Vilniaus Šnipiškių rajone esančiame „Naujojo Skanseno“ kvartale, įsikūrusiame tarp Žalgirio ir Linkmenų gatvių, pirmuoju etapu pasiūlyti 124 įvairaus dydžio butai projekte „Lumi namai“, kuriuos valdo estų nekilnojamojo turto plėtotoja „Lumi Capital“. Šiuo žingsniu realizuojamas praėjusiais metais NT rinką sudrebinęs 125 mln. Eur vertės sandoris tarp ne gyvybės draudimo bendrovės ir pagrindinės projekto investuotojos „BTA Baltic Insurance Company“ bei kvartalo vystytojos tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT“. Sandoriu pernai sutarta dėl penkių daugiabučių  nuomai statybos Baltijos šalyse (po du Vilniuje ir Rygoje, vieno – Taline).  

Pirmieji tokio tipo butų nuomininkai įsikėlė rugpjūčio pabaigoje, likusius, manoma, pavyks išnuomoti iki kitų metų pradžios. Jau įrengti 25-96 kv. m dydžio butai pritaikyti gyventi ir šeimoms, ir turintiems augintinių, juose taip pat gyventojai ras būtiniausią įrangą: šaldytuvą su šaldikliu, skalbyklę, viryklę, orkaitę, gartraukį, indaplovę, koridoriaus bei miegamojo spintas.  

Anot Reeli Simson, bendrovės „Lumi Capital“ verslo vadybininkės, Lietuvoje bus taikomas lig šiol užsienyje plačiai paplitęs modelis, kuomet likusią buto dalį – minkštuosius baldus, užuolaidas ir kitas interjero detales – pagal savo pageidavimus galės apsistatyti patys nuomininkai. Esant norui bus sudaroma galimybė ir reikšmingai keisti interjerą – perdažyti sienas ar keisti šviestuvus.

„Stebime ir reaguojame į Vilniuje jau kurį laiką besitęsiančią situaciją, kai norinčių nuomotis aukštos kokybės būstą daugėja, tačiau rinkoje itin stinga tokių būsto projektų, ypatingai naujų. Kartu norime suteikti tai, ko rinkoje taip pat niekas nesiūlo – itin didelį lankstumą – ar tai būtų poreikis gyventi šeimai su mažais vaikais, gyvūnais, ar į Vilnių dirbti persikėlusiems technologinių bendrovių darbuotojams iš užsienio šalių, kuriems būsto paieška yra tikras galvos skausmas. Be to, kadangi namai yra skirti nuomai, gyventojai galės juose gyventi tiek, kiek patys norės, o ne tiek, kiek leidžia savininkas“, – dalijasi R. Simson. 

Kartu norime suteikti tai, ko rinkoje taip pat niekas nesiūlo – itin didelį lankstumą – ar tai būtų poreikis gyventi šeimai su mažais vaikais, gyvūnais.

Šiuo metu kainos projekte „Lumi namai“ svyruoja nuo 750 Eur už 36,6 kv. m butą iki 1 500 Eur už 96,4 kv. m butą. Už papildomą mokestį gyventojams bus suteikiama galimybė nuomotis ir automobilio statymo vietą požeminėje aikštelėje bei sandėliuką. 

Architekto Algirdo Kaušpėdo studijos „JP Architektūra“ suprojektuotas „Naujojo Skanseno“ kvartalas, kuriame bus nuomojama dalis butų, pradėtas vystyti 2019 m., o šiuo metu kyla jau ketvirtasis projekto etapas. Kaip teigia Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, dideli projektai sostinėje ženkliai prisideda prie įvairių rajonų atgimimo, o net 4 ha ploto teritorijos pokyčiai strategiškai patogioje miesto vietoje – Šnipiškių rajone – išryškina moderniąją Vilniaus pusę ir kartu su šiuolaikiškais verslo centrais sudaro progresyvaus sostinės rajono visumą. 

„Projektas išties prisideda prie sostinės tvarios plėtros – smagu, jog dešiniajame Neries krante, Šnipiškių rajone atsiranda kompaktiškas, miestietiškos architektūros gyvenamasis kvartalas su saugiais kiemais, gyvybingomis gatvėmis, komfortiška aplinka bei darniai vystoma infrastruktūra, atspindinčia modernaus Vilniaus veidą“, – teigia jis. 

Pagrindinės projekto investuotojos „BTA Baltic Insurance Company“ valdybos pirmininkas Wolfgangas Stockmeyeris džiaugiasi unikaliu investiciniu projektu didžiausiame ir sparčiausiai besiplečiančiame Lietuvos mieste.

„Tai – pirmasis tokio pobūdžio investicinis projektas trijose Baltijos šalių sostinėse vienu metu, ir mums tai yra jaudinanti patirtis. Akivaizdu, jog nors ir dirbame finansų srityje, pravartu mąstyti plačiau bei rasti perspektyviausias sostinių vystymosi sritis. Projektas Vilniuje ypatingas tuo, jog tai yra naujovė būsto nuomos rinkoje, skirta patenkinti sparčiai augančius jos poreikius. Tikime nuomos rinkos segmento plėtra ir siekiame pasiūlyti aukšto lygio butus, atitinkančius klientų poreikius. Nekantriai laukiame projekto progreso, sektoriaus plėtros bei norime ir toliau prie to prisidėti“, – komentuoja W. Stockmeyeris.

Visus pastatus ketinama sertifikuoti pagal tarptautiniu mastu pripažintą tvarumo vertinimo sertifikatą BREEAM. Atitikimas šiems standartams statybos projektams suteikia pranašumą privataus nekilnojamojo turto nuomos rinkoje, taip pat prisideda prie tvaraus būsto prieinamumo gyventojams, didina investicijų į tokius pastatus grąžą, sumažinant jų eksploatavimo išlaidas. 

