Kai kuriuose miestuose Jungtinių Valstijų rytuose, pavyzdžiui, gyventojų skaičiumi didžiausiame Niujorko mieste jau rekordiškai ilgą laiką žiemą nebuvo jokio sniego.

Tačiau dabar Nacionalinė meteorologinė tarnyba (NWS) perspėjo apie artėjančią pūgą, nurodydama, kad „keliauti praktiškai bus neįmanoma“, o iš žiemos atostogų grįžtantys keliautojai gali pakliūti į tikrą chaosą.

Zona, kurioje prognozuojama pūga, nuo Bostono tęsiasi gilyn į žemyną ir apima šiaurės rytines Naujosios Anglijos dalis iki pat Baltimorės ir Vašingtono.

Susiformavus ledui greičiausiai dings elektra ir virs medžiai, perspėjo meteorologai.

„Nuo šeštadienio ryto iki šeštadienio vakaro derėtų saugotis pūgos“, – pranešama NWS prognozėse, kuriose perspėjama, kad gausiausiai apgyvendintose vietovėse ant žemės gali susiformuoti iki aštuonių centimetrų sniego ir šlapdribos sluoksnis.

„Dėl žemo slėgio šeštadienį iki pat vakaro tam tikrose regiono dalyse numatomi žiemiški krituliai.“

NWS perspėjo, kad kai kuriose šiaurės Konektikuto dalyse ir Masačiusetso rajonuose gali iškristi nuo penkiolikos iki trisdešimties centimetrų kritulių bei kilti iki 60 kilometrų per valandą vėjo gūsiai, tačiau pridūrė, kad prognozės dar gali kisti.

Niujorko valstijos, kurioje įsikūręs ir to paties pavadinimo didmiestis, gubernatorė nurodė avarinėms tarnyboms pasiruošti link regiono artėjančiai didelei jūrinio vėjo sistemai.

„Įvairiuose regionuose laukiame gausaus ir šlapio sniego, dėl kurio gali dingti elektra bei susidaryti sudėtingos keliavimo sąlygos. Raginu niujorkiečius būti budriems“, – pranešė gubernatorė Kathy Hochul.

2022 m. JAV šiaurės rytus užklupo dešimtis žmonių pražudžiusi audra, kurią valdžios atstovai pavadino „amžiaus pūga“.

Milžiniška snieguoto škvalo, kaukiančio vėjo ir stingdančių temperatūrų audra pakirto susisiekimo sistemą, per ją daugelyje rajonų nutrūko elektros tiekimas.

Mokslininku teigimu, dėl žmogaus nežabojamai deginant iškastinį kurą sukeltos klimato kaitos žiemos pūgos tampa vis šlapesnės ir smarkesnės.

Meksikos policija ir žmonių užpultų parduotuvių darbuotojai galėjo tik stebėti, kaip Akapulko gyventojai ištuštino prekybos centrus ir kitas be elektros ir apsaugos likusias parduotuves.

Skurdesni Akapulko gyventojai pasipiktino, kad šalies valdžia neskuba arba tiesiog nesugeba juos aprūpinti pirmo būtinumo prekėmis. Kita vertus, televizoriai bei mikrobangų krosnelės, kurias jie masiškai tempė iš parduotuvių, tikrai nėra pirmo būtinumo prekės. Tačiau Akapulko valdžia pirmiausiai stengiasi pasirūpinti turistais, nes jie yra pagrindinis šio regiono ekonomikos variklis.

„Tai buvo labai įspūdinga. Visai to nesitikėjau. Maniau, kad viešbutis sprogs su mumis viduje. Vėjas buvo labai stiprus. Langai ėmė byrėti. Bet buvo daug apsaugos darbuotojų, kurie mums padėjo“, – sakė turistė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taigi, naktimis ir vidury dienos Akapulko parduotuvės buvo ištuštintos. Tokiu būdu vietos gyventojai galėjo apsirūpinti maistu bei kitomis prekėmis. Kol galiausiai į šį pajūrio miestą buvo pasiųsti 6 tūkst. kareivių ir nacionalinės gvardijos karių. Jie turėtų atstatyti tvarką.

Maniau, kad viešbutis sprogs su mumis viduje.

„Kad galėčiau praeiti, teko pačiai nusivalyti kelią, o policininkai stovi ir plepa“, – teigė vietos gyventoja.

Kita vertus, dabar Meksikos valdžiai teks aiškintis, kaip atsitiko, kad uraganas vardu „Otis“, kuris visą laiką buvo stebimas, sugebėjo labai staigiai sustiprėti iki pačios pavojingiausios penktos kategorijos. Jis nuniokojo tankiai apgyvendintą miestą be jokio išankstinio pranešimo ir tinkamo pasiruošimo.

