Be to, mes turime šviesti visuomenę, kaip tinkamai rūpintis savo dantimis ir bendra burnos sveikata. Jei nerasime bendros kalbos su pacientu, jis mūsų neišgirs“, – įsitikinusi sėkmingai dirbanti specialistė.

Anot jos, burnos higienistų profesinės žinios ir bendravimo įgūdžiai padeda keisti pacientų požiūrį į burnos sveikatą. „Labai malonu, kai žmogus įsiklauso į rekomendacijas, kai pamatai, kad, iki tol nesirūpinęs burnos higiena, po keleto vizitų pas mane pradeda ja rūpintis. Taip keičiasi žmonių požiūris į odontologinių ligų profilaktiką“, – pokyčius pastebi Ieva.

Pasak I. Kudirkaitės, burnos higienistai yra tapę lygiaverčiais odontologijos klinikų specialistų komandos nariais. „Odontologai ir burnos higienistai papildo vieni kitus. Jei pacientas pirmiausia ateis pas odontologą, šis, matydamas dantenų uždegimą, nusiųs pacientą pas burnos higienistą. Vėliau tai palengvins darbą ir pačiam odontologui, nes sumažės bakterijų, mažiau kraujuos, bus geresni gydymo rezultatai. O jei pacientas lankysis pas burnos higienistą, šis, matydamas ėduonį ar sąkandžio problemą, nusiųs pas odontologą ar ortodontą“, – pabrėžia bendradarbiavimo svarbą jauna profesionalė.

1 patarimas. Pasirinkite tinkamą dantų šepetėlį.

Tinkamai burnos higienai labai svarbus kruopštus dantų valymas šepetėliu. Tai specialistai rekomenduoja daryti du kartus per dieną – ryte ir vakare. E. Ramaškienė rekomenduoja rinktis minkštą dantų šepetėlį. „Dantų šepetėlį taisyklingai reikėtų laikyti 45 laipsnių kampu link dantenų, jų nespausti, nesužaloti, nes gali prasidėti uždegimas, dantenos imti kraujuoti“, – pataria farmacininkė.

2 patarimas. Po valgio išskalaukite burną vandeniu.

Yra žmonių, kurie rūpindamiesi savo higiena dantis skuba valyti po kiekvieno valgymo, tačiau, pasak farmacininkės, to daryti tikrai nėra būtina, po valgymo rekomenduojama dantis tik praskalauti vandeniu. Vis dėlto, jeigu valgėte saldumynų ar jaučiatės nemaloniai, dantis galima valyti ir dažniau.

3 patarimas. Pasirinkite dantų pastą atsižvelgdami į dantų būklę.

Svarbu pasirinkti pastą, kuri būtų tinkama jūsų dantims. „Pastų yra labai įvairių – su fluoru ar be jo, kadangi mes gyvename tokioje Žemės vietoje, kurioje yra fluoro trūkumas, nes jo gauname tik su vandeniu arba vartodami vitaminus, tai suaugusiems reikėtų rinktis dantų pastą, kurioje būtų ne mažiau nei 1450 ppm fluoro – šie skaičiai būna nurodyti ant dantų pastos. Tiems, kas negali įveikti karieso, rekomenduojama rinktis dar daugiau fluoro turinčią dantų pastą“, – pataria farmacininkė E. Ramaškienė. Tiems, kurių dantys jautrūs, rekomenduojama atkreipti dėmesį ir į dantų pastos šiurkštumo lygį, jis turėtų būti žemas.

4 patarimas. Nepiktnaudžiaukite specifinėms problemoms skirtomis dantų pastomis.

Farmacininkė atkreipia dėmesį, kad balinančias dantų pastas rekomenduojama vartoti su pertraukomis, pavyzdžiui, 20 dienų naudoti ją ir daryti 10 dienų  pertrauką. E. Ramaškienė pataria perskaityti sudėtį ir atkreipti dėmesį, kad balinančių dantų pastų sudėtyje nebūtų vandenilio peroksido, jis kenkia dantų būklei, dėl to dantys gali geltonuoti. Taip pat savarankiškai nereikėtų nuspręsti naudoti dantų pastų, kurių sudėtyje yra chlorheksidino, tokios priemonės gali būti paskiriamos tik odontologo specialiam gydymui.

