Burtų metu 55 Europos komandos buvo suskirstytos į dešimt grupių. Penkiose grupėse (A, B, C, D, E) žais po penkias komandas, dar penkiose (F, G, H, I, J) – po šešias. Į Pasaulio čempionatą bus deleguota trylika Senojo žemyno rinktinių.

„Dar prieš burtus buvo aišku, kad lengvų varžovų tikėtis negalime, todėl turime ruoštis tiems, su kuo teks žaisti. Gaila, kad patekome ne į šešių komandų grupę, bet vėlgi tai priklauso ne nuo mūsų. Kalbant apie varžovus, tai italų pristatinėti nereikia, šveicarai pastaruoju metu dalyvauja visuose didžiuosiuose turnyruose, Bulgarija – šalis su futbolo tradicijomis, o Šiaurės Airija – pirmoji nepriklausomos Lietuvos varžovė. Be abejo, kad bus sunku su visais, tačiau pasistengsime, kad ir su mumis jiems nebūtų lengva“, – burtus komentavo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas.

Paskutinį kartą su grupės favorite Italija Lietuvos rinktinė žaidė atrankoje į 2008 metų Europos čempionatą. Tąsyk Neapolyje vykusias rungtynes su tuometiniais pasaulio čempionais lietuviai sužaidė lygiosiomis 1:1 (įvartį pelnė dabartinis LFF prezidentas Tomas Danilevičius), o atsakomosiose rungtynėse Kaune pergalę 2:0 šventė italai.

Su Šveicarijos futbolininkais mūsų rinktinė yra žaidusi tris kartus: prieš 98 metus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse (pralaimėta 0:9) ir atrankoje į 2016 metų Europos čempionatą (pralaimėta 0:4 ir 1:2).

Bulgarijos ir Lietuvos rinktines burtai suveda pirmą kartą, o Šiaurės Airija – V. Urbono jau paminėta pirmoji Lietuvos varžovė mūsų šaliai atsiribojus nuo Sovietų Sąjungos. Tos pirmosios rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2, o lietuviams įvarčius pelnė Arminas Narbekovas ir Robertas Fridrikas. Beje, toje dvikovoje žaidė ir dabartinis Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris. Atsakomosiose rungtynėse Vilniuje 1:0 triumfavo Šiaurės Airijos atstovai.

Atrankos tvarkaraštis turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu, o pats Pasaulio čempionatas Katare vyks 2022 metų lapkričio 21 – gruodžio 18 dienomis.

EIU 2020 m. pragyvenimo išlaidų ataskaitoje teigiama, kad labiausiai per metus gyvenimas pabrango Teherane, kuris dėl JAV sankcijų Iranui šoktelėjo per 27 pozicijas.

Tiesa, finansinių tyrimų grupė pažymėjo, kad itin daug įtakos pragyvenimo kainai miestuose turėjo dėl koronaviruso pandemijos nukritęs JAV dolerio kursas.

Pirmąją brangiausių pasaulio miestų reitingo vietą kartu užima Paryžius, Ciurichas ir Honkongas, po jų rikiuojasi Singapūras ir Osaka, kuri penktąją vietą dalijasi su Tel Avivu.

„Paryžiaus ir Ciuricho pakilimą paskatino euro ir Šveicarijos franko kurso augimas dolerio atžvilgiu ir sąlyginis kainų mažėjimas dviejuose Azijos miestuose, kurie anksčiau buvo viršuje“, – tvirtina EIU.

Tuo metu Niujorkas nukrito į septintąją vietą, kurią dalijasi su Ženeva, o Los Andželas – į devintąją, kurioje jis atsidūrė kartu su Kopenhaga.

„Koronaviruso pandemija paveikė apsipirkimo įpročius visame pasaulyje, o dėl to būtinųjų prekių kainos išliko stabilios, palyginti su tomis prekėmis, kurios laikomos nebūtinomis. Tiesa, vienintelė prekių kategorija, kurios kainos krito, yra drabužiai, nes daugelis žmonių atidėjo rūbų spintos pokyčius vėlesniam laikui“, – teigia EIU analitikai.

Lietuvos bėgikė pirmoje 60 m bėgimo serijoje finišavo per 7,54 sek. ir ne tik pakartojo asmeninį rekordą, bet ir pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą.

Antroje bėgimo serijoje lietuvės laikas buvo 7,60 sek.