Prasčiausia situacija anksti ryte – nuo 4 ir 6 val. Tokiu metu iš Vilniaus oro uosto išskrenda apie 1,5 tūkst. žmonių.

„Reikia atkreipti dėmesį visiems keleiviams, kurie laukia išvykimo salėje, kad dirba mūsų konsultantai, asistentai, kuriems galima iš karto duoti ženklą apie tai, kad jūs jau galbūt vėluojate į skrydį, ir jie praleidžia be laukimo eilėje“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas.

Mat, buvo tokių, kurie taip ir liko stebėti, kaip lėktuvas kyla be jų.

„Šią savaitę tokių skundų turėjome šešis – ne taip ir daug“, – pridėjo atstovas.

Oro uostai primygtinai reikalauja keleivių atvykti bent dvi valandas iki skrydžio. Eilės tįsta labiausiai dėl tų, kurie keliauja užsakomaisiais atostogų reisais, turi daug bagažo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mūsų skrydis yra už trijų su puse valandos“, – kalbėjo vienas pašnekovas.

„Keliaujam į Turkiją ir kadangi eilės didelės, tai patys atvykome tris valandas prieš skrydį“, – teigė kita moteris.

„Atvykome prieš beveik tris valandas, nes, aš manau, visame pasaulyje tokios pačios problemos. Aš atskridau iš Anglijos prieš tris dienas. Taip pat stovėjau Anglijoje. Skridau per Naujus metus į Majamį – ten buvo lygiai tas pats, stovėjome šešias valandas eilėje“, – patirtimi dalijosi dar viena moteris.

Tiesa, oro uosto atstovai sako, kad situacija po mažu gerėja. Esą, laukimo laikas nuo atvykimo į oro uostą iki patikros punkto sutrumpėjo nuo valandos iki 40 minučių. Į pagalbą jau pasitelkti savanoriai, ketinama iškviesti ir kolegas iš Kauno ir Palangos oro uostų.

„Mūsų prognozė turbūt yra tokia, kad spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje situacija turėtų būti normali. Prasidės aviacijos žiemos sezonas ir keleivių skaičiai ir kryptys keičiasi“, – teigė T. Vasiliauskas.

Skrendant iš Kauno oro uosto – jokių problemų. Tačiau matydami, kas darosi Vilniuje, keliautojai sako – atsargumo per daug nebūna.

Atvykome prieš beveik tris valandas, nes, aš manau, visame pasaulyje tokios pačios problemos.

„Atvykau prieš dvi su puse valandos – dėl visą ko“, – sakė viena moteris Kauno oro uoste.

„Maždaug prieš tris valandas atvažiavau“, – kalbėjo kita pašnekovė, girdėjusi apie sąmyšius Vilniaus oro uoste.

„Pagrindinius iššūkius mes turime Vilniaus oro uoste“, – pareiškė T. Vasiliauskas.

Kad Vilniaus oro uoste taip ankšta, lėmė sustiprintos saugumo procedūros – išilgėjo leidimų dirbti oro uosto teritorijoje tvarka. Tai dar labiau padidino darbuotojų trūkumą. Kam saugumo procedūras reikėjo sustiprinti, oro uostai sako negalintys atskleisti dėl jautrios informacijos. Tačiau kiek anksčiau transporto kompetencijų agentūra LNK žinioms aiškino, kad čia neapsieita be Europos Komisijos (EK) įsikišimo.

„Šią vasarą EK valstybės nares, tarp jų ir Lietuvą, papildomai informavo apie ypatingai griežtą požiūrį į laikinų leidimų išdavimo procesą ir tų leidimų galiojimo trukmę“, – kalbėjo ekspertas.

Sustiprintos saugumo procedūros įvestos neterminuotam laikui. Jei laiku patekti į lėktuvą nepavyko, pirmiausia pretenzijas reikėtų reikšti oro vežėjams arba kelionių organizatoriui, iš kurio pirktas bilietas.

Tačiau primena, kad keleiviai yra iš anksto perspėti.

„Žinojo keliautojas apie tai prieš tai, kad reikia anksčiau į oro uostą atvykti“, – situaciją komentavo vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Živilė Kazakevičienė.

Nepaisant keliautojų pasipiktinimo, vartotojų teisių apsaugos tarnyba kol kas jokių pretenzijų nesulaukė.