5 patarimas. Naudokite priemones tarpdančiams valyti.

Pasak farmacininkės, didžioji dalis bakterijų kaupiasi tarpdančiuose, todėl labai svarbu juos kruopščiai išvalyti ir tam tik dantų šepetėlio nepakaks. „Rekomenduoju tam naudoti tarpdančių siūlą arba tarpdančių šepetėlius. Kada valyti tarpdančius – prieš valymą dantų pasta ar po – nėra konkrečių rekomendacijų, tačiau patarčiau juos išvalyti prieš dantų pastos naudojimą“, – komentuoja E. Ramaškienė.

6 patarimas. Rinkitės burnos skalavimo skystį be spirito.

Renkantis burnos skalavimo priemonę, taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į jo skonį, bet ir sudėtį. Farmacininkė pataria pirmenybę teikti priemonėms, kurių sudėtyje nėra spirito. Ilgai naudojant priemones su spiritu gali būti išnaikintos ne tik blogosios, bet ir gerosios burnos bakterijos, gali imti sausėti gleivinė, atsirasti opelių, burnos gleivinę gali imti perštėti, graužti ar net skaudėti.

Tinkama burnos higiena būtina nuo pat mažų dienų. „Mano sūnus buvo pirmasis vaikas darželyje, kuris atsinešė dantų šepetėlį ir pastą. Stebėjosi net auklėtojos. Tačiau netrukus dantukus ėmė valyti dar pora mažylių grupėje, o metų pabaigoje – jau kone visi grupės vaikai turėjo šepetėlius ir tepė ant jų pastą“, – atsimena burnos higienistė B. Šinkūnienė.

Ji prisimena laikus, kai tikrai ne kiekviena šeima sutiko su mintimi, kad pradėti rūpintis vaikų burnos higiena reikia iškart, kai šiems prasikala pirmieji dantukai. „Užtat dabar jau daugelis tėvų pritaria, kad svarbu kuo anksčiau suformuoti įprotį, o vėliau tiesiog tobulinti burnos higienos įgūdžius – kruopščiai valyti ir dantis, ir tarpdančius. Tai tarsi maža, bet reikšminga revoliucija, lyginant su laikais, kai pradėjau savo profesinę veiklą“, – sako burnos higienistė, sukaupusi 20 metų patirtį.

Auga kūdikiams ir vaikams skirtų dantų šepetėlių paklausa

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, nuo šių metų sausio iki lapkričio mėnesio „Maximos“ klientų krepšeliuose atsidūrė daugiau nei 3,6 mln. prekių, padedančių užtikrinti gerą burnos sveikatą.

„Šiemet stebime didesnę visų burnos priežiūros prekių paklausą. Vis dėlto labiausiai išsiskiria kūdikių ir vaikų dantų priežiūros produktų, tokių kaip mažiesiems skirtų burnos skalavimo skysčių ir dantų šepetėlių, pardavimų augimo tendencija“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Burnos higienistės B. Šinkūnienės teigimu, savarankiškas dantų valymas turi būti vaikų rutinos dalis, tačiau padėti iki galo švariai išsivalyti dantis vaikams iki 8 metų turėtų padėti tėvai. „Visavertė burnos higiena – bendras tėvų ir vaikų reikalas“, – įsitikinusi specialistė.

Didesnė įvairovė – geresnės galimybės prižiūrėti dantis

Pasak burnos higienistės B. Šinkūnienės, pagrindinės priemonės, kurios padeda užtikrinti gerą dantų priežiūrą yra dantų pasta, dantų šepetėlis ir dantų siūlas arba tarpdančių šepetėlis, taip pat dantų skalavimo skystis. Šiomis priemonėmis galima nuvalyti visus penkis danties paviršius – trys paviršiai valomi dantų šepetėliu, o du – tarpdančių šepetėliu arba siūlu. Prieš pasirenkant priemones specialistė pataria pasikonsultuoti su savo dantų gydytoju arba burnos higienistu.

