„Bus įforminta galimybė ir klientai galės pasirinkti pagal formalų reikalavimą. Ta paslauga būdavo teikiama ir turint omenyje, kad galimai mažės palūkanų normos, aš manau, kad didelio anšlago čia neturėtų būti“, – sakė T. Povilauskas.

„Turės vartotojai privalomą galimybę tai gauti iš visų kredito įstaigų. Yra taip, kaip Lietuvos bankas pasakys“, – kalbėjo ekonomistas.

ELTA primena, kad Finansų ministerija ir Lietuvos bankas (LB) registruos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų finansų įstaigas siūlyti vartotojams būsto paskolas fiksuotomis palūkanų normomis.

Institucijų siūlymu, palūkanas būtų privaloma fiksuoti bent 5 metams.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pasiūlymas teikiamas Lietuvoje fiksuojant itin žemą būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis pasiūlą, o euro zonoje laikantis itin aukštoms bazinėms palūkanų normoms.

Ministrės teigimu, pernai Lietuvoje tokių paskolų išduodama tik apie 3 proc. kai euro zonos vidurkis siekia 78 proc.

LB valdybos pirmininkas Gedminas Šimkus teigė, kad iniciatyva norima užtikrinti, kad derantis dėl būsto paskolos su kredito davėju, gyventojai turėtų „realią, o ne teorinę, šabloninę galimybę“ pasirinkti tarp kintamų ir fiksuotų palūkanų normų pasiūlymų.

Dar G. Šimkus akcentavo, kad įpareigojus paskolų gavėjus teikti fiksuotų palūkanų normų pasiūlymus, norima pagerinti sąlygas paskolų refinansavimui. LB vertinimu gana neblogomis galimybėmis refinansuoti turimus kreditus šiuo metu gyventojai naudojasi „itin menkai“.

Projektą, kaip teigė G. Skaistė, derinimui su visuomene ketinama pateikti dar vasarį, po to teikti ir Vyriausybei. Priimti pataisas tikimasi artėjančioje Seimo pavasario sesijoje.

Padidėtų biurokratija

„Šis pakeitimas reikštų, kad Lietuva nukrypsta nuo ES standarto ir dėl to kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių būtų labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – sako E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikėtų atnaujinti informacines sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryptų nuo europinio standarto ir mes taptume mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams, ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigia E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, [...] o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – priduria LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje ir gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų paskolų teikimo biurokratiją.

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamosios palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamą dokumentų paketą. Priėmus šiuos įstatymo pakeitimus, kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigia LBA vadovė.

Regiono specifika

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieniems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tačiau Lietuvoje – tik 3 proc. Vis dėlto, E. Čipkutės teigimu, kintamosios palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamųjų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. [...] Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos“, – pastebi E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamosios.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Pasak jos, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamosios palūkanų normos.

Paskolos su kintamosiomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

Bent 15-kai metų

Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas sako, kad minimalus penkerių metų laikas fiksuoti būsto paskolų palūkanas yra per trumpas.

„Mes vis dėlto norėtume, kad būtų įpareigojimas siūlyti fiksuoti palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nes turint omenyje, kad paskolos imamos dvidešimčiai metų ir daugiau, penkeri metai yra trumpas laiko tarpas“, – sako R. Jokubauskas.

„Žiūrint į užsienio šalių praktiką, kai kuriose šalyse penkeri metai net nevadinama fiksuotų palūkanų pasiūlymu, nes toks laikotarpis yra santykinai trumpas“, – priduria jis.

Vartotojų aljanso viceprezidento teigimu, siūlyti fiksuotas palūkanas bankai turėtų būti įpareigoti bent penkiolikai metų.

„Penkeri metai yra per trumpas laikas pasinaudoti fiksuoto laikotarpio privalumais. Nes po kelerių metų vėl galime turėti tokią situaciją, kai komerciniai bankai sakys, kad niekas nesirenka fiksuotų palūkanų varianto, o žmonės dvejos jį rinktis todėl, kad tai yra trumpas laikotarpis ir neaišku, kas po tų penkerių metų bus“, – svarsto R. Jokubauskas.

