Tai pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministerija, reaguodama į tai, kad į šalį plūsta čigonai, turintys dvigubą – Ukrainos ir Vengrijos – pilietybę, praneša portalas „Euractiv“.

Šiuo metu Čekijos valdžia suteikia 200 eurų finansinę pagalbą visiems pabėgėliams iš Ukrainos, bet nuo gegužės 16 d. ji reikalaus, kad asmenys, prašantys laikinos apsaugos, parodytų spaudą pase, patvirtinantį, jog jie kirto Ukrainos sieną.

VRM nusprendė imtis šios priemonės, nes romai, turintys Ukrainos ir Vengrijos pilietybę, atvyksta į Čekiją atsiimti pagalbos iš Vengrijos, o ne iš Ukrainos.

Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas ketina apsvarstyti šią problemą su savo kolegomis iš Vengrijos ir Ukrainos.

Bet tarp čigonų, atvykstančių į Čekiją ir turinčių dvigubą pilietybę, yra ir tokių, kurie gyveno Ukrainoje ir pabėgo nuo karo. Šie žmonės Vengrijoje dažnai nesulaukia pagalbos, kadangi turi Vengrijos pilietybę.  

2011 metais Viktoro Orbano partija „Fidesz“ pasiūlė naują supaprastintą Vengrijos pilietybės suteikimo už šalies ribų gyvenantiems etniniams vengrams tvarką. Tai padėjo daugeliui Ukrainoje gyvenančių čigonų gauti antrąjį pasą.

Įvedus naują tvarką, per ketverius metus Vengrija natūralizavo daugiau kaip 600 tūkst. žmonių.

„Kad čigonas – vagis, kad čigonu negalima pasitikėti, tarsi jis melagis, apgavikas“, – vardijo viena romė.

Su tokiais žodžiais kasdien susiduria romų bendruomenės atstovai. Jie pasakojo, kad kandžios replikos iš visuomenės skaudina.

„Komentarai labai žiaurūs“, – sakė kitas romas.

„Čigonas turi pavogti kažką arba turi padaryti visokias nesąmones. Tai – kažkokia fikcija, kuri iš kažkur. Niekaip nesutinku, kad visi romai yra nusikaltėliai“, – antrino Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik.

Anot I. Kviko, sugriovus Vilniaus taborą, jo bendruomenė išsibarstė po skirtingus miesto rajonus, tačiau valdžia norimų rezultatų taip ir nepasiekė.

„Iš tikrųjų problema nė kiek neišspręsta, nes žmonės tiesiog nenori romams nuomoti būsto arba nenori to daryti oficialiai, rodyti savo pajamas ir taip toliau“, – kalbėjo I. Kvik.

Savivaldybės įmonės taip pat nėra patenkintos. Jos negali atsiginti nuo kasdienių gyventojų skundų.

„Dažnai pasitaiko tų atvejų, kai žmonės, pamatę romų tautybės asmenis, teikia skundus. Mes važiuojam, vertinam, ar jie yra pagrįsti, ar nepagrįsti. Daugeliu atveju jie nepasiteisina. Bet yra tokių atvejų, kai pasiteisino, tuomet kreipiamės pagalbos į policijos atstovus ir į Viešosios tvarkos skyrių, bet tikrai tai nėra kasdieninis atvejis. Tiesiog romų tautybės asmenys labiau pastebimi visuomenėje“, – aiškino „Vilniaus būstas“ direktoriaus pavaduotojas Rosita Žibelienė.

Čigonai pasakojo, kad be būsto problemų sudėtinga susirasti ir darbą.

Mes telefonu susitariam, kad priims į darbą, tačiau darbdavys, pamatęs, kad atėjom apsirengusios romų apranga, su ilgais plaukais, su skarele ir su sijonu, sako: ačiū, bet tu romė, mes tavęs nepriimsim.

„Kadangi vis dar gajūs stereotipai, kurie turi labai didelę įtaką įsidarbinti romų tautybės žmonėms, tai pakankamai keblu“, – sakė viena romė.

