Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, A. Bilotaitė susitiks su Šakių rajono meru Raimondu Januševičiumi, vietos teisėsaugos institucijų vadovais. Su jais ministrė aptars viešojo saugumo situaciją rajone, taip pat civilinės saugos ir gyventojų pasirengimo galimoms ekstremaliosioms situacijos klausimus.

Vakare ji dalyvaus diskusijoje-susitikime su gyventojais, kur bus pristatytas naujausias visuomenės nuomonės tyrimas apie saugumo situaciją Marijampolės apskrityje, apžvelgta kriminologinė situacija Šakiuose, civilinės saugos parengtis. 

Ministerijos ir Policijos departamento iniciatyva pernai rudenį bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdyta apklausa rodo, kad 45 proc. Marijampolės apskrities gyventojų žinotų kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų atveju. Visoje Lietuvoje taip manančių buvo 52 procentai.

Tai yra vienas prasčiausių vertinimų lyginant su kitomis apskritimis.

Tik 26 proc. Marijampolės apskrities gyventojų žinotų kaip elgtis Astravo AE avarijos atveju, 36 proc. – karo pavojaus atveju, o 46 proc. – potvynio atveju.

Palyginus su visos Lietuvos gyventojais, šios apskrities gyventojai daug prasčiau pasiruošę apsisaugoti nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių: vos dešimtadalis turi pasirengę veiksmų planą, 15 proc. – turi namuose gesintuvą, penktadalis – žino kur yra artimiausia priedanga.

Skelbiama, kad per artimiausius trejus metus Lietuvoje planuojama surengti 57 valstybės lygio stalo, funkcines ir kompleksines pratybas, skirtas atremti galimus išpuolius, hibridines ir karines grėsmes, suvaldyti kitus plataus masto incidentus bei jų metu užtikrinti visuomenės saugumą.

Suplanuotame trijų metų didelio intensyvumo valstybės lygio pratybų cikle dalyvaus ne tik šalies ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, bet bus pakviesti dalyvauti ir nevyriausybinių, tarptautinių humanitarinių organizacijų atstovai, ūkio subjektai, šalies gyventojai.

„Gyvename įtemptoje geopolitinėje aplinkoje. Atsakingos institucijos turi būti tinkamai pasiruošusios užtikrinti valstybės saugumą įvairių grėsmių atvejais – nutikus teroristiniams išpuoliams prieš strateginius objektus, bandymams neteisėtai kirsti valstybės sieną, taip pat karinės agresijos atveju. Nuo šiol į visų civilinės saugos pratybų scenarijus įtraukiamas hibridinių grėsmių elementas, daug dėmesio bus skiriama gyventojų evakavimo pasirengimui esant įvairiems scenarijams“, – sako vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės A. Bilotaitės, institucijos ir tarnybos, siekdamos efektyviai atremti grėsmes ir suvaldyti galimas atakas, turi įsitikinti, kad nustatyti algoritmai ir priemonės praktikoje veiks sklandžiai.

Dar šiemet suplanuotų pratybų metu bus tikrinami civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje.

Taip pat šiais metais Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) tikrins civilinės saugos pajėgų atsparumą ir veiksmus, įvykus teroristiniams išpuoliams prieš valstybės kritinę infrastruktūrą, kurių metu bus imituojami elektros ir kuro tiekimo bei elektroninių ryšių sistemų sutrikimai. Kitų planuojamų pratybų metu NKVC vertins institucijų veiksmus pagal masinio gyventojų judėjimo per Lietuvos teritoriją iš Latvijos ir Estijos scenarijų.

Lietuvos policija planuoja rengti pratybas ir peržiūrėti veikimo algoritmus galimų teroristinių išpuolių viešosiose vietose atvejais, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – galimo masinio užsieniečių antplūdžio metu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tikrins, kaip vyktų Vilniaus miesto ir kitų pasienyje su Baltarusijos Respublika esančių savivaldybių gyventojų evakuacija, kilus karinei grėsmei iš Baltarusijos teritorijos pusės.