Pasak jo, dabar bankų siūlomos fiksuotos palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, o visos rizikos tenka vartotojams.

„Turint omenyje, kad šiandien išvis nieko neturime, šiandieninis pasiūlymas tikrai yra žingsnis į priekį ir tai tikrai yra gerai“, – vertina R. Jokubauskas.

„Šiuo metu bankų siūlomos fiksuotos palūkanos yra kosminės, tikrai neadekvačios, neatitinkančios jokių rinkos sąlygų. Absoliučiai visos rizikos yra permetamos ant vartotojų, todėl natūralu, kad žmonės nesirenka šio varianto“, – tvirtina Vartotojų aljanso viceprezidentas.

I. Gelūno / BNS nuotr.

NT analitikai abejoja

Nekilnojamojo turto (NT) analitikai sako abejojantys, ar įpareigojus šalies bankus siūlyti klientams ir fiksuotas būsto paskolų palūkanas, tai bus patrauklu pirkėjams.

„Pirkėjai yra pripratę prie kintamų palūkanų ir jeigu jie matys, kad tas pasiūlymas tam laikotarpiui nėra patrauklus, vargu, ar rinksis. Vis tiek jie vertins galimybes ilgalaikiu laikotarpiu, kiek sumokėtų, jei palūkanos būtų kintamos, ir kiek – jei fiksuotas“, – teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus” Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.

Anot jo, viskas priklausys nuo bankų, nuo jų pasiūlymų rinkai.

„Jeigu tas pasiūlymas rinkai bus patrauklus, tada, žinoma, padaugės žmonių, kurie rinksis fiksuotas palūkanas. Tačiau kol neturime didesnio pasiūlymų kiekio ir susiformavusio kainų lygio su fiksuotomis palūkanomis, sunku pasakyti, kaip tai atsilieps rinkai, ar tai bus populiaru“, – tvirtina NT rinkos analitikas.

R. Reginio teigimu, sunku prognozuoti, ar toks įpareigojimas galėtų padidinti žmonių galimybes derėtis dėl būsto paskolų, prisidėti prie didesnio būsto įperkamumo arba rinkos augimo.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad rinkai laukiant palūkanų normų mažėjimo, įprasta manyti, kad tokiu metu nereikia fiksuoti palūkanų, nes kintamos palūkanos ir taip sumažės.

„Idealiu atveju, kai 2020, 2021 m. turėjome nulinį EURIBOR, galėjai palūkanas fiksuoti penkeriems metams, ir jeigu jį būtum užsifiksavęs, būtum peršokęs palūkanų kainų šuolį. Paskolų fiksavimas yra naudingas tame taške, kai manai, kad jis yra žemiausias. Ar tavo manymas yra teisingas, parodys ateitis, bet pakeitimų daryti jau negalėsi“, – teigia T. S. Kvainickas.

Pasak T. S. Kvainicko, pasiūlymas fiksuoti palūkanas vis dėlto gali skolinimosi aplinką daryti palankesnę: „Didesnė įvairovė visada yra sveikintina“.

„Šis pakeitimas reikš, kad Lietuva nukrypsta nuo Europos Sąjungos standarto ir to rezultate kredito įstaigoms iš kitų ES valstybių bus labai sudėtinga siūlyti būsto paskolų teikimo paslaugas Lietuvoje jos gyventojams. Mūsų vertinimu, tai didžiausias neigiamas šio pakeitimo aspektas“, – BNS antradienį sakė E. Čipkutė.

Jos teigimu, dabar būsto paskolų teikimas yra sureguliuotas ir standartizuotas visos ES lygiu, o prisitaikant prie naujų teisės aktų bankams reikės atnaujinti informacinės sistemas.

„Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas“, – teigė E. Čipkutė.

„Kitose šalyse nereikia informacinių sistemų pakeitimų, (...) o norint šias paslaugas siūlyti Lietuvoje reikės atitikti specifinius pakeitimus“, – pridūrė LBA vadovė.

Pasak E. Čipkutės, siūlomi pakeitimai nesukeltų reikšmingų pokyčių būsto paskolų rinkoje bei gyventojų pasirinkimuose, tačiau padidintų „paskolų teikimo proceso biurokratiją“.

