Būstus nuomojantys klaipėdiečiai įsitikinę: padorūs, pareigingi ir mokūs nuomininkai yra didžiulė vertybė ir retenybė. Iš būstų nuomos savininkai tikina dažniau ne praturtėjantys, o patiriantys nuostolių.
Paprašė policijos pagalbos
Karti daugelio metų patirtis nuomojant butą garbaus amžiaus klaipėdietę Stasę privertė kreiptis į policiją. Moteris norėtų žinoti svarbiausius dalykus apie žmones, kuriems užleis savo būstą.
Tačiau sužinoti, ar asmuo, kuriam patiki savo būstą, nėra nusikaltėlis ar persekiojamas antstolių, jai nepasisekė. Ji teigė negalėjusi netgi įsitikinti, ar nuomininkas turi darbą ir bus pajėgus mokėti suderėtą sumą.
Bendravimo su pastaruoju nuomininku patirtis moterį stumia į neviltį.
Gegužę į jos skelbimą atsiliepė vienišas vyras. Kaip ir anksčiau, tartasi, kad gyventojas sumokės 500 litų užstatą ir tiek pat – už būsimo mėnesio nuomą. Abu pasirašė sutartį, kurioje buvo aptartos visos nuomos sąlygos.
Tik suraitęs parašą vyras ištiesė 100 litų kupiūrą ir pratarė dabar daugiau neturįs. Pažadėjo kitą dieną ateiti į sutartą vietą ir atnešti dar 900 litų. Tada prasidėjo pažadų virtinė.
"Sakydavo, atvažiuosiąs po pietų. Nesulaukusi vėl skambindavau ir vėl išgirsdavau pažadą, kurio jis neįvykdė. Taip nuomininkas melavo visą mėnesį", – pasakojo klaipėdietė.
Prisidengė svetimu vaiku
Kelis kartus bandžiusi prisibelsti į savo pačios butą Stasė likdavo prie užrakintų durų. Buvo panašu, kad gyventojo nėra namuose.
Kartą moteris pasikvietė artimą žmogų ir atsirakino butą savu raktu. Stasė nustebo išvydusi nuomininką balkone, jis ramiai rūkė. Paaiškėjo, kad skambučio laidai buvo nupjauti.
Šeimininkė paprašė pasirašyti skolos lapą, vyras pakluso, bet žodžiu pareiškė, kad pinigų nemokės. Tada buto savininkė pareikalavo išsikelti.
Nuomininkas buvo gudresnis – parsivedė moterį su nepilnamečiu vaiku. Sugyventinė tapo šantažavimo priemone. Vyras tikino: jei šeimininkė išvarys moterį su vaiku, ją užtampys vaiko teisių saugotojai.
Buto nuomotoja kreipėsi į policiją, prašydama iškraustyti įsiskolinusį nuomininką.
"Policininkai man paaiškino, jog turėjau jam pranešti raštu apie tai, kad atsisakau nuomoti butą. Bet juk tokiu atveju aš jį turėčiau gaudyti dar mėnesį ar du. Jis ir taip neatsiliepia į mano skambučius. Tik vėliau sužinojau, kad tas žmogus yra nusikaltėlis. Jis neturi asmens dokumentų, nes iki teismo buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos ir yra įpareigotas registruotis policijoje. Kai pradėjome kalbėtis piktuoju, jis pagrasino man susidorojimu, minėjo turįs ginklą", – dėstė savo baimės priežastį moteris.
"Pinigų negausi"
Grasindamas buto šeimininkei, nuomininkas papasakojo kalėjęs ir laiko už grotų veltui negaišęs – daug ko išmokęs. Jis esąs iš tų, kurie žmones apgaudinėjo telefonu.
Panašu, kad apgauta buvo ir šio vyro sugyventinė. Apie kriminalinę vyro praeitį jo draugė sužinojo tik tada, kai buto savininkė atėjo krapštyti iš būsto. Moteris apsipylė ašaromis ir suprato, kad tapo priedanga nusikaltėliui.
Galiausiai Stasė pasiekė, kad nepageidaujamas asmuo išsikeltų. Tiesa, jis paliko tik vieną iš dviejų jam duotų buto raktų.
Paskutinis pokalbis telefonu apstulbino moterį. Ji bandė apeliuoti į vyro sąžinę ir žmogiškus jausmus, bet šis be emocijų pareiškė tiesiai šviesiai – pinigų ji negausianti ir gali to nesitikėti. Jis prisipažino turįs advokatą, kuris jį ištraukė iš didesnių bėdų. Taip pat užsiminė įvykdęs sunkių nusikaltimų, bet likęs nenubaustas.
