„Šiai dienai mes aiškiai sakome, kad ateities elektros rinkos reformos dizaine turi atsirasti labai aiški sąlyga, kad dujų kainai pasiekus tam tikrą ribą automatiškai įsijungia „lubos“, kurios yra suderėtos šalių narių prieš Naujus metus“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.

„Be abejo, tas mechanizmas (sutartas gruodį – BNS) veiks tik ribotą laiką. Norime, kad tas mechanizmas nugultų į naują rinkos mechanizmą“, – pridūrė jis.

EK antradienį pateikė pasiūlymus reformuoti Bendrijos elektros rinką. Jais siekiama sparčiau plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakyti dujų, sumažinti vartotojų sąskaitų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų, taip pat juos apsaugoti nuo galimo kainų šuolio bei manipuliacijų rinka.

Vis dėlto pasiūlymuose nenumatytas elektros kainų atsiejimas nuo dujų kainos – pasak Lietuvos deleguoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, didelę elektros energijos dalį vis dar gaminant iš dujų to padaryti kol kas neįmanoma.

EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pernai rugsėjį teigė, kad elektros rinkos reforma ES būtina siekiant sumažinti dujų įtaką elektros kainoms. 

Tuo metu už energetiką atsakingi ES ministrai gruodį Briuselyje susitarė dėl 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinės dujų kainos ribos, kuri būtų aktyvuota tuomet, kai būsimo mėnesio Nyderlandų TTF biržoje ši kaina būtų viršyta tris darbo dienas ir per tą patį laiką būtų 35 eurais didesnė už suskystintų gamtinių dujų (SGD) kainų tarptautinėse rinkose vidurkį.

Vasario viduryje įsigaliojęs mechanizmas galioja vienerius metus.

M. Skuodis kartu su už transportą atsakingais Bendrijos ministrais diskutuos apie perėjimą prie klimatui neutralaus susisiekimo ir transporto priemonių išmetamos taršos mažinimo, dalinsis savo šalių patirtimi.

Tuo metu energetikos ministras D. Kreivio dienotvarkėje numatyta aptarti elektros rinkos reformą ir išteklių tiekimo saugumą, energetikos politiką užtikrinant regiono pramonės konkurencingumą, kartu siekiant spartesnio žaliojo transporto sektoriaus pokyčio.

Vizito Stokholme metu susisiekimo ministras taip pat susitiks su Švedijos infrastruktūros ministru Andreasu Carlsonu, su kuriuo aptars bendradarbiavimą jūrų transporto srityje, transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamento peržiūrą bei Švedijos pirmininkavimo ES Tarybai klausimus.

M. Skuodis taip pat apžiūrės Arlandos oro uosto nuotolinio skrydžių valdymo bokštą, lankysis Stokholmo jūrų uoste, kur susitiks su jo vadovybe.

„Panašu, kad elektros rinka veikia lygiai taip, kaip veikia mobilių telekomunnikacijų rinka, kuomet į vieno ar kito žaidėjo kainų mažinimą automatiškai reaguoja kiti žaidėjai. Šiai dienai kainos juda žemyn. Labai norisi tikėti, kad tas kainų horizontas išliks panašus. Gal šiek tiek vasaros metu gali būti šioks toks nedidelis pakilimas, bet, kaip matome, elektros kainą diktuoja dujų kainos“, – susitikime su opozicine Seimo Darbo partijos frakcija antradienį sakė D. Kreivys. 

„Kadangi dujų kaina nėra santykinai aukšta, tai turime pakankamai geras elektros kainas“, – pridūrė jis.

Pasak energetikos ministro, esant pilnoms gamtinių dujų saugykloms bei silpnam jų vartojimui Europoje ir  Azijoje, jų kaina turėtų išlikti panaši arba „šiek tiek mažėti“.

Kadangi dujų kaina nėra santykinai aukšta, tai turime pakankamai geras elektros kainas.

