„Šiandien netekome bendražygio Kazimiero Kuzminsko. Tai buvo žmogus, kurio visad galėjai pasiklausti nuomonės, su kuriuo pokalbis būdavo nuoširdus ir atviras“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Radviliškio rajone 1947 metų kovo 7 dieną gimęs K. Kuzminskas būdamas vos metų su tėvais buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Į Lietuvą grįžo 1957 metais.

Baigęs Kauno medicinos institutą, dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, jis chirurgo karjerą pradėjo Plungės rajono centrinėje ligoninėje, vėliau persikėlė į Kauną, dirbo klinikinėje ligoninėje.

K. Kuzminskas Seimo nariu buvo keturias kadencijas nuo 1992 metų.

Baigęs politiko karjerą jis dar dirbo Kauno onkologinėje ligoninėje onkologu-chirurgu.

Politikas teigia šio fakto nepripažįstantis, pabrėžė, kad byla dar nėra baigta, straipsnis paskelbtas specialiai, nes prieš Seimo pavasario sesijos pradžią šia istorija bandoma užglaistyti buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalą.

„Neprisipažinau, čia žurnalisto rašinėjimai“, – parašė buvęs parlamentaras.

Dviejų instancijų teismų kaltu pripažintas buvęs Seimo narys feisbuko paskyroje tikina, kad tyrimo metu jokių jo žinučių nepilnamečiui nei telefonuose, nei kompiuteryje rasta nebuvo.

„Va kokioje valstybėje dabar gyvename“, – penktadienį feisbuke paskelbtame įraše piktinasi politikas.

R. Ačas aiškina, kad prieš daugiau kaip ketverius metus Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) pradėta byla dėl galimos korupcijos 2021 metais buvo nutraukta ir ji žlugo.

„Kai man 2018 metais lapkričio 5 d. buvo pareikšti įtarimai, operatyviniai veiksmai prieš mane turėjo būti baigti, tačiau STT pavedimu, tarpininkaujant VMI, buvo pradėtas FNTT tyrimas, jam vykstant suorganizuota ir ši byla“, – apie jo atžvilgiu pradėtą bylą rašo politikas.

R. Ačas tikina, kad, jo žiniomis, už straipsnyje minimo vaikino buvo „ir Pravieniškių veikėjai“. R. Ačas kalba ir apie galimą reketą.

Šią naktį paleistas straipsnis yra specialiai, nes kovo 10 dieną prasideda Seimo sesija, reikia slopinti Bartoševičiaus skandalą.

„Mano žiniomis už šio vaikino buvo ir Pravieniškių veikėjai, nes pardavinėjant Birželio Namų butus, buvau bandomas reketuoti. Buvo suorganizuota ale tokia žinutė, kurios pagrindu dar buvau sekamas ne tik klausantis pokalbių 1,5 metų, bet ir fiziškai sekamas. Prieš 2 metus buvo atlikta krata ofise ir namuose. Paimtas darbinis ir nuosavas telefonas. Jokių žinučių nei telefonuose, nei kietajame diske nebuvo rasta. Telefono išklotinėse nieko nebuvo rasta“, – tikina politikas.

Pasak R. Ačo, vaikinas, dėl kurio kreipimosi į policiją buvo pradėtas tyrimas, savo telefono kortelę, kurią naudojo su tuo telefono numeriu prieš kreipdamasis į policiją, sunaikino.

R. Ačas teigia, kad advokatas gavo atsakymus iš Ryšių reguliavimo tarnybos, tačiau į visus tuos faktus teismas esą nekreipė dėmesio. Todėl medžiaga, anot politiko, atsidūrė Aukščiausiame Teisme.

Pasak buvusio Seimo nario, byla dar nėra baigta, o kovo 27 dieną jos imsis Aukščiausias Teismas.

„Šią naktį paleistas straipsnis yra specialiai, nes kovo 10 dieną prasideda Seimo sesija, reikia slopinti Bartoševičiaus skandalą, o kovo 27 d. Aukščiausiasis Teismas nagrinės šią bylą“, – feisbuke rašo buvęs Seimo narys.

R. Ačas straipsnį vadina spaudimu Aukščiausiajam Teismui ir kelia klausimą, ar kas nors imsis tyrimo, kas nutekino ne viešos dar nebaigtos bylos medžiagą.

Portalas primena, kad penktadienį buvo paskelbta, kad buvęs Seimo narys ir pašalinto prezidento Rolando Pakso patarėjas R. Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu.

Kaip penktadienį pranešė portalas delfi.lt, už tai, kad pasikėsino tenkinti lytinę aistrą pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, teismas R. Ačui skyrė 5 tūkst. eurų baudą.

