"Kad Comorra (Convict-19) virusas skiriasi nuo daugelio kitų savo gentainių, buvo aišku jau Šiaurės Korėjoje. Dar būdami šios valstybės teritorijoje, pastebėjome, jog Comorra nešiojančios bakterijos juda tarsi išprotėjusios. Įkalintos mėginių indeliuose jos lakstė iš kampo į kampą, tarsi mėgindamos apversti mėgintuvėlius, šiuos sudaužyti ir ištrūkti į laisvę, tačiau atsidūrusios Tibeto kalnyne pastebimai nurimo. Tarsi po ilgos kelionės būtų pagaliau grįžusios namo ir pajutusios dvasios ramybę", – šypsosi gydytojas.
"Vos įsikūrę laboratoriją, kibome į darbus. Viena mano pagrindinių užduočių buvo išsiaiškinti viruso potencialą plisti lytiniu būdu. Taigi Comorra užkrėtėme pora šikšnosparnių, porą skujuočių bei vieną palminį musangą, iš kurio išmatų gaminama visame pasaulyje gurmanų dievinama kava. Comorra užkrėsti gyvūnai nerodė jokių sirgimo ženklų, jie jautėsi puikiai. Tiesa, kartais nusičiaudėdavo, o jų akių vyzdžiai žibėdavo, lyg neoniniai šviestuvai, reklamuojantys naktinius klubus, ir keitė spalvas, lyg šviesos tų klubų šokių aikštelėse."
Pasak mediko, bėgant savaitėms, atėjo diena, kai projekto vadovė, nomenklatūros ir slaptosios politinės policijos atstovė Hang Yuiyan (1981) pranešė C.Liuxinui, kad tyrimu stotis sulauks svečių.
"Partijos atstovai asmeniškai pakvietė žymų Rusijos biologą Sergejų Skripalį (1951) ir nori, kad jūs jį supažindintumėte su mūsų atradimu", – pareiškė ponia H.Yuiyan priblokštam daktarui C.Liuxinui.
"Skripalį? Ar čia ne tas pats, kurį patys rusai Mančesteryje bandė nunuodyti kažkokiomis dujomis? Ar valdžia nedaro pernelyg didelės klaidos taip lengvabūdiškai pasitikėdama tais žmonėmis, rusais?" – paklausė C.Liuxinas.
"Ne Mančesteryje, o Solsberyje. Be to, jūs pernelyg daug mąstote ir klausinėjate, nemanykite, kad staiga po vizito Korėjoje išaugęs jūsų socialinio kredito reitingas amžinai bus itin aukštas. Laikykite liežuvį už dantų ir elkitės su mūsų svečiu prideramai", – staiga užriko iki tol visada šalta it ledas buvusi ponia Hang.
"Ponios Hang elgesys mane tą kartą itin nustebino, nes ji visada buvo itin profesionali. Pagalvojau, kad veikiausiai laukiasi, tačiau prisiminiau, kad neteko girdėti apie jokį poną Hangą Yuiyaną, tad priskyriau jos būseną kalnų slėgio poveikiui".
Pasikeitęs projekto vadovės elgesys, anot mediko, buvo ne vienintelis keistas įvykis nutikęs tomis dienomis.
"Tyrimų metu dažnai sapnuodavau, jog esu europietis alpinistas, atvykęs čia iš Vokietijos ar Austrijos, ieškoti Himalajuose paslaptingos stebuklų šalies, kurioje gyvena antgamtinės jėgos. Mane pasiuntė kažkoks rėkiantis idiotas su dantų šepetuko formos ūsais. Jis tikėjosi, jog tos Himalajų jėgos padėsiančios jam visame pasaulyje įvesti santvarką, panašią į komunizmą, tik be internacionalinio elemento. Mano sapno veikėjas turėjo daug daiktų su Azijoje randamu simboliu kryžiumi laužytais kampais, kurį naudoja ir Falun Gong nariai".
Anot mediko, sapnuose jis dažnai kreipdavęs į mažą berniuką, vardu Gustavas. Šis buvęs jo sūnėnas, mat sapno herojaus giminaičiai buvo pripažinti tobulais arijų rasės atstovais ir pakviesti į specialią stovyklą, kurioje geriausi arijų rasės patinėliai ir patelės būdavo kryžminami, kad išveistų dar tobulesnius egzempliorius.
Šie vėliau tapdavo valstybės nuosavybe ir būdavo auginami elitiniais kariais, turėjusiais saugoti ūsuotąjį rėksnį. Jie niekada nesužinodavo, kas jų tikrieji tėvai. Štai toks ir buvo Gustavas, apie kurį sapno veikėjas itin dažnai galvodavo, nors ir nebuvo jo matęs bei nežinojo, ar jo sūnėnas apskritai egzistuojąs.
"Vieną dieną sapnavau, kad mano veikėjas atrado tai, ko ieškojo. Atvykęs į tą pačią vietą, kurioje stovėjo mūsų laboratorija, jis pastebėjo ant akmens pavaizduotą vizualaus meno šedevrą. Tai buvo tarsi išraižytas žmogaus profilis, tačiau ilgiau pakontempliavus sapne, suvokiau, jog jį sukūrė ne žmogaus ranka. Jis tarsi buvo susidaręs natūraliai iš milijardų bakterijų (o gal grybų ar kerpių). Staiga, šis žmogaus profilis atgijo ir kraupiai nusikvatojęs nušliaužė šventyklos sienomis nežinoma kryptimi", – teigia medikas.
"Daktaro S.Skripalio vizito išvakarėse sapnavau Žemę. Mūsų planeta buvo neseniai susikūrusi. Laikas bėgo. Ir staiga gilaus vandenyno dugne ėmė rastis gyvybė. Atsirado viena bakterija, kita. Jos sėmėsi jėgų iš uolienų medžiagų, ėmė jungtis į bendruomenes, kurios susidariusios priminė anksčiau sapnuotą žmogaus profilį. Kiekvienas profilis būdavo itin individualus ir primindavo savarankiškai mąstančius asmenis, kurie būdami dvimačiai primindavo šešėlių teatro personažus arba iš projektoriaus ant sienos demonstruojamą kino filmą. Šie padarai šliaužiodavo visu Žemės paviršiumi, bendraudavo ir netgi vadindavo save masonais. Jie jungdavosi į ložes, klausydavosi džiazo ir dažniausiai diskutuodavo politikos ar filosofijos temomis. Laikui bėgant, masonus apėmė nuobodulys, jų tūkstantinė bendruomenė skilo į pasisakančiuosius už ir prieš privačią nuosavybę. Dalis bandė suderinti abi šias dogmas, kita dalis skundėsi, jog masoniškumas prarado savo "tikrąją" dvasią (jie jautėsi išstumti iš bendruomenės). Daugelis sutarė, jog būtini pokyčiai, reikia perkelti savąją egzistenciją į naują lygį ir įgauti trimatį pavidalą, tačiau nežinojo, kaip tą padaryti. Vieną dieną į Žemę trenkė milžiniškas meteoritas, viską paskandinęs pragariškose, radiacijos prisodrintose liepsnose. Nors masonai ištirpo ir pavirto gličia koše, gyvybės liepsna juose nebuvo sunaikinta. Per daugybę milijonų metų iš šios košės išsivystė visos įmanomos gyvybės formos, o tie masonai, kurie agitavo už grįžimą prie "tikrųjų" vertybių tapo virusais."
