Bylą ketvirtadienį nagrinėti pradedantis KT sieks atsakyti į klausimą, ar dalininką pašalinti draudžiančios Civilinio kodekso nuostatos atitinka Konstitucijos straipsnius, kurie apibrėžia nuosavybės neliečiamumą bei ūkinės veiklos reguliavimą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Tokio išaiškinimo yra paprašęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjantis dalininkų ginčą. Kol KT pateiks savo sprendimą, LAT yra sustabdęs ginčo nagrinėjimą.

2019 metų liepą visuotinio klubo dalininkų sprendimu iš viešosios įstaigos „Lietkabelis“ dalininkų buvo pašalinti R. Mickevičius, Irmantas Aukštikalnis ir Mantas Ignatavičius, o šie, siekdami pripažinti sprendimus negaliojančiais, kreipėsi į teismą.

Panevėžio apylinkės teismas jų prašymus 2020-ųjų rugsėjį tenkino, bet neįvykdė R. Mickevičiaus prašymo priteisti jam 12,5 tūkst. eurų negautų pajamų, nes jis neįrodė patirtos žalos, todėl tiek pirmosios instancijos, tiek Panevėžio apygardos teismas šį reikalavimą atmetė.

Iki LAT ginčas atkeliavo aiškinantis, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos įtvirtintų nuosavybės neliečiamumo ir teisinės apsaugos principų, ar teisingai aiškinamos ir taikomos teismų praktikos.

Taip pat suabejota, ar dalininkas iš viešosios įstaigos pašalintas pagal asociacijų veiklą reglamentuojantį Asociacijų įstatymą: „Lietkabelio“ dalininkų sprendimas skundžiamas nurodžius, kad viešosios įstaigos įstatuose negali būti nustatyta teisė pašalinti asmenį iš dalininkų, kadangi tokia galimybė neįtvirtinta Viešųjų įstaigų įstatyme.

Klubo nuomone, pašalinti dalininkai jam kenkė savanaudiškais tarpusavio susitarimais, o dėl R. Mickevičiaus veiksmų – sudarytos fiktyvios sutarties ir jos pagrindu išmokėtų tūkstantinių sumų – įstaiga patyrė žalos.

„Pirkėjai nupirko, o kokie tie pirkėjai – nežinau. Vienas kalbėjo rusiškai. Svarstė, kad gal vešis su mašina, išsiardys. Aš pardaviau, žodžiu, suforminau ir atsisveikinau. Sakė, kad bus čia dar tris dienas, o paskui sugalvos, ką daryti. Tada sužinojau, kad jie išskrido sekančią dieną“, – kalbėjo B. Zaronskis.

Panašu, kad jis vis dar yra tikrasis lėktuvo savininkas, nes sandoris nebuvo patvirtintas notaro.

„Jeigu sandoris turėjo būti notarizuotas, o jis nebuvo, tai reiškia, kad orlaivis negalėjo būti išregistruotas ir jis vis dar priklauso esamam savininkui“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

B. Zaronskis pardavimo detalių plačiau nekomentuoja, nes vyksta tyrimas, tačiau patikino, kad notaro nereikėjo, nes lėktuvą pardavė užsieniečiams.

„Pagal Civilinį kodeksą, tokiam perleidimui notarinė forma yra privaloma. Neužtenka pasakymo, kad toks daiktas yra parduotas, reikia notaro patvirtintos sutarties“, – pasakojo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Septynių šalių oro erdvę kirtęs lėktuvas nusileido Bulgarijoje. Juo skridę asmenys vis dar nenustatyti. Dėl šio lėktuvo mįslingo skrydžio pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Lietuvoje, tačiau politikams taip pat kyla klausimų, ar už lėktuvą sumokėta pavedimu, ar grynaisiais. Taip pat, ar sumokėta suma nesiskiria nuo tos, kuri buvo nurodyta skelbime. Lėktuvas buvo parduodamas už 29 tūkst. eurų, tačiau Seimo koridoriuose kalbama, kad jis oficialiai parduotas tik už 5 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būtų svarbu įvertinti, ar pats sandoris buvo įvykdytas grynaisiais, ar pavedimu, taip pat, ar sandorio suma reikšmingai nesiskiria nuo tos, kuri buvo įdėta skelbime“, – teigė M. Majauskas.

