Teismas apklausė tris policininkus, kaltinamojo kolegas, dirbančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialios parengties skyriuje. Policininkai pasakojo, kad moteris kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, o tarnybinio ginklo griebtasi, kai jau buvo išnaudotos visos kitos jų turėtos priemonės. Vienu metu moteris buvo pargriauta 20-čiai sekundžių, tačiau ir tada policininkams nepavyko jos sulaikyti.
Pirmasis buvo apklausas specialistas Ernestas Rimovičius.
„Asmuo laksto po kiemą su kastuvu ir peiliu, prašo paskubėti“, – sakė pareigūnas, pasakodamas, kokį pranešimą iš budėtojo gavo ir kodėl buvo iškviestas pernai gruodį į kaimą Vilniaus rajone.
Atvykę į Baraškių kaimą Vilniaus rajone Specialiosios parengties policininkai rado stipraus šoko ištiktus medikus, iki atvykstant policijai, moteris jau buvo užpuolusi ir sužalojusi medikus, kastuvu apdaužiusi jų automobilį. Greitosios medikai nuo agresyvios pacientės bandė gintis ašarinėmis dujomis, ji ne tik sužalojo medikus, bet ir kastuvu išdaužė priekinį greitosios automobilio langą.
Atvykus policininkams, moteris buvo užsidariusi namuose, kadangi ji jau buvo užpuolusi medikus, policininkai nusprendė išlaužti namo duris.
Policininkams patekus į vidų, moteris ėjo link jų su peiliu, vienas policininkų panaudojo elektroimpulsinį prietaisą „Tasser“. Moteris suklupo tarpduryje, tačiau toliau elgėsi agresyviai, specialiosios priemonės nepadėjo, atimti peilio iš moters pareigūnams nepavyko.
E. Rimovičius ir kiti policininkai pasakojo, kad agresyvi moteris toliau agresyviai elgėsi, buvo naudoti du „Tasser“ iš keturių turimų, ašarinės dujos, tačiau moters tai nestabdė.
Po pirmųjų grumtynių moteris atsistojo ir vėl grįžo į savo namus. Policininkai vėl pabandė ją sulaikyti.
Po ketvirto elektros impulsinio prietaiso ji suklupo, tačiau vienam policininkų, bandžiusių išmušti peilį jai iš rankų, taikėsi pjauti per rankas.
„Aš bandžiau išmušti peilį, bet nesėkmingai. Ji dūrė man peiliu į kairę ranką, tada stodamasi užsimojo su peiliu, man pavyko išvengti, bet peilis praėjo pro pat mano kaklą“, – teismui pasakojo vienas įvykyje su D. Šerpyčiu buvusių policininkų, teismo salėje demonstruodamas, kaip peilis pavojingai buvo priartėjęs prie jo kaklo.
Peilis praėjo pro pat mano kaklą.
Abu D. Šerpyčio kolegos liudijo, kad kaltinamasis ginklo griebėsi, kai jau buvo išnaudotos visos priemonės ir jų sveikata ir gyvybei kilo realus pavojus, vienas policininkų jau buvo sužalotas peiliu.
„Visos priemonės buvo išnaudotos, ji pradėjo vytis Rimovičių, Darius išsitraukė ginklą, paruošė naudojimui, ji atsisuko į Darių. Jis sakė: „padėkit peilį, naudosim ginklą“. Ji net nesuklupo, kai pataikė į kojas, ėjo atstačiusi peilį“, – pasakojo vienas policininkų, taip pat buvusių įvykio vietoje.
Į moterį buvo iššauti penki šūviai – du pataikė į kojas, du – į plaštaką ir vienas į pilvą.
Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė policininkų teiravosi, kas leido tikėtis, kad pavyks sulaikyti moterį, jeigu jos neveikė „Tasser“, dujos, apsauginių skydų policininkai neturėjo, pareigūnai teigė, kad jie tiesiog bandė sulaikyti agresyvią moterį, ji kėlė pavojų aplinkiniams, taip pat sau.
Kaip ir anksčiau, stebėti proceso į teismą atvyko būrys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
ELTA primena, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovusiam policijos pareigūnui pareikšti kaltinimai dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Agresyvi 1972-aisiais gimusi moteris su kastuvu puolė ir aptalžė medikus bei greitosios medicinos pagalbos automobilį, po to su peiliu puolė atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai įvairiais būdais bandė ją raminti, malšinti, bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.