„Tikrai yra daug merginų, kurios ateina ir sako: mes telefonu susitariam, kad priims į darbą, tačiau atėjom, ir darbdavys, pamatęs, kad atėjom apsirengusios romų apranga, su ilgais plaukais, su skarele ir su sijonu, sako: ačiū, bet tu romė, mes tavęs nepriimsim. Iš tiesų žeidžia toks nusistatymas“, – komentavo Baltijos romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Tomaševič.

Visgi darbo vietas bando steigti patys. Vien jų – Vilniaus senamiestyje veikiantis restoranas.

„Čia yra unikalus dalykas, nei Europoje, nei Amerikoje jūs nepamatysite tokio dalyko, ką mes turime Lietuvoje. Tai yra romų restoranas, kur yra autentiški patiekalai, dirba vien tik romai. Gali dirbti ir kiti žmonės, mes jų ir turime, bet daugiausia, 80 proc., dirba romai“, – pasakojo I. Kvik.

Nors verslas įkurtas su savivaldybės pagalba, tai padaryti nebuvo lengva.

„Gaudavom kokią žinutę ar tiesiog paskambindavo: „sorry, mes nenorim čia taboro, nenorim, kad čia čigonai būtų“. Ir teko mums ieškoti patalpų dvejus metus“, – pasakojo restorano darbuotojas.

„Be politinio dėmesio apskritai toks pasikeitimas įvykęs nebūtų“, – tikino Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Prieš metus atliktos apklausos duomenimis, labiausiai lietuviai nenorėtų gyventi šalia ar dirbti su romų tautybės atstovais.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 2,5 tūkst. čigonų.

Vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad 15 šeimų išsikėlė į kitas Vilniaus vietas gavusios socialinius būstus, dar per 40 šeimų išsikraustė pasinaudojusios savivaldybės kompensacijomis būsto nuomai.

„Kai pradėjome iškeldinimo programą, šnekėjome, kad trejų metų tikslas būtų 30 šeimų, bet per nepilnus dvejus metus mes tikslą beveik pasiekėme – vieni išsikėlė į socialinį būstą, kiti pasinaudojo kompensacijomis už būsto nuomą. Aišku, reikėjo įdėti daug pastangų tarpininkaujant, kad jiems butus gyventojai išnuomotų. Bet svarbiausia tai, kad visos šeimos, išsikėlusios iš taboro, nekelia problemų aplinkoje, į kurią jie atsikėlė: netriukšmauja, neprekiauja narkotikais, o vaikų lankomumas mokyklose pagerėjo“, – BNS sakė vicemeras, vadovaujantis darbo grupei dėl romų integravimo.

Šioje grupėje taip pat dirbantis liberalas Vaidotas Ilgius sako, kad dalis romų išsikėlė iš taboro dėl policijos reidų prieš narkotikų prekeivius, nemažai emigravo į užsienį.

Pasak savivaldybės atstovų, prie taboro mažėjimo prisideda ir narkotikus vartojančių asmenų reabilitacija, gydymas metadonu: kasmet apie 70 narkotikus vartojančių asmenų priimama gydytis Priklausomybių ligų centre, dalis jų sėkmingai integruojasi į visuomenę.

„Beveik pusė visos Romų populiacijos tabore buvo jauni žmonės, 17-18 metų, nemaža jų dalis yra išsikėlę dirbti į užsienį. Teko girdėti atsiliepimų, kad jiems ypač Anglijoje neblogai sekasi, į jų kilmę taip nežiūrima tame didesniame „tautų katile“ , jie nejaučia diskriminacijos, ir uždarbiai juos tenkina“, – sakė V. Ilgius.

Anot G. Palucko, iškeliant šeimas tabore jau nugriauta iki dešimties pastatų, tabore pastatytos keturios vaizdo kameros, jų skaičius augs.

Vilniaus savivaldybės trejų metų romų integracijos programoje anksčiau buvo numatyta skirti iki 700 tūkst. eurų taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti.

Rengiant planą dalyvavę nevyriausybininkai tuomet kritikavo jį dėl per didelio dėmesio nusikalstamumui ir per mažos reikšmės švietimui bei kitoms problemoms.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Vilniaus romų tabore 2016-aisiais gyveno apie 500 žmonių, dabar, savivaldybės duomenimis, nuolatinių gyventojų yra apie 260-280.

