„Cassini“ yra 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių. Kaip ir planuota, baigėsi 7,9 mlrd. nukeliavusio aparato raketų kuras.

Savo galą žieduotoje dujų milžinėje – tolimiausioje plika akimi matomoje planetoje – jis pasitiks po 11 val. 55 min. Grinvičo (14 val. 55 min. Lietuvos) laiku numatyto paskutinio kontakto su Žeme.

Gerai suplanuota „Cassini“ pabaiga yra būdas išvengti bet kokios žalos Saturno mėnuliams Titanui ir Enceladui, kuriuose esama vandenynų ir kuriuos mokslininkai nori išlaikyti nepaveiktus būsimiems tyrinėjimams, nes juose gali būti kažkokios formos gyvybės.

„Bus liūdna penktadienį matyti, kaip „Cassini“ išnyksta, ypač dėl to, kad šis aparatas, kurį sukūrėme, vis dar puikiai veikia“, – sakė Saulės sistemos planetų fizikos profesorius iš Lesterio universiteto Stanley Cowley (Stenlis Koulis).

„Tačiau mes pripažįstame, kad svarbu užbaigti misiją tvarkingai ir kontroliuojamai“, – pridūrė jis.

Pro Saturną yra praskridę dar trys kosminiai aparatai – „Pioneer 11“ 1979 metais, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ 9-ajame dešimtmetyje.

Tačiau niekas Saturno nestudijavo taip detaliai kaip „Cassini“, pavadintas pagal prancūzų ir italų astronomą Giovanni Domenico Cassini (Džovanį Domeniką Kasinį), kuris XVII amžiuje atrado, kad Saturnas turi kelis mėnulius ir tarpą tarp žiedų.

„Cassini“ 1997 metais buvo paleistas drauge su Europos aparatu „Huygens“. Duetas prie Saturno atskrido 2004 metais. Tada „Cassini“ liko skrieti orbita aplink šią planetą, o „Huygens“ 2005 metais nusileido ant didžiausio jos mėnulio Titano. 

Penktadienį „Cassini“ sudegs kaip meteoras Saturno danguje.

Atradimai

1997-aisiais iš Kanaveralo kyšulio Floridoje startavęs „Cassini“ septynerius metus skrido prie Saturno, o paskui 13 metų skriejo orbita aplink šią planetą.

Per šį laiką jis atrado dar šešis Saturno mėnulius, trimačių struktūrų, iškilusių virš Saturno žiedų, ir gigantišką audrą, kuri planetoje siautė beveik metus.

6,7 m ilgio ir 4 m pločio erdvėlaivis taip pat atrado šaltų geizerių Saturno palydove Encelade ir nykių ežerų iš angliavandenilių etano bei metano Titane.

2005 metais „Cassini“ paleido zondą „Huygens“, kuris nusileido ant Titano. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks nusileidimas išorinėje Saulės sistemos dalyje, ant dangaus kūno už asteroidų žiedo.

„Huygens“ buvo bendras Europos kosmoso agentūros (ESA), Italijos kosmoso agentūros ir NASA projektas.

„Ši misija pakeitė mūsų įsivaizdavimą apie tai, kur už mūsų Žemės ribų galėjo atsirasti gyvybė“, – sakė Londono universiteto koledžo (UCL) „Mullard“ kosmoso mokslų laboratorijos Planetų mokslų grupės vadovas Andrew Coatesas (Endrius Koutsas).

„Kaip ir Marsas, išorinių planetų palydovai, tokie kaip Enceladas, Europa ir net Titanas, dabar yra pagrindiniai pretendentai į nežemiškos gyvybės (vietas). Mes visiškai perrašėme vadovėlius apie Saturną“, – pridūrė jis.

Maždaug 4 tūkst. mokslinių straipsnių buvo pagrįsti duomenimis iš šios misijos, sakė Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas (Metjus Ouvensas).

Net ir „Cassini“ krytis į nebūtį pateiks daugiau duomenų – apie Saturno atmosferos sudėtį.

„Be abejo, mokslininkai dar daug metų analizuos informaciją iš jo paskutinės ... kelionės į Saturno atmosferą“, – sakė M.Owensas.

Tyrėjai buvo nustebinti, kad ta sritis pasirodė esanti visiškai tuščia ir kad joje nerasta net kosminių dulkių.

