Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininkas Eugenijus Gentvilas sakė, kad, kaip prezidentė, D. Grybauskaitė buvo gera, tačiau klaidų buvo neišvengta. Geriausiai, liberalo nuomone, prezidentei sekėsi užsienio politikos ir saugumo srityse, nes, anot jo, D. Grybauskaitei pavyko mobilizuoti Lietuvos politikus nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Atstovavimą šaliai užsienyje, Lietuvos europeizaciją, pasipriešinimą Rusijos hibridinėms grėsmėms, susitarimą didinti gynybai skiriamas išlaidas, pasak E. Gentvilo, reikėtų vertinti kaip labiausiai pasisekusią prezidentės valdymo dalį.

„Tiesa, kadencijos pradžioje buvo nesusipratimų – prezidentė nevyko į Prahą susitikti su Baracku Obama...“, - prisiminė E. Gentvilas, pridūręs, kad, be praleisto vizito Latvijoje dėl sugedusio lėktuvo, antroje kadencijoje tokių ryškesnių klaidų D. Grybauskaitė nepadarė.

Vis dėlto, anot jo, vidaus ir ekonomikos politikoje bei kovoje su korupcija trūko nuoseklumo. Taip pat LRLS lyderis įvardijo generalinio prokuroro Dariaus Valio paskyrimą kaip didžiulę nesėkmę ir skeptišką prezidentės požiūrį į politines partijas pavadino perspaustu.

Tiesa, kadencijos pradžioje buvo nesusipratimų – prezidentė nevyko į Prahą susitikti su Baracku Obama.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bendrą prezidentės valdymo laikotarpį taip pat vertino labiau pozityviai. Prezidentės stiprybė, jo manymu, taip pat buvo užsienio politikos srityje.

„Prezidentė tvirtai dalyvavo užsienio politikos formavime, taip pat ir Ukrainos konfliktas, suskystintųjų gamtinių dujų klausimo tvirtų pozicijų laikymasis, tai manau, kad šį sekmadienį išrinktas prezidentas užsienio politikoje turės pakankamai stipriai reikštis ir tos kartelės nenuleisti“, - Eltai sakė R. Žemaitaitis.

Kaip labiausiai įsiminusius neigiamus aspektus, R. Žemaitaitis įvardijo D. Grybauskaitės bandymą egzaminuoti ministrus bei prezidentės nesusikalbėjimą su partijomis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininkas Gediminas Kirkilas sutiko su kolegų nuomone, kad prezidentė savo pareigas vykdė gerai, ir bendrą dviejų kadencijų laikotarpį vertina labiau pozityviai, tačiau, anot jo, klaidų buvo neišvengta.

Kaip teigiamą dalyką G. Kirkilas išskyrė krašto apsaugos stiprinimą. Kaip buvęs krašto apsaugos ministras, G. Kirkilas teigė, jog didelis pasiekimas, pasak jo, buvo bendrieji gynybos su NATO planai, taip pat užsienio kariškių vizitai Lietuvoje.

LSDDP lyderis pažymėjo, kad labiausiai kritikos prezidentė nusipelnė dėl nesugebėjimo surasti kontaktą su politinėmis partijomis.

„Čia tikriausiai didžiausias minusas buvo“, - konstatavo G. Kirkilas.

Kitas kalbintas politikas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis atsisakė vertinti prezidentės D. Grybauskaitės valdymo dešimtmetį.

„Rinkimai vyksta, nėra prasmės jau vertinti. Viską išsakiau“, - trumpai konstatavo V. Tomaševskis.

D. Grybauskaitė nuo 1999 metų iki 2000 m. dirbo finansų viceministre, 2000-2001 m. - užsienio reikalų viceministre, 2001-2004 m. - finansų ministre. 2004 m. buvo deleguota dirbti Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Nuo 2009 m. liepos 12 d. eina Lietuvos prezidentės pareigas. Antroji jos kadencija baigsis 2019 m. liepos 12 d.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniuje atidarė „Thermo Fisher Scientific“ laboratoriją, kurioje gaminamos magnetinės dalelės turėtų tapti rimtu priešnuodžiu kovoje su onkologinėmis ligomis ir ŽIV. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus.