Trukdo praeiti

Kaune elektrinių paspirtukų nuoma užsiima bendrovė „Bolt“. Žaliomis transporto priemonėmis galima važinėti po visą miestą. Deja, dažnai po kelionės jos numetamos bet kur ir bet kaip, todėl kelia problemų pėstiesiems. Be to, taip kuriamas netvarkingo miesto įvaizdis.

„Kauno diena“ sulaukia gyventojų pastebėjimų dėl nuomojamų paspirtukų keliamos netvarkos. Ypač kliūva, kad paspirtukai statomi bet kaip, sudėtinga pro juos praeiti.

„Kelis kartus mačiau prie Soboro tvarkingai išrikiuotus „Bolt“ paspirtukus, bet ilgai taip nebūna. Paskui juos numeta bet kur. Dažnai paspirtukai paliekami tako viduryje, todėl nepatogu pro juos praeiti. Ne kartą teko Senamiestyje matyti paliktus ant šaligatvių – žmonės nepraeina, kliūva, o jei dar koks renginys – tai išvis tragedija“, – piktinosi kaunietė Dalia.

Miestietis Vytas pastebėjo, kad netvarkingai palikti paspirtukai kuria vizualinę taršą. „Turistai nori nusifotografuoti prie kokio lankytino objekto, o fone – išvartyti paspirtukai. Tikrai trūksta tvarkos“, – pastebėjo jis.

Be to, ant šaligatvių, dviračių takų palikti nuomojami paspirtukai trukdo komunalininkams. Jiems tenka arba patraukti transporto priemones, arba kaip nors jas apvažiuoti, tačiau tada negalima tinkamai nuvalyti takų.

Kliūtis: bet kaip pastatyti paspirtukai trukdo pėstiesiems. (Skaitytojo nuotr.)

Moka už parkavimą?

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė kelių skaitytojų nuotraukos, kuriose matyti, kad paspirtukai „Bolt“ užima automobilių stovėjimo vietas. Kauniečiai ironiškai klausė, ar sumokama už parkavimą.

„Kauno pilies aikštelėje visada pilna automobilių, tačiau paspirtukai „Bolt“ paliekami taip, kad automobilis jau netelpa. Tiksliau, du paspirtukai tiesiog gulėjo parkavimo vietoje. Čia juk mokama automobilių aikštelė. Jei vietą užimą paspirtukai, miestas praranda dalį pinigų, dėl tokio parkavimo „Bolt“ juk tikrai nemokės Kaunui“, – pastebėjo Šarūnas.

Dar vienas atvejis, kai nuomojami paspirtukai užima automobilių statymo vietas, užfiksuotas Savanorių prospekte. Čia paspirtukai buvo palikti rezervuotoje vietoje, tad, tikėtina, ryte į darbą atvykę kauniečiai rado viena automobilių vieta mažiau.

„Žinoma, galima paspirtukus perkelti ant šaligatvio, tačiau, pajudinus juos, įsijungia signalizacija. Be to, vis tiek nepatogu, nes reikia specialiai lipti iš automobilio, traukti juos tolyn, užuot tiesiog atvažiavus į darbą, pastačius automobilį ir ėjus dirbti. Už parkavimą žmonės būtent ir moka, kad turėtų savo vietą“, – sakė kaunietis.

Rinkliava: kauniečiai ironiškai klausia, ar „Bolt“ moka už parkavimą, nes paspirtukai paliekami ir automobiliams skirtose vietose. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Siūlo draudžiamas zonas

Dar viena problema, susijusi su elektriniais paspirtukais – jų vairuotojai važiuoja neatsakingai, dideliu greičiu lenkia pėsčiuosius, įvyksta skaudžių susidūrimų. Miestiečiai siūlo įrengti zonų, kur elektriniai paspirtukai būtų nepageidaujami.

Kai kuriuose Europos miestuose, pavyzdžiui, Paryžiuje, uždrausta elektrinių paspirtukų nuoma – taip sprendžiamos šių transporto priemonių keliamos problemos. Tačiau toli dairytis nereikia, draudimų pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Štai Nidoje taip pat draudžiama jų nuoma, važiuoti elektriniais paspirtukais galima tik tam tikrose zonose. Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje, šiomis transporto priemonėmis važinėti irgi negalima. Gal ir Kaune galėtų atsirasti tokių zonų?

„Laisvės alėjoje, siaurose Senamiesčio gatvelėse, manau, eismas turėtų būti paliktas pėstiesiems, nes paspirtukininkai nardo tarp žmonių, ne visada prasilenkia. Centre jais puikiai galima judėti Kęstučio ar K. Donelaičio gatvėmis, kur mažiau pėsčiųjų. Nebūtinai važiuoti Laisvės alėja“, – svarstė kaunietis Julius.

