Motyvų žaismas

1976 m. gimusio modernaus japonų fotografo K. Chijiiwos kūryba Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Beveik visi parodai atrinkti darbai buvo sukurti Japonijoje, UNESCO saugomoje Jakušimos saloje, garsėjančioje savo senaisiais kedrais. Šiame išskirtiniame tolimosios šalies kampelyje fotomenininkas gyvena jau du dešimtmečius.

Parodos pavadinimo žodžiai „Jūra – Yura“ homonimai, tarsi mezga dialogą su M. K. Čiurlionio kūriniais – jų kurdamas savuosius darbus K. Chijiiwa sako nebuvo matęs. Fotografijos perteikia gamtos stiprybę ir jos kaitą rezonuodamos su lietuvių genijaus paveikslais. Savitas fotografo projektas sieja abiejų menininkų kūrybą, jų jautrumą aplinkai, įkvepia lankytojus tyrinėti jūros didybę.

Iš ciklo „Drebėjimas“. / Justinos Lasaukaitės nuotr.

K. Chijiiwos fotografijose akcentuojamos keturios stichijos – žemė, vanduo, oras ir ugnis. „Vanduo vaizduojamas visomis jo būsenomis – kaip skysta, kieta, dujinė materija; nenutrūkstama gyvybės tėkmė tampa jo kūrybos leitmotyvu. Nematerialiojo pasaulio vaizdavimas – rimtas iššūkis menininkui: oras, vėjas ir šviesa, tarpininkai tarp dangaus ir žemės, tarpplanetinės vibracijos; ugnikalnių garai ir purslų prisodrintas vėjas padeda fotografui suvokti elementų medžiagiškumą“, – sakoma parodos kuratorės anotacijoje.

Japonų menininkas siekia atkreipti dėmesį į gamtos jėgą ir jos svarbą. Pavadinimas „Jūra – Yura“, skamba žaismingai, tačiau šių žodžių prasmės skirtingos. Japoniškas žodis „Yura“ reiškia drebėjimą ir virpėjimą.

Anot K. Chijiiwos, jo fotografijų tema – gamtos ir žmogaus sąveika. Jose atsispindi gamtos energija, stiprybė ir jos transformacija, kartu išryškėja žmogaus jautrumas, gebėjimas suvokti ir išreikšti tai, kas svarbu. Japonų fotomenininkas siekia skatinti mus atkreipti dėmesį į gamtos grožį, jos subtilumą, jai atsiverti, nes iš jos galime semtis įkvėpimo ir ramybės.

Subtilu: su pagarba fiksuodamas aplinką K. Chijiiwa perteikia gamtos milžinišką jėga ir trapumą, šaltį ir jautrumą. / K. Chiiwos nuotr.

Atrastos paralelės

Parodos kuratorė Yolita René-Šegždaitė įžvelgia sąsajų ir panašumų tarp K. Chijiiwos darbų ir M. K. Čiurlionio simbolikos ir temų. Ji prisipažino mėgstanti ieškoti skirtingų epochų atgarsių skirtingoms išraiškos formoms – literatūrai, vaizduojamajam menui, muzikai – atstovaujančių menininkų darbuose.

Atradusi K. Chijiiwos fotografijas, sako iškart pagalvojusi apie M. K. Čiurlionio darbus. Japonų menininkas fiksuoja laikinumą, kintamumą – tai, ko ieškojo ir lietuvių simbolistas. Nors skiriasi menininkų laikmečiai ir technika, vienodai jautrus jų žvilgsnis perteikia akimirkos virpesį.

Šis dviejų kūrėjų dialogas atvėrė naujų perspektyvų ir M. K. Čiurlionio kūrybos interpretacijai.

M. K. Čiurlionis savo darbuose reprezentuoja daug saulės – Saulės deivė Aušrinė, kuri yra moteriškosios giminės ir japonų, ir lietuvių kultūroje. Darbuose pabrėžiama baltiškoji ir krikščioniškoji kultūra, jų tradicijos – čia kuratorė taip pat randa panašumų su japonų autoriumi.