Mūsų vertinimu, didžiausias neigiamas dalykas yra tai, kad Lietuva nukryps nuo europinio standarto ir mes tapsime mažiau patrauklūs, ypač didesniems rinkos žaidėjams ateiti į mūsų rinką ir siūlyti gyventojams būsto paskolas.

 

„Šiuo metu, kai gyventojas ateina į kredito įstaigą dėl būsto paskolos, jam yra pasiūlomos arba fiksuotos, arba kintamos palūkanų normos, ir jis pasirenka. Tuomet kredito įstaiga ruošia atitinkamai dokumentų paketą. Padarius šiuos įstatymo pakeitimus kredito įstaiga turės ruošti du dokumentų paketus, kas reiškia, kad gyventojas turės susipažinti su formomis, jas pasirašyti, analizuoti du kartus“, – teigė LBA vadovė.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad pernai euro zonoje paskolų su daugiau nei vieneriems metams fiksuotomis palūkanomis suteikta 80 proc., tuo metu Lietuvoje – tik 3 proc. Tuo metu E. Čipkutės teigimu, kintamos palūkanų normos dominuoja visame Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione.

„Tarkime, Suomijoje kintamų palūkanų normų yra dar daugiau. Kokios to priežastys? Vieno atsakymo nėra. (...) Vienas iš veiksnių yra tai, kad šalyse, kur infliacija linkusi smarkiai šokinėti, dažnai dominuoja būtent kintamos palūkanų normos“, – kalbėjo E. Čipkutė.

Be to, anot jos, fiksuotas palūkanas gyventojai galbūt renkasi rečiau, nes jos yra didesnės nei kintamos. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį teigė, kad pakeitimus Seime tikimasi svarstyti ir priimti dar pavasario sesijoje. Jos teigimu, pataisas konsultacijoms su visuomene planuojama pateikti dar vasarį, vėliau dėl jų bus sprendžiama Vyriausybėje.

Paskolos su kintamomis palūkanomis reiškia, kad jos perskaičiuojamos bent kartą per metus, o dažniausiai – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

LB dar sausio pradžioje teigė parengęs įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įpareigoti bankus teikti dvi būsto paskolos palūkanų alternatyvas, įskaitant fiksuotas palūkanas. Siūlymai tuomet buvo pateikti Finansų ministerijai.

„Būsto įperkamumą komentuoja daug kas, tačiau dažnai apsiriboja apibendrinimu, kad „įperkamumas yra istorinėse žemumose“ arba dar geriau – „būstas yra neįperkamas“. Tai žmonės ir nustoja pirkti – vis tiek nepavyks. Iš tiesų, reikalas yra kiek sudėtingesnis ir yra būtina tai paaiškinti pirkėjams, ieškantiems būsto“, – akcentavo kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė.

Ji pabrėžia, kad įperkamumas gali būti geresnis arba blogesnis, tačiau Lietuvoje kol kas nepriartėta prie situacijos, kad būsto nebūtų įmanoma įpirkti apskritai. Yra tam tikros grupės žmonių, kuriems būstas yra sunkiau prieinamas, kitiems šiuo metu gali tekti peržiūrėti savo lūkesčius, tačiau būstą reikėtų laikyti įperkamu tol, kol vidutines pajamas gaunantiems žmonėms bus įperkamas jų poreikius atitinkantis būstas.

„Iš esmės, Lietuvoje kalbama tik apie du būsto įperkamumo indeksus. Vienas jų – suformuotas „Swedbank“, kitas – Lietuvos banko. Jie abu remiasi skirtingomis skaičiavimo metodikomis. Pirmasis yra kiek suprantamesnis ir aktyviau komunikuojamas, tačiau nėra be trūkumų. Antrasis remiasi gan sudėtinga prielaida, todėl neatrodo patogus pirkėjams. Todėl su komanda analizavome duomenis ir suformavome „Citus“ būsto įperkamumo indeksą, kuris kol kas apima naujo būsto įperkamumą trijuose didžiuosius Lietuvos miestuose bei remiasi šiandieninėmis aktualijomis“, – sakė E. Savostė.

Pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimosi politiką, mėnesinė paskolos įmoka negali viršyti 40 proc., todėl toks dydis ir vertintas.