„Matome aiškiai, kad šiandien (dujų – BNS) vartojimas Azijos rinkose yra silpnas, kaip ir Europoje, saugyklos yra pilnos, ir vartojimo atsigavimas, kuris buvo prognozuotas, yra lėtesnis negu manoma, kad bus. Panašu, kad dujų kainų dinamika išliks panaši, galbūt net yra tendencija šiek tiek mažėti, nes po gaisro atsidaro vienas didžiausių Amerikoje dujų skystinimo terminalų – Fryportas, kuris pusę metų buvo uždarytas. Tai, kad turėsime žymiai aukštesnes dujų ir elektros kainas,  tikimybė nėra didelė“, – teigė D. Kreivys. 

„Kinija atsigauna lėčiau negu tikėtasi (...). Prognozė, kokiu tempu Kinija planavo atsigauti ir vartoti energiją, ji atsigauna 20-30 procentų lėčiau negu jie planavo“, – sakė ministras.

„Europa liko su pilnomis saugyklomis, kas leidžia mums teigti žiūrint į kainų dinamiką, kad mes, kaip Europa, energetikos karą prieš V. Putiną ir Rusiją laimėjome“, – teigė jis. 

Pasak D. Kreivio, Europa kitą žiemą turėtų išvengti rizikų, susijusių su apsirūpinimu dujomis.

„Tokia situacija, kokia susidariusi dabar su didžiuliais saugyklų kiekiais, didžiuliais pertekliais Azijoje, naujais pastatytais terminalais, galime konstatuoti, kad jokių rizikų ateinančiai žiemai Europoje mes neturėsime“, – teigė ministras.

Pastaruoju metu didmeninės dujų kainos Europoje nukrito iki 2021 metų lygio. Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje kovo ateities sandorių kaina antradienį prieš vidurdienį buvo 52,9 euro už MWh. Tuo metu pernai rugpjūčio antroje pusėje vieno mėnesio ateities sandorių dujų kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų rekordą.

Tuo metu vidutinė sausio mėnesio „Nord Pool“ biržos elektros kaina kaina Lietuvos kainų zonoje buvo 103,06 euro už megavatvalandę (MWh), gruodį ji siekė 264,28 euro. 2022-ųjų rugpjūtį elektros kaina buvo pasiekusi piką – vidutinė šio mėnesio kaina biržoje Lietuvoje siekė 480,39 euro už MWh. Be to, sausį visi nepriklausomi elektros tiekėjai mažino fiksuotų planų kainas.

Vis dėlto jis pabrėžia, jog formuoti savo komandą yra jo teisė, o ministerija neturėtų kištis į vidinius įstaigos procesus.

„Nacionalinio dramos teatro direktorius savo sprendimu prisiėmė tikrai didžiulę atsakomybę kalbant apie teatro ateitį, apie visą teatro evoliuciją ir tai bus tikrai nemenka užduotis naviguoti pasitelkiant tuos sprendimus, kurie buvo padaryti, – BNS antradienį sakė ministras. – Bet visgi yra ta riba, iki kurios ministerija neturėtų lįsti, kalbant apie pačios įstaigos vidinius procesus ir veiklas tenai“.

Teatro teigimu, M. Ivaškevičiaus pareigos „tampa perteklinės“ pradėjus dirbti trims naujiems meno vadovams. Pats dramaturgas sako, jog yra atleidžiamas, nes tapo nebeparankus vadovui, o šis, atleidęs dalį savo komandos, taip pat turėtų trauktis ar būti atleistas ir taip pasitikrinti pasitikėjimą naujame konkurse.

S. Kairys sako nenorintis komentuoti vidinių diskusijų, tačiau pabrėžė, jog sprendimas atleisti M. Ivaškevičių, o anksčiau – meno vadovą Oskarą Koršunovą, nereiškia, jog šie kūrėjai nebebus laukiami teatre.

