Marius Stankevičius nusprendė nebetylėti. Lietuvos futbolo rinktinės senbuvis tik iš Marijampolės "Arvi" arenos tribūnų stebėjo savo bendražygių dvikovą su Lichtenšteino vienuolike. Seniai viltis iškovoti kelialapį į 2014-ųjų pasaulio čempionato finalo turnyrą praradę lietuviai šventė pergalę, tačiau tai menkai sušildė 32-ejų metų gynėją.
"Nuoširdžiai džiaugiuosi mūsų vyrais, bet kitkas..." – tinkamų žodžių ieškojo futbolininkas.
Dar prieš žinią apie Csabos Lazslo išsiskyrimą su Lietuvos rinktine M.Stankevičius mūsų leidiniui atvirai išsakė nuomonę apie prie nacionalinės ekipos vairo stovėjusį vengrą.
– Mariau, kokį įspūdį paliko pastarosios dvejos mūsų komandos rungtynės su Lichtenšteinu ir Latvija?
– O kaip jūs manote? Kaip mes atrodėme?
– Turbūt reikia žiūrėti į kontekstą – varžovų lygį...
– Taigi. Džiaugiausi, kad vyrai laimėjo, iškovojo taškus. Sakyčiau taip: rungtynes latviams pralaimėjome mes, o Lichtenšteiną įveikė treneris (ironiškai šypsosi – aut. past.). Pastaruoju metu taip viskas ir atrodė. Mes pralaimėjome kiek? 10 rungtynių. O tas kelias pergales pasiekė jis. Apmaudu, kad taip viskas būdavo pateikiama. Tarp trenerio ir komandos pasitikėjimo nebuvo. Tai rodė ir žaidimas.
– Ar tavęs neįžeidė tai, kad per rungtynes su Lichtenšteinu net nebuvai išleistas į aikštę?
– Tikrai neįžeidė. Tai – normalu. Treneris turi teisę pasirinkti sudėtį. Visi mes, žaidėjai, esame lygūs. Natūralu, kad kartais žaidžia vieni, kartais – kiti.
– Kaip vertini C.Laszlo darbą?
– Blogiausia buvo tai, kad vieni kitiems laidė kritikos ir pretenzijų strėles: Lietuvos futbolo federacija – treneriui, šis – federacijai. Kai C.Laszlo nepakvietė kai kurių senbuvių (Deivido Šembero ir Tomo Danilevičiaus – aut. past.), aš tragedijos nemačiau. Tai buvo trenerio pasirinkimas. Bet blogiausia, kad jis pats skundėsi, jog tai nebuvo vien jo sprendimas. Vadinasi, jis buvo vyras, kuris neturi kažko tarp kojų... Pavadinkime, vyriškumo. Matyt, jis buvo kažkieno marionetė. Dėl to ir gėda.
– C.Laszlo savo ar galbūt ne savo pasirinkimą aiškino, kad veteranai nežaidžia klubuose, kad atėjo laikas iš pagrindų jauninti rinktinę.
– Treneris gali spręsti dėl rinktinės sudėties. Kaip profesionalas pasakyti, kas ir kaip. Bet jis neturi teisės reguliuoti mūsų ateities. Jis negali įsakyti, kada mes turime baigti karjerą rinktinėje, kada mums pasitraukti iš futbolo apskritai. Keista, kai vengras pasakė, kad mums atėjo laikas galvoti apie kažką kitą, o ne futbolą. Pažiūrėkime: Europoje yra daug žaidėjų, kurie rungtyniauja iki 40-ies. Ir žaidžia aukšto lygio klubuose, rinktinėse, netgi pagrindinėse sudėtyse. Argi galima viską tiesmukai suversti kartų kaitai?
– Vengras mėgo kaitalioti savo nuomonę...
– Vieną dieną sakydavo: leisiu žaisti patyrusius. Kitą – atvirkščiai: reikia kartų kaitos. Mes, lietuviai, rinktinėje palaikome vieni kitus, nuoširdžiai norime kažką pakeisti, pasiekti, tačiau jis, užsienietis, to nelabai suprato. Tas jo pasirinkimas būti kažkieno marionete niekam nebuvo naudingas.
– Ar asmeniškai tau treneris taip pat ką nors patarė dėl karjeros klube?
– Tai man ir skaudžiausia. Jis apie mane kalbėjo, ką man derėtų rinktis, ėmė skaičiuoti mano pinigus. Aiškino: galbūt nežiūrėk pinigų, o ieškok kito klubo. Tai neetiška. Juolab kad jei jis pats laikytųsi tokios pozicijos, sprendimą pasitraukti iš rinktinės būtų priėmęs daug anksčiau. Įdomu, ko jis laikėsi: pinigų ar kažkam buvo patogu turėti būtent tokį žmogų, einantį tokias pareigas? Tas klausimas neduoda ramybės ne tik mums, futbolininkams, bet ir visiems šalies futbolo mėgėjams.
– Ar tebesieji savo ateitį su Lietuvos rinktine?
– Rinktinėje būsiu tiek, kiek būsiu reikalingas. Aš nepasikeisiu: visada atvažiuodavau ne dėl federacijos, ne dėl trenerio, o dėl mūsų futbolo, dėl sirgalių. Suprantu, kad kartais neatlieku to darbo, kurio iš manęs tikimasi. Man nėra lengva, klube žaidžiu retokai. Tačiau rinktinėje atiduodu visas jėgas. Kita vertus, ar tie, kurie iš tikrųjų formuoja rinktinės sudėtį, po mano kalbų dar kvies mane į komandą? D.Šembero ir T.Danilevičiaus jau nebekviečia. Ar tikrai tai buvo tik trenerio pozicija? Ar jie kažkam užmynė ant nuospaudos? Bus įdomu pažiūrėti.
– Tavo užuominose galima įžvelgti kritikos adresatą – Lietuvos futbolo federacijos vadovus...
– Aš to nesakiau. Išvadas darykite jūs. Juk protingi esate...
– Netrukus prasidės naujas tavo karjeros etapas. Ko tikiesi Turkijoje, "Gaziantepspor" ekipoje?
– Leidausi į naują avantiūrą. Kaip nurodė C.Laszlo, ieškojau klubo, kuriame daugiau žaisčiau (šypsosi – aut. past.). Rimtai kalbant, tai – didelė galimybė. Aš žiūriu savo ateities ir sprendimus priimu pats.
