Jo vertinimu, sumažėjusias galimybes įpirkti būstą lėmė nuo 2020 metų smarkiai išaugusios kainos. Visgi tikimasi, kad šis rodiklis pradės gerėti.

„Įperkamumas didės dėl visų trijų priežasčių, kurios lemia įperkamumą – palūkanų normų pikas jau visai netoliese, tikėtina, kad vasarą „Euribor“ pasieks piką ir pradės mažėti kitų metų pradžioje, tai didins būsto įperkamumą ir mažins naštą visiems, turintiems būsto paskolas. Kitas veiksnys – vidutinis darbo užmokestis toliau didėja, pirmą šių metų ketvirtį beveik 15 proc. didesnis nei prieš metus“, – žurnalistams antradienį sakė „Swedbank“ ekonomistas.

„Kainos – kol kas veikia gravitacija ir prieštarauja visiems ekonomikos ir fizikos dėsniams, matome, beveik visose valstybėse vyko vienokia ar kitokia kainų korekcija: Estijoje šiemet 6 proc. sumažėjo kainos, Švedijoje nuo piko iki dabar 15 procentų. Kaune toliau didėja kainos, kituose miestuose išliko stabilios ir pastaruosius šešis mėnesius nesikeitė“, – kalbėjo jis.

Anot N. Mačiulio, prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje šiek tiek augs, o ekonomikos nuosmukis taip pat turėtų kiek užsitęsti, gyventojų lūkesčiai turėtų suprastėti, tad prie tokių aplinkybių kainos galėtų šiek tiek sumažėti, tačiau didelei kainų korekcijai kol kas priežasčių nėra.

„Kainų kritimui kelią užkerta kelios priežastys – nėra didelio inventoriaus, pertekliaus būsto, nebuvo per daug pastatyta pastaraisiais metais, kaip tik iki praėjusių metų matėme didelį trūkumą“, – sakė N. Mačiulis.

„Antra priežastis – demografijos tendencijos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, priešingai nei Rygoje, gyventojų skaičius didėja. Ypač jis padidėjo praėjusiais metais. Tai irgi nesukuria perteklinės pasiūlos ir ta pasiūla net ir prie tokių kainų buvo absorbuota. Nereikėtų nustebti, jei 5 proc. kainų korekcija įvyks šiemet“, – sakė jis.

Ekonomisto teigimu, Taline būsto įperkamumas šiuo metu yra toks pat prastas, kaip ir Vilniuje, kur vidutines pajamas gaunanti šeima vos gali įpirkti vidutinį būstą.

Tuo metu Rygoje šis rodiklis yra gerokai aukštesnis, nes didelė dalis būstų yra pigesni, senos statybos.

„Pigesnis vidutinis būstas yra dėl to, kad daug didesnė dalis jų yra senos statybos būstai, paveldas iš sovietų laikų arba pastatytas iki 2008 metų krizės. Pastarąjį dešimtmetį Latvijoje nekilnojamojo turto rinka buvo stagnacijoje, naujų statybų, naujų vystymų buvo labai mažai, dėl to ten yra daug pigaus būsto, bet nedaug tų, kurie nori jį įsigyti“, – sakė N. Mačiulis.

„Kas ryškiau matosi šiemet, kad daugiau gyventojų save jau priskyrė žemesnei vidurinei klasei, turėjom praėjusiais metais 26 proc., o dabar – 31 proc.“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, antradienį pristatydama jo užsakymu atliktą gyventojų apklausą.

Tuo metu, pasak tyrimo, 3 proc. punktais iki 8 proc. sumažėjo gyventojų, save priskiriančių aukštesnei vidurinei klasei, o  vidurinės klasės atstovais save laikančių skaičius išlieka stabilus – daugiau nei pusė (54 proc.).

Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 proc., arba 1 punktu mažiau nei pernai.

Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją.

Tačiau J. Cvilikienė pastebi – nors gyventojai kukliau vertina savo statusą, pasitenkinimas pajamomis didėjo: prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje jie dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.

„Daugelis gyventojų yra pasimetę, nelabai aiškiai gali įvardinti situaciją, gal ir dėl to, kad sparčiai keičiasi, palūkanų kėlimo pojūtis ateis vėliau, bet infliacija jaučiama. (...) Nors matome, kad daugiau gyventojų save priskyrė žemesnei vidurinei klasei, bet paklausti, ar gali sau daugiau leisti, sako taip“, – teigė J. Cvilikienė.

Anot apklausos, 2 proc. punktais padaugėjo žmonių, kuriems pajamų užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams, dalis mažėjo iki 20 proc.

Didžiausia gyventojų dalis (50 proc.) sako, kad pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams, o didesniems pirkiniams reikia taupyti, rodo tyrimo rezultatai.

Apklausą „Swedbank“ užsakymu balandžio pabaigoje atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

Viduriniosios klasės galimybės sumažėjo

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pagal EBPO apibrėžimą vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų.

Anot N. Mačiulio, pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą šiai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.

„Pagal šį viduriniosios klasės apibrėžimą šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę Lietuvoje, 62 proc. Lietuvos gyventojų gali būti priskirti šiai klasei“, – pristatyme sakė N. Mačiulis.