Taip pat bus peržiūrimi ir atsakingų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų veiksmai esant dideliam sužeistųjų skaičiui.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavesta įvertinti, kaip veiktų reagavimo algoritmai galimos hibridinės atakos švietimo įstaigose metu.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos peržiūrės reagavimo veiksmus ir rengs funkcines pratybas, susijusius su kibernetine ataka, nukreipta prieš valstybės informacinių išteklių valdytojų bei ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą.

Pagal patvirtintą pratybų planą numatoma kasmet peržiūrėti civilinės saugos sistemos veiksmus bei sąveiką galimų išpuolių prieš energetikos ir geležinkelio transporto sričių kritinę infrastruktūrą.

Siekiant efektyviai suvaldyti galimas nelaimes šalies viduje bus peržiūrimi ir atsakingų institucijų veiksmai likviduojant didelio masto gaisrus, kurių metu gali išsiskirti didelė cheminė tarša ar yra didelių sprogimų pavojus.

„Raudonasis Kryžius – mūsų partneris ne vienerius metus, tad visada jautėme ir turėjome paramą teikiant pagalbą gyventojams nelaimių metu. Pasikeitus saugumo situacijai regione, nuo šiol mus jungs ir kitas bendras tikslas – suteikti šalies gyventojams būtinų žinių, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų, karo metu“, – sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Sutartį pasirašė viceministras, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Sauliaus Greičius ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos generalinė sekretorė Kristina Meidė. Ja siekiama stiprinti visuomenės švietimą civilinės saugos srityje, suteikti gyventojams daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms, gerinti savisaugos kultūrą.

Bendradarbiaujant civilinės saugos srityje bus apmokomi Raudojo Kryžiaus draugijos savanoriai, kurie vėliau visų Lietuvos savivaldybių gyventojams tiesiogiai teiks aktualią informaciją, kaip elgtis išgirdus perspėjimo sireną, kaip pasiruošti galimoms karinėms grėsmėms ar ištikus kitoms galimoms gamtinio, techninio pobūdžio nelaimėms.

Anot ministerijos, savanoriai bus įtraukiami į pratybas, padės parengties pareigūnams vietoje, bendradarbiaus vykdant įvairias civilinės saugos projektines veiklas. Taip pat bendromis pastangomis bus didinamas svetainės lt72.lt bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus humanitarinio pagalbos numerio 111 žinomumas.

„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus šūkis – „Įkvėpti pirmi padėti krizėje“, juo vadovaujamės jau 105 metus. Viena iš strateginių krypčių – būti valstybės pagalbininku ir padėti mūsų šalies institucijoms ne tik ištikus didelei krizei ar nelaimei, bet ir kasdienėse veiklose surėmus pečius stiprinti visuomenę, šviesti, edukuoti bei mokytis patiems, kad užkirstume kelią galimoms nelaimėms, o prireikus – būtume pasirengę tinkamai reaguoti“, – sako Raudonojo Kryžiaus vadovė K. Meidė.

Anot jos, bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija, visomis visuomenės saugumą užtikrinančiomis šios ministerijos institucijomis yra labai svarbus ir rengiantis nelaimėms, ir reaguojant į jas, stiprinant savanorių, darbuotojų kompetencijas,  padedant institucijoms pasiekti žmones.

Raudonojo Kryžiaus darbuotojai ir savanoriai kasdien talkino Vidaus reikalų ministerijos įstaigoms valdant neteisėtos migracijos krizę, registracijos centruose priimant nuo karo bėgusius ukrainiečius. Šių metų pradžioje, po tragiško gaisro Vilniaus Viršuliškių daugiabutyje, ėmėsi telkti pagalbą nukentėjusiems ir be namų likusiems gyventojams, aktyviai įsitraukė vykdant dingusios mergaitės paiešką Kaune, padėjo kitų krizinių situacijų metu.

Kaip skelbia ministerija, didinant visuomenės atsparumą grėsmėms ir gyventojų informuotumą jau vyksta aktyvus Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas su nevyriausybiniu sektoriumi: vietos bendruomenėmis, Katalikų bažnyčia, žmonių su negalia organizacijomis, rengiami mokymai ir civilinės saugos pamokos mokyklose.

Prieš metus Vidaus reikalų ministerija inicijavo plataus masto informacinę kampaniją „Esame komanda – turime planą“, kuri pasiekė daugiau nei 2 mln. šalies gyventojų, ekstremaliosioms situacijoms pasiruošti skirtos interneto svetainės lt72.lt lankomumas išaugo trigubai.

