„Būsto valda“ rūpinasi teritorijos priežiūra, reikiamais namo remonto darbais, bet į akis krenta sumos, kurias už atliktus darbus pateikia jų samdomos įmonės, – stebėjosi kaunietė. – Paskutinis jų geras darbas buvo nedidelis gyventojo balkono remontas, kuris kainavo 1 330,50 euro. Medžiagų kaina – 200,74 euro, o darbo vertė – 1 129,76 euro! Balkoną tikrai reikėjo sutvirtinti dėl visų saugumo, bet suma yra neadekvati atliktiems darbams.“

Anot Piliakalnio g. 11 gyvenančios moters, skelbimų lentoje buvo pakabinta informacija, kad preliminariai už balkono remontą reikės susimokėti 1,5 tūkst. eurų. Suma už atliktus darbus buvo išdalyta visiems gyventojams – butų, anot pašnekovės, šiame name yra maždaug 100.

„Tvarkė kaimyno, o ne bendro naudojimo balkoną, bet pagal įstatymą priklauso sumokėti visiems namo gyventojams, nes tai – dėl visų saugumo. 20 kv. m patalpos savininkui teko sumokėti apie dešimt eurų, tad normaliam butui tenkanti suma nėra milžiniška. Paskaičiuota, kad darbai kainuos 1 500 eurų ir ta suma buvo išdalyta visiems butams, nors realiai sąmata yra vos daugiau nei 1 300 eurų. Tai kur dingo 200 eurų? Jie tikriausiai pamiršo perskaičiuoti sąskaitą, nes mums paskaičiuota 1 500 eurų? – klausė moteris. – Kai pamačiau balkono remontą, paprašiau „Būsto valdos“ visų sąskaitų, sąmatų ir nuotraukų, nes smulkmeniškų sąmatų jie gyventojams nesiunčia – ir gavau dokumentą, kad atliktų darbų vertė – 1 330, o ne 1 500 eurų. Gudru.“

Pašnekovė teigia, kad šia istorija dalijasi dėl to, kad gal ji padės žmonėms labiau atkreipti dėmesį, už ką jie moka pinigus.

Priskiriamas sudėtingiems darbams

Įmonės „Būsto valda“ vadovas Rokas Drasutavičius „Kauno dienai“ teigė, kad balkono remonto darbai priskiriami brangiems ir sudėtingiems darbams – jiems atlikti reikia specifinių žinių, kruopštumo, laiko.

„Dirbti aukštyje gali tik specialiai apmokytas personalas, vienu metu – du darbuotojai, jie turi turėti reikalingus pažymėjimus. Tokiems darbams nesirenkame pastolių dėl kurių kaina tik dar labiau padidėtų – darbuotojai naudoja apraišus, taip siekiame taupyti gyventojų lėšas. Didžiausią remonto kainos dalį sudaro būtent tvirtinimo darbai, juos atlikti užtruko penkias darbo dienas. Pačios medžiagos nėra itin brangios, todėl bendra suma padidėja dėl žmogiškų išteklių“, – sakė R.Drasutavičius.

Jo teigimu, buvo atlikti šie darbai: demontuotas nestabilus turėklas ir jo dalys; laštakio zonoje išardytas betonas; demontuotas senas ir įrengtas naujas, pagal specifinius matmenis iš anksto užsakytas ir užbetonuotas laštakis; atlikti turėklo tvirtinimo, virinimo darbai; turėklas apdirbtas abrazyvinėmis medžiagomis, jis nugruntuotas, nudažytas; aptaisyta profiliuota skarda.

„Pirminė darbų sąmata siekė 1,5 tūkst. eurų, tačiau, kadangi darbai vyko sklandžiai, be trukdžių, darbų kainą sumažinome iki 1 330 eurų. Į šią sumą yra įtraukta ir dalis panaudotų medžiagų“, – teigė „Būsto valdos“ vadovas. Anot jo, prieš imantis darbų, likus trims savaitėms iki jų pradžios, gyventojai buvo informuoti skelbimu laiptinėje – jame buvo nurodyta preliminari planuojamų atlikti darbų suma.

Atsainiai tvarko laiptinę

Pasipiktinusi daugiabučio administratoriaus „Būsto valdos“ darbu prieš kelias dienas į „Kauno dienos“ redakciją kreipėsi viena Pakraščio gatvės namo gyventoja. Moteris tikino pavargusi nuo siunčiamų darbuotojų imituojamos veiklos, už kurią, anot jos, žmonės moka nemažus pinigus.

„Galėčiau pasakoti ir pasakoti. Tai jie pakeičia groteles prie laiptinių ir paskaičiuoja už jas, kaip už duris, tai lupa nepaaiškinamus pinigus už trūkusio vamzdžio remontą. Bet šį kartą noriu papasakoti apie namo ir laiptinių tvarką. Jau kurį laiką stebiu valytoją. Jei ne pildoma lentelė pirmame aukšte ant durų, tikrai nesuprasčiau, kad ji buvo atėjusi, – Moteris piktinosi, ne tik dulkių kamuoliais, kurie lieka gulėti kampuose ar kramtomosiomis gumos gniužulais ant palangių. – Ne kartą mačiau, kaip su vienu kibiru vandens valytoja išplauna visą laiptinę nuo penkto iki pirmo aukšto. Ar jums tai atrodo normalu? Ypač dabar, kai dėmesys švarai turėtų būti prioritetas.“

Imitavo barstymą

Mokestį už laiptinės valymą, „Būsto valda“ kiekvienam butui skaičiuoja pagal jo plotą. Į redakciją besikreipusiai moteriai ši paslauga kiekvieną mėnesį atsieina kiek daugiau nei 6 eurus.

„Nuo vieno aukšto gaunasi kažkur apie 15 eurų. Nuo laiptinės – apie 75 eurus. Papildomai mokame dar ir už teritorijos priežiūrą“, – miestietė netrukus papasakojo, kas prieš kelias dienas perpildė jos kantrybės taurę.

Pro langą išvydusi sunkvežimį su smėlio kalnu ir iš jo lipančius darbininkus su kastuvais, gyventoja apsidžiaugė, kad galų gale bus pabarstytas laiptinių link išsišakojantis takas, ant kurio klupo ir ji pati, ir atsitiktiniai praeiviai. Deja, jau po kelių minučių kiemas buvo tuščias. Darbininkų nei kvapo, smėlio ant tako – taip pat. Tik toje vietoje, kur stovėjo sunkvežimis buvo palikta sunkiai įžiūrima smėlio krūvelė.

„Kai kalba apie vyresnio amžiaus žmones, sako, kad jiems žvyras iš vienos vietos byra. Tai vaizdas po „Būsto valdos“ darbininkų apsilankymo mūsų kieme, buvo labai panašus. Man sunku suvokti, kaip galima taip mulkinti žmones?“, – neatlyžo Pakraščio gatvės gyventoja.

Tai jie pakeičia groteles prie laiptinių ir paskaičiuoja už jas, kaip už duris, tai lupa nepaaiškinamus pinigus už trūkusio vamzdžio remontą.

Atsakė operatyviai

Po tokio akibrokšto moteris iškart susisiekė su daugiabučio administratoriumi. Atsakingas asmuo ją patikino, kad laiškas bus perduotas namo vadybininkui. Jau kitą dieną moteris sulaukė atsakymo, kad į kiemą atvykę darbininkai iš naujo pabarstys pėsčiųjų takus ir įėjimus į laiptines. Laukti ilgai nereikėjo – netrukus po to, kai gavo atsakymą, kieme moteris išvydo du darbininkus su kastuvais.

„Šįsyk buvo be sunkvežimio, o su dviem kibiriukais. Pabarstė daugiau nei prieš dieną. Tik tas jų darbas labiau priminė darbą dėl „varnelės“ popieriuose, o ne dėl naudos žmonėms, – Pakraščio gatvės namo gyventoja neslėpė pykčio dėl tokios daugiabučio administratoriaus nepagarbos žmogui. – Savo puslapyje jie rašo, kad rūpinasi daugiabučių technine priežiūra ir eksploatavimu, teritorijos valymo darbais, remonto darbų organizavimu, šilumos ūkio priežiūra, avarijų likvidavimu, pastato apskaitos ir techninės dokumentacijos, žurnalų tvarkymu, bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymu, atliekamų darbų kontrole, Tačiau, panašu, kad juos kiekviename žingsnyje reikia kontroliuoti, nes mausto ir mausto.“

Pranešimą apie Vokiečių g. 61 name įlūžusią vidinę pertvarą ugniagesiai gelbėtojai gavo šiek tiek po 10 val. Nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad keturių butų name tarp namo pirmo aukšto ir rūsio nuvirto vidinė pertvara.