Liepojoje (Latvija) vykusiose „Sportland kauss“ varžybose Valentinas Bukovskis 300 m bėgime buvo trečias su geriausiu Lietuvos sezono rezultatu (35,58 sek.). Viltė Narbutaitytė šuoliuose į tolį užėmė šeštą vietą (5 m 15 cm).

Šūviai pasipylė apie 14 val. 30 min. (15 val. 30 min.) netoli geležinkelio stoties Lagerio gatvėje (Lagerstrasse).

„Pasiųsti gelbėtojai rado vieną negyvą ir vieną sunkiai sužeistą asmenį, pastarasis netrukus mirė nuo sužeidimų“, – sakoma Ciuricho policijos pranešime.

Policija uždarė didelį plotą aplink įvykio vietą ir tvirtino, kad „padėtis kontroliuojama“, žmonėms pavojaus nėra.

Naujienų agentūros AFP reporteris matė ten keliolika policijos automobilių ir uždarytą zoną saugančius ginkluotus policininkus.

Policija šį incidentą pavadino „sunkiu nusikaltimu“, bet daugiau detalių nepateikė. Anot policijos, padėtis kontroliuojama ir pavojaus žmonėms nėra. Regis, jokio kito šaulio ten nebuvo.

„Mes jokio kito asmens neieškome“, – sakė agentūrai AFP policijos atstovas Christianas Spaltensteinas (Kristianas Špaltenšteinas).

Laikraštis „Blick“, remdamasis liudininku, pranešė, kad toji, vyras ir moteris, buvo gretimame restorane, kur ėmė garsiai tarpusavyje bartis.

„Vėliau jiedu išėjo į gatvę. Ten vyras šovė į moterį, paskui nukreipė ginklą į save“, – sakė tas liudininkas.

Laikraštis išspausdino nuotrauką, kurioje aiškiai matyti ginklas, gulintis greta dviejų apklotų kūnų.

Laikraštis „20Minutten“ taip pat minėjo liudininką, kuris sakė išgirdęs penkis šūvius, pažvelgęs pro langą iš greta esančios mokyklos klasės. Jis sakė pamatęs du žmones ant žemės, vienas jų laikęs rankoje berods ginklą.

Šis trečią balandžio pirmadienį švenčiamas festivalis primena viduramžių laikus Šveicarijoje, kai meistrų gildijos pradėjus ilgėti dienoms nustatydavo, kad darbą reikia baigti šeštą vakaro, suskambėjus bažnyčios varpams. Todėl ši šventė taip ir vadinama – „Šeštos valandos varpai“.

Eiliniams darbininkams, o jie žiemą dirbdavo nuo aušros ir tamsos, tai reikšdavo, kad artėja vasara, ir pagaliau po darbų bus galima laisvai pabūti lauke.

Besmegenio galvos sprogimas, Ciuricho gyventojų nuomone, pranašauja, ar vasara bus karšta. Jei laužas sausas ir galva sprogsta greitai, turtėtų būti sausa ir karšta vasara. Šįmet tikimasi būtent tokios, nes besmegenio galva sprogo jau po 10 minučių.

„Nėra nieko, kas galėtų pateisinti šio vizito atšaukimą“, – sakoma federalinės vyriausybės pareiškime, kuriame pažymima, kad planuota Turkijos užsienio reikalų ministro M.Cavusoglu kelionė į Ciurichą „nekelia kokios nors ypatingai padidintos“ grėsmės saugumui.

Praėjusią savaitę Vokietijoje buvo atšaukti keli mitingai, kuriuose Ankaros vyriausybės ministrai ketino raginti išeivius iš Turkijos balandžio 16 dieną vyksiančiame referendume pritarti siūlomiems politinės sistemos pakeitimams, kurie sustiprintų vykdomąją prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) galias.

Nors Berlynas tvirtino, kad savivaldybės tuos mitingus atšaukė dėl logistikos priežasčių, savaitgalį R.T.Erdoganas dar pakurstė įtampą, pareiškęs, jog sprendimas atšaukti mitingus prilygsta „nacių tvarkai“.

Ciuricho kantono laiške Bernui pabrėžiamas prieštaringas turkų ministrų vizitų vertinimas Vokietijoje.

„Atsižvelgus į itin kontroversiškas diskusijas apie turkų atstovų lankymąsi Vokietijoje, galima tikėtis masinių mitingų dar renginiui neprasidėjus“, – buvo perspėta laiške.

