Kas nulemia laimę?

Net 80 metų trunkantis Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas apie žmonių gyvenimo kokybės pokyčius parodė, kad laimingus romantinius santykius palaikę 50 metų asmenys, sulaukę 80-ies, buvo fiziškai ir emociškai sveikiausi. Tyrime taip pat atsispindėjo ir tai, kad skirtingų socialinių klasių žmonėms būtent artimas tarpusavio ryšys ir jo palaikymas turi daugiau įtakos laimei nei aukštas intelekto koeficientas, geri genai ar santaupos.

„Minėto tyrimo išvados rodo, kad geras romantinis santykis, ryšys su draugais ir bendruomene žmonėms, sulaukusiems 50 metų, yra geresnis fizinės sveikatos įtakos rodiklis nei cholesterolio lygis kraujyje. Nors tai tik vieno tyrimo informacija ir šios išvados – nekonsensusas medicinoje, vis dėlto įdomu, kad laimingai vedusių 80-mečių nuotaikos per intensyvesnio skausmo dienas svyruoja mažiau, o moterys, kurių prisirišimas prie vyrų saugus, rečiau kenčia nuo depresijos, atminties sutrikimų ir apskritai yra laimingesnės (tyrimo duomenimis). Aišku, norėčiau pabrėžti, kad laimingi santykiai nereiškia konfliktų nebuvimo – tai tokie santykiai, kuriuose vyrauja pasitikėjimas savo partneriu“, – įvardija gydytojas psichiatras Jonas Fugalis.

Vienišumas yra įvardijamas kaip labai stiprus rizikos faktorius žmonėms, turintiems fizinių sunkumų ar ligų.

Kūnas ir emocijos

Gydytojas sako, kad kalbėdami apie sveikatą neturėtume atskirti fizinio kūno ir emocijų, mat šios abi dalys yra vienodai reikšmingos. Anot jo, nors kol kas neaišku, kokie tiksliai mechanizmai vyksta biologiniu lygmeniu, tačiau vienišumas įvardijamas kaip labai stiprus rizikos faktorius žmonėms, turintiems fizinių sunkumų ar ligų.

„Mes, žmonės, esame bendruomeniniai žinduoliai, geriausiai jaučiamės kitų draugijoje. Užplūdus vienišumo jausmui, organizmas patiria didžiulį stresą, kuris persiduoda ir į smegenų-antinksčių ašį. Tokiu atveju iš jos išsiskiria streso hormonų, kurie sekina visą organizmą. Ilgai trunkanti lėtinė streso būsena išbalansuoja hormoninį foną mūsų kūne, imame jausti nuovargį, paaštrėja lėtinės ligos, tokios kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas. Stresas taip pat gali paveikti mūsų imuninę sistemą, plaukų, odos, nagų kokybę, mąstymą, fizinį pajėgumą ir daugybę kitų kasdienių gyvenimo aspektų“, – aiškina psichiatras J. Fugalis.

Jonas Fugalis / Asmeninio archyvo nuotr.

Anot eksperto, globalizacija taip pat gali žymiai paskatinti vienišumo jausmą ir stresą. Nors vis daugiau žmonių keliasi gyventi į didmiesčius, tyrimai rodo, kad būtent ten vyraujantis spartus gyvenimo tempas, individualizmas ir mažesnis bendruomeniškumo pojūtis prisideda prie prastesnės emocinės sveikatos.

Išauga atstūmimo jausmas

Gydytojui psichiatrui antrina ir nemokamus draugystės pokalbius, emocinę ir informacinę pagalbą teikiančios „Sidabrinės linijos“ bendrakūrėjė Kristina Čiuželienė. Pasak jos, senjorai susiduria ne tik su fizinio sveikatingumo iššūkiais, bet ir padidėjusiais nerimo, vienišumo ir atstūmimo jausmais dėl artimųjų ar draugų netekčių, šaltų santykių su vaikais ar anūkais.

„Lietuvoje visuomenė sensta bene sparčiausiai visoje Europoje,  skaičiuojama, kad iki 2050 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Gyvenimo saulėlydis, deja, dažnai lydimas artimo žmogaus ir socialinių ryšių praradimo, išgyvenamų vienatvės ir atskyrimo nuo vadinamojo normalaus gyvenimo jausmų, įvairių sveikatos sutrikimų, skurdžios materialinės padėties. Liūdina ir tai, kad Lietuvoje kone pusė 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyvena vieniši, – sako K. Čiuželienė. – Šis aspektas išties daro neigiamą poveikį senjorų gyvenimo kokybei ir, kaip rodo tyrimai, skatina depresiją, kognityvinių funkcijų silpnėjimą ir net įvairių demencijos formų vystymąsi. Vienišumas susijęs ir su pablogėjusia fizine sveikata, pavyzdžiui, aukštu streso hormono kortizolio kiekiu kraujyje, susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Negana to, 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų savižudybių statistika išlieka šokiruojamai aukšta ir jų toliau daugėja.“

Kaip gydyti vienišumą?

Gydytojas psichiatras J. Fugalis priduria: jei asmuo pastebi, kad, nepaisant santykių su bičiuliais ir artimaisiais, jis vis tiek jaučiasi vienišas ir nesuprastas, o bendrystė netenkina, reikėtų ieškoti kitokio sprendimo ir galbūt kreiptis į psichoterapeutą. Tokiu atveju svarbu peržiūrėti ir įsivertinti turimus santykių kūrimo modelius ir išmokti kurti nuoširdų ryšį, gebėti būti pažeidžiamam.

Ilgai trunkanti lėtinė streso būsena išbalansuoja hormoninį foną mūsų kūne, imame jausti nuovargį, paaštrėja lėtinės ligos, tokios kaip gastritas ar dirgliosios žarnos sindromas.

„Kai žmogus negali ar nemoka būti pažeidžiamas bendraudamas su artimaisiais, jis laikosi atstumo ir natūraliai vienišumo jausmas didėja. Žinoma, nebūtinai visiems reikalinga psichoterapija, tačiau jei žmogus jaučia kančią ir nepasitenkinimą ne vieną mėnesį, tikrai reikėtų ieškoti pagalbos iš šalies. Reikėtų suprasti ir tai, kad vienišumo jausmas yra labai žmogiškas ir, jei nėra jį lydinčių fizinių simptomų, tai ne liga“, – pabrėžia ekspertas.

K. Čiuželienė pasakoja, kad „Sidabrinės linijos“ misija yra padėti 60 metų amžiaus ir vyresniems šalies gyventojams palaikyti visavertį gyvenimą, nesijausti nereikalingiems ar atstumtiems ir patenkinti visiems žmonėms reikalingus socialinius poreikius: sulaukti dėmesio, turėti nuolatinį pašnekovą ar bendramintį, išsipasakoti negandas ir džiaugsmus.

„Pradėję naudotis „Sidabrine linija“, net 9 iš 10 pašnekovų nurodė, kad pagerėjo jų nuotaika, pusė teigė, kad pasitaisė ir fizinė sveikata, maždaug 40 proc. pašnekovų prisipažino, kad  miegas tapo ramesnis. Itin džiaugiamės, kad net 8 iš 10 pašnekovų pavyko susirasti draugų, o panašus skaičius tikino nebesijaučiantys vieniši. Tokia statistika skatina dar labiau raginti senjorus paskambinti mums ir pradėti šviesią bendrystės kelionę kartu“, – sako organizacijos bendrakūrėja.

„Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis sakė R. Šerpytis.

„Pagrindinė to priežastis yra nekontroliuotas kraujospūdis ir cholesterolis. 48 proc. pacientams nustatomas spaudimas virš normos (virš 140 ir 90) ir netgi 62 proc. žmonių turi blogąjį cholesterolį – daugiau negu trys milimoliai litre“, – pridūrė kardiologas.

Anot jo, žmogaus sveikata priklauso nuo genų, užterštumo, sveikatos apsaugos.

Rokas Šerpytis. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Pusė įtakos priklauso žmogaus įpročiams ir gyvenimo būdui“, – tvirtino R. Šerpytis.

Pasak mediko, siekiant spręsti problemą, reikia diegti geresnes kontrolės sistemas, nes šiuo metu pas gydytoją pacientai lankosi dažniausiai kas metus ar pusmetį.

„Būtina ieškoti sprendimų, nes visuomenė sensta. Vien vožtuvinių ligų iki 2040 metų padvigubės, iki 2060 metų patrigubės. Lygiai tas pats bus su visomis kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo R. Šerpytis.

„Yra manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti dirbtinis intelektas, geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėtų greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų ir rekomenduoti galimą gydymą“, – tvirtino jis.

Lapkričio 10-12 dienomis vyks tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton.Cardio“. Šįmet jo tema – kardiologija.

„Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė sakė, kad jo metu bandoma išspręsti aktualų sveikatos iššūkį.

Viktorija Butrimaitė. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Šiais metais tai yra kardiologija, ypatingai svarbi ir jautri tema dėl to, kad mes kovojame jau su mirtingumu, mes ne tiesiog geriname reabilitaciją pacientų, kas buvo pirmais metais, farmacijos kažkokius geresnius sprendimus bandome rasti“, – teigė V. Butrimaitė.

Anot jos, renginys vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos specialistai ir patys pacientai.

Kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas kalbėjo manantis, kad kardiologijos tema pasirinkta neatsitiktinai.

Tomas Lapinskas. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagylių ligų yra pirmoje vietoje, o cholesterolio apykaitos sutrikimas yra vienas iš rizikos veiksnių, kas didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo jis.

„Kiekvienas iš mūsų tarsi žino, ką daryti – daugiau mankštintis, sveikiau valgyti, atsisakyti kai kurių žalingų rizikos veiksnių, galbūt nerūkyti, kontroliuoti alkoholį. Visi žinome, ką daryti, tačiau mums kartais pritrūksta valios, užsispyrimo. Reikėtų pradėti mažais žingsniais“, – tvirtino T. Lapinskas.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugija „Sveika širdis“ vienija sergančius hipertenzija, turinčius padidintą cholesterolio kiekį kraujyje, gyvenančius su kitomis širdies bei kraujagyslių ligomis pacientus, taip pat visus, kuriems rūpi širdies sveikata ir sveika gyvensena.