Visgi jis atkreipė dėmesį, kad visi kiti rodikliai rodo, jog vidurinė klasė nuskurdo ir jos galimybės yra mažesnės nei prieš metus.

„Taip, dėl pajamų augimo šiuo metu turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę, bet jos galimybės vartoti, pirkti ne pirmo būtinumo prekes ir paslaugas, jos turimas turtas rodo, kad Lietuvoje vidurinioji klasė yra labai skurdi ir yra labai daug erdvės progresui ir jos stiprinimui“, – sakė N. Mačiulis

Daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 proc., tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 proc., daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais.

Ekonomistas atkreipė dėmesį į tai, kad pernai labiausiai brango pirmo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau perskirstė ir vidurinės klasės biudžetą.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − teigė N. Mačiulis.

„Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi iki 2 tūkst. eurų. Per trejus metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, nors didelė dalis žmonių gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, be to, sumažėjo galimybė jį įsigyti.

„Lietuvoje 89 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste (...), bet tuo pačiu matome galimybės įsigyti nuosavą būstą labai sumažėjusios ir yra prasčiausiame lygyje nuo 2010 metų. Pagrindinė  to priežastis – būsto kainos padidėjo neadekvačiai nuo 2020 metų, augimas įsibėgėjo ir atitrūko nuo ilgalaikės tendencijos“, – sakė N. Mačiulis.

Patraukli vieta aktyviems

Turbūt nerastume nė vieno kauniečio, o ir lietuvio, nežinančio, kas yra Kačerginė. Kurortinė Kauno rajono vieta, apsupta pušynų, ant Nemuno kranto visuomet viliodavo savo išskirtine aura, tam tikra gyventojų kultūra ir, aišku, nepakartojamu kraštovaizdžiu.

„Aišku, vietovė ypač traukia tuos, kurie svajoja gyventi pušų apsuptyje, šalia upės. Mėgstantys aktyvų gyvenimą, čia taip pat ras visas sąlygas bėgioti, vaikščioti, važinėti dviračiu ar kitaip leisti laisvalaikį“, – pastebi NT agentūros OBER-HAUS Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas.

OBER-HAUS nuotr.

Išties mėgstantiems aktyviai leisti laisvalaikį Kačerginėje yra ką veikti. Galima judėti dviračiais: dviračių takas prasideda Kaune, Marvelėje, tęsiasi iki Kačerginės, o nuo jos – dar kelis kilometrus iki Zapyškio.

Ne vienas apsilankęs Kačerginėje jau išbandė žygį pėsčiomis natūraliai išmintais takeliais, kurie driekiasi šilais ir Nemuno pakrantėmis. Takeliai kalvomis vingiuoja pro gražiausias regyklas, natūralias laukymes, o aukščių skirtumas siekia net 56 m. Toliausiame žiedinio maršruto taške – valstybės saugomas Pyplių piliakalnis. Užkopus ant jo atsiveria neapsakomi apylinkių vaizdai.

Pasiūlos nebuvo

Kad ir kokia būtų patraukli Kačerginė, tapti vietos gyventoju galimybių labai mažai. Dėl įvairių ribojimų didesnė miestelio plėtra negalima, o rinkoje pasirodančius naujus objektus kaipmat išgraibsto pirkėjai.

„Galimybės įsigyti būstą ilgą laiką nebuvo. NT vystytojai išvis negalėjo pasiūlyti naujos statybos projektų. Tik pastaruoju metu pasirodė keli projektai. Iki šio laiko tebuvo pavienė statyba arba kažkas sau pasistatė namą“, – pastebi S. Šarauskas.

Užmiestyje panorę gyventi žmonės gana dažnai susiduria su įvairiais nepatogumais – prastu susisiekimu, neišvystyta infrastruktūra ir pan.

„Kačerginėje yra viskas: puikus susisiekimas viešuoju transportu, gatvių apšvietimas, parduotuvė, kelios kavinės, mokykla, vaikų darželis, parkas, viešosios erdvės, skirtos poilsiui. Dabartiniais laikais jau niekas nebeklausia, kiek kilometrų iki Kauno centro ar iki Ringaudų. Pačiam tenka kartais pasinaudoti viešuoju transportu – nuo Kačerginės iki „Žalgirio“ arenos galima nuvažiuoti vos per 20 minučių. Labai patogus ir santykinai greitas ir pigus susisiekimas. Ar 15 minučių sugaiši Kaune stovėdamas spūstyje, ar per tą laiką nuvažiuosi iki namų užmiestyje, – manau, tokie atstumai jau nebėra lemiamas veiksnys renkantis būstą“, – pastebi NT ekspertas.

Laukia naujakurių

Naujas NT projektas Kačerginėje „Liepų parko namai“ įgyvendinamas pagrindinėje miestelio gatvėje.

„Ramybė, toli nuo miesto šurmulio, gamta, pušynų oras“, – svarbiausius kriterijus vardija S. Šarauskas.

Be visų pačios Kačerginės teikiamų patogumų, šio projekto vystytojai pasirūpino, kad gyventojams nereikėtų nuolat rūpintis savo būstu. „Numatytas šildymas oras–vanduo. Yra galimybė šildytis ne tik elektra, bet ir netoliese esančios saulės elektrinės gaminama energija. Pats pirkėjas priims sprendimą, kokio katilo jam reikia. Išlaidos šildymui nebus didelės“, – priduria pašnekovas.

