Kultūros ministras Musa Dadajevas sprendimą nustatyti, kad visų muzikinių, vokalinių ir choreografinių kompozicijų tempas turi sudaryti nuo 80 iki 116 smūgių per minutę, pristatė penktadienį įvykusiame posėdyje, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

„(Aš) paskelbiau galutinį sprendimą, kuris yra suderintas su Čečėnijos Respublikos vadovu Ramzanu Achmatovičiumi Kadyrovu, kad nuo šiol visų muzikinių, vokalinių ir choreografinių darbų tempas turės būti nuo 80 iki 116 smūgių per minutę“, – TASS pranešime cituojami M. Dadajevo žodžiai.

R. Kadyrovo potvarkiu regione dabar bus užtikrinama, kad čečėnų muzikos ir šokių kūriniai atitiks „čečėnų mentalitetą ir muzikos ritmą“, siekiant perduoti „žmonėms ir mūsų vaikų ateičiai Čečėnijos liaudies kultūros paveldą“, – pridūrė M. Dadajevas.

Naujasis draudimas reiškia, kad bus uždrausta ir daugybė populiariosios ir techno stiliaus muzikos kūrinių.

Rinkimų komisija pirmadienį pranešė, kad šioje Rusijos respublikoje balsuoti atėjo 97 proc. rinkėjų – dar daugiau nei 2018 m., kai jų buvo 91,44 proc. Tai didžiausias rinkėjų aktyvumo rodiklis šių metų rinkimuose.

Ramano Kadyrovo vadovaujamoje ir V. Putiną tvirtai remiančioje Čečėnijoje rinkėjų aktyvumas nuo seno yra didelis. Dar vienai šešerių metų kadencijai perrinktas Kremliaus vadas 2012 m. šioje respublikoje pasiekė geriausią savo rezultatą, kai už jį balsavo 99,76 proc. balsuoti atėjusių žmonių.

Tačiau balsavimas Čečėnijoje yra laikomas dar labiau nesąžiningu nei likusioje Rusijos dalyje, o stebėtojai praneša apie regione naudojamas represijas ir jėgą.

Ištikimu V. Putino rėmėju save vaizduojantis R. Kadyrovas yra kaltinamas sunkiais žmogaus teisių pažeidimais ir užsakomosiomis savo politinių oponentų žmogžudystėmis.

Būdamas premjeru, V. Putinas 1999 m. į šią nepriklausomybę nuo Rusijos paskelbusią respubliką nusiuntė karius. Per šią operaciją buvo visiškai sunaikinta respublikos sostinė Groznas.

Penktadienį prasidėjusiuose ir visą savaitgalį trukusiuose rinkimuose, kuriuose jokios realios konkurencijos nebuvo, V. Putinas po maždaug 90 proc. rinkėjų balsų surinko ir kitose Kaukazo respublikose.

Suskaičiavus beveik visus balsus, rinkimų komisija paskelbė V. Putiną laimėjus ir surinkus rekordinį skaičių – beveik 88 proc. rinkėjų balsų. Tai geriausias jo rezultatas per visus ketverius pirmiau įvykusius rinkimus.

Tarptautiniai stebėtojai negalėjo stebėti rinkimų visoje milžiniškoje, 11 laiko juostų apimančioje šalyje. Per sekmadienį pasibaigusius rinkimus vyko ir daugybė protestų, kuriuose dalyvavo tūkstančiai V. Putino oponentų.

Pirmieji reikšmingi rezultatai turėtų pasirodyti pirmadienį. Galutinis praeitų rinkimų rezultatas atitikdavo prognozes.

Kaip ir jo verslo imperija, J. Prigožinas buvo V. Putino kūrinys. Buvusio „Putino virėjo“ darbas buvo tarnauti savo bosui, o ne mesti jam iššūkius. Po didžiulio apsiskaičiavimo, birželį surengto maišto, jo galas – mirtis ar įkalinimas – turėjo ateiti greitai ir švariai, o ne neryžtingai ir netvarkingai. Du mėnesiai iki lėktuvo katastrofos rodytų, kad Rusijos lyderis apsiskaičiavo, apsigalvojo ir metėsi prie teatrališkų triukų savo prestižui atkurti.