Iš viso „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti per 500 skirtingų burnos higienos produktų, skirtų įvairaus amžiaus grupėms. Pasak E. Dapkienės, kas antra nuperkama dantų priežiūros prekė yra dantų pasta. O vien šiemet lentynas papildė 14 naujų dantų pastos produktų.

Dantų siūlas – atrasta, bet dar ne visų naudojama priemonė

Prekybos tinklas „Maxima“ šiemet taip pat fiksavo išaugusią dantų siūlų bei krapštukų paklausą. Visgi burnos higienistė B. Šinkūnienė mano, kad dantų siūlą žmonės galėtų naudoti dar dažniau.

Higienistė pastebi, jog dalis pacientų vis dar neįvertina dantų siūlo svarbos. Kita vertus, ji pažymi, kad dantų siūlas, kaip higienos priemonė, Lietuvoje dar neturi tokios ilgos istorijos. „Dar prieš 25-20 metų ši prekė atrodė tarsi gan neįprasta, prabangi, nes buvo kur kas brangesnė už paprastą dantų šepetėlį. Dabar tarpdančiams valyti skirtų dantų siūlų – daug ir įvairių, tad turime visas galimybes puoselėti sveiką šypseną“, – teigia pašnekovė.

Specialistė sako, kad laikui bėgant Lietuvoje keičiasi požiūris į dantų priežiūrą ir burnos higieną. Pasak B. Šinkūnienės, šiandien žmonės supranta, kad sveiki dantys ir graži šypsena yra investicija, o vizitas odontologo kabinete gali nemažai kainuoti. Todėl pacientai vis labiau domisi ir klausia patarimų, kas tiktų būtent jų dantims ir dantenoms.

Uždegimų prevencija

Burnos higienistė M.Snarskytė pataria: kaip daugelis turi savo kirpėją, siuvėją ar šeimos gydytoją, taip patartina turėti ir savo burnos higienistą – specialistą, kurį pažįsti, žinai, kaip jis dirba, todėl sėdėdamas odontologijos kabineto kėdėje gali jaustis atsipalaidavęs. Mat profesionali burnos higiena nėra iš maloniausių procedūrų, tačiau kiekvienam kartkartėmis būtina ją atlikti.

Profesionali burnos higiena, anot specialistės, būtina norint išvengti dantenų uždegimo – gingivito, periodontito ir kitų burnos ertmės ligų. Pašalinti dantų akmenis ir apnašas taip pat reikia prieš įvairias dantų operacijas, ortodontinį dantų gydymą, dantų plombavimą, implantavimą, balinimą, nėštumo pradžioje, kai dantys gali būti jautrūs ir jiems riekia skirti kuo daugiau dėmesio ir priežiūros. Burnos ertmės higiena reikalinga ir profilaktiškai, vadovaujantis odontologo rekomendacijomis.

"Suaugusiam žmogui privaloma bent du kartus per metus atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą, – sako M.Snarskytė. – Dantų akmenys formuojasi po dantenomis ir patys jų nematome. Dantys gali būti visiškai sveiki, bet jeigu akmenys kaupiasi po dantenomis ir jie yra neišvalomi, vystosi gingivitas, periodontitas, kitos burnos ertmės ligos. Dantų akmenys tirpdo kaulą ir dėl to galima prarasti dantis, kurie net nepažeisti karieso ar kitų ligų. Prieš visas numatomas operacijas, dantų plombavimą, net prieš danties išrovimą reikia atlikti burnos ertmės higieną, kad nekiltų kokia nors infekcija."

Suaugusiam žmogui privaloma bent du kartus per metus atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą.

Kadangi žmonės tų po dantenomis susikaupusių akmenų nemato, jie apie būtinybę juos pašalinti kartais net nesusimąsto, kol neprasideda didelis dantenų uždegimas ar net periodontitas. Tad burnos higiena visų pirma – apsauga nuo rimtesnių problemų.