Vonios patalpa naudotis nėra galimybių.

„Buvo įgriuvusi vieno buto vonios grindų gelžbetoninė perdanga tarp buto ir rūsio 2,5 kv.m. plote. Grindys vonioje laikosi ant medinių sijų ir grindinių lentų, yra įlinkusios, vonios patalpa naudotis nėra galimybių“, – rašoma Kauno PGV paros įvykių suvestinėje.

Tarnybos specialistai patikslino, kad namo gyventojai evakuoti nebuvo, tačiau vonia kol kas naudotis negalima. Ką toliau daryti dėl lūžusios pertvaros? PGV gyventojams pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę bei į namą administruojančią bendrovę „Būsto valda“.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Namas statytas 1935 metais. Baiminamasi, kad ir kitos perdangos nelūžtų ir neįvyktų didesnė nelaimė.

Portalas dėl minėto Vokiečių g. namo klausimus uždavė tiek miesto savivaldybei, tiek „Būsto valdai“. Miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad buvo nuvykę į vietą apžiūrėti situacijos. Specialistai patvirtino, kad įgriuvo vonios kambario gelžbetoninė grindų perdanga. Ji ištrupėjo į rūsį, kuris yra negyvenamas. Be to, miesto atstovai pažymėjo, kad namas yra privatus ir administratorius jau sprendžia šią problemą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Namą administruojančios „Būsto valdos“ vadovas Rokas Drąsutavičius portalui kauno.diena.lt pateikė komentarą dėl šios situacijos.

„Visų pirma, norime nuraminti, kad situacija nėra kritinė, name gyventi ir vonios patalpa naudotis kol kas yra saugu. Apie tai jau informavome namo gyventojus, taip pat visiškam žmonių saugumui užtikrinti vos gavę pranešimą apie įvykį statramsčiais laikinai sutvirtinome patalpas, uždengėme skylę vonios grindyse.

Mūsų patyrusių partnerių UAB „Įraža“ statinio ir projekto ekspertas Jurgis Ražaitis su komanda iš karto po įvykio apžiūrėjo ir įvertino įvykio vietą, detalios jų išvados laukiame kitą savaitę, tuomet kreipsimės į rangovus ir atliksime remonto darbus.

Jau dabar galime pasakyti, kad name reikės keisti perdangą bei laiptus, apie tai, turėdami ekspertų išvadą, išsamiai informuosime gyventojus.“

Klasikinis apsileidimas

Atokiau nuo judrios A.Juozapavičiaus gatvės esantis namas, pažymėtas 48B numeriu, mena senus caro laikus. Nors raudonų plytų statinys nėra saugomų paveldo objektų sąraše, tačiau teritorija priskiriama paveldinei zonai. Vis dėlto paminėtos detalės neturi įtakos, kad namui būtų skiriamas deramas dėmesys.

Namo gyventojai jau tiksliai nė nepamena, ar patys pasirinko, ar kažkas parinko, kad jų namą administruotų „Būsto valda“. Gyventojų ir namą administruojančios įmonės draugystė, ne tik nedžiuginusi, bet nuvylusi, truko daugiau nei dešimtmetį.

„Turime gražų namą, tačiau byrantį ir apleistą, leisiu sau pasakyti, per klasikiniu tapusį būsto administratoriaus apsileidimą ir visišką nebendravimą su bendruomene“, – pasakojo šiame name gyvenantis Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Justinas Kisieliauskas.

Kad tai nėra tušti žodžiai, gyventojai rodo į prie namo esantį „šedevrą“ – apsauginę tvorelę, kuri gyventojams kainavo beveik 700 eurų. Sukežęs stogas, žiedadulkėmis, lapais, kitais nešvarumais užsikimšę lietvamzdžiai tapo puikia terpe berželiams augti.

Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog prižiūrimi, valomi lietvamzdžiai būtų prailginę namo gyvenimą, kuris pamažu nuo pastogės ėmė byrėti ant asfalto. Pasak gyventojų, „Būsto valda“ suskaičiavo, kad stogo pakeitimas gyventojams atsieitų apie 80 tūkst. eurų. Suma nemenka, o mokėti reikėtų iš karto.

„Mūsų namo bendruomenė neturi galimybės to padaryti. Suma didelė, o didžioji namo gyventojų dalis yra vyresnio amžiaus ir pinigai kišenių tikrai nedrasko. Tada nusprendėme, kad gal mums pavyktų stogą pakeisti ir namo būklę pagerinti imantis renovacijos“, – pasakojo J.Kisieliauskas.

Paaiškėjo, kad viskas yra gana komplikuota, tačiau labiausiai komplikuotas, anot gyventojų, buvo bendravimas su „Būsto valdos“ vadybininkais.

Spjovė į poreikius

Carinio namo gyventojai tikina neradę bendros kalbos nė su vienu „Būsto valdos“ paskirtu namo vadybininku. Priežastis buvo labai gyvenimiška – vadybininkai dažnai keitėsi.

„Aš į šitą namą atsikrausčiau prieš gerus penkerius metus. Vien per šį laiką keturis kartus keitėsi namo vadybininkai. Kiekvienas jų turėjo iš naujo susipažinti su situacija. Dažniausiai susipažindavo ir dingdavo arba neparodydavo didelio noro nuveikti kažką naudingo. Ne mes inicijuodavome tuos vadybininkų pakeitimus. Tai sąlygojo darbuotojų kaita įmonėje“, – stebėjosi dėstytojas.

Vis dėlto kai kurie žingsniai buvo žengti renovacijos link. „Būsto valda" pristatė projektą. Gyventojai vylėsi pildysiantys paraišką dėl paramos renovacijai.

Tačiau susitikimai su administratoriumi dėl renovacijos esą vykdavo komplikuotai. „Iš esmės būdavo visiškai neįsiklausoma į mūsų nuomonę. Galų gale jie priėmė sprendimą, kad šio namo iš išorės negalima apšiltinti. Vadinasi, bus šiltinama iš vidaus. Kiekviename bute lauko sienos apšiltinimas būsiąs 10 cm storio“, – tęsė J.Kisieliauskas.

Įdomiausia, kad per renovaciją namo fasadas vis tiek nebūtų tvarkomas.

Gyventojai tvirtino ne kartą sakę, kad toks renovacijos planas jiems netinka. Aiškinimai, kad butuose griaus, keis vamzdynus gyventojus nugąsdindavo. „Jie neįvardijo, per kiek būtų atlikti darbai. Nieko normaliai nepaaiškino. Įdomiausia, kad per renovaciją namo fasadas vis tiek nebūtų tvarkomas. Jis liktų toks byrantis, koks yra šiuo metu“, – „Būsto valdos“ profesionalumu abejojo kita namo gyventoja Indrė Paludnevičiūtė.

„Mes buvome stumiami į tokią padėtį, kad neturėdami pinigų negalime remontuoti stogo, tačiau renovuoti namą iš vidaus neva turėtume. Tačiau mums didžiausią rūpestį kėlė būtent stogas ir namo fasadas“, – kaimynę papildė J.Kisieliauskas.

Gyventojai tvirtina kalbėję su keliais ekspertais dėl namo šiltinimo iš vidaus. Paaiškėjo, kad sienos tokios storos, kad iš esmės jų net nereikia šiltinti. „Šiltinimas iš vidaus būtų tuščias pinigų švaistymas, kad įvykdytų kažkokius teorinius punktus. Gyventojų poreikiais administratorius nesirūpino“, – įsitikinę kaimynai.