„Net sutelkus dideles policijos pajėgas, negalime garantuoti, kad renginys vyks taikiai“, – sakyta laiške bei pabrėžtas nerimas dėl galinčio kilti pavojaus daugeliui institucijų Ciuricho mieste, jeigu vizitas įvyktų.

Turkija prieš svarbų balandžio referendumą planuoja organizuoti daugiau mitingų Vokietijoje, nors yra piktai susiginčijusi su Berlynu dėl kelių miestų sprendimo uždrausti šios kampanijos renginius.

Ketvirtadienį M.Cavusoglu sakė planuojamų mitingų sąrašą jau įteikęs Vokietijos užsienio reikalų ministrui Sigmarui Gabrieliui (Zigmarui Gabrieliui).

"Tikimės, kad Vokietija išspręs šią problemą. Planuojame maždaug 30 mitingų. Apie visus juos informavome Vokietijos pareigūnus", – sakė Turkijos ministras.

Turkijos politikai prieš balandžio 16-osios referendumą dėl prezidentinės sistemos įvedimo Turkijoje labai trokšta susirinkti balsus Vokietijoje, kurioje gyvena didžiulė turkų bendruomenė.

Anksčiau kelios savivaldybės Vokietijoje uždraudė surengti mitingus, kuriuose ketino dalyvauti šis ministras.

„Išsiunčiau laišką Bernui, (Šveicarijos užsienio reikalų ministrui Didier) Burkhalteriui (Didjė Burkhalteriui), pareiškiau mūsų pageidavimą, kad būtų imtasi veiksmų, jog sekmadienį planuotas renginys Ciuriche neįvyktų“, – sakė naujienų agentūrai AFP Ciuricho kantono saugumo direktorato ryšių su visuomene atstovas Ursas Grobas.

Jis minėjo, kad kilo rūpesčių dėl saugumo, laukiama „didelių demonstracijų“ per M.Cavusoglu vizitą Ciuriche.

Praėjusią savaitę Vokietijoje buvo atšaukti keli mitingai, kuriuose Ankaros vyriausybės ministrai ketino raginti išeivius iš Turkijos balandžio 16 dieną vyksiančiame referendume pritarti siūlomiems politinės sistemos pakeitimams, kurie sustiprintų vykdomąją prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) galias.

Nors Berlynas tvirtino, kad savivaldybės tuos mitingus atšaukė dėl logistikos priežasčių, savaitgalį R.T.Erdoganas dar pakurstė įtampą, pareiškęs, jog sprendimas atšaukti mitingus prilygsta „nacių tvarkai“.

Ciuricho kantono laiške Bernui pabrėžiamas prieštaringas turkų ministrų vizitų vertinimas Vokietijoje.

„Atsižvelgus į itin kontroversiškas diskusijas apie turkų atstovų lankymąsi Vokietijoje, galima tikėtis masinių mitingų dar renginiui neprasidėjus“, – perspėjama laiške.

„Net sutelkus dideles policijos pajėgas, negalime garantuoti, kad renginys vyks taikiai“, – pažymima laiške bei pabrėžiamas nerimas dėl galinčio kilti pavojaus daugeliui institucijų Ciuricho mieste, jeigu vizitas įvyktų.

Šveicarijos užsienio reikalų ministerija patvirtino gavusi laišką iš Ciuricho kantono ir sakė agentūrai APF, kad Teisingumo ministerija paprašė kruopščiai išnagrinėti planuoto vizito saugumo užtikrinimo aplinkybes.

„Kitų veiksmų bus imtasi, gavus šio nagrinėjimo išvadas“, – nurodė ministerija elektroniniame laiške.

Anksčiau trečiadienį URM patvirtino esanti informuota Turkijos apie M.Cavusoglu planuojamą apsilankymą, bet „jokių susitikimų su Šveicarijos valdžia nenumatyta“.

Turkų ministras ketino susitikti su Šveicarijoje ir Austrijoje dirbančiais Turkijos atstovais, o vėliau dalyvauti turkų bendruomenės mitinge netoli Ciuricho oro uosto.

Nemanoma, kad pirmadienio vakarą įvykęs incidentas kaip nors susijęs su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), rašoma policijos išplatintame pranešime.

„Manome, kad rastas negyvas asmuo buvo šaudynių musulmonų maldos salėje Ciuriche kaltininkas“, – teigiama policijos pranešime ir priduriama, jog „nenustatyta, kad nusikaltėlis būtų turėjęs ryšių su IS“.