Ketvirtadienį Klaipėdos policininkams pranešta apie du sukčiavimo atvejus.

35-erių vyras dar rugpjūčio 14 dieną susisiekė su buto nuomos skelbimo autoriumi. Norėdamas būti tikras, kad būstas bus jam išnuomotas, vyras pervedė tūkstantį eurų į skelbimo autoriaus nurodytą banko sąskaitą.

Džiaugsmas baigėsi, kai su šiuo asmeniu nebepavyko susisiekti.

Policijos atstovai nepraneša, kodėl nukentėjusysis apie suktybę informavo tik po ilgo laiko.

Panašiai atsitiko ir 22 metų vaikinui, kuris 50 eurų užstatą už nuomojamą butą pervedė sekmadienį, o ketvirtadienį – dar 250 eurų.

Tačiau iškart po to bendravimas su buto savininku apsimetusiu asmeniu nutrūko.

Kol kas pareigūnai šių dviejų įvykių nesieja ir tiria atskirai.

Daugiametė pareigūnų patirtis rodo, kad panašių nusikaltimų ypač padaugėja prieš rugsėjo 1-ąją.

Vienintelis patarimas norintiems neapsigauti – gyvai susitikti su buto savininkais, paprašyti būsto nuosavybės dokumentų ir patiems apžiūrėti siūlomą butą.

Kalbos apie modernias technologijas, laiko stoką ir eilę norinčių išsinuomoti tą patį butą neturėtų klaidinti.

Vieni studentai jau kraustosi į bendrabutį ir ruošiasi naujiems mokslo metams, tačiau kiti suka galvą ir kurpia planus, ką darys, jeigu bendrabučio visgi negaus.

Būsimas studentas iš Druskininkų Tomas Kemzūra teigia, kad nerimo ir streso tikrai buvo, ir žilų plaukų  atsirado. Pirma mintis, kuri kilo, tai nuomotis palapinę ir joje miegoti.

Tačiau,  būsimas studentas nusprendė pagalbos ieškoti pas draugus ir kreiptis į juos socialiniuose tinkluose, bet to net nespėjus padaryti sužinojo, kad gavo vietą bendrabutyje ir turi patvirtinti kambario rezervaciją. 

Vis dėlto dalis studentų bendrabučio negavo ir negaus, nes dėl išaugusių buto nuomos kainų dalis studentų nori sugrįžti į bendrabučius, o išeinančiųjų mažėja. 

Nors universitetai skirstydami vietas pirmenybę teikia pirmakursiams, net ir jiems kambarių kai kuriuose universitetų bendrabučiuose  nepakaks, vienas iš tokių – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

„Šiais metais mes pasiūlėme 300 vietų per visus bendrabučius, tačiau, kaip žinome, jų irgi negana“, – teigė VDU studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius. 

Nors Vytauto Didžiojo universiteto studentams vietų trūksta, čia gyvena ir nestudijuojantys VDU. Vienas iš jų – Vilniaus verslo kolegijoje besimokantis Vladislavas. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vladislavas pasakoja iškart gavęs bendrabutį, nes savo koledže parašęs užsienio studentų vadybininkui ir jis jam padėjęs gauti vietą VDU bendrabutyje.

Kodėl saviškiams trūkstant vietų įsileidžiami kitų universitetų studentai, paaiškino VDU atstovas.

„Tai tiesa. Dabar pirmiausia yra priimami VDU pirmakursiai, tada visi likę VDU studentai ir tik vėliau yra priimami kitų universitetų studentai, jeigu mes turime vietų“, – pasakojo VDU studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius. 

Nors trūksta kambarių studijuojantiems Vilniuje, Kaune VDU studentų bendrabutyje gyvenantis Nikita teigė ten važinėjantis, nes jam čia patinka aplinka, be to, bendrabutis yra miesto centre ir jam yra labai patogu. 

Tačiau vietų nepakaks ir studijuojantiems Vilniaus Gedimino technikos universitete (Vilnius TECH),  pasakojo universiteto kancleris Vaidotas Trinkūnas.

Skaičius yra ant ribos, praktiškai jau išnaudotas ir kai kuriems studentams šiuo metu yra ieškoma alternatyvių galimybių, kaip padėti susirasti būstą.

Vilnius TECH kreipėsi į šalia stovinčią Vilniaus universiteto bendrabučio valdytojus, bet ir šio universiteto studentams nepakanka vietos. O nuomotis butą pakilus kainoms gali ne visi. 

Pasak universiteto kanclerio V. Trinkūno, per karantiną būdavo laisvų vietų ir jeigu pavykdavo jas užpildyti, būdavo labai džiugu. Tačiau šiemet viskas apsivertė ir tas trūkumas labai jaučiamas, tad gali būti ir taip, kad dalis studentų bendrabučio tiesiog negaus.

Norinčių tiek daug, kad universitetas grąžino per pandemiją primirštus konkursus. 

Vilnius TECH paslaugų skyriaus vedėjas pasakojo šiemet darantis konkursą, kad norintis gauti bendrabutį žmogus turėtų pateikti atitinkamas pažymas apie socialinę padėtį, gyvenamąją vietą. 

Anksčiau bendrabučiuose jau naikino triviečius kambarius, o šiemet į dviviečius kambarius vėl atitempta po trečią lovą. 

Konkurso bendrabučiui gauti kol kas neprireikė tik Mykolo Romerio universitetui, nors ir jų kambariai pildosi anksčiau nei pernai. 

Pasak M. Romerio universiteto studentų namų valdytojos Nijolės Jansonienės, apie 90 proc. bendrabučių jau užimta ir stebint situaciją, mano, kad iki rugsėjo pirmos bus užimta arti 100 proc. Tad būsimiems Mykolo Romerio universiteto studentams tikrai užteks vietų bendrabutyje. 

