„Pinigai yra grąžinti. (...) Suprantant, kad neturi būti net regimybės, kad jums tokių klausimų nekiltų (dėl etikos – BNS), kad man pačiam tokių klausimų nekiltų“, – BNS ketvirtadienį sakė kandidatas.

„Visi klystam kartais“, – pridūrė jis.

Sutartį su teisininke Ingrida Danėliene Laisvės partija sudarė kovo 21 dieną. Dokumente numatyta, jog paslaugos apima „politinės kampanijos planavimo ir koordinavimo veiklą“.

Už jas I. Danėlienei buvo sumokėta 10 tūkst. 680 eurų.

D. Žalimas sakė, kad pinigai partijai buvo grąžinti „neseniai, šiomis dienomis“.

„Šįryt (pinigai grąžinti – BNS). Nuspręsta ankščiau šiomis dienomis“, – vėliau patikslino D. Žalimas.

Anksčiau ketvirtadienį „Delfi“ paskelbtame straipsnyje apie Laisvės partijos ir I. Danėlienės sutartį dar nebuvo minima, kad pinigai už paslaugas buvo grąžinti.

D. Žalimas nurodė, kad dabar sutuoktinė paslaugas teiks neatlygintinai.

Visi klystam kartais.

„Mums šitų paslaugų reikia ir tokių žmonių daug nerasi Lietuvoje: kad sutaptų ideologinės nuostatos, kad kvalifikacija būtų tinkama. Pats suprantat. Viskas. Bet suprantu, kadangi tai mano žmona, gal geriau tokių finansinių sandorių nesudarinėti“, – kalbėjo kandidatas.

Tuo metu Laisvės partija BNS nurodė, kad sutartis su I. Danėliene buvo „sudaryta skaidriai“, ji deklaruota, tačiau D. Žalimo sutuoktinė priėmė sprendimą grąžinti lėšas ir nutraukti sutartį.

„I. Danėlienė rinkimų štabe koordinavo ir atliko rinkimų proceso monitoringą, politinių programų ir pareiškimų kritinę, įskaitant teisinę, analizę, komunikacijos strategijos įgyvendinimą, pasirengimą debatams“, – rašoma komentare.

Partija taip pat patvirtino, kad D. Žalimo sutuoktinė toliau paslaugas teiks neatlygintinai.

Su I. Danėliene Laisvės partijos kandidatas susituokė 2021 metų sausio pabaigoje.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną. Juose varžysis iš viso aštuoni kandidatai.

Šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė akcentuoja, kad šeima galima laikyti vyro ir moters santuoką.

„Aš pritariu Konstitucinio Teismo doktrinai, kad šeima yra tarp vyro ir moters, kylanti iš santuokos. Ir iš antrojo elemento – kai yra vaikas: tai yra mama su vaiku, tėvelis su vaiku ir panašiai. Tai yra du pagrindai, kai galima kalbėti apie šeimos teisinius santykius“, – Eltos surengtuose kandidatų į prezidentus debatuose teigė I. Vėgėlė.

Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje.

„Kalbėti apie kitus dalykus, tai yra pripažinti tai, ko nėra realybėje“, – pabrėžė politikas.

Panašiai mąsto ir Darbo partijos kandidatas prezidento rinkimuose Andrius Mazuronis. Pasak jo, tiek partnerystės įstatymu, tiek ir civilinės sąjungos įstatymu yra bandoma pakeisti konstitucines šeimos sampratos formuluotes.

„Mano nuomone, bandoma pakeisti tam tikras konstitucines formuluotes. Ir partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų yra bandoma pritarti prie šeimos sąvokos ar šeimos apibrėžimo. Ir šio įstatymo iniciatoriai pradeda sakyti, kad pagrindinis šio įstatymo tikslas (...) ūkiniai kažkokie klausimai. (...) Bet tikriausiai ir ponas Žalimas sutiks, kad tuos ūkiniu santykius galima sureglamentuoti ir kitais įstatymais, teisės aktais, o ne civilinės partnerystės įstatymu“, – akcentavo kandidatas.

