„Atvykome protestuoti, nes mūsų kasdienis gyvenimas yra labai sudėtingas, kaip ir mūsų socialinis gyvenimas. Svarbu, kad visi apie tai žinotų“, – sakė organizacijos pirmininkė Pilar Zurdo. 

„Tokie produktai per brangūs“, – piktinosi vienas iš protesto dalyvių.

„Kainos turi būti sumažintos“, – pritarė ir kitas vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kainų didėjimas yra siaubingas“, – sakė moteris.

Gliuteno netoleruoja sergantys nepagydoma autoimunine liga celiakija.

„Mes negalime eiti pavalgyti bet kur. Negalime rizikuoti dėl vaikų. Dėl to produktus pasiimame su savimi. Pavyzdžiui, jums išeinant iš namų nereikia kuprinės maistui, o mums – reikia“, – apie problemas kalbėjo vyras.

Naujausiais duomenimis, Ispanijoje iš 47 mln. gyventojų tokių pacientų užregistruota apie 0,5 mln.

Lietuvoje taip pat jau kurį laiką vilnija begliutenės mitybos banga.

„Glitimas – tai baltymas, kuris yra kviečiuose, miežiuose ir rugiuose. Tad reikėtų išbraukti būtent šią kategoriją, tas kruopas ir ieškoti alternatyvų“, – aiškino „Livin“ pardavėja konsultantė Jolita Mickeliūnienė.

Gliutenas yra glitimo sudedamoji dalis, bet dalis specialistų sako, kad tai vienas ir tas pats.

„Pasitikrinome, pamatėme, kad tai nėra priežastis, kad organizmas toleruoja gliuteną, viskas gerai ir valgome toliau“, – sakė užkalbinta moteris. 

O kiti valgyti iš tiesų negali. Organizmas į gliuteną reaguoja kaip į nuodą.

„Imuninė sistema į kviečiuose esantį baltymą formuoja atsaką ir žmogus kenčia dėl to. Vienos ar kitos formos celiakija mūsų populiacijoje galimai serga net iki 2 proc. – du žmonės iš šimto. Tai yra daug. Tiesa, jų nedaugėja, nes gerėja ir diagnostika“, – komentavo Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė.

Tokią diagnozę prieš šešerius metus išgirdo ir Jurgita.

„Buvo bėrimai, galvos skausmai. Taip pat – galvos svaigimai, kas yra vienas iš ligos simptomų“, – kalbėjo parduotuvės „100 % be gliuteno“ įkūrėja Jurgita Valskienė. 

Iš diagnozės gimė verslas. Dabar moteris pati prekiauja produktais be gliuteno. Pirkėjų netrūksta. Tiesa, jie – dviejų tipų. Vieni tikrai negali valgyti maisto su gliutenu, o kiti, kaip sako pašnekovė, – besivaikantys mados.

„Žmonės klaidingai įsitikinę, kad maistas be gliuteno yra sveikesnis“, – teigė J. Valskienė.

Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva arba tiesiog krakmolas.

 

„Mityba be gliuteno tikrai yra pasidariusi kaip kažkoks judėjimas, gyvenimo stilius“, – savo pastebėjimus išsakė ir tinklaraščio „Viskas BE“ įkūrėja Joana Šaulienė.

Taip kalba tinklaraštininkė Joana, kuri gliuteno atsisakė gimus dukrai.

„Kai dukrelei buvo trys ar keturi mėnesiai, atsidūrėme ligoninėje su rimtais požymiais. Tada ir nustatė, kad kūdikis yra alergiškas daugeliui tipinių maisto produktų“, – pasakojo J. Šaulienė.

Dabar moteris sukauptomis žiniomis dalinasi su kitais ir sutinka, kad tokių produktų kainos gali būti  ir kelis kartus didesnės. Pavyzdžiui, 4 sausainių pakuotė gali atsieiti 5 eurus.

„Dažniausiai susiduriame su realybe. Jeigu norėtum pavyzdingai maitintis be visų alergenų, tai yra velniškai brangu. Man yra tekę sutikti moterų, kurios geriau renkasi tam tikrus hormoninius vaistus, slopinančius alergijos simptomus, nei keičia mitybą“, – kalbėjo tinklaraštininkė Joana.

„Be celiakijos, yra kitų sutrikimų, kai žmogus netoleruoja gliuteno. Todėl, kai kiti šaiposi, kad dabar tiesiog tampa madinga mityba be gliuteno, mums, gydytojams, tai – visai nejuokinga“, – aiškino šeimos gydytoja.

Neturintiems alergijų specialistai pristato ir antrą medalio pusę, kuo pašalintas gliutenas gali būti keičiamas.