Tačiau tie, kas lieka gyventi bendrabutyje, turės mokėti ir didesnius mokesčius. VDU nuomą pabrangino net 15 proc., tik gyvenimas pigiausiuose kambariuose nepabrango. O Mykolo Romerio universitete gyvenimas pabrango 10 proc.

Nuo rugsėjo Mykolo Romerio universiteto studentai už bendrabutį mokės 100–250 eurų, Vilniaus TECH studentai 80–150 eurų, o VDU studentai – 62–217 eurų.

Kaina priklausys nuo to, kokiame kambaryje gyvens ir renovuotas tas kambarys ar ne. 

„Čia yra vieno kambario butas. Jis yra suremontuotas, neturi balkono, nėra baldų. Jo kaina 150 eurų“, – rodydama tuščią butą sakė NT brokerė Eglė Garuolienė.

Už tokią sumą Šiauliuose jau sunku išsinuomoti būstą. Kainos šiemet šoktelėjo maždaug trečdaliu.

„Kalbant apie visai paprastą, bendrabutinio tipo butą, nuomos kaina prasideda nuo 100 eurų. Vieno kambario butas prasideda nuo 150 iki 300 eurų“, – teigė E. Garuolienė.

Už dviejų–trijų kambarių sutvarkytą butą savininkai Šiauliuose nori 400–500 eurų. Nors ši kaina kai kuriems atrodo prieinama, tai nereiškia, kad nuomininkas ras būstą. Šiuo metu paklausa – labai didelė, o pasiūla maža.

Buto ieškantiems sunku, o savininkams lengva – jie turi iš ko pasirinkti, gali kelti kainas.

„Nuomininkų tikrai yra daug ir įdėjus skelbimą praktiškai per valandą–dvi galima išnuomoti“, – tikino E. Garuolienė.

30 proc. būsto nuomos kainos kilo ir Vilniuje. Pasiūla gerokai sumažėjo dėl pabėgėlių.

„Pagrindinės priežastys yra didžiulis migrantų ir pabėgėlių srautas, labiau iš Baltarusijos nei iš Ukrainos, augantys atlyginimai, augantis gyventojų skaičius didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir sumažėjusi pasiūla“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Būsimiems studentams būstą Šiauliuose susirasti bus ypač sunku. Net jei atsirastų tinkamas variantas, neaišku, ar studentus norės apgyvendinti norimo buto savininkai.

„Dažniausiai jie patys grupuojasi, nes vienam [nuomotis] yra labai brangu. Būna, kad porelės arba dvi merginos, du vaikinai nuomojasi. Jiems yra sunkiau išsinuomoti, jeigu jie yra pirmo kurso studentai, nes jie būna dar tokie pašėlę, smagūs“, – šypsojosi E. Garuolienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot ekonomistų, kainos nesumažės kol neatsiras daugiau nuomojamų būstų. Butų pasiūla gali padidėti sumažėjus migrantų skaičiui. Šiauliuose beveik visus butus išgraibstė ukrainiečiai.

„Vienintelis ilgalaikis sprendimas yra didinti pasiūlą ir 30 proc. padidėjusios kainos turėtų paskatinti įmones ir gyventojus pasiūlyti daugiau būstų nuomai. Kai ta pasiūla išaugs, sumažės migrantų srautai, tai ta rinka turėtų stabilizuotis“, – aiškino Ž. Mauricas.

Studentams Šiauliuose sudaromos sąlygos gyventi bendrabučiuose. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos bendrabutis pasirengęs priimti visus studentus. Čia – dar 200 laisvų vietų. Gyvenimas čia ne tik smagesnis, bet ir kur kas pigesnis nei išnuomotame bute.

„Jeigu gyvena vienas triviečiame kambaryje, su visomis komunalinėmis paslaugomis moka apie 90 eurų, jeigu gyvena trise, moka po 45 eurus“, – teigė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos atstovas Saulius Baranauskas.

Studentams, norintiems gyventi bute, teks nemenkai paišlaidauti. Kai nuomojamų butų pasiūla tokia maža, savininkai už būstą prašo tiek, kiek nori. Žino, kad butą vis tiek išnuomos.

Pabėgėlių srautas slūgsta

Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre, pradėjusiame veikti kovo 14 d., pastarosiomis savaitėmis atvykėlių srautas gerokai sumažėjo.

Pirmą savaitę kasdien buvo sulaukiama po 600–700 žmonių, antrąją pabėgėlių registruodavosi perpus mažiau, o dabar per dieną atvyksta tik iki pusės šimto ar dar mažiau ukrainiečių.

Klaipėdos migracijos tarnybos vadovė Sandra Knyzelienė mano, jog pabėgėlių srautas uostamiestyje sumenko ir dėl to, kad mieste beveik nebeliko, kur išsinuomoti būstą.

"Pagrindinė problema – Klaipėdoje nebėra gyvenamojo ploto. Žmonės čia atvažiuoja, bet jiems nebėra kur įsikurti. Visi būstai išnuomoti. Jaučiame žmonių nusivylimą. Registracijos centre apnakvindinimo terminas baigiasi, jie turi ieškoti gyvenamosios vietos, bet kur gyventi, nėra. Nuomojamų butų nebėra, savanoriai, pradžioje priėmę pabėgėlius pas save, jau to nebedaro", – kalbėjo S.Knyzelienė.

Žmonės čia atvažiuoja, bet jiems nebėra kur įsikurti.

Ministerija ieško išeities

Dėl būsto deficito atvykėliai, mėginę apsistoti Klaipėdoje, turi važiuoti į kitus miestus.