Kitas „Kauno dienos“ skaitytojas siūlė įrengti zonas, kur būtų galima statyti paspirtukus „Bolt“. Taip esą būtų išvengiama situacijų, kai jie numetami, kur papuola.

„Juk palima padaryti programėlėje, kad, pasivažinėjus paspirtukais, juos būtų galima palikti tam tikroje aikštelėje. Juk nebūtina nuo durų iki durų važiuoti, galima kelis metrus ir paeiti. Taip paspirtukai būtų konkrečiose vietose, būtų tokios savotiškos paspirtukų aikštelės sutartose su miestu vietose. Niekam netrukdytų, o tie, kas norėtų, jais galėtų važinėti po miestą“, – nuomonę išsakė Titas.

Neatsakingi vartotojai

Kauno miesto savivaldybės atstovai pripažino, kad paspirtukų „Bolt“  parkavimas – egzistuojanti problema, tačiau ją sukelia ne verslininikai, o paslaugos vartotojai.

„Netvarkingai paliekami parpirtukai yra opi problema dėl pačių vartotojų neatsakingumo. Paspirtukai, dviračiai, bendrojo naudojimo automobiliai, puikus viešasis transportas – tai priemonės, skirtos darniai judėti mieste. Problemų kyla ne dėl įrenginių, o dėl neatsakingo jų naudojimo. Vadinasi, tai edukavimo ir žmonių įpročių problema, kurią stengiamės spręsti“, – teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Bendrovė „Bolt“ – vienintelė įmonė Kaune, kuri teikia paspirtukų nuomos paslaugas, todėl miestas su jos atstovais esą nuolat bendrauja ir dalijasi iššūkiais, kylančiomis problemomis. Taip atsiranda  edukacinių-socialinių kampanijų ir įmonės integruojamų sprendimų.

Netvarka: bendrovės „Bolt“ paspirtukai dažnai tiesiog numetami šalikelėje ar ant pėsčiųjų takų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Savivaldybei atkreipus dėmesį į netinkamo parkavimo problemą, gimė reklaminė kampanija „Nedėk skerso“. Jos tikslas – didinti sparčiai augančios paspirtukų vairuotojų bendruomenės sąmoningumą, priminti taisykles ir atsakomybes, kad transporto priemonė netaptų žalinga miestui“, – nurodė specialistas.

Jis informavo, kad neseniai gimė dar viena iniciatyva – „Bolt Patrol“. Įmonės darbuotojai tris–penkias dienas per savaitę važinėja po Kauno miestą ir, pastebėję netvarkingai paliktus klientų paspirtukus, juos perstato, kad jie netrukdytų judėti. Reaguojama ir į gyventojų pranešimus apie netvarkingai paliktas transporto priemones.

„Problemą mažina automatinis netinkamo parkavimo atpažinimas programėlėje. Vartotojai gauna perspėjimus, jei paspirtukas paliekamas ne pagal reikalavimus. Skiriamos ir piniginės baudos parkuojantiems netinkamose zonose, klientams siunčiami pranešimai prieš ir po kelionės nurodant parkavimo gaires. Žinoma, pakeisti kasdienius įpročius nepaprasta ir užtrunka, tačiau vyksta nuolatinis procesas“, – tikino savivaldybės eismo specialistas.

Jis pridūrė, kad dėl elektrinių paspirtukų nuolat kalbama su policijos pareigūnais, todėl tikėtina, kad atsiras bendrų socialinių akcijų.

Drausti neplanuoja

Šiuo metu Kaunas neplanuoja riboti elektrinių paspirtukų eismo tam tikrose miesto vietose. Nenumatytos ir atskiros paspirtukų parkavimo zonos. Kol kas Kaunas nesvarsto ir galimybės uždrausti elektrinių paspirtukų nuomą.

„Specifinės parkavimo lokacijos smarkiai apribotų pačios priemonės mobilumą ir funkcionalumą, todėl tai netinkamas sprendimas. Problema sprendžiama kitu būdu – šiuo metu Kaune pažymėta 71 draudžiamo parkavimo zona. Elektrinių paspirtukų nepavyks palikti daugelyje siaurų gatvių, kur tai sunkintų galimybę eiti pėstiesiems. Įmonė atsižvelgia ne tik į savivaldybės administracijos, bet ir gyventojų, verslo prašymus – kauniečiai gali kreiptis dėl probleminių vietų įtraukimo į tokias zonas“, – teigė M. Matusevičius.

Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas aiškino, kad išskirti vienos eismo grupės tikrai neplanuojama, nes esą konfliktų gali kilti tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, riedančių vienračiais ar kitomis priemonėmis.

