Vis dėlto šį ketvirtadienį, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju, Rūta“ savo asmeninėmis dramomis dalysis išskirtinai Lietuvoje puikiai žinomi vyrai.

Vienas iš jų – dabar jau iš viešumos dingęs žinomas TV ir renginių vedėjas Dainius Martinaitis, kurio gyvenime netrūko ir pakilimų, ir nuopuolių. Dabar jis atviras – jo televizijoje nebeišvysi, nes nebesinori eiti bet kur, o ir nėra taip, kad visada esi ir būsi reikalingas.

„Na, jau kokius 6-8 metus esu be eterio, ir viskas, žmonės pasimiršta, kita karta užauga. Tai ir nebeatsisuka kiekvienas gatvėje, ne kiekvienas pasisveikina, bet galiu pasakyti, kad su tuo ateina ir ramybė, kuria aš visai mėgaujuosi“, – atvirai kalba D. Martinaitis.

Vis dėlto legendinio „VRS Kameros“ vedėjo gyvenime buvo visko – ir momentų, kai esi visiškai be darbo, ir dienų, kai esi kviečiamas visur. „Kai savaitgaliai yra tavo pagrindinis darbas, na, gal koks sekmadienis lieka laisvas, bet po tokių trijų dienų lakstymo grįžęs namo tu net neturi jėgų grįžęs į savo antrą pusę pažiūrėti“, – pripažįsta vyras.

Jis neslepia, kad toks gyvenimas lėmė ir santykių griūtį. Santuoka su žmona nutrūko po 18 metų, praleistų kartu. Tiesa, skyrybos neįvyko per vieną dieną – pora dar ne kartą bandė kalbėtis, taikytis ir gelbėti santykius. Tačiau, kaip sako Dainius, tam, kad pavyktų išsaugoti santuoką, reikėtų kardinaliai keisti gyvenimą.

Visada atrodė, kad dar pakentės, kad nesubyrės, bet baigėsi kaip baigėsi. Manau, jei prabiltų kiekvieno žinomo žmogaus antros pusės, tai tikriausiai ant jų pečių viskas ir gula.

„Visada atrodė, kad dar pakentės, kad nesubyrės, bet baigėsi kaip baigėsi. Manau, jei prabiltų kiekvieno žinomo žmogaus antros pusės, tai tikriausiai ant jų pečių viskas ir gula“, – sako D. Martinaitis.

Laidos vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės paklaustas, ar nesigaili dėl subyrėjusios santuokos, žinomas vyras pripažino, kad nors šiuo metu jiedu su žmona antrųjų pusių neturi, tačiau nespjauna į šulinį, kad gal kada jų gyvenimuose atsiras nauji žmonės. „Kažkada, praėjus dešimčiai metų po skyrybų, sutarėm, kad galėjom pasistengti labiau, bet dabar esame atvertę naujus lapus“, – atvirai sako D. Martinaitis.

Savo atvira istorija pasidalins ir iš emigracijos užsienyje grįžęs realybės šou „Dangus“ dalyvis Gediminas Nadtočis-Natas, pripažinęs, kad vieną dieną koncertuoti 10 tūkstančių žmonių, o kitą dieną krauti dėžes sandėlyje Danijoje išties nebuvo lengvas išbandymas, pareikalavęs daug emocijų. Nebuvo lengva ir LNK televizijos žiūrovams puikiai pažįstamam žurnalistui Martui Kalendrai, kurio balsą vieną dieną žinojo kone visi, tad ir nuostabos netrūko, kai viešumoje pasirodė žinia apie emigraciją į Australiją, darbą plaunant indus. Taip pat – „Kelias į žvaigždes“ atlikėjas Mindaugas Mickevičius-Mino atviraus, ar dainininko karjera nesugriovė asmeninio gyvenimo, o žinomas žurnalistas, prodiuseris Edvardas Žičkus atskleis pasaulinio lygio žvaigždžių nematomas puses.