Nuo karo pradžios Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre yra užregistruota per 6 tūkst. Ukrainos piliečių.

Jie įsikūrė ir darbą susirado ar ieškosi uostamiestyje, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Šventojoje, Skuode.

Vis dėlto artėjant vasaros sezonui vietinių atjautą nustelbė pragmatizmas ir iš kurortuose nuomojamų būstų Ukrainos karo pabėgėliai buvo paprašyti išsikelti.

Pavyzdžiui, Palangoje nuo birželio 1-osios iš dabartinių būstų turėtų išsikraustyti apie 200 ukrainiečių.

Šiai informacijai pasiekus Vyriausybę, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ėmėsi iniciatyvos ir patikino, kad ukrainiečiai jau turi naujas gyvenamąsias vietas, nors daliai jų būstų dar ieškoma.

Ministrės teigimu, Vyriausybė kartu su Palangos savivaldybe ketina jų apgyvendinimui panaudoti ir savo turtą kurorte.

Pasak M.Navickienės, nesant galimybės rasti kokybiškos apgyvendinimo vietos, pabėgėliams bus pasiūlytos kaimyninių savivaldybių teritorijos.

Žmonės tikrai negyvens gatvėse.

Ministrė tvirtino, kad 150 eurų kompensacijos nuomojantiems būstą karo pabėgėliams veikia ir šią priemonę svarstoma pratęsti.

Išeitis: vienintelė reali galimybė Klaipėdoje rasti gyvenamąjį plotą karo pabėgėliams – socialinis būstas, tačiau, norint jį gauti, reikia turėti darbą. Vytauto Petriko nuotr.

Savivaldybė turi rezervą

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis tikino, kad uostamiesčio savivaldybė dar turi socialinio būsto rezervą, tačiau ir jis senka, o nuomojamų būstų mieste jau nebėra gal ketvirta savaitė.

"Aišku, senamiestyje dar galima rasti išsinuomoti butą už kokį tūkstantį eurų mėnesiui, bet turbūt tai ne geriausias variantas. 13-oje socialinių būstų jau yra apgyvendinti pabėgėliai. Miestas dar turi 45 socialinius butus, bet jie yra be remonto ir be baldų. Bet ir juos norint gauti, reikia, kad žmogus dirbtų ir galėtų susimokėti komunalinius mokesčius", – teigė M.Poimanskis.

Aišku, senamiestyje dar galima rasti išsinuomoti butą už kokį tūkstantį eurų mėnesiui, bet turbūt tai ne geriausias variantas.

Savivaldybės atstovo teigimu, atvykėliai sparčiai ieško darbo.

Vien praeitą savaitę per vieną dieną ukrainiečiai atnešė devynias darbo sutartis į Klaipėdos savivaldybę, kad galėtų gauti socialinį būstą.

Dienraščio žiniomis, kai kurie pabėgėliai, gavę socialinį būstą, netrukus jo atsisakė, nes netiko gyvenimo kokybė. Jie ėmė ieškoti, kur apsigyventi privačiai.

Agentūras užvertė užklausomis

Vis dėlto rasti būstą nuomai bent jau Klaipėdoje nuo kovo pradžios, kai į Lietuvą plūstelėjo karo pabėgėlių srautas iš Ukrainos, beveik neįmanoma.

"Pasitaiko vienas kitas nuomojamas butas, bet šiuo metu pasiūla mažesnė už paklausą. Tokie butai atsiranda ir staiga jų vėl nelieka. Be to, daugelis būstų savininkų nelabai nori nuomoti ukrainiečiams. Bijo nemokumo, bijo dėl savo turto saugumo, baiminasi, kad negalės jų iškeldinti, jei nuomininkai nemokės nuomos mokesčio", – kalbėjo viešumo nenorėjusi nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.

Anot pašnekovės, nemaloni patirtis pasklinda daug greičiau ir daug plačiau nei geri atvejai.

Esą apie padorius nuomininkus dažniausiai nekalbama, jais tik džiaugiamasi, bet apie nevykusius žinios pasklinda greitai, kaip apie gaisrą.

"Situacijų būna labai skirtingų. Būna, kai į nuomojamą butą įsikelia viena šeima, o netrukus ten apsigyvena trys. Savininkams tai nepatinka. Be to, ir savininkų būna visokių, kai kurie sutinka nuomoti šeimai su vaikais, kai kurie sutinka nuomoti tik porai. O idealus nuomininkas – vidutinio amžiaus pora be vaikų ir be gyvūnų", – neslėpė agentūros darbuotoja.

Marius Poimanskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Penktadaliu išaugo kainos

Nuomojamo būsto trūkumas – ne pagrindinė bėda Klaipėdoje.

Nuomos kainos per pastaruosius du mėnesius išaugo penktadaliu, tad kai kurie žmonės turi atsisakyti nuomojamo ploto ir ieško kito, pigesnio, varianto.

"Ar turime ką pasiūlyti nuomai? Jei pigesnį variantą, tai sunkiai. Yra senamiestyje dar keli dviejų kambarių butai po 60 kvadratinių metrų ploto. Nuomos kaina mėnesiui – 650 eurų. Nuomojamų butų paklausa yra labai didelė. Ukrainiečiai itin suaktyvino rinką. Bet nuomotis norėtų ir lietuviai, ir rusai, ir baltarusiai. Dabar yra likę tik brangūs butai nuomai, kurių kainos yra  20–30 proc. didesnės nei prieš porą mėnesių. Pasiūla yra labai sumažėjusi, paklausa labai išaugusi", – antrino kitos nekilnojamojo turto agentūros darbuotoja.

Ukrainiečiai itin suaktyvino rinką.