Šio NT objekto vystytojai pasirūpino ir kitais svarbiais dalykais: būstas statomas iš ekologiškų blokelių. „Mes, kaip pardavėjai, pabrėžiame, kad tai ekologiškas būstas, kuris kvėpuoja, pats palaiko santykinę oro drėgmę. Susikuria tam tikra aura, kurios žodžiais nepapasakosi. Čia ne tas pats, kaip gyventi iš tradicinių medžiagų pastatytame name“, – pabrėžia S. Šarauskas.

Iš viso Kačerginėje, J. Janonio gatvėje, statomi keturi būstai: po du – viename name.

Be to, naujakuriai galės didžiuotis gyvendami gražiame būste – objektą sukūrę architektai pasistengė, kad jų darbas pasižymėtų ir išskirtinėmis linijomis, ir medžiagomis, ir kartu atitiktų nusistovėjusį miestelio pastatų koloritą ir stilistiką.

Erdvūs būstai – išskirtiniam pirkėjui

Iš viso Kačerginėje, J. Janonio gatvėje, statomi keturi būstai: po du – viename name. Vieno būsto plotas – 147,5 kv. m. Su kaimynu yra bendra tik viena siena – virtuvės ir svetainės. Informaciją apie kainas galite rasti puslapyje www.liepuparkonamai.lt.

„Kiekvienam dvibučiui priskirta po 8 a žemės, vadinasi, kiekvienai šeimai – po 4 a. Bus įrengtos vietos automobiliams, erdvi terasa“, – pasakoja NT agentūros atstovas.

Kokiam pirkėjui šis objektas turėtų atrodyti patrauklus? „Vyresnio amžiaus šeimoms, jau užauginusioms ir į gyvenimą išleidusioms vaikus, ieškančioms ramybės, kokybės. Vidurinės klasės šeimoms, dar tik auginančioms vaikus“, – svarsto S. Šarauskas.

OBER-HAUS nuotr.

Dvibučių namų statybų pabaigtuvės numatytos rugsėjo 1-ąją. Tačiau nauji būstai gražuoliai jau dabar laukia šeimininkų.

Profesionali pagalba

„Kadangi šio projekto namų pardavimu ir rinkodara rūpinasi bendrovė „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“, klientas gauna papildomų naudų: padedame su savo partneriais komerciniais bankais gauti finansavimą būstui įsigyti išskirtinėmis sąlygomis, dažniausiai mūsų klientams nereikia mokėti kredito sutarties mokesčio ir gaunamos geresnės palūkanos“, – priduria pašnekovas.

Agentūros turto vertintojai greitai parengs turto vertinimo ataskaitą bankui, tinkamą visoms Lietuvos finansų institucijoms. Beje, statytojas gali pasiūlyti namo baigtumą iki 100 proc., kartu gaunant vienoje vietoje kitų partnerių prekių asortimentą, reikalingą namui įsirengti, ir asmeninę profesionalių konsultantų pagalbą.

Pasak S. Šarausko, pastaraisiais metais išgyvenant vis didėjusią infliaciją ir krintant pinigų vertei, šis projektas galėtų būti puiki investicija į kokybiškai pastatytą būstą kurortinėje vietoje, visai šalia Kauno.

„Galbūt kaip tik šiuo metu jau turite svajonę pakeisti savo turimą gyvenamąją vietą į esančią Kačerginėje, bet nežinote, kaip susidėlioti visą procesą? Mes su savo komanda galime jums surengti nemokamą konsultaciją, kaip svajones paversti realybe“, – užbaigdamas pokalbį tikina NT ekspertas.

Kačerginė

OBER-HAUS duomenimis, per pastaruosius dvejus metus namų sandorių Kačerginėje iš viso buvo sudaryta dvylika. Visi jie buvo senos statybos gyvenamieji namai. Butų pardavimo pagyvėjimas šiame miestelyje užfiksuotas 2018–2020 m. Tada buvo įgyvendinti dviejų daugiabučių projektai Prieplaukos ir J. Biliūno gatvėse.

Vilnietis Dainius šiuo metu turi net 21 nekilnojamojo turto objektą, skirtą nuomai.

„Vienas dalykas, – kad nenuvertėtų pinigai ir kad būtų nuolatinis pinigų srautas. Kitas dalykas – man labai patinka“, – atviravo investuotojas Dainius Zgrabskis.

Tokių kaip Dainius Lietuvoje – ne vienas ir ne du. Štai po penkis ir daugiau būstų turi apie 1600, po keturis būstus –beveik 5 tūkst. namų ūkių. Dar beveik 27 tūkst. – po tris būstus. O daugiausiai turinčių – po du būstus. Pastarųjų priskaičiuojama net 140 tūkst. Palyginti su užpernai, pernai būstų parduota dešimtadaliu mažiau. Tačiau tų, kurie pirko antrą, trečią ar net ketvirtą būstą, padaugėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu, sakykime, per metus turime apie 32 tūkst. įsigytų butų, tai iš jų investicinių būstų, kuriuos įsigijo jau turintys butą ar namą, sudarė apie 7 tūkst. Galima sakyti, kad beveik kas penktas butas buvo įsigytas kaip investicinis“, – teigė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Ir tokį vadinamą investicinį būstą žmonės mieliau perka net ne sostinėje.