„Jeigu politinės valios parlamente nėra arba tiek balsų nėra, tai akivaizdu, kad ir visuomenės palaikymas šiam klausimui yra atitinkamas, kuris išreiškiamas per rinkimus. Ir visuomenė reiškia nepritaria šito klausimo sprendimui“, – sakė A. Mazuronis.

KT išaiškinimo, kad šeima gali būti laikomos ir vienos lyties poros nepalaikė ir šalies vadovo posto siekiantis save išsikėlęs kandidatas Eduardas Vaitkus.

„Nepritariu, nes aš suprantu, kad Konstitucijoje parašyta kitaip. Ir aš suvokiu, kad Konstituciją priėmė Lietuvos žmonės. Be teisinio išsilavinimo, turintys tik blaivų protą ir suvokimą, ką reiškia vienas ar kitas žodis“, – savo poziciją išdėstė jis.

Visgi Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas laikėsi kitokios pozicijos.

„Tauta įgaliojo Konstitucinį Teismą aiškinti Konstituciją, tauta įsteigė Konstitucinį Teismą. Tauta įgaliojo jį oficialiai ir, pabrėžiu, privalomai jį visiems aiškinti. Tai visa tai, kas dabar kalbama, teisiniu požiūriu yra outsiderio pozicija“, – į oponentų pasisakymus debatų metų referavo D. Žalimas.

„Teisinė realybė yra tokia, kad šiandieną pagal Konstituciją šeima yra suprantamos ir tos pačios lyties poros. Bet, beje, pabrėžiu, kad Konstitucija, kaip ir Europos žmogaus teisių konvencija, savo raidoje gali evoliucionuoti ją aiškinant. Tai Europos žmogaus teisių teismas labai aiškiai nurodė, kad valstybėje turi būti teisiškai pripažinti tos pačios lyties asmenų porų šeimos santykiai. Jokios diskriminacijos čia būti negali“, – akcentavo politikas, vildamasis, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.

KT 2019 metais savo nutarime išaiškino, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu.

Be to, tarp pretendentų į šalies vadovo postą esama pasvarstymų, kad Lietuvai reikėtų dėti pastangas ištraukiant Kremliaus agresiją Ukrainoje remiančią Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas ir Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas pabrėžia, kad nemato poreikio šioms valstybėms taikyti skirtingas sankcijas.

„Nematau pagrindo šitas sankcijas diferencijuoti“, – savo poziciją išsakė D. Žalimas.

Jam antrina ir „darbiečių“ kandidatas Andrius Mazuronis.

„Sankcijos, be jokios abejonės, turėtų būti suvienodintos“, – prezidento rinkimų debatuose pirmadienį kalbėjo A. Mazuronis.

Vis dėlto, šalies vadovo posto siekiantys advokatas Ignas Vėgėlė ir Eduardas Vaitkus dėl vienodų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams turėjo kiek kitokią nuomonę.

Anot E. Vaitkaus, Rusijai sankcijų forma paskelbtas ekonominis karas atnešė žalos ne režimui, o sankcijas paskelbusioms valstybėms.

„Paskelbus šitą karą paaiškėjo, kad mums yra neprognozuota žala, o tam, kurį norėjome priversti kentėti, pasirodo, jis sugeba susitvarkyti ir net neprognozuotai gerai. Ir jokio ekonominio karo pasekoje Rusijos ekonomika nebuvo sunaikinta. Klausimas, kodėl mes tęsiame šitą karą?“, – retorinį klausimą kėlė E. Vaitkus.

Tuo metu advokatas I. Vėgėlė pažymėjo, kad sankcijų suvienodinimas – sudėtingas klausimas. Apskritai, užsiminė jis, reikėtų ieškoti galimybių ištraukti Baltarusiją iš Rusijos įtakos sferos.