„Gliutenas yra surišėjas, todėl iš miltų be gliuteno mes nieko neiškepsime. Tad juose turi būti tų vadinamų surišamųjų medžiagų, tai yra ksantano derva, guaro guma (pupenių tirštiklis – aut. past) arba tiesiog krakmolas, kuris, kaip žinome, yra angliavandenių bomba“, – teigė J. Valskienė.

Išprovokuoja produktai su gliutenu

Dar XX a. viduryje buvo manoma, kad celiakija – tik mažų vaikų liga, kuriai būdingi žarnyno pakitimai, viduriavimas, kurį paskatina gliuteno turintys produktai. Tačiau, atrandant naujų diagnostikos būdų, ši liga diagnozuojama ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Medikų teigimu, celiakijai sukelia įvairių organų sistemų pokyčius. Dėl šios priežasties ypač svarbu ją laiku diagnozuoti. Tai autoimuninė genetinė virškinimo trakto liga, kuria susergama dėl įvairių grūdų (kviečių, miežių, rugių) baltymų poveikio plonosios žarnos gleivinei. Produktai su gliutenu išprovokuoja autoimunines ligas, organizmas pats pradeda gaminti antikūnus, kovojančius su įvairiais organais ir sistemomis. Dažniausias ligos požymis – plonojo žarnyno uždegimas, dėl kurio sutrinka vitaminų ir mineralų įsisavinimas, gali išsivystyti kitų ligų.

Simptomai neretai klaidina

Griežta begliuteninė dieta yra vienintelis gydymo būdas, užtikrinantis geresnę savijautą ir sustabdantis ligos progresavimą.

Celiakija sergantys pacientai ilgai ieško blogos savijautos priežasčių, kreipiasi į įvairius gydytojus, tačiau vien kraujo tyrimo čia nepakanka. Viduriavimas arba, atvirkščiai, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, svorio kritimas, pilvo skausmai, mažakraujystė, vitaminų ir mikroelementų trūkumas, ankstyva osteoporozė, depresija ir kiti neurologiniai sutrikimai – pagrindiniai simptomai ir ligos, kai verta atlikti tyrimus, galinčius paneigti arba patvirtinti celiakijos diagnozę. Celiakiją taip pat galima įtarti, jei lėtinės ligos, paskyrus įprastą gydymą, vis vien progresuoja, nepavyksta pastoti arba moteris patiria ne vieną persileidimą, sulėtėja vaikų vystymasis, organizmas netoleruoja laktozės, jauno amžiaus žmonėms sutrinka atmintis.

Yra daug atvejų, kai nustatomos ir gydomos įvairios ligos, pavyzdžiui, autoimuninis kepenų uždegimas – hepatitas, bet atlikus specifinius tyrimus, nustatoma celiakija. Pagrindiniai iš jų – IgA klasės antikūnai prieš audinių trangliutaminazę (anti-tTG IgA), bendro imunoglobulino A tyrimai. Nustačius jo trūkumą, skiriama ir IgG klasės antikūnų prieš audinių trangliutaminazę. Visa tai nustatoma tiriant kraujo mėginius.

Be minėtų pagrindinių tyrimų, ypač vaikams iki trejų metų, siūloma atlikti antikūnų IgA ir IgG tyrimus. Jei jų rezultatai neigiami, o įtariama celiakija, gydytojai gali rekomenduoti ir kitus šiai ligai diagnozuoti naudojamus tyrimus (antikūnus prieš gliadinus arba edomiziumo antikūnus). Nustačius padidėjusią jų koncentraciją, celiakijos diagnozei patvirtinti gydytojai gali pasiūlyti atlikti plonojo žarnyno biopsijos histologinį tyrimą.

Tyrimą rekomenduojama atlikti ir tiems žmonėms, kurių pirmos eilės giminėms buvo diagnozuota celiakija. Nustačius genetinį paveldimumą, tikimybė, kad išsivystys liga, siekia 99 proc., o pirmieji simptomai gali išryškėti tiek vaikystėje, tiek esant vyresnio amžiaus.

Gresia onkologinės ligos

Išgirdus celiakijos diagnozę, svarbu atkreipti dėmesį, kad griežta begliuteninė dieta yra vienintelis gydymas, užtikrinantis geresnę savijautą ir stabdantis ligos progresavimą. Būtina atsisakyti produktų, turinčių gliuteno, nes net ir nedideli jo kiekiai provokuoja antikūnus.

Nesilaikant gydytojų rekomendacijų ir nekeičiant mitybos, celiakija sergančiam žmogui padidėja tikimybė susirgti žarnyno limfoma arba kitokiu virškinimo trakto vėžiu. Tad itin svarbu laiku atpažinti simptomus, o įtarus šią ligą, atlikti tyrimus ir pradėti keisti mitybą, nes tai užtikrins geresnę savijautą ir padės išvengti itin rimtų ligų ateityje.