Įrengta moderniausia technika pasaulyje

„Lietuvos mokslininkų kuriami produktai atveria naujas galimybes kovoti su pasaulį žudančiomis ligomis. Tai geriausias įrodymas, kad  mūsų šalies žmonės savo kompetencijas ir žinias panaudoja ne tik pasaulinėms problemoms spręsti, bet ir gelbsti žmoniją bei prisideda prie milžiniškos technologinės revoliucijos“, – sakė šalies vadovė.

Unikalioje laboratorijoje įrengta moderniausia technika pasaulyje leis Lietuvos mokslininkams atverti kelią inovatyviai gydymo krypčiai – individualiai medicinai. Mūsų šalyje gaminami produktai bus naudojami gydymo būduose, pritaikytuose kiekvienam pacientui asmeniškai. Pasitelkiant šiuos gydymo būdus, kova su vėžiu, ŽIV ir autoimuninėmis ligomis bus gerokai efektyvesnė ir paprastesnė.

Antikūnais padengtos magnetinės dalelės sužadina paciento limfocitus ir jie pradeda intensyviai dalytis. Šios ląstelės bus papildomai perprogramuojamos ir sugrąžinamos į to paties paciento organizmą, kuris jas atpažinęs sunaikins vėžines ląsteles. Tikimasi, kad ateityje šis metodas pakeis tradicinius vėžio gydymo būdus, pavyzdžiui, chemoterapiją.

Prezidentės teigimu, tai, kad į Lietuvą ateina pačių inovatyviausių produktų gamyba, yra visos Lietuvos įvertinimas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva vis labiau įsitvirtina kaip pažangi, žiniomis grįsta ekonomika, kurianti pasaulinio lygio mokslą ir inovacijas.

Prieš 5 metus mūsų šalyje veiklą pradėjusi „Thermo Fisher Scientific“ – biotechnologijų rinkos lyderė ir viena iš didžiausių pasaulio kompanijų, kurianti produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Lietuvoje gaminami produktai yra naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą ir kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus.

„Thermo Fisher Scientific“ padalinyje Vilniuje dirba 570 darbuotojų. Čia veikia vienas didžiausių privačių mokslinių tyrimų centrų Baltijos šalyse.

Produktus ir paslaugas mokslui siūlanti JAV bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ pirmadienį Vilniuje atidarė naują sterilios gamybos laboratoriją, į kurią investuota 7 mln. JAV dolerių (6,42 mln. eurų).

100 naujų darbo vietų

1,7 tūkst. kv. metrų ploto gamybos patalpose bus kuriamos imunoterapijos tyrimams naudojamos magnetinės dalelės „Dynabeads“, skirtos kovai su vėžiu.

„Šita diena žymi naują etapą mūsų Vilniaus padalinio, nes mes būdami mokslinių tyrimų centras žengiame sekantį žingsnį ir su naujų patalpų atidarymų tampame medicinos pramonės dalimi. Dar laukia ilgas kelias kol produktai galutinai bus patvirtinti tarptautinėje rinkoje, tačiau žiūrint į mūsų veiklą, tai yra dar vienas plėtros etapas“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono viceprezidentas Algimantas Markauskas.

Pasak jo, „Dynabeads“ yra visiškai nauja technologija, kurios tyrimų rezultatai yra daug žadantys.

„Manyčiau, kad mums kaip Lietuvai tai yra tūkstantmečio projektas, mes pirmą kartą dalyvaujame visiškai naujos kartos preparatų kūrime“, - kalbėjo A.Markauskas.

Laboratorijos atidaryme dalyvavusi prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad joje gaminamos magnetinės dalelės turėtų tapti rimtu priešnuodžiu kovojant su onkologinėmis ligomis ir ŽIV. Lietuva – pirmoji ir kol kas vienintelė pasaulyje valstybė, pradedanti gaminanti tokio lygio technologinius produktus.