26 metų taksi vairuotojas Klaipėdoje antradienį vakare pavežęs dvi keleives prarado du mobiliojo ryšio telefonus.

Apie 18 val. į taksi prie "Vėtrungės" prekybos centro įsėdo dvi moterys. Iš būdingos aprangos, veido bruožų bei kitų požymių vairuotojas sprendė, kad keleivės yra romų tautybės.

Moterys išlipo Minijos gatvėje, aikštelėje prie parduotuvės "Grūstė".

Tik tada, kai keleivės dingo jam iš akių, taksistas pasigedo prie pavarų perjungimo svirties laikytų dviejų telefonų ir 350 eurų.

Jaunas klaipėdietis netrukus policijai pranešė, kad jam padaryta žala siekia 1 040 eurų.

Bandydamas apibūdinti įtariamąsias vairuotojas taksistas prisiminė, kad abi jos yra neaukšto ūgio, viena jų – stambesnio kūno sudėjimo, abi juodaplaukės.

Moterys galėjo būti apie 30–35 metų, kita – 35–40 metų amžiaus. Viena keleivė ryšėjo marga skarele.

Vagystės tyrimo ėmęsi miesto policijos komisariato pareigūnai neabejoja, kad vagiles pavyks netrukus nustatyti. Jas veikiausiai užfiksavo abiejų parduotuvių vaizdo stebėjimo kameros. Vagiles atpažinti galėtų ir nukentėjusysis.

Romai paprastai vagystės nelaiko nusikaltimu, ne vienas atvirai yra prisipažinęs, kad gyvena iš to, ką pavyksta pavogti.

Klaipėdoje gyvenantys romai ilgą laiką atvirai prekiaudavo kontrabandiniais rūkalais, ne kartą buvo nutverti pardavinėjantys kvaišalus, o neseniai pareigūnai demaskavo visą būrį jaunų čigonių, kurios uostamiesčio narkomanams pardavinėjo kur kas stipresnius nei heroinas gyvulių migdomuosius, sumaišytus su metadonu.

Nuo tokio mišinio pernai rudenį Klaipėdoje mirė keli kvaišalų vartotojai.

Pernai rudenį pasipylė pranešimai apie daugiabučių namų laiptinėse gulinčius, paeiti negalinčius ir aplinkoje nesiorientuojančius vyrus. Tuo pačiu metu būta ir netikėtų narkomanų mirčių. Per trumpą laiką Klaipėdoje perdozavę tada dar nenustatytų narkotikų mirė keturi vyrai.

Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai ėmėsi darbo. Aiškintasi, ne tik, kuo apsinuodijo priklausomi nuo kvaišalų žmonės, bet ir kas jiems pardavė šiuos narkotikus.

Netruko paaiškėti, kad heroino vartotojai pirko iš prekybos taškus liūdnai pagarsėjusiuose Minijos 129-ajame ir Sulupės gatvės buvusiuose bendrabučiuose bei Pilies gatvės 3-iajame namuose įsirengusių čigonių.

Jų klientai – heroino vartotojai įsigydavo pigių kvaišalų – sintetinį opioidą – karfentanilį, sumaišytą su narkomanų gydymui naudojamu itin švariu narkotiku metadonu.

Pareigūnai sučiupo šešis kvaišalų pardavėjus. Tarp jų buvo tik vienas vyras. Viena moterų yra ne čigonų tautybės, visi kiti – romai. Daugelis jų anksčiau jau buvo teisti.

Kai kurie romai buvo ne klaipėdiečiai, jie atvyko pas gentainius ir drauge ėmėsi mirtį nešančio verslo.

Sekdami įtariamuosius policininkai sulaikė ir tris kvaišalų vartotojus. Viena čigonė nutverta sandorio su narkomanu metu. Tarp įkliuvusių narkomanų buvo ir vienas gerai Kriminalinės policijos pareigūnams žinomas asmuo.