Siekiant sutramdyti agresyvią moterį, naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“. Tačiau, kaip teigė policija, moteris nereagavo, specialiosiomis priemonėmis jos sutramdyti nepavyko.
„Kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2023 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, panaudojo tarnybinį šaunamąjį ginklą, dėl ko žuvo įvykio vietoje buvusi moteris.
Per tyrimą nustatyta, kad tą dieną Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.
Apie 14.50 val. atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas. Maždaug po 10 min. nuo atvykimo buvo panaudotas tarnybinis šaunamasis ginklas. Medicininė pagalba nukentėjusiajai buvo pradėta teikti nedelsiant, tačiau dėl patirtų sužalojimų sunkumo ji mirė įvykio vietoje.
Tuo metu policijos generalinis komisaras išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.
„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – perdavus teismui bylą komentavo tuometinis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Nušautos moters sūnums teisme atstovaujantis advokatas mano, kad policininkai išprovokavo konfliktą ir atvykę elgėsi netinkamai – neprisistatė, keikėsi, šiurkščiai ragino išeiti.
„Pareigūnai paprastai atvykę prisistato, paaiškina dėl ko atvyko, įveda žmogų į situaciją. Šiuo atveju to nebuvo, galimai ji nesuprato, kas pas ją yra atvykę, pati skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad atvyko banditai ir prašė, kad iškviestų normalų policijos ekipažą. Šiandien teisme patys policininkai patvirtino, kad moteris nesuprato, kad yra atvykę policijos pareigūnai. Pagal bylos duomenis, moteris peilį paėmė, kai buvo pradėtos laužti durys. Neatlikus visų veiksmų, kuriuos numato policijos veikla, dėl to tokia ir pabaiga“, – sakė nukentėjusiųjų advokatas Dainius Dargevičius.
Jis mano, kad policininkams gražiai bendraujant moteris galbūt būtų išėjusi pati iš namo, psichikos ligoniui galėjo būti sunku identifikuoti pareigūnus ir juos palaikė priešais.
„Tyčia tie šūviai šauti ir labai taiklūs, galėjo šūvius šauti ne į pilvą, ne į gyvybiškai svarbius organus. Dar kartą pabrėžiu, kad pareigūnas labai tiksliai ir labai taikliai šaudė“, – sako advokatas.
Tuo metu D. Šerpyčiui atstovaujantis advokatas Romualdas Drakšas sako, kad jo klientas ir jo kolegos elgėsi tinkamai.
Būtinoji gintis prasidėjo tada, kada ji puolė, kai kilo realus pavojus jo gyvybei, kai buvo šalia jo ir ėjo atstačiusi peilį.
„Būtinoji gintis prasidėjo tada, kada ji puolė, kai kilo realus pavojus jo gyvybei, kai buvo šalia jo ir ėjo atstačiusi peilį. Kas kalbama daugiau, tai daugiau moraliniai dalykai – kaip galima nuspėti, ką psichiškai nesveikas žmogus darys“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė R. Drakšas.
Pasak jo, policininkai atvyko į „akivaizdžiai pavojingą situaciją“, asmuo puldinėjo kitus ir pats galėjo susižeisti.
„Buvo užpulti medikai ir jie turėjo reaguoti, čia jų pareiga. Kaip susitarti? Schemą nubraižyti – tu esi ten, tu – ten. Galima kabinėtis, kad buvo per mažai mandagūs. Bet ar tas buvimas per mažai mandagiu priežastiniu ryšiu susiję su tuo, kas įvyko pabaigoje?“, – sakė advokatas, komentuodamas kitos pusės argumentus.
Nušautos moters sūnūs iš policininko ir Lietuvos valstybės prašo jiems priteisti 100 tūkst. eurų, tai yra kiekvienam po 50 tūkst. eurų.
Vienas iš nušautos moters sūnų Igoris Tolkačiovas anksčiau teismui pasakojo, kad jo motinai psichozės priepuoliai ištikdavo maždaug kas tris mėnesius, trukdavo kelias dienas. Vyras pasakojo, kad motina priepuolių metu tapdavo agresyvi, šaukdavo ant žmonių, juos įžeidinėdavo.
„Buvo akmenį metusi į kaimynus“, – prisiminė I. Tolkačiovas.
Per kitą posėdį lapkričio 8 dieną kaip liudytojai bus apklausti greitosios medikai.