Parduodant lėktuvą reikia notaro patvirtinimo, nes lėktuvai yra priskiriami nekilnojamajam turtui.

Sutapimas ar ne, bet šiomis savaitėmis Seimą iš Vyriausybės pasiekė įstatymų pataisos, jog parduodant lengvesnius lėktuvus notaro patvirtinimo nereikėtų.

„Jeigu įsigaliotų naujo įstatymo projektas, užtektų paprastos rašytinės formos ir tada tokio lėktuvo pirkimas bei pardavimas būtų teisėtas ir galiojantis“, – pasakojo M. Stračkaitis.

Už šalies saugumą atsakingi politikai įstatymo pataisas vadina absurdiškomis, esą šiais laikais nekontroliuojamai pardavinėti lėktuvus – nesuprantama.

„Ypač šioje situacijoje, kai yra nepaprastoji padėtis, kai Rusija grasina karu. Iš to lėktuvėlio išmesti arba apžiūrėti galima bet ką. Tai – absurdas“, – teigė NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

„Viską supaprastinti yra ne vieta. Nematau kitos galimybės, kaip tik teisiškai palikti viską, kaip ir yra, tik dar sustiprinant kontrolę“, – kalbėjo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Ypač šioje situacijoje, kai yra nepaprastoji padėtis, kai Rusija grasina karu. Iš to lėktuvėlio išmesti arba apžiūrėti galima bet ką.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete šį klausimą žadama kelti dar ne kartą.

„Manau, kad reikėtų pasidomėti, kas tokį įstatymo projektą stumia ir kokia jo paskirtis“, – tęsė D. Gaižauskas.

Projekte rašoma, kad įstatymo pataisas inicijavo bei parengė Teisingumo ir Susisiekimo ministerijos.

„Aš pasisakau už tai, kad reikėtų riboti notarinių sandorių skaičių, tačiau yra tam tikros sritys, kur turėtume būti pakankamai atsargūs“, – kalbėjo M. Majauskas.

„Galbūt kažkas iš Teisingumo ministerijos eina liberalizavimo kryptimi, kad reikėtų mažiau popierizmo. Tačiau yra vietų, kuriose reikėtų išsaugoti saugiklius. Manau, kad čia nėra ta vieta, kur reikėtų viską supaprastinti“, – pasakojo L. Kasčiūnas.

Susisiekimo ministerija sako, kad pataisos buvo siūlomos tiesiog siekiant supaprastinti mažų lėktuvų pardavimą, jog ne visus sandorius sudarant reikėtų notaro.

„Keli argumentai, kodėl nesąmonė yra nesąmonė. Pirma, siūloma papildyti Civilinio kodekso antrą knygą, kurios reguliavimas visiškai neatitinka to, kas yra siūloma. Panašūs dalykai turi būti reguliuojami Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, kurioje kalbama apie šeimos teisinius santykius, bet juk suprasdami projekto rengėjų siekius, suprantame, kad čia net minčių apie šeimą būti negali“, – asmeninėje feisbuko paskyroje rašo profesorius.

Anot V. Nekrošiaus, „artimo ryšio“ sąvoka taip pat negali būti apibrėžiama teisinėmis kategorijomis, mat, anot jo, asmenų jausmai ir emocijos nėra teisiškai vertinamos.

„Bandymas apibrėžti artimo ryšio kategoriją yra tas pats kas bandymas apibrėžti meilę. Tai iš principo neapibrėžiamos teisinėmis kategorijomis žmonių sielos, jausminės, emocinės būsenos. Todėl pasakymas, kad tai yra asmens santykis, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmens socialinio ryšio, yra apibrėžimas apie nieką“, – pažymėjo V. Nekrošius.

Profesoriaus teigimu, nelogiška ir tai, kad nėra siūloma keisti Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatų dėl partnerystės.

Pasakymas, kad tai yra asmens santykis, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmens socialinio ryšio, yra apibrėžimas apie nieką.

„Todėl dar labiau nelogiška tampa šita nesąmonė“, – kritikavo jis.