Ši nerimastis neapsiriboja vien J. Prigožinu. Generolo Sergejaus Surovikino atleidimas iš oro pajėgų vado pareigų yra dalis platesnio masto valymo kariuomenėje, taikantis į žmones, kurie galėjo simpatizuoti nepavykusiam perversmui ar su juo bendradarbiauti. V. Putino taikiklyje taip pat yra maištininkų rėmėjai, ultrapatriotai, manantys, kad Kremlius kariauja per silpnai. Praėjusį mėnesį buvo sulaikytas ir ekstremizmu apkaltintas rėksnys buvęs FSB karininkas Igoris „Strelkovas“ Girkinas. Šis susidorojimas sukuria puikią aplinką sąskaitų suvedinėjimui ir kaltės permetimui. Tai labai atitraukia dėmesį nuo karo Ukrainoje. Ir tai ardo V. Putino valdžios šaknis.

Didžiausias Rusijos vadovo pasiekimas – kuklių asmeninių laisvių ir nuspėjamumo derinys. Rusams gali nepatikti taisyklės, bet jie žino, kokios jos yra. Žaiskite pagal jas, ir ši diena bus panaši į vakarykštę, rytojus – toks pat, ir galėsite gyventi toliau. Pagal kitų šalių standartus tai gali atrodyti įprasta. Tačiau Rusijoje, turinčioje absoliutizmo ir savivalės istoriją, šis įprastumas yra retas ir branginamas. Iš tiesų pastarieji 25 metai buvo ilgiausias „normalumo“ laikotarpis šalies istorijoje – pabrėžiu, remiantis niūriais Rusijos standartais. Smurtiniai sukrėtimai griauna šį palikimą.

Jie taip pat kenkia visažinystės ir visagalybės suvokimui, kuriuo grindžiamas V. Putino autoritetas. Kai šios iliuzijos žlunga, valdžią Rusijoje gali pačiupti bet kas. Dabar V. Putinas atrodo nepastovus ir praradęs ryšį su tikrove.

Svarbūs bus 2024 metų prezidento rinkimai, kai V. Putinui reikės surinkti mažai tikėtinus 80 proc. balsų, kad prilygtų savo ankstesniems triumfams. Tai turėtų būti formalumas. Tačiau dabar atrodo, kad jam paspęsta daug spąstų. Be to, dėl šio termino padidėja politinių manevrų iki tol rizika. Jei manote, kad viršininkas vis labiau klimpsta, laukti tampa pavojinga. Niekas nemėgsta pralaimėtojų, todėl statykite už kitus, labiau tikėtinus laimėtojus. Tai reiškia daugiau paranojos, daugiau sąmokslų, daugiau privačių armijų.

Trumpai tariant, J. Prigožino nužudymas V. Putinui buvo taktinė sėkmė, bet strateginis pralaimėjimas. Rusijos lyderis parodė, kad vis dar gali negailestingai savo gniaužtuose laikyti valdžią. Tačiau jis tai padarė taip, kad pakenkė taisyklių, bausmių ir santykių sistemai, palaikančiai jo valdymą. Kadaise smurtas buvo politinė valiuta Rusijos valdžios pakraščiuose, o dabar jis atsidūrė centre.

Taigi, sveiki atvykę į kitą ir galbūt paskutinį putinizmo etapą. Jis prasidėjo stabilumo ir modernizacijos pažadais, o vėliau virto atviru antivakarietiškumu, militarizmu ir neosovietiniu imperializmu. Meduolių buvo daug, o botagų – mažiau. Grasinimas smurtu buvo veiksmingesnis nei jo panaudojimas. Šiame naujame etape kalbos yra tuščios, ekonomika sustojusi, pergalės nematyti, o draugai (ypač Kinija) nekantrūs ir skeptiški. Jėga yra paskutinė ir galbūt vienintelė silpstančio lyderio priemonė.