„Kas man yra svarbu kaip kultūros ministrui – kartais ir viešojoje erdvėje atsiranda tokių indikacijų, kurių neturėtų būti: ar tai būtų Oskaras Koršunovas, ar tai būtų Marius Ivaškevičius, bet kokiu atveju, kaip jų tie ginčai bepasibaigtų, jie yra kūrėjai ir jiems ir Nacionalinio dramos teatro scena privalo būti atvira“, – sakė ministras.

Sausio pabaigoje teatro direktorius M. Budraitis pranešė į meno vadovo pareigas paskyręs tris režisierius – Kamilę Gudmonaitę, Eglę Švedkauskaitę ir Antaną Obcarską.

S. Kairys pabrėžė, jog sprendimas atiduoti vadovavimą teatrui į trijų jaunų režisierių rankas taip pat yra labai pozityvus.

„Man atrodo, kad pasitelkti jaunus režisierius, juos tokiu būdu įtraukti į procesą, yra labai pozityvu, nes aš mūsų talentus režisierius sutinku ne Lietuvoje ir turiu įdomių pokalbių, kodėl jie visgi išvyko. Tai, mano galva, tie procesai nėra kažkokie neigiami, – sakė jis.

„Bet akivaizdu, kad ta komanda, kuri atėjo, pradėjo kadenciją, ji išyra, tai komandos nariai tarpusavyje tikrai kelia tokius validžius klausimus vieni kitiems. Bet mano misija šiuo atveju yra reikalauti iš vadovo, kad jeigu jis turi kažkokią viziją, sprendimus, tai matyti, kur jie veda, koks tas rezultatas bus“, – kalbėjo ministras.

Šiai priemonei energetikos ministro Dainiaus Kreivio įsakymu skirta 3,8 mln. eurų, pranešė Energetikos ministerija.

Kaip ir ankstesniais metais, parama vienam butui sieks iki 726 eurų: daugiabučių namų vidaus tinklų įrengimui ar pertvarkymui laiptinėse bei bendros paskirties patalpose – iki 242 eurų, namo butų elektros instaliacijos ar dujų sistemos pertvarkymui – iki 242 eurų, taip pat elektrinės arba dujinės viryklės įsigijimui – iki 242 eurų.

Pasak pranešimo, šiemet pirmenybė dėl finansavimo skyrimo suteikiama 2021 ir 2022 metais teiktoms, tačiau nefinansuotoms paraiškoms, kurios įtrauktos į Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sudarytą rezervinių paraiškų sąrašą.

Paramą administruoja APVA, paraiškos priimamos iki birželio 1 dienos arba tol, kol pasibaigs kvietimui numatytos lėšos.  

Šiuo metu šalyje dar yra apie 570 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Per 2020–2022 metus dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose namuose buvo skirta 24 mln. eurų parama, kuri leido iš 1381 daugiabučio pašalinti 28 328 dujų balionų.

Energetikos ministerija 2019 metais parengė veiksmų planą, pagal kurį trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami nuo 2024 metų pabaigos. 2023 metų sausio mėnesį pakeisti dujų balionus terminas buvo pratęstas iki 2024 metų.

Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas. 

„Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų. Šiai dienai atliekama studija, britų kompanija daro visos mūsų energetikos transformacijos studiją. Paskui jos vienas iš priimtiniausių scenarijų bus patikrintas su Amerikos laboratorija NREL (JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija – BNS), modeliavimas bus atliktas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė D. Kreivys.

„Manome, kad Baltijos jūroje, mūsų šelfe, atsiras sala. Kodėl ji reikalinga? Todėl, kad į krantą mes galime perduoti elektrą kabeliais tik iš dviejų (jūrinių vėjo – BNS) parkų, o pastatyti galime šešis ir turbūt daugiau“, – pridūrė jis.

Pasak D. Kreivio, 2030–2040 metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali atsirasti dar keturi jūriniai vėjo parkai. 