„Akivaizdu, kad sritis tarp žiedų ir Saturno yra „didžioji tuštuma“, – po zondo pirmojo praskriejimo sakė „Cassini“ projekto vadovas Earlas Maize'as (Erlas Meizas), dirbantis NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje (JPL), įsikūrusioje Kalifornijos valstijos mieste Pasadinoje.

Patys Saturno žiedai sudaryti iš dideliu greičiu skriejančių ledo dalelių, dulkių ir kosminių nuolaužų.

6,7 metro ilgio zondas buvo paleistas 1997-aisiais, o į orbitą aplink Saturną įskriejo 2004 metais.

Balandžio pabaigoje „Cassini“ pirmąkart praskriejo per sritį tarp planetos ir jos žiedų. Antrasis praskriejimas įvyko gegužės 2 dieną. Aparatas planetos atžvilgiu judėjo apie 124 tūkst. km per valandą greičiu.

Tarpas tarp žiedų ir planetos atmosferos išorinio pakraščio yra apie 2,4 tūkst. km pločio.

Planuojama, kad „Cassini“ iš viso 22 kartus praners tarp žiedų ir Saturno, o rugsėjį baigs savo misiją ir bus nukreiptas sudegti dujų milžinės atmosferoje.

„Cassini“ misija surengė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), Europos kosmoso agentūra (ESA) ir Italijos kosmoso agentūra.

„Cassini“ praskriejo arčiausiai šeštosios nuo Saulės planetos ir, liko gyvas; jo signalas buvo išgirstas ketvirtadienį 6 val. 56 min, Grinvičo (9 val. 56 min. Lietuvos) laiku, praėjus apie 20 valandų nuo žiedų srities kirtimo.

„Joks kitas erdvėlaivis anksčiau nėra skriejęs taip arti Saturno. Mes galėjom remtis tik spėliojimais, pagal ankstesnę patirtį, įgytą tiriant kitus Saturno žiedus“, – sakė „Cassini“ projekto vadybininkas Earlas Maize'as (Erlas Meizas) NASA reaktyvinių variklių laboratorijoje Pasadenoje, Kalifornijos valstijoje.

„Man malonu pranešti, kad „Cassini“ pranėrė ta spraga, kaip ir buvo planuota, ir išniro kitoje pusėje puikios būsenos“, – pridūrė jis.

Minima spraga tarp žiedų Saturno viršutiniuose atmosferos sluoksniuose yra maždaug 1 tūkst. 500 mylių (2400 km) pločio.

Žiedus sudaro sparčiai skriejančios ledo ir kosminių nuolaužų dalelės, kurios pataikiusios gali ir sugadinti erdvėlaivį.

Pro tuos žiedus „Cassini“ pranėrė maždaug 77 tūkst. mylių (124 tūkst. km) per valandą greičiu, planetos atžvilgiu.

Numatyta atlikti iš viso 22 nyrius tarp žiedų ir planetos iki rugsėjo, kai beliktų tik mirtinai nerti į tą dujinę milžinę.

Kitas erdvėlaivio „Cassini“ pranėrimas tarp žiedų numatytas gegužės 2 dieną.

„Cassini“ misija yra bendras NASA, Europos kosmoso tyrimų agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso tyrimų agentūros projektas; erdvėlaivis startavo iš Žemės 1997 metais ir aplink Saturną skrieja nuo 2004 metų.

Erdvėlaivio energija jau gerokai išsekusi, tad mokslininkai nusprendė geriau baigti misiją, negu rizikuoti, kad erdvėlaivis pataikytų į kurį nors Saturno mėnulių ir pridarytų juose žalos, – mat spėjama, kad po tų mėnulių, pirmiausia Encelado, paviršiumi esančiuose vandenynuose gali būti gyvybės ir tai būtų įdomu ateityje ištirti.

Enceladas veikiausiai pasižymi visomis gyvybei būtinomis sąlygomis. Per JAV kosmoso agentūros vaizdo konferenciją balandžio 12 dieną, kai buvo pristatyti kosminio zondo „Cassini“ tyrimų rezultatai, pranešta, kad aparatas aptiko vandenilio molekulių vandens garų pliūpsniuose, sklindančiuose iš plyšių Encelado paviršiuje.

Šis mažas Saturno palydovas yra sukaustytas storų ledo šarvų, po kuriais, kaip manoma, plyti skystas vandenynas.

„Cassini“ rugsėjį tikriausia bus nukreiptas į Saturno atmosferą ir joje sudegs. Sprendimas užbaigti misiją buvo priimtas dar 2010 metais.