Šimtai už menkniekį

Tuo metu, kaip prisiminė gyventojai, eilinį kartą keitėsi namo vadybininkas. Naujasis rodė išskirtinį dėmesį ir negailėjo kritikos pirmtakui už tai, kad neklausė gyventojų pastebėjimų, ragino viską daryti iš naujo, žiūrėti, tartis. Buvo žadama aiškintis, kreiptis į Kauno savivaldybę ir klausti, kaip tokiu išskirtiniu atveju, dėl namo savitumo, reikėtų jį renovuoti.

Tačiau kalbos liko kalbomis. Gyventojai skundėsi, kad ir vėl jų balso niekas  neišgirdo, o tuo metu ėmė byrėti plytos, nes stogas sukiužęs, lietvamzdžiai užsikišę arba kiauri.

„Mes pasakėme, kad byra plytos, kad gali sužaloti žmones. Ir gavome apsauginę tvorelę, užuot siūlytų ūkiškus sprendimų variantus“, – į jau anksčiau pristatytą šedevrą – tvorelę – mostelėjo J.Kisieliauskas.

„Būsto valda“ suskubo saugoti gyvybes ir įtaisė gyventojams tvorelę. Aptvėrimą įkainojo 292 eurais. Per kažkiek laiko menkavertė tvora apgriuvo. Tada nė neatsiklausę gyventojų esą prikalė kelis naujus pagaliukus ir įkainojo 378 eurais. Nesunku įsitikinti, nes renovuojant tvorą, paliktos senos lentos, kurios gerokai tamsesnės nei tos, kurias sukalė šiemet, tačiau antrojo patvarkymo sąmata pranoko pirmąją. Darbų sąmatos skaičiavimas liko „Būsto valdos“ paslaptimi.

„Manau, kad tą tvorą renovuoti suskubo todėl, kad mes nutarėme pereiti pas kitą būsto administratorių. Turbūt reikėjo išsimušti kažkiek pinigų, tai nusprendė patvarkyti tai, ko neįmanoma suremontuoti“, – svarstė namo gyventojai.

Viena namo gyventoja neapsikentė ir kreipėsi į Kauno savivaldybės administracijos direktorių, kuris perdavė raštą už šiuos reikalus atsakingam skyriui. Atsakymas gyventojus šokiravo.

„Mums pasiūlė išsikviesti nepriklausomą auditorių. Prašiau, kad perskaičiuotų mums pateiktą sąskaitą ir štai – tavo auksinė tvorelė – tu ir rūpinkis. Auditas už gražias akis mums nieko neperskaičiuos. Vadinasi, tvoros vertė išaugs dar labiau. Tuo viskas ir baigėsi“, – vienas kitą pildė kaimynai.

Universiteto dėstytojas juoko dėlei suskaičiavo, kad „Būsto valdos“ darbuotojas, darydamas šią auksinę tvorelę, uždirbo daugiau, nei jis universitete dėstydamas studentams – 70 eurų per valandą.

Kai susidaro kokia nors kritinė situacija, mes paskambiname, jie atvažiuoja ir nudžiugina mus tvorele iš atliekų už auksinius pinigus.

Atviros patyčios?

Dar viena dėmesio verta situacija – namo kaminas. Antrame aukšte esančio buto šeimininkas pamatė, kad per lubas skverbiasi vanduo. Jis kreipėsi į administratorių paaiškindamas, kad greičiausiai per stogo plyšius aplink kaminą bėga vanduo. Administratorius atvažiavo ir sutaisė, tik ne tą kaminą, bet kitą.

Pastarasis yra virš namo laiptinės ir niekam jokių rūpesčių nekėlė. Tačiau už ne tą sutaisytą kaminą „Būsto valda“ gyventojams vis tiek išrašė sąskaitą už atliktus darbus. 1533 eurų suma buvo nuskaityta nuo gyventojų kaupiamųjų lėšų sąskaitos.

„Visas jų bendradarbiavimas su mumis yra kasmėnesinis lėšų nuskaitymas. Kai susidaro kokia nors kritinė situacija, mes paskambiname, jie atvažiuoja ir nudžiugina mus tvorele iš atliekų už auksinius pinigus“, – pasipiktinimo neslėpė J.Kisieliauskas.

Dar viena detalė išryškėjo karantino metu, kai Vyriausybės sprendimu buvo pavesta dezinfekuoti laiptines. „Atvažiavo, dezinfekavo ir tada pakabino skelbimą. Tačiau dezinfekuota buvo tik viena laiptinė, o mokestį už atliktą dezinfekavimą padalijo trijų namo laiptinių gyventojams. Pranešiau telefonu ir parašiau, kad nebuvo atlikta paslauga kitose laiptinėse“, – pasakojo namo gyventoja Indrė.

Gyventojus pasiekė formalus atsakymas, esą laiptinės buvo užrakintos. Daugiabutis Kaune ne vienas, tai kaip tada tvarkosi kitų daugiabučių administratoriai? Verkia prie durų, kad negali sąžiningai atlikti savo darbo ar ploja katučių, kad kliūtis leidžia jiems nieko nedaryti?

„Aš net jaučiau atvirą tyčiojimąsi iš mūsų. Tik atsikraustęs ir ėmęs domėtis, kaip ir ką čia galima pagerinti, išgirdau vieno garsaus asmens pamėgtą frazę – esą eina čia visokie ir skundžiasi. Sakiau, kad jei skundžiasi, veikiausiai yra dėl ko, bet rasti dialogo vis dėlto nepavyko“, – apgailestavo J.Kisieliauskas.

Ragina, bet nepadeda

Carinio namo gyventojai pasiūlė ekskursiją po gana didelį šalia namo esantį kiemą. Krūmokšniai ir žolės slėpė į šiukšlyną virstantį kiemą. Gyventojai neslėpė buvę raginami tvarkytis, tačiau vienas per kitą aiškino, kad paskaičiuoto sutvarkymo kaštai buvę kosminiai. Pasak gyventojų, padėti jiems nesiteikė ir seniūnija.

Šančių seniūnijos vyr. specialistė Alnora Bagdonienė patvirtino, kad teritorija prie A. Juozapavičiaus pr. 48B yra žinoma. Esą daug metų Šančių seniūnija stengiasi priversti gyventojus tvarkytis.

A.Bagdonienė pateikė „Kauno dienai“ susirašinėjimą su gyventojais ir „Būsto valda“ nuo 2016 metų. Iš susirašinėjimo matyti raginimai ir gyventojų prašymai, aiškinimai.

Namo gyventojai nenori tvarkytis patys, bet nenori ir mokėti pinigų už sutvarkymą.

„Namo gyventojai nenori tvarkytis patys, bet nenori ir mokėti pinigų už sutvarkymą“, – tęsė Šančių seniūnijos specialistė.

Tvarką galima vertinti dvejopai, todėl, kad kelis metrus aplink namą gyventojai gražiai susitvarkę, akį džiugina išpuoselėti gėlynai, žaliuoja tujos, kiti augalai. Tačiau savivaldybės pažymėta kačių maitinimo vieta apaugusi žolėmis. Pasak gyventojų, niekas čia tų kačių nemaitina, nes dar labiau suvešėjus žolynams užrašo praktiškai nesimato.

„Nuo 2020 metų vasario A. Juozapavičiaus pr. 48B administratorius yra bendrovė „Kauno butų ūkis“. Šančių seniūnija kreipėsi į naująjį administratorių dėl prievolės tvarkyti teritoriją prie daugiabučio, esančio A.Juozapavičiaus pr. 48B. „Kauno butų ūkis“ artimiausiu metu numatė teritoriją tvarkyti.

Šiuo metu, kiek žinoma Šančių seniūnijai, yra rengiama žemės nuomos sutartis. Kai ji bus pasirašyta, seniūnija neatmeta galimybės žemės sklypą įtraukti į apleistų žemės sklypų sąrašą ir apmokestinti padidintu tarifu.

Abstraktūs aiškinimai

„Būsto valda“ atsakyti į „Kauno dienos“ klausimus patikėjo viešųjų ryšių specialistui, kuris pateikė „Būsto valdos“ vadovo Roko Drąsutavičiaus žodžius.