Pagaliau išsikėlus šiam vyrui, Stasė bute aptiko dėžutę nuo antrankių ir lapą, kuriame ta pačia rašysena buvo surašyta labai daug telefono numerių. Moteris spėja, kad tai – kalėjimuose nusikaltėlių turimų telefonų numeriai.
Prisiteistos skolos tebelaukia
"Turiu skolos lapą ir galėčiau kreiptis į teismą, bet mano karti patirtis rodo, kad vilčių ką nors gauti nėra. Mat prieš 14 metų buvau išnuomojusi butą kitam nusikaltėliui. Pasirodo, per šiuos metus jis yra įvykdęs šimtą panašių apgavysčių, apie tai byloja išieškojimo bylos pas antstolius, tačiau nė viena jų neįvykdyta. Žinau, kad man skolingas asmuo turi įmonę draugės vardu, pats joje negauna oficialaus atlyginimo, todėl niekas negali iš jo paimti nė cento, – svarstė klaipėdietė. – Todėl norėčiau, kad pareigūnai padėtų man susigaudyti ir dabartinėje situacijoje. Jeigu kažkas man pasakytų, kad dabartinis skolininkas turi darbą, bandyčiau su juo bylinėtis. Bet jeigu jis neturi oficialaus darbo, nėra prasmės kreiptis į teismą."
Moteris įsitikinusi, kad, nesuteikdama duomenų apie tokius nusikaltėlius, policija sudaro sąlygas sukčiautojams toliau vykdyti piktadarybes.
Pabėgo į Norvegiją
"Kartais atrodo, kad mane apniko visa gauja aferistų. Prieš tai priėmiau šeimą su dviem vaikais. Tris mėnesius mokėjo, o paskui sutuoktiniai susimušė ir vyras pateko į areštinę. Kol jis buvo uždarytas, žmona su vaikais išėjo. Butas buvo tiesiog nusiaubtas. Sofas radau perpjautas, visur kalnai šiukšlių: nuorūkos, saulėgrąžos, buteliai, plastikiniai buteliai, kaulai. Virtuvėje aliejiniais dažais aptaškyti radiatoriai, sienos, prilaistyta aliejaus. Dingo žaliuzės su visais įrenginiais joms kabinti", – vardijo nuostolius moteris.
Išleistas iš policijos vyras pažadėjo sumokėti, nes liko skolingas už komunalinius mokesčius.
Kai po poros dienų buto šeimininkė jam dar kartą paskambino, šis įspėjo, kad pokalbis daug kainuos, nes jis jau esąs Norvegijoje.
Pelnas – pusė vazos centų
Po to butą nuomojosi trijų asmenų šeima. Atrodė, kad nesusipratimų nekils, nes visi trys buvo statybininkai.
Šeima tvarkingai mokėjo tik vieną mėnesį. Paskui nuomininkus užpuolė negandos: ligos, nedarbas, o dar prasidėjo šildymo sezonas, kai mokesčiai už patarnavimus išauga iki tūkstančio litų.
Tada išlindo yla iš maišo – dvi antstolės pradėjo išieškoti baudas. Suprasdama, kad šeimą užgriuvo bėdos, šeimininkė pasiūlė dalį skolos nubraukti už pagalbą remontuojant butą.
Atėjusi sutartą dieną moteris vieną raktą rado pašto dėžutėje, o kitą – virtuvėje ant šaldytuvo. Butas buvo tuščias, nuomininkai liko nesumokėję 1,6 tūkst. litų. Kambario viduryje pūpsojo maišelis, pilnas nuorūkų.
"Visas mokestis, kurį gavau, buvo pusė vazos baltų centų, iš viso – apie 10 litų. Paskui ilgai į mano pašto dėžutę plaukė laiškai iš antstolių, kurie ragino mokėti baudas, ir šaukimai į policijos apklausas. Nuėjau pas tardytoją, kuri žinojo, kur gyvena ta šeimyna. Pareigūnė labai padėkojo už atneštus laiškus, bet patikino neturinti teisės man pasakyti jų adreso, nes taip saugomi asmens duomenys", – pasakojo Stasė.
Šuo apgraužė baldus
Kiekvienas naujas nuomininkas vis kitaip įtikina būsiąs sąžiningas, todėl sunku nuspėti, kaip dar šeimininkė gali būti apgauta. Stasė teigė neprisimenanti, ar kada nors buvo tokių, kuriems neturėjo jokių priekaištų.
Net studentės, už kurias garantavo jų tėvai, apdegino odinę sofą.
Prieš 14 metų būstą nuomojęs ir iki šiol likęs skolingas vyras paliko šeimininkei savo vizitinę kortelę, kurioje jis įvardijamas įmonės direktoriumi.