„Laisvės alėja turi mišrų taką, kuriame tikrai visi gali išsitekti. Tiesa, riedantys privalo duoti kelią pėstiesiems, netrukdyti ir nekelti pavojaus. Taip visi galės jaustis saugūs. Pėsčiųjų ir riedančių konfliktas sprendžiamas ir atnaujinant infrastruktūrą. Jei tik yra galimybių, dviračių ir pėsčiųjų takai atskiriami, čia numatomos vietos dviračių laikikliams, ateityje galėtų atsirasti ir paspirtukų parkavimo ar įkrovimo vietų“, – miestiečių siūlymą drausti elektrinių paspirtukų eismą tam tikrose Kauno vietose atmetė specialistas.

Vis dėlto, kad kiltų mažiau problemų tarp paspirtukininkų ir pėsčiųjų, imtasi kitų priemonių. Kaip aiškino M. Matusevičius, visi paspirtukai „Bolt“ gali riedėti iki 25 km/val. greičiu, tačiau Laisvės alėjoje veikia speciali greičio ribojimo zona. Joje nuomojamas elektrinis paspirtukas pats sumažina greitį iki 15 km/val.

„Fiksuojant kitas problemines atkarpas, jose greitis taip pat galėtų būti apribotas. Praėjusiais metais registruotas ne vienas įstatymo projektas, skirtas elektrinių paspirtukų ir kitų mikromobilumo transporto priemonių naudojimui reglamentuoti. Būtent jie ir turėtų nustatyti bendras gaires visai Lietuvai, kurios galiotų tiek nuomojamiems, tiek asmeninių paspirtukų turėtojams“, – pridūrė pašnekovas.

Ko imasi „Bolt“?

Bendrovės „Bolt“ dalijimosi paslaugų vyresnysis specialistas Benas Jurlovas „Kauno dieną“ tikino, kad nelaimingų atsitikimų pasitaiko, tačiau ryškėja ir teigiamų tendencijų.

„Nors praėjusiais metais policijos pateikiamoje įvykių statistikoje fiksuotas jų augimas – tai bendra statistika su nuosavais elektriniais paspirtukais, kurie techniškai gali riedėti greičiau, nei leidžiama. „Bolt“ platformoje fiksuojamus įvykius visuomet lyginame su bendru kelionių skaičiumi: jiems nuolat sparčiai augant, nelaimingų atsitikimų ir traumų nedaugėja arba daugėja nežymiai. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų visuomet yra naujokai, tačiau žmonės gana greitai susipažįsta su taisyklėmis, įgunda ir tampa atsargesni. Taigi, bendrai incidentų, tenkančių tam tikram kelionių skaičiui, nuosekliai mažėja“, – tikino „Bolt“ atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai paspirtuku važiuoja keli asmenys. Tam bendrovė „Bolt“ taip pat yra įdiegusi sistemą, kuri apie taisyklių pažeidimą naudotojus įspėja.

„Kol kas tai edukacinė priemonė, bet, išanalizavę per sezoną sukauptus duomenis, matome, kad ji veikia. Iš Vilniuje gegužės mėnesį perspėjimus gavusių „Bolt“ naudotojų 53 proc. jo nebekartojo. Matydami, kad pažeidimai kartojasi, blokuojame tokio naudotojo prieigą prie platformos“, – nurodė B. Jurlovas.

Jis taip pat priminė apie paspirtukų greičio ribojimus. „Plečiame ir greičio ribojimo zonas, į kurias įvažiavę paspirtukai „Bolt“ automatiškai sumažina greitį iki 15 km/val. Visų paspirtukų greitis ribojamas iki 20 km/val. naktimis į šeštadienį ir sekmadienį. Palaikome Vyriausybės siūlymą įstatymu riboti paspirtukų greitį iki 20 km/val. ir esame pagrindiniai šio pokyčiai įgalintojai“, – teigė „Bolt“ dalijimosi paslaugų vyresnysis specialistas.

„Tiek saugumo, tiek paspirtukų parkavimo klausimais aktyviai bendradarbiaujame su miestų savivalda ir Lietuvos policija. Nuo praėjusių metų reguliariai rengiame bendrus reidus, kurių metu tikrinamas paspirtukininkų blaivumas. Manome, kad visų priemonių kompleksas tikrai duoda rezultatą – pastarojo reido metu nebuvo fiksuota nė vieno neblaivaus eismo dalyvio“, – teigė „Bolt“ atstovas.

Į pagalbą – DI

Pasak jo, siekiant gerinti elektrinių paspirtukų parkavimo kultūrą, nuo praėjusio sezono naudojamasi dirbtiniu intelektu (DI).