Augalai, medžiai, upės – visa tai japonų tradicijoje yra apdovanota aukštesne dvasia, tad primena mūsų tradicinės kultūros pagoniškuosius elementus. Ši paroda tampa tiltu tarp skirtingų kultūrų ir menininkų išraiškų, kuriomis siekiama išreikšti gamtos grožį ir jos svarbą.

Justinos Lasaukaitės nuotr.

Pamatyti tylą

Fotografas džiaugėsi galimybe pasidalyti savo nuotraukomis su Lietuvos žmonėmis. Jis reiškė viltį, kiekvienas jo darbus pamatęs žmogus pajaus ramybę, galbūt atras kažką savito.

„Mes gyvename pasaulyje, kuriame be galo daug informacijos. Mano nuotraukos tylios, jose mažai informacijos, tačiau jos perteikia vidinį jausmą, nuramina ir leidžia pabėgti nuo kasdienybės“, – kalbėjo K. Chijiiwa.

Dirbdamas menininkas naudojo dvigubos ekspozicijos techniką „Rolleiflex“ fotoaparatu. Tai jam leido perteikti pojūčius, patirtus fotografuojant bangas, stiprų vėją, kuris, regis, plėšia nuo žemės, tačiau sykiu ir atpalaiduoja kūną. Tik šia technika galima perteikti vaizdo virpesį.

Paroda išskirtinė ne tik dėl turinio, bet ir dėl organizacinių subtilumų. Ją ruošė trijų šalių atstovai: autorius iš Japonijos, kuratorė iš Prancūzijos ir Lietuvos muziejus.

„Negalėjome apžiūrėti salių ir pasiruošti parodai, viskas vyko per atstumą. Kilo nedidelių iššūkių koordinuojant šį projektą – teko padaryti naują fotografijos atspaudą, kadangi keliaujant darbams iš Japonijos vienas iš jų pasimetė. Tačiau visas problemas išprendėme“, – kalbėjo Y. René-Šegždaitė.

Kas? K. Chijiiwos (Japonija) fotografijų paroda „Jūra – Yura“.

Kur? Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kada? veikia iki rugsėjo 3 d.

Parodos atidarymo vakarą taip pat vyks dr. Nijolės Tumėnienės parengto katalogo „Petras Kalpokas. Tapyba ir aplinka“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorė ir aktyviai į šios parodos M. K. Čiurlionio namuose rengimą įsitraukusi dr. N. Tumėnienė, parodos koordinatorė Milda Pleitaitė bei muzikuos pianistai Joris Sodeika ir Rokas Zubovas.

Petras Kalpokas buvo tik penkeriais metais jaunesnis M. K. Čiurlionio amžininkas. Abu menininkai mokytis dailės pradėjo beveik tuo pačiu metu, ant XIX–XX amžiaus slenksčio: P. Kalpokas mokėsi tapybos Odesoje (1898–1900 m.), Mintaujoje ir Miunchene (1904–1909 m.), o M. K. Čiurlionio posūkis link dailės prasidėjo Leipcige ir Varšuvoje (1904–1906 m.), po to, kai jis jau buvo įgijęs muzikinį išsilavinimą. P. Kalpokas buvo Miuncheno „Secessiono“ narys ir dalyvavo solidžiose vokiečių dailininkų „Kunstvereino“ parodose, o M. K. Čiurlionis eksponavo savo darbus analogiškos meninės krypties susivienijimo „Meno pasaulis“ parodose Sankt Peterburge. Abu dailininkai, gyvendami užsienyje, dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose Vilniuje (1907–1911 m.).