Besibaigiant praėjusiems metams policijos pareigūnai atliko kratas įtariamųjų narkotikų prekyba butuose. Kratų metu rasti daiktai verčia manyti, kad įtariamieji gali būti prisidėję ir prie kitų uostamiestyje įvykdytų nusikaltimų. Rasti kitų žmonių dokumentai, rugsėjį Melnragėje iš suomio automobilio pavogtas mobiliojo ryšio telefonas bei lapkričio pabaigoje Kuosų g. pavogti žvėrienos gaminiai.

Per kratas aptikta per 130 pardavimui paruoštų lankstinukų su narkotikais.

Vienos sulaikymo operacijos metu įtariamasis dalį lankstinukų išmetė per langą, naiviai tikėdamasis, kad policininkai to nepastebės.

Dozę karfentanilio ir metadono mišinio jie parduodavo už 20 eurų.

Atsakomybėn patraukti ir trys narkotikų vartotojai, vienas jų – policijai gerai žinomas dėl įvykdytų įvairių nusikaltimų. Jo namuose pareigūnai rado ne tik karfentanilio, bet ir kokaino.

Pareigūnai teigia, kad įtariamųjų ratas gali didėti.

Už grotų teismo nelaukia nė vienas kvaišalų pardavėjas. Tik viena iš Šalčininkų rajono atvykusi čigonė praleido areštinėje porą mėnesių, bet ir ji dabar – laisva.

Savaitgalį viešojoje erdvėje buvo išplatintas pranešimas apie pavojų.

"Prie raktų dirbtuvės Naikupės gatvėje čigonai lenda prie vaikų. Sūnus ėjo iš parduotuvės, kai prisikabino du čigonai. Klausiau, kaip atrodo, sakė, vienas – stambaus sudėjimo mėlyna striuke, kitas – žemas, balta striuke ir juoda kepure", – apibūdino klaipėdietė.

Romų tautybės nepažįstamieji griebė vaikui už rankos šaukdami "Ateik čia, būk vyras". Išsigandęs Viktorijos sūnus spėjo pabėgti.

"Net tokiose viešose vietose, kur apšviesta, negalime jaustis saugūs", – stebėjosi Viktorija.

Kiti klaipėdiečiai irgi matė ilgai stoviniuojančius čigonus su vaikišku vežimėliu prie parduotuvės "Maxima".

Spėjama, kad šie vėl pardavinėja kontrabandines cigaretes.

Vadinamajame Žvejybos uoste gyvenantis Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Liekis informaciją perdavė bendruomenės pareigūnams.

"Buvo pradingę, gal sugrįžo iš įkalinimo įstaigų, nes tikrai jaučiamas suaktyvėjimas", – svarstė S.Liekis.

Anot Klaipėdos policijos Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko Virginijaus Zubausko, pranešimai apie Naikupės gatvėje besisukiojančius romų tautybės prekeivius pradėjo plaukti penktadienį.

"Prašytume žmones būti pilietiškais ir kreiptis į policiją trumpuoju pagalbos numeriu 112. Galima pranešti ir anonimiškai. Visada patikrinsime tokią informaciją ir būsime labai dėkingi", – tikino V.Zubauskas.

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga pripažino, kad didžiausia čigonų koncentracija išlieka ten pat – Žvejybos uosto mikrorajone.

Nors kontrabandinių cigarečių prekeivių apmažėjo, vis dar daug problemų yra dėl Minijos g. 129-ojo namo.

"Cigarečių prekyba šiuo metu aprimusi, tačiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl narkotinių medžiagų prekybos šiame name", – teigė A.Leliuga.

Todėl pareigūnams aktuali bet kokia informacija, susijusi su įtartinais asmenimis.

Gyveno vagiliaudamas

37-erių Arsenas Ogandžanjanas 2015 m. gyveno Plungės rajone, turėjo draugę, pora sugyveno porą vaikučių ir viskas lyg ir buvo neblogai iki tol, kol vyras pradėjo vagiliauti.

Vogdavo iš sandėliukų, namų. Taip jis tapo įtariamuoju, o netrukus ir teisiamuoju ne vienoje baudžiamojoje byloje.