„Istoriškai Lietuva visada siekė, kad Baltarusija būtų buferinė valstybė tarp Rusijos ir Lietuvos. Kas atsitiko po 2020 m. – atsitiko labai paprastai – Baltarusiją patys savo veiksmais įstūmėme į Rusijos įtakos sferą. Dabar Baltarusija jau tapo Rusijos įtakos sferoje esanti valstybė ir klausimas, ar galime sugrąžinti tą istoriją, kuri buvo tuomet, kai Baltarusija bandė žaisti tarp dviejų blokų – Rusijos ir Vakarų įtakos – ar mes visgi ją atiduodame ir žaidžiame taip lyg jau būtume ją visiškai praradę ir niekada daugiau nebus Rusija nutolusi nuo Baltarusijos, bet tarp Lietuvos ir Rusijos liks 40 km nuo Vilniaus“, – kalbėjo I. Vėgėlė, keldamas klausimą ir dėl Baltarusijos opozicijos lyderių persikėlimo į Lietuvą.

„Galvočiau, kad reikėtų ieškoti prielaidų tai daryti, todėl, kad tai vienintelė loginė seka mums nebūti pasienio valstybe su Rusija. Dabar esame pasienio valstybė. O Lietuva elgiasi daugeliu dalykų tokiu būdu, kuris nėra net paaiškinama, pavyzdžiui, Cichanouskajos buvimas Lietuvoje. Ir ne tik buvimas, bet ir išlaikymas ponios Cichanouskajos Lietuvoje ir ko Lietuva siekia tą darydama“, – sakė I. Vėgėlė.

Tačiau į jo pasisakymą suskubo sureaguoti D. Žalimas ir A. Mazuronis.

„Jūsų logika būtų iš tiesų teisinga, jei darytume prielaidą, kad Baltarusija bent per nago juodymą yra nepriklausoma arba savarankiška daryti kažkokius sprendimus. Tačiau kai šiuo metu to nepriklausomumo yra absoliutus nulis, (...) ten šiai dienai yra Rusijos provincija, režimo prasme“, – I. Vėgėlės siūlymą sukritikavo A. Mazuronis.

„Pratęsiant – gerai, kai kandidatas šneka, ką galvoja, bet dažniausiai jie šneka nesąmones“, – reaguodamas į I. Vėgėlės pasisakymą teigė D. Žalimas.

„Suprasti tai, kad Baltarusijos režimas kažkada buvo savarankiškas, kada yra sukurta sąjunginė valstybė su bendromis ginkluotosiomis pajėgomis ir kai valstybės sieną saugo Rusijos pasieniečiai – tai puikiai iliustruoja, kam tos idėjos atstovauja, pridedant ambasados Minske atkūrimo idėją ir tai, (...) kada kalbama apie Cichanouskajos ofisą“, – I. Vėgėlės poziciją sukritikavo D. Žalimas.

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas pasisakė apie poreikį griežčiau reguliuoti sankcijas apeidinėjančias įmones Lietuvoje.

„Turi būti rasta aiški politika, kad rastume tuos teisinius būdus, kaip nubausti tas įmones, ką jos daro. Dabar viešumoje mūsų ministras važiuoja ir aiškina, kaip reikia stiprinti sankcijų paketą, kai tuo metu mūsų įmonės apeidinėja šituos įstatymus“, – sakė G. Jeglinskas.

Pirmadienį naujienų agentūros ELTA surengtuose prezidentiniuose debatuose dalyvavę Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę Eduardas Vaitkus ir Ignas Vėgėlė bei Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas diskutavo užsienio ir saugumo, žmogaus teisių ir teisingumo bei ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

Dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo narys Remigijus Žemaitaitis debatuose nedalyvavo.

Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12-ąją.

VRK duomenimis, surinkti 1197 parašai rinkimų lapuose, dar 21 tūkst. 88 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.

Priėmusi parašų rinkimo lapus VRK patikrins juos per dešimt dienų ir konstatuos galutinį surinktų parašų skaičių.