Pasak portalo, dviejų instancijų teismų teisėjų  konstatavo, kad šis nusikaltimas yra įrodytas neginčijamais duomenimis.

Nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tačiau apskųstas – nuteistojo skundas yra priimtas, bet dar nėra išnagrinėtas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas 17-metis.

Anot publikacijos, galima seksualinė prievarta prieš choro auklėtinius panaudota Panevėžyje.

BNS primena, kad prokuratūra dėl nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo ikiteisminį tyrimą atlieka nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui buvo pareikšti vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Įtariama, jog seksualinius nusikaltimus jis galėjo padaryti būdamas Seimo nariu.

Kaip pirmadienį pranešė Generalinė prokuratūra, į bausmės laiką įskaičius nuteistojo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laikotarpį laikoma, kad jis bausmę atliko.

Bylos duomenimis, 2021 metų rugsėjį vilnietis po naujienų portale publikuotu straipsniu parašė komentarus, kuriuose tyčia viešai apšmeižė buvusį Seimo narį, paskelbė apie jį tikrovės neatitinkančią bei jį žeminančią konstatuojamojo pobūdžio informaciją.

Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad komentarų skiltyje V. L. pateikti duomenys akivaizdžiai neatitinka tikrovės, jie priskirtini ne nuomonei, o konstatuotam faktui, kuriam keliami tiesos reikalavimai.

Pasak pranešimo, paskleidus šmeižikišką informaciją, buvusio politiko reputacijai padaryta didelė žala. Anksčiau ne kartą teistas vilnietis nukentėjusiajam turės atlyginti ir teismo priteistą neturtinę žalą.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūra, jį atliko sostinės policija.

„Aš bet kokiu atveju bendradarbiausiu su prokuratūra, jei artimiausiu metu jie nesikreips, pats kreipsiuosi, tik nežinau, kokiu būdu ar priemonėm“, – antradienį BNS telefonu sakė K. Bartoševičius.

Jis taip pat tvirtino, jog apie lapkričio viduryje pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo iš žiniasklaidos bei paneigė galimus įtarimus. K. Bartoševičius taip pat sakė nenumanantis, kas ir dėl kokių aplinkybių galėjo kreiptis į teisėsaugą.

Buvęs parlamentaras teigė, jog teisėsauga su juo dėl atliekamo tyrimo nebuvo susisiekusi, o sprendimas atsisakyti mandato nėra susijęs su generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymu panaikinti jo imunitetą.

„Tai yra du atskiri dalykai“, – sakė K. Bartoševičius.

Sprendimą atsisakyti mandato jis sakė priėmęs būdamas Čilėje, kur sausio 15–23 dienomis buvo Seimo valdybos komandiruotas dalyvauti konferencijoje „Ateities kongresas 2023“.

„Aš buvau komandiruotėje Čilėje, kur vyko didelė konferencija, ir toj konferencijoj buvo kalbama ateities tema: apie mediciną, dirbtinį intelektą, transportą, žmonių santykius, kaip mes ateityje bendrausim ir nebendrausim, miesto architektūrą, ir tose aplinkybėse būnant, galbūt atitrūkus šiek tiek nuo kasdienių darbų, kurie Lietuvoje, priėmiau tokį sprendimą“, – sakė K. Bartoševičius.

Pastaruoju metu nebuvau pačiam geriausiam stovyje, sakykim.

K. Bartoševičiaus pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo VRK gavo elektroniniu paštu praėjusį penktadienį, apie 20 valandą.

Politikas tvirtino, kad tai apgalvotas, ne staiga gimęs, o pribrendęs apsisprendimas, ir Seimą nutarė palikti dėl asmeninių priežasčių, tai yra sveikatos būklės.

„Pastaruoju metu nebuvau pačiam geriausiam stovyje, sakykim“, – apie sveiktos būklę sakė buvęs Seimo narys.

Tačiau pirmadienį Generalinė prokuratūra pranešė, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kad būtina spręsti leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti Seimo nario K. Bartoševičiaus teises klausimą.

Būdamas Seimo nariu K. Bartoševičius turėjo teisinį imunitetą.

Anot prokuratūros pranešimo, tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už seksualinį mažamečių ir nepilnamečių asmenų prievartavimą, tvirkinimą.

K. Bartoševičius į Seimą buvo išrinktas 2020 metais pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą. Jo vietą Seime užims buvęs krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

P. Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Pajiesio kaime Kauno rajone.

1942–1948 m. mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. 1948–1954 m. už antitarybinę veiklą kalintas Vorkutos ypatingojo režimo lageriuose.