Kai suprato, kad gali netekti laisvės, A.Ogandžanjanas pradėjo slapstytis. Nebegalėdamas legaliai dirbti, jis ėmėsi gudresnių nusikaltimų.

Pavogęs svetimą piniginę, kurioje buvo savininko asmens tapatybės ir banko kortelės, jis sumanė pasipelnyti.

Pateikęs ne savo dokumentą Palangoje jis nuomojosi dviračius, riedžius, tačiau savininkams jų negrąžindavo, o parduodavo.

Svetimšalis bandė ištuštinti ir svetimą banko sąskaitą, naudodamasis pavogta banko kortele.

Taip jis tapo įtariamuoju dar keliose bylose.

Čigonai laikė savu

Pabėgęs nuo galimų bausmių, kurias jam turėjo skirti Plungės rajono apylinkės teismas, šis vyras pasislėpė Klaipėdoje.

Tačiau pareigūnai apie tai patikimų žinių neturėjo, manyta, kad jis galėjo sprukti į užsienį. Todėl buvo išduotas Europos arešto orderis, pradėta tarptautinė šio asmens paieška.

Pats A.Ogandžanjanas žinojo, kad yra ieškomas, tad stengėsi maskuotis: užsiaugino barzdą, vengė į lauką išeiti dieną, nešiojo akinius nuo saulės.

Vyras susirado naują draugę – jauną uostamiesčio čigonę. Savo bendruomenės narius mergina tikino, kad jos sugyventinis – taip pat čigonas.

Klaipėdoje jis ėmėsi naujos veiklos, klastojo dokumentus, sukčiavo. Mat savo bičiulių pažįstamus šis žmogus įkalbėdavo paskolinti jam savo asmens dokumentus.

Nieko neįtariantys žmonės net nenutuokė, kad jam šių dokumentų reikėjo brangiems telefonams ir kompiuteriams iš telekomunikacijų bendrovių pirkti.

Komunikabilus ir mokantis įtikinti žmones armėnas taip ne kartą pasinaudojo svetimais dokumentais.

Suktybė paaiškėjo, kai nieko nenutuokiantys žmonės sužinojo, kad yra skolingi už daiktus, kurių nepirko.

Žmonės, kurie jam skolindavo savo dokumentus, nežinojo net tikrojo šio vyro vardo, ką jau kalbėti apie pavardę. Daugelis jį vadino tiesiog Maksu.

Laukia daug bėdų

Demaskuoti sukčių ir vagį padėjo budrūs klaipėdiečiai. Mat jo portretas puikavosi pasislėpusių nuo atsakomybės asmenų interneto galerijoje.

Vieną dieną į policiją paskambinęs klaipėdietis papasakojo, kad yra šį žmogų matęs ir žino, kaip jį būtų galima susekti.

Policininkai paspendė armėnui spąstus suvilioję jį darbu. Mat buvo žinoma, kad jis ieško tam tikrų darbų.

Kai A.Ogandžanjanas atėjo tartis, jo jau laukė pareigūnai.

Tada vyras pripažino neabejojęs, kad vieną dieną įklius.

Dabar jo laukia ne mažiau kaip 15 baudžiamųjų bylų, daugelis nukentėjusiųjų norės, kad jiems būtų priteista pinigų.

Jau dabar įtariamojo laukia pataisos namai, kur armėnas turės kalėti pusketvirtų metų už vagystes.

Gruzinas lietuviška pavarde

Besislapstančių nusikaltėlių ieškantys pareigūnai pasakojo, kad lietuvių asmens tapatybės dokumentai Vakarų Europos valstybėse yra geidžiama prekė.

Jais naudojasi čia natūralizuotis norintys trečiųjų šalių gyventojai.

Kartą būta atvejo, kai atvykę į vieną Europos valstybę mūsų pareigūnai turėjo parsigabenti ilgokai ieškoto dėl nusikaltimų lietuvio.

Tačiau svetimoje šalyje jie pamatė tamsaus gymio vyrą, kuris nesugebėjo ištarti nė vieno žodžio lietuviškai, nors dokumentuose buvo įrašyta lietuviška pavardė.