Pašnekovė tikino, kad butų savininkai tikrai neatsisako visai nuomoti savo turimų būstų ir nenusprendžia geriau laikyti juos tuščius, nes jiems nėra tikslo tai daryti, tačiau neslėpė, kad yra tokių, kurie nenori nuomoti savo turto būtent ukrainiečiams, nenurodydami jokio motyvo.

"Kiekvieną dieną sulaukiame labai daug skambučių dėl nuomojamų būstų, tačiau šiandien neturime pasiūlyti nė vieno buto. Taip yra jau nuo kovo pradžios. Suprantama, tai susiję su pabėgėliais", – patvirtino dar vienos agentūros darbuotojas.

Didžiųjų miestų problema

Nuomojamo būsto problema yra ir Vilniuje, ne tik Klaipėdoje, nes pabėgėliai renkasi didžiuosius miestus, kur didesnė perspektyva įsidarbinti.

Į Klaipėdą daugiausia atvyksta mamos su mažais vaikais ir paaugliais, taip pat pagyvenę žmonės.

Darbingo amžiaus vyrų yra tik vienas kitas.

Realiai čia šaukiamojo amžiaus vyrų pabėgėlių net neturėtų būti.

Dalis jų turbūt yra atvykę iki karo kitais, dažniausiai darbo, tikslais.

Reikalauja 90 eurų

Kaune ilgalaikei nuomai buto ieškantis vyras pasakojo, kad portale skelbiu.lt. jo dėmesį patraukė keli skelbimai, kuriuose viešinamos gražios nuotraukos, o ir nuomos kainos nurodomos nedidelės. Vyrui itin patiko Geležinio Vilko gatvėje esantis dviejų kambarių butas, kurio nuoma per mėnesį siektų 220 eurų.

"Tvarkingas dviejų kambarių butas, po remonto. Gali būti visi baldai ir reikalinga buitinė technika. Plastikiniai langai, šarvo durys, kodinė laiptinė, ramūs kaimynai. Nedidelės šildymo sąskaitos. Sutvarkyta aplinka. Pasirašoma sutartis. Papildomą informaciją mielai suteiksiu telefonu. Apžiūrint butą derinamas nuomos terminas ir galutinė nuomos kaina", – rašoma buto skelbime.

Teigiama, kad 46 kv. m ploto butas yra penkių aukštų blokiniame name, trečiame aukšte. 1978 m. statytame name yra centrinis šildymas.

"Skelbimas įdėtas spalio 29 d., nuotraukos labai gražios, kaina – žemesnė nei rinkos, tad akys už tokio pasiūlymo užkimba. Butas – kaip saldainiukas, – pasakojo vyras, panoręs šį butą apžiūrėti gyvai. – Kontaktinis asmuo – Asta, nurodytas telefono numeris. Paskambinau, pasakiau, kad noriu apžiūrėti butą, o ji iškart sako: ateikite, sudarome nuomos sutartį, susimokate 90 eurų. Kai sudarysiu sutartį, tada mane veš aprodyti butų. Susidaro įspūdis, kad ji gražiomis kelių pigių butų nuotraukomis bando privilioti žmones pasirašyti sutartis, susimokėti 90 eurų, o ne suteikti žmonėms paslaugą."

Dar pokalbio metu kauniečiui kilo klausimų, ar išties šie butai egzistuoja, ar išties viešinamos jų nuotraukos. Galbūt žmonių dėmesys patraukiamas itin tvarkingų butų nuotraukomis, o klientai vežami apžiūrėti visai kitų patalpų?

"Kai paprašiau parodyti butą, ji pradėjo sukti uodegą, o kai pamatė, kad nesiruošiu sudaryti sutarties, atsakė, kad buto nenuomoja vyrui, tik dirbančiai šeimai. Jos vardu yra du trys butai, o jų kainos – žemesnės nei rinkos. Nežinau, ar ši moteris yra aferistė, ar nekilnojamojo turto brokerė, kuri nesąžiningai elgiasi. Greičiausiai yra daug žmonių, kurie nuo jos nukentėjo", – svarstė pašnekovas.

skelbiu.lt nuotr.

Įmoka – už apžiūrą

"Kauno dienos" žurnalistai susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu ir kaip būsimi klientai bandė sužinoti, kada būtų galima apžiūrėti Geležinio Vilko gatvėje esantį butą.

Pasiteiravus, ar kalbama su ponia Asta, iškart buvo pasakyta, kad tokiu vardu moters čia nėra ir tuomet pasipylė informacija.

"Mūsų puslapis yra pavadintas Asta 007, – aiškino telefonu atsiliepusi moteris ir toliau bėrė žodžius. – Mes esame įmonė, turime butų ir kiekvieną dieną gauname naujų, tik jų nededame į skelbimus. Esmė – kiekvieną dieną butai atsinaujina ir duodame juos žmogui žiūrėti, kol išsirenka. Tačiau mūsų paslauga yra mokama – vienkartinis mokestis yra 90 eurų. Jeigu jis tinka,  pirmiausia atvykstate į biurą: užsisakote paslaugą ir pasakysite viską, kas mums reikalinga, ką turime žinoti: kas gyvens, ko reikia, kur reikia, kainą ir kada galite žiūrėti. Visas kitas darbas – mūsų. Mes viską suderiname ir pranešame, duodame viską – adresus, telefonus, pasakome laiką, viską. Po vieną klientą į butus siunčiame. Butų turime, paslauga kainuoja 90 eurų, jeigu tinka, tai užsirašote laiką nuo 11 iki 18 val. ir atvykstate į biurą. Reikia turėti dokumentus, kaukę, telefoną. Čia vietoje viską susikalbame ir susirašome."