Liepos 19 d. milijonai Žemės gyventojų dalyvavo NASA akcijoje "Pamok Saturnui", nes tądien Saturno sistemoje dirbantis zondas "Cassini" fotografavo Žemę ir jam mosuojančius žemiečius. NASA išplatino fotografiją, kurioje Žemės gyventojai iš 40 valstybių ir 30 JAV valstijų mosuoja Saturnui. Gal joje rasite ir savo atvaizdą?

NASA kvietė ne tik pamojuoti Saturnui, bet ir nufotografuoti, kaip tai darote, o nuotrauką atsiųsti JAV kosminės agentūros darbuotojams. "Cassini" programos mokslininkai sulaukė daugiau kaip 1,4 tūkst. nuotraukų. Visos jos buvo sudėtos į įspūdingą Žemės rutulio formos koliažą, sudarytą iš nuotraukų, kurių sulaukė NASA ir "Cassini" komanda.

"Mosavote Saturnui ir atsiuntėte mums fotografiją? Tada susiraskite save, mojantį Saturnui, šioje fotografijoje!" – skelbia NASA programos "Cassini" feisbuko profilyje. Visos rezoliucijos mosuojančių žemiečių fotokoliažą rasite spustelėję šią nuorodą, atidarytame puslapyje susiradę nuorodą "Full Size". Kadras išties nemenkas (26 MB).

Tai buvo pirmas kartas, kai Žemės gyventojai žinojo, kad Žemę, Mėnulį, o kartu ir Žemės gyventojus fotografuoja nepaprastai toli – už 1,44 mlrd. kilometrų – skriejantis kosminis aparatas. Apie NASA visiems planetos gyventojams adresuotą kvietimą pamojuoti rašėme ir mes.

"Dėkojame visiems, esantiems toli ir arti, jauniems ir seniems, kurie dalyvavote "Cassini" misijos fotosesijoje, kuri buvo atliekama iš Saturno apylinkių, - dėkoja "Cassini" projekto mokslininkė Linda Spilker. – Pirmą kartą mojuojantys žemiečiai buvo nufotografuoti tarpplanetiniu nuotoliu. Kadangi "Cassini" kadruose Žemė yra pernelyg maža, kad juose būtų galima įžiūrėti mosuojančius Žemės gyventojus, misijos komanda surinko visas Saturnui mojuojančių ir nusifotografavusių žmonių nuotraukas ir sudėliojo jas į vieną didžiulį koliažą, kuriame esate visi jūs, mosavę rankomis ir šypsojęsi žieduotąją planetą tyrinėjančiam zondui."

"Cassini" programos vaizdų padalinio mokslininkai tebedoroja šimtus Saturno ir Žemės nuotraukų, kurias liepos 19 d. padarė minėtas kosminis zondas.

"Iš viso Žemė ir Saturnas buvo fotografuojami 33 skirtingais (pvz., spalvų) nustatymais, o iš viso padaryti 323 kadrai, - pasakoja "Cassini" programos vaizdų padalinio vadovė Kerolin Porko (Carolyn Porco).

Zondas "Cassini" į Saturno sistemą iškeliavo 1997 m., startavęs Floridoje. Žieduotosios planetos orbitą jis pasiekė 2004 m. ir Žemėn parsiuntė kvapą gniaužiančių kadrų, kurie kardinaliai pakeitė Saturno sistemos sampratą. "Cassini" misija suplanuota iki 2017 m. Tais metais vienas produktyviausių žmonijos zondų atliks savižudišką manevrą – ners į planetos-milžinės atmosferą ir susinaikins.

Gražus sutapimas: pirmieji Mėnulyje žengę žmonės šviesaus atminimo Nilas Armstrongas (Neil Armstrong) ir Bazas Oldrinas (Buzz Aldrin) Mėnulyje išsilaipino 1969 m. liepos 20 d., t.y., zondas "Cassini" Žemę ir Mėnulį iš Saturno sistemos nufotografavo 44-ųjų išsilaipinimo Mėnulyje metinių išvakarėse. Beje, tą pačią liepos 19-ąją JAV milijardierius Džefas Bezosas (Jeff Bezos) paskelbė, kad jo narų komandos ištraukė į Mėnulį žmones pirmąsyk nuskraidinusios misijos "Apollo 11" raketos "Saturn V" variklį F-1.