Didesnė bėda užklupo po dešimtmečių

42 metų amžiaus Živilei padidėjusio cholesterolio problema diagnozuota dar jaunystėje, kai jai tebuvo 26 metai. Medikai neabejojo, kad tai šeiminis, tai yra paveldimas negalavimas, nes tėvai taip pat turėjo šią bėdą. Tuo pačiu metu moteriai buvo atrastas dar vienas sutrikimas – hipertenzija.

„Aukštas kraujospūdis sukeldavo galvos skausmą, trukdė darbingumui, todėl į tai kreipiau dėmesį, vartojau vaistus. Taip pat iš pradžių laikiausi specialios mitybos ir vartojau medikamentus dėl cholesterolio, bet nepastebėjusi didelio poveikio ir žinodama, kad preparatai gali pakenkti kepenims, pasirinkau kontroliuoti tik hipertenziją“, – prisimena pacientė.

Aukštas kraujospūdis sukeldavo galvos skausmą, trukdė darbingumui, todėl į tai kreipiau dėmesį, vartojau vaistus.

Visgi ilgai ignoruojamas padidėjęs cholesterolio kiekis metai iš metų vykdė savo juodą darbą – pamažu kimšo kraujagysles ir mažino kraujo pralaidumą. To kaina – širdies smūgis sulaukus 40 metų. „Laimei, jis nebuvo stiprus, ir laiku suteikta medicininė pagalba išgelbėjo gyvybę. Dabar jau nedarau pasirinkimų – vartoju medikamentus ir dėl hipertenzijos, ir dėl padidėjusio cholesterolio. Mano patirtis parodė, kad šalutinio poveikio rizika mažesnė nei galimos pasekmės siaurėjant kraujagyslėms“, – įsitikinusi Živilė.

Sutrikimas diagnozuotas netikėtai

Panašia patirtimi dalijosi ir 53 metų Remigijus. „Prieš kelerius metus tyriausi širdį pagal specialią programą vidutinio amžiaus žmonėms, rekomendavus šeimos gydytojai. Iki tol su širdimi neturėjau jokių problemų“, – pasakojo vyras.

Įdomu ir tai, kad Remigijus neturėjo antsvorio, žalingų įpročių, dirbo fizinį darbą, tad judėjimo stokos, kas irgi sukelia širdies ir kraujagyslių problemų, jam negalėjai prikišti. „Nejaučiau jokių simptomų ir tik po paskirtų profilaktinių tyrimų paaiškėjo, kad turiu stipriai susiaurėjusias kraujagysles ir dėl to jas būtinai reikia šuntuoti, dėti šešis stentus“, – prisimena jis.

Paaiškėjo, kad šios bėdos priežastis yra ilgametis padidėjusio cholesterolio lygis. Nuo jo neigiamo poveikio negelbėjo ir stentavimas – praėjus pusantrų metų vyriškį ištiko infarktas. „Vos pajutęs įtartinus simptomus iškart kreipiausi į medikus. Jie laiku ir greitai suteikė pagalbą, įdėjo dar du stentus. Man pasisekė, kad neužsikimšo pagrindinės kraujagyslės, nes pasekmės būtų kur kas skaudesnės“, – džiaugėsi pacientas.

Jis linkėjo neignoruoti cholesterolio problemos, profilaktiškai tikrintis sveikatą, vartoti medikamentus, daug judėti.

Nuosekli kontrolė leidžia džiaugtis gyvenimu

Tuo tarpu 62 metų Algimantas dar prieš 30 metų sužinojo apie savo ypač aukštą cholesterolio rodiklį. „Prieš 30 metų šis sutrikimas atrastas profilaktinio tyrimo metru. Cholesterolio lygis buvo 12. Pamenu, gydytoja net sutriko ir nusprendė pakartoti tyrimą, negalėdami patikėti tokiu rodikliu“, – prisiminimais dalijosi pacientas.

Nustačius aukštą cholesterolio lygį, nuspręsta, kad tai yra paveldėta problema, o ne atsiradusi dėl kokių nors kitų priežasčių. „Nieko bloga nejaučiau, bet tvarkingai vartojau paskirtus vaistus. Taip pat šiek tiek keičiau gyvenimo būdą, mitybą, bet ypatingos dietos nesilaikiau. Kadangi negalavimo kilmė yra šeiminė, gyvenimo būdas radikaliai situacijos nepakeis“, – kalbėjo vyras.

Pamenu, gydytoja net sutriko ir nusprendė pakartoti tyrimą, negalėdami patikėti tokiu rodikliu.

Pacientas akcentavo, kad turint šią problemą būtina atidžiai sekti savo organizmo būklę. Tuo jis įsitikino asmeniškai. Prieš ketverius metus vyras po eilinio paplaukiojimo baseine pajuto skausmą krūtinėje. „Iškart kreipiausi į medikus. Jie nusprendė daryti stentavimą. Viskas baigėsi laimingai. Šiuo metu nejaučiu jokių simptomų“, – džiaugėsi jis.

Vyriškis gyvena įprastą gyvenimą, turi savo nedidelį verslą – autoservisą, taigi neišvengia ir darbinio streso. Cholesterolio padidėjimą jis palygino su diabetu – ligos neišgydysi, bet gali sėkmingai ją kontroliuoti. „Kas pusmetį atlieku kraujo tyrimus, stebiu kepenų fermentų lygį, vartoju specialius preparatus, todėl galiu gyventi normalų gyvenimą“, – padarė išvadą Algimantas.

Tiksinčias bombas būtina neutralizuoti

Trijų pacientų istorijas sutiko pakomentuoti LSMU ligoninės Kauno klinikos kardiologas profesorius Rimvydas Šlapikas. Jis yra įsitikinęs, kad cholesterolis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių susirgimų išsivystymą lemiančių veiksnių. „Cholesterolio sukeltos kraujagyslių susiaurėjimas sukelia infarktą ar insultą. Todėl labai svarbu kuo anksčiau atkreipti dėmesį į cholesterolio padidėjimą“, – tvirtino medikas.

Pasak jo, Lietuvoje didelė dalis žmonių serga dislipdemija lipidų apykaitos sutrikimu. Pavojingiausia dislipidemijos forma – cholesterolio koncentracijos padidėjimas kraujyje. „Deja, tai klastinga liga, nes pačio cholesterolio padidėjimo, kol tai nesukelia liūdnų pasekmių, žmogus nejaučia. Tai tikros slaptos bombos mūsų organizmuose“, – pabrėžė prof. R. Šlapikas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad pasitaiko viešai publikuojamų nuomonių, neva cholesterolis nedaro žalos organizmui. „Cholesterolis svarbus daugeliui organizmo procesų – ląstelių membranų, hormonų, vitamino D sinezei. Beveik visą reikalingą kiekį cholesterolio pasigamina visos mūsų organizmo ląstelės. Kepenyse pagamintas ir su maistu gautas cholesterolis dažnai yra perteklinis ir kaupiasi kraujyje mažo tankio lipoproteinų sudėtyje – jį mes vadiname „bloguoju“ cholesteroliu. Šis cholesterolis turėtų būti pašalinamas iš organizmo per kepenis. Jei organizmui to padaryti nepavykstą, jis kaupiasi mūsų arterijose ir lemia kraujagyslių spindžio susiaurėjimą ir svarbių organų, pavyzdžiui širdies ir smegenų, aprūpinimo krauju sutrikimą“ – aiškino medikas.

Profesorius pataria visiems, sulaukusiems 40 metų amžiaus, žmonėms profilaktiškai tirtis sveikatą dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tam sukurta ir sėkmingai jau daugelį metų veikia širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa. Jos tikslas – nustatyti jau išsivysčiusias, bet simptomų neturinčias širdies ligas bei koreguoti svarbius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius: cholesterolį, padidėjusį kraujospūdį, cukrinį diabetą, padėti pacientui atsisakyti rūkymo, alkoholio vartojimo.

Turint žinių, kad širdies ir kraujagyslių ligos tėvams atsirado jauname amžiuje, cholesterolio koncentraciją profesorius pataria įvertinti dar anksčiau, netgi nuo vaikystės.

Sveikos mitybos neužtenka

Prof. R. Šlapiko teigimu, nors sveika mityba yra labai svarbi sveikatai, tačiau turint padidėjusį cholesterolio kiekį dietų poveikis cholesterolio koncentracijos mažinimui ne visada yra pakankamas. Todėl teigimu, į gydytojo sprendimą chlesterolio koncentraciją mažinti vaistais reikia žiūrėti rimtai, remtis jo patarimais, o ne internete rastomis publikacijomis. „Šie vaistai – tai visų pirma statinų grupės preparatai, kurie ne tik blokuoja cholesterolio gamybą kepenyse, bet ir skatina jo pasišalinimą. Pabrėžtina, kad jie neslopina chlestrolio gamybos mūsų organizmo ląstelėse, smegenyse ir kituose svarbiuose organuose, todėl juos galime saugiai vartoti, nebijant, jog mūsų organizme gali pritrūkti cholesterolio. Mokslas sparčiai žengia į priekį. Šiandien jau turime vaistų, kurie, neslopindami cholesterolio gamybos, bet skatina jo pasišalinimą iš organizmo – jie skiriami poodinėmis injekcijomis keletą ar kelioliką kartų per metus“, – tvirtino prof. R. Šlapikas.

„Jeigu tėvai ar seneliai ankstyvame amžiuje sirgo hipercholesterolemija, yra didelė rizika, kad jų atžaloms taip pat teks susidurti su padidėjusiu cholesteroliu dėl turimo genetinio polinkio. Tiesa, dažniausiai padidėjęs cholesterolis yra siejamas ne su įgimtais, o įgytais rizikos veiksniais – pasyviu gyvenimo būdu, nutukimu, nesubalansuota mityba, per dideliu riebalų turinčių produktų vartojimu, per mažu daržovių įtraukimu į racioną, žalingais įpročiais, tokiais kaip rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas. Tai reiškia, kad šiuos veiksnius, priešingai nei įgytus, galima kontroliuoti ir ne visada tam reikia medikamentų“, – teigia A. Rodovičius.