Celiakija – tai autoimuninė virškinimo trakto liga, kurios simptomus sunkina gliutenas – baltymas, aptinkamas kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Jokio gydymo nėra –celiakija sergantys žmonės tiesiog privalo vengti gliuteno. Mokslininkai negali pasakyti, kodėl kai kurie žmonės serga celiakija, tačiau naujas Niujorko universitete atliktas tyrimas rodo, kad šią ligą sukeliančių faktorių galime aptikti kasdienėje savo aplinkoje.

Mokslininkai atliko tyrimą ir pastebėjo, kad vaikai ir paaugliai, kurių kraujyje aptinkama aukštesnė pesticidų ir jų pėdsakų koncentracija, susiduria su dvigubai aukštesne celiakijos rizika. Mergaitės, kurių kraujyje buvo aptikta daugiau pesticidų pėdsakų, suaugusios net 8 kartus dažniau netoleruoja gliuteno. Mokslininkai taip pat pastebėjo ryšį tarp nelimpančiose puodų ir keptuvių dangose aptinkamų chemikalų ir celiakijos. Galiausiai, panašų efektą, panašu, sukelia ir ugniai atsparūs chemikalai.

Mokslininkai negali pasakyti, kad celiakiją sukelia būtent toksiški mūsų aplinkoje aptinkami chemikalai. Tam, kad tai būtų patvirtinta, reikalingi papildomi tyrimai. Tačiau jie dabar jau užtikrintai teigia, kad tos medžiagos tikrai gali padidinti celiakijos riziką. Mokslininkai mano, kad šie chemikalai sutrikdo normalią žmogaus hormonų pusiausvyrą. Hormonai gyvenimo pradžioje padeda išsivystyti ne tik reprodukcinei funkcijai, bet ir imuninei sistemai.

Ankstesni tyrimai rodė, kad celiakija greičiausiai yra paveldima liga. Mokslininkai nesistengia to paneigti. Tiesiog egzistuojančius genetinius faktorius gali paveikti aplinkos faktoriai. Kitaip tariant, genai gali nulemti, kad žmogus bus linkęs susirgti celiakija, tačiau jis nesusirgs, jei to nepaskatins aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, pesticidai ar Teflonu dengtose keptuvėse aptinkami chemikalai.

Mokslininkai dar turės surasti būdų tai patvirtinti. Jie taip pat nori sužinoti, ar kasdienybėje sutinkami chemikalai gali prisidėti ir prie kitų autoimuninių ligų.

Organizmui netoleruojat laktozės, glitimo ar kitų kasdieniuose maisto produktuose esančių medžiagų, galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuovargis, migrena, alerginiai bėrimai ar pilvo pūtimas. Rinkdamiesi maisto produktus vis daugiau žmonių kelia klausimus, kaip atpažinti maisto netoleravimo simptomus ir jų išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Maisto netoleravimas ar alergija?

Maisto netoleravimas dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai. Maisto netoleravimas savaime yra tik simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Pasak tyrimų laboratorijos „SynLab Lietuva“ medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

Pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, odos bėrimu, nuovargiu, galvos skausmu ar net migrena, skrandžio pilnumo jausmu“, – teigia G. Vaičiulienė.

Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?

Medicinos biologės teigimu, maisto netoleravimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių: organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas arba dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai.

„Maisto netoleravimo atveju išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus, – teigia G. Vaičiulienė.

Laktozės netoleravimą galima nujausti

Medicinos biologė sako, kad dažnai žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, kadangi pirmieji ir greičiausiai pasireiškiantys simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai – prasideda po gausesnio pieno ar pieno produktų pavartojimo, tarkim, įsipylus grietinėlės ar pieno į kavą. Tokiu atveju pieno produktų vartojimo reikėtų vengti ir vartoti tik tuos pieno produktus, iš kurių yra pašalinta laktozė arba pakaitalus: sojų, avižų, riešutų pieną bei šių žaliavų produktus.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kasmet auga pieno produktų be laktozės pasiūla. „Lyginant 2015 metais buvusią pasiūlą su 2017-aisiais, ji išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 90 produktų. Šiuo metu asortimente turime ne tik pieno be laktozės, bet ir jo gaminių: desertų, sūrių, jogurtų ir kt. Labiausiai pieno ir jo produktų be laktozės paklausa augo praėjusiais metais – tokių gaminių parduota beveik dukart daugiau, lyginant su 2016 metais“, – teigia V. Drulienė.

Netoleruojant laktozės būklė gerėja atsisakius netoleruojamų maisto produktų, tačiau kartu reikia ieškoti ir gydyti maisto netoleravimo priežastį, kuri sukelia padidėjusį žarnyno pralaidumą tam tikriems suvirškinto maisto komponentams.

Gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape

Glitimo netoleravimas arba kitaip celiakija yra autoimuninė liga, kuomet organizmas netoleruoja grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymų. „Ši liga pasireiškia virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, skausmu, sutrikusiu maisto medžiagų pasisavinimu (krinta svoris, trūksta mineralų bei vitaminų), jaučiamas nuovargis ir silpnumas, o ligai progresuojant gali būti pažeisti net organai – kepenys, sąnariai, oda, atsiranda įvairių bėrimų“, – teigia medicinos biologė. 

Ši liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, jeigu žmogus turi jai genetinį polinkį. Vienintelis ligos gydymas – dieta be glitimo.

Pasak V. Drulienės, produktų be glitimo – makaronų, duonos, įvairių miltų ir kt., – pasiūla nuo 2015 metų augo itin stipriai. „Tuomet asortimente turėjome vos 4 produktus be glitimo, dabar parduotuvėse pirkėjai gali rasti beveik 30 jų“.

„Galiu drąsiai sakyti, kad 2017-ieji buvo metai, kai pirkėjai tiek dėl sveikatos, tiek dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ar įsitikinimų, gerokai atidžiau nei anksčiau žiūrėjo, ką valgo. Labai sparčiai populiarėjo maisto produktai be glitimo, be pridėto cukraus, be konservantų, be laktozės ar kaip tik – papildyti probiotikais, vitaminais ar mineralais, praturtinti sėklomis ir pan.“, – sako V. Drulienė.

Apie 1 procentas žmonių serga celiakija – autoimuniniu susirgimu, dėl kurio jie blogai reaguoja į glitimo baltymus kviečiuose. Bet dar 12 proc. sunegaluoja suvalgę kviečių turinčių produktų (duonos, makaronų, ir kitų), nors celiakija neserga.

Panašu, kad iš tiesų problemas „glitimui jautriems“ žmonėms kelia visai ne glitimas.

2013 metais tiriant, ar dieta be glitimo padės celiakija nesergantiems žmonėms išspręsti jų virškinimo problemas, paaiškėjo, kad simptomai nesiskyrė, kai žmonės valgė identišką maistą be glitimo ar su glitimu. Tai rodė, kad glitimas nedaro poveikio, tad Jane Muir ir Peter Gibson iš Monash universiteto Australijoje su savo kolegomis pradėjo aiškintis, kokia galėtų būti kita negalavimų priežastis.

Grūdų atskyrimas nuo pelų

Jie įtarė fruktanus – tam tikras cukraus grandines, esančias kviečiuose, miežiuose ir ryžiuose, o taip pat svogūnuose, česnakuose, garstyčiose, kopūstuose ir artišokuose.

Siekdami patikrinti savo spėjimą, jie pasitelkė 59 celiakija nesergančius suaugusiuosius, dėl jautraus žarnyno besilaikančius dietos be glitimo. Savanoriams buvo duodami trijų rūšių grūdų batonėliai – su glitimu, su fruktanais, arba be šių dviejų medžiagų. Dalyviai savaitę valgydavo po vieną batonėlį kasdien, padarydami savaitės ilgio pertrauką tarp kiekvieno batonėlių tipo. Batonėlių išvaizda ir skonis buvo vienodas ir dalyviai nežinojo, kokį jie valgo.

Lyginant su kontroliniais batonėliais, batonėliai su fruktanu sukėlė 15 proc. daugiau pūtimo ir 13 proc. daugiau bendrų virškinamojo trakto sutrikimo simptomų. Tačiau batonėliai su glitimu jokio poveikio neturėjo.

Tai gali paaiškinti, kodėl jautrų žarnyną turinčių žmonių, perėjusių prie glitimo neturinčios dietos, būklė dažnai pagerėja, tačiau iki galo nepasitaiso, sako Muir. Atsisakę kviečių, jie iš dietos eliminuoja ir didelę dalį fruktanų, bet bėdų gali kilti, valgant kitą daug fruktanų turintį maistą, tarkime, svogūnus ir česnakus. Kai kuriuose produktuose be glitimo, pavyzdžiui, avinžirniuose, fruktanų irgi yra.

Tai gali paaiškinti ir tai, kodėl tiek nedaug placebo kontroliuojamų tyrimų aptiko kokį nors glitimo poveikį ir kodėl buvo taip sunku išsiaiškinti, kaip glitimas gali kelti problemas nesergantiems celiakija, sako Gibsonas.

„Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad kaltas glitimas – dėl celiakijos ir dėl to, kad nustoję vartoti kviečius, žmonės pasijusdavo geriau. Dabar aiškėja, kad pradinė prielaida buvo klaidinga“, – teigia jis.