Kad politikas galėtų kandidatuoti į prezidentus, jis privalo surinkti ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų.

Anksčiau rinkėjų parašus VRK pristatė prezidento rinkimuose dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė, antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.

VRK teigimu, šiuo metu pasirašyti dar galima už Giedrimą Jeglinską, Arūną Rimkų, Valdą Tutkų, Eduardą Vaitkų, Aurelijų Verygą ir Igną Vėgėlę – pastarasis trečiadienį internetu jau surinko reikiamą parašų kiekį.

VRK taip pat informavo, kad kandidatuoti siekęs Gintautas Kniukšta ketvirtadienį atsiuntė prašymą atšaukti jo pareiškinius dokumentus ir nebeplanuoja dalyvauti prezidento rinkimuose.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.

Trečiadienį popiet už D. Žalimą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) administruojamame rinkėjo puslapyje jau buvo pasirašę 20 tūkst. rinkėjų ir jis tapo antruoju pretendentu, preliminariai užsitikrinusiu kelią į kitą etapą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė premjerė Ingrida Šimonytė reikiamus kandidatavimui 20 tūkst. parašų surinko jau per pirmą dieną, startavus parašų rinkimui praėjusią savaitę.

Ji taip pat paprašė stabdyti parašų rinkimą, perkopusi 33 tūkst. ribą, šiuo metu jos surinkti parašai tikrinami. Paremti pretendentą gali rinkimų teisę turintys Lietuvos piliečiai.

Visiems kitiems pretendentams elektroninių parašų dar trūksta, arčiausiai tikslo yra antros kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda – jo kandidatavimą internetu jau parėmė per 16 tūkst. rinkėjų.

Už savarankiškai išsikelti siekiantį advokatą Igną Vėgėlę elektroniniu būdu yra pasirašę per 12 tūkst. rinkėjų.

Savarankiškai išsikelti siekiantį mediką Eduardą Vaitkų parėmė per 9 tūkst. rinkėjų, parlamentarą Remigijų Žemaitaitį – per 8 tūkst. rinkėjų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos reikalų ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga yra surinkęs per 6 tūkst. parašų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamą buvusį krašto apsaugos viceministrą ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską irgi parėmė per 5 tūkst. rinkėjų.

Buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus yra surinkęs per 5 tūkst., Darbo partijos vadovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis – per 2 tūkst. parašų.

Paskutinis parašus pradėjęs rinkti savarankiškai išsikelti siekiantis Arūnas Rimkus turi per 500 jo kandidatavimą remiančių rinkėjų parašų.

Dėl prezidento posto varžytis siekiantys politikai turi surinkti bent 20 tūkst. rinkėjų parašų, kad būtų registruoti kandidatais.

Parašus galima rinkti iki kovo 28 dienos. Juos šią savaitę pradėjo rinkti pretendentai, kurie pateikė pareiškinius dokumentus, šiuo metu tokių yra 11 iš 14.

Rinkimų teisę turintis Lietuvos pilietis gali savo parašu paremti vieną kandidatą, kelis iš jų arba visus, tačiau už kiekvieną kandidatą galima pasirašyti tik vieną kartą.

Likusiems trims politinės kampanijos dalyviams Zenonui Andrulėnui, Gintautui Kniukštai ir Žilvinui Treigiui parašų rinkimo lapai bus išduoti ir sudaryta galimybė paremti juos internetu, jei jie pateiks pareiškinius dokumentus.

Tarp pareiškinių dokumentų pretendentai turi pateikti ir pažymą apie sumokėtą 8995 eurų dydžio prezidento rinkimų užstatą. Užstatus būsimieji kandidatai turi sumokėti iš asmeninės sąskaitos, jie bus grąžinti, jei kandidatai surinks ne mažiau kaip 7 proc. balsų, pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys šiurkščių pažeidimų.

Pareiškinius dokumentus galima teikti iki kovo 8 dienos.