„Blogas“ ir „geras“ cholesterolis: kuo jie skiriasi?

Anot vaistininko, kiekvienoje ląstelėje esantis cholesterolis – riebalas, būtinas organizmui, kaip angliavandeniai ar baltymai. Cholesterolis dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties bei lytinių hormonų sintezėje, be to, yra svarbus galvos smegenų, nervų sistemos, organizmo ląstelių regeneracijos procesuose, tačiau jis gali būti skirstomas į „gerą“ ir „blogą“, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas.

„Bloguoju“ cholesteroliu yra vadinami mažo tankio lipoproteinai (MTL), kurie savo „pravardę“ užsitarnavo dėl turimo polinkio kauptis ant kraujagyslių sienelių. „Blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus, jeigu jis mažesnis už 3 mmol/l. „Geruoju“ cholesteroliu yra vadinami didelio tankio lipoproteinai (DTL), ardantys ir tirpdinantys „blogojo“ cholesterolio sankaupas, susidariusias ant kraujagyslių sienelių bei transportuojantys jas į kepenis neutralizavimui. „Gerojo“ cholesterolio kiekis organizme turėtų būti didelis už 1 mmol/l“, – sako A. Rodovičius.

Kai cholesterolio koncentracija nuolatos yra didesnė už nustatytą normą, jis pradeda kauptis ant kraujagyslių sienelių. Tada aktyvuojasi uždegiminis procesas ir kraujagyslių spindis pradeda mažėti, kol galiausiai jos visiškai užanka. Šis procesas gali įvykti bet kurioje kraujagyslėje, tačiau ypač pavojinga, kai užanka smegenis ar širdį maitinančios kraujagyslės, nes gali ištikti infarktas ar insultas.

Andrius Rodovičius. Vaistinės nuotr.

„Camelia“ vaistininkas priduria, kad svarbu sekti ne tik „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio normas, tačiau ir bendrą cholesterolio kiekį, kuris yra:

    • Normalus, kai koncentracija kraujyje mažesnė už 5 mmol/l;

    • Šiek tiek padidėjęs – 5–6,5 mmol/l;

    • Vidutiniškai padidėjęs – 6,5–7,8 mmol/l;

    • Aukštas – didesnė už 7,8 mmol/l.

Penki būdai, kaip kovoti su padidėjusiu cholesteroliu

A. Rodovičiaus teigimu, kovojant su padidėjusiu cholesteroliu, reikia imtis veiksmų kuo greičiau, o norint išlaikyti jo normalų lygį – prevenciškai rūpintis savimi. Ir viena, ir kita galima padaryti koreguojant rizikos veiksnius, o tam padės penki vaistininko siūlomi būdai.

1. Vadovaukitės sveikos mitybos principais. Į mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių ir vaisių, augančių Lietuvoje, žuvies, kitų jūrų gėrybių. Rinkitės liesą mėsą, pavyzdžiui vištieną ar jautieną, venkite kepto maisto, geriau jį ruoškite troškintuve ar garų puode.

2. Vartokite maisto papildus, praturtinančius reikalingomis medžiagomis. Ne visada pavyksta išpildyti visas subalansuotos mitybos rekomendacijas, o ir su sveiku maistu dažniausiai gauname tik dalį reikalingų maistinių medžiagų, todėl savo organizmo atsargas galima papildyti maisto papildais. Rekomenduojama rinktis žuvų taukus, kofermentą Q10, augalinių sterolių, sojų, monakolino K preparatus.

„Žuvų taukuose yra gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių, kurios skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą. Monakolino K preparatai, pagaminti iš raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, padeda išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje ir mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Kofermentas  Q10 būtinas ląstelių funkcionalumui ir jų regeneracijai palaikyti, nes šio riebaluose tirpaus junginio, esančio mūsų ląstelėse, ima mažėti nuo 25-erių metų, o sulaukus 50-ties, jo kiekis sumažėja 50 proc.“, – pasakoja „Camelia“ vaistininkas.

A. Rodovičius profilaktiškai pataria vartoti ir sojų daigų ekstraktus, kuriuose yra augalinių sterolių, padedančių palaikyti normalų bendrą cholesterolio lygį kraujyje ir mažinančių „blogojo“ cholesterolio sankaupas. Sojų daigų preparatų sudėtyje yra chromo – labai svarbaus mikroelemento, padedančio palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje ir gerinančio medžiagų apykaitą. Folio rūgštis, B2, B12 vitaminai taip pat dalyvauja kraujotakos ir medžiagų apykaitos kontrolėje, todėl patariama juos reguliariai vartoti.

3. Didinkite savo fizinį aktyvumą. Skirkite fizinei veiklai bent 30 minučių per dieną. Galite vaikščioti, užimti joga, mankštintis, lengvu tempu bėgioti, važinėti dviračiu ar užsiimti kita jums patinkančia ir aktyvumą skatinančia veikla. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyrams 3 dienas per savaitę, o moterims – 2 dienas per savaitę po porą valandų reikėtų intensyviai sportuoti.

4. Atsikratykite žalingų įpročių. Reikėtų atsisakyti rūkymo, dažno alkoholio vartojimo, nes šie žalingi įpročiai šimtus kartų padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

5. Reguliuokite svorį. Stenkitės nevartoti daug cukraus turinčių produktų ar labai apribokite jų vartojimą, kadangi cukrus skatina organizmą gaminti insuliną, atsakingą už riebalų kaupimą. Venkite persivalgymo, nes visos organizmo nepanaudotos maistinės medžiagos kaupiasi ir virsta riebalais.

Vaistininkas priduria, kad tuos pačius penkis būdus vertėtų išbandyti ir tiems, kurių cholesterolio lygis yra vidutinis ar aukštas – tokiu atveju reikės mažesnių vaistų dozių.

Kada prireikia vaistų?

Prienų „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Vytautė Gorodeckienė sako, kad asmenims, kurie turi genetinį padidėjusio cholesterolio, širdies ir kraujagyslių ligų polinkį, gyvenimo būdo korekcija bei riebaus maisto kiekio mažinimas turi mažesnį poveikį. Tikėtina, jog tokie asmenys cholesterolio kiekio reguliavimui skirtus statinus turės vartoti visą gyvenimą.

Anot A. Rodovičiaus, visuomenėje vis dar gajus mitas, kad statinai yra žalingi organizmui, nors tai yra netiesa. „Camelia“ vaistininkui pritaria ir  gydytoja: „Šalutinis vaistų poveikis yra retas.  Labai retais atvejais pacientams gali pasireikšti stiprus raumenų skausmas, sukeltas raumenų susiskaidymo. Jeigu vartodami statinus jaučiate kokį nors šalutinį poveikį, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju: esant poreikiui, jums bus pakoreguota vaistų dozė.“

Norint išvengti galimų padidėjusio cholesterolio pasekmių ar profilaktiškai stiprinti savo kraujotakos sistemą, reikia kontroliuoti rizikos veiksnius, o turint padidintą riziką – kreiptis į gydytoją.

Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema. Ši vaistų grupė apipinta mitais ir baimėmis, pacientai nejaučia motyvacijos imtis prevencijos dėl to, kad perspektyva ateityje apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto atrodo miglota.

„Iki 2015 metų statinų prieinamumas buvo gana ribotas, tačiau nuo 2016 metų jų kompensavimo sąlygos ženkliai pagerėjo, šeimos gydytojams atsirado galimybė juos paskirti ir, atrodytų, neliko didelių kliūčių juos vartoti. Tačiau pacientams labai smarkiai pervertinant galimą statinų šalutinį poveikį bei nepaisant objektyvių, mokslu pagrįstų įrodymų, vis dar neišnaudojamas šių medikamentų potencialas. Pacientams, vartojantiems statinus prevencijos tikslu, ne visada lengva įsivaizduoti, kad ilgalaikis jų vartojimas sumažins kardiovaskulinių įvykių – miokardo infarkto ir insulto – riziką“, – problemą įvardija gydytoja.

Mitų sąrašą pildo ir COVID-19 pandemija

Žmogaus organizme cholesterolis atsiranda dviem būdais: su maistu bei pagamintas kepenų. Statinai ne tik mažina cholesterolio sintezę organizmo viduje, bet ir apsaugo aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo. Anaiptol ne visuomet cholesterolio lygį gali sumažinti sveikas gyvenimo būdas, kadangi polinkis į aktyvią cholesterolio sintezę kepenyse gali būti paveldėtas genetiškai.

„Gyvenimo būdo korekcija, sveikatai palanki mityba yra sveikintina, bet ne visuomet gali išspręsti problemą. Pacientai labiau įsibaiminę ne dėl to, kad patenka į didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupę ir jiems gresia ūminis išemijos įvykis, o kad statinai gali pabloginti situaciją. Tarp dažniausių stereotipų yra baimė, kad jie neva sugadins kepenis, pakenks atminčiai – nors yra įrodymų, kad yra priešingai“, – pasakoja J. Čelutkienė.

COVID-19 pandemijos situacija padėjo sukurti dar vieną legendą apie statinus: keliamas klausimas, kaip jie veiktų užsikrėtus virusine infekcija, nors sveikesnė kraujotakos sistema galėtų prisidėti prie lengvesnės ligos eigos.

Profesorė pataria remtis objektyviais faktais ir tokių autoritetingų organizacijų kaip Europos kardiologų draugija rekomendacijomis. Įrodyta, kad prevenciškai vartojami statinai miokardo infarkto riziką sumažino daugiau kaip 50 proc., kraujagyslių procedūrų poreikis smuko apie 50 proc., insulto rizika sumažėjo taip pat beveik 50 proc., be to, jie reikšmingai, apie 20 proc. mažina bendrąjį mirtingumą.