Gali būti, kad nedidelė celiakija nesergančiųjų dalis į glitimą reaguoja, o iki šiol vykdytų tyrimų imtis nebuvo pakankamai didelė, kad galima tokius atvejus nustatyti, svarsto Gibsonas. „Bet duomenys aiškiai rodo, kad fruktanai – didesnė problema.“

Sunku suvirškinti

Komandos išvados dera su šešiais neseniai atliktais tyrimais, rodančiais, kad apie 70 proc. žmonių, turinčių jautraus žarnyno sindromą, pasijunta geriau, atsisakę fruktanų ir kitų vadinamos FODMAP grupės maisto medžiagų.

FODMAP – Fermentuojami Oligosacharidai, Disacharidai, Monosacharidai ir Polioliai. Tai sunkiai virškinami trumpos grandinės cukrūs. Jie sugeria vandenį ir juos storajame žarnyne fermentuoja dujas išskiriančios bakterijos, dėl to žarnos šiek tiek įsitempia. Jautraus žarnyno sindromą kenčiantys žmonėms tai pasireiškia labiau, nes jų žarnyne esančių nervų galai itin jautrūs.

Katie Ellard, Mater ligoninės Sidnyje, Australijoje, gastroenterologė, sako, kad dabar žmonėms, kamuojamiems pilvo sutrikimų, daug gydytojų skiria žemo FODMAP lygio dietą. „Jei paaiškėja, kad žmogus celiakija neserga, vis viena rekomenduoju atsisakyti kviečių ir stebėti, ar tai padeda, bet paaiškinu, kad tai daroma tam, kad iš jų dietos būtų pašalinami fruktanai, o ne glitimas“, – sako ji.

Jei paaiškės, kad tikroji problema yra fruktanai, bus galima vėl vartoti maistą, kurio anksčiau būdavo atsisakoma, sako Ellard. Pavyzdžiui, sojų padaže yra glitimo, bet mažai fruktanų, o raugintos duonos fermentavimo procesas sunaudoja kviečių fruktanus.

Dėl vieno dalyko daugelis maisto ekspertų sutaria – geriausia yra įvairi ir įdomi mityba. Tad gaila, kad kai kurie žmonės serga celiakija: jie pasmerkti visą gyvenimą vengti daugelio skanių dalykų iš kviečių. Juos valgydami šį sutrikimą turintys žmonės, kurie, manoma, sudaro apie 1 proc. populiacijos, rizikuoja sveikata, nes kviečiuose yra gliuteno, kviečių ir jiems giminingų javų svarbios grūdų dalies.

Siekiant kompensuoti kone stebuklingas gliuteno struktūrines savybes, tenka naudoti daug riebalų ir cukraus. Todėl manantys, kad „be gliuteno“ yra sveikesnio maisto sinonimas, skaudžiai klysta.

Be to, dėl ne taip gerai žinomų priežasčių, neceliakinį jautrumą gliutenui turinti dar 4–6 procentų gyventojų dalis gali justi nedideles problemas, nors mokslas šiuo klausimu toli gražu nėra vienbalsis. Tad nekeista, kad apklausos rodo, jog  apie 5 proc. Jungtinės Karalystės vartotojų vengia gliuteno, nes kas nors jų namų ūkyje yra šiam baltymui jautrus. Kiek labiau glumina 8 procentai sakančiųjų, kad vengia gliuteno dėl „sveikesnės gyvensenos“. Šis skaičius aukščiausiose socioekonominėse grupėse pakyla iki 10 proc., o tarp abiturientų – iki 12 proc.

Nepaisant keliose sensacingose knygose pateikiamų teiginių, nėra įrodymų, kad gliuteno vengimas didžiajai daugumai gyventojų būtų kaip nors naudingas. Bet mityba be gliuteno tapo gyvenimo stiliaus „aksesuaru“, ypač tarp labiau išsilavinusių ir geriau finansiškai apsirūpinusių.

Gliuteno atsisakymas be realaus pagrindo yra visiškai nelogiškas. Tai yra baltymų mišinys – nieko daugiau, ir didžiajai daliai jis nėra toksiškas. Žinant, kad jo elastingumas ir sujungiamosios savybės suteikia daugeliui mūsų mėgiamiausių patiekalų, tokių kaip duona ar makaronai, nuostabų skonį ir tekstūrą, kodėl reikėtų jo vengti, jei vengti nėra būtina?

Kokie įrodymai

Ko gero, daugiau žmonių turėtų atkreipti dėmesį į gausėjančius duomenis apie gliuteno vengimo blogąsias puses. Naujausi jų rodo galimą ryšį tarp gliuteno atsisakymo ir didesnės 2 tipo diabeto išsivystymo rizikos. Tokie yra pateikti Harvardo universiteto, tyrusio beveik 200 tūkst. JAV gyventojų dietą ir sveikatą, pranešime, pristatytame praėjusią savaitę Amerikos širdies asociacijos susitikime.