 

Įperkamumo prielaidos – labai svarbios

„Citus“ analitikų komanda, nagrinėdama du esamus įperkamumo indeksus ir turimus duomenis pastebėjo, kad kai kurios prielaidos, naudojamos juose, neatitinka dabartinės situacijos: pavyzdžiui, šeimos ūkio (dviejų žmonių) pajamos turėtų būti vertinamos kaip 1,9 VDU (ne 1,5), nes, remiantis Valstybinės duomenų agentūros statistika, vyrų ir moterų darbo užmokestis Lietuvoje nesiskiria perpus.

Taip pat svarbu teisingai įvertinti, kokie būsto kriterijai įtraukiami vertinant jo įperkamumą. Dažnai imamas „vidutinis“ būstas, tačiau toks apibrėžimas nėra intuityvus. Todėl „Citus“ komanda už pagrindą ėmė ne „vidutinį būstą“, o skaičiavo, kiek kvadratų galima įpirkti prie dabartinių kainų. Pagal šį skaičių, aišku, kelių kambarių būstas gali išeiti.

Be kitų, mažiau svarbių aspektų, svarbi yra kainos detalizacija: ją sudaro ne tik būsto, tačiau ir paskolos kaina, nes daugiau būstų pirminėje rinkoje nuperkama su paskolomis. Pagal Lietuvos banko atsakingo skolinimosi politiką, mėnesinė paskolos įmoka negali viršyti 40 proc., todėl toks dydis ir vertintas.

Taigi, „Citus“ įperkamumo indeksas parodo, kiek kvadratinių metrų būsto gali nusipirkti namų ūkis pirminėje rinkoje, jei imama 30 metų trukmės būsto paskola, siekianti 85 proc. būsto vertės, ir mėnesio įmoka siekia 40 proc. pirkėjų mėnesinių pajamų („į rankas“). Bankų palūkanų marža vertinama kaip konstanta – 2 proc., nes ji yra gana stabili; taip pat pridedamas 6 mėn. „Euribor“ palūkanų normos dydis, kuris dažniausiai fiksuojamas finansuojant būsto įsigijimą.

Vidutinių pajamų statistika imama iš „Sodros“ duomenų bazės, kiekvienam miestui atskirai. Taip pat vertinama ir būsto kaina – remiamasi „Citus“ stebimais kiekvieno miesto pirminės rinkos butų pasiūlos vidutinės kainos duomenimis. Šiuos duomenis planuojama atnaujinti kiekvieną ketvirtį, taip išvengiant statistinių paklaidų, ir skelbti su rinkos apžvalgomis.

Naujo būsto įperkamumas – geresnis nei piešiama

Remiantis „Swedbank“ įperkamumo indeksu ir skelbta apžvalga, Vilniuje būstas jau nebeįperkamas. Ar tai – tiesa?

Todėl verta šiuos dydžius palyginti ir įvertinti, ar labiau apsimoka mokėti už nuomą, ar už nuosavą būstą.

 

„Situacija nėra gera ar džiuginanti, tačiau šiuo metu Vilniuje būstas tikrai dar yra įperkamas. Net ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bent vidutines pajamas per mėnesį gaunantys žmonės būstą įpirkti gali. Ir kalba eina apie naujos statybos būstą. Mūsų skaičiavimais, dviejų asmenų kartu įperkamas būsto plotas paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 55,18 kv. m. Tai yra kiek erdvesnis dviejų arba kompaktiškas trijų kambarių būstas. Būtent vertinant vidutinę kainą. Nebūtinai vidutines pajamas gaunantys žmonės pirks būstą už vidutinę rinkos kainą: labiau nuo centro nutolusiose lokacijose, miegamuosiuose rajonuose kainos gali būti žemesnės, tad ir įperkamas plotas bus didesnis. Užsienio šalių sostinėse situacija nepalyginamai prastesnė“, – sakė „Citus“ vyr. analitikė.

Jos teigimu, Kaune 2023 m. III ketv. du bendrasavininkiai galėjo įpirkti beveik 61 kv., m ploto būstą, o Klaipėdoje – net 66 kv. m.