„Tai yra labai stipru. Panašų sveikatos pagerinimo ir jos rizikų sumažinimo poveikį patiria ir jau sergantys pacientai“, – teigia profesorė.

Statinai veikia ne tik skaičius kraujo tyrime

Miokardo infarktas ar insultas patiriamas tuomet, kai kraujagyslę užkemša trombas (krešulys). Pasak gydytojos, reikia žinoti, jog iš esmės visiems žmonėms po truputį vystosi aterosklerozė ir šių plokštelių kiekvienas turime mažiau arba daugiau. Rūkantieji, fiziškai neaktyvūs žmonės patenka į didesnės rizikos grupę.

„Visos tragedijos ar net katastrofos nutinka tuomet, kuomet aterosklerozinė ląstelė įplyšta. Jos viduje yra tarsi uždaryta ir nuo išorės apsaugota riebalų – cholesterolio sankaupa, taip pat uždegiminių ląstelių. Įplyšus išorinei kepurėlei plokštelės turinys išsilieja į kraujagyslės vidų ir organizmas ima reaguoti: trombocitai, eritrocitai stengiasi neutralizuoti šias medžiagas ir jas aplimpa. Taip susidaro trombas, dėl kurio įvyksta infarktas arba insultas“, – sako gydytoja kardiologė.

Jos teigimu, trombas gali susiformuoti bet kur, taip pat ir kojų, inkstų ar žarnų arterijose.

„Statinai papildomai apsaugo nuo mūsų organizme jau egzistuojančių aterosklerozinių ląstelių įplyšimo, taip mažindami trombų susidarymo riziką. Ypatingai esantieji rizikos grupėje turėtų suprasti, kokią grėsmę jie kelia patys sau, pasiduodami neracionaliai statinų vartojimo baimei. Todėl svarbu nebijoti statinų, suprasti jų naudą, juos tvarkingai vartoti, tai yra taip, kaip paskyrė gydytojas“, – tvirtina J. Čelutkienė.

Į didesnę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę patenka 40 metų amžių pasiekę vyrai ir moterys nuo 50 metų.

Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Higienos instituto skelbiamais duomenimis, 2019 metais tokios paslaugos suteiktos 295,6 tūkst. asmenų, kurie sudarė 48,2 proc. tikslinės populiacijos. Todėl kiekvienas žmogus, esantis paminėtose amžiaus grupėse ir dar nesergantis kardiovaskulinėmis ligomis, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir išsitirti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.

Vis dėlto Kauno klinikų gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos bei Antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentė dr. R.Petereit keičiant maitinimosi įpročius radikalių priemonių imtis nerekomenduoja. "Nereikėtų visiškai sau kažkokio maisto uždrausti", – pataria gydytoja. Pokalbis su ja – apie netinkamą mitybą, antsvorį ir gyvenimo būdą.

– Daugėja nesveikai besimaitinančių, antsvorį turinčių žmonių. Kuo jie rizikuoja?

– Kai žmogus priauga antsvorio, padidėja skrandžio rūgštingumas, atsiranda refliuksas. Antsvorio turintys žmonės to dažnai nesureikšmina: galvoja, kad gydytojas išrašys vaistų, ir problemos išsispręs. Tačiau kai kūno masės indeksas (KMI, apskaičiuojamas kūno svorį (kg) padalijus iš ūgio (m), pakelto kvadratu – red. past.) perkopia 30, turime nebe antsvorį, o nutukimą, ir tai yra liga. Nutukimo laipsniui didėjant, auga ir lėtinių ligų rizika. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Nors tas, kas turi nedidelį antsvorį, nebūtinai turės aukštą kraujospūdį, tačiau po kelerių metų gali išaugti bendras cholesterolio kiekis, kartu – ir blogojo cholesterolio kiekis. Išauga ir lėtinių širdies ligų rizika, taip pat cukrinio diabeto, onkologinių ligų. Apskritai didėjant nutukimui išauga visų lėtinių ligų rizika.

Nutukimas yra trijų laipsnių. Pirmojo laipsnio – kai KMI siekia 30–35, antrojo – 35–40 ir trečiojo – nuo 40. Trečiojo laipsnio nutukimą dažniausiai lydi įvairios ligos.

Moterys kartais bijo poodinių riebaliukų, tačiau tai tik estetinė problema. Iš tiesų reikėtų bijoti vidinių riebalų, kurie kaupiasi aplink vidaus organus ir yra tiesiogiai susiję su lėtinių ligų rizika. Turintys didelį vidinių riebalų kiekį net nesusimąsto, kad yra nutukę, nes tų riebalų išoriškai nematyti. Tiesa, vidinių riebalų gali turėti ir nenutukęs žmogus. Juos gali nustatyti kūno masės analizatorius.

Antsvoris nustatomas ir vis daugiau vaikų ir paauglių. Kas penktas vaikas Lietuvoje turi antsvorio arba nutukimo problemų ir šis skaičius vis auga.

– Kas dėl to kaltas: sėslus gyvenimo būdas, netinkama mityba ar tėvai?

– Kalti ir maitinimosi įpročiai, ir sėslus gyvenimo būdas, iš dalies – ir tėvai. Kalbant apie antsvorio ir nutukimo priežastis, dažniausiai tai būna ne viena priežastis, o visas jų rinkinys. Svoris auga tada, kai iš maisto energijos gauname daugiau nei sugebame jos išeikvoti. Neišeikvota energija virsta riebalais. Svoris auga, kai netinkamai pasirenkame maisto produktus, juos renkamės per daug kaloringus ar tokius, kurie tenkina skonio receptorius, tačiau jų maistinė vertė yra labai prasta.

Vaikų antsvorio priežastys – netinkamas maisto pasirinkimas ir sėslus gyvenimo būdas. Man ir mano kolegoms tenka nemažai dirbti su antsvorio turinčiais ir nutukusiais vaikais. Pastebime, kad, jei per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkst. žingsnių, tai paaugliai dažniausiai nueina vos 3–4 tūkst. Tai rodo, kad jų gyvenimo būdas yra sėslus. O maisto pasirinkimą ir gyvenimo būdą labai nulemia ir emocinė būklė. Dažniausiai maisto pasirinkimą nulemia mūsų emocijos ir streso lygis. Taigi, mokėti atpažinti ir reguliuoti emocijas svarbu ne tik dėl emocinės, bet ir dėl fizinės sveikatos. Tačiau vaikai ir paaugliai dažnai neatpažįta savo emocijų. Vaikai nesuvokia, kad emocijos – tai ne tik džiaugsmas ar liūdesys, bet ir būklė, kai esi vienišas ar atstumtas draugų ar kai kažkas negero vyksta su tėčiu ir mama. Neatpažindami savo emocijų ir nesuvokdami, kas su jais vyksta, vaikai pradeda bandyti tas emocijas suvalgyti – nuolatos kažką valgo.

Gerieji riebalai, omega-3, į kūną neina. Tačiau, jei pakankamo kiekio jų nesuvartojame, norisi daugiau kitokio maisto. Ir jei daugiau suvartojame angliavandenių, jie gali virsti riebalais.

Dar viena paauglių antsvorio priežastis – tai darbo ir poilsio režimo nebuvimas. Labai dažnai vaikai ir paaugliai nesilaiko dienos režimo – dieną su naktim sumaišo. Vaikams ir paaugliams labai svarbu yra eiti miegoti 22–23 val., ir jie turėtų ilsėtis ne mažiau kaip 8–9 valandas. Tačiau iš tiesų paaugliai dažnai eina miegoti labai vėlai.

Kitas dalykas, tėvai neretai nori, kad vaikai būtų fiziškai aktyvūs, gyventų sveikai, bet patys to nepropaguoja. Tačiau tik matydami tėvų pavyzdį vaikai gali taip pat pradėti gyventi sveikai. Iki 12 metų vaikams didžiausias pavyzdys yra tėvai. Idealu, kai ir tėvai, ir sesės, broliai propaguoja sveiką gyvenimo būdą. O priekaištai dėl suvalgyto saldainio ar greitojo maisto gaminio antsvorio turinčiam vaikui nepadės. Geriau jau visiems kartu dėmesingai suvalgyti kokį saldumyną, pasimėgauti, bet paskui vėl grįžti prie sveikatai palankaus maitinimosi.

– Užsiminėte apie padidėjusį cholesterolio kiekį. Šiais laikais tai yra ne vien vyresnio amžiaus žmonių problema?

– Taip, kartais ir jaunų žmonių cholesterolis būna padidėjęs. Tai lemia keletas priežasčių. Mokslininkai nustatė, kad padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir širdies kraujagyslių ligoms įtaką daro tai, kaip mes buvome maitinami pirmąjį tūkstantį mūsų gyvenimo dienų. Šis laikotarpis apima nėštumą ir dvejus pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taigi, svarbu, kuo, laukdamasi kūdikio, maitinosi mama, ir kaip vaikas buvo maitinamas pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus. Dėl to reikėtų mokyti jaunas moteris, mamas, kaip svarbu yra subalansuotai maitintis.

Tačiau galimybių reguliuoti cholesterolio kiekį vis dėlto yra ir vyresnio amžiaus žmonėms. Didelė problema yra tai, kad su maistu gauname per daug blogųjų riebalų, daugiau omega-6 nei omega-3 riebalų rūgščių. Riebalai yra skirtomi į sočiuosius, mononesočiuosius ir polinesočiuosius riebalus ir kiekvienas turime gauti per dieną jų lygiomis dalimis. Dažniausiai suvartojame per daug sočiųjų riebalų, tai gyvulinės kilmės riebalai. Pastarųjų gausu taukuose, svieste, kiaušiniuose, mėsoje, pieno gaminiuose. Galbūt mums atrodo, kad beveik nekepame maisto ar riebiai nevalgome, tačiau mums vis tiek trūksta gerųjų – mononesočiųjų riebalų. Įrodyta, kad mononesočiosios riebalų rūgštys gali sumažinti MTL (blogojo cholesterolio) ir didinti DTL (gerojo cholesterolio) kiekį kraujyje. Mononesočiaisiais riebalais pasižymi tokie produktai kaip avokadas ir alyvuogių aliejus. Jų suvartojame per mažai. Per dieną reikėtų suvalgyti arba pusę avokado arba bent vieną du šaukštus aukščiausios kokybės pirmo šalto spaudimo alyvuogių aliejaus. Tik toks aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus yra su polifenoliais, kurie saugo nuo uždegimų.