Taip pat V. Nekrošiui abejonių kelia, kad siūlyme teigiama, jog artimas ryšys teisines pasekmes sukuria tik įstatymų numatytais atvejais.

„O tai čia reikia suprasti, kad visais kitais atvejais įstatymu apibrėžiamas reiškinys nieko nereiškia? O jeigu kils pasekmė, kuri nenumatyta, bet turėtų sukelti teisines pasekmes, tai nieko nereikš, nors kitais atvejais turėtų tas pasekmes sukelti?“, – svarstė profesorius.

Be to, V. Nekrošius siūlyme įžvelgė ir vertinamojo kriterijaus įvedimą.

„Penktojoje dalyje numatyta, kad šeimos narius siejantis artimas ryšys yra artimesnis už artimą. Na, nežinau, kaip čia su nediskriminavimu ir asmenų lygybe, bet pats vertinamojo kriterijaus įvedimas man čia atrodo visai netinkamas“, – rašė V. Nekrošius.

„Tų pastabų būtų galima dar rašyti ir rašyti, bet, tiesą pasakius, atsibodo. Kvailystei, teisuoliškumui ir fanatizmui ribų tikrai nėra“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šeštadienį Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys P. Saudargas nelepia, kad siūlymas į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką yra alternatyva Civilinės sąjungos įstatymo projektui. P. Saudargo teigimu, Civilinio kodekso pataisa yra „pozityvesnė“ vienos lyties asmenų santykius reglamentuojanti iniciatyva, todėl jis ją kartu su opozicijos atstovais ketina pateikti tuo pačiu metu, kai Seimą pasieks Civilinės sąjungos įstatymo projektas.

Praėjusią savaitę valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tai numatantį kodekso papildymo projektą įregistravo Seimo pirmininko pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais.

„Kiekvienas turi teisę, kad būtų gerbiamas jo turimas artimas ryšys su artimaisiais. Artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Artimas ryšys teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytais atvejais“, – numato naujos siūlomos Civilinio kodekso nuostatos.

Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

Taip pat artimą ryšį, preziumuojama, turi „asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai arba yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo“.

Projektas numato, kad įstatymų nustatytais atvejais kiti asmenys gali būti pripažinti turintys artimą ryšį. Šeimos narius siejantis artimas ryšys yra, pagal siūlomą reglamentavimą, „pirmesnis nei kitais pagrindais atsiradęs ryšys.“

„Dabartiniame socialinių santykių kontekste stebimas esamų teisinių institutų nepakankamumas – yra būtinybė pripažinti ir ginti artimąjį ryšį, kuris nebūtų tik apribotas vien giminyste ar šeimos narių ribomis, bet apimtų ir tokius asmenų santykius, kurie grindžiami ilgalaikiais tvariais socialiniais ryšiais bei giliu tarpusavio pasitikėjimu. Dabartinis Civilinio kodekso reguliavimas neišskiria tokių santykių, nors socialinė realybė reikalauja juos pripažinti. Šie santykiai nėra svetimi Lietuvos teisinei kultūrai – galima prisiminti faktinį įvaikinimo pripažinimą. (...)  Faktinio artimo ryšio sureguliavimas prisidėtų prie santykių, kylančių iš brolybės, neparemtos vien artima giminyste ar santuoka, pripažinimu ir puoselėjimu, tuo prisidedant prie atskirties visuomenėje mažinimo ir kultūrinės įvairovės pripažinimo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad turėtų būti ginami asmeniniai, o ne vien tik turtiniai, asmenų, sudariusių bendro gyvenimo susitarimą, interesai. 

Priėmus siūlomą Civilinio kodekso pataisą, jo autorių nuomone, reikėtų pakeisti kitų  teisės aktų, pvz. Baudžiamojo proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso, Civilinio proceso kodekso, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo bei kitų įstatymų nuostatas, kuriuose "būtų sureguliuotos konkrečios situacijos, kuriose artimasis asmuo turėtų tam tikras teises (pvz., teisę neliudyti prieš artimąjį teisme, teisę lankyti įkalinimo įstaigose, teisę susižinojimo gydymo įstaigose, teisę palaikų laidojimo ar kitas svarbias socialiniams santykiams teises)“.

