„Manau, kad mano tekstilės parodą galima būtų pavadinti „Sparnų pavėsy...“. Atskleidžiant žmogaus būties vaizdinius ir atspindžius vienumoje ir buvime su kitais: mes vienas kitą atspindime, tarsi randame save kitame. Paroda kalbėtų apie draugystę, bendrumą, taip pat apie susikaupimą, vienumos poeziją“, – taip autorė pati pristato savo parodos viziją ir pagrindinę idėją.
Tekstilininkė E. Jesulaitytė dažnai kalbina žiūrovą vaizdų poezija – lyg švelniais atodūsiais – ir daugiasluoksniais kūriniais. Sluoksnių ir detalių jos darbuose daug, tačiau meninis pokalbis patraukia nuoširdumu ir paprastumu – kūriniuose dažnai išvystame kone vaikiškai jaukių įvaizdžių, pastelinių spalvų, nesudėtingų technologijų.
Kūriniuose dažnai išvystame kone vaikiškai jaukių įvaizdžių, pastelinių spalvų, nesudėtingų technologijų.
Menininkei priimtina koliažinė technika, kai naudojamos mezginių, karpinių ar siuvinių aplikacijos, naudojant ne vien siūlus ir audinius, bet ir popierių, kartoną, plastiką. Vis dėl pavidalų stilizavimas, plastinė ritmika ir komponavimo įgūdžiai rodo, kad tai ne rankdarbių variacijos, o tikslingai formuojamas profesionalo pasaulėvaizdis.
Pasaulis, kurį paprastai gaubia sakralios patirtys ir neišsakomumo erdvės. Kuriame gausa nevargina, o švelniai, beveik nedrąsiai prisiliečia prie mūsų akių ir artina link ramybės. Kur apibendrintos žmonių figūros yra ne tiek konkretūs asmenys, kiek būtybės, prabylančios apie bendresnių dalykų paieškas ir atskleidžiančios, kad Eglei svarbus žmonių ryšys. Todėl toks gražus darbuose yra kontakto ilgesys arba jau patirta jo pilnatvė.
„Iš dangaus“ / E. Jesulaitytė.
Išsipildymo laukimas ar jo nuojautos šventė. Atrodo, kad menininkės kuriami Dievoieškos paukščiai pakyla, prieš tai sušilę tarp žmogaus delnų, – ir likusiems žemėje suteikia artėjančios palaimos pavėsį.
E. Jesulaitytė 1994 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo dailininkės-tekstilininkės specialybę. Nuo 1993 m. pradėjo dalyvauti parodose; Lietuvos dailininkų sąjungos nare tapo 1999 m.
Jaukūs Eglės darbai lengvai randa ekspozicines erdves – turbūt todėl menininkė yra surengusi net 73 personalines parodas Lietuvoje ir Vokietijoje (Hamburgo valstybiniame Rade muziejuje ir Rainbeko pilyje). Ji aktyviai dalyvauja grupinėse parodose mūsų šalyje ir užsienyje, yra nuolatinė katalikų dailininkų religinio meno parodų „Gloria Deo“ dalyvė.
„Angelas“ / E. Jesulaitytė.
Į tekstilininkės kūrybinį akiratį dažniausiai patenka religiniai ir filosofiniai Dievoieškos horizontai, žmogiškojo ryšio paieškos, Lietuvos tremties ir pokario istorija, jautriai reflektuojant ištremtųjų patirtis ir likimus. Lietuvos tekstilės panoramoje Eglės kūriniai išsiskiria dėmesiu koliažinei technikai, aplikacijoms iš tariamai paprastų detalių, šviesiu ir tyru vizualiniu tekstu, jautrumo ir empatijos kokybėmis.
Kas? E. Jesulaitytės paroda „Sparnų pavėsy...“
Kur? Gelgaudiškio dvaro rūmuose.
Kada? veikia iki gegužės 31 d.