Be to, pastebi E. Savostė, vertinant analogiško būsto nuomos kainas, jos dydis gali būti panašus į mėnesinę paskolos įmoką. Tik nuomos kainos, priešingai nei ribos, kokią dalį mėnesinių pajamų gali sudaryti paskolos įmoka, nereguliuoja valstybė. Todėl verta šiuos dydžius palyginti ir įvertinti, ar labiau apsimoka mokėti už nuomą, ar už nuosavą būstą.

Grafikas nr. 1: Būsto įperkamumo dinamika Vilniuje, 2017K1–2023K4 („Citus“ duom.). Grafikas Infogram platformoje:

Įperkamumą veikia ne vien būsto kainos

Dar vienas faktas, kurį laiką ignoruotas kalbant apie įperkamumą – skolinimosi kaina. Dažnai buvo teigiama, kad įperkamumas mažėja dėl augančių (arba aukštų) būsto kainų ir formuojamas lūkestis, kad plėtotojai turėtų jas mažinti dėl užsitęsusio paklausos štilio.

„Tačiau kainos Vilniaus pirminėje rinkoje nesikeičia jau apie 20 mėn., o jas mažinti erdvės nėra dėl 34,2 proc. išaugusios statybų savikainos per pastaruosius 3–4 metus (remiantis Valstybinės duomenų agentūros skelbiamu statybų sąnaudų indeksu). Tuo tarpu, labiausiai įperkamumas smuko dėl augančio „Euribor“ ir nemažėjusių bankų palūkanų maržų. Buvo bandyta lyginti su užsienio šalimis, kuriose, neva, pirkėjai nefiksuoja palūkanų, tačiau tai pasirodė mitas – kitose Europos šalyse, pvz., Skandinavijoje, iš kurios atėję bankai užima beveik visą rinką, būsto palūkanų maržos yra gerokai žemesnės“, – pastebėjo E. Savostė.

Pavyzdžiui, 2021 m. paskutinį ketvirtį, kai būsto paklausa buvo ypač aukšta, o kainos taip pat pasiekusios piką, būsto įperkamumas buvo aukščiausias nuo 2017 m. pradžios ir sudarė 102,1 kv. m (2017.01 IV ketv. – 85,84 kv. m). Taip buvo dėl labai sparčiai augusio darbo užmokesčio, kurio augimo būsto kainos nepralenkė. Tačiau kristi ėmė pradėjus augti „Euribor“ ir į „dugną“ nusirito su jo aukščiausia verte – pernai metų antroje pusėje.

Nuo aukščiausios savo reikšmės rugsėjį, 4,143 punkto „Euribor“ bazinė 6 mėn. palūkanų norma sausio gale sumažėjo iki 3,873 proc. Palūkanas būsto paskoloms jau ėmė mažinti ir komerciniai bankai, o tai leidžia manyti, kad nuo būsto „įperkamumo dugno“ jau atsispyrėme. Ir tai – pozityvus ženklas pirkėjams.

Pavyzdžiui, vien eliminavus „Euribor“ įtaką (vertinant, kad šis rodiklis lygus nuliui), būsto įperkamumas dviem žmonėms Vilniuje 2023 m. gale būtų siekęs net 89,37 kv. m ir būtų didesnis nei 2017 m.

Grafikas nr. 2: Įperkamumas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje 2021K1–2023K4 („Citus“ duom.). Grafikas Infogram platformoje:

Bankų konkurencija ėmė augti sumažėjus būsto paskolų klientų skaičiui. Taip yra todėl, kad plėtotojų ir bankų aktyvumo ciklai „prasilenkia“ per projekto plėtros laikotarpį: pirkėjams preliminariuosius sandorius su plėtotojais sudarius projekto statybų pradžioje, į bankus dėl paskolos jie kreipiasi projektui pasiekus reikiamą baigtumo stadiją, prieš notarinius sandorius. Todėl dabar bankai pradeda jausti sumažėjusį klientų srautą, kurį plėtotojai pajuto dar 2022-aisiais, ir šiemet jau matome iki 1,5–1,6 proc. lygio sumažėjusias bankų būsto paskolų maržas.