Gliuteno atsisakymas be realaus pagrindo yra visiškai nelogiškas. Tai yra baltymų mišinys – nieko daugiau, ir didžiajai daliai jis nėra toksiškas.

Ir tai – tik viršūnėlė to, ką jau žinome apie mitybos be gliuteno neigiamas puses: daug brangesnė, mažiau ląstelienos ir tokių maistingųjų medžiagų bei mikroelementų, tokių, kaip vitaminas B12, folio rūgšties druskos, cinkas, magnis, selenas ir kalcis. Toks tad „sveikas“ pasirinkimas.

Nors dažnai demonizuojamas kaip „tušti angliavandeniai“ maistas, kuriame yra kviečių, gali būti labai maistingas. Gliuteno pakaitalai – ryžių, bulvių ir tapijokos krakmolas – dažnai tuo negali pasigirti. O siekiant kompensuoti kone stebuklingas gliuteno struktūrines savybes, tenka naudoti daug riebalų ir cukraus. Todėl manantys, kad „be gliuteno“ yra sveikesnio maisto sinonimas, skaudžiai klysta.

Tikrieji pavojai

Negana to, tendencija nusistatinėti jautrumą gliutenui patiems gali būti kenksminga žmonėms, kurie iš tiesų serga nediagnozuota celiakija. Be tinkamos diagnozės, kuri įmanoma nustatyti tik prieš pašalinant gliuteną iš mitybos, mažiau šansų, kad asmuo visą gyvenimą laikysis griežto režimo, būtino šios ligos atveju. Taip jie rizikuoja pažeisti žarnyną, susirgti osteoporozę ir kai kurių tipų vėžiu.

Propaguojantys gyvenimą be gliuteno kaip visuotinį kelią geresnės sveikatos link, ne tik yra suklaidinti, bet ir kelia tikrą grėsmę sveikatai.

Celiakiją neretai sunku diagnozuoti – žmogus gali ilgai nejausti jokių specifinių simptomų, tačiau negydoma ji gali sukelti daug rimtesnių sveikatos bėdų.

Ne tik vaikų liga

„Tai – dažna liga, pasaulyje dabar kaip tik stebima celiakijos banga. Lietuva nėra išimtis, nors sergamumas mūsų šalyje galbūt yra šiek tiek mažesnis. Pavyzdžiui, atlikus nemažą epidemiologinį tyrimą paaiškėjo, jog du iš 1500 vaikų serga celiakija. Vadinasi, vienas iš 750.

Kitose Europos šalyse ši liga nustatoma vienam iš 100 vaikų“, – kalbėjo Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Vaikų ligų klinikos ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

Aišku, tokie skaičiai neparodo tikrosios situacijos. Nenustatytų celiakijos atvejų gali būti kur kas daugiau. Kadangi liga kol kas dar nėra išgydoma, užaugdami mažieji ligoniai nuolat didina bendrąjį pacientų skaičių.

„Sergamumas celiakija gerokai didesnis mažesniame amžiuje – daugiausiai ligonių ji diagnozuojama iki ketverių metų amžiaus. Tačiau tai, kad celiakija yra vien vaikų liga, – mitas. Ji gali būti nustatoma ir gerokai vyresniame amžiuje“, – pastebėjo gydytojas.

Kalti ne vien genai

Neabejojama, kad didžiausią įtaką šiai ligai daro paveldimumas. „Jei neturi tam tikrų genų, beveik šimtu procentu galima tikėtis, kad celiakija niekada nesusirgsi. Kitu atveju jau atsiduri rizikos grupėje, tačiau maždaug ketvirtadaliui žmonių, turinčiųjų šį geną, liga gali ir nepasireikšti. Vadinasi, ligą „užveda“ papildomas mechanizmas“, – sakė specialistas.

Tačiau šiandien mokslininkai dar nėra radę atsakymo, kokie gi veiksniai tam įtakos turi daugiausiai.

„Gali atrodyti paradoksalu, tačiau gliuteno turinčio maisto didesnis vartojimas nėra svarbus veiksnys. Nors dar prieš 15 metų buvo paskelbtos mokslininkų išvados, kad pirmaisiais gyvenimo metais daugiau kviečių produktų vartojantys vaikai labiau rizikuoja susirgti celiakija, visgi toks efektas būdavo tik laikinas ir neapspręsdavo pačios ligos atsiradimo priežasties“, – aiškino V. Urbonas.

Simptomai gali apgauti

Kalbėdamas apie tai, kas pirmiausiai padėtų įtarti ligą, gydytojas juokauja: „Kai sunku nustatyti, kuo žmogus serga, tirk, ar nėra celiakijos.“

Vienas pagrindinių požymių, ypač kalbant apie iki vienerių metų amžiaus mažylius, – prastas, t.y. neatitinkantis amžiaus tarpsnio, be priežasties svorio augimas, atsiradęs pradėjus vartoti kvietinius, ruginius ar miežinius produktus.