Abiejų šių dailininkų brendimo metas – simbolizmo ir modernizmo sandūros epocha. Tai naujų dvasinių vertybių ieškojimo laikmetis: susidomėjus ezoterinėmis ir okultinėmis kryptimis, ypač teosofija, meno psichologija ir filosofija, Rytų civilizacijų religijomis, mitais, Vakarų kultūroje gimė vertybių sistemų pokyčiai bei naujų meninės raiškos formų paieškos. Plito simbolizmas ir vyko spartus meno modernėjimo procesas link abstrakcionizmo jau pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje. P. Kalpoko ir M. K. Čiurlionio kūryba išsiskyrė tuo, kad bendrame Europos meno raidos kontekste jie buvo susiję su tautiniu sąjūdžiu ir atspindėjo lietuvių liaudies meno dvasią.

Naujomis mąstymo idėjomis M. K. Čiurlionis susidomėjo Varšuvos meno mokykloje, kur jį veikė ne vien simbolistinė lenkų teosofinio judėjimo lyderio K. Stabrausko kūryba ir A. Böcklino tapyba (ypač paveikslas „Mirusiųjų sala“, kurio žinomos net penkios versijos), bet ir dalyvavimas Wolmanų šeimos „žemuogių arbatėlių“ ritualuose, kur filosofinėms ir meno diskusijoms vadovavo Wilhelmo Wundto mokinys ir sekėjas Adomas Mahrburgas. Iš čia kilo pagrindinė M. K. Čurlionio kūrybos nuostata: tikrasis „idėjų menas“ neturėtų mėgdžioti ir atkurti gamtos, bet atspindėtų visuotinių idėjų esmę.

P. Kalpoko meninėms pažiūroms stiprų poveikį padarė Monte Veritos Asconoje aplinka ir dvasinė atmosfera, prasidėjusi nuo maišto prieš industrinį pasaulį ir išsiliejusi į pasaulio paslaptingumo ieškojimus, kuriems impulsą suteikė modernios teosofijos įkūrėja J. Blavatskaja. Ten gyveno ir lankėsi įvairių sričių utopistai ir reformatoriai: K. G. Jungas, H. Hesse, R. M. Rilke, I. Duncan, P. Klee, R. Steiner, Rusijos anarchistai bei kiti. Ten rytais kolonijos įkūrėjo žmona pianistė Ida Hofman skambindavo R. Vagnerį, kurio muzikos paveiktas P. Kalpokas sukūrė jo populiariausią portretą, iš kurio iki dabar spausdinamos atvirutės, audio plokštelių viršeliai – pirmąkart – minint kompozitoriaus jubiliejų.

P. Kalpoką ir M. K. Čiurlionį siejo artimi, tai epochai būdingi bręstantys nauji dvasiniai interesai, kurie buvo susiję su to meto platesniu kultūros plėtros ir gilesniu kūrybos problemų suvokimu.

Vingio parko estrada pavadinta Dainų šventės vardu, o  šalia esanti aikštė – Sąjūdžio.

„Jau seniai reikėjo susigrąžinti M. K. Čiurlionį į Vilnių. Sostinėje kūrėjo atminimas tikrai nepakankamai įamžintas“, – pranešime teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vingio parko takams suteikti M. K. Čiurlionio paveikslų pavadinimai: „Vasaros sonata“, „Žalčio sonata“, „Karalių pasaka“, „Drugiai“, „Ramybė“, „Naktis“, „Rytmetis“, „Bičiulystė“, „Tiesa“, „Tiltai“, „Amžinybė“, „Mintis“, „Tyla“, „Aukuras“, „Raigardas“, „Miško ošimas“, „Vakaras“.

Norint pabrėžti, kad takams skirti kūrinių pavadinimai, jie rašomi su kabutėmis.

Pavadinimai pasirinkti tų paveikslų, kurie, anot Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos, labiausiai reprezentuoja M. K. Čiurlionį. Atrinkti pavadinimus padėjo M. K. Čiurlionio proanūkis pianistas Rokas Zubovas. Buvo atsižvelgta ir į takų vietą, jungtis bei aplinką.

Prie takų bus įrengtos informacinės lentelės su QR kodais. Juos nuskenavus bus galima sužinoti daugiau apie M. K. Čiurlionio kūrybą.

Naujamiesčio pusėje M. K. Čiurlionio gatvė susijungs su Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu pavadintu skveru.