Lavonas buvo rastas policijai pradėjus šaulio paiešką netoli įvykio vietos.

Okultizmo užvaldytas žudikas

Vyras, pirmadienį šaudęs musulmonų maldos salėje Ciuriche ir pats nusižudė, buvo jau žinomas žudikas, kuris tikriausiai buvo susižavėjęs okultizmu, antradienį pranešė Šveicarijos policija.

Šaulys, kuris buvo policijai žinomas 24 metų Šveicarijos pilietis, kilęs iš Ganos, vos prieš dieną buvo peiliu subadęs šveicarą vienoje Ciuricho žaidimų aikštelėje, nurodė kantono policijos atstovė Christiane Lentjes Meili (Kristianė Lentjes Meili) žurnalistams.

„Mes nežinome jo motyvų“, – sakė ji ir pridūrė, kad šaulys, iš pažiūros, buvo labai susižavėjęs okultizmu.

„Jo namuose buvo rasta atitinkamų simbolių“, – pridūrė Ch.Lentjes Meili.

Anot tyrėjų, jokių požymių, siejančių šaulį su teroristais arba ultradešiniųjų judėjimais, nėra.

Pasak Ch.Lentjes Meili, vyras turėjo leidimą ginklui, kurį panaudojo per šaudynes. Kol kas nežinia, ar jis neturėjo psichikos sutrikimų.

Per išpuolį buvo sužeisti trys vyrai. Pasak Ch.Lentjes Meili, po operacijos visų trijų sužeistųjų būklė stabilizavosi.

Po išpuolio įtariamasis pabėgo iš mečetės. Vos prasidėjus paieškoms, už kelių šimtų metrų nuo šaudymo vietos upės pakrantėje po tiltu buvo aptiktas lavonas. Antradienį Ch.Lentjes Meili patvirtino, kad rastas kūnas yra užpuoliko, kuris, kaip manoma, nusižudė.

Tyrėjai mano, kad vyras gyveno vienas.

Jis dirbo vienoje parduotuvėje, bet praėjusį penktadienį darbą metė, nurodė policijos atstovė.

Policijos pareigūnai aptvėrė rajoną ir vėlai pirmadienį su žibintais bei dresuotais šunimis tikrino gatves ieškodami įtariamojo. Vos prasidėjus paieškoms už kelių šimtų metrų nuo šaudymo vietos upės pakrantėje po tiltu buvo aptiktas lavonas.

Šaulys sužeidė tris vyrus

Šveicarijos Ciuricho mieste į musulmonų maldos salę pirmadienį įsiveržė vyras, kuris pradėjo šaudyti ir sužeidė tris vyrus, pranešė policija.

Maždaug 17 val. 30 min. vietos (18 val. 30 min. Lietuvos) laiku nežinomas asmuo atėjo į Islamo centrą ir pradėjo šaudyti, rašoma Ciuricho policijos išplatintame pareiškime.

„Buvo sužeisti trys vyrai, 30, 35 ir 56 metų amžiaus; kai kurie – sunkiai. Įtariamasis pabėgo iš mečetės centrinės stoties link“, – nurodoma pareiškime.

Liudininkai sakė, kad šaudė maždaug 30 metų vyras tamsiais drabužiais ir su tamsia vilnone kepure.

Šveicarijos žiniasklaida pranešė, kad trys sužeisti žmonės buvo rasti gatvėje, kurioje yra minima maldos salė.

Incidento metu maldos salėje buvo maždaug tuzinas žmonių, pranešė naujienų agentūra ATS, remdamasi įvykio vietoje buvusiais liudininkais. Pranešime priduriama, kad maldos buvo suplanuotos 16 val. 45 min. (17 val. 45 min. Lietuvos laiku).

Ten buvę tikintieji yra daugiausia iš Šiaurės Afrikos, Somalio ir Eritrėjos, pranešė ATS.

Kelios Šveicarijos mečetės, tarp jų – viena netoli Ciuricho ir pagrindinė Ženevoje, pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidos pranešimuose buvo kaltinamos tuo, kad leidžia vykti savo tikinčiųjų, ypač – jaunesnio amžiaus, radikalizacijai ar ją skatina.

Šveicarijoje gyvena maždaug 8 mln. žmonių, tarp jų – maždaug 450 tūkst. musulmonų.