„Kiti galimi simptomai – atsikišęs „varlės pilvas“, prastas apetitas, padidėjęs vaiko irzlumas, gali susiformuoti geležies stokos mažakraujystė. Ypač padėti įtarti celiakiją gali vaiko išmatų pobūdis – jos būna dvokiančios, gausios. Tačiau neretai sunku tai objektyviai įvertinti. Verta paminėti, kad sergantiesiems nėra būdinga skųstis pilvo skausmais, padažnėjusiu tuštinimusi“, – sakė medikas.

Sergantiems vyresniems vaikams ir suaugusiesiems svoris, atvirkščiai, gali pradėti kristi, taip pat – dažniau lydėti nuovargis, depresinės nuotaikos.

Vaikų gydytojas pabrėžė, kad simptomus reikia deramai įvertinti, kadangi jie gali ir apgauti, o norint diagnozuoti ligą atliekamas ne vienas tyrimas. „Pirmiausia – iš venos ar piršto paimamas kraujas ir tiriami specifiniai celiakijos antikūnai. Juos radus, tikimybė aptikti celiakiją padidėja. Tačiau tik atlikus dvylikapirštės žarnos biopsiją tuo galima galutinai įsitikinti“, – aiškino V. Urbonas.

Yra atliekamas ir dar vienas tyrimas – genetinis, tačiau jis gerokai retesnis. Mediko manymu, jį kaip tik vertėtų padaryti iš pat pradžių. Jei šio tyrimo rezultatas būna neigiamas, reikia ieškoti kitos negalavimų priežasties.

Sukelia autoimunines ligas

Nustačius celiakiją gydytis labai paprasta – tereikia laikytis specialios dietos. Tačiau ji labai griežta ir įprastai trunka visą gyvenimą.

„Tuomet net duonos trupinys gali prilygti atominės bombos sprogimui. Yra kuriami vaistai, kurie galbūt palengvins simptomus, leis suvalgyti nedidelį kiekį draudžiamo produkto“, – sakė specialistas.

Celiakiją būtina diagnozuoti ir gydyti laiku norint išvengti daug rimtesnių komplikacijų – geležies, kartais ir vitamino B12 ar folio rūgšties mažakraujystės, reikiamo svorio nepriaugimo, labiau moterims būdingos osteoporozės, galimo nevaisingumo.

„Be to, pastebėta, kad ilgainiui nesigydant ar išvis nežinant, jog sergama celiakija, triskart padidėja tikimybė susirgti autoimuninėmis ligomis: pirmojo tipo cukriniu diabetu, raudonąja vilklige, reumatoidiniu artritu, išsėtine skleroze ir kt. Rečiau, bet pasitaiko ir onkologinių ligų. Todėl vis daugiau diskutuojama, jog siekiant išvengti autoimuninių ligų vyresniame amžiuje dėl celiakijos vaikus vertėtų pradėti tikrinti nuo mažumės“ , – kalbėjo V.Urbonas.

Verta žinoti

Celiakijos nederėtų painioti su alergija kviečiams ir hiperjautrumu gliutenui. Tokių tiesiog dėl geresnės savijautos vartojančių begliutenį maistą žmonių pasaulyje sparčiai daugėja.

Lietuvoje celiakija sergantis vaikas iki 18 metų gali nemokamai gauti begliutenių miltų. Šio baltymo neturinčių maisto produktų daugėja ir prekybos centruose, atsiranda specializuotų parduotuvių. 

Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine, alergine liga, kuria sergant žmogaus organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis jos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“,  – pažymi G. Azguridienė.

Celiakijos simptomai ir kaip jos išvengti

Celiakija – paveldima liga. Tačiau jos požymiai atsiranda tik tuomet, kai žmogus suvalgo kviečių, rugių ar miežių – iki tol susirgti neįmanoma. Ja gan lengvai suserga vaikai, ypač jei jie anksti pradedami maitinti mišiniais, kuriuose yra glitimo. Todėl rekomenduojama kuo ilgiau maitinti vaiką motinos pienu. Be to, nors ji dar daug kam negirdėta, tai labai dažna liga – glitimo netoleravimas yra antra pagal dažnį maisto liga po laktozės netoleravimo.

Simptomai – labai individualūs ir skirtingi. Pradedant vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pilvo pūtimu, apsunkimu, skrandžio skausmu ir baigiant svorio kritimu, sulėtėjusiu augimu, nuovargiu, plaukų slinkimu ir odos bėrimu bei niežėjimu. Didelė dalis sergančiųjų apie savo ligą net nežino.