Taip pat yra polinesotieji riebalai, tai visiems žinomos riebalų rūgštys omega-3 ir omega-6. Gyvūninės kilmės omega-3 turi riebiosios jūrų žuvys, o augalinio omega-3 šaltinis yra linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejai. Šių riebalų taip pat reikėtų mažiausiai valgomojo šaukšto per dieną, kad bent artėtume prie reikiamo omega-6 ir omega-3 santykio. O jei mes gauname mažai gerųjų, tai yra, mononesočiųjų, omega-3 riebalų, o suvartojame daugiau blogųjų riebalų (margarino, transriebalų, kurie susidaro aliejų kaitinimo metu ir yra saldumynuose, ilgo galiojimo maisto produktuose, pusfabrikačiuose), ilgainiui didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Tai aktualu tiek vyresnio, tiek vidutinio amžiaus žmonėms, tiek vaikams.

Nustačius padidėjusį bendrąjį cholesterolio kiekį, o ypač – blogąjį, pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kokius mes riebalus vartojame, ar mūsų racione ne per daug blogųjų riebalų? Bloguosius riebalus reikėtų stengtis pakeisti šaukštu gero alyvuogių, linų sėmenų ar kanapių aliejaus arba avokadu.

Kalbant apie paauglius, jiems riebalų tikrai reikia. Tačiau paaugliai, kartais ir moterys, baiminasi, kad, jei suvalgys daugiau riebalų, sustorės. Tačiau gerieji riebalai su mūsų poodiniais ir vidiniais riebalais neturi nieko bendra. Gerieji riebalai, omega-3, į kūną neina. Tačiau, jei pakankamo kiekio jų nesuvartojame, mums norisi daugiau kitokio maisto. Ir jei daugiau suvartojame angliavandenių, jie gali virsti riebalais. Išeina atvirkštinis procesas. Savo pacientams aš rekomenduoju suvartoti pakankamą kiekį gerųjų riebalų – taip pavyks sumažinti ir blogojo cholesterolio kiekį.

Dar viena padidėjusio cholesterolio kiekio priežastis – gaunama per mažai skaidulinių medžiagų, kurių yra grūduose, daržovėse ir vaisiuose. Apie vaisių ir daržovių naudą visuomenė žino, o apie grūdinius produktus – ne visada. Apie juos sklando mitai – esą jų nereikia valgyti dėl gliuteno. Tačiau grūdiniai produktai žmogui būtini, tik juos reikėtų rinktis su didesniu skaidulų kiekiu. Šių produktų aš rekomenduoju mažiausiai du kartus per dieną. Skaidulinių medžiagų per dieną turėtume suvartoti mažiausiai 24 g, tačiau lietuviai suvartoja tik 17 g. Vaisių, daržovių mes suvartojame pakankamai (išskyrus vaikų ir paauglių grupę), o grūdų produktų vis dar per mažai.

– Kiek ir ko reikėtų suvalgyti, kad per dieną gautume 24 g skaidulinių medžiagų?

– Kaip minėjau, šių medžiagų turime gauti iš trijų skirtingų šaltinių: grūdų, daržovių ir vaisių, nes juose esančios skaidulos skiriasi. Suaugusiam žmogui reikia suvalgyti 2–2,5 saujas šakniavaisinių daržovių: ridikų, morkų ir panašiai, burokėlių. Jei tai salotos, jų reikėtų trijų saujų. Vienoje saujoje yra apie 3 g skaidulinių medžiagų. Taigi, iš trijų saujų gausime apie 9 g.

Kalbant apie vaisius, jų suaugusiam žmogui daug nerekomenduojama, nes vaisiai turi daug fruktozės, o tai yra natūralus cukrus. Per dieną suaugusiam žmogui reikėtų suvalgyti 1–1,5, tačiau ne daugiau kaip du kumščio dydžio vaisius. Žinoma, daug kas priklauso nuo asmens fizinio aktyvumo. Fiziškai aktyviam toks kiekis bus per mažas, tačiau vidutinio fizinio aktyvumo žmogui tai turėtų būti riba. Viename kumščio dydžio vaisiuje yra apie 3 g skaidulinių medžiagų. Taigi, jei suvalgome du kumščio dydžio vaisius – gauname 6 g skaidulų. Jei dar 9 g gauname iš daržovių, dar 9 g skaidulų turime gauti iš grūdų. Ryte puikiai tinka dubenėlis mėgstamos košės – grikių, perlinių kruopų ar avižų. Jei renkamės dribsnius, tai turėtų būti viso grūdo dribsniai, arba papildyti košę arbatiniu šaukšteliu avižų sėlenų, kuriose gausu betagliukanų, kurie tarsi šluota išvalo blogąjį cholesterolį. Svarbiausia taisyklė, renkantis grūdus košei ir duoną, kad 100 g būtų ne mažiau kaip 5 g skaidulinių medžiagų. Grikiuose jų būna 8 g, avižose – kartais ir 9 g. Išvirus iš 100 g grūdų, išeina vyriška košės porcija. Dažniausiai skaičiuojama, kad dubenėlyje košės yra 60 g grūdų. Taigi, iš dubenėlio košės gausime apie 5 g skaidulinių medžiagų. Jei per pietus renkamės ryžius, tai vakare reikėtų dar 1–2 riekelių duonos, kad gautume reikalingą kiekį skaidulinių medžiagų.

Paaugliai tokio kiekio paprastai nesuvartoja. Dažniausiai jie valgo kepinius iš baltų miltų, baltų ryžių, kur skaidulinių medžiagų beveik nėra. Kaip minėjau, 100 g grūdų turėtų būti ne mažiau kaip 5 g skaidulinių medžiagų. Tačiau bandelėje iš baltų miltų yra vos 1–1,5 g skaidulinių medžiagų, o bandelėje iš viso grūdo miltų arba bandelėje su grūdais yra 5–6 g skaidulinių medžiagų.

Gaunant pakankamą kiekį skaidulinių medžiagų, pagerėja ir savijauta – ima geriau veikti žmogaus virškinimo sistema. Skaidulinių medžiagų reikia mūsų žarnyno gerosioms bakterijoms. Ir jų turime gauti iš grūdų, daržovių ir vaisių, nes mūsų gerosioms bakterijoms reikalingos įvairios skaidulinės medžiagos.

– Grįžtant prie blogojo cholesterolio – norint jį sumažinti, pirmiausia reiktų atsisakyti blogųjų riebalų?

– Aš vadinčiau juos sveikatai nepalankiais riebalais. Sveikatai nepalankiausių riebalų šaltinis yra riebaluose keptas maistas ir visi perdirbti gaminiai, pavyzdžiui, saldumynai, kur naudojami margarinai ir transriebalai (tai riebalai, dar vadinami hidrintais, hidrolizuotais, sukietintais arba transformuotais, susidarantys skystus riebalus įkaitinus iki 150–240  °C, kai augalinis aliejus virsta kietais riebalais – red. past.) Būna, kad vyresnio amžiaus žmonės sako: saldumynų ar verdant riebaluose paruoštų patiekalų aš jau penkerius ar dešimt metų nevalgau, bet cholesterolio kiekis vis tiek aukštas. Tačiau cholesterolio kiekis gali padidėti ir jei suvartojame per daug sočiųjų riebalų. Pavyzdžiui, perdirbtų mėsos gaminių, tokių kaip dešros, ne namuose gaminti pusfabrikačiai, ir panašiai. Tam tikri aliejai keičia omega-3 ir omega-6 santykį žmogaus organizme į blogąją pusę. Pavyzdžiui, lietuvių taip mėgstamas saulėgrąžų aliejus turi daugiau omega-6 riebalų rūgščių. Atrodytų, kad žmogus nevalgo daug maisto produktų su margarinais ar transriebalais, tačiau, jei jis naudoja saulėgrąžų aliejų, tai jame kepant aukštoje temperatūroje taip pat susidaro sveikatai nepalankios riebiosios rūgštys.

Taigi, jei žmogus turi antsvorio arba yra nutukęs, serga širdies ir kraujagyslių ligomis ar padidėjęs jo cholesterolio kiekis, rekomenduočiau iš jo raciono visus aliejus išbraukti, išskyrus aukščiausios kokybės alyvuogių, linų sėmenų ir kanapių sėklų aliejų. Pagardinti dar galima šiek tiek sviesto.

– Anksčiau buvo sakoma, kad alyvuogių aliejuje kepti nesveika. Ar dabar jis šia prasme yra reabilituotas?

– Kepti tinka tik alyvuogių aliejus su polifenoliais, kurie saugo nuo uždegimų. Tai yra aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus. Etiketėje nebūna parašyta, ar aliejus su polifenoliais, ar ne. Pirmiausia turime pauostyti, geras alyvuogių aliejus kvepia žaluma. Kitas žingsnis – ragavimas, tačiau tam turime turėti įgūdžių. Geras aliejus yra aštresnis, polifenoliai duoda tam tikrą poskonį – ragaujant jaučiasi švelnus gerklės dirginimas, graužimas. Tačiau nurijus jokio poskonio burnoje neturi likti. Kepant keptuvėje dažnai pasiekama ir 130 laipsnių temperatūra, ir šiek tiek daugiau, tačiau alyvuogių aliejus su polifenoliais tokią temperatūrą atlaiko. Kai kuriuose moksliniuose straipsniuose rašoma, kad jis atlaiko ir dar aukštesnę temperatūrą – esą jame galima ir bulvytes gruzdinti, tačiau aš bulvytes gruzdinti jame nerekomenduoju. Vis dėlto, jei reikia kiaušinuką pakepti ar daržoves, mėsytę ar žuvį, alyvuogių aliejus su polifenoliais tikrai gali būti naudojamas. Taip pat kepti gali būti naudojamas sviestas arba lydytas sviestas. Tai yra sotieji riebalai, tačiau nedideliais kiekiais galima ir jų. Žinoma, jei padidėjęs cholesterolio kiekis, jų naudoti reikėtų labai atsargiai. Tačiau kartą per savaitę galima ir sočiuosiuose riebaluose pakepti.