Siūloma, kad Civilinio kodekso pataisos įsigaliotų  2022 m. liepos 1 d.

Kartu su P. Saudargu projektą teikia  įvairioms  frakcijos atstovaujantys Seimo nariai Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius,  Valdas Rakutis, Justinas Urbanavičius, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė, Rita Tamašunienė, Beata Petkevič, Guoda Burokienė, Arvydas Nekrošius, Algimantas Dumbrava, Antanas Vinkus, Ligita Girskienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Valius Ąžuolas, Stasys Tumėnas, Robertas Šarknickas, Aurelijus Veryga, Ričardas Juška, Antanas Čepononis.

ELTA primena, kad  Seime yra įregistruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuris reglamentuoja civilinės sąjungos įregistravimo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas.

Projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

Taip pat siūloma papildyti Civilinį kodeksą numatant, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti ar nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkas ar jo šeimos narys yra neįgalusis.

Tokį Civilinio kodekso pakeitimo projektą įregistravo Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Seimo narys Gediminas Vasiliauskas. Projektą jis parengė atsižvelgiant į Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ ir Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pastabas ir pasiūlymus.

Pasak jo, siūlomos įstatymo pataisos neįgaliesiems suteiktų jų teisių apsaugos garantijas, kurios yra analogiškos šiuo metu Civiliniame kodekse numatytoms su gyvenamųjų patalpų nuoma susijusioms garantijoms nėščiosioms ir auginantiems nepilnamečius vaikus.

Kaip pažymi G. Vasiliauskas, neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos pastebi, kad sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savivaldybės vienašališkai nustato visiems vienodas sutarties sąlygas, nors neįgaliųjų galimybės pasirūpinti savo gerove, atsižvelgiant į darbingumo lygį, negalios sunkumą ir gaunamas pajamas yra skirtingos. Pavyzdžiui, neįgaliam asmeniui, gaunančiam šalpos neįgalumo pensiją, dažnai nepakanka lėšų, kad įvykdytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas dėl nuomojamo būsto remonto ir gedimų šalinimo išlaidų padengimo.

„Asmeniui, kuris yra iš dalies darbingas ir kurio pajamos viršija nustatytą pajamų dydį, vertinamą sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, savivaldybė siūlo sudaryti 1 metams savivaldybės būsto nuomos sutartį. Tokia sutartis keletą kartų padidina būsto nuomos kainą, tuo pačiu sutrumpėja ir įstatyme numatytas 5 m. būsto nuomos terminas“,- sako projektą teikiantis G. Vasiliauskas.

Jo teigimu, papildžius Civilinį kodeksą naujomis nuostatomis, būtų užtikrinama neįgaliųjų teisė į būstą, išvengiama diskriminavimo dėl negalios ir įgyvendinamos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos.

Sąvoka „Neįgalusis“ įregistruotame projekte  suprantama taip, kaip ji apibrėžta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme: ,,Neįgalusis – asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis“.

Šiuo metu Civiliniame kodekse numatyta, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su asmeniu, ją pratęsti arba nustatyti labiau nuomininką suvaržančias sąlygas vien todėl, kad tas asmuo yra nėščia moteris arba tas asmuo turi nepilnamečių vaikų, išskyrus atvejus, kai tokį atsisakymą pateisina gyvenamosios patalpos dydis arba jos areštas.

Galiojančiame Civiliniame kodekse taip pat  numatyta, kad nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti ar nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkė ar jos šeimos narė yra nėščia arba nuomininkas ar jo šeimos narys turi vaikų, išskyrus atvejus, kai nuomotojas negali išnuomoti gyvenamosios patalpos dėl jos arešto ar dydžio.

Siekiant sureguliuoti aktualius civilinės aviacijos klausimus jis įregistravo Civilinio  kodekso pataisas.

J. Jarutis siūlo supaprastinti aviacinio inventoriaus valdymo reglamentavimą, atsisakant kodekso nuostatos, kad visi orlaiviai yra laikomi nekilnojamuoju turtu.