„Tai labai simboliška. M. K. Čiurlionis be savo mylimos žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės nebūtų tuo, kuo tapo“, – teigė istorikas Norbertas Černiauskas.

Vingio parke esančiam estrados pastatui suteiktas Dainų šventės pavadinimas, nes ji 1960 metais ir buvo pastatyta šiam renginiui.

Daugiau nei 100 metų Lietuvoje gyvuojanti Dainų šventės tradicija yra įtraukta į UNESCO paveldą.

Šalia jo esanti viena iš didžiausių aikščių nuo šiol vadinsis Sąjūdžio vardu, nes 1988 metais čia įvyko istorinis Sąjūdžio mitingas, padėjęs pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.

Moterų dueto vakaras sudėliotas iš Lietuvos kūrėjų Z. Bružaitės, G. Savinienės, M. Petrausko, G. Kuprevičiaus dainų, taip pat iš kitų šalių kūrinių. 

Dainininkės keliu pradėjusi eiti su mergaičių choru „Liepaitės“, A. Lukaitė jį tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. A. Janutas). Vėliau solistės ir aktorės talentą parodė TV šou „Muzikinė kaukė“: meistriškai imitavo populiarią 20 a. Lietuvos estrados atlikėją D. Neimontaitę, po kito pasirodymo įkvėpė atsisukti susižavėjusią aktorę ir dainininkę Ingą Jankauskaitę. Dievulio dosniai įvairiais talentais apdovanotą Austėją galėjote įsidėmėti ir kituose populiariuose televizijos projektuose: „Šok su žvaigžde“, „Lietuvos balsas“ ir kituose, taip pat televizijos serialuose. Tokia eklektiška menine veikla pasižyminti Austėjos dienotvarkė nėra naujiena nei Lietuvos, nei pasaulio kultūroje: M.K. Čiurlionis rašė muziką ir poeziją, tapė; Leonardo Da Vinci buvo tapytojas, inžinierius, skulptorius ir architektas. 

Soprano partijas atliekanti solistė dainavo Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos publikai. Kartu su pianiste Gražina Zalatoriene artistė rengia edukacines programas apie klasikinę muziką.

Įspūdinga iškilaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus paroda „M.K.Čiurlionis: supantys pasauliai“ rengiama Londone esančioje Dalvičo paveikslų galerijoje. Galerijoje pirmą kartą eksponuojama daugiau nei 100 menininko kūrinių, sukurtų per jo trumpą, tačiau išskirtinai kūrybingą gyvenimo kelią.

Chronologine tvarka eksponuojami parodos „M.K.Čiurlionis: supantys pasauliai“ kūriniai atskleidžia, kaip, pasitelkdamas kompozicijos ir kolorito dermę, menininkas sukūrė tarp mitologijos ir realybės laviruojančius kūrinius. Paroda akcentuoja platų M.K.Čiurlionio minčių spektrą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žmonijos ir visatos santykiui, apžvelgiamos temos ir motyvai, priartinę jo kūrybą prie simbolizmo Europos mene. Tokius šedevrus, kaip „Pasaulio sutvėrimas“ (1905 / 1906), „Zodiako ženklai“ (1906 / 1907) ir „Rex“ (1909), pristatanti paroda išryškina M.K.Čiurlionį kaip išskirtinę figūrą Europos meno istorijoje, kurioje nežemiški, kartais fantastiški menininko kūriniai laikomi abstraktaus meno pirmtakais.

Parodoje M.K.Čiurlionio paveikslai pristatomi ciklais: taip norima parodyti, kaip, laikui bėgant, keitėsi kūrybiniai sumanymai. Trylikos paveikslų ciklas „Pasaulio sutvėrimas“ (1905 / 1906) išryškina jo vizijas, o aštuonių paveikslų ciklas „Žiema“ (1907) atskleis dailininko priartėjimą prie abstrakcijos.