Tačiau celiakija nėra vien tik nereikšmingas virškinamojo trakto sutrikimas – jos negydant gali išsivystyti ir kur kas rimtesnės ligos, pavyzdžiui, anemija, diabetas, artritas, sklerozė, Alzheimeris, įvairios autoimuninės ir nervų sistemos ligos. Šiai ligai gydyti vaistų nėra, ji neišgydoma – reikia tiesiog kontroliuoti save, sekti maisto sudėtį ir visam laikui apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą.

Glitimo atsisakymas – liga ar mada?

Glitimo dažnai atsisako ne tik sergantieji celiakija, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojai ar tie, kurie laikosi dietos. Jei ryšitės gyventi be glitimo, negalėsite vartoti ne tik visų grūdinių kultūrų, įprastinės duonos, klasikinių makaronų ir miltinių gaminių, bet ir alaus, sojų padažo ir populiarių greitai paruošiamų sriubų. Sunkesniais ligos atvejais, netoleruojami netgi glitimo pėdsakai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose gali būti priemaišų – jos gali atsirasti netgi dėl grūdų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.

Užsienio žvaigždės pamėgo ir išpopuliarino beglitiminę dietą, kuri gali pagerinti savijautą ir sumažinti talijos apimtis. Nors atsisakyti javų tampa madinga ir populiaru, visgi kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus ir geriausia, kad jie būtų ne rafinuoti, o pilno grūdo.

Tačiau iš tiesų sergantiems – tai ne žaidimas, o nuolatinė mitybos kontrolė ir papildomi mitybos sunkumai, ypač sudėtingi ir sunkiai suprantami vaikams. Kasdienis gaminimas gali tapti iššūkiu, nes Lietuvos prekybos centruose rasti produktų be glitimo nėra lengva, bet vis daugėja gamintojų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje: čia išsiskiria Vokietija, kur vis daugėja įmonių, gaminančių tik neglitiminius produktus (pavyzdžiui, „3 Pauly“, „Bauck Hof“  ir kt.). Gaminami ne tik trapučiai, makaronai, duona, miltų ruošiniai, dribsniai, bet netgi sausainiai ir florentinai.

Esate alergiški glitimui? Būkite atsargūs!

Glitimo netoleruojantys žmonės turi nuolat išlikti budrūs – ir apsipirkdami prekybos centre, ir užsisakydami maistą restorane, ir netgi besinaudodami bendrais buities prietaisais. Tarkime, jeigu skrudintuve buvo skrudinta kvietinė duona ir prietaisas nebuvo gerai išvalytas, jums skrudinant savo riekę, į ją gali patekti glitimo. Vis dėlto užsienyje atsiranda vis daugiau kavinių ir restoranų, siūlančių specialų valgiaraštį, iš kurio galima rinktis patiekalus be glitimo. Deja, kartais maisto pramonės korporacijos tuo piktnaudžiauja, pavyzdžiui, JAV, kur celiakijos problema yra labai opi, o mada „be glitimo“ labai populiari, net vandens buteliukai žymimi „Gluten free“ (be glitimo) ženklu, nors tai neturi jokio pagrindo, nes vanduo natūraliai glitimo  turėti negali.

Pagal Europos Sąjungos direktyvas, produktus ženklu „be glitimo“ galima žymėti, kai glitimo juose yra ne daugiau 20mg/kg, o rašyti „labai mažai glitimo“ galima tik tuo atveju, kai jo kiekis neviršija 100 mg/kg. Taip pat galimas specialus žymėjimas – perbraukta kviečio varpa, kuri leidžia vartotojui greičiau pastebėti, kokį produktą renkasi.

Suomijos kompetentinga institucija pranešė, kad belgiškos „Rainbow“ užšaldytos grilyje keptos daržovės su marinatu – nesaugios, nes ženklinimo etiketėje nenurodyta, kad jų sudėtyje yra alergeno – kviečių. Tai itin pavojinga sergantiems celiakija ir alergiškiems kviečiams žmonėms, nes gali sukelti įvairių alerginių reakcijų.

Nesaugių „Rainbow“ užšaldytų grilyje keptų daržovių su marinatu kilmės šalis Belgija, gamintojas CROP' s N. V,  Oostrozebeeksestraat 148, Ooigem 8710, Belgija, partijos numeris L 5021, tinkamumo vartoti terminas – geriausias iki 2016-07-21,  pakuotės svoris – 450 g.

Lietuvoje šiomis daržovėmis prekiavo bendrovė „Prisma“ Vilniuje ir Kaune. Bendrovė gavo 72 jų  pakuotes.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai platintojui nurodė iš rinkos surinkti nesaugios partijos šaldytas daržoves. Vartotojai nusipirkę šių daržovių, gali jas grąžinti į prekybos centrus „Prisma“ ir atgauti sumokėtus pinigus.