„Būsto valdos“ vadovas patikslino esą namo vadybininkai per ne vienerius namo administravimo metus buvo keičiami tik du kartus. „Nepriklausomai nuo pastatą administruojančio žmogaus, mes visada stengiamės užtikrinti nuoseklų ryšio ir bendradarbiavimo su namo gyventojais palaikymą“, – atsakyme „Kauno dienai" pateiktas R.Drąsutavičiaus atsakymas.

Neatsakytas liko klausimas, kodėl „Būsto valda“ remontavo ne tą kaminą, kurio prašė gyventojas. Nurodyta, kad „vienas iš kaminų buvo avarinės būklės, o nuo jo kritusios plytos padarė žalą stogo dangai, dėl ko lyjant buvo gadinamos gyventojų butų patalpos. Kadangi kaminas priskiriamas prie bendros viso namo infrastruktūros, išlaidos jo remontui buvo paskirstytos visiems butų savininkams“.

Nei „Būsto valdos“ vadovas, nei atsakymus išdėstęs specialistas nepaaiškino apsauginės tvorelės, gyventojams kainavusios beveik 700 eurų, kaštų.

„Apsauginė tvorelė pirmą kartą kartu su apsauginiu stogu buvo suremontuota 2018 m. Kadangi po kurio laiko tvorelė buvo apgadinta ir aplaužyta, o avarinės būklės parapetas, kuris yra neremontuojamas gyventojų pageidavimu, kelia nelaimingų atsitikimų grėsmę, seniūnijos nurodymu buvo atlikti papildomi tvorelės remonto darbai“, – išdėstyta atsakyme „Kauno dienai“.

Tiesa, gyventojai priminė, kad tikėjosi galimybės stogą remontuoti išsimokėtinai, tačiau „Būsto valda“ esą nesutiko, priskirdama tai mažos apimties darbams. 80 tūkst. eurų – maža apimtis? Šito „Būsto valda“ „Kauno dienai“  nesiteikė paaiškinti.

Nustebino balsavimas

Į "Kauno dieną" kreipėsi Kovo 11-osios g. 31-ojo daugiabučio gyventojai, pasipiktinę, kad per karantiną iš namą administruojančios "Būsto valdos" gavo balsavimo biuletenius. Juose reikėjo pažymėti, ar gyventojai pritaria mažajai renovacijai, tačiau trūko informacijos, kas konkrečiai bus daroma.

Kalbinti gyventojai piktinosi, kad dėl namui svarbių darbų norima nuspręsti skubotai, be susirinkimo, diskusijų, ar namui tokių darbų tikrai reikia. Žmonės teigė, kad "Būsto valda" galėjo palaukti, kol baigsis karantinas ir apribojimai žmonėms būriuotis bei tada spręsti dėl renovacijos.

"Valdžia pritarė, kad pensininkams papildomai skirs 200 eurų, tai iš karto atsiranda tokių, kurie nori tuos pinigus paimti. Darbus apie renovaciją gali skelbti ir ne karantino metu. Dabar prašo balsuoti, bet viskas labai abstrakčiai surašyta. Gal dar ateis, užkalbins pensininkus, tie nesuprasdami ir pasirašys. "Būsto valda" ką nori, tą ir daro. Tiesiog nori pasipinigauti. Mes kaip bankomatai – tik tam, kad duotume jiems pinigus", – dėstė daugiabučio gyventojas Romualdas.

Jis kalbėjo, kad dėl karantino negali eiti pas kaimynus ir su jais aptarti planuojamų darbų. Be to, reikėtų belstis į kiekvieno gyventojo buto duris, nes kitaip dauguma tikrai nesupras, ką norima renovuoti. Vyro teigimu, dėl to "Būsto valda" ir turėjo palaukti, kol galutinai bus atšauktas karantinas, nebus ribojamas susirinkusių žmonių skaičius ir viską bus galima aptarti susirinkime.

"Ateitų žmonės, išsakytų savo nuomonę, pabalsuotų. Jei reikėtų, tik tada būtų galima balsuoti raštu. Jie išnaudoja laiką, kai žmonės vieni pas kitus negali eiti, kad nereikėtų gyventojams aiškinti, iš karto pakišo balsavimo biuletenius. Galbūt ne man vienam kažkas neaišku. Kai nebuvo karantino, jokių darbų nereikėjo daryti, tik jį paskelbė, tuoj prireikė balsavimo. Niekas nepaaiškino detaliai. Bandžiau aiškintis su vadybininku, tai tas tik kartojo, kad bus balsavimas ir gyventojai nuspręs", – toliau kalbėjo Kovo 11-osios g. 31 namo gyventojas ir pridūrė, jog kaimynai suprato, kad "Būsto valda" darbus planuoja pradėti jau po karantino, bet kada tiksliai, niekas negali pasakyti.

Žmonės abejoja, ar mažoji renovacija bus efektyvi, jie įsitikinę, kad reikėtų keisti visą šildymo sistemą.

Neaiškios sumos

Gyventojus suglumino ne tik balsavimas per karantiną, bet ir tai, kiek mažoji renovacija kainuos gyventojams. Pasak kauniečių, vienur nurodoma, kad 30 proc. darbų dengs valstybė. Tačiau kokia bendra darbų sąmata – neaišku.

Mūsų namas ir taip nemoka daug už šildymą, tad toks kosmetinis prisilietimas nereikalingas. Arba reikia daryti viską normaliai, arba visai nereikia.

"Jie nenurodė konkrečios sumos. Gavau tik lapą, kuriame jie nurodė, kiek galėtų kainuoti skaičiuojant pagal buto kvadratūrą. Pagal kvadrato kainą apskaičiavau, kad darbai galėtų kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Bet nežinau, ar tiksliai skaičiuoju. Be to, ta valstybės parama, kaip aš supratau, tai skiriama tik projektui, kurio vertė – 1 000 eurų, o už visą tą renovaciją žmonės mokės iš savo kišenės", – apie tai, kad nežinia, kiek iš tiesų atsieitų mažosios renovacijos darbai, kalbėjo kaunietis.

Jis nurodė, kad balsavimo biuleteniuose gyventojų klausiama nuomonės dėl mažosios renovacijos, kurios metu esą būtų tvarkomas šilumos punktas, bet ne visa šildymo sistema. Tačiau gyventojas abejoja, ar šios dalies sutvarkymas duos kokios nors realios naudos.

"Suprasčiau, jei name būtų atliekama dalinė renovacija, kai lauko fasadas nebūtų tvarkomas, bet keičiami visi vamzdynai, visas šilumos mazgas, butuose – radiatoriai. Tai dar būtų logiška, o dabar jei jie kažkiek pasikrapštys siurblinėje, pastatys naujus ventilius ir už tai mes turėsime mokėti 50 tūkst. eurų, tai atsiprašau, mums to tikrai nereikia. Be to, efekto nebus, nes ne pas visus yra sudėti nauji langai. Mūsų namas ir taip nemoka daug už šildymą, tad toks kosmetinis prisilietimas nereikalingas. Arba reikia daryti viską normaliai, arba visai nereikia", – savo poziciją išsakė Romualdas.

Nori nepavėluoti

"Kauno dienai" "Būsto valdos" atstovai teigė, kad norima spėti pagal terminus, kai dalijama valstybės parama, dėl to ir klausiama gyventojų nuomonės.

"VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) paraiškas pagal valstybės mažosios renovacijos programą priima iki liepos 1 d. Namo bendromis konstrukcijomis ir inžinerine įranga besirūpinantis pastato administratorius bendrovė "Būsto valda" organizuoja butų ir kitų patalpų savininkų apklausą dabar, kadangi pavėlavus pagal numatytus terminus butų ir kitų patalpų savininkai nebegalės pretenduoti į valstybės paramą, kuri sudaro iki 30 proc. darbų kainos. Šiuo metu gyventojams nurodoma kaina yra orientacinė, skirta apsvarstyti priimant sprendimą. Tiksli kaina paaiškės po konkursų. Apklausų biuleteniuose pateikiama orientacinė kaina, apklausus tris tiekėjus.