Parodos centrinėje dalyje rodomi trys iš septynių „Sonatos“ ciklų, tarp jų ir trijų dalių „Jūros sonata“ (1908). Šio ciklo kūriniai „Andante“, „Allegro“ ir „Finale“ yra skirtingos muzikinės sonatos dalys, tačiau jungiamos bendro jūros įvaizdžio. Šiuose kūriniuose akivaizdi savita muzikos ir tapybos principų sintezė.

Ekspoziciją vainikuoja vienas vėlyviausių ir žinomiausių M.K.Čiurlionio kūrinių „Rex” (1909), kuriame jis įkūnijo savo viziją apie sudėtingą tarpusavyje susijusį žemiškojo ir dangiškojo pasaulių santykį. Didžiausias parodos kūrinys jungia menininko kūryboje nuolat pasikartojančius mitologijos, folkloro ir mistinio pasaulio elementus.

M.K.Čiurlionio muzikiniai kūriniai pristatomi įspūdingoje audioaplinkoje Dalvičo paveikslų galerijos mauzoliejuje, kur lankytojai turės puikią progą pajusti menininko kūrybos esmę.

Galerija, kuriai patikėti neįkainojami Lietuvos kultūros fondo eksponatai, taip pat išskirtinė. Įkurta dar 1811 m., ji buvo pirmoji pasaulyje specialiai parodoms ir ekspozicijoms pastatyta meno galerija. Sero Johno Soane'o novatoriškos architektūros pastate saugoma ir eksponuojama išskirtinė senųjų meistrų paveikslų kolekcija. Nepriklausoma, nuolatinio finansavimo negaunanti galerija įgyvendina jos įkūrėjų tikslą kuo plačiau pristatyti meno kūrinius visuomenei, vykdant kūrybines programas įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių.

„Parodą lydi itin kokybiška ir išradinga edukacinė programa, o šiuo metu britų spaudoje pasirodančios parodos recenzijos nubrėžia netikėtų paralelių tarp Čiurlionio ir Tolkieno ar kompiuterinių žaidimų pasaulių“, – pranešime cituojama parodoje viešėjusi kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.

Lietuvių dailininko ir kompozitoriaus paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ bus eksponuojama pirmojoje pasaulyje specialiai parodoms ir ekspozicijoms pastatytoje Dulwicho paveikslų galerijoje. Ją pamatyti bus galima pusę metų.

Parodoje bus pristatoma daugiau nei 100 menininko kūrinių, tarp jų „Pasaulio sutvėrimas“, „Zodiako ženklai“, „Rex“. Čiurlionio paveikslai bus eksponuojami ciklais.

Parodos centrinėje dalyje bus rodomi trys iš septynių Čiurlionio „Sonatos“ ciklų, tarp jų ir trijų dalių „Jūros sonata“.

Ministerijos teigimu, per vizitą Londone D. Urbanavičienė bendradarbiavimo ir partneryčių kultūros srityje klausimus aptarė susitikimuose su Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalio vadovu Grahamu McKenzie (Grahamu Makenziu), Britų tarybos direktoriaus pavaduotoja menams Cortina Butler (Kortina Butler), Anglijos menų tarybos tarptautinių programų vadovu Nicku McDowellu (Niku Makdovelu), „Scotland House“ Londone vadovu Johnu Websteriu (Džonu Vebsteriu).

Šio ciklo metu M. K. Čiurlionio namuose nuolat labai gausiai susirinkusią publiką savo meistriškumu ir M. K. Čiurlionio muzikos interpretacijomis žavėjo vienas geriausių jaunosios kartos pianistų Dmitry Mayboroda, Latvijos „Grammy“ – didžiuoju muzikos apdovanojimu – apdovanotas pianistas Juris Žvikovs, tarptautinį pripažinimą pelnęs atlikėjas ir aistringas fortepijono pedagogas iš Sirijos Ayham Hammour. Taip pat vyko įspūdingos koncertinės programos „Kvartetas laiko pabaigai“ (Olivier Messiaen) premjera, kurią atliko tarptautinį pripažinimą pelnę scenos profesionalai: R. Vosyliūtė (smuikas), G. Dirvanauskaitė (violončelė), V. Giedraitis (klarnetas) ir J. Šervenikus (fortepijonas), o dėl klausytojų gausos net į Rotušės salę buvo perkeltas pianisto Roko Zubovo koncertas, skirtas M. K. Čiurlionio ir F. Chopino kūrybai.