Paskutinius 10–15 metų perkamo būsto plotas palaipsniui mažėja. (...) Nauji būstai projektuojami vis efektyvesnio suplanavimo, o turima erdvė paskirstoma racionaliau.

 

Įperkamumo skaičiavimai – daugiau perspektyvų

„Citus“ analitikai, skaičiuodami įperkamumo indeksą, įvertino ir kitas prielaidas: pavyzdžiui, kiek kvadratinių metrų būsto gali įpirkti vienas žmogus, su paskola perkantis būstą.

Vilniuje, tokiu atveju, vienas pirkėjas gali įpirkti 29,04 kv. m ploto būstą, Kaune – apie 32 kv. m, Klaipėdoje – 34,68 kv. m. Tokio ploto būna 1–1,5 kambarių butai, o 35 kv. metruose gali tilpti ir 2 kambariai.

Būsto plotas mažėja, taigi, santykinis įperkamumas išlieka

Akivaizdi ir dar viena tendencija. Paskutinius 10–15 metų perkamo būsto plotas palaipsniui mažėja. Iš vienos pusės, taip yra todėl, kad auga jo kaina. Tačiau žmonėms būstą ėmus keisti dažniau (Lietuvoje, vidutiniškai, kas 7–8 metus), jis perkamas pagal poreikius, o ne visam gyvenimui. Todėl stengiamasi neįsigyti perteklinių kvadratinių metrų, kurie nebus išnaudoti. Be to, nauji būstai projektuojami vis efektyvesnio suplanavimo, o turima erdvė paskirstoma racionaliau.

„Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30–40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių. Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą“, – teigė „Citus“ atstovė.

Jau artimiausiu metu įperkamumas turėtų gerėti

Lietuvos ekonomikos perspektyvas šiems metams ekonomistai piešia optimistines ir tai džiugina. Pasak Finansų ministerijos, kurios prognozės yra santūresnės nei Lietuvos banko, numato 1,7 proc. metinį BVP augimą, 7,6 proc. vidutinio bruto darbo užmokesčio (DU) prieaugį ir nedidėjantį nedarbą. Ne itin džiugina tai, kad didžiąją dalį darbo užmokesčio augimo sudarys minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, o tai turės mažą įtaką šiuo metu galintiems įpirkti būstą. Tikėtina, realusis DU augimas dėl sulėtėjusios ekonomikos potencialiems būsto pirkėjams bus žemesnis.

Globaliame neapibrėžtume, panašu, judame „minkštojo“ ekonomikos nusileidimo kryptimi, todėl, pavykus, kaip numatyta, suvaldyti infliaciją, augant darbo užmokesčiui ir mažėjant „Euribor“ normai, įperkamumas taip pat gerės.

Pagal šiandienes „Citus“ analitikų prognozes, artimiausiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas gali imti sparčiau karpyti palūkanas ir šių metų viduryje „Euribo“ galėtų nusileisti iki 3,05 proc. žymos. Tikėtina, kad realusis darbo užmokestis per tą laiką reikšmingai nepasikeis, bet ir būsto kainos išliks esamame lygyje. Tokiu atveju vien dėl „Euribor“ sumažėjimo dviem žmonėms su paskola įsigyjamo būsto įperkamumas Vilniuje galėtų išaugti iki 61,18 kv. m, Kaune – iki 67,37 kv. m, o Klaipėdoje – 73,07 kv. m.

Grafikas nr. 3: Būsto įperkamumo dinamika Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, ir prognozė 2024 K2 („Citus“ duom.):

„Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje įperkamumas, deja, yra linkęs prastėti. Tai ypač galioja sostinėse. Augant ekonomikai, gyvenimo komfortui, miestuose daugėjant gyventojų skaičiui, būstas yra linkęs brangti. Nei Vilnius, nei Kaunas ar Klaipėda nėra guminiai: miestams tankėjant mažėja sklypų pasiūla, todėl jie brangsta, auga reikalavimai būstui, pirkėjų lūkesčiai, brangsta statybos. Sparčiau augant atlyginimams, įperkamumas gali laikinai pagerėti, tačiau gali pasikeisti kitos sąlygos, tad būsto įsigijimas gali tapti problematiškesnis. Pakanka pažiūrėti į kitų Europos šalių sostines, kad suprastume, kokia linkme judame ir kur galime atsidurti po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų“, – aiškino ekspertė.