„Dabartinis reglamentavimas, kai visi orlaiviai, kaip ir visi jūriniai laivai, yra laikomi nekilnojamuoju turtu, labai apsunkina orlaivių eksploatavimą. Dauguma orlaivių – sklandytuvai, ultralengvieji lėktuvai, akrobatiniai lėktuvai – galintys vežti 1-2, retais atvejais – daugiau keleivių ir iš esmės yra mokymo priemonės arba sporto inventorius, o ne nekilnojamasis turtas. Visgi orlaiviams taikant tas pačias procedūras kaip ir nekilnojamajam turtui, per daug apsunkinama jų registracija bei naudojimas“, – sako J. Jarutis.

Anot parlamentaro, praktikoje orlaivių, ypač lengvųjų, paprastai sveriančių 200-500 kg, traktavimas kaip nekilnojamojo turto atrodo keistai ir sukelia daug sunkumų administruojant šį turtą.

Beje, panašią problemą sprendė teismas, kuris padarė išvadą, kad nėra pagrįsta nekilnojamuoju turtu laikyti visus laivus. Anot J. Jaručio, minėtoje byloje nekilnojamojo turto kategorijoje priskiriami tik didieji – jūriniai laivai.

Civilinio kodekso pakeitimo projektą parengęs Seimo narys J. Jarutis jo nuostatas derino su Lietuvos aeroklubu.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad visi orlaiviai yra laikomi nekilnojamuoju turtu.

„Šis principas įpareigos priimant sprendimus dėl vaiko, netekusio tėvų globos, apsaugos priemonių, inter alia nustatant be tėvų globos likusiam vaikui globą (rūpybą), parenkant globos (rūpybos) formą, skiriant globėją (rūpintoją) ir priimant kitus su vaiko globa (rūpyba) susijusius sprendimus, atsižvelgti, kad vaiko globos (rūpybos) gyvenamoji vieta būtų pastovi, nesikeistų, būtų užtikrintas vaiko ugdymosi, auklėjimo, santykių su tėvais ir šeimos nariais palaikymo tęstinumas“, – sako Civilinio  kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas įregistravusi Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Šis principas, anot jos, taip pat įpareigos užtikrinti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos), laikinosios priežiūros ar laikinojo apgyvendinimo vieta, jei tai nekenkia vaiko interesams, būtų kiek įmanoma arčiau vaiko gyvenamosios vietos.

Tikimasi, kad šio principo įdiegimas vaiko teisių apsaugos sistemoje leis geriau organizuoti vaiko globą (rūpybą), sumažinti be tėvų globos likusio vaiko globos (rūpybos) vietos nepastovumo riziką, išvengti neplanuotos vaiko globos (rūpybos) vietos kaitos.

Projekto iniciatorės V. Aleknaitės-Abramikienės nuomone, atsižvelgus kitų šalių gerąją socialinio darbo ir teisinio reguliavimo praktiką ir įvertinus rizikas, susijusias su pakeičiamosios globos modelio įvedimu Lietuvoje, yra būtina į Lietuvos teisę įvesti vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principą, kaip geriausių vaiko interesų prioriteto užtikrinimo priemonę.

Pasak parlamentarės, Lietuvos teisėje vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principo nėra. Tačiau, anot jos, jis netiesiogiai kyla iš Vaiko teisių konvencijos,  kuri valstybėms dalyvėms nustato pareigą užtikrinant vaiko gerovę taikyti atitinkamas teisines ir administracines priemones.

„Vaiko gyvenamosios aplinkos pastovumo principas yra išvedamas iš kitų dviejų Vaiko teisių konvencijoje esančių principų – vaiko interesų pirmumo ir vaiko teisės į tapatumą (ar identitetą). Jis apima du aspektus: pirmiausia jis pabrėžia būtinybę, kad vaiko globos vieta būtų pastovi, antra, jis nustato, kad vaiko globos (rūpybos) vieta būtų arčiau jo gyvenamosios vietos, tam, kad nenutrūktų ir išliktų vaiko šeiminiai ir socialiniai ryšiai, kurie yra jo tapatybės dalis“, – sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Jos duomenimis, Lietuvos teismų praktikoje, yra taikomas panašus, vaiko šeimos aplinkos apsaugos principas, paremtas EŽTT praktika, pagal kurį sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.