Svarbu ir vaikams

Profesionali burnos higiena, anot M.Snarskytės, svarbi ir vaikams, kadangi tėvai ne visada turi laiko gerai prižiūrėti vaiko dantis ir juos išvalyti, o vaikai net iki dvylikos metų to nesugeba padaryti tinkamai. Tad profesionaliai išvalyti vaikų dantis kartkartėmis turėtų specialistas.

Martina Snarskytė / Vilmanto Raupelio nuotr.

Minkštos apnašos nuo dantų šalinamos naudojant specialius šepetėlius. Kietieji akmenys vaikams nuo dvylikos metų, kad nebūtų pažeistos nei dantenos, nei dantų augimo procesas, nei pats danties emalis, šalinami ultragarsiniu skaleriu arba kiuretėmis – rankiniu būdu.

Kaip dažnai vaikui turėtų būti atliekama profesionali higiena, pasak specialistės, priklauso ir nuo dantų valymo įgūdžių.

"Jei tėvai žino, kaip teisingai valytis dantis, ir padeda tai daryti vaikui, dažnai profesionalo pagalbos neprireikia. Tereikia kartą per metus pasirodyti odontologui ir jis pasakys, reikalinga profesionali higiena, ar ne. Tačiau būna vaikų, kurie dėl tingumo dantų nesivalo ar serga kažkokia sunkia liga, turi negalią – tokiems vaikams atliekama profesionali burnos higiena, nes jie tiesiog neturi įgūdžių valytis dantis ar blogai tai daro. Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, burnos higiena turi būti atliekama profesionalų odontologo kabinete", – sako M.Snarskytė.

Nemalonu, bet būtina

Specialistė teigia, kad profesionalios burnos ertmės higienos nereikėtų baimintis, procedūros metu dantų emalis tikrai nepažeidžiamas.

Burnos higienos procedūros baiminasi ir tie žmonės, kurie turi jautrias dantenas. Tačiau faktas, kad jautrios dantenos įspėja apie gingivito pradžią, tai, kad po jomis yra akmenukų. Kuo ilgiau bus delsiama juos išvalyti, tuo bus prastesnė situacija burnoje.

"Burnos higienos procedūra, jeigu viskas gerai, yra visiškai neskausminga, – tikina M.Snarskytė. – Po dantenomis esantys akmenys pašalinami ultragarsiniu skaleriu. Jei pigmentinių dėmių nuo kavos, arbatos, rūkymo ar kitų priežasčių nėra, po to dantys tiesiog nupoliruojami šepetėliu, ir to visiškai pakanka. Tų, kurie rūko, kurių  padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dantys dažniausiai būna apsinešę, matomos pigmentinės dėmės, tad, išvalius akmenis ultragarsiniu skaleriu, dantys dar išvalomi "Airflow" technologijos būdu, kuriuo nuvalomos pigmentinės ir bakterinės apnašos. Tada dantys atgauna natūralią spalvą."

Tačiau būna, kad pacientai prašo nupurkšti dantis soda, nes nori, jog jie būtų baltesni. Tokiais atvejais specialistė klausia, kada buvo daryta "Airfow" procedūra. Jei prieš 2–3 mėnesius, dantis tiesiog nupoliruoja šepetėliu, nes procedūros metu naudojama soda vis dėlto yra abrazyvas, kuris veikia emalį. Jei tai nėra būtina, geriau šios procedūros dažnai nedaryti – ji taikoma tik tuomet, jeigu apnašų yra daug ir reikia pašalinti pigmentines dėmes.

Saugus balinimas

Dantų balinimo priemonių pasiūla dabar gausi ir įvairi, tačiau M.Snarskytė nepataria jų rinktis ir naudoti pačiam, be odontologo priežiūros, – tai gali būti ir pavojinga, ir nesveika.

Odontologas pagal konkretaus žmogaus dantų emalį turėtų parinkti atitinkamo procento balinamąją priemonę ir informuoti, kaip ji turi būti naudojama.

Geriausias metodas, jeigu nori kažkiek išbalinti dantų emalį, pasak specialistės, – kreiptis į odontologo kabinetą, kuriame yra lazerinės lempos. Kvalifikuotas specialistas nuspręs, kiek laiko ir kaip stipriai galima balinti, kad tai nebūtų šokas dantims ir jiems nekenktų.