Baigiant vasaros koncertų ciklą, bendromis M. K. Čiurlionio namų ir Prancūzų Instituto Lietuvoje pastangomis rugpjūčio 30 d. 19 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų renesansinė salė taps unikalaus koncerto vieta. Pažymint Prancūzijos genijaus Claude‘o Debussy (1862–1918) 160-ąsias gimimo metines, čia, atliekami fortepijonu keturiomis rankomis, skambės du monumentalūs, laikmečio ir tematikos suvienyti simfoniniai opusai. Claude‘o Debussy kūrinys „Trys simfoniniai eskizai La mer“, sukurtas 1903–1905 metais, jau prieš pirmąjį pasaulinį karą užkariavo abi Atlanto puses ir iki šiol yra laikomas vienu svarbiausiu dvidešimtojo amžiaus pradžios simfoniniu kūriniu, nužymėjusiu simfoninės muzikos vystymąsi, kai tuo tarpu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio reikšmingiausias muzikinis kūrinys simfoninė poema „Jūra“, sukurta 1903–1907 metais, iki šiol yra beveik nežinoma tarptautiniam klausytojui.

Kaip prisipažįsta koncertinės programos sudarytojai ir atlikėjai, pianistai Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas, šis labai skirtingas dviejų kūrinių likimas tapo vienu iš svarbių programos sudarymo atspirties taškų: „Todėl mes sukūrėme programą, kurioje grosime Debussy „La mer“ ir Čiurlionio „Jūrą“, kad šie du kūriniai, susiformavę dviejų genijų vizijoje tais pačiais metais, praėjus beveik šimtui dvidešimčiai metų, pagaliau simboliškai susitiktų vieno vakaro metu. Tikime, kad klausytojams bus neeilinė patirtis išklausyti dvi monumentalias „Jūras“, turinčias labai daug bendro – juk ir Debussy, ir Čiurlionis buvo ypatingai jautrūs spalvos ir garso santykiui, giliai išgyveno gamtos stichiją. O dar viena intriga yra tai, kad šie kūriniai labai įdomiai atskleidžia, kaip tą pačią didingąją gamtos stichiją – jūrą – garsais perteikia du tuo pat metu gyvenę muzikos gigantai – impresionistas ir simbolistas.“

Šiais laikais, kada kelionės tapo tokia kasdienybe, vasaromis daugelis aplanko pačias įvairiausias jūras. Claude Debussy įkvėpė vasaros vaikystėje leistos prie Viduržemio jūros, Čiurlioniui įkvėpimo šaltiniu buvo Baltijos jūra. Po visų kelionių, vasaros pabaigai Čiurlionio namai ir Prancūzijos kultūros institutas Lietuvoje kviečia dar kartą išgirsti subtilų ir dramatišką jūrų dvelksmą programoje „Skambančios spalvų jūros. Debussy ir Čiurlionis“, kurią antradienį, rugpjūčio 30 dieną 19 valandą Valdovų rūmuose (Katedros a. 4, Vilnius) atliks fortepijoninis duetas, šiemet pažymintis savo kūrybinės veiklos dvidešimt penkmetį, S. Deveikytė-Zubovienė ir R. Zubovas.

Režisierės Kristinos Buožytės ir animacijos kūrėjo, prodiuserio Vitalijaus Žuko sukurtas filmas skirtas dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio kūrybai įprasminti. Pasitelkus virtualią realybę, skambant paties M.K.Čiurlionio ir Mindaugo Urbaičio muzikai, galima patyrinėti 60 menininko paveikslų, pasinerti į juos jungiančią metafizinę kelionę.