Suprantame, kad karantinas nėra palankiausias laikas, esant šiai situacijai, tačiau jis gali tęstis dar ilgai, o dėl to nukentėtų patys gyventojai. Fiziniai darbai, jei gyventojai pritartų, būtų atliekami maždaug vasaros pabaigoje", – apie tai, kodėl apklausą dėl darbų nuspręsta organizuoti dabar, komentavo "Būsto valdos" direktorius Rokas Drąsutavičius. Tačiau liko neaišku, kodėl paraiška nebuvo teikta dar prieš karantiną.

Jis aiškino, kad darbus esą atlikti būtina, kadangi namo šilumos punktas yra senas, neautomatizuotas, o šildymo sistema neatitinka privalomųjų šilumos ūkio priežiūros taisyklių. Pasak "Būsto valdos" vadovo, šiuo metu minėtame name šiluma pasiskirsto netolygiai: vieni butai yra perkaitinami, kituose temperatūra vos siekia higienos normų keliamus reikalavimus.

"Gyventojams siūlomas šilumos punkto modernizavimas, įdiegiant nepriklausomą šildymo sistemą, šildymo ir karšto vandens stovuose sumontuojant balansavimo įrangą. Įvykdžius šiuos darbus, būtų galimą reguliuoti šilumnešio kiekį, tiekiamą į šildymo stovus, palaikyti karšto vandens temperatūrą. Reikia pažymėti, kad šie darbai yra minimalūs, kuriais būtų galima užtikrinti šilumos energijos taupymą", – apie tai, kokie darbai apima mažąją renovaciją, nurodė R.Drąsutavičius.

Jis nurodė, kad tokia renovacija yra pigesnė, nei siekiant sutvarkyti visą šilumos sistemą. Pašnekovas teigė, kad šiuo metu parinktos priemonės leidžia pretenduoti į valstybės paramą pagal mažosios renovacijos programą, kuri gyventojams užtikrintų tolygų temperatūros paskirstymą pastate, energijos taupymo naudą bei leistų sumažinti sąskaitas.

"Gyventojams pageidaujant, galima organizuoti ir visos šilumos sistemos atnaujinimą, tačiau tam reikės maždaug penkis kartus didesnio biudžeto. Šiuo metu "Būsto valda" nėra gavusi iš gyventojų tokių pageidavimų", – apie tai, kodėl tvarkoma tik dalis sistemos, o ne visa, komentavo būsto administratorius.

"Būsto valda" nurodo, kad paraiškas reikia teikti iki liepos 1 d., todėl būtent dabar ir klausia gyventojų nuomonės.

Galioja nuo pernai

BETA "Kauno dienai" patvirtino, kad norint gauti valstybės paramą atlikti mažąją renovaciją, paraiškas galima teikti iki liepos 1 d. Tokį terminą nurodė Aplinkos ministerija ir karantino metu jis, bent jau kol kas, nebuvo pratęstas. Tačiau BETA atstovai nurodė, kad gyventojai paraiškas galėjo teikti ir anksčiau, dar gerokai prieš karantiną.

"BETA dar praėjusių metų pabaigoje paskelbė kvietimą teikti paraiškas mažajai renovacijai – vidaus šildymo ir karšto vandens sistemoms modernizuoti", – apie tai, kad gyventojai dokumentus galėjo tvarkytis nebūtinai paskutinę minutę, nurodoma BETA atsiųstame komentare.

Norint gauti valstybės paramą, daugiabučiuose namuose turi būti pakeisti elevatoriniai šilumos punktai į naujus automatizuotus punktus arba atnaujinti jau seniau sumontuoti automatiniai punktai, kurie nepalaiko nustatytos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje.

"Pasirinkus bet kurį variantą, privalomas balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimas. Šiame kvietime valstybės parama numatyta ir tokioms priemonėms, kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt. Pagal šį kvietimą planuojantiems diegti energinio efektyvumo didinimo priemones numatyta 30 proc. valstybės parama", – apie tai, kokie darbai gali būti atlikti mažosios renovacijos metu, nurodė BETA.

Pagal sąlygas, projektas turi būti įgyvendintas per 12 mėnesių nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo su BETA. Esant poreikiui, šis terminas gali būti pratęstas dar 6 mėnesiams.

Buvo šokiruoti

A.Juozapavičiaus prospekto 48A daugiabučio gyventojai stveriasi už galvų pamatę, kokias sąskaitas gavo už spalio mėnesio šildymą. Anot kauniečių, dar spalio viduryje buvo atliekami šilumos tiekimo sistemos bandymai, tad realiai šildymas įjungtas tik apie 20 dieną. Už savaitę gyventojams išrašytos ir kelis šimtus siekiančios sąskaitos.

Dviejų kambarių savininkai gavo maždaug 150 eurų sąskaitas, o trijų kambarių – apie 200 eurų.

"Kaip tai gali būti, kad turime mokėti tiek daug už vos savaitės šildymą? Pas mus juk keitė visą sistemą. Be to, radiatoriai tikrai nebuvo degantys. Neaišku, kur ta šiluma išgaravo. Pas kai kuriuos kaimynus netgi buvo viename kambaryje kiek vėsesnis radiatorius. Mes prieš renovaciją net šalčiausią žiemos mėnesį nesame gavę tokios sąskaitos", – "Kauno dienai" piktinosi vietos gyventoja Ana.

Gyventojai už spalio mėnesio šildymą gavo kelis šimtus eurų siekiančias sąskaitas.

Kiti kaimynai taip pat sutartinai tvirtino, kad tokių skaičių sąskaitoje jie nėra regėję.

Dviejų kambarių butas gavo maždaug 150 eurų, o trijų kambarių – apie 200 eurų sąskaitas.

"Čia visiška nesąmonė tokias sąskaitas gauti. Niekas nenori su mumis kalbėtis. Niekas net nebando nustatyti, kas kaltas, kad tiek gyventojai turi mokėti, gal kur įsivėlė klaida. Spalio 15 dieną vyko tik bandymas. Po to dar kelias dienas normaliai nešildė. Radiatoriai kaisti pradėjo tik apie spalio 20 dieną. Negana to, tuo metu dar nebuvo šildomos laiptinės, nes rangovai dar neįrengė ten radiatorių", – situaciją "Kauno dienos" žurnalistams dėstė kita gyventoja Tatjana.

Gyventojai ypač dideles sąskaitas už šildymą turėjo apmokėti iki lapkričio pabaigos. Tačiau ne visi tai padarė, nes vis dar viliasi, kad suma bus perskaičiuota. Vis dėlto, jei sąskaita bus palikta tokia pat didelė, žmonėms "Kauno energija" skaičiuos delspinigius. Gyventojai tikino, patekę tarsi į aklavietę, kai nesumokėjusiems didelės sąskaitos, gruodį jau bus skaičiuojama skola. O jei sumokėsi, kyla tikimybė, kad niekas taip realaus suvartoto šilumos kiekio neperskaičiuos ir pinigų negrąžins.

Nauja šildymo sistema

A.Juozapavičiaus prospekto 48A namas yra renovuojamas. Gyventojai teigė, kad, siekiant sumažinti energijos suvartojimą, buvo nuspręsta pakeisti ir visą šildymo sistemą. Tad buvo įrengtas ne tik naujas šilumos punktas, bet ir butuose pakeisti radiatoriai, kad jie patys galėtų koreguoti šilumos kiekį.

"Namas senas, statytas maždaug prieš 60 metų. Mes turėjome seną sistemą. Dėl to ir darėme renovaciją, kad atnaujintume visą sistemą. Norėjosi sutaupyti energijos, tačiau išėjo priešingai – dabar vien bėdos. Visi renovacijos darbai užsitęsė, tik rugsėjį pradėjo montuoti naują šilumos punktą. Darė bandymus, nes pas kaimynus bėgo pro radiatorius. Tačiau kodėl naujoji sistema neveikia? Ar mes, gyventojai, turime nusimanyti apie visus procesus ir patys žiūrėti, kas čia negerai?" – stebėjosi dar viena daugiabučio gyventoja Svetlana. Ji pridūrė, kad prieš renovaciją šalčiausią mėnesį gyventojai už šildymą daugiausiai buvo gavę 180 eurų sąskaitą.

Buvo numatyta renovaciją baigti iki rudens, tačiau dabar terminas pratęstas.