Jo šeima moteriai padarė siaubingų nuostolių. Maža to, kad nesumokėjo sutartos sumos ir mokesčių, jie tiesiog nusiaubė butą.
Pasirodo, šie klaipėdiečiai turėjo nedresuotą kovinį šunį, kurį palikdavo vieną namuose. Kilimai buvo sudraskyti, virtuvės baldų rankenėlės nugraužtos, ąžuolinės durys šuns nagais nubraižytos taip, kad nuo jų nukaro mediena, stalo kampai nugraužti lyg sausainiai.
Žala siekė 10 tūkst. litų, tačiau įrodyti to moteris negalėjo, nes prieš tai nebuvo oficialiai užfiksavusi bute buvusių daiktų bei jų kokybės.
Vaikus prilygina gyvūnams
Klaipėdietė tikino, kad net padoriais žmonėmis negalima pasitikėti. Ji prisiminė prisiėmusi šeimą su trimis vaikais ir neturėjusi bėdų tik tol, kol pati kas mėnesį lankydavosi bute ir pati sumokėdavusi mokesčius.
Šaltuoju metų laiku šeimininkė kelis mėnesius neėmė nuomos mokesčio, taip palengvindama šeimai naštą. O kai Stasė atsigulė į ligoninę, paprašė šeimos galvą pasirūpinti mokesčiais. Tačiau nuo tos dienos nė už vieną paslaugą nebuvo sumokėta.
"Labiausiai baugina žiemos metas. Jeigu neturėsiu nuomininkų, teks pačiai mokėti didelius mokesčius. Todėl, kai atsiranda padoriai atrodantis žmogus, esu linkusi patikėti, jog viskas bus gerai. Sutartyje yra punktas, nurodantis, kad gyventojai negali turėti jokių gyvūnų. O pastaruoju metu esu apsisprendusi nebeįleisti ir šeimų su vaikais. Pašiurpau pamačiusi, kaip šokoladą saujoje gniaužęs vaikas juo išpeckiojo visą sofą. Mamai dėl to širdies neskauda, nes tai ne jos baldai", – neslėpė apsisprendimo moteris.
Savo anūkams norinti butą išsaugoti moteris kasmet susiduria su vis didesniais išbandymais.
Duomenų negali teikti
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla teigė, kad pareigūnai negali pateikti duomenų apie žmogaus teistumą ar jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą.
Tai daryti neleidžia asmens duomenis saugantys įstatymai.
Kriminalinių įvykių suvestinėje yra buvę nemažai pranešimų apie vagystes iš butų. Dažniausiai įtariamaisiais tampa nuomininkai.
Pareigūno teigimu, dažniausiai nuo nuomininkų nukenčia valstybei mokesčių nemokantys nuomotojai. Jie su nuomininku dažniausiai susitaria tik žodžiu, todėl vėliau teismuose negali įrodyti, kad būta sandorio.
Pareigūno patirtis rodo, kad būstus nuomojantys žmonės gali paprašyti rekomendacijos. Tai galėtų būti anksčiau nuomotų butų šeimininkų ar darbdavių atsiliepimai.
Komentaras
Raimondas Simonavičius
Advokatas
Nuomotojas gali reikalauti iš nuomininko pateikti duomenų apie save. Bet tik jeigu pats nuomininkas sutinka. Būsto savininkas tokių duomenų ieškoti neturi teisės. Tai susitarimo reikalas. Informatikos ir ryšių departamentas Vilniuje išduoda pažymas apie asmens teistumą, jas galima užsisakyti ir internetu. Elektroninę bankininkystę valdantis asmuo turi galimybę prisijungti prie tokių duomenų ir užsisakyti pažymą. Mano patirtis leidžia teigti, kad nuomininkai ir nuomotojai dažniausiai bylinėjasi dėl nesumokėtų pinigų. Jeigu nuomos sutartis sudaroma ilgesniam nei vieneri metai laikui, ji turi būti įregistruota nekilnojamojo turto registre. Šabloninė, internete rasta sutartis neapsaugo nuo galimų nemalonumų. Sutartyje turi būti aptarti visi nuomininko įsipareigojimai. Labai svarbūs net tokie niuansai, kaip nuomos mokėjimo laikas: iki gaunant raktus ar per nustatytą laiką nuo sutarties pasirašymo. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad patyrus žalą galima būtų prisiteisti nuostolių atlyginimą. Jeigu stokojama patirties, patarčiau pasitarti su teisininku, aptarti visas aplinkybes, kurios gali vėliau atnešti praradimų. Nuomotojas turėtų kontroliuoti mokesčių mokėjimą, buto būklę, tačiau daryti tai nepažeisdamas nuomininko privatumo.