Įstatymų grimasos

Išvykstantiesiems uždarbiauti ar net atostogauti į užsienį be vaikų – šaltas dušas.

Savo atžalas seneliams ar kitiems giminaičiams patikėję lietuviai jau dabar gali sulaukti rimtų nemalonumų.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, remiantis Civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos seneliams ar kitiems artimiesiems.

Tai reiškia, kad vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, kitaip tariant, tėvų nusišalinimas nuo vaiko priežiūros ir kitų pareigų, jau yra laikomas vaiko teisių pažeidimu.

"Atsižvelgiant į socialinėje erdvėje sklandančią informaciją apie vaiko laikinąją priežiūrą (kai vaikai paliekami senelių priežiūrai, o tėvai išvyksta į užsienį padirbėti), skubame pranešti, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tėvų teisės ir pareigos nėra perleidžiamos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvų valdžia yra laikinai ar neterminuotai apribota arba vaikas atskirtas nuo tėvų įstatymų nustatyta tvarka", – teigiama pranešime.

Pridedama, kad pas senelius viešintis vaikas lieka be atstovo pagal įstatymą: seneliai neturi teisės vesti anūko į gydymo įstaigą, priimti sprendimų dėl jo tolesnio gydymo, gauti informacijos apie vaiką iš gydymo, ugdymo įstaigų arba į jas priregistruoti.

Kaip bananų valstybėje

Skandalą sukėlusio turinio žinutę socialiniame tinkle "Facebook" išplatinę vaiko teisių gynėjai sulaukė negailestingos kritikos.

"Man šokas", – nuostabos neslėpė trijų vaikų tėvas, visuomenininkas klaipėdietis Aurimas Mockus.

Esą tokiais įstatymais sukuriamas precedentas atimti vaiką iš tėvų ar pakenkti šeimai.

"Įsivaizduokite, vasarą uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai palieka vaikus pas senelius kaime, o asociali kaimynė iš pavydo, pati negalėdama susilaukti vaikų, ima ir paskundžia. Taigi, vaiko teisių tarnyba turi pagrindą atimti vaiką ir sugriauti šeimą. Sveiku protu nesuvokiama. Paaiškėjo, kad vis dar bananų valstybėje gyvename. Savo absurdiškais įstatymais turbūt jau lenkiame ir Mauritaniją", – pyko A.Mockus.

Įsivaizduokite, vasarą uždarbiauti į užsienį išvykstantys tėvai palieka vaikus pas senelius kaime, o asociali kaimynė iš pavydo, pati negalėdama susilaukti vaikų, ima ir paskundžia.

Jo manymu, tokią tvarką būtina koreguoti nedelsiant.

"Žmonės, nesugebantys pragyventi Lietuvoje, išvažiuoja dirbti į užsienį, kad jų vaikas būtų aprūpintas materialiai ir turėtų ateitį, kad šeima galėtų įsigyti būstą. Jaunoms Lietuvos šeimoms čia neįmanoma išsiversti, uždirbant minimalų atlyginimą. Nėra tokios teisinės sąvokos kaip "ilgesnis laikas". Tai gali būti ir penkios minutės, ir kelios dienos. Kai kurie žmonės iš tikrųjų bijo vežtis vaikus į Norvegiją. Geriau palieka su mylimais seneliais, kurie rūpinasi anūkais. Tai dabar dar bijosime palikti pas senelius. Nenormalu", – piktinosi vyras.

Šiuo klausimu griežtai pasisakė ir kiti tėvai.

"Nereikia perlenkti lazdos ir senelių, kurie yra šeimos nariai, atriboti nuo šeimos dėl popierėlio. Man labai įdomu, ar nė vienas vaiko teisų tarnybos darbuotojas neturi vaikų? Nė vieno darbuotojo vaikas nėra buvęs be popierėlio paliktas mylimai močiutei ar seneliui? Nustokite žlugdyti šeimos vertybes! Atrodo, kad tarnyba nebeturi daugiau ką veikti", – širdo viena moteris.

"Absurdas visiškas. O kaip traktuojama galimybė seneliams slaugyti anūkus, jei jie teisiškai jų net į gydymo įstaigą negali nuvesti?" – požiūrį išsakė kita internautė.