Žmogus bandė suktis aiškindamas, kad augo mišrioje šeimoje, kad jo tėvas buvo kariškis, todėl jis neišmokęs motinos kalbos.

Kai sužinojo, kad Lietuvoje jo pavarde vadinamo žmogaus laukia kalėjimas, jis kaipmat prisipažino esąs gruzinas ir įsigijęs lietuvio dokumentus.

Veiksmas trečiadienio rytą vyko prie vienos degalinės, kuri yra šalia žinomo pramogų ir prekybos centro Taikos prospekte.

Dvi tamsaus gymio moteriškės, šmirinėdamos tarp automobilių, pristojo prie 31 metų BMW vairuotojo. Čigonės, stumdamos vaiko vežimėlį, prašinėjo pinigų. Ir iš šio vairuotojo degalinėje jos paprašė euro. Vyras nesispyriojo ir vienai moterų davė monetą.

Čigonės suklegėjo ir pasisiūlė geradariui išburti kortomis ateitį. Pasak vyriškio, viena jų buvo stambesnė, kita – liesesnė. Moterys vilkėjo ilgus, tamsius sijonus.

Gudrios būrėjos sugebėjo iš vyro išvilioti kupiūrą po kupiūros. Galų gale vienos iš čigonių saujoje jau buvo pluoštas vairuotojo pinigų.

Pats nukentėjusysis vėliau policijai aiškino, jog moteris tiesiog mostelėjo ranka ir jo akyse pinigai iš delno pradingo.

Netrukus čigonės pasišalino iš degalinės teritorijos. Vyras, susipratęs, kad buvo apmulkintas, kreipėsi į policiją.

Šią vasarą klaipėdiečiai ne kartą buvo susidūrę su šios tautybės atstovais.

Tai kelios čigonės tame pačiame Taikos prospekte mėgino įbrukti praeiviams beverčius daiktus, tai kelios moterys vėlėsi į incidentus, o policija net fiksavo visą atvykėlių čigonų palapinių miestelį ant jūros kranto.

Būta pranešimų ir apie tai, kad tamsaus gymio moterys apgaudinėjo senyvo amžiaus vienišus klaipėdiečius.

Kibo prie pensininkų

Į uostamiesčio policiją plūsta pranešimai apie mieste besitrinančius įtartinus asmenis, veikiausiai – čigonus.

Esą viduryje dienos jie reketuoja pensininkus, jaunas mamas, bandydami įsiūlyti visokį šlamštą, prašinėja pinigų.

Žmonėms nesutikus mokėti, it žirnius ima berti prakeiksmus ir užkalbėjimus.

Prieš kelias dienas vieno klaipėdiečio dėmesį patraukė dvi tamsaus gymio keistai besielgiančios moterys. Sunerimęs vyras pradėjo viską filmuoti telefonu.

Maždaug 30-ies neaukštos moterys, lietuviškai moka tik kelis žodžius, tačiau išgirdusios apie pareigūnus tampa agresyvios.

"Pirmą kartą pamačiau jas maršrutiniame autobuse, kai senyvoms moteriškėms bandė įkišti prekes, net lindo prie rankinių. Tuomet įspėjau, kad liptų iš autobuso arba bus iškviesta policija. Kai moterys pradėjo mane rusiškai įžeidinėti ir grasinti, paskambinau trumpuoju pagalbos telefonu 112", – pasakojo anonimu panoręs likti vyras.

Bandė sumušti pagaliu

Taip ir nesulaukęs pareigūnų, pilietis pusvalandį sekė čigones Taikos prospekte.

Kadangi vyro telefono kamera daužyta, vaizdo medžiaga – prastos kokybės.

"Grasino, kad atvažiuos jų draugai ir mane sumuš. Viena jų išsitraukė nedidelį baslį ir bandė suduoti man į veidą, tačiau tą pagalį atėmiau. Jos stumdėsi, bandė įlipti į maršrutinius taksi, autobusus. Tačiau ne visi sutiko jas vežti. Galiausiai moterys įsėdo į taksi automobilį, kuriame buvo dar mažiausiai du čigonai. Rodydamos pirštais į mane kažką sakė, bet miesto centre, matyt, nedrįso įgyvendinti savo kėslų", – spėliojo klaipėdietis.