„Vilniuje ta dalis sudaro 18 proc., Kaune – apie 21 proc., o Klaipėdoje – net 25 proc. Tad pajūryje, galima sakyti, net kas ketvirtas būstas – investicinis“, – sakė M. Samkus.

Ekspertų lietuvių meilė NT nestebina.

„Tai yra ir tam tikra meilės forma tai turto klasei. Kai investuoti į akcijas ar obligacijas, tu investuoji į įmonę ir nieko negali daryti su jomis. Tai tau arba teikia finansinę naudą, arba ne. O būstą tu gali nuomoti ir gauti nuolatines pajamas“, – komentavo bendrovės „Inrento“ vadovas Gustas Germanavičius.

Žmonės investuoja į mažus butus, loftus, viską, kas yra maždaug iki 100 tūkst. eurų.

 

Be to, investuoti į NT saugiau nei į akcijas ar obligacijas.

„Žmonės investuoja į mažus butus, loftus, viską, kas yra maždaug iki 100 tūkst. eurų“, – teigė G. Germanavičius.

Nuomos versle jau septintus metus besisukantis Dainius taip pat ieško pigesnio būsto, kurio kaina būtų net penktadaliu mažesnė už rinkos.

„Tai yra mūsų apsidraudimas nuo galimo NT rinkos kritimo ir panašių netikėtumų. Mes butą atnaujiname. Jei reikia kapitalinio remonto ar paprasto, gražiai suremontuojame, stilingai įrengiame, tuomet galima daugiau gauti už nuomą“, – verslo niuansus atskleidė investuotojas Dainius.

Pasaulinė praktika rodo, kad investicija į būstą šiek tiek lenkia infliaciją, todėl pirkti jį ir nuomoti – apsimoka. Kai kurios apklausos rodo, kad nemažai lietuvių perka būstą ir ne Lietuvoje.

„Užsienyje, kur klimatas palankesnis, šiltesnis, būstą su apdaila galima ir pigiau įsigyti. Tad vieną pirkome apsidrausdami, jeigu prasidėtų karas“, – kalbėjo D. Zgrabskis.

Daugiau nei 173 tūkst. žmonių Lietuvoje turi po du butus ar net daugiau, tačiau tai nereiškia, kad visi antrą būstą perka tik nuomai. Gali būti, kad perka sau. Dalį laiko – nuomoja, o paskui perleidžia vaikams. 

„Penkeri metai irgi yra pakankamai ilgas laikas. (...) Dėl laikotarpio trumpinimo diskusija yra tikrai galima“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.

Tačiau S. Skvernelis taip pat pabrėžė, kad reikia duomenų ir apie tai, ar pakeitimas galėtų daryti įtaką ir kokią perkaitusiai NT rinkai.

Norintiems nemokėti 15 proc. pajamų mokesčio parduodant antrą būstą, kuris nėra nuolatinė gyvenimo vieta, šį turtą dabar reikia išlaikyti ne mažiau kaip dešimt metų.

Seimas jau kelis kartus per pastaruosius metus nepriėmė svarstyti liberalų inicijuotų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta sutrumpinti dabartinį terminą.

Seimas 2015 metų gruodį nuo penkerių iki dešimties metų pailgino laiką, kai neapmokestinamas kito būsto pardavimas.

Dabar nemokant 15 proc. pajamų mokesčio galima parduoti tik tą būstą, kuriame nuolat gyvenama ir ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo įsigijimo.

Butą kuopė savanoriai

Sulupės gatvės 11A name yra butas, kuriame gyvena senyvas vyras. Jis ne vienintelis mūsų mieste tempia į savo būstą šiukšles. Apie tai, kad būstas yra tapęs parazitų veisykla, žino viso kvartalo žmonės.

Sekmadienį du savanoriai ryžosi bent pradėti kuopti senolio būstą.

„Apsivilkome apsauginius kombinezonus, buvome su respiratoriais, ant rankų movėmės kelias poras pirštinių, bet ir tai mūsų neapsaugojo. Batus po šio darbo teko išmesti, o visus rūbus kuo skubiau skalbti. Buvo labai bjauru. Nesu matęs tiek voratinklių, blusų, kitų parazitų. Smarvė tokia, kad žiaukčiojome ir negalėjome priprasti prie smarvės. Butas aprūkęs, neaišku, ar jame buvo gaisras, ar jo lubos ir sienos tokios nuo netvarkos. Visas kambarys pilnas stiklainių, maisto atliekų, ant grindų telkšo kažkokia perpuvusi masė. O kai tarp viso šlamšto radome seniai nudvėsusių ir sudžiūvusių žiurkių, supratome, kad toks sąvartynas čia jau labai seniai“, – pasakojo neseniai tarnybą policijoje baigęs klaipėdietis Viktoras Sedleckis, sekmadienį su bičiuliu kuopęs senolio būstą.