Pasakius, kad butas ir toliau domina, bei pasiteiravus, kokie yra keliami reikalavimai, telefonu kalbėjusi moteris dar kartą akcentavo, kad viską susitarsime, ir paklausė, kas jame gyvens. Pasakėme, kad šeima. "Šeima? Be vaikų ir gyvūnų? – į šį klausimą atsakėme, kad bute gyvens tik vyras ir moteris. – Na, ir viskas, jeigu tinka mokestis, atvykstate pas mus. Viską suderiname ir siūlome tol, kol išsirenkate butą. Dėl vieno buto pas mus nesirašo, įmoka yra ne dėl vieno buto. Jeigu nuvykstate į butą tuo laiku, kai mes pasakome, atvyksta šeimininkai, bute būnate šeimininkai ir jūs – jei tinka butas, rezervuojate ir pranešate, kad daugiau nebesiūlytume. Jeigu kas nors netinka šeimininkui ar jums, siūlome kitus butus."

Susidaro įspūdis, kad ji gražiomis kelių pigių butų nuotraukomis bando privilioti žmones pasirašyti sutartis, susimokėti 90 eurų, o ne suteikti žmonėms paslaugą.

Dar kartą pasiteiravus moters vardo, ji tik atsakė: "Savo vardų mes specialiai nesakome, nes paskui tuo naudojasi."

Teko prisistatyti

Po šio pokalbio telefonu atsiliepusiai moteriai prisistatau, kad po gauto skaitytojo laiško dėl painios situacijos skambina "Kauno dienos" žurnalistė. Tačiau užduoti klausimus pašnekovei buvo sunkoka, nes ji vėl bėrė žodžius.

"Tokių skundų per 20 metų nėra buvę, skundžia tas, kas nėra buvęs, nežino ar nesupranta, arba šmeižia iš pavydo. Mes net nesigiliname ir nesistengiame nieko aiškintis. Mes 20 metų dirbame ir žmonės 20 metų yra patenkinti – seni klientai grįžta, – sakė pašnekovė ir vėl kartojo jau anksčiau pasakytą informaciją: – Teikiame paslaugą, kol žmogus išsirenka butą. Mums šeimininkai duoda nuotraukas ir viską susako, pasako, kada butas bus laisvas. Kiek šeimininkų – tiek skirtingų dalykų."

Moteris teigė, jeigu buto ieškančiam žmogui netinka siūlomos sąlygos, niekas jo neverčia važiuoti į biurą, registruotis ir mokėti 90 eurų.

Ar žmogui, kuris neišsirenka buto, yra grąžinami sumokėti pinigai? "Mes teikiame nuomojamų butų paslaugą – kiekvieną dieną yra teikiama informacija. Atvažiavo, susimokėjo, nuvažiavo į vieną butą, jeigu jam netinka, tada atvyksta ir grąžina už mūsų darbą procentą. Įvertiname, kiek žmogus žiūrėjo butų ir grąžiname jo sumokėtą sumą – viskas. Jokių kitų dalykų aš neišvartysiu", – aiškino pašnekovė.

Dar kartą pasitikslinus, ar dalis sumos iš 90 eurų klientui, priklausomai nuo jo aplankytų butų skaičiaus, negrąžinama ir nugula į įmonės sąskaitą, moteris atšovė: "O tai kaip jūs manote? Yra sutartis ir ji galioja tol, kol žmogus išsinuomoja butą. Mes iš paskos į butus nevažinėjame, atvyksta šeimininkas ir aprodo. Pas mus nebūna taip, kad neišsinuomotų, bet būna atvejų, kad žmogui kažkas atsitinka ar pasikeičia aplinkybės, tarkim, jis išvyksta į užsienį, tai, žinoma, pasiimame procentą. Kartais būna, kad nieko nepadarome, o žmogus, tarkim, išvyksta į užsienį, tai tada jis visą sumą pasiima. Čia yra darbas."

Paklausus, per kokį terminą asmuo turi išsirinkti butą, moteris teigė, kad tam skirtas mėnuo. "Mes paliekame mėnesį, tačiau tiek laiko tikrai nereikia – išsirenka greičiau. Žmogus žino, koks rajonas, kokia kaina tinka, kalbamės su šeimininkais ir siunčiame į butus. Būna, kad patį pirmą butą ir pasiima", – tikino pašnekovė.

Ar buvo tokių atvejų, kai asmuo neišrinko buto? "Jeigu ir buvo kažkada toks atvejis, tada jam grąžiname įmoką ir kalba baigta. Jeigu jis įvardija, ko jam reikia, tai per vieną ar antrą savaitę išsirenka, o jei ne – tai reiškia, kad jam kažko ne to reikia. Gal jis parazituoja, žiūri butus ir apgaudinėja šeimininkus?" – nukirto ji.

Pasiteiravus, kodėl vyrui buvo atsisakyta aprodyti Geležinio Vilko gatvėje esantį butą ir vėliau teigta, kad jis skirtas studentams, nors skelbime apie tai neužsimenama, pašnekovė prisipažino prisimenanti šį pokalbį.

"Kalbėjome su vyriškiu, kuris reikalavo siųsti į butą, kurio šeimininkai nori studentų. Jau netgi telefonu jauti žmogų, kaip jis reaguoja į tą įmoką. Jis vos nesiplūsdamas sakė, kad moka už debesis. Tai, aišku, pasakysi, kad ieškotų buto tiesiai per šeimininkus. Kam vargti ir pyktis? Vienas žmogus ateina su tokia aura, kad malonu susitikti ir antrą kartą, o atėjus kitam pasakai, kad bandytų pats ieškotis buto. Nenorime to blogio į save tempti, – aiškino pašnekovė. – Pradėjome dirbti kitaip – nepriimame visų, kurie kiša pinigus. Mes turime nuskenuoti žmones, nes šeimininkai nori, kad jiems nereikėtų telefonu atsiliepinėti, bendrauti su žmonėmis iš gatvės, kurie skolų palieka. Tegul jis pirmiausia užsiregistruoja, o tada jau priekaištus reiškia."