Remiantis 2014 metų susitarimu projektą iš dalies finansavo Lietuvos Vyriausybė. Pagal susitarimą, JAV kompanija yra įsipareigojusi sukurti ne mažiau 100 naujų darbo vietų iki 2017 metų. Šiuo metu įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Vilniuje dirba 570 darbuotojų.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pernai uždirbo 16,222 mln. eurų audituoto grynojo pelno - beveik tiek pat, kaip ir 2013 metais. Bendrovės audituotos pajamos per metus ūgtelėjo 1,7 proc. iki 81,727 mln. eurų.

Lietuvos bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ dalimi tapo 2010 metais JAV kompanijai įsigijus bendrovę „Fermentas“.

100 proc. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ akcijų valdo Vokietijoje registruota „Oxoid investments“, o galutinė įmonės akcininkė yra JAV „Thermo Fisher Scientific“.

Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė susitikime su Čilės prezidente Michelle Bachelet (Mišele Bačelet) paragino šios šalies verslininkus atvykti į Lietuvą.

Prezidentūra pranešė, kad D.Grybauskaitė susitikimo metu pareiškė, jog Lietuva yra atvira Čilės verslininkams, norintiems pradėti verslą Europoje ir ieškantiems kelių į Europos Sąjungos rinką.

„Didelis geografinis atstumas nėra kliūtis vystyti dvišalį bendradarbiavimą. Prieš 200 metų tarp valstybių užsimezgę kultūriniai ryšiai yra geriausias įrodymas, kad net ir per tūkstančius kilometrų nutolusias tautas gali sujungti kultūra, skirtingos tradicijos ir noras padėti vieni kitiems. Kartu dirbame tarptautinėse bendruomenėse, tačiau vis dar turime daug neišnaudotų galimybių ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse“, – pranešime sakė šalies vadovė.

Susitikime šalių vadovės taip pat aptarė energetikos klausimus - JAV skalūnų dujų importo galimybes. Čilė turi suskystintų gamtinių dujų terminalą ir dabar daugiausiai importuoja SGD.

Anot pranešimo, Čilės parama svarbi Lietuvai siekiant tapti Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) nare.

Penktadienį ir šeštadienį Lietuvoje vykusios „Maisto banko“ akcijos metu, preliminariais duomenimis, paaukota maisto už daugiau kaip 1,2 mln. litų. Kaip skelbia organizatoriai, tai beveik penktadaliu daugiau nei pavasarį vykusioje akcijoje.

„Tokių sėkmingų rezultatų pasiekta augančio Lietuvos žmonių dosnumo, solidarumo, atjautos skurdžiau gyvenantiems dėka“, – teigia labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Vaidotas Ilgius.

Jo nuomone, paskatinti daugiau aukoti galėjo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės akcijai parodytas dėmesys bei prekybos centrų nuolaidos reikalingiems produktams.

Rudeninės akcijos metu Lietuvos žmonės nepasiturintiems nupirko daugiau kaip 380 tūkst. ilgai galiojančių maisto produktų, daugiausia – makaronų, įvairių kruopų, cukraus. Dažniau skambėjęs raginimas nepamiršti vaikų ir paaukoti skanėstų jiems taip pat buvo išgirstas.

Rudeninė „Maisto banko“ akcija įvyko 73 miestuose ir miesteliuose, kur dalyvavo bei aukojo beveik 140 tūkstančių žmonių. Maistą labdarai rinkti padėjo 7,6 tūkst. savanorių – visuomeninių organizacijų aktyvistų, jaunimo, socialiai atsakingo verslo bendrovių darbuotojų.

Rugsėjo 1-osios šventėje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad žinios yra vienas iš svarbiausių ginklų šiuolaikiniame pasaulyje, ir paragino susitelkti visus kovojančius už tiesą ir laisvę Rusijos agresijos akivaizdoje.

Kreipdamasi į Vilniaus universiteto bendruomenę, prezidentė priminė, kad rugsėjo 1-ąją minimas ir Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos 1993 metais.

„Šiandien švenčiame dvigubą šventę – laisvės, mokslo, žinių ir mūsų vilties šventę. Tai ypatingai simboliškai svarbu šiandien, kai matome atvirą agresiją ir prieš žmogaus, valstybės laisvę, prieš valstybingumą, valstybių ir tautų identitetą“, – sakė prezidentė, turėdama mintyje Rusijos veiksmus Ukrainoje.