Daugiabučio gyventojai "Kauno dienos" žurnalistams aprodė naująjį šilumos punktą. Šalia įrangos padėta ir bendrovės "Santermita" knyga, kurioje turėtų būti fiksuojami apžiūros rezultatai. Senosios šildymo sistemos likučiai rūsio patalpoje vis dar palikti, tačiau, anot kauniečių, ji jau seniai atjungta. Dabar veikia naujas šilumos punktas.

"Mums buvo pasakę, kad atjungus seną sistemą, kažkur išgaravo tona vandens, bet už jį turėsime sumokėti. Kai įjungė naują, pasakė, kad sugedo skaitiklis, tada – vos pradėjus šildyti, esą sugedo siurblys. Tai jį kažkaip prijungė prie senos sistemos, nes darbininkai aiškino, kad "Santermita" atsisako jį keisti, nes namas dar po renovacijos neatiduotas vertinti ir negali musų aptarnauti", – pasakojo Svetlana.

"Kai tik priungė naują šilumos punktą, radiatoriai vos vos šilo, todėl santechnikas padidino temperatūrą, nors viskas turėtų reguliuotis automatiškai pagal oro temperatūrą. Mes juk patys čia neisime ir nereguliuosime", – įsiterpė kaimynė.

Baksnoja į nebaigtus darbus

Moterys tikino, kad šildymo problemos – ne vienintelis galvos skausmas, kurį kelia atliekama renovacija. Anot gyventojų, darbai prasidėjo sausį ir turėjo baigtis iki rudens, tačiau dar ir dabar namą juosia pastoliai.

Kaunietės įsileido į savo namus ir pasiskundė, kad darbininkai įrengė langus gerokai aukščiau, nei buvo anksčiau, tad dabar nuo lango iki palangės yra sprindžio dydžio siena. Dėl to teks ieškoti papildomos apdailos. Dėl sumažėjusio lango į butą patenka ir mažiau šviesos. Laiptinių langais žmonės taip pat nepatenkinti.

"Nė vienas laiptinės langas neatsidaro, tad kaip juos išvalyti? Prašėme, kad įrengtų normaliai, bet sulaukdavome atsakymo, kad toks projektas. Tą patį darbininkai atsakydavo ir kai klausėme, kodėl neįrengti balkonų stogeliai, nors prieš pradedant renovaciją gyventojai buvo išsakę šiuos pageidavimus. Šiaip kalbant apie balkonus, kokybė prasta, viskas kreivai padaryta. Pažiūrėkite, skiriasi tarpai tarp turėklų. Pas mane jis padarytas iki žemės, o pas kaimynus – matyti didelis tarpas", – renovacijos sopulius aprodė Tatjana.

Gal keistai atrodo ir aplink vieną butą neužbaigta išorinė namo apdaila. Daugiabutis apšiltintas, o ant viršaus sumontuotos specialios plokštės, tačiau vienas antro aukšto butas atrodo tarsi pamirštas. Anot gyventojų, pastoliai jau seniai nuardyti, aplinkiniai butai apšiltinti, tačiau vienas taip ir paliktas likimo valiai.

"Kam jie taip paliko – juk atvira? Juk ir sniegas, ir lietus prasideda. Pastolių nebėra, kaip jie tą vieną butą sutvarkys?" – galvas kraipė vietos gyventojai.

Įrengus naują šilumos puntą, prasidėjo problemos dėl šildymo.

Suvartotas kiekis

Sąskaitas gyventojams pateikė bendrovė "Kauno energija". Šios atstovai teigė, kad mokesčiai skaičiuojami pagal gyventojų suvartotą šilumos kiekį. Bendrovė atsakinga tik už šilumą, kuri ateina iki namo. Jei daugiabučio namo šilumos sistemoje yra gedimų ar klaidų, už tai atsako būtent konkretaus namo prižiūrėtojas.

"Gyventojų nuogąstavimus tikrai suprantame, tačiau iš savo pusės galime pasakyti, kad visas šilumos kiekis, už kurį gyventojams buvo pateiktos sąskaitos, pastate buvo suvartotas. Jis išmatuotas metrologiškai patikrintu šilumos apskaitos prietaisu (skaitikliu), todėl, pagal nustatytą tvarką, privalo būti apmokestintas. Kodėl jis buvo didesnis, nei įprasta, turėtų atsakyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Nes būtent jis yra atsakingas už tinkamą šilumos vartojimo reguliavimą ir šilumos punkto įrenginių veikimą. Jo pareiga ir prievolė tinkamai prižiūrėti, reguliuoti ir, esant reikalui, remontuoti šilumos punkto įrenginius. Tad, būtent į prižiūrėtoją gyventojai ir turėtų kreiptis dėl kompensacijų. Šilumos tiekėjas tik tiekia šilumą iki pastatų įvadų", – rašoma "Kauno energijos" atstovų atsiųstame komentare.

Šilumą gyventojams tiekiančios "Kauno energijos" atstovų žiniomis, didesnės sąskaitos, nei įpratai, A.Juozapavičiaus prospekto 48A daugiabučio gyventojai gali sulaukti ir už lapkritį.

"Didesnis šilumos suvartojimas šiame pastate buvo ir keletą lapkričio dienų, todėl, tikėtina, ir sąskaitos už lapkritį suvartotą šilumą gali būti didesnės, nei įprasta", – apie galimus namo šildymo sistemos gedimus informavo specialistai.

"Kauno diena" paprašė pakomentuoti, kiek maždaug minėto namo gyventojai už šildymą mokėdavo iki renovacijos. "Kauno energijos" atstovai pažymėjo, kad sudėtinga lyginti, nes praėjusį šildymo sezoną skyrėsi ne tik kaina, bet ir suvartotas šilumos kiekis bei oro temperatūra. Vis dėlto, peržiūrėjus ankstesnius mokėjimus matyti, kad sąskaitos buvo žymiai mažesnės.

"Palyginę vidutinį mokėjimą už 60 kv.m. ploto šildymą šiame name praėjusiųjų metų spalį, matome, kad jis sudarė apie 25,44 euro su PVM. Didžiausias vidutinis mokėjimas už tokio pat buto ploto šildymą šiame name buvo šių metų sausį. Šį mėnesį 60 kv.m. butas mokėjo  130,94 euro, įskaitant ir PVM mokestį", – apie tai, kiek vidutiniškai gyventojai mokėjo spalį ir šalčiausią žiemos mėnesį, statistiką pateikė "Kauno energija".

Atsakomybę permetė kitiems

"Kauno diena" kreipėsi į šilumos punktą prižiūrinčią bendrovę "Santermita", kad šie paaiškintų, ar nebuvo kokių sistemos gedimų, lėmusių tokias didelis šilumos sąskaitas gyventojams. Tačiau bendrovės atstovai nurodė kreiptis į "Būsto valdą", kuri administruoja A.Juozapavičiaus prospekto 48A daugiabutį.

Namo administratorius "Būsto valda" dienraščiui tikino, kad "Kauno energija" esą netinkamai apskaičiavo mokesčius už šildymą.

"Didelis šilumos suvartojimo kiekis name priskaičiuotas dar esant senam šilumos punktui ir skaitikliui. Atnaujinus punktą ir skaitiklį energijos suvartojimas name vėl tapo normalus. Dideles sąskaitas gyventojai gavo ne dėl atnaujinto šilumos punkto", – komentavo "Būsto valdos" Renovacijos padalinio vadybininkas Mindaugas Ramelis.

Pasak jo, į visus klausimus, susijusius su sąskaitomis už šildymą, suvartotą energijos kiekį ir kainų skaičiavimo metodiką, atsakyti gali "Kauno energija".

"Būsto valda" neadministruoja mokėjimų už šildymą. Apie tai, kad gyventojai gavo dideles sąskaitas, žinome ir domėjomės to priežastimis. Kiek mums žinoma, buvo sugedęs skaitiklis. Akivaizdu, kad neadekvatus suvartotos šilumos energijos kiekis priskaičiuotas dėl skaitiklio klaidos. Butų savininkai kreipėsi į Energetikos inspekciją, kuri nustatys priežastis, kodėl sąskaitose buvo tokios sumos. Greičiausiai problema atsirado dėl seno šilumos skaitiklio gedimo arba pažeidus skaitiklį renovacijos metu.