Laidoje „Sveikas rytojus“ renginių vedėjas ir aktorius Dainius Martinaitis atskleidė, jog gyvendamas labai aktyvų gyvenimą, jis net nepagalvojo, kad peržengus tam tikrą amžiaus ribą jam teks sunerimti dėl sąnarių.

„Gyvenu labai įtemptu gyvenimo ritmu. Kartais tenka nemiegoti ir dvi paras, o kartais, atvirkščiai – miegu penkias dienas, kad susigrąžinčiau energiją. Taip diena susimaišo su naktimi. Atėjus į renginį, būna, jog reikia išstovėti ant kojų ir 10 valandų. Visą laiką esi įtampoje, turi visus prižiūrėti“, – pasakojo vyras.

D. Martinaitis pastebėjo, jog ypač vyrai, kol yra sveiki, galvoja, kad taip bus visą gyvenimą. Tačiau, pasak aktoriaus, su amžiumi viskas po truputėlį pradeda keistis.

„Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali, tada susimąstai, kad reikia kažką daryti ir labai gailiesi, kad nepradėjai anksčiau, kol dar buvai sveikas. Labai svarbu yra rūpintis sąnariais profilaktiškai. Gaila, kad tai supratau tik įžengęs į šeštą dešimtį“, – sakė D. Martinaitis.

Aktorius pasakojo, jog sužinojęs, kad kolagenas gaunamas iš žuvies ir pats mėgdamas žvejoti, dabar gaudo žuvis, kurių nekepa, o verda net kelias valandas.

„Žuvį verdu ilgai, kad ištirptų kuo daugiau kaulų, žvynų, kad gaučiau kuo daugiau kolageno. Į išvirusią žuvienę vėliau galima įstatyti šaukštą – atrodo, jog valgai ir sutepi sąnarius. Bet visas procesas trunka tikrai ilgai, reikia skirti net tris keturias valandas“, – pasakojo pašnekovas.

Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali.

D. Martinaitis pasakojo, lankęsis trikolageno renginiuose, kur suprato, jog daugybė skirtingo amžiaus žmonių gyvena tais pačiais rūpesčiais.

„Žmonės dalinasi informacija, pasakoja, kas kokių bėdų turėjo, kad buvo labai sunku atsistoti, kad negalėjo pritūpti, o kažkam netgi reikėdavo po ilgo sėdėjimo atsistoti ir žengti dešimt penkiolika žingsnių, kad galėtų normaliai eiti. Dabar daugelis sako, kad atsistoja ir iš karto eina. Tai tik įrodo, kad yra, kas gali padėti“, – kalbėjo D. Martinaitis.

Dietistė Giedrė Arlauskė laidoje pabrėžė, jog sąnariai yra atsakingi už žmogaus judėjimą. Jeigu judant yra jaučiamas diskomfortas, tai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.

„Gali reikėti atsisakyti mėgstamos veiklos, sporto, būrelių lankymo ar net darbo. Taip pat prastėja nuotaika, mažėja energija. Kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, jie nesaugo sąnarių, o bėgant laikui, sąnariai vis dėlto dyla ir organizme pradeda mažėti medžiagų, kurios yra atsakingos už gerą sąnarių funkcionavimą“, – kalbėjo D. Arlauskė.

Pasak dietistės, didelė dalis žmonių sąnariais pradeda rūpintis tik tada, kai jau pajaučia diskomfortą, vyresniame amžiuje. D. Arlauskė taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis šiuo metu besiskundžiančių dėl sąnarių sveikatos, yra jaunimas.

„Įtakos turi sėdimas darbas, ilgas laiko leidimas prie kompiuterio. Sąnariai nejuda ir automatiškai pradeda veikti prasčiau. Taip pat prisideda ir nepilnavertė mityba – negauname medžiagų, nejudiname sąnarių, tad jie mums apie save primena“, – kalbėjo D. Arlauskė.