Kiek geriau sekėsi šuolių į aukštį sektoriuje rungtyniavusiai Airinei Palšytei, kuri įveikė kartelę, iškeltą į 190 cm aukštį, ir užėmė penktą vietą. Lietuvei, kaip ir prieš kelias dienas Paryžiuje, pirmi trys šuoliai 181, 186 ir 190 cm aukščiuose buvo sėkmingi, o kartelės, iškeltos į 193 cm aukštį, įveikti nepavyko.

Pergalę šioje rungtyje iškovojo ir anksčiau laiko „Deimantinės lygos“ nugalėtoja tapo olimpinė čempionė ispanė Ruth Beitia (196 cm), o antrą vietą Ciuriche pasidalijo amerikietė Inika McPerson ir švedė Sofie Soog (po 193 cm).

Disko metimo sektoriuje kovojusi Zinaida Sendriūtė kiekvienu metimu vėl gerino savo rezultatą (56,38 m – 56,59 m – 58,24 m), tačiau po trijų bandymų buvo septinta ir baigė varžybas, nes „Deimantinėje lygoje“ dar trys bandymai suteikiami tik keturiems atletams.

Nugalėjo pergalingai šiais metais rungtyniaujanti olimpinė čempionė kroatė Sandra Perkovič (68,44 m), aplenkusi prizininkėmis tapusias prancūzę Meliną Robert–Michon (63,91 m) ir kubietę Denią Caballero (62,80 m) bei užsitikrinusi „Deimantinės lygos“ nugalėtojos titulą.

Penktą kartą per savo savo futbolininko karjerą Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) geriausio 2015 metų planetos žaidėjo „Ballon d'Or“ („Auksinio kamuolio“) prizą pelnė Argentinos rinktinės ir „Barcelona“ (Ispanija) vienuolikės puolėjas Lionelis Messis.

Anksčiau argentiniečiui šiuose rinkimuose, kuriuose dalyvavo FIFA priklausančių 208 nacionalinių rinktinių treneriai, kapitonai bei žurnalistai, buvo pavykę triumfuoti 2009-2012 metais.

28-erių metų L. Messis aplenkė triskart (2008 ir 2013-2014 metais) šiuose rinkimuose triumfavusį portugalą Cristiano Ronaldo, rungtyniaujantį Madrido „Real“ (Ispanija) vienuolikėje bei komandos draugą brazilą Neymarą.

Rinkimuose L. Messis surinko 41 proc., o jo varžovai atitinkamai 28 bei 8 proc. balsų.

Geriausios metų futbolininke FIFA pripažino pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionės JAV rinktinės 33-ejų metų žaidėją Carli Lloyd, kuri praėjusių metų planetos taurės turnyro finale mače prieš japones (5:2) pelnė tris įvarčius.

JAV futbolininkės konkurentėmis FIFA rinkimuose buvo japonė Aya Miyama ir vokietė Celia Šašič.

Ispanas Luisas Enrique Martinezas („Barcelona“) tapo geriausiu praėjusių metų vyrų treneriu, su klubu laimėjęs UEFA Čempionų lygą, Ispanijos čempionatą bei iškovojęs šalies taurę.

Jis rinkimuose nukonkuravo argentinietį Jorgę Sampaolį (Čilės rinktinė) bei tautietį Pepą Guardiolą (Miuncheno "Bayern").

Moterų futbolo trenerės laurai atiteko JAV vienuolikę treniruojančiai Anglijoje gimusiai Jill Ellis, kuri aplenkė Marką Sampsoną (Anglija) bei Norio Sasak (Japonija).

2015 metų pasaulio futbolo rinktinę pagal FIFA-FIFPro versiją sudarė šie žaidėjai:

vartininkas – Manuelis Neueris (Vokietija; Miuncheno „Bayern“);

gynėjai – Dani Alvesas (Brazilija; „Barcelona“), Sergio Ramosas (Ispanija; Madrido „Real“), Thiago Silva (Braziliją; „Paris

Saint-Germain“) ir Marcelo (Brazilija; Madrido „Real“);

saugai – Paulas Pogba (Prancūzija; Turino „Juventus“), Luka Modričius (Kroatija; Madrido „Real“) bei Andresas Iniesta (Ispanija,

„Barcelona“);

puolėjai – Cristiano Ronaldo (Portugalija; Madrido „Real“), Lionelis Messis (Argentina; „Barcelona“) ir

Neymaras (Brazilija; „Barcelona“).