Kita galimybė – dantų balinimo kapos. Odontologas nuima atspaudus, dantų technikas pagamina specialias dantų balinimo kapas, odontologas parenka balinamosios medžiagos koncentraciją ir nurodo, kiek laiko tas kapas laikyti, kas kiek laiko galima procedūrą karoti. Jeigu žmogus laikosi visų tų nurodymų, tai dar vienas saugus būdas balinti dantis.

Ką kiekvienas turime daryti?

Du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio – valytis dantis šepetėliu, tarpdančius – specialiu siūlu.

Jei nėra kokių nors dantenų problemų, tokių kaip periodontitas, sujautrėjimas, burnos skalavimo skystis nėra būtinas, jis tik kosmetinė priemonė. Naudingas gali būti skalavimas skysčiu su vaistais nuo dantenų jautrumo, jei tai reikalinga.

Renkantis dantų šepetėlį tėra vienintelis kriterijus – šepetėlio kietumas. Šepetėlis turėtų būti minkštas arba vidutinio kietumo. Svarbiausia, kad šepetėlis nebūtų kietas, nes tada nuo per stipraus valymo, nuo netinkamo kampo parinkimo valantis dantis, galimos dantenų atrofijos.

Vaikams patartina pirkti elektrinius dantų šepetėlius su besisukančia galvute, nes tokiu šepetėliu geriau nuvalomos net ir sunkiai pasiekiamos vietos.

Vieno danties šepetėliai reikalingi žmonėms, nešiojantiems vadinamuosius ortodontinius aparatus – breketus, plokšteles ir kt., kad jie galėtų geriau išsivalyti dantis.

Dantų pastos pasirinkimas didelės įtakos neturi – tai tiesiog kosmetinė priemonė, naudojama dėl gaivos ir švaros. Kur kas svarbiau, ne kokią dantų pastą naudoji, o įgūdžiai, kaip dantis valai.

Šią savaitę paskelbtoje kas ketverius metus publikuojamoje analizėje Lietuva pagal šį kriterijų yra 45 Europos, Azijos valstybių bei Kanados sąrašo pabaigoje ir dalijasi paskutiniąsias vietas su Moldova, Malta, Armėnija, Azerbaidžanu ir Kazachstanu. 

Pasak tyrimo, tai, jog dantis valosi daugiau nei kartą per dieną, nurodė 61-62 proc. 11-15 metų mergaičių ir 36-37 proc. 13-15 metų berniukų. Šio amžiaus berniukų grupėje burnos higienos rodikliai, lyginant su situacija prieš ketverius metus, prastėja.

Tarp vienuolikmečių berniukų šis rodiklis kiek geresnis – kad valosi dantis bent dukart per dieną, nurodė beveik pusė, t.y. 47 procentai apklaustųjų.

Iš viso tyrime įtrauktose valstybėse vidutiniškai du trečdaliai paauglių nurodė, jog valosi dantis dažniau nei kartą per dieną. 

Ataskaitoje pažymima, kad dantis dažniau pareigingai valosi mergaitės (vidutiniškai 71-76 proc.), nei berniukai (55-61 proc.) 

PSO nurodo, jog burnos higiena labiau linkusios rūpintis tyrime dalyvavusios vyresnės mergaitės, nei jaunesnės, berniukų grupėje pastebima priešinga tendencija. 

Taip pat pastebimas ryšys tarp burnos higienos ir socialinės nelygybės, t.y. beveik visose šalyse labiau pasiturinčių šeimų vaikai buvo linkę dažniau valytis dantis. Pasak PSO tyrimo, esminės įtakos tam turi ir sveika mityba, nes paaugliams bręstant ir įgyjant daugiau savarankiškumo dėl savo mitybos įpročių, jie labiau linksta rinktis nesveiką maistą ar maitintis rečiau, nei įprasta.

„Nesveiko maisto pasirinkimas taip pat veikia jų burnos higieną ir didina dantų karieso riziką. Tai kelia nerimą, kadangi kai kuriose valstybėse ir regionuose rūpestis burnos higiena išlieka žemas, ypač tarp berniukų“, – pažymi PSO.