Pašnekovas apmaudavo, kad vadovaujantis šalies įstatymais negalėjo pats sulaikyti šių veikėjų, mat pabijojo likti kaltas.

Pliaže pastatė palapines

Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga teigė sulaukiantis pranešimų apie čigonų darbelius.

"Policija reaguoja į tokius iškvietimus. Praėjusią savaitę visa grupė čigonų buvo įsikūrusi kažkur pajūryje, tiesiog paplūdimyje pasistatė palapines. Dabar negaliu pasakyti, kur tiksliai. Radome net 10–12 asmenų. Jie yra atvykėliai iš Bulgarijos, Rumunijos. Nelegaliai prekiauja viešose vietose, apgaulės būdu bando parduoti nevertingus daiktus, pavyzdžiui, kaip paprastą metalą auksą", – kalbėjo A.Leliuga.

Viršininkas teigė, kad dažniausiai romai būriuojasi žmonių gausiai lankomose vietose.

"Klaipėdoje, ypač vasarą, jų visada būna pakelėse, prie prekybos centrų. Vienareikšmiai reikėtų vengti bet kokio kontakto, atsisakyti pirkti ir net diskutuoti su šiais asmenimis", – įspėjo A.Leliuga.

Veikia ne viena grupė

Klaipėdos policijos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo žodžiais, vien tik pirmadienį gauti keli pranešimai, susiję su sukčių veikla.

"Turėjome, rodos, tris ar keturis iškvietimus. Tie žmonės keliavo nuo pat Plungės iki Klaipėdos, juos matė prie Kretingos. Bet nespėjome nieko pagauti. Važinėja automobiliu, dauguma yra Rumunijos piliečiai. Esame nustatę ne vieną tokią grupę. Sučiupę pristatome į komisariatą, fotografuojame, aiškinamės asmenybes, tikriname, turi vizas ar ne", – sakė budėtojas.

Dažniausiai šie asmenys užsiima neteisėta prekyba, pažeidžia viešąją tvarką, kelių eismo taisykles.

"Europos Sąjungoje keliai atviri, nieko nuostabaus, kad kitataučių čia daug", – į žmonių nuostabas, kodėl Klaipėdoje taip staiga padaugėjo čigonų, atsakė budėtojas.

Mojuodamas išbėgo į kelią

Trečiadienį apie 9.30 val. pakeliui iš Palangos į Klaipėdą ties Normantų gyvenviete jauna moteris pamatė į kelio važiuojamąją dalį išbėgusį jauną vyrą. Jis mojavo rankomis ir bandė prašyti, kad vairuotoja sustotų.

"Pamačiau jauną čigoną ir jų automobilį tamsintais langais, priekyje sėdėjo dar vienas apie 50 metų čigonas. Bendruoju pagalbos telefonu informavau policiją, specialistė mane nuramino, ji teigė, kad apie šią situaciją jau žinoma, esą čigonai ten kažką pardavinėja. Man buvo pažadėta, kad policijos patruliai atvažiuos", – pasakojo 35-erių moteris.

Kitas toje pat vietoje panašiai anksčiau sustabdytas klaipėdietis pastebėjo, kad svetimšalių automobilis buvo pažymėtas vokiškais valstybiniais numeriais, todėl pakalbino juos vokiškai. Tačiau sustabdę vyrai bendrauti nebenorėjo.

Kitai moteriai, neseniai sustabdytai Tilžės gatvėje, atvykėliai aiškino, kad sugedo mašina. Už pagalbą jie norėjo padovanoti masyvų žiedą, kurį vienas vyrų nusimovė nuo piršto, tikindamas, kad tai gryno aukso papuošalas.

Klaipėdietė įspėjo, kad eurų neduos, bet gali nutempti sugedusį automobilį į servisą.

Tada svetimšaliai tiesiai šviesiai pareiškė, kad jiems reikia tik pinigų, kitokios pagalbos jie nepageidauja.