Pasiteiravus, ar pašnekovė yra nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu ir nuoma užsiimančios įmonės "NT pikas", mat būtent skelbimų pabaigoje yra nurodoma ši įmonė, darbuotoja, pašnekovė patikino, kad taip: "Jūs kalbate su direktore." Vis dėlto pasiteiravus, ar ji yra vadovė, kurios vardas ir pavardė yra nurodomi puslapyje rekvizitai.lt, moteris atšovė: "Neprivalau jums aiškinti, ar esu ji."

Puslapyje rekvizitai.lt nurodytais kontaktais su vadove susisiekti nepavyko. Čia nurodytas telefono numeris yra kitoks nei pašnekovės.

Negali garantuoti

Po kelių dienų portale skelbiu.lt jau buvo rašoma, kad dviejų kambarių buto Geležinio Vilko gatvėje skelbimo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Vėl susisiekus su pašnekove ir pradėjus kalbėti apie rastą dominantį skelbimą, ji tikino, kad skelbimas dar nieko nereiškia.

Butas nelaukia, kol jūs atvyksite. Negaliu jums pasakyti, ar kol jūs atvyksite, internete jūsų nusižiūrėtas butas bus likęs.

Išgirdus apie pigiau nei rinkos kaina nuomojamus butus, patariama būti atidiems, nes tuo neretai dangstosi sukčiai. (skelbiu.lt nuotr.)

"Skelbimas nieko nereiškia – nesvarbu, kad jūs jį matote. Kai dedame skelbimą, iškart kas 20 min. į butus siunčiame du, tris, keturis klientus. Butas nelaukia, kol jūs atvyksite. Negaliu jums pasakyti, ar kol jūs atvyksite, internete jūsų nusižiūrėtas butas bus likęs", – telefonu atsiliepusi moteris teigė, kad jeigu skelbime rašoma, kad pasibaigė galiojimo terminas, tuomet šis butas yra rezervuotas.

Moteris vėl akcentavo, kad jie teikia paslaugą, padedančią susirasti butus nuomotis. Paslaugos kaina – 90 eurų. "Juos galima susimokėti atvykus į biurą Taikos pr. 59 arba per interneto banką", – sakė moteris.

Paklausus, ar galima atvažiuoti į biurą ir pakalbėti akis į akį dėl teikiamos paslaugos, pašnekovė pasiteiravo, ar ne viską aiškiai išdėstė: "Dėl ko jūs norite važiuoti? Ar aš jums dar visko nepaaiškinau? Jeigu atvažiuosite, tai mes viską tą patį kalbėsimės kaip ir telefonu", – sakė moteris.

Kilus abejonių, ar įmonė neima mokesčio tiek iš butų ieškančių žmonių, tiek iš butus nuomojančių savininkų, buvo susisiekta tuo pačiu telefono numeriu ir paklausta, kokios sąlygos yra keliamos asmenims, kurie nori nekilnojamąjį butą išnuomoti. "Mokesčio neimame. Reikia aprašyti butą, atsiųsti jo nuotraukas ir parašyti, kokių nuomininkų tikimasi", – aiškino perskambinusi moteris, kuri prisistatė Ayda. Puslapyje rekvizitai.lt nurodoma, kad "NT piko" vadovės vardas yra Ayda.

Skundai – reti

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovai teigė dėl minimų paslaugų teikėjų nesulaukę tokio pobūdžio vartotojų skundų. Anot tarnybos atstovų, vartotojų skundai dėl butų nuomos yra labai reti.

"Iš jūsų pateiktos informacijos manytina, kad vartotojams yra siūlomos tarpininkavimo paslaugos, siekiant pagelbėti surasti vartotojo poreikius labiausiai atitinkantį butą, už kurias taikomas atitinkamas tarpininkavimo paslaugos mokestis, – teigė Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Natalija Jarmulkovič. – Pažymime, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, prekių ir paslaugų kainą bei kt. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimais padariniais, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį."

Artūro Morozovo nuotr.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad kiekvienas verslininkas turi teisę laisvai nusistatyti prekių ar paslaugų kainas, prekių pardavimo ar paslaugų teikimo mokesčius ir kitas prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sąlygas, tačiau verslininkui kyla pareiga iš anksto supažindinti kitą sutarties šalį su šiomis sąlygomis, kurios, be kita ko, turi būti išreikštos aiškiai ir suprantamai bei neprieštarauti norminiams teisės aktams.

Dažniausiai sukčiaujama skelbimų portaluose

Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė Jelena Sirgėdienė teigė, kad šio atvejo negalima vienareikšmiškai vertinti kaip sukčiavimo. "Būtina gilintis į įvykio aplinkybes, teikiamų paslaugų sąlygas, apimtis ir rezultatus; duomenų apie gautus analogiškus asmenų skundus policijoje neturime", – sakė specialistė.

Pasak J.Sirgėdienės, nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu, pasitaiko pačių įvairiausių, tarp jų ir susijusių su avansiniais apmokėjimais. Specialistė atkreipė dėmesį, kad kiekvienas asmuo turi atsakingai įvertinti siūlomų paslaugų ir prekių kokybę. "Tiriant sukčiavimus, kiekvieno individualaus įvykio tyrimas gali vykti skirtingai. Tai priklauso nuo konkrečios veikos aplinkybių, subjektyviųjų ir objektyviųjų veikos požymių. Priklausomai nuo įvykio aplinkybių ir padarytos žalos dydžio, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinio nusižengimo tyrimas, – aiškino policijos atstovė. – Avansinio sukčiavimo mechanizmas dažniausiai pasireiškia populiariuose skelbimų portaluose paskelbiant melagingus skelbimus apie pigiau už įprastą rinkos kainą parduodamą prekę ar paslaugą ir prašoma pervesti išankstinį mokėjimą (avansą). Paprastai vengiama tiesioginio kontakto. Asmuo prekės negauna, o po kurio laiko skelbimas pašalinamas."