Mokslininkas: įpročiai pasiveja nuo sovietmečio

Pagrindinis HBSC tyrėjas Lietuvoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kastytis Šmigelskas BNS teigė, kad šios problemos būdingos ir kitoms Europos valstybėms, buvusioms Sovietų sąjungos sudėtyje.

„Tai yra būtent nuo to laikotarpio, kai tai nebuvo laikoma bendrosios sveikatos ar gyvensenos dalimi. Kalbant apie burnos higieną, dėmesys jai viešajame diskurse, mokykloje, yra labai mažas“, – teigė profesorius.

Anot jo, kai kuriose šalyse mokyklose sudaromos galimybės moksleiviams turėti dantų šepetėlį ir išsivalyti dantis po kiekvieno valgio ar bent jau po pusryčių.

„Pas mus viešojoje erdvėje apie tai neteko girdėti. Matyt, šeimos pavyzdys yra irgi užkrečiantis, prisideda, matyt, ir tai, kad suaugusių žmonių burnos higiena Lietuvoje taip pat nėra geriausia“, – sakė jis.

HBSC (ang. Health Behaviour in School-aged Children) tyrimas vykdomas ketverius metus PSO iniciatyva.

Jūsų burnoje yra daugybė bakterijų, iš kurių dauguma yra nekenksmingos. Tačiau, kadangi jūsų burna yra barjeras su skrandžiu ir kvėpavimo sistemomis, jeigu neskirsite pakankamai dėmesio burnos higienai, burnoje tūnančios bakterijos gali lemti įvairias ligas.

Apžvelgsime šešias dažniausiai pasitaikančias ligas ir ką būtų galima padaryti, kad jų išvengtume.

1. Širdies ir kraujagyslių ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš labiausiai paplitusių mirties priežasčių visame pasaulyje. Nacionalinis biotechnologijų informacijos centras (NCBI) teigia, kad daugiau nei 29 proc. mirčių visame pasaulyje priskiriamos širdies ir kraujagyslių ligų formoms.

Tyrimai rodo, jog bloga dantų higiena riziką, susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali padidinti iki 90 proc. Jeigu susiduriate su dantų ėduoniu, dantų netekimu ar kitomis dantų problemomis, kurios gali lemti širdies ir kraujagyslių ligas, „Kauno Denticija“ gali jums padėti išlikti sveikiems.

2. Kvėpavimo sistemos ligos

Atsižvelgiant į tai, kad bakterijos gali lengvai patekti iš burnos į kvėpavimo sistemą, nenuostabu, kad burnoje esančios bakterijos gali prisidėti prie rimtų kvėpavimo takų ligų.

Jeigu neskirsite pakankamai dėmesio burnos higienai, burnoje tūnančios bakterijos gali lemti įvairias ligas.

Amerikos periodontologijos akademija teigia, kad įkvėptos burnos bakterijos dažnai prisideda prie plaučių uždegimo atvejų, sukeldamos sunkius simptomus tiems, kurie serga.

3. Endokarditas

Kita širdį puolanti liga, kurią sukelia bakterijos – endokarditas gali ypač pakenkti žmogaus sveikatai. Endokarditas – tai kaip širdies sienų sukietėjimas ir uždegimas, kuris pasireiškia daugybe simptomų, kurie laikui bėgant vis atsiranda ir blogėja.

Jeigu endokarditas yra negydomas, jam dažnai reikalinga operacija ir ji gali būti pavojinga gyvybei. Amerikos odontologų asociacijos paskelbtas tyrimas rodo stiprų ryšį tarp blogos burnos higienos ir endokardito, todėl būtina kasdien rūpintis dantimis, juos reguliariai valyti tiek šepetėliu, tiek tarpdančių siūlu ir apsilankyti profesionaliai burnos higienai bent kartą į pusmetį.