Bet kuriuo atveju "Kauno energija" mokėjimus už spalio mėnesį savininkams turėtų perskaičiuoti, atsižvelgdama į realius to laikotarpio rodmenis, nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl skaitiklio klaidos. Per visą spalį negavome nė vieno nusiskundimo iš savininkų, kad butuose būtų karšta. Jeigu namas iš tikrųjų butų vartojęs tiek energijos, kiek nurodyta sąskaitose, butuose būtų buvusi kone pirtis. Juolab kad beveik visą spalį lauke buvo pliusinė temperatūra", – aiškino M.Ramelis.

Jis nurodė, kad lapkričio 6 d. "Kauno energija" sumontavo naują skaitiklį, tad nuo tos datos šilumos kiekio suvartojimas normalizavosi.

Radiatoriai tikrai nebuvo degantys, neaišku, kur ta šiluma išgaravo.

Renovacija dar nebaigta

Pasak "Būsto valdos" atstovo, šilumos sistemos problemos neturės įtakos gauti valstybės skiriamą paramą namui renovuoti. Be to, jis pridūrė, kad dar nėra užbaigti visi darbai, todėl dar gali pasitaikyti defektų.

"Norime nuraminti butų savininkus, kad darbai name dar nėra baigti. Sutartis su rangovu baigiasi gruodžio 31 d. Iki numatyto termino rangovas visus darbus įsipareigojęs baigti. Nebaigtos tvirtinti fasadų plokštės, įvairus defektai dar bus sutvarkyti. Mūsų specialistai nuolat bendrauja su butų savininkais, periodiškai kviečia į susirinkimus, tad iki namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos jie gali išsakyti visus juos jaudinančius klausimus. Net ir atidavus namą vertinti valstybinei komisijai, galios garantinio laikotarpio terminas įvairiems defektams šalinti", – tikino M.Ramelis.

Jis nurodė, kad kai kurie spendimai jau buvo numatyti anksčiau ir patvirtinti techniniame projekte. Štai, anot jo, laiptinių langai neatsidaro, nes taip numatyta techninėje dokumentacijoje, kurią patvirtino patys savininkai.

"Visus likusius darbus rangovas atliks iki numatyto darbų pabaigos termino. Neverta nerimauti ir dėl vieno buto antrame aukšte fasado apdailos. Rangovo teigimu, šio buto savininkų nepavyko rasti, todėl nuspręsta, nepatiriant papildomų sąnaudų, demontuoti pastolius ir vėliau fasado apdailą baigti bokštelio pagalba. Taip pat normalu yra matyti nevienodus tarpus tarp balkonų tvorelių. Jie gali būti netolygūs dėl skirtingų balkonų pertvarų aukščių. Jei pertvaros nėra vienodos, jos lyginamos turėklais. Nepamirškime, kad namas nėra naujas, todėl net ir pakeistos tvorelės negali paslėpti senų konstrukcinių sprendimų", – aiškino "Būsto valdos" Renovacijos padalinio vadybininkas.

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) komentaras:

Apie gautas neadekvačias sąskaitas už šildymą sužinojome praėjusios savaitės pradžioje, kai į BETA padalinį Kaune kreipėsi šio daugiabučio namo (A.Juozapavičiaus pr. 48A) butų savininkų atstovė. Savo ruožtu, siekdami išsiaiškinti šią situaciją, BETA specialistai kreipėsi į "Būsto valdą", kurios atstovai patikino, kad problema niekaip nesusijusi su namo atnaujinimo procesu. Jų teigimu, tokios sąskaitos pateiktos dėl sugedusio bendro namo šilumos skaitiklio rodmenų – sąskaitos už šilumą turės būti perskaičiuotos.

Šis daugiabučio namo atnaujinimo projektas yra įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo programą, tad nuolatinę rangos darbų kontrolę vykdo Kauno miesto savivaldybės paskirti specialistai.

Agentūros turimais duomenimis, projekto administratorius su rangovu yra pasirašęs susitarimą dėl rangos darbų sutarties pratęsimo iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Šio projekto įgyvendinimo pradžia yra laikoma 2013 m. spalio 13 d., kai butų savininkai pritarė šio daugiabučio atnaujinimo investicijų planui. Tačiau, pagal tuometinį investicijų planą, projekto administratoriui nenupirkus rangos darbų su projektavimu, kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, o ši savo ruožtu 2015 m. sausio 29 d. kreipėsi į BETA dėl leidimo koreguoti investicijų planą. 2015 m. vasario mėn. 11 d. BETA davė sutikimą, po kurio savivaldybė atliko visus reikiamus veiksmus dėl investicijų plano koregavimo, paslaugos teikėjas pakoregavo ir 2016 m. vasario 22 d. BETA suderino pakoreguotą investicijų planą, o butų savininkai jam pritarė 2016 m. balandžio 4 d.

Taigi daugiau nei dveji metai praėjo vien dėl investicijų plano koregavimo procedūrų, kita vertus, tik atlikus investicinio plano korekcijas, atsirado galimybė nusipirkti rangos darbus. Priešingu atveju – šio namo renovacija apskritai nebūtų įvykusi.

Remiantis "Būsto valdos" pateikta informacija, kad problemų dėl šildymo sistemos nėra, yra tik sugedęs namo šilumos apskaitos prietaisas, kuris yra šilumos tiekėjo nuosavybė ir niekaip nesusijęs su daugiabučio šilumos sistemos atnaujinimu, todėl tai įtakos paramai skirti neturės.

Tačiau dėl to, kad projektas nebuvo užbaigtas iki 2017 m. liepos 31 d., pagal Valstybės paramos teikimo taisykles galima valstybės parama už įgyvendintas energinį naudingumą didinančias priemones sumažėjo 5 proc., o nuo 2017 m. gruodžio 31 d. – dar 5 proc., – t. y. jeigu projektas būtų įgyvendintas iki 2017 liepos 31 d., bendra valstybės parama būtų 40 proc., iki 2017 gruodžio 31 d. – 35 proc., šiuo metu – 30 proc.

Visas problemas – vienu kartu

M.Riomerio g. 3 daugiabutyje gyvenantis Vaidas Šimkevičius buvo vienas iš aktyvistų, kartu su „Būsto valda“ suvienijęs savo kaimynus renovuoti namą. Anot kauniečio, pagrindinė priežastis buvo administratoriaus įdirbis – renovacija vyko visame kvartale. „Su kitais butų savininkais susitarti nebuvo sunku. Žmonės mano laiptinėje – jauni arba darbingo amžiaus, todėl tikrai supratingi. Kitose laiptinėse, kiek žinau, dar yra gyvenančių nuo namo pastatymo laikų, todėl reikėjo daugiau pastangų įkalbant. Dauguma vis dėlto suprato, kad, norint šiltai ir gražiai gyventi, reikia investuoti“, – teigė V.Šimkevičius. Renovacijos reikėjo ne tik šilumos punktui. Garantinį amžių jau seniai buvo pergyvenęs ir magistralinis vamzdynas. Prieš kurį laiką jam trūkus, vandeniu buvo užpilti butai iki pat pirmo aukšto. Kartojosi ne tik vandens stovų, bet ir elektros instaliacijos avarijos. Visos problemos išspręstos renovacijos metu, kuri baigta pernai gruodį.

„Būsto valdos“ vadovas Rokas Drąsutavičius akcentuoja, kad visuose renovuotuose daugiabučiuose išspręstos kompleksinės problemos. „Ilgalaikius investicinius planus esame patvirtinę kiekvienam namui, bet renovacija leidžia įvykdyti greičiau ir taupiau – valstybės parama energiją taupančioms priemonėms siekia iki 30 proc. ir dar suteikiamas iki 20 metų išsimokėjimo terminas. Vienu metu galima išspręsti daugelį ilgalaikių problemų, ypač kai namo inžinerinės sistemos genda nuolat“, – teigia R.Drąsutavičius.