Filmas „Angelų takais“ atveria duris į menininko kurtą magišką pasaulį: visą M.K.Čiurlionio kūrybą ir jo kūrinių personažus sujungiantis siužetas leidžia iš arčiau susipažinti su paveikslų veikėjais ir jų aplinka. Virtualios realybės filmo siužetas veda žiūrovus per keturias skirtingas vietas, sukuriančias skirtingas patirtis.

„Kiekvienas M.K.Čiurlionio paveikslas yra kaip langas į kitą pasaulį, virtuali realybė leidžia pereiti to pasaulio ribas ir patekti į vidų. Tai mes norėjome perteikti kiek įmanoma aiškiau, paprasčiau ir paveikiau“, – sakė režisierė K.Buožytė.

Iki šiol filmas buvo pasiekiamas tik Vilniaus, Kauno ir Druskininkų gyventojams ir svečiams – jį galima išvysti didžiausioje Baltijos šalyse virtualios realybės pramogų erdvėje „VR SPOT“. Nuo birželio 8-osios paklajoti „Angelų takais“ ir pasinerti į M.K.Čiurlionio kūrybos gelmes bus galima ir Klaipėdoje – Kultūros fabrike.

Pačią pirmąją starto Klaipėdoje dieną – birželio 8-ąją nuo 12 val. iki 16.30 val. Kultūros fabrike klaipėdiečiai kviečiami į atidarymo šventę, kurioje turės galimybę VR filmo seanse dalyvauti nemokamai ir įsigyti bilietus perpus pigiau.

Ši simfoninė poema yra pirmasis lietuvio kompozitoriaus simfoninis kūrinys, kurio atlikimo, deja, jis pats taip neišgirdo. Toks gyvas poemos „Miške“ atlikimas miško aplinkoje bus pirmas kartas Lietuvoje, Europoje, pasaulyje, pažymi pranešime M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas.

Šį M. K. Čiurlionio kūrinį Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke (Mūšios miškas, Kadrėnų kaimas, Vidiškių seniūnija, Ukmergės rajonas), diriguojant Modestui Pitrėnui, atliks Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata solaris“ (vadovas Vilhelmas Čepinskis).

Simfoninės poemos „Miške“ atlikimu Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke norima pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo gynėjus, nemažai laiko praleidusius Lietuvos miškuose, nes slapstydamiesi nuo persekiojimo, represijų ir „raudonojo maro“, kovojo ginklu ir atidavė savo brangiausią turtą – gyvybę. Taip pat dvasia nepalūžusius ir KGB represijas patyrusius: arkivyskupą Julijoną Steponavičių, vyskupą Vincentą Borisevičių, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos krikštatėvį kardinolą Vincentą Sladkevičių, LKB Kronikos steigėją ir redaktorių kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ. Koncertu bus pagerbtas ir didis Lietuvos menininkas, kompozitorius, dailininkas, tautos genijus M. K. Čiurlionis.

1993 m. parkas pradėtas kurti monsinjoro Alfonso Svarinsko iniciatyva. Per 1993–2003 m. laikotarpį jame pastatyti Kryžiaus keliai su keturiolika ornamentuotų ąžuolinių kryžių, skirtų kiekvienam Didžiosios Kovos apygardos partizanų batalionui, apygardos vadams. Be Laisvės kovų įamžinimo ženklų, visoje parko teritorijoje monsinjoro A. Svarinsko sumanymu taip pat pastatyti kiti kryžiai: „Lietuvos prisikėlimui“, „Visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę“, popiežiui Jonui Pauliui II ir kt.

2018 m., įgyvendinant monsinjoro svajonę, visuomeninės iniciatyvos dėka Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke buvo iškilmingai atidengtas memorialas septyniolikai žuvusių pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940 m.) ministrų atminimui įamžinti.

Koncertą organizuoja M. K. Čiurlio kultūros ir paveldo fondas, Ukmergės rajono savivaldybė, Šiaulių miesto koncertinė įstaiga „Saulė“, Visuomeninių iniciatyvų paramos fondas ir Asociacija Krikščionių sąjungos jaunuomenė. Koncerto globėjas – kardinolas S. Tamkevičius SJ.