Mokslininkai nustatė, kad padidėjusiam cholesterolio kiekiui ir širdies kraujagyslių ligoms įtaką daro tai, kaip mes buvome maitinami pirmąjį tūkstantį mūsų gyvenimo dienų.

– Visiškai to atsisakyti nebūtina, tačiau visa tai galima pasigaminti ir namie. Aš – už namie pasigamintą maistą, nes tada tikrai žinome, ką į tuos gaminius dedame. Juk ir namie galima pasigaminti skanią picą, mėsainį ar sūrainį, kuriuos taip mėgsta paaugliai. Tik rinkimės tokį picos padą ar bandelę, kur būtų daugiau skaidulų, daugiau nei 5 g 100 g produkto. O ką dėsime ant viršaus ar į vidų, priklauso nuo mūsų pačių. Namuose galime pagaminti sveikatai naudingesnį ir palankesnį maistą. Šia prasme reikėtų išnaudoti dabartines karantino sąlygas – reikėtų kiek galima atsisakyti pusgaminių ar paruoštų produktų, daugiau gaminti patiems.

O kai jaunimas pasibaigus karantinui norės su draugais išeiti susitikti greitojo maisto restoranuose, svarbu pavalgius tokio maisto būti fiziškai aktyviems – nueiti 12 tūkst. žingsnių arba būti fiziškai aktyviais bent dvi valandas per dieną.

– Kai kuriems lietuviams, ypač vyrams, geriausias užkandis – lašiniai. Kokia jūsų nuomonė apie lašinius?

– Viskas priklauso nuo per dieną suvartojamo maisto kiekio ir nuo to, ar su maistu gautą energiją mes išeikvojame. Lašiniai yra sotieji riebalai. Visi gyvūninės kilmės produktai – mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, sūriai – turi sočiųjų riebalų. Kaip ir sviestas, grietinė. Jei valgysime lašinukų ir tądien nevartosime daug kitų gyvūninės kilmės produktų – viskas gerai. Nes 10 proc. per dieną gaunamų riebalų mes galime gauti iš sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų. Tačiau jei ryte valgysime su lašinukais pakeptą kiaušinį, pietums – karbonadą, keptą tuose pačiuose taukuose, o vakare – lašinius, tą dieną tikrai gausime per daug sočiųjų riebalų. Tačiau jei ryte bus aliejumi pagardinta košė arba kiaušinis, bet keptas alyvuogių aliejuje su polifenoliais, per pietus – troškinta ar kitaip nenaudojant riebalų pagaminta mėsa, kaip užkandį nedidelį gabaliuką sūdytų lašinukų vakare galima suvalgyti. Taigi, viskas priklauso nuo mūsų dienos raciono ir išeikvojamo energijos kiekio. Nereikia sau kažko visiškai uždrausti. Galima valgyti tai, ką nori, bet reikia pakankamai judėti, valdyti savo emocijas ir streso lygį ir užtikrinti miego kokybę. Tada galima bet kokį sveikatai palankų maistą rinktis.

Bloguosius riebalus reikėtų pakeisti geraisiais – bent šaukštu dviem kokybiško alyvuogių, linų sėmenų, kanapių aliejaus arba avokadu.

– Kuo rizikuoja vartojantys daug cukraus ir kitų angliavandenių?

– Cukrus – tai greitieji angliavandeniai. Tačiau reikia žinoti, kad ne tik cukrus, bet ir visi sirupai, net medus, kuris rekomenduojamas imunitetui stiprinti, yra greitieji angliavandeniai. Ir jei mes minėtų produktų suvartojame per daug, neišeikvojame iš jų gaunamos energijos, jie labai greitai virsta riebalais. Daug cukraus žmogui nereikia – iš visų maisto produktų jo turėtume suvartoti ne daugiau kaip 24 g, arba penkis arbatinius šaukštelius per dieną. Čia reikėtų įskaičiuoti ir cukrus, gaunamus iš vaisių, pieno produktų. Tačiau lietuviai sunaudoja 96 g, arba 24 arbatinius šaukštelius, per dieną. Tai skatina lėtinių ligų riziką, ir to padariniai juntami: jaunėja sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis amžius, jaunėja nutukusiųjų amžius.

O sudėtinių angliavandenių, kurių yra daugelyje grūdų, taip pat nesaldžiuose vaisiuose, daržovėse, nereikia bijoti – jie lėčiau įsisavinimi ir ilgiau suteikia sotumą bei energijos jausmą. Tačiau nereikia pamiršti, kad angliavandeniai be skaidulų iš viso nenaudingi.

Kitas dalykas, kad kartais lengva apsigauti. Jei perkame veganišką burokėlių pyragėlį, reikia pažiūrėti, ar jame nėra sirupų, nes tai – cukrūs, greitieji agliavandeniai. Kitas dalykas, kad kartais cukrų nėra, tačiau pridėta saldiklių. O saldikliai mūsų medžiagų apykaitą veikia neigiamai – jie mums nepalankiai keičia gerųjų baterijų santykį. Reikia suprasti, kad gerų saldiklių nėra. Taigi, perkamų maisto produktų sudėtį reikėtų skaityti labai atidžiai.

Leistinas angliavandenių kiekis priklauso nuo suvartojamo energijos kiekio. Kuo daugiau dirbame, kuo daugiau judame, kuo daugiau laiko praleidžiame gryname ore, tuo daugiau galime suvartoti angliavandenių.

– Nuo ko reikėtų pradėti, siekiant sveikiau maitintis?

– Geriausia taisyklė – didinti savo sąmoningumą ir pagalvoti, ar aš noriu keisti savo gyvenimo būdą. Tai įmanoma bet kuriame gyvenimo etape, tik reikia stengtis. Jei noriu pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą, tai aš sau nedraudžiu, bet sąmoningai pasirenku, ką ir kada valgyti. Jei išeikvosiu energiją, galiu ir greitojo maisto sau leisti, ir kartais daugiau cukrų pavartoti. Tačiau turiu žiūrėti, kaip aš jaučiuosi, ar išnaudoju gaunamą energiją, ar svoris neauga. Iš viso nereikėtų skirstyti maisto produktų į sveikus ir nesveikus. Reikėtų sakyti – sveikatai palankus ar nepalankus. Nereikėtų visiškai sau kažkokio maisto uždrausti, nes tokie draudimai kelia stresą, o stresas, kaip minėta, prie sveikatai palankaus maitinimosi dažniausiai nepriveda.

Tačiau pasiteiravus apie mitybos įpročius, paaiškėja liūdnesnė situacija – praktiškai visų Lietuvos gyventojų kasdienį mitybos racioną sudaro gyvulinės kilmės riebalai, didinantys cholesterolio kiekį kraujyje.

Tyrimo duomenimis, 40 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad sveika mityba ir dieta gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, dar 54 proc. mano, jog šios priemonės gali iš dalies padėti. Paprašyti išskirti veiksnius, kurie labiausiai sumažintų cholesterolio kiekį, dauguma gyventojų rinkosi fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos derinį. Nepaisant to, paaiškėjo, kad lietuviai per dažnai valgo produktus, turinčius tiesioginę įtaką cholesterolio didėjimui. Net 94 proc. apklaustųjų kiaulieną, sviestą, riebią dešrą, grietinę, grietinėlę ar majonezą vartoja nuo kelių kartų per savaitę iki kelių kartų per dieną, nors Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja mažinti gyvulinių riebalų vartojimą.

Gydytojai sutinka, kad daugeliu atvejų mitybos įpročių pakeitimas – viena tinkamiausių priemonių cholesterolio mažinimui, nes „gerasis“ cholesterolis gaminamas organizme, o „blogasis“, perteklinis – gaunamas būtent su maistu. Todėl, jei asmuo nėra priskirtas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) grupei ir gydytojas nenurodo kitaip – cholesterolį kontroliuoti gali pats žmogus. Tereikia sureguliuoti mitybą, atsisakyti nesveikų, riebių produktų ir žalingų įpročių, tokių kaip per didelis alkoholio vartojimas ar rūkymas.

Siekiant mažinti cholesterolio padidėjimą, rekomenduojama:

    • Teikti pirmenybę tokiems produktams kaip: nesmulkinti grūdai, lęšiai, pupelės, pupos, žirniai, avinžirniai, soja, šviežios daržovės, išskyrus bulves, švieži ir šaldyti vaisiai, liesa ir riebi žuvis, paukštiena be odelės, liesas pienas ir jogurtas, actas, garstyčios, neriebūs padažai. Geriausia maistą kepti ant grotelių, virti vandenyje ar garuose.

    • Sakingai vartoti šiuos produktus: apdorotų grūdų duona, ryžiai ir makaronai, sausainiai, kukurūzų dribsniai, bulvės, džiovinti vaisiai, uogienė, drebučiai, konservuoti vaisiai, šerbetai, vaisiniai ledai, vaisių sultys, riešutai, išskyrus kokosus, sėklos, medus, šokoladas, liesa jautienos, ėrienos, kiaulienos ar veršienos išpjova, jūros gėrybės, vėžiagyviai, neriebus pienas, sūris ir kiti pieno produktai, kiaušiniai, alyvuogių aliejus, majonezas, kečupas.