Pavyzdžiui, Varšuvoje įperkamumas yra maždaug 10 proc. prastesnis, Londone – 40 proc., Frankfurte – net 80 proc.

„Revolut“ yra tas inovatyvus žaidėjas, kuris teiktų, kaip suprantu, labiau technologija pagrįstą būsto paskolų sprendimą. Ar vienas „Revolut“ padarytų didžiulį proveržį? Nemanyčiau. Nemanyčiau, kad tai vyktų labai greitu metu“, – interviu portalui 15 min“ sakė Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, šis tarptautinis žaidėjas Lietuvą mato kaip tam tikrą šios paslaugos plėtros pradžią visoje euro zonoje: „Turint omenyje, kad „Revolut“ veikia per visą Europą, matytume, kas ta sėkmė čia, Lietuvoje, galbūt turėtų įtakos jo planams platesnei plėtrai kitose šalyse“.

Vis dėlto, nepriklausomai nuo „Revolut“ paskolų apimčių Lietuvoje, G. Šimkus teigė matantis tam tikrą pozityvų žingsnį teisinga kryptimi didinant konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje.

„Revolut“ pernai gruodį pranešė netrukus teiksianti būsto paskolas, o Lietuva turėtų būti tarp pirmųjų šalių. Visoje Europoje veikiančio ir Lietuvoje banko licenciją turinčio „Revolut Bank“ Kreditų skyriaus vadovas Darius Klimas tuomet sakė, kad būsima paslauga turėtų būti skaitmeninė.

Anot bendrovės, dar ne aišku, nuo kada ir kur bus teikiamos būsto paskolos. „Revolut Bank“ Lietuvoje jau teikia vartojimo paskolų ir kredito kortelių paslaugas.

„Šiuo metu žmonės patiria tam tikrų iššūkių, susijusių su didėjančiomis palūkanomis ir tai yra neišvengiama ir objektyvi pasekmė tam tikrų ekonomikos ir infliacijos pokyčių pastaruoju metu“, – žurnalistams Molėtuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

„Mes siūlome į šį dalyką žiūrėti plačiau – kaip žinote, yra mano iniciatyva dėl šeimos lengvatų, mokesčių lengvatų, papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio už šeimoje auginamus vaikus. Būsto lengvata taip pat galėtų būti svarstoma, tačiau sistemiškai reikėtų žiūrėti į šitą problemą“, – kalbėjo prezidentas.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti opozicijos teiktos GPM įstatymo pataisos, kuria siūlyta numatyti lengvatą už sumokėtas būsto paskolų palūkanas.

Valstybės vadovas Seimo rudens sesijoje žada pateikti GPM įstatymo pataisą, įvedant papildomą NPD už vaiką, nepriklausomai nuo tėvų pajamų pobūdžio. Tuo pačiu Prezidentūra nesiūlo atsisakyti vaiko pinigų.

Lengvata valstybės biudžetui galėtų kainuoti 50–60 mln. eurų per metus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė šį siūlymą vadino populizmu ir siejo su artėjančiais rinkimais. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad Prezidentūros siūlymas būtų „gręžiojimasis atgal“ ir tai nebūtų prasminga, be to, brangiai kainuotų.

Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat teigė, kad norint priimti prezidento pasiūlymą reikėtų rasti būdų didinti biudžeto pajamas.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti tokios opozicijos teiktos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos: už buvo 52 Seimo nariai, prieš balsavo 41, o susilaikė 19. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

„Svarbu, kad judėtume į priekį ir spręstume šimtų tūkstančių gyventojų problemą“, – pristatydamas Seimui pataisas teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys. 

„Tai, ką darote yra gudravimas, nes teigiate, kad tos lėšos bus paimtos iš solidarumo mokesčio, bet tokios įmokos įstatymas nenumato tokio lėšų panaudojimo“, – posėdyje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

„Kas bus 2024 metais kitaip, kad ta pataisa turėtų galioti tik vienerius metus? Tada palūkanos staigiai nukris? – pridūrė premjerė.   

Pakeitimai inicijuoti Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.   