Užfiksuota 18 pranešimų

Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Busilas teigė, kad nuo kovo pradžios policijai apie panašius atvejus pranešta 18 kartų.

Nors čigonai visokiais būdais bandydavo Klaipėdos apskrities žmones mulkinti ir anksčiau, po Ievos Strazdauskaitės tragedijos gyventojai tapo kur kas jautresni šios tautybės žmonių bandymams mulkinti.

Mat žiauriu merginos nužudymu įtariami būtent romų tautybės asmenys.

Pareigūnai ragina nedelsiant pranešti apie kiekvieną neteisėtą veiklą, kaskart į nurodytą vietą siunčiami policijos patruliai.

Jie turi ne tik išsiaiškinti, ką neleistino čigonai daro, bet ir nustatyti jų asmenybes, o šiuos duomenis užregistruoti.

Tai žinodami apgavikai stengiasi neužtrukti ilgam vienoje vietoje, o vos pamatę, kad žmogus kalba telefonu, paskuba dingti iš tos vietos.

Elgetauja ir siūlo pirkti

Vien balandžio 18 d. policijai apie stabdančius mašinas čigonus pranešta tris kartus. Juodas "Volkswagen Passat" universalas, vairuojamas čigonų, pastebėtas Liepų, Tilžės gatvėse.

Pasak skambinusiųjų, už geležinkelio pervažos prie kelkraštyje sustojusio šio automobilio stovėję vyrai kažką siūlė pirkti.

Tądien patruliai kelis kartus skubėjo į nurodytas vietas, bet nė karto įtariamųjų sučiupti nepavyko.

Kitą dieną šie asmenys su ta pačia mašina pastebėti Rimkuose, ties nusukimu nuo Šilutės kelio.

Automobilis buvo sustojęs, o prie jo stoviniavę tamsaus gymio vyrai siūlė pirkti peilių.

Apie tai pranešę žmonės teigė, kad vis į kelią išbėgantys svetimšaliai trukdo eismui.

Kovo mėnesį klaipėdiečiai čigonus dažniau matė prie didesnių prekybos centrų: "Banginio", "Iki", "Studlendo", BIG.

Dažniausiai atvykėliai siūlydavo ką nors pirkti. Atvažiavęs į aikštelę automobiliu vyresnio amžiaus vyras pasidėdavo lazdelę bei kepurę ir prašė išmaldos.

Prie "Studlendo" pareigūnai jį pakalbino, nustatė, kad Rumunijos pilietis atvažiavo automobiliu "Volkswagen Passat", bet policininkai teisės pažeidimo fakto neužfiksavo.

Pamatęs pareigūnus šis vyras bandė sprukti, tačiau policininkai jį pasivijo ir perspėjo, jog pas mus elgetauti negalima.

Kitais atvejais fiksuota, kad atvykėliai važinėja ir "Škoda Octavia", "Mercedes Benz" automobiliais.

Ragino kaskart skambinti

Būta pranešimo apie prie parduotuvės elektrošoko prietaisus parduodantį romą.

Policininkai rado šį vyrą prie parduotuvės, nustatė jo asmenybę, bet nei kišenėse, nei spintelėje jokių draudžiamų daiktų neaptiko.

Šis vyras – rusakalbis Lietuvos Respublikos pilietis.

Ankstesniais metais tokie asmenys meluodami brukdavo mūsų žmonėms prastos kokybės puodus, peilius, pjūklus, tikindami, kad jie yra aukščiausios kokybės, ir parduodavo kur kas pigiau už originalius.

Daugelis susigundžiusiųjų jų įsigyti tik vėliau suprasdavo, jog tai menkaverčiai daiktai.

"Jau seniai aišku, kad šie asmenys pelnosi nesąžiningais veiksmais. Jeigu žmonės, kaskart pamatę tokius asmenis, skambintų policijai, šiems imtų svilti padai. Negaudami trokštamų pinigų, jie čia nebesirodytų, – kalbėjo M.Busilas. – Patarčiau tiesiog nestoti. Gyvename XXI a., jei kas atsitinka kelyje, yra pagalbos kelyje tarnybos, galima kreiptis į jas."