Vyrai dirbo visą dieną, išnešė iš kambario 20 didelių šiukšlių maišų šlamšto, bet būstas prašviesėjo tik truputį.

Buvo labai bjauru.

Durys – nerakinamos

Senuko durys nerakinamos. Žiemą jis pametė raktus ir nebegalėjo patekti į savo kambarį. Tada apsigyveno tiesiog šio bendrabučio koridoriuje ir pradėjo kaupti šiukšles aplink save bendro naudojimo patalpose.

Kaimynai nebeapsikentė ir iškvietė ugniagesius. Šie neturėjo kitos išeities ir išlaužė duris, kad senolis galėtų grįžti į savo sąvartynu paverstą kambarį.

Nuo vasario 21 d. bet kuris pasirūpinti ar bent pasidomėti šio klaipėdiečio būkle bei gyvenimo sąlygomis norintis ar privalantis asmuo tai padaryti gali be problemų.

Savanoriai, sekmadienį kuopę jo kambarį, kieme ir namo koridoriuose sutiko žmonių, kurie dėkojo už reikalingą darbą. Nežinodami, kad šiukšles į konteinerį neša savanoriai, praeiviai gyrė socialines tarnybas, manydami, kad tai valdiškos įstaigos darbuotojai.

Tvarka: kai kuriuos būstus išvalyti pavyksta tik po ilgų ir varginančių kaimynų pastangų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaimynai sujudo

Tuo pat metu Žvejybos uosto rajono gyventojų „Facebook“ paskyroje užvirė diskusija. Daugelis gyventojų pasakojo matę senolį, kuris itin sunkiai vaikšto, dažnai matomas pakeliui į parduotuvę.

Daugelis dalijosi savo patyrimais, kai kas su siaubu pasakojo, kad nuo šio žmogaus sklinda nepakeliamas dvokas.

Dar kita moteris rašė mačiusi, kaip šis žmogus prie parduotuvės tuštinosi, pranešė apie tai policijai per elektroninę pareiškimų priėmimo sistemą, bet ir po pusantro mėnesio esą negavo jokio atsakymo.

Žmonės stebėjosi, kad jis negyvena globos namuose.

Į diskusiją įsijungė seniūnaitis ir paaiškino daugiau žinąs apie šio senolio problemas. Esą pareigūnai buvo pradėję tyrimą, kuriuo siekta jam nustatyti neveiksnumą, bet po kiek laiko teko nutraukti, nes policininkams nepavyko patekti į būstą.

Aptardamas šią situaciją buvęs pareigūnas V. Sedleckis atviravo: „Aš žinau, kaip veikia sistema, ir dabar jau galiu pasakyti tiesiai šviesiai. Taip, tokius darbus skiriama atlikti pareigūnams, bet tai ne jų pareiga. Čia nėra jokio nusikaltimo. Ir tikrai netiesa, kad paliegusio žmogaus, kurį mato visi mikrorajono žmonės, neįmanoma rasti. Reikia tik noro.“

Žvejybos uosto rajono gyventojai pastebėjo, kad senolio sveikata pastaruoju metu pablogėjo.

O viena moteris pranešė gavusi iš socialinės tarnybos atsakymą, kad ieškomi savanoriai, galintys iškuopti šio senolio butą.

Užpernai išvalė keturis butus

Padėtis, kai klaipėdiečiai metų metus prašo juos apsaugoti nuo parazitų iš kaimyno buto ir grėsmės susirgti užkrečiamomis ligomis, uostamiestyje nėra naujiena. Kelios panašios istorijos buvo aprašytos ir dienraštyje „Klaipėda“.

Didžioji bėda būdavo įvardijama paprastai – siekis, kad tam tikro sutrikimo kamuojamas žmogus sulauktų adekvačios pagalbos, o jo būstas būtų iškuoptas, atsimušdavo į biurokratines kliūtis.

Su panašiomis bėdomis susiduriančių klaipėdiečių akys krypsta į biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, vadovaujamo Dianos Stankaitienės, pusę.

Į dienraščio paklausimus apie senolio, gyvenančio Sulupės gatvės 11A name, reikalus įstaigos atstovės atsakė ir laiško gale nepamiršo pridėti perspėjimo: „Prašome šį atsakymą publikuoti visa apimtimi ir nekeisti atsakymo konteksto. Esant konteksto iškraipymams, kreipsimės į policiją dėl šmeižto prieš įstaigą.“

Apie Lietuvoje įtvirtintą redagavimo laisvę darbuotojos, matyt, nėra girdėjusios. Nelabai aišku ir tai, kaip įmanoma iškraipyti kontekstą.

Paklausti, ar Socialinės paramos centro atstovai žino, kiek mūsų mieste yra panašiai šiukšlėmis užverstų būstų, jie atsakė, kad centras neturi tokios informacijos.

„Būstų priežiūra turėtų rūpintis būstų administratoriai. Jų veiklą prižiūri Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri ir turėtų inicijuoti informacijos surinkimą, nustatyti taisykles ar tvarkas, kuriose būtų numatyta, kas atsako už būstų priežiūrą ir tvarkymą, – teigiama įstaigos atsakyme. – Centras vertina asmenų poreikius socialinėms paslaugoms, organizuoja ir teikia socialines paslaugas, numatytas įstaigos nuostatuose. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų kataloge yra numatytos prevencinės socialinės paslaugos, kurių tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinę įtrauktį.“

Kalbėdami apie šiukšlėmis užgriozdintų būstų kuopimą centro atstovai teigė, kad, jų žiniomis, miesto savivaldybė nėra delegavusi šių paslaugų nė vienai biudžetinei įstaigai ir nėra nupirkusi šių paslaugų rinkoje.