Tilptų 18 proc. gyventojų

Nuo karo Ukrainoje pradžios, pasaulį sukrėtusios 2022-ųjų vasario 24-ąją, Lietuvos miestuose imta ieškoti statinių, kuriuose būtų galima įrengti slėptuves.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjo Žyginto Viršilo, šiuo metu uostamiestyje yra 79 priedangos.

Tačiau kuriose galėtų slėptis 18 proc. gyventojų – apie 28 237 klaipėdiečiai.

„Šis skaičius yra kintantis, kadangi Klaipėdos savivaldybė nuolat ieško naujų vietų priedangoms mieste įrengti. Išvykstant į priedangą svarbu nepamiršti su savimi pasiimti išvykimo krepšio su būtiniausiais daiktais ir maisto atsargomis“, – teigė specialistas.

Pažymima, kad priedangos skirtos trumpalaikei gyventojų apsaugai (iki kelių valandų), todėl jose nenumatytas nei maitinimas, nei kitos paslaugos.

Manoma, kad jos apsaugotų nuo netiesioginio apšaudymo, atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.

Dar yra kolektyvinės saugos statiniai, tokių uostamiestyje šiuo metu yra 32, jie skirti slėptis kelioms dienoms.

Juose jau būtų suteiktos būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.

Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas priminė, kad žmonės ir patys gali įsirengti priedangas.

„Civilinės saugos specialistai yra parengę rekomendacijas, kaip gyventojai savo namų rūsyje galėtų įsirengti asmeninę priedangą. Svarbu, kad Lietuvos gyventojai ir patys pasirengtų ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms – sukauptų maisto ir kitų būtinų atsargų bent trims paroms“, – nurodė M. Bajarūnas.

Pažymėti: šiuo metu Klaipėdoje yra 79 priedangos ir 32 kolektyvinės saugos statiniai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pranešimai – į telefonus

„Civilinės saugos specialistai, vykdydami švietimą civilinės saugos klausimais, savivaldybės gyventojams, ūkio subjektams, ugdymo įstaigoms ir vietos bendruomenėms organizuoja seminarus ir skaito paskaitas apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, evakuaciją, išvykimo krepšio susiruošimą, kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, patekimą į juos, jų parengimą ir žymėjimą“, – teigė Ž. Viršilas.

Anot jo, jeigu būtų pradėta vykdyti gyventojų evakuacija, visą informaciją planuojama teikti per radiją ir televiziją.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos vadinamojo korinio transliavimo technologija, siunčiant trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, kuris šiuo metu atnaujinamas, yra numatyti tiek gyventojų surinkimo punktai, tiek evakavimosi maršrutai.

Planai nėra vieši

„Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami). Krašto apsaugos ministerija drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu, siekdami sustiprinti Lietuvos gyventojų žinias ir kurti išorės grėsmėms atsparią visuomenę, spalio 9 d. pristatė informacinę-edukacinę platformą „Mobilizacijos mokykla“, – pasakojo Ž. Viršilas.

„Mobilizacijos mokykla“ – tai kompleksiniai vienos valandos trukmės mokymai, kuriuose galima įgyti žinių apie priimančiosios šalies paramą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

„Šios trys temos pateikiamos todėl, kad piliečiams reikia žinoti ne tik bazines žinias apie tai, kaip išgyventi karo atveju, bet ir kaip funkcionuoja valstybė, ištikus dienai X, kokį veiksmą prisiimti gali kiekvienas pilietis. Mokymai yra įgarsinti, vizualizuoti, užduotys pateikiamos lengva žaidybine-kūrybine forma. Pabaigus kursus ir pasitikrinus žinias, sugeneruojamas elektroninis sertifikatas“, – teigė Ž. Viršilas.

Už pasiruošimą yra atsakinga ne viena institucija.

Atsakomybė – savivaldybėms

Pasak M. Bajarūno, už pasiruošimą karui atsakingos šalies savivaldybės, kadangi jos yra arčiausiai gyventojų.