1956 m. baigė Kauno 3-iąją darbo jaunimo vidurinę mokyklą. 1961 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus statybininko specialybę. 1969–1974 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto aspirantūroje. 1974 m. apgynė architektūros mokslų daktaro disertaciją.

1961–1974 m. buvo Švenčionių rajono architektas, 1974–1992 m. – Valstybinio kolūkių statybos projektavimo instituto projektuotojas, skyriaus viršininkas, firmos „Krašto projektai“ vyriausiasis architektas.

1992–1996 m. ir 2000–2008 m. – Seimo narys, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, buvo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų bei Peticijų komisijų narys.

1996–2001 m. – Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, 1998–2001 m. – komisijos pirmininkas. 2000–2003 m. ėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareigas.

Nuo 1989 m. priklausė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, nuo 1991 m. – sąjungos Vilniaus bendrijos tarybai. Nuo 1999 m. buvo Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) narys.

Mokslinėje ir periodinėje spaudoje paskelbė apie 200 mokslinių ir publicistinių straipsnių, parašė kelias knygas.

Urna su Velionio palaikais kovo 24 d. bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmų 2 salėje (Olandų g. 22). Atsisveikinimas – nuo 10 iki 14 val. Velionis bus palaidotas Vilniaus Liepynės kapinėse. 

Jos mirties priežastis nėra aiški. Silokarcema.lt rašo, kad tai yra buvusio Seimo nario, dabartinio Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Audriaus Endzino žmona.

delfi.lt praneša, kad moters kūnas rastas Šilmeižių kaime apie 12 val.

Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

A. Endzinas Seimo nariu buvo dvi kadencijas, nuo 2004 lapkričio 15 d. iki 2012 m.  m. lapkričio 16 d.

Klausimai dėl taros

Incidentas nutiko pirmadienį, prieš vidurdienį. Policija į prekybos centrą "Norfa", esantį Vilniuje, buvo kviesta dėl smulkios vagystės.

"Akvarelės studija "Barkodai". Nemiegu, naktimis "barkodus" piešiu, labai sunku, akvarelė išsilieja. Po to policiją kviečia", – į dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambutį atsiliepė N.Puteikis.

Klaipėdietis aiškino, kad informacija viešumoje pasirodė be jo komentaro, tad visas incidento smulkmenas jis žada pateikti ketvirtadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.

Į ją dabartinis Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas žada atsinešti to paties gėrimo butelį, kurio nenorėjo priimti taromatas.

Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį?

"Parodysiu tuos daiktus, visi galės pamatyti. Kaltė yra gamintojų ir prekybininkų. Į prekybą paleidžiama tara, kurios nepriima taromatai. O užstatą tai paima. Kuo čia aš dėtas? Nukentėjo juk dešimtys tūkstančių žmonių, kurie taip pat pirko. Aš tik degtinę geriu. Nesakysiu, koks ten gėrimas buvo", – aiškino N.Puteikis.

Atsiėmė už viską

Vyras tikino, kad į taromatą sėkmingai pridavė 70 vienetų taros. Už butelius gavo septynis eurus.

Policijai buvo paskambinta tik tada, kai, pasak buvusio Seimo nario, su apsaugos darbuotoju kilo žodinis konfliktas.

Naglis Puteikis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Apsauga iškvietė policiją, o ši stojo į prekybos centro pusę. Viskas, kas buvo parašyta viešoje erdvėje, iš tiesų įvyko atvirkščiai. Kai pradėjau reikšti pretenzijas, man iškvietė policiją. Apsaugos darbuotojai pareiškė, kad čia ne jų reikalas. Kol laukiau policijos, apsaugos darbuotojas į šuns dienas dėjo valdžią. Atsiėmiau už viską – ir už pensijas, už kelius, už jų siaurinimus, už stažo mažinimą ir už mažą jo algą. Teko stovėti ir klausytis", – pasakojo N.Puteikis.

Jis teigė, kad jis policijos automobilyje išbuvo pusantros valandos.

"Policininkai vis kažkam skambino. Jie tepasakė, kad negali manęs paleisti, surašę įspėjimą. "Varanoke" bent jau tualetus galėtų įrengti. Arba galėtų duoti pieštukų, galėčiau darbą pratęsti", – ironizavo N.Puteikis.

Už ką bus baudžiamas, N.Puteikis sakė nežinantis.

"Juk nagrinėjimo nebuvo. Policininkas pareiškė, kad medžiagą perduos tyrėjai, ši aiškinsis. Viskas. Esą tuomet galėsiu pateikti įrodymus. Bet kai perskaičiau internete antraštes, supratau, kad įrodymų niekam nebereikia. Toks gyvenimas", – kalbėjo N.Puteikis.