Šiuo metu ji gydoma Maskvos ligoninėje.

Tarptautinės spaudos laisvės ir teisių grupės išreiškė susirūpinimą po to, kai anksčiau šią savaitę kelionės į Čečėniją metu žurnalistė ir advokatas Aleksandras Nemovas buvo sumušti ir jiems buvo grasinama ginklu.

„Milašina yra Maskvoje, ligoninėje. Jos būklė, tiesą sakant, sunki: ji buvo tikrai žiauriai sumušta, sumušta lazda“, –  AFP žurnalistams Rusijos sostinėje sakė „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas.

„Novaja Gazeta“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota ligoninėje gulinti žurnalistė, su nuskusta galva ir sutvarstytomis rankomis.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) nurodė, kad incidento metu užpuolikai nuskuto jai galvą ir apipylė ją briliantine žaluma.

Kremlius ir Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad kaltininkai turėtų būti nustatyti.

Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas nurodė, kad prireiks nemažai laiko, kol bus atliktas išsamus tyrimas.

„Tiesiog palaukime. Visos reakcijos buvo išsakytos ir dabar imamasi visų veiksmų“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Trečiadienį D. Muratovas nurodė, kad J. Milašinai buvo sulaužyti pirštai ir kad užpuolikai pareikalavo prieigos prie jos telefono.

„Jos būklė yra tokia, kokios galima tikėtis“, – pridūrė jis.

Praėjusių metų vasarį „Novaja Gazeta“ pranešė, kad J. Milašina turėjo kuriam laikui išvykti iš Rusijos, kai iš Čečėnijos vadovybės sulaukė grasinimų nužudyti.

J. Milašina didžiausiam Rusijos nepriklausomam laikraščiui „Novaja Gazeta“ daug metų rašo apie teisių pažeidimus Čečėnijoje.

„Novaja Gazeta“, kurios vyriausiasis redaktorius D. Muratovas 2021 metais pelnė Nobelio taikos premiją, nuo 2000-ųjų neteko šešių savo žurnalistų ir bendradarbių, įskaitant žurnalistę tyrėją Aną Politkovskają. Ji buvo nušauta 2006-aisiais Maskvoje, tą pačią dieną, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas minėjo savo gimtadienį.

Skirdama daug dėmesio teisių pažeidimams Čečėnijoje, J. Milašina pasekė A. Politkovskajos, aršios Kremliaus politikos Čečėnijoje kritikės, pėdomis.

Apie tai jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.

„Jei jis [kariškis] jau yra kokiame nors pulke ar batalione, tai jam nereikės stoti į kariuomenę, jis bus tarp savų, čečėnų. Kitaip tave nuveš kur nors, į kokią diviziją, brigadą, o artimieji nežinos, kur tu esi“, – rašė Čečėnijos vadovas.

Anksčiau R. Kadyrovas pranešė, kad daugelis rusų išvyksta iš Grozno oro uosto kariauti Ukrainoje.

„Tautų apsisprendimo principas yra įtvirtintas tarptautiniuose dokumentuose, jis galioja ir mes jį gerbiam. Kalbant apie šį konkretų klausimą, jo Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje nėra“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ukrainos Aukščiausioji Rada antradienį 287 balsais priėmė rezoliuciją, kuria Čečėnijos respubliką Ičkeriją pripažino esant „laikinai okupuota Rusijos“.

Rusijos pajėgos nuo 1994 metų musulmoniškoje Čečėnijoje Šiaurės Kaukaze slopina nepriklausomybės judėjimą. Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje Rusija dukart kariavo prieš Čečėnijos separatistus, siekusius regiono nepriklausomybės.

Kaip teigiama, jam tai – principo reikalas kaip ir kiekvienam Čečėnijos gyventojui. Mat, R. Kadyrovas priminė, kad iš Čečėnijos pabėgę teroristai dabar yra Kyjive.