4. Įvairios nėštumo komplikacijos

Ko gero didžiausia neigiama periodonto ligų pasekmė yra padidėjusi nėštumo komplikacijų rizika. Tyrimai rodo, jog prasta dantų sveikata yra susijusi su priešlaikiniu gimdymu ir mažu kūdikių gimimo svoriu. Tai dažniausiai pasitaikanti problema tarp tų, kurie nesilanko reguliariai peridontologinei priežiūrai – profesionaliai burnos higienai, ar pastebėjus pokyčius dantenose – konsultacijai pas periodontologą.

5. Diabetas

Remiantis tyrimų duomenimis, ekspertai prognozuoja, kad iki 2025 metų cukrinis diabetas bus diagnozuotas daugiau nei 300 milijonų žmonių. Ne visi gali išvengti diabeto, nes tai gali būti nulemta genetiškai, tačiau daugelis žmonių gali jo išvengti laikydamiesi pagrindinės burnos higienos. Teisingai ir taisyklingai rūpindamiesi savo burnos higieną galite užkirsti kelią diabetui.

6. Vėžys

Remiantis Amerikos periodontologijos akademijos tyrimu, vyrai, kurie serga dantenų ligomis yra 49 proc. labiau linkę susirgti inkstų vėžiu, 54 proc. – kasos vėžiu ir 30 proc. – kraujo vėžiu.

Kai vėžys yra palietęs beveik kiekvieną šeimą, negalime nepabrėžti dantų higienos svarbos. Būtina atsižvelgti į odontologų patarimus dėl rekomenduojamų fluoro procedūrų, dantų plombavimo, protezavimo, silantų ar šaknų kanalų gydymo.

Jeigu kovojate su burnos higienos problemomis arba norite įsitikinti, kad Jūsų burnos higiena yra tinkama, apsilankykite „Kauno Denticijoje“.

Čia dirba ilgametę patirtį turintys specialistai, kurie naudojasi moderniausia odontologine įranga, kuri leis jums įsitikinti, kad Jūsų burnos higiena yra tinkama apsisaugoti nuo kitų rimtų organizmo ligų.

Dalinamės patarimais, kurie užtikrins, kad Jūsų dantys išliks sveiki.

1. Norint turėti sveikus dantis, reguliari profesionali burnos higiena ir profilaktiniai patikrinimai yra būtini

Dažniausiai, kai trūksta pinigų, žmogus atsisako iš pažiūros nereikalingų išlaidų: profesionali burnos higiena ir profilaktiniai odontologiniai patikrinimai – vieni iš jų. Tačiau jų atsisakius iš tiesų daroma „meškos paslauga“. Reguliariai atliekant profesionalią burnos higieną galima išvengti tokių problemų kaip dantų ėduonis, kuris dažnai išsivysto į dar didesnes odontologines ligas. Dažniausiai rekomenduojama apsilankyti pas odontologą kartą ar du per metus. Kas pusmetį išleisdami palyginus nedidelę sumą profesionaliai burnos higienai, ilgainiui sutaupysite daug.

Reguliarūs apsilankymai pas odontologą – geriausias būdas sutaupyti pinigų išlaikant gerą burnos ertmės sveikatą. Atsiradus dantų ėduoniui išauga išlaidos jį sutaisyti, o jeigu atidedamas ir šis gydymas – gali išsivystyti dantų šaknų kanalų uždegimas, kurio gydymas yra dar brangesnis. Jo negydymas gali lemti danties praradimą, jam atkurti reikia protezavimo ar dantų implantacijos, kurių išlaidos tikrai nedžiugins palyginus su tuo, kiek galėjote sutaupyti tiesiog reguliariai apsilankant profesionaliai burnos higienos procedūrai.

Dar vienos dantų ligos –  periodontito (dantenų) gydymas – yra ne tik „brangus malonumas“, bet negydomas jis galin išsivystyti į kvėpavimo takų infekcijas, insultą, širdies ligas ar sukelti virškinimo problemas. Ir visos šios problemos gali atsirasti nuo vienos skylutės dantyje ir laiku į gydytojus.