    • Atsisakyti arba vartoti retai: pyragai ir kiti saldūs kepiniai, ledai, gaivieji gėrimai, dešrelės, saliamis, šoninė, šonkauliukai, dešrainiai, subproduktai, grietinėlė, nenugriebtas pienas, jogurtas, su sviestu ar grietinėle paruoštos daržovės, transriebalai ir riebus margarinas, sviestas, taukai, kiaulienos riebalai.

Vis dėlto į ŠKL rizikos grupę patenkantiems asmenims nepakanka vien tik susitvarkyti mitybos įpročius, tokiems žmonėms dažnai paskiriamas papildomas gydymas statinais. Dauguma – 60 proc. – apklaustųjų, kuriems buvo paskirtas gydymas nuo padidėjusio cholesterolio kiekio, žino apie statinus, dar 21 proc. yra bent girdėjęs. Absoliuti dauguma apklaustųjų nemano, kad gydytojai be reikalo skiria statinus arba kad šie vaistai yra didesnis blogis nei padidėjęs cholesterolis. Kaip rašoma pranešime spaudai, tai rodo po truputį besikeičiantį visuomenės požiūrį į statinus iš apipinto mitais į teisingą supratimą, kad tai veiksminga priemonė, padedanti kovoti su ŠKL.

Tyrimą 2018 m. gruodį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „BERENT Research Baltic“.

Tyrimo duomenimis, net 88 proc. Lietuvos gyventojų savo gyvenimo būdo sveiku nelaiko. Tačiau didelė dalis jų – net 66 proc. – tikina, kad apie tai galvoja ir bando gyventi sveikai bent iš dalies. Pagrindiniai nurodyti nesveiko gyvenimo atributai yra rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, nesirūpinimas mityba ir saiko stoka. Dalis apklaustųjų teisinasi, kad sveikai gyventi neleidžia gyvenimo ritmas ir sąlygos. O 7 proc. pripažįsta, kad nesveikas gyvenimo būdas yra sąmoningas pasirinkimas.

Paklausti apie gyvenimo būdo keitimą, lietuviai įvardija tris pagrindines priežastis, dėl kurių keistųsi: 78 proc. atsigręžtų į sveikatingumą įvykus insultui, 80 proc. – po miokardo infarkto, o 70 proc. pamatę vėžio diagnozę. Pusė respondentų tikino, kad iš karto arba greitai keistų gyvenimo būdą ir dėl padidėjusio cholesterolio, laikomo vienu pagrindinių insultą ir infarktą nulemiančių veiksnių.

Cholesterolio kiekio kontrolei pakanka atsisakyti tokių itin žalingų įpročių kaip rūkymas, reguliuoti mitybą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kardiologijos profesorė Olivija Gustienė patvirtina, kad lietuviams nelengva pakeisti gyvenimo būdą net ir dėl sveikatos:

„Kol pacientas yra ligoninėje po, pavyzdžiui, miokardo infarkto, motyvacija keisti gyvenimo būdą ir pasirūpinti savimi yra labai aukšta. Tai nulemia ligos, komplikacijų ir mirties baimė. Bet dalis pacientų pas mus vėliau sugrįžta – jie meta vartoti paskirtus vaistus, vėl pradeda rūkyti. 80 proc. atvejų sugrįžtančių pacientų problema yra ne ligos eiga, kurios mes, gydytojai, nesuvaldome, bet žmonių nepajėgumas pakeisti įpročius.“

Tai kelia itin didelį kardiologų susirūpinimą, nes Lietuvoje kasmet nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) miršta daugiau nei 20 tūkst. žmonių, o šių ligų aukomis vis dažniau tampa ne tik 60-mečiai, bet ir 40-mečiai. Mirtingumas nuo minėtų ligų mūsų šalyje 2–3 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. Tais atvejais, kai greitas ir tinkamas reagavimas į miokardo infarkto ar insulto simptomus leidžia išgelbėti gyvybę, asmuo vis tik retai gali gyventi kaip anksčiau. Skelbiamais duomenimis, tik 15 proc. po insulto grįžta į ankstesnį darbą, o 80 proc. sirgusiųjų įgyja vienokią ar kitokią negalią.

Apklausos metu net keturi iš 5 kalbintų asmenų tikino, kad žino ar bent yra girdėję apie tai, jog kraujyje padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis lemia padidėjusį mirtingumą nuo širdies ligų. Nepaisant to, tik trečdalis pripažino besilaikantys medikų rekomendacijos tikrintis cholesterolio kiekį kartą per metus.

Medikų teigimu, nuo 20 metų patartina tikrintis bent vieną kartą per penkerius metus, o pasiekusieji prevencinį širdies ir kraujagyslių ligų amžių (vyrai, vyresni nei 40 metų, ir moterys, vyresnės nei 50 metų) turėtų tirtis bent kartą per metus. Tai būtina, nes padidėjusios cholesterolio koncentracijos nejaučiama, o atsiradus simptomams dėl susiaurėjusių kraujagyslių aterosklerozinė arterijų liga jau būna pažengusi.

„Ypač svarbu, kad pacientai, turintys didelę riziką arba genetinį polinkį sirgti ankstyva ŠKL, kuo anksčiau pradėtų rūpintis savo sveikata, šalintų rizikos veiksnius ir ypač reguliuotų pagrindinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį – blogąjį mažo tankio lipoproteinų cholesterolį. Pavyzdžiui, jei tarp paciento pirmos eilės giminaičių buvo sirgusių infarktu ar staiga mirusių moterų iki 65 metų amžiaus arba vyrų iki 55 metų amžiaus, reikia labai susirūpinti savo kraujagyslių būkle“, – dar vieną priežastį būtinai tikrintis cholesterolį nurodo O. Gustienė.

Jei tyrimų rodomas cholesterolio pokytis nedidelis ir asmuo nėra priskirtas ŠKL rizikos grupei, cholesterolio kiekio kontrolei pakanka atsisakyti tokių itin žalingų įpročių kaip rūkymas, reguliuoti mitybą ir pagal gydytojų rekomendacijas keisti gyvenimo būdą. Rodikliams stipriai pakitus yra skiriamas medikamentinis gydymas statinais, kuris taip pat derinamas su gyvenimo būdo keitimu, ypatingą dėmesį skiriant rūkymo atsisakymui bei pakankamam fiziniam aktyvumui.

Tyrimą gruodžio 6–14 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija UAB „BERENT Research Baltic“.

Iš tikrųjų cholesterolis yra būtinas. Gimęs kūdikis jo jau turi. Tai – energinė statybinė medžiaga, reikalinga hormonų sintezei.

Bėda ištinka, kai cholesterolio būna pernelyg daug. Mažo tankio cholesterolis dar vadinamas bloguoju, yra svarbus kraujotakos sutrikimų ir trombų susidarymo rizikai, todėl būtina kontroliuoti jo kiekį. Cholesterolis siaurina kraujagyslių spindį ir gali jas net užkimšti. Taip susidaro aterosklerotinė plokštelė, vadinasi, nuo cholesterolio sukeltų komplikacijų netgi mirštama. Deja, daugelis jaunų darbingo amžiaus žmonių tik atsidūrę ligoninėje sužino, kad cholesterolis – jų priešas.

– Jei jaunas žmogus turi pernelyg daug blogojo cholesterolio, tai atsitiktinis reiškinys ar tendencija?

– Kiekvienas žmogus privalo žinoti savo cholesterolio rodiklį. Remiantis Europos kardiologų draugijos rekomendacijomis, pradėti tirti cholesterolį patariama nuo 40 metų. Deja, Lietuvoje tai nedaroma, kol neatsiranda sveikatos problemų. Yra žinoma, kad apie 90 proc. vidutinio amžiaus mūsų šalies piliečių, kurie ateina į polikliniką, cholesterolis jau padidėjęs.

Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nes yra kitų būdų.

– Kada reikia sunerimti, kad cholesterolis pradeda didėti kraujyje?

– Neatlikus klinikinio kraujo tyrimo negali žinoti, kad cholesterolio kiekis padidėjęs. Kita vertus, įtarimų dėl cholesterolio gali kilti, jei šeimoje kas nors ankstyvo amžiaus buvo patyręs infarktą ar insultą. Pavyzdžiui, jei motina sirgo tokiomis ligomis būdama jaunesnė nei 65-erių, o tėvas – iki 55-erių, arba serga broliai ar seserys. Tai galimai paveldima dislipidemija – cholesterolio apykaitos sutrikimas.

Pasitaiko atvejų, kai ligoninėje atsiduria infarktą patyręs žmogus, kuris iki tol jautėsi esąs sveikas. Yra žinoma, kad pamažu vystantis koronarinei širdies ligai, iki 60 proc. visų atvejų pirmas simptomas būna miokardo infarktas. Tai rodo, kad cholesterolis kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto yra mirštama.

Tas sveikas žmogus, tarkim, 55-metis vyras, kuris iki šio širdies smūgio laikė save sveiku, išvyksta iš ligoninės į namus, sirgdamas ne viena, o keliomis nepagydomomis ligomis, tokiomis kaip padidėjęs kraujospūdis, kuris anksčiau nesukėlė jokių simptomų, taip pat padidėjęs cholesterolis. Gali būti padidėjęs ir cukraus kiekis kraujyje, kuris taip pat daugelį metų nerodo jokių požymių. Lietuvoje dauguma žmonių supranta, kad padidėjęs cukraus kiekis gali pražudyti, todėl būtina gydytis, ir gydosi. O kai padidėjęs cholesterolio kiekis, retas kuris nusprendžia, kad tai jau signalas susirūpinti savo sveikata. Esame smarkiai atsilikę nuo ES šalių gyventojų, nes nevertiname savo sveikatos.

– Ar kalbant apie cholesterolio kiekį kraujyje yra tam tikros normos, kurias būtina žinoti?

– Būtina stebėti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Sveiko  žmogaus cholesterolio norma – mažiau nei 3 milimoliai litre. Sergantysis cukriniu diabetu, padidėjus kraujospūdžiui, išsivysčius inkstų ligai priskiriamas prie didelės rizikos pacientų sąrašo. O tai reiškia, kad mažojo tankio arba blogojo cholesterolio riba turi būti dar mažesnė – mažiau nei 2,6 milimolio litre.