„Noriu pasakyti – ne tik prieš 300 metų buvo žmonių ir jų reikėjo, kad būtų apginta Lietuva. Šiandien reikia kiekvieno jūsų, kovojančio už tiesą, laisvę ir mūsų valstybę – kiekvienas taip, kaip tik mokame ir galime: kas gerai besimokydamas, kas siekdamas kitų tikslų, o svarbiausia – kas lieka ir dirba Lietuvai“, – sakė D.Grybauskaitė.

„Linkiu jums žinių, kaip vieno iš svarbiausių ginklų dabartiniame pasaulyje. Žinių, tikėjimo, vienybės ir gebėjimo prisiimti atsakomybę ir aukotis, jeigu to reikės“, – teigė prezidentė, mokslo metų pradžios šventėje kreipdamasi į Vilniaus universiteto bendruomenę.

Prie Vilniaus universiteto centrinių rūmų bibliotekos pirmadienį atidengta ir nauja lietuvių grožinės literatūros pradinininko Kristijono Donelaičio skulptūra. Prezidentės žodžiais, šis paminklas primins einantiems pro šalį, kad prieš 300 metų jaų turėjome žmonių, kurie „suprato lietuvybės ir mūsų kalbos svarbą, tautinio identiteto svarbą“.

K.Donelaičio skulptūros bronzinės kopijos pagaminimas buvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo priemonių planą. Darbus atliko skulptoriai Mindaugas Šnipas, Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius ir Vytautas Mikšionis. Darbai atsiėjo 200 tūkst. litų.

Senoji skulptūra bus perduota VU Kauno humanitariniam fakultetui, BNS sakė VU bendrųjų reikalų direkcijos vadovas Lionginas Striganavičius.

Senojo paminklo K.Donelaičiui atidengimo iškilmės vyko 1964 metų gruodį. Skulptūros autorius – Konstantinas Bogdanas.

2014-ieji Lietuvos Seimo sprendimu yra paskelbti K.Donelaičio metais. Šiemet sukanka 300 metų nuo jo gimimo.

Poetas, evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis 1714 metų sausio 1 dieną gimė Lazdynėliuose dabartinėje Rusijos Karaliaučiaus srityje. Nuo 1743 metų jis buvo Tolminkiemio klebonas.

Svarbiausias K.Donelaičio kūrinys poema „Metai“ parašytas maždaug 1760-1775 metais. Poemoje vaizduojamas Rytų Prūsijos lietuvių valstiečių gyvenimas. „Metuose“ nevengiant humoro ir satyros kuriami kaimo buities, papročių vaizdai, keliama prigimtinė žmonių lygybės idėja, o tautiškumas gretinamas su dorybėmis.

„Metai“ išversti į vokiečių, anglų, švedų, čekų, vengrų, latvių, rusų, baltarusių, lenkų, gruzinų, ukrainiečių, armėnų, ispanų kalbas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį vienbalsiai patvirtino oficialius prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus.

Prezidento rinkimuose praėjusį sekmadienį daugiausiai balsų surinko antros kadencijos siekianti prezidentė Dalia Grybauskaitė – 45,92 procento. Antrajame ture ji varžysis socialdemokratų kandidatu Zigmantu Balčyčiu, kuris pirmame surinko 13,62 proc. rinkėjų balsų.

Trečias pirmajame ture liko Darbo partijos atstovas, Seimo narys Artūras Paulauskas, surinkęs 12,01 proc. balsų. Nepriklausomas kandidatas Seimo narys Naglis Puteikis gavo 9,32 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis – 8,22 proc., Vilniaus meras Artūras Zuokas – 5,22 proc., Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė – 4,14 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas siekė 52,23 proc. Rinkimuose savo nuomonę pareiškė 1 mln. 333 tūkst. 666 šalies gyventojai iš 2 mln. 553 tūkst. 335 žmonių, galėjusių dalyvauti rinkimuose.

Negaliojančių biuletenių rasta 1,53 proc.

Komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas informavo, kad negauta skundų, turėjusių lemiamą įtaką rezultatams.

Antrasis turas vyks kitą sekmadienį kartu su Europos Parlamento rinkimais. Lietuvos prezidentas renkamas penkeriems metams.