2. Taisyklingas dantų valymas užkerta kelią dantenų ligoms

Daugeliui žmonių tam tikru gyvenimo momentu pasireiškia gingivitas – lengviausia dantenų ligų forma. Tačiau tarp jų nemažai žmonių suserga ir periodontitu – sunkia dantenų ligų forma. Pagrindinis šios ligos sukėlėjas – bakterinės apnašos, o tuo tarpu gydymas yra sunkus, kartais žmogus turi vartoti ir antibiotikus. Prevencija yra geriausias būdas išvengti šių ligų. Prevencija prieš dantenų ligas yra paprasta: dantis reikia taisyklingai valytis du kartus per dieną, nepamiršti naudoti dantų siūlą tarpdančiams ir reguliariai lankytis profesionaliai burnos higienai. Netgi kruopščiai ir reguliariai valantis dantis gali būti sunku pašalinti akmenis, kurie slepiasi mažuose įtrūkimuose ar skilimuose jūsų dantyse ar ant dantenų. Ilgainiui dantų akmenyse kaupiasi apnašos, kurios ir sukelia dantenų ligas. Norint pašalinti akmenis nereikia naudoti jėgos – reikalingas tik kruopštus ir profesionalus dantų valymas, kurį gali atlikti burnos higienistas, profesionalios burnos higienos metu.

3. Tinkama dantų priežiūra namuose

Nuoseklus rūpinimasis dantimis ir burnos sveikata namuose yra labai svarbus norint išlikti sveikam ir sutaupyti pinigų. Gali pasirodyti, jog stipriai ir energingai valydamiesi dantis dantų šepetėliu geriau nuvalote dantų apnašas, nei valydami švelniai. Tačiau tiesa yra ta, kad nors dantų emalis ir yra stipriausias audinys žmogaus kūne, per stiprus dantų valymas gali jį pažeisti ir sukelti dantų ėduonį ir dantenų ligas. Emalyje nėra gyvų ląstelių, jis negali atsistatyti, kai yra pažeistas. Todėl labai svarbu jį apsaugoti nuo įtrūkimų ir kitų pažeidimų. Dantis reikėtų valyti dantų šepetėlį laikant pakreipus 45 laipsnių kampu ir švelniai sukant nedidelius apskritimus. Svarbu nepamiršti ir dantenų, nes besikaupiančios apnašos ir bakterijos lemia dantenų ligų atsiradimą. Bet būkite ypatingai atsargūs valantis šepetėliu prie dantenų – kietas dantų šepetėlis ir stiprus valymas gali sukelti dantenų dirginimą, kuris gali virsti infekcija. Burnos skalavimas vandeniu ar skalavimo skysčiu, taip pat kaip ir tarpdančių valymas dantų siūlu gali padėti pašalinti besikaupiančius nešvarumus. Kaip teisingai rūpintis dantimis ir burnos ertme Jums gali papasakoti ir parodyti burnos higienistas, kuris apsilankymo metu taip pat ir patars kokios priemonės burnos higienai yra geriausios Jums.

4. Žinokite tikslų ir nuoseklų savo gydymo planą

Lankantis pas odontologą „Kauno Denticijoje“ jau esamos problemos sprendimui (o ne profilaktinei apžiūrai), odontologas pirmiausiai atidžiai apžiūri pacientą, išsiaiškina jo poreikius bei galimybes, įvertina sąkandžio, žandikaulio, dantų būklę. Apibendrindamas surinktą informaciją odontologas parengia išsamų gydymo planą, kuris apima gydymo metodus bei priemones. Turėdamas gydymo planą, pacientas tiksliai žino kiek vizitų ir kokios išlaidos jo laukia, kol bus pasiektas norimas rezultatas. Tai leidžia planuotis savo išlaidas ir neturėti neatidėliotų mokėjimų.

Apžvelgėme keturis būdus ir priemones, kurių nuosekliai laikydamiesi galėsite sutaupyti pinigų ir išsaugoti gerą burnos sveikatą. Jeigu jau seniai pasirūpinote profesionalia burnos higiena – laukiame Jūsų „Kauno Denticijoje“, Vytauto pr. 14.

Būtina išankstinė registracija tel. nr. +370 37 220202 arba denticija@kaunodenticija.lt.