„Du parkus turėsime iki 2030 metų. Tarp 2030 ir 2040 metų turėsime dar keturis parkus“, – teigė ministras.

Pasak jo, 2030 metais Lietuva per metus suvartos 19 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, 2040 metais – 40 TWh, o 2050 metais – 60 TWh.

„Litgrid“ duomenimis, 2021 metais Lietuvoje suvartota 12 TWh elektros energijos – daugiausiai nuo 1991-ųjų, kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh.

D. Kreivio teigimu, elektros poreikis Lietuvoje išaugs dekarbonizuojant pramonę ir transporto sektorių, o šalies pramonei, pasak jo,  reikės didelio kiekio vandenilio.

„Mūsų padėtis yra unikali todėl, kad turime pramonę, kuriai reikia daug vandenilio – tai pirmiausia „Achema“ (...) Dekarbonizavus transporto sektorių, dekarbonizavus pramonės sektorių, mūsų elektros sąnaudos, viskas tampa elektra. O iš elektros gaminasi vandenilis, iš vandenilio gaminasi amoniakas, iš amoniako – trąšos. „Orlenui“ („Orlen Lietuva“ – BNS) bus reikalingas sintetiniams degalams vandenilis, didžiulis kiekis vandenilio“, – teigė ministras.

„Todėl sala yra neišvengiama, ji mums reikalinga, o jeigu regione būsime pirmi, galėsime akumuliuoti visus srautus iš viso regiono, gaminti vandenilį. Kai mums reikalinga – tiekti jį mūsų įmonėms, kai kaina gera – tiekti į Vokietiją“, – pridūrė jis.

Dekarbonizacija vadinamas dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo procesas.

Anot D. Kreivio, už energetinės salos projekto vystymą būtų atsakingi privatūs investuotojai – valstybė pasirūpintų tik jos infrastruktūra. 

„Noriu pasakyti, kad salos projektas nėra valstybinis projektas. Pačią salą, kaip infrastruktūrą, greičiausia būtų patikėta vystyti „Epso-G“ grupei“, – teigė ministras.

„Tai būtų nacionalinis projektas, kuriame galėtų dalyvauti visi mūsų rinkos žaidėjai, plius užsienio investuotojai“, – kalbėjo jis.

Lietuvos energetikos agentūra ir JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija pernai lapkritį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studijos rengimo. Jos pagrindu bus rengiama trečioji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija po 2030 metų. Ją tikimasi patvirtinti 2024 metų pradžioje.

Jo teigimu, tokio dydžio kainų, kurios buvo pernai vasarą, nebebus.

„Nėra galimybių turėti tokių kainų, kokios buvo pernai rugpjūtį. Juoba, kad dujų lubos yra įdėtos ir jos niekada neleis pasiekti tokių kainų, kokios buvo“, – pirmadienį TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

Paklaustas, ar elektros kainų krizė jau praeityje, ministras atsakė: „Manau, kad taip“.

„Ta tendencija yra saugi šiai dienai, ir nemanau, kad drastiškai dujų kaina kiltų, todėl elektros kainai grįžti į tas aukštumas, kurios buvo, nėra galimybių“, – tvirtino D. Kreivys.

Nėra galimybių turėti tokių kainų, kokios buvo pernai rugpjūtį.

Jo teigimu, pigesnę elektrą lėmė sumažėjusi dujų kaina, gamtinės sąlygos bei Prancūzijoje pradėję veikti elektrinių reaktoriai.

„Dujų kainos, kurios nustato aukštutines elektros kainos ribas, yra gerokai sumažėjusios, todėl elektros kaina negali šokti į tokias aukštumas. Dar viena iš priežasčių yra ta, kad turime labai daug vėjo, yra vėjuota žiema, taip pat turime daug atlydžių, daug vandens ir čia yra viena iš pagrindinių priežasčių“, – sakė energetikos ministras.

„Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijoje paleista visa eilė reaktorių. Vasarą apie 40 proc. tų reaktorių stovėjo, dabar didžioji jų dalis dirba. Todėl situacija yra radikaliai pasikeitusi“, – aiškino D. Kreivys.

„Bet svarbiausia dedamoji yra ta, kad dujų kainos yra rekordinėse žemumose negu buvo prieš metus“, – pabrėžė jis.

Anot ministro, ateities sandoriuose taip pat neprognozuojama labai aukšta dujų kaina, manoma, kad ji liks dabartiniame lygyje.

„Tačiau labai sunku prognozuoti, kokia situacija bus, kai Vokietija pradės pildyti savo saugyklas“, – pridūrė D. Kreivys.

Vidutinė sausio mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina Lietuvos kainų zonoje yra 103,06 euro už megavatvalandę (MWh), gruodį ji siekė 264,28 euro. 2022-ųjų rugpjūtį elektros kaina buvo pasiekusi piką – vidutinė šio mėnesio kaina biržoje Lietuvoje siekė 480,39 euro už MWh.

Praėjusių metų rugpjūčio 17 dieną elektros biržos „NordPool“ Baltijos šalių zonoje didmeninė valandos kaina buvo pasiekusi didžiausią galimą 4 tūkst. eurų už MWh ribą.

„Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.

„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. (...) Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus – BNS) gaus“ , – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.

Finansų ministerija valdo 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01 proc.

Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „ir dabar suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo – BNS) parkus“.

„Mes esame pirmieji, kurie vykdysime aukcionus Baltijos jūros rytinėje dalyje ir tikrai manau, kad konkursai bus rimti“, – tvirtino ministras.

D. Kreivys pabrėžė, jog valstybė tikisi, kad iš jūrinių vėjo parkų gaus pinigų į biudžetą. 

Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Pirmojo 700 megavatų (MW) galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.

Be „Ignitis grupės“, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcione taip pat ketina dalyvauti „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.

Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.

Susitikimo metu ministrai aptars energetinio saugumo aktualijas regione ir Europos Sąjungoje, taip pat strateginių energetinio saugumo projektų įgyvendinimą bei potencialias bendradarbiavimo galimybes šalims įgyvendinant atsinaujinančios energetikos projektus, pranešė Energetikos ministerija.

Trijų Baltijos šalių energetikos ministrų susitikimas vyks Estijos kvietimu ir iniciatyva, 2023 metais šaliai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai.

„Šiandien matome aktyvų nepriklausomų tiekėjų konkuravimą, kai kurie iš jų siūlo kainas ir 25 centus, kas yra žemesnė nei reguliatoriaus nustatyta kaina, virš kurios taikoma kompensacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

„Tikiuosi, kad ta konkurencija aštrės ir jeigu kainų dinamika toliau išliks panaši, galima tikėtis pakankamai aštrios konkurencijos. Tai dar kartą rodo, kad rinkos mechanizmai veikia ir nors neturime dešimčių nepriklausomų tiekėjų, bet konkuravimas dėl rinkos vyksta ir ateityje vyks dar su didesniu pagreičiu“, – pridūrė jis.

Tikiuosi, kad ta konkurencija aštrės ir jeigu kainų dinamika toliau išliks panaši.

Ministras taip pat sakė tikintis, kad elektros kainų pokytis artimiausiais mėnesiais bus teigiamas, o vartotojai turėtų sekti, kokias kainas siūlo skirtingi tiekėjai ir „daryti išmanesnius sprendimus“.

Per pastarąją savaitę fiksuotų planų kainas sumažino visi nepriklausomi tiekėjai. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.).

Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento. „Ignitis“ savo interneto svetainėje skelbia, jog 24 mėnesių plano elektros kilovatvalandės kaina siekia 30,9 cento. 

Elektros tiekėją yra pasirinkę 70 proc. visų buitinių vartotojų.