Infrastruktūra pasirūpino savivaldybė

„Būsto valda“ Kaune, K.Baršausko ir M.Riomerio gatvių kvartale, administruoja 51 daugiabutį ir nuo 2014 m. jau yra renovavusi 32 namus (net 64 proc.). Visame Kaune įmonė per penkerius metus administravo jau virš 50 renovacijos projektų, tad turi reikšmingos patirties.

Šiuo metu vyksta arba gyventojai yra pritarę dar aštuonioms renovacijoms. Tikimasi, kad kiti kvartale esantys namai irgi seks kaimynų pavyzdžiu.

Administratoriams keisti kvartalo veidą padėjo ir Kauno miesto savivaldybė. Atnaujinus (modernizavus) visus daugiabučius, esančius M.Riomerio g. 3-23 akligatvyje, savivaldybė atnaujino infrastruktūrą: buvo sutvarkyti kiemai, automobilių ir vaikų žaidimų aikštelės, požeminės komunikacijos ir apšvietimas. Daugiabučių administratoriaus teigimu, šis kvartalas yra puikus kvartalinės renovacijos pavyzdys ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Laiptinės remontas – papildomai

„Būsto valdos“ Pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius pastebi, kad kauniečių požiūris į renovaciją jau pasikeitęs. Anksčiau žmonės būdavo skeptiški, jautė įvairių baimių dėl darbų eigos, naudojamų medžiagų, bet teigiami kaimyninių namų pavyzdžiai baimes išsklaido. „Visada perspėjame, kad statybų etapas nėra malonus – tenka suprasti, kad kurį laiką gyventi reikės statybų aikštelėje. Todėl periodiškai organizuojame susirinkimus su gyventojais ir rangovais, kartu aptariame darbų eigą“, – sako A.Armanavičius.

Vienas dažniausių nesusipratimų vykdant darbus – gyventojų lūkesčiai pasibaigus renovacijai.

„Visada akcentuojame, kad renovacija vykdoma pagal gyventojų patvirtintą investicijų planą, kuris apima namo bendrąsias inžinerines sistemas, fasadą, stogą ir kt., tačiau renovacija neapima kiemo, laiptinių, takelių sutvarkymo“, – priminė A.Armanavičius. Šių papildomų darbų renovacijos programos nefinansuoja. Todėl gyventojai iš anksto supažindinami, kad tam reikės papildomų investicijų. Ir dažnai laiptinių remonto darbus atlieka po namo renovacijos.

Tokiu pavyzdžiu sekė ir renovuoto M.Riomerio g. 3 butų savininkai. Anot įgalioto atstovo V.Šimkevičiaus, nusidėvėjusią laiptinę su kaimynais jis norėjo remontuoti dar prieš renovaciją, bet nusprendė palaukti remonto pabaigos. „Kai įsirenginėji naują namą, esi nusiteikęs, kad viską sutvarkius patalpos bus gražios. Čia mes renovavome seną namą, todėl buvome nusiteikę, kad laiptinė nukentės. Reikėjo perdažyti sienas, paslėpti telekomunikacijų laidus, pakeisti pašto dėžutes“, – apie papildomas investicijas po valstybės remiamos renovacijos pasakojo kaunietis. Vidutiniškai visos laiptinės remontas kainuoja apie 3 000 Eur.

Dabar namas – visapusiškai sutvarkytas. Gyventojai ramūs žinodami, kad ilgą laiką jokių nenumatytų investicijų į namo išlaikymą nereikės, o estetinis vaizdas pagaliau leidžia grįžti į šiuolaikiškus namus.

Vaizdas pribloškė

"Bute negyvenau kelis mėnesius. Kai grįžau, įžengęs į laiptinę nustėrau – vaizdas tiesiog šiurpinantis. Viršuje kabo laidai, kuriuos aukštesnio ūgio žmogus, tikėtina, galėtų netyčia užkliudyti galva. Laiptinėje išmėtytos plytos, o sienose iškapotos skylės. Viskas čia atrodo kritinės būklės. Laiptinė prieš daugiabučio renovaciją tikrai tokia nebuvo!" – plika akimi pastebimus trūkumus vardijo su redakcija susisiekęs vyras.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Gyventojas neslėpė – anksčiau laiptinės sienos išties buvo šiek tiek aptriušusios, tačiau jų vaizdas dabar esą nukentėjo dar labiau. "Darbininkai iš vidinės laiptinės pusės keitė vamzdžius. Tose vietose matomas naujo tinko sluoksnis. Užtinkuotos ir paliktos maždaug metro pločio juostos, nusitęsiančios nuo laiptų apačios iki pat lubų. Atrodo baisiai – kaip po karo! Darbininkai turėtų pasirūpinti apdaila!" – širdo kaunietis.

Bute negyvenau kelis mėnesius. Kai grįžau, įžengęs į laiptinę nustėrau – vaizdas tiesiog šiurpinantis.

Dar nebaigta

Kaip "Kauno dienai" sakė bendrovės "Būsto valda", administruojančios daugiabutį A. ir J.Gravrogkų g. 3, renovacijos projektų vadovas Šarūnas Šlekys, renovacijos projekte statybos darbai, atliekami konkurso būdu išrinkto rangovo – bendrovės "Starkopas", prasidėjo praėjusių metų balandžio 19 d. ir dar nėra baigti. Darbų pabaiga čia numatyta lapkričio 30 d.

Tačiau jau spalio pabaigoje yra suplanuotas susirinkimas su šio daugiabučio gyventojais, kurio metu esą ir bus aptarti visi defektai.

"Išsiaiškinsime, ar jie taisomi pagal rangovo darbų apimtį. Jei taip – juos rangovas bus įpareigotas ištaisyti per lapkritį. Administratorius nėra statybų kokybę kontroliuojanti institucija, tačiau mums rūpi, koks namas bus po renovacijos. Matydami akivaizdžius trūkumus ir broką, visada reaguojame, informuojame už tai atsakingus asmenis", – tikino pašnekovas.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Pateiks pasiūlymą

Kaip paaiškėjo, renovuojant daugiabučio fasadą, laiptinių viduje buvo atnaujinta elektros instaliacija, pakeisti vandens stovai ir atliktas bendrųjų patalpų šviestuvų keitimas. Papildomi laiptinių remonto darbai investicijų plane esą nebuvo numatyti.

"Tokie darbai rengiant investicijų planą net negalėjo būti įtraukti ir finansuoti kredito lėšomis. Renovacija neapima visų estetinių darbų. Visada po renovacijos siūlome gyventojams atlikti estetinius laiptinių remonto darbus", – teigė bendrovės "Būsto valda" atstovas ir pridūrė, kad pastarasis pasiūlymas bus pateiktas ir A. ir J.Gravrogkų g. 3 namo gyventojams.

Bedus pirštu į kauniečio įvardytą bėdą, žemyn nuo laiptinės lubų nutįsusius laidus, kurie, kaip baiminosi su redakcija bendravęs gyventojas, bet kada gali tapti nelaimės priežastimi, tvirtinta, kad tai ne elektros, o interneto ir televizijos laidai. Šių laidų rangovas esą neturėjo keisti.

"Vos prasidėjus renovacijos darbams name, kreipėmės į visus šių paslaugų teikėjus su oficialiu prašymu savo laidus susitvarkyti, paslėpti. Atlikti komunikacijų kabelių tvarkymo ir laiptinės remonto darbus – įprasta praktika po renovacijos. Šiuos darbus organizuoja administratorius, bet tai nėra namo renovacijos proceso dalis", – mestą kritikos strėlę argumentais atrėmė Š.Šlekys.

"Kauno dienos" skaitytojo nuotr.

Pašnekovo pateiktais duomenimis, rangovas įsipareigojo atlikti šio daugiabučio renovacijos darbus už 419 617,83 euro. Tai esą didelė nauda butų savininkams, nes investiciniame projekte planuojamų darbų suma buvo 596 453,79 euro, o rangovas sutaupė 176 835,96 euro nuo pastarosios, didesnės, sumos.

Nors galutinė rangos darbų kaina bus aiški tik visiškai užbaigus projektą, bet, Š.Šlekio teigimu, ji neviršys 413 tūkst. eurų. Renovacijos procesas iš dalies finansuojamas valstybės lėšomis. Šiuo atveju bus padengta 30 proc. energinį efektyvumą gerinančių darbų kainos.