Iš oficialaus Socialinės paramos centro darbuotojų parengto atsakymo aiškėja, kad nei pernai, nei šiemet tokių būstų kuopimui lėšos nebuvo planuojamos. 2021 m. iš savivaldybės biudžeto tam buvo skirta 6 tūkst. eurų, o keturiems butams išvalyti panaudota 4 811 eurų.

Vertins veiksnumą

Papildomai paprašyti paaiškinti, kada ir kaip sekėsi bendrauti su minėtu senoliu, centro darbuotojai paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. socialiniai darbuotojai su policininkais pateko į jo būstą ir konstatavo, kad butas prikrautas rūbų, stiklainių, šiukšlių, tvyrojo labai stiprus tvaikas.

Tada planuota kambarį išvalyti, tam turėta lėšų, tačiau vėliau socialiniams darbuotojams nė karto nepavyko senolio rasti namuose ir gauti sutikimą tvarkyti būstą.

Neradę vyro namuose, socialiniai darbuotojai bendraudavo su kaimynais, klausdavo, ar žino, kur jis yra, pasižvalgydavo aplink namus ir teritoriją.

Šiemet kovo 21 d., sužinoję, kad minimo buto durys nerakinamos, socialiniai darbuotojai nuvyko ten dar kartą, bet vyro vėl nerado.

Centro darbuotojai informavo, kad kovo mėnesį senolį aplankė tris kartus, bet socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugų jis atsisakė – esą jo sveikata yra gera. Senolis sutiko, kad butas būtų sutvarkytas, jei centras pakeis duris.

Siekdami pradėti konkrečius darbus, socialinės paramos centro darbuotojai raštais kreipėsi į namą prižiūrinčią bendrovę, savivaldybės administracijos Socialinės paramos, Viešosios tvarkos ir Sveikatos apsaugos skyrius, bet atsakymų nei raštu, nei žodžiu negavo.

Vakar centro socialiniai darbuotojai rado senolį kieme ir parsivedė jį į butą, nufotografavo aplinką ir konstatavo, kad būstas pradėtas tvarkyti, tačiau išvežta tik nedidelė dalis šiukšlių. Su senoliu pasikalbėta apie jo maudymą bei plaukų kirpimą, kambario tvarkymą, sveikatos ir socialines paslaugas.

Darbuotojai konstatavo: „Šio asmens gebėjimai padėti sau yra žymiai sumenkę, todėl centras skubos tvarka vėl kreipsis į prokuratūrą dėl veiksnumo įvertinimo.“

Vis negalėdavo surasti

Pasirodo, apie senolį iš Sulupės g. 11A namo turėta informacijos dar 2021 m. gegužės 25 d. „Per tą laiką 26 kartus vyko pas klaipėdietį įvertinti socialinės situacijos ir įvertinti poreikį socialinėms paslaugoms, užpildė buities tyrimo aktus bei kitus dokumentus, parengė 16 raštų į įvairias institucijas, kreipėsi į prokuratūrą dėl veiksnumo įvertinimo bei organizavo du tarpinstitucinius krizinio atvejo pristatymo ir sprendimo būdų paieškos pasitarimus.“

„Klaipėdos apylinkės teismas 2022 spalio 3 dieną nutarė, kad nutraukia bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atsižvelgiant į tai, kad jis penkis kartus į paskirtas teismo psichiatrijos ekspertizes nebuvo atvykęs ir nebuvo pristatytas nurodytu laiku. Asmens nepavyko rasti nei policijos pareigūnams, nei centro socialiniams darbuotojams ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialiniam darbuotojui, kuriam teismas buvo nurodęs jį surasti kartu su policijos pareigūnais“, – paaiškino Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojai.

Dienraštis paprašė papasakoti, kaip padedama minėtam senoliui ir kitiems panašių psichikos sutrikimų turintiesiems, kai šie ima tempti į namus šiukšles.

Atsakymas buvo gana lakoniškas: „Centras neturi psichiatrų, kad galėtų komentuoti situacijas asmenų su galimais psichikos sutrikimais elgesį. Be to, tai būtų neetiška ir diskriminacinė veikla prieš tokius asmenis. Kaip pamename mes, o tikimės ir Jūs, vienai klaipėdietei buvo bandoma diagnozuoti „Diogeno sindromą“ ir psichinę negalią, tačiau teismo ekspertai konstatavo, kad moteris yra veiksni ir galinti save atstovauti visose srityse.“

Kviesdavo savanorius

Vis dėlto yra buvę atvejų, kai centras inicijuodavo tokių šiukšlėmis užverstų būstų valymą, tada būdavo pasitelkiami savanoriai. Pasak centro atstovių, 2021 m. šitaip buvo iškuopti keli būstai, taip pat ir pernai.