„Už pasiruošimą yra atsakinga ne viena institucija. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytą visuotinio privalomumo principą pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams. Savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tenka ypač svarbus vaidmuo, nes jos yra arčiausiai gyventojų. Pagal įstatymą meras Vyriausybės nustatyta tvarka nustato priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais“, – teigė M. Bajarūnas.

Jis priminė, kad kiekviena savivaldybė yra pasitvirtinusi savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

Kur būtų saugu?

Kadangi Klaipėdoje nėra daug gatvių, kuriomis būtų galima išvykti iš miesto, o spūstys paniško judėjimo atveju apskritai būtų neišvengiamos, gyventojai svarsto, kur vis dėlto evakuojantis reikėtų važiuoti? Ar Klaipėdoje ir už jos ribų yra saugių teritorijų?

„Savivaldybės gyventojų evakavimą planuoja savivaldybė. Ji atsakinga už gyventojų evakavimo punktų ir evakavimo maršrutų numatymą, gyventojų laikiną apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą savivaldybės meras sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo“, – informavo M. Bajarūnas.

Mąstant realiai, galima prognozuoti, kad prasidėjus karo veiksmams ir į priedangas bei į kolektyvinės saugos statinius subėgus gyventojams, veikiausiai juose būtų sausakimša, o baimės apimti žmonės pastatuose užsibūtų ilgiau negu kelias dienas, juk visiems vienu metu iš miesto išvykti nepavyktų.

Klausimas ir tai, ar visą tą laiką tikrai padėtų išgyventi tik vienas kelioninis krepšys, kuriame, kaip nurodyta, turi būti įvairiausių daiktų.

Krepšyje – atidarytuvas ir artimųjų nuotraukos

Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė lt72.lt nurodo, kad krepšyje turi būti:

žibintuvėlis su papildomais elementais;

svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimas, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai, artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų).

Taip pat radijo imtuvas su papildomais elementais;

akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;

maisto davinys trims paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;

papildomo maisto, esant specialiesiems poreikiams;

mechaninis konservų atidarytuvas;

pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;

maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;

žaislų ir (ar) knygų vaikams;

drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės);

tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.;

šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;

kaukė nuo dulkių;

degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę;

pieštukas ir popierius;

grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);

cigarečių (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas);

šeimos nariams būtini medikamentai.

Ministrė susitiks su Telšių, Mažeikių, Plungės ir Rietavo merais.

Kaip pranešė ministerija, vizito Telšiuose metu bus kalbama ir apie policijos vykdomą administracinę pertvarką, kurios metu siūloma policijos veiklą organizuoti per penkis Policijos departamento struktūrinius dalinius – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausiuosius policijos komisariatus.

Kaip skelbiama, po pertvarkos policijos sistema atitiks prokuratūros ir teisminių institucijų teritorinio išdėstymo ribas.

Taip pat bus aptarti ir nepilnamečių psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo prevencijos veiksmai.

Anot A. Bilotaitės, šiuolaikinės hibridinės grėsmės reikalauja vieningų visų valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmų, užtikrinant gyventojų saugumą.

„Svarbu, kad policijai parengus rekomendacijas dėl jų taikymo ugdymo ir kitose įstaigose, būtų užtikrinama vieninga praktika. Krizinių situacijų metu turime vieningai laikytis nustatytų reagavimo algoritmų. Šiuo aspektu būtina pasitelkti ir parengties pareigūnus savivaldybėse. Savivaldybių vaidmuo įvairių ekstremaliųjų situacijų metu ypatingai svarbus“, – teigia ministrė.

Artimiausiu metu planuojama parengti atitinkamą savivaldybių įstaigų vadovams mokymų programą ir organizuoti praktinius mokymus, į juos įtraukiant ir parengties pareigūnus.

Šių veiksmų imamasi tūkstančiams adresatų anksčiau šį mėnesį kelias dienas sulaukus laiškų su grasinimais apie bombas. Jie nepasitvirtino.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, jau apie pusė savivaldybių yra sukomplektavusios parengties pareigūnų pareigybes. Šalies mastu turės būti ne mažiau kaip 74 parengties pareigūnai – 60 savivaldybių, 14 ministerijų.