Šį pirmadienį TV3 laidoje „TOP 3“ žiūrovai ne tik išgirs apie pagaliau teisme atverstą liūdnai pagarsėjusių ir antivalstybinę veiklą vykdžiusių veikėjų bylą, bet ir pamatysime, kokia neregėta gamtos rūstybė užgriuvo Amazonės regioną. O kandidatų į prezidentus rubrikoje – D. Žalimas. Šį vakarą jis prabils ne tik apie politinius siekius, bet ir apie asmeninį savo gyvenimą. 

Elektroninėje erdvėje pagal surinktų parašų skaičių D. Žalimas šiuo metu nusileidžia tik Ingridai Šimonytei. Laisvės partijai atstovaujantis kandidatas yra teisininkas ir teisės teoretikas. O taip pat buvo Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuriam prisiekdavo Seimo nariai.

O pats D. Žalimas yra prisiekęs asmeniniame gyvenime: žmonai, dukrai ir vyresniam sūnui. Beje, jaunėlei – vos keli mėnesiai. O juk ne kiekvienas 50-metį perkopęs vyras ir vėl drįsta tapti tėvu.

„Pirmiausia, tai padeda nepasenti – aš nesijaučiu toks visiškai senis. Kitą kartą susitinki kitą su vežimėliu, ir netgi malonu. Galvoju, kad gyvenime reikia turėti tikslą. Aš tikrai negalvojau, kad 50-ies galėsiu turėti dukrelę. Bet, jeigu labai nori, tai pavyksta paprastai“, – mintimis apie likimo dovaną dalinsis D. Žalimas.

Kandidatą į prezidentus palaiko ir žmona. Laidoje D. Žalimas pasakos, kad jo ir žmonos meilė negimė iš pirmo žvilgsnio. Anot jo, juos sieja per laiką subrendę jausmai. „Žmona yra tas žmogus, kuris mane palaiko kasdienybėje, ir iš kurio esu gavęs pačių naudingiausių patarimų. Tai – dvasinis ryšys. Šiais laikais tai yra labai svarbu“, – atviraus laidoje jis.

Pirmiausia, tai padeda nepasenti – aš nesijaučiu toks visiškai senis.

Tiesa, su savo žmona būtent darbe D. Žalimas ir susipažino. Tuo metu žiniasklaida aidėjo nuo kalbų, kad, neva, tai  –  tarnybinis romanas.

„Kai tik tapau pirmininku, man paišė tris keturis romanus. Užtenka tik nusišypsoti...  Bet, žinote, čia yra Lietuva. Arba, kai priimi kai kuriuos žmones į patarėjus, galvojama, kad čia irgi kažkokia problema. Kai priėmiau naują sekretorę, irgi galvojo, kad romanas. Čia yra tokio žemo lygio apkalbų klausimai, kad nė nesinori į juos labai gilintis“, –  tvirtins jis ir pridės, kad meilužių neturėjo niekuomet.

Antroje laidos temoje –  Vilniaus apygardos teisme pirmadienį pradėta nagrinėti neeilinė byla. Liūdnai pagarsėję veikėjai – Erika Švenčionienė, Kazimieras Juraitis bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas – kaltinami dėl pagalbos veikiant prieš Lietuvą.

Labiausiai šiai trijulei skauda dėl to, kad jų skleidžiamas melas bus įvertintas teisme. Veikėjai niekaip negali suprasti, kodėl toks purvo pylimas prieš Lietuvą nelaikomas tik nuomone ar žodžio laisve… O ką jie šioje situacijoje laiko atpirkimo ožiais?

Paskutiniame dienos siužete žiūrovai išvys, kaip sausra ėda planetos plaučius – Amazonės regioną. Pasekmes gali pajusti viso pasaulio žmonės.

„TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val., per TV3.

„Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.