Mokslo įrodyta, kad pagrindinė medžiaga organizme, kuri pradeda mažėti jau nuo 25 metų, yra kolagenas, taip reikalingas sąnariams. Todėl vos pajutus tai išduodančius požymius, verta kartas nuo karto, o jeigu reikia – ir nuolatos, papildyti jo atsargas.

„Sąnariams labai svarbūs II tipo kolageno peptidai, kurie yra pagrindinė sąnarių kremzlių sudedamoji dalis. Taip pat, chondroitinas, gliukozaminas, metilsulfonilmetanas ir kitos medžiagos, kurias organizmas turėtų gauti, kad sąnarys gerai funkcionuotų“, – kalbėjo G. Arlauskė.

Dietistė pasakojo, jog sąnario judesys turi būti pilnos amplitudės – tada išsiskiria medžiagos, reikalingos tam, kad sąnarys susiteptų ir nediltų.

„Kolageno galima gauti ir iš gyvūninės kilmės galvijų, ir augalinės kilmės produktų, bet labiausiai vertinamas yra žuvinės kilmės kolagenas. Ne ką mažiau svarbi yra kokybė, kad kolagenas būtų mažos molekulinės masės, nes taip organizmas jį pasisavina greičiau, paprasčiau ir būna kur kas vertingesnis. Tokiomis savybėmis ir pasižymi trikolageno produktai“, – pasakojo G. Arlauskė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.

„Turbūt jau paskutinį kartą šį sezoną užlipti ant ledo – didžiulis malonumas“, – patikina sukaktuvininkas.

Pirmą kartą meškerę į rankas D. Martinaitis paėmė dar vaikystėje. Tuo metu savaitgaliais šviesaus atminimo tėtis vienintelį sūnų nusiveždavo prie Trakų rajone esančio Akmenos ežero. Čia, galima sakyti, ir užgimė būsimo pramogų pasaulio grando meilė gamtai.

Bambukinė meškerė ir valas – pirmieji D. Martinaičio žvejybos įrankiai, ne kartą atnešę sėkmę ir nudžiuginę laimikiu. Paaugęs jis žvejybos įgūdžius lavino senelių gimtinėje, Joniškio rajone. Pirmąją didesnę žuvį – lydeką – D. Martinaitis pagavo būdamas šeštokas, o dar po kelerių metų jis jau „apžvejodavo“ į smulkmenas dėmesio nekreipiantį tėtį.

„Buvau labai smalsus, mėgau eksperimentuoti, todėl tik sėdėti ir laukti man nepakako. Keisdavau kabliukus, valus, masalus. Pastebėjau, kad vieną dieną gali kibti ant sliekų, o jau kitą šis „skanėstas“ žuvų visai nebedomindavo. Todėl vis ieškojau, norėjau suprasti daugiau“, – pasakoja tris keturis skirtingus masalus prie vandens telkinio su savimi atsinešdavęs pašnekovas.

Asmeninio archyvo nuotr.

D. Martinaitis neslepia, nors jam pavykdavo sugauti kelis kartus daugiau žuvies nei tėčiui, pastarojo kantrybė ir taktika kartais pasiteisindavo – laimikis būdavo stambesnis.

Žvejo karjerą sukaktuvininkas tęsė ir Vilniuje – Žirmūnuose, kur gyveno, buvo tvenkinukas, palepinantis smulkiomis, bet gardžiomis žuvelėmis.

Tiems, kas mažiau žino apie žvejybą, D. Martinaičio pasakojimas gali priminti „paukščių kalbą“ – pašnekovas, regis, viską žino apie žvejybos įrankius, technikas bei taktikas.

Jis užsimena vienu metu mėgęs spiningauti, o dabar besižavintis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis bei dugnine meškere.

D. Martinaitis yra žvejojęs įvairiausiuose vandens telkiniuose – tvenkiniuose, ežeruose, upėse, jūrose, vandenynuose. Jo laimikių sąraše – 2,5 kilogramo svėręs šapalas, 5 kilogramų lydeka, 3 kilogramų karšis, po 1,5 kilogramo svėrusios raudės ar ungurys.