Per pusantrų metų savivaldybėse taip pat sukurtas 2,5 tūkst. priedangų tinklas, kuriose oro pavojaus atveju parinktose priedangose tilptų apie 820 tūkst. šalies gyventojų – apie 29 procentai.

Partija siekia, kad šis projektas būtų priimtas dar šioje Seimo sesijoje.

„Yra pasirinkimas dabar arba nežinia kada. Mes sakome – dabar. Mes žinome, kad kitąmet turėsime trejus rinkimus, kita jau po šitos Seimo sesija bus labai rinkiminė, kada gi mes ten galėsime nuspręsti. Dabar yra laiko, yra rezervų ir Tėvynės Sąjungos, ir Liberalų sąjūdyje, ir socialdemokratų partijoje“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Anot jos, jeigu visos partijos, kurios savo programose buvo įvardijusios partnerystės projektą arba jį palaikančios, „subalsuotų, tas projektas būtų priimtas“.

„Liko vienas balsavimas. Tai mes siūlome neužsikasti tuose apkasuose, kad nėra balsų – dirbkim ir bus balsų. Nuėjom juk pateikimą, komitetus, svarstymą, komitetus, visokias ekspertines išvadas – vienas balsavimas liko, tik venas balsavimas, padarykime“, – teigė ministrė.

„Tų rezervų yra, kaip sakiau, ir koalicijos viduje, ir Socialdemokratų partijos viduje. Girdėjome partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sakė pati balsuotų už projektą, jei būtų Seimo narė, tikiuosi, kad frakcija pirmininkę palaikys ir balsuos“, – kalbėjo A. Armonaitė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.

Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Tai numato trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje patvirtinta bendradarbiavimo sutartis, ją pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Labai džiaugiuosi, kad šiandieną mes pasirašėme sutartį su Lietuvos vyskupų konferencija ir prie mūsų jungiasi viena didžiausių bendruomenių Lietuvoje tai yra katalikų bendruomenė. Tai yra svarbu, kad turėti didesnę sklaidą, dirbti su skirtingomis bendruomenėmis“, – po pasirašymo sakė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat pažymėjo, jog su katalikų bažnyčia buvo bendradarbiaujama dar iki sutarties pasirašymo, tačiau pabrėžė matanti potencialą plėsti priedangų tinklą, įrengiant sirenas.

Susitarime taip pat numatoma suteikti gyventojams daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti savisaugos kultūrą.

Kaip skelbia ministerija, PAGD pareigūnai didžiųjų katalikų atlaidų metu jau ne kartą specialiai įrengtose palapinėse dalijosi praktine informacija, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, kaip susidėti išvykimo krepšį, pasirengti šeimos planą ir apsaugoti save ir artimuosius. Gausiai lankomų bažnyčios renginių metu ši veikla bus tęsiama ir toliau.

„Taip pat bendradarbiaujant planuojama ieškoti galimybių tinkamuose religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas, kuriose gyventojams oro pavojaus atveju būtų sudarytos sąlygos išvengti gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojų“, – nurodoma pranešime.

Priedangos – dešimtyje bažnyčių, diegs sirenas

S. Greičius pažymėjo, kad šiuo metu jau yra dešimt bažnyčių, kurios yra paženklintos kaip priedangos, daugiausia jų – penkios – Klaipėdos rajone, tačiau PAGD direktorius pastebėjo, jog sunku pasakyti, kaip intensyviai bažnyčių ženklinimas priedangos ženklu vyks toliau.

Tuo metu PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sakė, kad sirenų ant šalies bažnyčių varpinių nėra, tačiau bus pradėtas jų diegimas.

G. Grušas pažymėjo, jog civilinės saugos klausimai bus pristatomi per atlaidus, renginius, internetinius tinklus.

„Per mišias nėra pagrindinė vieta, kur mes skleisime tą žinią. Mes turime savo komunikacijos kanalus. Jau minėjo apie Žolinių atlaidus, kur susirenka daug žmonių. Mes tiek su PAGD, tiek su policija turim įvairius renginius ir per juos yra informuojama“, – sakė pirmininkas.

Vietos ordinarui sutikus, bažnyčiai priklausantys pastatai ir infrastruktūra galėtų būtų pasitelkiami ir perspėjimo sirenų įrengimui bei jų tinklo Lietuvoje plėtrai.

Šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos. Savivaldybėse jau pradėta įrenginėti dalis iš 197 naujų sirenų, kurias PAGD įsigijo įgyvendindamas Norvegijos finansinio mechanizmo projektą.

Naujausiais duomenimis, savivaldybės yra parinkusios 2,5 tūkst. priedangų, kuriose tilptų virš 800 tūkst. gyventojų (28 proc.). VRM yra iškėlusi tikslą, kad miestų savivaldybėse 60 proc. gyventojų būtų užtikrinta vieta priedangoje, rajonų savivaldybėse – 40 procentų.

Koncepcija pristatyta pasitarime, o ministerijai pavesta atsižvelgiant į šią koncepciją parengti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos projektą. Jis Vyriausybei turėtų būti pateiktas iki spalio 20 dienos.

Kaip anksčiau skelbė ministerija, koncepcija apima laikotarpį iki 2030 metų.

„Pagrindiniai orientyrai turėtų tapti, kad atsiras geresnė sąveika tarp mūsų tarnybų, geresni gebėjimai veikti krizių, ekstremalių situacijų ir karo sąlygomis, bus investuojama į gyventojų perspėjimo sistemų modernizavimą, evakavimo procesus ir taip pat, žinoma, būtina rūpintis civilinės saugos švietimu, kad visuomenė būtų informuota ir pasirengusi“, – pasitarime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak vidaus reikalų ministrės, civilinės saugos sritis ilgus metus buvo apleista, todėl ją būtina iš esmės modernizuoti, ypač šiuo metu tvyrant geopolitinėms įtampoms regione.

Joje kaip civilinės saugos pamatas numatytos šešios kryptys: gyventojų perspėjimas, evakuacijos pajėgumų vystymas, savivaldybių civilinės saugos gerinimas, parengties pareigūnų darbas, gyventojų švietimas bei pasirengimas nelaimėms Astravo atominėje elektrinėje.

Joms stiprinti prireiks apie 283 mln. eurų.

Kaip pristatydamas koncepciją kalbėjo viceministras Vitalijus Dmitrijevas, ji parengta įvertinus Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje, COVID-19 pandemijos, migrantų krizės, karo Ukrainoje atskleistas galimas grėsmes.

Į visa tai planuojama atsižvelgti Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog pernai trys valstybės institucijos buvo nepasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir paragino viceministrą jas įvardyti.

Šis teigė negalintis tiksliai įvardyti šių institucijų bei pabrėžė, kad „situacija gerėja“.

Kai nėra nė vienos savivaldybės, kuri visai nepasiruošusi, tai trys valstybės institucijos atrodo ne kaži kaip.

„Kažkaip kai nėra nė vienos savivaldybės, kuri visai nepasiruošusi, tai trys valstybės institucijos atrodo ne kaži kaip. Būtų gerai, kad jeigu dar jos liko nors viena, tai kad (nepasiruošusių – BNS) neliktų artimiausiu metu nė vienos“, – kalbėjo premjerė.

Koncepcijoje perteikiama esama civilinės saugos būklės analizė rodo, kad valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimas veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas yra nepakankamas, tik maža dalis gyventojų žinotų, kaip reikėtų tinkamai elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių metu.

„Kiekvienais metais turime apklausas ir kiekvienais metais tuos rodiklius vertinam, tai, sakykim, 2023 metų rodikliai jie turėtų būti didesni: tiek dėl pasirengimo žmonių, tiek dėl žinojimo“, – pasitarime sakė vidaus reikalų viceministras.

Taip pat nustatyta, kad gyventojų perspėjimo sistema yra neveiksminga: ji nėra pritaikyta 5G ryšiui, o pranešimus į telefonus teigia gaunantys apie du trečdaliai dėl to apklaustų gyventojų.

Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos, kuriomis galėtų būti perspėjama tik apie 37 proc.  gyventojų.

Koncepcijos gairėmis siekiama sukurti veiksmingą sistemą, stiprinti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų sąveiką, visuomenės bei institucijų pasirengimą ekstremaliųjų situacijų, krizių ir karo atvejams, plėsti ir tobulinti  gyventojų perspėjimo sistemą, didinti priedangų skaičių ir kita.