„Negalime nepastebėti nerimą keliančių teisėjų profesionalumo mažėjimo tendencijų. Jos yra susijusios ir su tuo, kad teismams pastaruoju metu trūksta prezidento dėmesio“, – kalbėjo partijos kandidatas į prezidentus.

Jis teigė sieksiantis, kad į teisėjus būtų atrenkami profesionalūs, „šiuolaikinės teisinės valstybės vertybėmis savo veiklą grindžiantys teisėjai.“

„Teismų uždarumas turi tapti praeitimi“, –  sakė D. Žalimas.

Pasisako už daugybinę pilietybę

D. Žalimas taip pat kalbėjo norintis išgyvendinti neapykantą iš visuomenės, siekti Konstitucijoje įtvirtintos visų šeimų lygybės.

„Visi turi būti traktuojami vienodai – tiek vieniša motina, tėvas, auginantis vaikus, tiek tos pačios lyties asmenų šeimos ir tai turi būti realiu visuomenės santarvės pagrindu“, – sakė jis.

Laisvės partijos kandidatas taip pat pasisakė už daugybinės pilietybės įteisinimą. Referendumas dėl jos vyks šįmet gegužę kartų su prezidento rinkimų pirmuoju turu.

Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių.

„Lietuvai negali būti per daug jos piliečių“, – kalbėjo D. Žalimas.

„Aišku, turint saugiklius, leidžiant šitą galimybę turėti Lietuvai draugiškų arba tos pačios geopolitinės orientacijos šalių pilietybę Lietuvos piliečiams“, – pridūrė jis.

Ginčai dėl ambasadorių daro Lietuvą pažeidžiamą

D. Žalimas teigė ketinantis „realiai, ne tik ceremoniškai“ spręsti užsienio politikos klausimus.

„Lietuva turi kalbėti vieningu, suderintu balsu. Turi baigtis įvairios ambasadorių neskyrimo istorijos, kurios nedaro garbės ir daro Lietuvą netgi pažeidžiamą šiais sudėtingais laikais“, – sakė jis.

Taip jis kalbėjo Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai pastaruoju metu nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo.

Prioritetais D. Žalimas įvardijo lyderystę Europos Sąjungoje ir NATO šias organizacijas siekiant telkti dėl Ukrainos narystės jose.

„Tai yra ir reikalavimai Rusijai ir Baltarusijai atsakyti už agresiją ir tai nėra vien tik reparacijos. Tai yra Putinas ir Lukašenka Hagos kalėjime, tai yra specialus tribunolas agresijai prieš Ukrainą, tai yra ir Lukašenkos režimo atsakomybė už nusikaltimus žmoniškumui prieš Baltarusijos žmones“, – tęsė D. Žalimas.

Dėmesys oro gynybai, moksliniams tyrimams

Kalbėdamas apie šalies gynybą, D. Žalimas ragino investuoti ne į tradicinę, brangiai kainuojančią ginkluotę, o į oro gynybą, priešraketinę gynybą, dronų pajėgumus.

„Karo pobūdis drastiškai pasikeitęs, Ukrainos savigynos nuo Rusijos agresijos pamokos turi būti išmoktos“, – sakė jis.

„Kartu su sąjungininkų pajėgomis mes galime galvoti apie žymiai geresnę gynybos perspektyvą negu mums kartais yra piešiama“, – pridūrė Laisvės partijos kandidatas į prezidentus.

D. Žalimo teigimu, Lietuvos švietimas turi būti skirtas mokymosi kokybei gerinti, o ne „biurokratinėms procedūroms, nuolatiniam teisinio reguliavimo chaosui.“

Anot jo, ateityje moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai turi būti skiriama ne mažiau nei 3 proc. BVP.

Savo programoje D. Žalimas taip pat išskyrė nulinę toleranciją korupcijai ir sąžiningą konkurenciją sveikatos paslaugų sferoje, tvarų ekonomikos augimą.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną.

Tai paaiškėjo reitingavus partijos kandidatų į EP sąrašą.

Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

„Į rinkimus partijos sąrašą ves dviejų patyrusių teisininkų tandemas“, – ketvirtadienį pranešė partija.

Toliau „laisviečių“ EP kandidatų sąraše reitinguoti Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, parlamentarė Monika Ošmianskienė, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė bei ministras Marius Skuodis, Seimo nariai Artūras Žukauskas, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Ilkevičius.

„Sąrašas yra pilnas kompetentingų, darbščių, savo srityse nuosekliai ir nuoširdžiai dirbančių žmonių. Tai tikrai stiprus pasirinkimas Europos Parlamento rinkimams Lietuvoje. Pirmiausiai tiems, kas nori ne tik proeuropietiškos, bet ir proaktyvios, liberalios, drąsios politikos“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Ji pati į Europos Parlamentą nekandidatuos.

Laisvės partija teigia siekianti Europai pasiūlyti „drąsią politinę darbotvarkę, pasisakydama prieš orbanizaciją, politinį populizmą ir neapykantos kultūrą, palaikydama iniciatyvą nubausti Putiną ir Lukašenką Tarptautiniame tribunole bei skatindama Ukrainos ir Moldovos narystę ES“.

Rinkimų programoje taip pat nurodytas siekis stabdyti laiko sukiojimą, atsisakyti fejerverkų kaip pavojingų ir didelę žalą darančių priemonių bei uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus dėl jų kailio visoje ES.

Galutinis partijos kandidatų į EP sąrašas bus tvirtinamas šeštadienį per suvažiavimą Vilniuje.

Anksčiau Laisvės partija paskelbė D. Žalimo kandidatūrą kelianti į prezidentus.

Kaip BNS informavo partijos atstovai, „laisviečių“ kandidatų sąrašą iš viso reitingavo 1089 asmenys.

Dalyvauti šiame procese buvo sudaryta galimybė ne tik Laisvės partijos nariams, bet ir rėmėjams. Iš viso sulaukta 950 partijai nepriklausančių užsiregistravusiųjų reitinguoti kandidatus į EP, balsavo 593 asmenys. Pačių „laisviečių“ dalyvavo mažiau – 496.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, Europos Parlamento – birželio 9 dieną.

„Turi baigtis tai, ką vadiname nesusišnekėjimais, nekalbadieniais, galų gale, negali būti marinuojamos kertinės Lietuvai ambasadorių pozicijos. Visi supranta Lenkijos vaidmenį Lietuvos Respublikai, bet Lenkijoje neturime ambasadoriaus jau kone metus. Tai prezidentas su Vyriausybe turi dirbti darniai, užtikrinti veiksmingą ir profesionalią diplomatinę tarnybą be jokių spragų“, – ketvirtadienį rinkiminės programos pristatymo renginyje kalbėjo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.

Dėmesys žmogaus teisėms: man visos šeimos bus lygios

Pasak D. Žalimo, pastarieji ketveri G. Nausėdos prezidentavimo metai pažymėti beprecedenčiu neapykantos kultūros ugdymu.

Prezidentas su Vyriausybe turi dirbti darniai, užtikrinti veiksmingą ir profesionalią diplomatinę tarnybą be jokių spragų.

„Dėl to, kad iš prezidento institucijos pusės iš esmės pataikaujama visiems seniems stereotipams ir demonstruojama 19 amžiaus samprata apie žmogaus teises, moterų vaidmenį ir šeimos sampratą. (...) Dabartinis prezidentas man yra lygu stagnacijai ir grįžimui atgal“, – teigė D. Žalimas.

„Iš Lietuvos visuomenės turi būti išgyvendinama mizoginija, antisemitizmas, homofobija ir visos kitos neapykantos formos bei neturi būti toleruojamos autoritarizmo ir totalitarizmo idėjos. Tai čia prezidentas tikrai gali, pirmiausia, moraliniu autoritetu rodyti deramą lyderystę“, – teigė D. Žalimas, pridurdamas, jog Lietuvoje turi baigtis žeminimas tų šeimų, kuriose vaikus augina nesusituokę, vieniši ar tos pačios lyties asmenų šeimos.