„Neturiu tikslo sužvejoti didžiausią žuvį. Man tiesiog patinka pats procesas. Kadangi esu gimęs po Žuvų ženklu, vertinu vienatvę bei vandenį. Žvejyboje man kompanija nebūtina“, – patikina sukaktuvininkas.

Ilgiausiai be pertraukos ir miego jis yra žvejojęs 28 valandas. Įdomu, pasak D. Martinaičio, yra naktinė žvejyba, kuomet, viliojami masalo kvapo, aplanko įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, kirstukai, pelės.

Žvejyba, anot pašnekovo, kartais būna ir pavojinga. Ypač žiemą, kuomet yra rizika įlūžti ant plonesnio ledo. Vyriškis neslepia – tai patirti jam teko kelis kartus. Nelaimės atveju svarbi pirmoji minutė, kol tarp drabužių dar yra oro tarpai bei neprisirinko vandens.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Tave, tarsi plūdurą, išstumia lauk. Tą akimirką turi atidurti ant ledo ir ridentis kuo toliau nuo lūžio vietos“, – paaiškina D. Martinaitis.

Kalbėdamas apie savo pomėgį jis pastebi, kad žvejai be reikalo nevertina jo pamėgtų žuvelių – aukšlių. Jei jas namo nešiesi maišelyje, pasak D. Martinaičio, žvynai patys nusitrina – tuomet belieka išdoroti laimikį ir juo mėgautis.

Žuvis jis kepa, rūko, vytina, džiovina. Pašnekovas žino ir daugybę lydekų, karosų, lašišų, karpių gaminimo receptų.

D.Martinaitis pasakoja, jog pasibaigus žiemos žvejybos sezonui jo laukia nauji darbai sode. Pastaruosius penkerius metus į sodininkystę pasinėręs vyriškis čia taip pat nėra naujokas – pats užsiaugina ne tik įvairias daržoves, bet ir arbūzus.

„O kadangi mano valdos yra netoli Neries, abu pomėgius – žemės ūkį ir žvejybą, puikiai galiu suderinti“, – sako gimtadienį šiandien švenčiantis renginių vedėjas.

Jie linksmina publiką tada, kai jų pačių šeimos sėdi prie vaišėmis nukrautų stalų. Kai švenčia savo pačių gimtadienius ar laidoja artimą žmogų. Kai serga ir kai neturi nuotaikos. Tačiau, tikina visi iki vieno – ta pati publika juos ir pakrauna, o scena dovanoja antrą kvėpavimą. Matydami džiaugsmu spindinčias akis šou pasaulio atstovai jaučiasi laimingi.

„Kai užgeso bočiukas, turėjau vesti renginį ir jame dainuoti – niekas negalėjo manęs pakeisti. O aš negalėjau pavesti žmonių, – liūdnas akimirkas prisimena dainininkė Nijolė Pareigytė. –  Nieko, atidainavau. Tiesa, per vieną dainą verkiau“.

Ji sako, kad didžiausias atlikėjo darbo minusas, kad jo niekas negali pakeisti: ar temperatūra, ar bloga, ar viduriuoja – niekam neįdomu. Turi eiti į sceną. „Bet atsistoji ant jos ir kažkaip pasveiksti“, – nusijuokia TV3 laidos „Visi mes žmonės“, rodomos  pirmadienį 19.30 val. per TV3, pašnekovė,  publikos numylėtinė N. Pareigytė.

Per daugelį metų mačiusi daugybę renginių ir vakarėlių, Nijolė pastebi, kad ir mūsų pasilinksminimo būdai po truputį keičiasi: „Žmonės mažiau geria. Anksčiau dažnai tarp vyrų vykdavo „spartos mūšiai“. Nors ir  dabar vis atsiranda koks vienas ar keletas, kurie sugadina šventę – kad ir kiek žmonių joje dalyvautų“.