Negali išvykti iš Lietuvos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Greta Bliutaitė ramino, esą tokia tvarka – jokia naujovė, ji galioja daugiau nei dešimtmetį ir tikrai nereiškia, kad atostogos pas senelius – vaiko teisių pažeidimas, jei tik tėvai nėra išvykę į užsienį.

Vis dėlto ji pripažino, kad "ilgesnio laiko" sąvokos teisės aktai neapibrėžia.

Kai trūksta tikslumo, interpretuoti galima įvairiai.

"Jeigu tėvai neišvyksta iš Lietuvos, gali drąsiai palikti savo vaikus atostogų pas senelius. Įstatymai nenumato konkrečių terminų, tačiau atostogos juk nesitęsia metų metus. Svarbiausia, kad, esant reikalui ar atsitikus nelaimei, tėvai nedelsdami galėtų pasirūpinti savo atžalomis," – patikslino G.Bliutaitė.

Tėvai turi kreiptis raštu

Pasak tarnybos, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, kuriam laikotarpiui ir kokiu tikslu vaikas yra paliekamas, ar tai yra trumpas atostogų laikotarpis, ar vaiko atidavimas prižiūrėti kitiems asmenims ilgesniam laikui, ar vaiko tėvai jo buvimo pas senelius laikotarpiu teikia vaikui išlaikymą, bendrauja su vaiku telefonu ar kitomis priemonėmis.

Pažymima, jog, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, yra reaguojama į visus galimus vaiko teisių pažeidimus, todėl gavę pranešimą, vaiko teisių apsaugos specialistai privalo į jį reaguoti, susisiekti su vaiko tėvais ir atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

Jeigu į užsienį išvyksta abu tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų, prieš išvykdami ne ilgesniam kaip 18 mėnesių terminui ir ne vėliau kaip prieš 30 dienų jie turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikti prašymą dėl laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo.

G.Bliutaitės žodžiais, uostamiestyje dėl laikinosios globos dažnai kreipiasi jūrininkai, kurie, prieš išplaukdami į jūrą, susitvarko minėtus dokumentus.

Jeigu nebūtų atliktas toks formalumas, seneliai negalėtų vesti anūko į mokyklą, gauti informacijos iš mokytojų apie jo pasiekimus ar užregistruoti pas gydytoją.

Laikinosios globos tėvų prašymu įforminimas yra tėvų teisė ir tai reikalinga įgyvendinti tik tais atvejais, kai norima gauti tas paslaugas, kurioms reikia tėvų sutikimo – medicinos įstaigose (jei asmuo nenurodytas, kaip galintis gauti medicininius duomenis), keičiant mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir kt.

Jei buvimo pas senelius metu kitoms įstaigoms nereikalingas tėvų raštiškas patvirtinimas, dokumentų forminimas nėra būtinas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba patikina, kad vaiko palikimas seneliams atostogų metu ar išvykus nėra ir negali būti priežastimi nustatyti grėsmę vaiko saugumui.

Todėl ji įregistravo Civilinio kodekso pataisą, kurioje numatyta galimybė pratęsti nustatytą 3 darbo dienų terminą, t.y., kad išimtiniais atvejais dėl objektyvių aplinkybių šis terminas galėtų būti penkios darbo dienos.

Beje, pagal Seimo komitetuose patobulintas įstatymų pataisas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, prieš kreipdamasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, privalėtų pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešimą dėl antrinės pagalbos teikimo.

„Atsižvelgiant į tai, dar projektų klausymų metu konstatuota, kad išskirtiniais atvejais Civiliniame kodekse nustatytas trijų darbo dienų terminas gali būti per trumpas. Todėl tikslinga siūlyti įtvirtinti galimybę pratęsti nustatytą 3 darbo dienų terminą, t.y., kad išimtiniais atvejais dėl objektyvių aplinkybių šis terminas galėtų būti penkios darbo dienos“, - sako A. Širinskienė.

Siūloma, kad Civilinio kodekso pataisa įsigaliotų 2019 m. gegužės 1 d.

Šiuo metu Civiliniame kodekse nustatytas trijų darbo dienų terminas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.