„Visos šeimos man bus lygios. (...) Visos jos turi būti, kaip priklauso pagal Konstituciją, vienodai gerbiamos ir vienodai ginamos“, – kalbėjo kandidatas.

Gynybai – 3 proc. nuo BVP jau 2025-aisiais

Pasak D. Žalimo, kitas prioritetinis aspektas jo programoje – gynybos stiprinimas.

„3 proc. (nuo bendrojo vidaus produkto – ELTA) 2025 m. yra siekiamybė. Tai tikrai, greičiausiai, nėra paskutinė riba. Tas biudžetas turi didėti. Tačiau 3 proc. neturi būti gėris pats savaime – turime kreipti dėmesį į tai, kur tuos pinigus investuojame“, – teigė D. Žalimas.

Todėl, pažymėjo jis, svarbu sutelkti dėmesį ir į inovatyvios, ne tik tradicinės ginkluotės įsigijimą.

„Tradicinė ginkluotė praranda savo reikšmę, ji tampa žymiai labiau pažeidžiama nei kada nors anksčiau. Akcentuoju Ukrainos karo pamokas, pagal kurias, akivaizdu, reikia turėti technologijomis paremtą ginkluotę, oro gynybą ir, tris kartus pakartosiu šitą žodį – dronai, dronai, dronai. Čia turime didelį potencialą ir nacionalinės gynybos pramonės, į kurį taip pat reikia kreipti dėmesį“, – tikino D. Žalimas.

Kandidatas į prezidento postą taip pat pabrėžė sieksiantis stiprinti ir žmogiškuosius teritorinės gynybos išteklius.

„Gynyba – visų reikalas. (...) Tik nuveikta čia, ko gero, pakankamai nedaug. Tai teritorinės gynybos pajėgų stiprinimas taip pat yra vienas iš prioritetų – turiu omenyje krašto apsaugos savanorių pajėgas, bet ypač – Šaulių sąjungą. Jai tikrai reikalinga ir veiksmingų investicijų, ir žmogiškųjų išteklių augimo ir, svarbiausia, deramo apginklavimo – to, ko reikėtų teritorinės gynybos poreikiams, atsižvelgiant ir į išmaniosios ginkluotės poreikius“, – sakė kandidatas.

„Neatmetu ir visuotinės karo prievolės, tik jai taip pat reikia nuosekliai, palaipsniui pasiruošti“, – pridūrė D. Žalimas.

Reitingų ir konkurentų vertinti nesiima

Komentuodamas ketvirtadienį portalo delfi.lt pristatytus prezidento rinkimų reitingus ir savo vietą lyderių penketuke, D. Žalimas pripažįsta, kad rezultatai – malonūs, tačiau vienų ar kitų išvadų dėl to daryti neskuba.

„Malonu taip debiutuoti. Mano veidas Lietuvos viešajame gyvenime tikrai nėra naujas, bet politikoje pakankamai naujas. Tai, be abejo, malonu matyti tokį reitingą. Bet tikruosius reitingus parodo, be abejo, rinkimai“, – Eltai teigė D. Žalimas.

„Tai paskata sunkiam darbui, nes iš esmės tikrieji reitingai yra rinkimų rezultatai, kurie nuo reitingų skiriasi ir nebūtinai į teigiamą pusę“, – pridūrė jis.

Taip pat jis kol kas neįvardija ir potencialių konkurentų šalies vadovo rinkimuose.

„Visi konkurentai vienodai gerbtini. Neišskirčiau nei vieno specialiai“, – sureagavo D. Žalimas.

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi dar 5 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas, anksčiau į LRT generalinius direktorius bandęs kandidatuoti Zenonas Andrulėnas.

Apie antrosios kadencijos siekį paskelbė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos socialdemokratų partija sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose žada priimti vasarį, Darbo partija – sausį.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.