Itin dažnai koncertuojanti populiaros grupės „69 danguje“ narė stengiasi laviruoti tarp koncertinės veiklos ir šeimyninio gyvenimo – dukrą į mokyklą vežioja pasikeisdami su vyru. O paklausta, ar jų tarpusavio santykiams netrukdo nuolatinės gastrolės, sako: „Šeimoje turi būti pasitikėjimas. Juk kartais net nakvoti namo negrįžtu. Bet aš laikausi taisyklės: su kitais elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad ir su manimi elgtųsi“.

Kitas laidos kalbintas scenos žmogus – naują albumą pristatantis Andrius Mamontovas savo veiklos net nevadina darbu, nes daro tai, kas jam patinka. Kai prieš daugelį metų susipažino su būsima žmona Inga, jis jau buvo muzikantas. Ir Mamontovų atžalos augo matydamos būtent tokį šeimos modelį, kad tėtis vis kažkur išvyksta, po kurio laiko sugrįžta, dažnai – naktį. Kai vaikai dar buvo maži, vos porą valandų pamiegojusiam tėčiui neretai tekdavo keltis ir vežti juos į mokyklą – šiomis pareigomis su žmona dalindavosi: „Negali juk visko užkrauti kitam. Bet Inga vaikus vežiodavo, kai aš važinėdavau su „Hamletu“ po gastroles – kartais ir po pusmetį negrįždamas namo“.

Andrius jau priprato, kad jo gimtadienio dieną – rugpjūčio 23-ąją – visoje Lietuvoje kabo vėliavos su juodais kaspinais. Tačiau ir pats to nesureikšmina, ir kitiems siūlo nesikoncentruoti į liūdną įvykį – geriau tą dieną prisiminti Baltijos kelią. Nes ir jis pats paprastai švenčia kartu su tauta – stovėdamas scenoje.

Didžiausias metų šventes ilgametis renginių vedėjas Dainius Martinaitis praleidžia renginiuose ar viešbučiuose. Net kai gimė dukra jis tuo metu dirbo kelias dienas trukusiame renginyje – kaip tik buvo savaitgalis. Ar toks gyvenimo būdas tinka šeimyniniam gyvenimui? „Jeigu to žmogaus nemyli ir nenori, kad jis nuolat painiotųsi po akimis, tada taip. Jei myli – ne“, – pripažįsta Dainius, kurio darbas tikrai nepadėjo jam išsaugoti santuokos.

Tačiau su jau beveik užaugusia dukra renginių vedėjas stengiasi susitikti kuo dažniau. Aišku, ne savaitgaliais. Ir ne pirmadieniais. „Pirmadienius aš vadinu nekalbadieniais. Nes po 3-4 renginių iš eilės man reikia tylos, kad galėčiau save susirinkti iš naujo – ir fiziškai, ir dvasiškai.“

Pasikliauja veidrodžiu

Jis patikina niekuomet nesisveriantis, todėl savo kūno masės indekso net neįsivaizduojąs.

„Man viską pasako vaizdas veidrodyje. Jame puikiai matosi, ties kuriomis kūno linijomis reikėtų padirbėti“, – šypsosi S. Skambinas.

Dar vienas svorio kontrolės būdas – kelnių diržo sagtis.

„Jei reikia ją atlaisvinti, skubiai susirūpinu dietomis“, – lyg juokais, lyg rimtai sako S. Skambinas.

Neseniai jį itin nudžiugino viena netikėta istorija – tvarkydamas daiktus tarp jų šokėjas rado kieto audinio džinsus, kuriuos nešiojo būdamas maždaug šešiolikos metų. S. Skambinas neatsispyrė pagundai pasitikrinti, kaip yra pakitę jo kūno formos ir... kelnės puikiai tiko!

Man viską pasako vaizdas veidrodyje. Jame puikiai matosi, ties kuriomis kūno linijomis reikėtų padirbėti.