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti daugiau negu 100  mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūlyta kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.  

Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.

„Mes gana skeptiškai vertiname“, – Seime žurnalistams teigė Seimo vadovė, komentuodama ketvirtadienį Seimui teikiamą iniciatyvą.

„Žinome, išklausysime tą projektą, užduosime klausimus, neabejoju, kad jų daug bus dėl projekto. Bet gana skeptiškai vertiname, gana rezervuotai šį pasiūlymą“, – pridūrė ji. 

Pasak pataisų iniciatoriaus „darbiečio“ Vytauto Gapšio, jeigu per metus būtų sumokama 1 tūkst. eurų palūkanų, būtų galima susigrąžinti dalį jų – apie 200 eurų. 

„Žmonėms augančių palūkanų fone būtų pagalba – viena įmoka galėtų sugrįžti“, – Seime žurnalistams teigė V. Gapšys.

GPM įstatymo pataisa, pasak jo, inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją.  

Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.   

Tokia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms.

„Nuo valdančiųjų labiausiai priklausys, kiek šis projektas turi šansų peržengti pateikimo ribą“, – išvakarėse Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Seimas komitetą buvo įpareigojęs apsvarstyti problemą dėl ECB didinamų bazinių palūkanų ir jų įtakos paskolas paėmusiems gyventojams, tačiau trečiadienį nutarta to nedaryti – komitetas lauks, ką tuo klausimu pasiūlys Lietuvos bankas ir Vyriausybė. 

V. Gapšys įsitikinęs, kad Seimui net ir nepradėjus diskusijų valdžia ras išeitį, kaip padėti gyventojams.   

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.

Tokia pataisa Seime inicijuojama Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant  paskoloms.

Parašus dėl tokio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo pavasarį rinko iniciatyvinė grupė, bet jai nepavyko rasti 50 tūkst. žmonių, kurie būtų parėmę tokios lengvatos idėją. 

Pataisos autoriai sako, kad, preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

Balandį Seimas jau nepritarė opozicijos siūlymui dalį naujo laikino bankų solidarumo įnašo skirti padidėjusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti.   

Seimas, be kita ko, vieno pataisų iniciatoriaus „darbiečio“ Vytauto Gapšio prašymu antradienį įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą apsvarstyti problemą dėl ECB didinamų bazinių palūkanų ir jos įtakos paskolas paėmusiems gyventojams. Už tai balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 40.    

„Tai bus diskusija, nes jos yra vengiama“, – BNS teigė V. Gapšys. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė BNS sako, kad problema bus svarstoma, tačiau jis pabrėžė, kad ji jau sprendžiama – išeitį, kaip paskolų „palūkanas fiksuoti į ateitį“, siūlo Lietuvos bankas.

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių.

 

„Lietuvos bankas kalba apie visiškai kitokio produkto pasiūlą, kuris išeitų už penkerių metų ribos. Nes ir dabar galima fiksuoti iki penkerių metų“, – tvirtino M. Lingė.

Komiteto vadovas pabrėžė, kad daug pasako faktas, jog nebuvo surinkta pakankamai gyventojų parašų už GPM lengvatos grąžinimą: „Tai reiškia, visuomenėje nesulaukė reikiamo palaikymo“.

M. Lingė BNS anksčiau yra sakęs, kad nederėtų kurti lūkesčio, jog atsakomybė dėl kintančių palūkanų augimo turėtų prisiimti visi mokesčių mokėtojai.

Pasak M. Lingės, būsto paskolas turi 16 proc. šalies gyventojų, o jų naštos mažinime dalyvautų visi mokesčių mokėtojai. 

Dalis gyventojų ir dabar gali apmokestinamąsias pajamas susimažinti atimdami palūkanas už vieną būsto kreditą, paimtą iki 2009 metų, iki kada galiojo GPM lengvata.   

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė antradienį sakė, kad ECB ir toliau didinant bazines palūkanų normas politikai turėtų ieškoti galimybių padėti papildomų išlaidų dėl to patiriantiems gyventojams. Jos teigimu, geriausia pagalba – gyventojų pajamų didinimas, tačiau Seimas ir Vyriausybė gali siūlyti ir kitus sprendimus.