Anot jo, visi kovotojai iš Čečėnijos intensyviai ruošiasi ir laukia momento, kai gaus nurodymus iš aukščiausios Rusijos vadovybės.

„Turiu tik vieną prašymą – suteikti leidimą eiti į Kyjivą ir susidoroti su savo kraujo priešais. Tai viskas, ko prašome. Visa kita padarysime patys“, – socialiniuose tinkluose rašė R. Kadyrovas.

Tai įvykdyti  esą – garbės reikalas.

Šis įžūlus poelgis sukėlė būgštavimų, kad R. Kadyrovas yra pajėgus veikti toli už jo griežtai kontroliuojamos, Rusijai priklausančios Šiaurės Kaukazo respublikos ribų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiko su R. Kadyrovu Kremliuje, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai vienas Čečėnijos parlamento narys pažadėjo „nukapoti galvas“ minėtos šeimos nariams.

„Visiškai nesutinku, kad padėtis tapo nekontroliuojama“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą apie Čečėniją.

„Kodėl gi Putinui reikėtų bijoti Rusijos regiono lyderio?“ – klausė D. Peskovas.

Vaizdo įraše socialiniame tinkle „Instagram“ R. Kadyrovas pranešė su V. Putinu aptaręs „skubius klausimus“ ir pridūrė, kad „prezidentas visada mus palaiko“.

Jis taip pat nurodė, kad ketvirtadienį susitiks su ministru pirmininku Michailu Mišustinu.

„Bandysime spręsti jautrius klausimus“, – nurodė R. Kadyrovas.

Į regioną sugrąžinta Zarema Musajeva yra buvusio Čečėnijos federalinio teisėjo Saidžio Jangulbajevo, vėliau patekusio į režimo nemalonę, žmona.

Poros sūnus Abukabaras Jangulbajevas dirbo teisininku nevyriausybinėje organizacijoje – Komitete prieš kankinimus. Gruodį jis buvo apklaustas ir išvyko iš Rusijos.

R. Kadyrovo režimas trečiadienį suorganizavo kampaniją prieš šią šeimą. Respublikos sostinėje Grozne jis surengė, anot pareigūnų, spontanišką 400 000 žmonių mitingą prieš Jangulbajevus.

Mieste gyvena mažiau nei 300 tūkst. žmonių.

R. Kadyrovas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip pagrindinėje Grozno aikštėje vyksta vyrų demonstracija, jos dalyviai trypia plakatus su Jangulbajevų šeimos atvaizdais ir juos degina.

Komitetas prieš kankinimus naujienų agentūrai AFP atsiuntė stebėjimo kamerų padarytą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip maždaug už 1,8 tūkst. į šiaurę nuo Čečėnijos esančiame Žemutiniame Naugarde nežinomi asmenys iš lifto ištraukia Z. Musajevą ir ją suima.

Organizacija pranešė perdavusi šią bylą Europos žmogaus teisių teismui.

„Amnesty International“ moters suėmimą pavadino „pagrobimu“ ir paragino Rusiją „nedelsiant“ ją paleisti.

Šį daugiausia musulmonų gyvenamą Rusijos Čečėnijos regioną R. Kadyrovas geležiniu kumščiu valdo jau beveik du dešimtmečius, kurdamas 2004 metais nužudyto savo tėvo Achmato Kadyrovo ir savo šeimos kultą.

Su Rusijos kariuomene kovojusio, o vėliau į jos pusę persimetusio ir pirmuoju Čečėnijos prezidentu tapusio buvusio separatistų lyderio A. Kadyrovo vardu Čečėnijoje pavadinta viena mečetė, futbolo klubas ir stadionas.

Regiono parlamento pirmininkas Magomedas Daudovas antradienį socialiniame tinkle „Instagram“ parašė, kad regiono lyderio portreto konkursas yra rengiamas daugybės užsienyje gyvenančių čečėnų prašymu.