Jo teigimu, šiais laikais niekam nebe paslaptis, kad visiems svarbu ir aktyviai gyventi, ir vartoti papildus, ir vengti nesveiko maisto.

„Tačiau kartais tam, kad pradėtum siekti savo tikslo, trūksta motyvacijos bei žinių. Todėl projektai, kuriuose dalyvius prižiūri specialistai ir jiems pataria, yra tikrai naudingi“, – įsitikinęs S. Skambinas.

Svajonė sverti 105 kilogramus

Jam pritaria ir renginių vedėjas Dainius Martinaitis, su šypsena pridurdamas, kad visas jo gyvenimas – nuolatinė dieta.

„Mano svajonė sverti 105 kilogramus“, – atviravo aukštaūgis vyras.

Jis pripažįsta – apie dietas menkai nusimano, todėl su per savaitgalį ar atostogas priaugtu svoriu atsisveikina tiesiog kelias dienas badaudamas.

Bado dietomis savo kūno proporcijas reguliuoja ir rudenį kino teatrus pasieksiančiame lietuviškame filme „Pliusas“ vaidinantis humoristas Artūras Orlauskas. Ilgiausiai jis maisto nevalgė savaitę. Tiesa, tuomet gėrė vaisių sultis ir vandenį. Susiimti A. Orlauskas nutarė mėnesį Amerikoje trukusių gastrolių metu, kuomet vos po keleto dienų viešnagės pajuto, jog jo kūnas apsunko.   

„Šiaip mano svoris nekinta, nes daug sportuoju. Nors dietų dažniau laikosi moterys, į treniruotes po vasaros susirenkantys vyrai tarpusavyje irgi atvirai kalba apie būtinybę laikytis dietos“, – sako A. Orlauskas.

Pasitempti skatina liekna moteris

Dalyvaudamas televizijos projekte drastiškai sulieknėjęs Gediminas Juodeika tuomet įgytą patirtį prisimena iki šiol.

„Kai šalia manęs liekna moteris, norisi dar labiau pasitempti“, – patikino televizijos prodiuseris, į renginį atėjęs su mylimąja Živile.

G. Juodeika juokauja, jog išlaikyti kūno svorį padeda ir šaldytuvo turinys – jame dažniausiai nieko nėra.

„Živilė vakare grįžta pavargus ir nieko gaminti nebenori. Ji apskritai mažai valgo. Tad, jei niekur neiname, apsieinu be vakarienės – pakanka išgerti maistinių skaidulų stiklinę“, – patikina pašnekovas.

Svorio kontrole rūpinasi ir profesionalus sportinių šokių šokėjas, gyvenimo būdo koregavimo projekto „Slim4Fun“ sumanytojas Tomas Slausgalvis. Kadangi, anot jo, daugeliui žmonių nuolat tenka rūpintis, kaip išlaikyti tobulas kūno linijas, buvo sumanytas tris mėnesius truksiantis renginys. Jo metu maždaug pusšimtis kauniečių kelis kartus per savaitę lankys nemokamas zumbos treniruotes, konsultuosis su dietistu, vaišinsis sveikuoliškais kokteiliais ir vartos būtinus gerai savijautai papildus.

„Pradėdami projektą nutarėme surengti kokteilių ir salotų degustaciją bei atrinkti tinkamiausius derinius, kuriais ir galės lepintis norintieji sulieknėti“, – sako T. Slausgalvis.

Jo teigimu, visiems ketvirtadienį susirinkusiems į sulčių ragavimą itin patiko avižinių dribsnių, bananų, migdolų, riešutų sviesto ir pieno kokteilis. Daug aplodismentų sulaukė kūrinys iš špinatų, agurkų ir obuolių. Taip pat – pieno, jogurto, cinamono, obuolių ir migdolų sviesto derinys. Savo gerbėjų atrado ir jogurtinis mėlynių bei linų sėmenų kokteilis. Dar vienas vertintas variantas – šaldytos uogos, obuoliai, špinatai ir vanduo.