Jei pacientas gydytas dėl koronarinės širdies ligos arba insulto, serga sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu, komplikuotu cukriniu diabetu arba jo kraujospūdis labai aukštas, jis priklauso didelės rizikos asmenų grupei. O tai reiškia, kad mažojo tankio cholesterolio turi būti mažiau nei 1,8 milimolio litre. Tai reiškia, kad vienos mažo tankio cholesterolio ribos visiems nėra.

– Kaip atsiranda kraujyje per daug cholesterolio? Ar jis papildomai gaunamas su maistu, ar įtakos turi kepenų ir kitų virškinimo organų veikla?

– Būna ir taip: žmogus nieko riebiai nevalgo, o mažojo tankio cholesterolis yra didelis. Iš tikrųjų kraujo riebalai pasigamina ne iš to, ką mes suvalgome. Svarbiausias yra endogeninio ar kepenyse pagaminto cholesterolio kiekis. Kita vertus, jei žmogus valgo daug lengviau pasisavinamų angliavandenių arba valgo daug sočiųjų riebalų, gali padaugėti ir blogojo cholesterolio.

Iš tikrųjų tai yra cholesterolio gamybos sutrikimas, taip gali atsitikti dėl įvairių priežasčių. Juk cholesterolį gamina kepenys – pagrindinis gamybos organas, ir žarnynas. Panašiai yra ir sergant cukralige – juk žmogus gali nevalgyti ir nemėgti cukraus, bet vis tiek serga cukralige, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas.

– Ar yra mokslu įrodytų būdų, kaip efektyviai mažinti blogojo cholesterolio kiekį?

– Efektyviausi yra vaistai, tai rodo mokslinių tyrimų duomenys. Tačiau jų reikia tada, kai paskiria gydytojas. Tikrai ne visiems žmonėms reikia medikamentų, siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nes yra kitų būdų.

– Kokios natūralios medžiagos gali padėti reguliuoti cholesterolį?

– Padidėjęs cholesterolis yra kompleksinė problema, kuriai reikalingas kompleksinis sprendimas. Blogasis cholesterolis turi įtakos kitiems kraujotakos sutrikimams – pasikeičia kraujo sudėtis, išauga trombų (kraujo krešulių) susidarymo rizika, vystosi uždegimas kraujagyslėse.

Moksliniai tyrimai rodo, kad derinys iš dviejų augalinės kilmės medžiagų yra tai, ko labiausiai reikia kraujagyslėms apsaugoti. Cholesterolio kontrolei yra naudingas raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių ekstraktas, kurio veiklioji medžiaga yra monakolinas K, o kraujotakai – natokinazės fermentas iš specialiu būdu fermentuotų sojų. Lietuvoje dažnai skiriamos šios dvi medžiagos, bet neseniai atsirado preparatas, sujungęs jas į vieną kapsulę.

– Kuo ypatingas monakolino K ir natokinazės derinys?

– Daugelis preparatų, esančių rinkoje, mažina cholesterolį, tačiau neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegimo procesų kraujagyslėse. O natokinazės, monakolino ir augalinių ekstraktų derinys efektyviai mažina cholesterolį, taip pat kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegimo procesus kraujagyslėse.

Nėra atlikta daug mokslinių tyrimų apie kitų vaistinių augalų poveikį cholesteroliui. Jei kas manęs teiraujasi, ar verta valgyti česnakų, sakau: "Valgykite, blogiau nebus." Tačiau nėra akivaizdžių mokslinių faktų apie tai, kad česnakai mažina blogojo cholesterolio kiekį, kaip ir žuvų taukai, nes jie nekeičia blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Yra žinoma tik tai, kad iš žuvų taukų išskirtos riebiosios rūgštys omega-3 gali būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis kaip vaistai, jei gydome trigliceridemiją. Tada dozės būna 2–3 gramai, tuo tarpu maisto papildų kapsulėse omega-3 riebiųjų rūgščių būna vos 100 ar 300 miligramų.

– Ar gali sumažėti blogojo cholestrolio, jei žmogus kasdien nueis 10 tūkst. žingsnių arba aktyviai leis laisvalaikį?

– Puiku, nes fizinis aktyvumas yra geriausias vitaminas širdžiai, nors nėra mokslinių įrodymų, kad mažina cholesterolio kiekį. Jis negydo dislipidemijos kaip atskiros ligos, bet jei žmogus lieknėja, jo kūno masės indeksas (KMI) artėja prie normos, organizme prasideda svarbūs procesai – natūraliai keičiasi kraujo sudėtis. Mokslas neįrodė, kad sportuodami ilgiau gyvename, tačiau gyvename kur kas sveikiau.

– Ką patartumėte dėl mitybos? Ar tikrai reikia vengti riebaus sūrio? Ar tai turi įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje?

– Sūriuose, riebiuose mėsos, pieno produktuose gausu sočiųjų riebalų, jie yra kaloringi, todėl reikėtų riboti šiuos produktus. Dietologai vis dažniau primena apie angliavandenių įtaką cholesterolio apykaitai. Tai reiškia, kad reikia vengti saldumynų, kas yra lengvai pasisavinami angliavandeniai. Jie gali kur kas greičiau sukelti medžiagų apykaitos sutrikimų, todėl saikinga ir racionali mityba yra būtina.

Kaip teigia jis, atsisakius cukraus ne tik gerėja sveikata, bet ir rečiau apsilankoma pas gydytojus, mažiau nuskriaudžiama piniginė.

Visi žino, kad per didelis cukraus vartojimas gali neigiamai paveikti sveikatą – skatina svorio priaugimą, staigius nuotaikos svyravimus, lėtines ligas. Tačiau dauguma nekreipia dėmesio ir vis tiek vartoja didelius cukraus kiekius kasdien. Atsisakius cukraus bent vasarą, nauda bus nepamatuojamai didelė, sako gydytojas A. Unikauskas.

Pagerės burnos kvapas. Cukrus sukelia ne tik ėduonį, bet ir blogą burnos kvapą, nes jis – bakterijų maistas. Nuolat turėdamos maisto bakterijos dauginasi greičiau, o tai ir lemia blogą burnos kvapą.

Pagerės smegenų veikla. Cukrus trikdo gebėjimą mokytis. Ruošiantis egzaminui cukraus turinčio maisto geriau nevartoti.

Mažesnė tikimybė susirgti Alzheimeriu. Smegenyse yra medžiagos, vadinamos BDNF (brain-derived neurotropic factor). Ji padeda vystytis jungtims tarp neuronų, taip sukurti ir saugoti prisiminimus. Atminties sumažėjimas siejamas su per dideliu cukraus vartojimu.

Oda atrodys jauniau. Amerikos mokslininkai sako, kad, sumažinus cukraus vartojimą, gali išnykti aknė. Būtent cukraus sukelti uždegiminiai procesai lemia aknę.

Širdis pasakys „ačiū“. Žmonės, vartojantys per daug cukraus, turi didesnę riziką patirti širdies priepuolį. Saldūs gėrimai skatina vainikinių širdies arterijų ligas. Mažindami cukraus kiekį, mažiname ir insulino lygį, pulso dažnį, kraujo spaudimą. Tai reiškia, kad širdis mažiau apkraunama darbu.

Mažesnis blogojo cholesterolio kiekis. Didelis cukraus kiekis padidina blogojo cholesterolio kiekį organizme, todėl prastėja širdies būklė, kas sukelia gyvybei pavojingas situacijas.

Geresnė nuotaika. Prastesnė nuotaika iš karto po cukraus vartojimo sumažinimo – normalu. Tačiau kai priprantama prie pokyčio, savijauta pagerėja. Tyrimai rodo, kad žmonės, vartojantys labai nedaug arba visai nevartojantys cukraus, rečiau arba niekada neišgirsta depresijos diagnozę.

Geresnis miegas. Didelio cukrus kiekio nulemtas insulinas sąveikauja su energija. Staiga sumažinus cukraus vartojimą normalu jaustis mieguistai. Tačiau kai organizmas prie to prisitaikys, aktyvumas neapleis visą dieną. Taip, atėjus miego metui, natūraliai norėsis miegoti, dienos ir nakties ritmas bus subalansuotas.

Mažesnė tikimybė susirgti diabetu. Valgant daug gliukozės išsivysto didelis atsparumas insulinui. Tai reiškia, kad cukrus negali patekti į ląsteles ir daug jo bus kraujyje.

Mažesnė tikimybė susirgti vėžiu. Kasos vėžys dažnai siejamas su dideliu cukraus kiekiu. Nors mokslinės studijos šiuo klausimu nėra vieningos, geriau nerizikuoti.

Aštresnis regėjimas. Cukrus turi įtakos akių būklei. Insulino ir gliukozės lygių pokyčiai jūsų organizme lemia kraujagyslių pažeidimus ir blogesnę akių tinklainės kraujotaką. Tai lemia sumažėjusį regėjimo aštrumą, gali išsivystyti trumparegystė arba katarakta.

Greitas svorio kritimas. Valgant daug cukraus, kasa yra priversta gaminti daugiau insulino, todėl kiti hormonai, atsakingi už metabolizmą, virškinimą ir svorį, nebeveikia taip, kaip turėtų. Tuomet organizmas siunčia klaidingą signalą, kad laikas užkąsti. Nereikia leisti, kad cukrus apkvailintų.

Retesni apsilankymai pas gydytoją. Cukrus labai veikia imuninę sistemą. Nuo bakterijų ir virusų mus saugo baltieji kraujo kūneliai. Jų efektyvumas stipriai sumažėja, kai suvartojamas per didelis cukraus kiekis. Cukrus kenkia ir dantų būklei, todėl lankytis tenka ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir odontologą.

Sutaupyti pinigai. Nustojus valgyti cukrų, galima sutaupyti pinigų, leidžiamų vizitams pas gydytojus, odontologus, taip pat brangiems vaistams, užkandžiams ir gėrimams.