„Iš kelionės pabaigoje padarytos nuotraukos jis geba atpažinti netinkamą parkavimą ir žinute perspėja apie tai vartotoją“, – kaip technologijos padeda spręsti bet kur paliekamų paspirtukų problemą, komentavo B. Jurlovas.

Jis pridūrė, kad tarnyba „Bolt Patrol“ skirta kovoti su problemiškais atvejais: komanda reaguoja į gyventojų pranešimus, tiesiogiai kalbasi su vartotojais ir perstato netinkamai paliktus paspirtukus.

„Galiausiai nuolat plečiame draudžiamo parkavimo zonas – pradėjome nuo miestų parkų ir aikščių, o praėjusį mėnesį sustabdėme parkavimą siaurose Senamiesčių gatvelėse ir kitose vietose, kur būtų trukdoma kitiems eismo dalyviams. Rugpjūtį Trakuose įrengėme pirmuosius elektrinius paspirtukus įkraunančius stovus, kuriuose palikęs paspirtuką naudotojas gauna nuolaidą kitai kelionei. Šiais metais planuojame plėsti šią infrastruktūrą ir kituose šalies miestuose“, – vardijo „Bolt“ atstovas.

Reklama: „Bolt“ užsuko reklamos kampaniją „Nedėk skerso“, kuria ragina naudotojus pasivažinėjus paspirtukus palikti tvarkingai. („Bolt“ nuotr.)

Pažeidimų netrūksta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai apžvelgė paspirtukininkų daromus pažeidimus. Elektriniais paspirtukais važinėja ir išgėrę, ir keliese viena transporto priemone. Tiesa, pareigūnų statistika nerodo, kiek tokių atvejų užfiksuota nuomojamais, kiek asmeniniais paspirtukais.

Nuo šių metų pradžios Kauno apskrities VPK registruoti devyni eismo įvykiai Kauno miesto teritorijoje, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Penkių jų metu buvo sužaloti žmonės.

Pasak pareigūnų, dažniausi elektrinių paspirtukų vairuotojų daromi KET pažeidimai: vairavimas neblaiviems, staigus įvažiavimas į važiuojamąją kelio dalį, kai važiuojant šaligatviu kertama važiuojamoji dalis sankryžose, važiuojama per pėsčiųjų perėjas ir pan.

„Šiais metais užregistruoti keturi eismo įvykiai, kai elektrinio paspirtuko vairuotojai susidūrė su pėsčiaisiais, trijų įvykių metu nukentėjo pėstieji, dviem atvejais buvo kliudyti ir sužaloti mažamečiai“, – avarijų statistiką apžvelgė Kauno VPK atstovai.

Elektrinių paspirtukų vairuotojams už padarytus KET pažeidimus taikoma tokia pati administracinė atsakomybė, kaip ir dviračių vairuotojams (LR ANK 428 straipsnis), t. y. administracinės baudos nuo 20 iki 40 eurų už KET pažeidimus.

Už sukeltą pavojingą situaciją (privertus kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti) skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų.

Už KET pažeidimą, dėl kurio sugadinamos transporto priemonės, kroviniai, kelių ar kiti įrenginiai arba kitoks turtas, gresia bauda nuo 40 iki 60 eurų. Už KET pažeidimą, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų eismo dalyvių sveikata, – bauda nuo 91 iki 140 eurų.

Baudos gali sulaukti ir girti paspirtukininkai. Už elektrinių paspirtukų vairavimą, kai vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,4 iki 1,5 promilės) gali būti skiriama bauda nuo 80 iki 150 eurų; kai vairuotojui nustatytas girtumas daugiau kaip 1,5 promilės, gresia bauda nuo 150 iki 200 eurų.

Važiuojant paspirtuku padarytas KET pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadintos transporto priemonės ar kitoks turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu asmenys buvo neblaivūs, užtraukia nuo 170 iki 230 eurų baudą.

„Policijos pareigūnai šiltuoju metų laiku vykdo prevencines priemones, skirtas paspirtukų vairuotojams, jų metu tikrinama, ar paspirtukų vairuotojai laikosi KET, nedrausmingi vairuojamai įspėjami arba taikoma administracinė atsakomybė. Kelių policijos skyriaus pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis KET ir būti drausmingus kelyje“, – pažymėjo Kauno VPK atstovai dienraščiui atsiųstame komentare.

Užstrigęs šviesoforas turėtų reguliuoti eismą T. Masiulio g. Netoliese dirbantis portalo kauno.diena.lt skaitytojas kreipėsi į žurnalistus, nes jam pagailo į chaosą papuolusių vairuotojų ir keleivių.