J.Sirgėdienė apgailestauja, kad, nepaisant žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje nuolat platinamų įspėjimų bei patarimų kaip nepatekti į sukčių pinkles, nuo įvairių sukčiavimų vis dar nukenčia gan daug patiklių žmonių. "Vienas svarbiausių patarimų – kritiškai vertinti pasiūlymus, kuriuose siūlomos, prekės ar paslaugos. Taip pat patartina nesiųsti avanso asmenims, kurių nepažįstate, prekes ir paslaugas pirkti tik iš patikimų asmenų ir (ar) internetinių parduotuvių, – pataria specialistė. – Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi ar jį pastebėjote, nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Kodėl? Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius."

Didžioji dalis savivaldybės butų nuomojami merijos ar pavaldžių įstaigų tarnautojams, buvusiems tarybos nariams, mero Dariaus Jasaičio bendražygiams – bent penki nuomojami asmenims, susijusiems su Neringą valdančia socialdemokratų partija.

Pasak visuomeninio transliuotojo, iš viso savivaldybės fonde yra 74 butai, tik 18 iš jų turi socialinio būsto statusą, nors eilėje būsto laukia 56 asmenys.

Savivaldybei už butų nuomą tenka mokėti 25-165 eurus mėnesiui. Pavyzdžiui tarybos narys socialdemokratas Ričardas Kičiatovas būstą pernuomoja už 70-120 eurų, į tarybą neišrinktas socialdemokratas Saulius Gustainis, išsinuomojęs būstą už 25 eurus, jį siūlo turistams už 50–110 eurų parai. Kuršių Neringos nacionalinio parko direkcijoje dirbusi socialdemokratė Aušra Verbovienė už savivaldybės būstą iš turistų prašo iki 130 eurų parai.

Savivaldybė nurodo suteikusi leidimą butus pernuomoti, tačiau šią veiklą kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, jau kreipęsi į savivaldybę ir Vyriausybės atstovą Klaipėdos apskrityje, socialdemokratų lyderiai.

Buto paieškos vidutinį lietuvišką atlyginimą gaunantiems žmonėms gali ne juokais apkarsti.

Taip atsitiko mokslus uostamiestyje baigusiai ir gyventi čia pasilikusiai Monikai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.).

Jauna moteris puolė į neviltį, sužinojusi, kiek jai kainuos gyvenimas nuomojamame būste Klaipėdoje.

"Panaršiusi internete, būstų nuomos ir pardavimo svetainėse radau porą patrauklių variantų, tačiau, nuvažiavus jų apžiūrėti ir sužinojus kainą, man "atšoko fantazija". Labiausiai pribloškė vieno kambario butas sovietiniame daugiabutyje, Taikos prospekto pabaigoje. Žiūrėti nėra į ką, o remonto reikalaujančio buto šeimininkas paprašė 280 eurų mėnesiui ir dar nemenko depozito – trijų mėnesių nuomos mokesčio. Iš pradžių net sudvejojau, gal žmogus juokauja. Pasirodo, kad ne", – stebėjosi pašnekovė.

Nuolat augančios nuomos kainos gąsdina nuosavo buto įsigyti neįstengiančius gyventojus.

Prieš kelerius metus buvo įmanoma vieno kambario butą miesto centre išsinuomoti iki 200 eurų mėnesiui, o dabar tai – misija neįmanoma.

Viena klaipėdiečių pora už dviejų kambarių butą Herkaus Manto gatvėje naujos statybos name moka 500 eurų per mėnesį, o sutuoktiniai, nuomojantys būstą Dragūnų kvartale, – 450 eurų.

Reikia nepamiršti, kad brangi ne tik nuoma, bet nepigūs ir komunaliniai mokesčiai, ypač – šildymas.

Nenuostabu, kad net ir didesnes pajamas gaunantys žmonės Klaipėdoje ne visada išgali nuomotis remonto nereikalaujančio gyvenamojo ploto. Todėl dalis jų išsikelia į rajoną – Gargždus ar Kretingą.

Anot nekilnojamojo turto ekspertų, pernai nuomos kainos Klaipėdoje išaugo trečdaliu, o šiais metais jos dar šoktelėjo.

Nuomos kainos tendencingai padidėja rugpjūtį ir rugsėjį, kai į Klaipėdą sugužėję ir bendrabučių negavę studentai ima ieškoti gyvenamosios vietos.

Planuojantiems nuomotis ir siekiantiems sutaupyti žmonėms, kurie kol kas dar turi kur laikinai gyventi, vertėtų palaukti žiemos sezono.

Tuomet gyvenamojo turto nuomos kainos paprastai krinta dėl didesnių komunalinių mokesčių.

Brangiausiai moka miesto centre ir senamiestyje gyvenantys nuomininkai – mažiausiai 300 eurų.

Norintieji gyventi moderniai įrengtame bute pinigines paplonins dar labiau. Šiuolaikiškai įrengto dviejų arba trijų kambarių buto nuoma centre ar senamiestyje gali siekti ir 600–800 eurų.

Augant gyvenamojo ploto nuomos kainoms, gyventojai paprastai vis dažniau kreipiasi į bankus dėl paskolos nuosavam būstui įsigyti.

Jau seniai pastebima, kad mėnesio įmoka bankui gali būti mažesnė už šiuo metu rinkoje vyraujančias būsto nuomos kainas.