„Tais metais centras kartu su socialiniu partneriu vykdė savanoriškos veiklos projektus, taigi galėjo pasitelkti savanorius. Kai centrui buvo skirtos lėšos, įstaiga organizavo klaipėdiečių būstų valymą, nupirkdama valymo paslaugą rinkoje. Tokia paslauga per 2019–2021 metus buvo suteikta 8 kartus. Kai centras teikdavo ar turėdavo pradėti teikti pagalbos namuose paslaugas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas individualios priežiūros darbuotojams, centro darbuotojai kartu su savanoriais ir praktikantais atlikdavo generalinį būsto valymą. Taip 2000-aisiais išvalyti penki būstai, 2021-aisiais ir 2022-aisiais – 16 būstų, iš jų po 2 būstus tų asmenų, kurie buvo įrašyti eilėje pagalbai į namus gauti“, – komentavo Socialinės paramos centro darbuotojai.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia patikrų išvadų

Ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė turįs įvairių pasvarstymų dėl minėtos biudžetinės įstaigos darbo kokybės.

Reglamentavimo brūzgynuose pasiklysta elementari tiesa ir kultūra.

Sakydamas, kad žemai lenkia galvą prieš nuoširdžiai ir atsidavusiai dirbančius socialinius darbuotojus, jis atviravo, kad tokios pagarbos verti ne visi.

„Yra platus spektras teisinių reglamentavimų, kada kur ką galima daryti, dar daugiau, kada ir ko negalima daryti. Bet dažniausiai yra taip, kad šiuose reglamentavimo brūzgynuose pasiklysta elementari tiesa ir kultūra. Teisiškai žiūrint, gal ir yra ribojimai, kada galima į žmogaus būstą įkelti koją. Bet yra kitas reikalas – nesaugumą ir diskomfortą patiria ir šalia gyvenantys. Kai kyla grėsmė kitiems žmonėms, yra išlygos, o tokie klausimai turi būti sprendžiami čia ir dabar. Jei buto durys yra atviros, o iš vidaus tvoskia dvokas, mano manymu, nereikia ieškoti biurokratinių reglamentavimų, kurie leidžia nieko nedaryti. Todėl esu tikras, kad teisės aktai turi būti tobulinami, kai aplinkiniai patiria siaubingų nepatogumų. Kita vertus, biudžetinėse įstaigose dirbantiems žmonėms reikėtų turėti ir pilietinio iniciatyvumo“, – nuomonę dėstė V. Grubliauskas.

Meras priminė, kad šiuo metu Klaipėdos miesto socialinės paramos centre atliekamas auditas, o jo rezultatai, anot V. Grubliausko, yra dviprasmiški. Meras nenorėjo mesti šešėlio ant visų šio centro specialistų.

Tiesa yra ir tai, kad miesto vadovas yra gavęs ne vieną skundą.

„Visada prašau, kad tie skundai būtų tiriami. Akivaizdu, kad toje sistemoje yra tobulintinų dalykų. Ateina laikas, kai pokyčiai šioje įstaigoje turėtų būti ir, tikiu, bus. Kalbant apie D. Stankaitienę, mano vertinimas buvo gerokai kitoks, nei ji pati pageidavo ir aprašė. Pastaruoju metu reaguojant į situaciją ten atlikti tiek savivaldybės kontrolės auditas, tiek kiti patikrinimai. Nežinau, ar sąmoningai tai buvo pritempta prie tam tikrų politinių aspektų. Skaudoka tai girdėti. Šiai įstaigai ir jos vadovei visada skyriau adekvatų situacijai dėmesį. Kai naujasis meras turės ant stalo audito ir policijos atlikto tyrimo rezultatus, turės adekvačiai juos įvertinti“, – kalbėjo meras.

V. Grubliauskas atviravo ne kartą turėjęs priekaištų ir dėl dokumentų tvarkymo.

„Kai kartkartėmis gaunu vadovės atsiprašymą, kad ji negali dalyvauti susitikime dėl asmeninių priežasčių, pagalvoju, kodėl taip atsitinka. Nedarbingumas atsiranda, kai būna jautri ar nerimą kelianti situacija, tai tampa panašu į tradiciją“, – abejonėmis dalijosi V. Grubliauskas.

Liberalai siūlo perpus – nuo dešimties iki penkerių metų – sutrumpinti terminą, numatantį, kiek laiko reikia išlaikyti antrąjį būstą nuo jo įsigijimo ar paveldėjimo iki pardavimo. Tuomet jį pardavus nereikėtų mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). 

Seimas tokią Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą ketvirtadienį priėmė svarstyti: už balsavo 47 parlamentarai, prieš buvo du, o susilaikė 24. Ji į plenarinių posėdžių salę grįš birželio viduryje. Išvadą dėl pakeitimo teiks Vyriausybė.

Tai jau antras liberalų bandymas per pastaruosius metus nemokant mokesčių parduoti antrą būstą.

Dabar nemokant 15 proc. pajamų mokesčio galima parduoti pirmą būstą, kuriame nuolat gyvenama ir ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo įsigijimo, o antrąjį būstą – išlaikius bent dešimt metų.

Seimas 2015 metų gruodį nuo penkerių iki dešimties metų pailgino laiką, kai neapmokestinamas kito būsto, nei gyvenama, pardavimas.  