„Visiškas chaosas. Per tokį karštį. Matau su vaikais, gyvūnais. Gaila žmonių“, – sakė kaunietis. Vairuotojai sutrikę, tiesiog stovi kamštyje ir laukia.

Tik raudoną signalą šviesoforas pradėjo rodyti dar prieš 16 val. „Tiksliai neužfiksavau, bet valanda jau yra. Iki dabar dar tęsiasi. Neisiu ir nerėkausiu į gatvę, kad sugedęs. Žmonės nesupranta, ko noriu“, – apie 16.45 val. kalbėjo vyras.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Raudonas dega, žinai, per raudoną važiuoti... Kas susivokia, pasakau, kad neveikia, važiuoja per aikštelę, o ne per raudoną“, – toliau tęsė pašnekovas.

Visiškas chaosas. Per tokį karštį. Matau su vaikais, gyvūnais. Gaila žmonių.

Jis bandė skambinti tarnyboms, bet teigė, kad niekur neprisiskambino. Visur įsijungdavo autoatsakikliai. „Visiems sumokėjau po 9 centus už minutę, bet niekas nekėlė. Paskambinau jums, galvoju, sutvarkysit“, – vylėsi vyras.

Kauno policijos atstovai portalui kauno.diena.lt teigė, kad nuo 15 val. negavę jokio pranešimo apie T. Masiulio g. šviesoforo bėdas. Policijos atstovai informavo Kauno miesto avarinę tarnybą. Į šią tarnybą paskambinus portalui kauno.diena.lt žurnalistams, tarnybos atstovas teigė, kad informacija jau perduota atsakingiems asmenims. Iš pradžių šviesoforas bus perkrautas. Jeigu to neužteks, bus imtasi kitų priemonių, kad eismo reguliavimas būtų kuo greičiau atstatytas.

Eitvydo Kinaičio nuotr.

Apie 17 val. įvykio vietoje buvęs fotoreporteris užfiksavo, kad šviesoforas mirksi geltonai. Greičiausiai, jį jau bandoma taisyti.

Apie sugedusį šviesoforą šioje itin judrioje Kauno sankryžoje portalui kauno.diena.lt pranešė skaitytoja.

„Aklųjų“ sankryžoje neveikia šviesoforas. Automobilių spūstys prasideda jau K.Petrausko gatvėje. Važiuojantys Taikos prospektu irgi stovi.

Pravažiavus sankryžą, laisva, toliau Savanoriu prospektu galima laisvai judėti“, – teigė kaunietė. 

Pasak jos, pačioje „Aklųjų“ sankryžoje taip pat yra chaosas, vairuotojai nenori praleisti vienas kito, bando patys prasmukti.

„Vairuotojai, dabar venkite šios vietos“, – pataria situaciją mačiusi kaunietė.

Štai "vienas iš trijų" buvusiųjų jau kurį laiką kontroliuoja lietuviško pramogų lauko paskalas – degradu išvadino Selą ir pasiuntė paskui laivą G.Paškevičių. Herojus! Teisingumo instaliacija! Tokia ta lietuviška ekspolitiko kova – ieškoti nuvertėjusių saviškių, mat pats jau pamiršo, kaip kažkada džiugino "daktarinius" ir per radiją postringavo, kad "daina, kaip birka, eina iš lūpų į lūpas"...

Vos mūsų Konstituciją kūrusi Z.Šličytė iš Seimo tribūnos prakalbo apie besaikį šalies "pederastinimą", pasipylė vilnietiška tulžis: "Neapykantos kurstymas". Kokios neapykantos, prieš ką? Juk teisininkė nesiūlė engti homoseksualų, o aiškiai pasakė, kad jų santykius galima teisiškai sureguliuoti ir be to vaivorykštinio įstatymo, kurį karo sąlygomis nori prastumti parlamentinė žydrynė.

Kremliui užpuolus Ukrainą, mūsų tautiečiai griebėsi ne tik padorių, bet ir visai specifinių iniciatyvų.

Dar klaikiau, kai kažkoks asilas, atvežęs iš pasienio nuo kruvino karo bėgusius ukrainiečius, juos numeta stotyje ir skambina miesto merui: "Pasiimkite!" Panašiai padaro ir kitas asilas, išstumdamas iš mašinos pabėgėlių šeimą rajono centre.

Tokios tos kanopinės pilietiškumo iniciatyvos.