Kažkas vagia milijonus?

Policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis tikino, kad policijos pareigūnai į prekybos centrą iškviesti apsaugos darbuotojų.

"Kas ten nutiko, reikia klausti apsaugos darbuotojų. Pradėtas tyrimas dėl vagystės pagal Administracinių nusižengimų kodekso108 straipsnį", – patikslino R.Matonis.

Šis straipsnis byloja, kad už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą gresia bauda nuo 90 iki 400 eurų.

"Dabar jau įsižeidžiau. Ne dėl dviejų eurų čia klausimas. Kiek pinigų iš gyventojų buvo paimta taikant depozito mokestį? Dabar jau aš skaičiuosiu. Jei jau aš vagis, tai laikykitės. Administratorius veda statistiką, kiek taros parduota ir kiek jos sugrąžinta. Įtariu, kad nulis vienetų sugrąžinta. Tai reiškia, kad kažkas milijonus kraunasi", – niršo N.Puteikis.

Delfi.lt rašo, kad sostinėje „Norfos“ apsaugos darbuotojas sulaikė vyrą, kuris sukišo 20 butelių su savarankiškai užklijuotais depozito ženklais, o vėliau už juos parduotuvėje atsiėmė du eurus.

Iškvietus policiją, paaiškėjo, kad apsaugos darbuotojas sulaikė N.Puteikį.

Buvęs parlamentaras tikino, kad butelius rado tvarkydamas garažą ir ant jų nieko neklijavo.

N.Puteikis žalos parduotuvei neatlygino.

Tokį – galutinį ir neskundžiamą – sprendimą ketvirtadienį paskelbė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

„Kaltinamasis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų veikų, tai yra dėl seksualinio priekabiavimo prie padėjėja dirbusios nukentėjusiosios ir dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo“, – sakė teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Šiam teismui kasacinius skundus buvo pateikęs nuteistasis, prokuroras ir trys nukentėjusiosios. Visus šiuos skundus nuspręsta atmesti, teigė LAT teisėja.

Prokuroras kasaciniu skundu prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria K. Pūkas buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Nukentėjusiosios prašė buvusį Seimo narį pripažinti kaltu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

K. Pūkas prašė palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Byla nagrinėta neviešuose posėdžiuose.

„Pagaliau padėtas taškas“

Nukentėjusiųjų advokatas Karolis Rugys džiaugėsi tuo, kad pagaliau buvusio Seimo nario seksualinio priekabiavimo byloje padėtas taškas.

„Vertinam, kad šioje ilgoje istorijoje buvo pagaliau padėtas taškas ir gerbiam, tikėjomės panašaus (sprendimo – BNS)“, – žurnalistams po paskelbimo sakė K. Rugys.

Jis taip pat teigė, kad nukentėjusias moteris teismo sprendimas tenkina, nes jis akivaizdžiai parodė, kad priekabiauti negalima.

„Iš esmės, viena nukentėjusioji, kurios iš dalies buvo patenkintas ir civilinis ieškinys, tai taip, ji patenkinta. Kitos tikėjosi, kad būtent ir dėl jų priekabiavimo jis bus pripažintas kaltu, bet iš esmės, aš manau, kad teisingumas įvykdytas tinkamai“, – teigė advokatas.

„Akivaizdžiai parodyta, kad priekabiauti negalima (...) Aš apskritai vertinčiau šitą istoriją kaip naujos kartos asmenų, kurie gina savo teises“, – pridūrė jis.

Reikia ginti savo teises, reikia nebijoti priekabiautojų, priekabiauti negalima, nes už tai gresia atsakomybė.

Pasak advokato, ketvirtadienį priimtas sprendimas bus vertingas ateityje.

„Pasiuntė gerą žinutę, kad reikia ginti savo teises, reikia nebijoti priekabiautojų, priekabiauti negalima, nes už tai gresia atsakomybė“, – kalbėjo K. Rugys.

K. Pūko advokatė: sieksime palankaus sprendimo

Tuo metu K. Pūko advokatė Aušra Ručienė teigė, kad bus siekiama, kad būtų paliktas pernai kovą Vilniaus apygardos teismo priimtas sprendimas, kuriuo buvęs Seimo narys buvo išteisintas ir dėl seksualinio priekabiavimo ir dėl neteisėto ginklo laikymo.

„Sieksime, kad būtų paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas“, – žurnalistams sakė advokatė.