Nuosavu namu Svetlana džiaugėsi ketverius metus. Įsigyti jį nebuvo lengva. Kad kaina būtų įkandama, moteris pabėgo iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną.

„Taupėme kiekvieną centą, stengėmės įsigyti be paskolų. Aišku, mūsų didelis pranašumas, kad turėjome butą, kurį galėjome parduoti“, – dalijosi Širvintų r. gyventoja Svetlana Siniakova.

Svetlana už namą nemoka jokio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau po trejų metų jos turtas gali būti apmokestintas, mat valdžia paruošė naująjį nekilnojamojo turto modelį.

„Visi norime mokėti mažiau mokesčių, bet suprastame, kad valstybė negali būti be mokesčių“, – sakė S. Siniakova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje jau yra, tačiau Finansų ministerija užsimojo, kad jį mokėtų daugiau gyventojų. Ketina mokestį skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.

„Tai vienas prasčiausių mokesčių, kurie buvo sugalvoti per pasaulio istoriją“, – savo nuomonę išreiškė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Valdžia mokesčiu siekia atvėsinti nekilnojamojo turto rinką. Vien Vilniuje per dvejus metus būstas pabrango 50 proc.

„Praktika rodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą, kad žmogus, net ir nedidelę pinigų sumą mokėdamas, pagalvoja, ar jam tas turtas reikalingas“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekonomistas jau dabar sako, kad sumažinti nekilnojamojo turto kainų šiuo mokesčiu nepavyks.

„Didžioji dalis žmonių, valdančių nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvauja ir jokio poveikio jai tiesiogiai nedaro. Jie įsigiję nekilnojamąjį turtą, jį valdo, neketina jo keisti ar atsisakyti“, – pabrėžė A. Bartkus.

Pagal sumanymą naujas nekilnojamojo turto mokestis turėjo būti visuotinis, bet ministrė aiškina, kad jo visi nemokės.

„Pusė žmonių, kurie turi paprastesnį būstą, tokio mokesčio nemokėtų“, – akcentavo G. Skaistė.

Kiek teks mokėti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės. Kitaip sakant, bus žiūrima į medianą – vidurinę turto vertę mieste. Ją skaičiuoja Registrų centras. Vilniuje mediana siekia apie 60 tūkst. eurų. Kaune mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų. Klaipėdoje – nuo kiek daugiau nei 47 tūkst. eurų. Neringos savivaldybėje, kur turtas brangiausias, mokestis skaičiuotųsi nuo 111 tūkst. eurų.

„Sakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų nemokės, manau, ne visai teisinga. Didžiąją dalį to mokesčio suneš vilniečiai ir Vilniuje turto turintys gyventojai“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Kieno turtas neviršija medianos, mokesčio nemokėtų, o jei būsto vertė svyruoja tarp vienos ir dviejų medianų, jiems būtų taikomas 0,06 proc. mokesčių tarifas. Mokestį tektų sumokėti ne nuo tiek, kiek butas vertas šiandien, o nuo skirtumo tarp medianos ir mokestinės vertės, kurią nustato Registrų centras.

Jei žmogus turi garažą ar sodą, mokėti tektų dar daugiau. Nekomerciniam turtui būtų taikomas nuo 0,1–1 proc. tarifas. Konkretų nustatytų savivaldybė.

„Jei imtume tamsiausią scenarijų ir savivaldybė taikytų 1 proc., tai nuo garažo ar sodo, kurį turime, dar papildomai reikėtų sumokėti 100 eurų“, – skaičiavo J. Basalykas.

Neseniai ministrė aiškino, kad mokestis bus gerokai mažesnis – vidutiniškai 14 eurų per metus. Ekonomisto manymu, tai nėra gera žinia jaunoms šeimoms, turinčioms paskolų.

„Tai papildomas erzinantis momentas. Europos Centrinio Banko pakeltos palūkanos žymiai padidino kredito kainą“, – finansinę naštą akcentavo A. Bartkus.

Turtingiausiems mokestis turėtų būti didesnis – viršijus 2 medianas, būstas būtų apmokestinamas nebe 0,06 proc., o 0,1 proc. tarifu.

„Pirma dalis mokama su mažesniu tarifu, likusi dalis, viršijanti 2 medianą, – didesniu tarifu“, – sakė A. Antanavičius.

Tačiau mokesčių ekspertas čia įžvelgia neteisybę – turtingieji su nauju mokesčiu mokėtų mažiau nei su dabar galiojančiu. Pavyzdys – 600 tūkst. vertės būstas.

Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų.

„Arti 5 tūkst. eurų. Dabar, atrodo, gali tekti mokėti tik 500 eurų“, – pastebėjo J. Basalykas.

Iš surinkto nekilnojamojo turto mokesčio pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus.

„Savivaldybė, gaudama tą mokestį, galėtų rūpintis tiek socialine, tiek kietąja infrastruktūra, t. y. tinklais, viešuoju transportu, mokyklomis, darželiais“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Kiek konkrečiai mokesčių bus surinkta, ministrė nepasako.

„Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų“, – sakė G. Skaistė.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio dar turės apsispręsti Seimas.