Pasak M. Daudovo, geriausių R. Kadyrovo, jo tėvo ir motinos Aiman portretų autoriams bus skirta 500 tūkst. rublių (5,7 tūkst. eurų).

Konkursas, kuriame gali dalyvauti ir užsienyje gyvenantys čečėnai, yra rengiamas siekiant „sustiprinti jų žinias apie gimtojo krašto istoriją ir išsaugoti kultūrinius ryšius su Tėvyne“, nurodoma pranešime.

Pernai Čečėnija surengė vaikų poezijos konkursą, kuriame buvo renkami geriausi eilėraščiai apie R. Kadyrovo motiną, minint jos 67-ąjį gimtadienį. Nugalėtojams buvo išdalintos piniginės premijos ir išmanieji telefonai.

44 metų R. Kadyrovas Čečėniją pradėjo valdyti po dviejų Rusijos pajėgų ir separatistų karų, įvykusių 10-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir 1-ajame šio amžiaus dešimtmetyje. Jis yra laikomas svarbia figūra Rusijos politiniame žemėlapyje.

Abu karai sukėlė didelę migracijos bangą, per kurią daug čečėnų išvyko į Vakarų Europą.

R. Kadyrovo režimas smerkiamas dėl teisių gynėjų, seksualinių mažumų persekiojimo ir įtariamo oponentų kalinimo bei kankinimo.

Čečėnija dėl įtariamo homoseksualių asmenų persekiojimo kritikuojama nuo 2017 metų, kai pasirodė pareiškimų apie teisėsaugininkų vykdytus kankinimus.

2019 metais „Rossijskaja LGBT-set“ pranešė apie antrą gėjų persekiojimo bangą šioje neramioje respublikoje, įskaitant du nužudymus.

Čečėnų pareigūnai tokius pranešimus paprastai atmeta kaip „išgalvotus“, o autoritarinis lyderis Ramzanas Kadyrovas teigia, kad visi iki vieno regiono gyventojai yra heteroseksualūs.

„Rossijskaja LGBT-set“ trečiadienį pranešė, kad 20-metis Salechas Magamadovas ir 17-metis Ismailas Isajevas, pernai pabėgę iš Čečėnijos, tačiau sulaikyti ir sugrąžinti į šį regioną anksčiau šį mėnesį, apkaltinti teikę pagalbą neteisėtai ginkluotai grupei.

Pasak teisių grupės, jei vaikinai bus nuteisti, jiems gresia iki 15 metų kalėjimo.

„Tačiau tyrėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie Ismailo Isajevo ir Salecho Magamadovo kaltę“, – sakoma teisių gynėjų grupės pranešime.

Šie jauni vyrai, laikomi regiono sostinėje Grozne, savo advokatui sakė, kad buvo priversti pasirašyti pareiškimus ir liudijimus, kuriais pripažįsta kaltę, pranešė „Rossijskaja LGBT-set“.

Ši nevyriausybinė organizacija pernai birželį padėjo čečėnams, kuriuos, kaip teigiama, kankino čečėnų specialioji policija, pabėgti iš musulmoniškos Čečėnijos į Žemutinį Naugardą, esantį į šiaurės rytus nuo Maskvos.

„Rossijskaja LGBT-set“ sako, kad S. Magamadovą ir I. Isajevą 2020 metais areštavo ir kankino čečėnų specialioji policija, oficialiai – dėl opozicinio „Telegram“ kanalo, bet iš tikrųjų – dėl jų lytinės orientacijos.

Po arešto, bet prieš jiems išvykstant iš Čečėnijos, vaikinai buvo priversti įrašyti vaizdo atsiprašymą, kuriame turėjo pasakyti, kad „jie nėra vyrai“, pranešė „Rossijskaja LGBT-set“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) anksčiau šį mėnesį nurodė Rusijai imtis veiksmų dėl S. Magamadovo ir I. Isajevo, pareiškęs, kad vaikinus turėtų apžiūrėti nepriklausomi gydytojai, o jų advokatui ir šeimai turėtų būti suteikta galimybė su jais susitikti.