Ji taip pat teigė, kad ketinama teisybės ieškoti Strasbūro teisme.

„Manau, kad aš ir mano klientas kreipsimės į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Esame įsitikinę, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinius skundus“, – sakė advokatė.

„Kas liečia mano ginamojo skundo atmetimą, manome, kad bandysime apginti savo teises“, – teigė ji.

Pasikeitęs reguliavimas

LAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pagal nuo 2017 metų liepos pirmos dienos pasikeitusį teisinį darbo santykių reguliavimą, K. Pūkas galėtų būti pripažintas kaltu ir dėl priekabiavimo prie merginų, kurios siekė pas jį įsidarbinti – ne tik prie tos, kuri jau dirbo pas parlamentarą.

„Nagrinėjamoje byloje visų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo išsakyti vulgarūs žodžiai, nepriimtinos seksualinio pobūdžio ir nukentėjusiąsias įžeidžiančios, menkinančios užuominos (...) Tačiau tik vienos nukentėjusiosios atžvilgiu pasitvirtino kiti būtinieji požymiai (...) Kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nors ir pasitvirtinus veiksmų pobūdžiui, teismai pagrįstai nenustatė būtinojo kitokio priklausomumo požymių“, – sakė LAT teisėja Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

„Šios teismų išvados atitiko galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos aplinkybes“, – teigė ji.

Pagal šias aplinkybes, tai K. Pūko neleido pripažinti kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prieš tris pas jį įsidarbinti siekusias merginas, kadangi įstatymas netaikomas atgaline data.

„Kaip Teismas paaiškino, čia yra teisinis aspektas tam tikras, kad tuo metu galiojantys teisės aktai reikalavo priklausomumo ir vertino taip, kad vėlesni pakeitimai buvo atlikti“, – sakė nukentėjusiųjų advokatas K. Rugys.

„Ir jau dabar iš esmės priekabiauti ir prie besidarbinančio asmens negalima. Už tai būtų ir baudžiamoji atsakomybė“, – teigė jis.

Pagal anksčiau galiojusias Lietuvos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas, nukentėjusiųjų santykis su į darbą priimti turinčiu teisę asmeniu nelaikytinas objektyviu priklausomumo santykiu, todėl byloje neįrodytas trijų nukentėjusiųjų kitoks priklausomumas nuo K. Pūko.

Ginklas – Seimo kabinete

K. Pūkas pripažintas kaltu ir dėl neteisėto ginklo laikymo. Bylos duomenimis, raktus nuo jo kabinete Seime stovėjusio seifo, kuriame buvo ginklas, parlamentaras laikė nerakinamame stalčiuje.

„Tas epizodas yra toks, kai esant situacijai pasidarė nesaugu keliuose, čia žinot, kai buvo užpulta ir nužudyta mergaitė, kur dabar garsi byla nagrinėjama, jis tiesiog vežiodavosi su savimi šaunamąjį ginklą“, – sakė K. Pūko advokatė.

LAT konstatavo, kad tokiu būdu K. Pūkas neužtikrino tinkamo ginklo laikymo, taip pat buvo sudarytos sąlygos ginklu pasinaudoti kitiems asmenims.

„Kai atsiveždavo, klientas teigė, kad pagal galiojančius įstatymus palikdavo jį apsaugoje. Į Seimo vidų ir patalpas nesinešdavo. Na, teismas sutraktavo kiek kitaip“, – teigė A. Ručienė.

Tuo metu nukentėjusiųjų advokatas teigė, kad apie Seimo nario kabinete laikoma ginklą buvo prabilusi viena iš nukentėjusiųjų.

„Tai taip, jau viešai buvo nuskambėjusi ta istorija, kad viešai kabinete jis laikė ginklą“, – pasakojo nukentėjusiųjų advokatas K. Rugys.

Teismai anksčiau K. Pūką pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie Seimo nario padėjėja-sekretore dirbusios moters, bet išteisino dėl priekabiavimo prie kitų trijų merginų, siekusių įsidarbinti į šias pareigas.

Prokuratūra siekė įrodyti, kad įsidarbinti pas Seimo narį siekusios merginos buvo priklausomos nuo K. Pūko.

Įstatymas numato, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei „priekabiaujama prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“.

Prokuratūros vertinimu, įsidarbinti siekusių merginų priklausomumas pasireiškė tuo, kad tik nuo Seimo nario K. Pūko priklausė, kuri iš jų bus priimta į pretenduojamas pareigas.

K. Pūkas iš Seimo atsistatydino 2018 metų sausį prieš pat balsavimą dėl jo mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė priesaiką priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.