Kažkokia apipelijusi boba, pririnkusi maišą senų "kalconų", irgi laužiasi į savivaldos kabinetus ir staugia, kad iš jos niekas neima humanitarinės pagalbos. Ji ne tik rėkia, bet ir bado visus priekaištais, esą niekas nieko nedaro karo alinamos šalies labui, nors pati tik kiauliškai siekia atsikratyti nereikalingų daiktų.

Chaoso matyti ir Seime. JAV gynybos sekretorius L.Austinas aiškiai perspėjo – neskraidymo zonos paskelbimas virš Ukrainos reiškia Trečiąjį pasaulinį. Tačiau mūsiškiai vis tiek nori burti valstybių koaliciją, kuri prisiimtų už tai atsakomybę. Na, po eksprezidentės išradimo "karą gali sustabdyti tik karas" nieko žaviau ir nebesugalvosi.

P.S. Jeigu keliamos bylos už neapykantą, tai kodėl jų nėra už karo kurstymą?

Maždaug 23 val. vietos laiku šeštadienį (sekmadienį 6 val. Lietuvos laiku) duomenimis, kuriuos skelbia skrydžių stebėjimo svetainė „FlightAware“, Jungtinėse Valstijose buvo atšaukti 2 723 skrydžiai, o tai sudarė daugiau nei pusę visų skrydžių, atšauktų visame pasaulyje – 4 698.

Be to, JAV šeštadienį buvo atidėti 5 993 vidaus skrydžiai ir tai sudarė daugiau nei pusę iš 11 043 skrydžių, tą dieną atidėtų visame pasaulyje.

Daugiausiai – 23 proc. visų planuotų skrydžių – atšaukė JAV oro bendrovė „SkyWest“, rodo minėtos svetainės duomenys.

Jungtinėse Valstijose dėl blogų oro sąlygų labiausiai nukentėjo Čikagos oro uostai.

Pasaulinis aviacijos sektorius siekia išsilaikyti ant kojų plintant itin užkrečiamai omikron atmainai. Skelbiama, kad nemažai pilotų, įgulos narių ir kitų darbuotojų negali dirbti, nes serga COVID-19 arba turi izoliuotis dėl kontakto su užsikrėtusiuoju.

Kalėdų savaitgalį visame pasaulyje buvo atšaukta apie 7 500 skrydžių.

Tačiau kai kurios I. Šimonytės nuostatos kerta per sąnarius. Vos kažkas pranešė, kad "Senukuose" yra maisto produktų, iškart imta mojuoti vėzdais, nors už tokią iniciatyvą reikėtų ne bausti, o dėkoti. Vienas dalykas – dirbs žmonės, kitas – bus labiau išskaidyti pirkėjų srautai, o svarbiausia – biudžetas gaus pajamų.

Keli su namų vaistinėle vis pasikalbantys veikėjai savo asmeninę abstinenciją buvo pavertę valstybės politika, nukreipta ne prieš piktybinius alkoholikus, o prieš sunkiai dirbančią ir vakarais vyno išgeriančią vidurinę klasę.

Pribloškė ir atsainus premjerės požiūris į siekį atšaukti draudimus prekiauti alkoholiu sekmadienio vakarą. Esą dabar yra rimtesnių dalykų, be to, į šį reikalą reikia žvelgti kompleksiškai. Taip, koronavirusas – išties rimta. Tačiau ne mažiau rimta, atšaukus priegalviuose gimusius sprendimus, gauti papildomų pinigų į biudžetą. Biurokratinė-represinė logika čia nustelbė sveiką nuovoką: geriau jau skolintis, negu sudaryti sąlygas gauti įplaukų.

O dėl kompleksinio požiūrio I.Šimonytė teisi. Reikėtų atšaukti išsyk visus tuos gėdingus alkoholio prekybos ir reklamos draudimus, ir tai iš tiesų būtų kompleksinis sprendimas. Ilgai posėdžiauti nereikėtų, pakaktų brangaus premjerės laiko likučių. Juk tie mėnulio fazių ribojimai iš esmės buvo avantiūristinė mažumos diktatūra daugumai. Keli su namų vaistinėle vis pasikalbantys veikėjai savo asmeninę abstinenciją buvo pavertę valstybės politika, nukreipta ne prieš piktybinius alkoholikus, o prieš sunkiai dirbančią, mokesčius mokančią ir vakarais vyno išgeriančią vidurinę klasę. Padėvėtiems smegenų protezams sunku suvokti, kad namų ūkyje neturėti alkoholio, ypač per šventes, yra nepadoru, ir iš žmogaus negalima atimti galimybės bet kada jo įsigyti. Lietuva yra laisva šalis, kurioje kiekvienas turi teisę pasirinkti, kuriuo metu ką pirkti.