VRM duomenimis, 60 savivaldybių yra pasitvirtinusios priedangų sąrašus, kuriuose jau parinktos 2528 vietos, kur gali būti priedanga. Paženklintos 1976 priedangos (78 proc.), kuriose telpa per 810 tūkst. arba 29 proc. gyventojų, kai vienam gyventojui tenka 1,5 kvadratinio metro.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dauguma įstaigų neturi ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, neturi sukaupusios reikalingo rezervo ir priemonių. Neefektyviai prognozuojamos ir nustatomos grėsmės ir pavojai. Tobulintinas ir ekstremaliųjų situacijų rizikos mažinimo priemonių planavimas.

Taip pat nustatyta problema, jog sukaupus rezervus, pavyzdžiui, kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimui būtiniausia įranga bei maisto atsargomis, kyla iššūkių, kur juos laikyti.

Planuojama, kad įgyvendinus koncepciją, ginkluoto konflikto, ekstremalių situacijų metu mažiausiai 50 proc. gyventojų būtų apsaugoti priedangose.

Kauno ugniagesių paros įvykių suvestinėje nurodoma, kad apie 1 val. moteris išgirdo bildesį ir pastebėjo – kieme yra susmukusios grindinio trinkelės, maža to, įgriuvo rūsys.

„Paaiškėjo, kad dėl gretimame sklype vykdomų kasimo darbų nuslinko dalis šlaito, susmuko kieme esančios grindinio trinkelės, suskilo sandėliukas“, – nurodė ugniagesiai. Įvertinę situaciją, kad gyvenamajam namui ir gyventojams pavojaus nėra, tolesni veiksmai perleisti kitoms tarnyboms.

Situacijos įvertinimas skamba grėsmingai, bet žurnalistams nuvykus į įvykio vietą atsivėrė kur kas įspūdingesni vaizdai. Juos galite pamatyti portalo kauno.diena.lt fotografės užfiksuotuose kadruose.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gretimas sklypas nuo pat savo ribos virtęs didele duobe. Kaip sakė besidarbavę statybininkai, jame pradėti nuosavo namo statybos darbai.

Paprašėme Statybos inspekciją prevenciškai įvertinti, ar statybos vykdomos nepažeidžiant reikalavimų.

Vienas rangovų atstovų teigė, kad su kaimyninio sklypo savininke jau susitarta dėl nuostolių atlyginimo. Kitas papildė, kad prie nelaimės prisidėjo liūtys ir netvirti kaimyniniai pastatai.

Savininkė, kai apsilankėme nelaimės vietoje, buvo namuose, tačiau nuo komentarų žiniasklaidai susilaikė.

Tuo tarpu gretimame sklype toliau virė darbai, dirbo galinga technika.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Apie įvykį informuota Aleksoto seniūnija, Kauno miesto savivaldybė ir Valstybinė  teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad Kauno miesto savivaldybės civilinės saugos budintis iš policijos pranešimą dėl galimo šlaito slinkimo Vidukalnio g. 15, Kaune, gavo dar naktį.

„Į vietą buvo iškviestos KVPG pajėgos įvertinti situaciją. Šiandien ryte nuvykus į vietą, paaiškėjo, jog gretimame sklype, Vidukalnio g. 17, Kaunas, vykdomos statybos. Kasamas šlaitas, kas sukelia gretimų sklypu eroziją. Paprašėme Statybos inspekciją prevenciškai įvertinti, ar statybos vykdomos nepažeidžiant reikalavimų“, – komentavo R. Jančauskaitė.

„Savivaldybių vaidmuo ir indėlis stiprinant civilinę saugą ir viešąjį saugumą yra kertinis. Priedangų įrengimas, gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais, parengties pareigūnų įdarbinimas, policijos pareigūnų pritraukimas – tam būtinos bendros ministerijos ir savivaldybės pastangos“, – ministerijos pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, Klaipėdos rajono savivaldybėje ministrė susitiks su meru Broniumi Markausku, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos rajono policijos komisariato, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkais.

Vizito metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas civilinės saugos, viešojo saugumo stiprinimui, pareigūnų pritraukimo ir ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo klausimams. Taip pat bus apžvelgta kriminogeninė situacija rajone, regiono plėtros planai.