Pirmasis požymis – mirtis

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje netekome nemažai žinomų žmonių, pakirstų staigios mirties.

"Skaudžiausia, kai netenkame darbingo amžiaus, nesirgusių žmonių. Atrodo, tarsi juos kažkas staiga iš mūsų pavagia", – apgailestavo Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė.

Pasak kardiologės, staigiai mirčiai priskiriami atvejai, kai mirtis įvyksta per pirmą valandą nuo simptomų pradžios ar kai žmogus randamas negyvas, nors prieš parą dar niekuo nesiskundė. Pirmasis išeminės širdies ligos požymis net 25 proc. pacientų būna staigi širdinė mirtis.

Nuo 50 iki 80 proc. atvejų staigią mirtį sukelia koronarinė širdies liga – pažeistos vainikinės širdies arterijos nesugeba tiekti pakankamai kraujo į širdies raumenį ir atsiranda širdies ritmo sutrikimų, pavojingų gyvybei.

Tokia staigi mirtis dažniausiai ištinka vyrus – tenka 6,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Moterims taip gali nutikti kur kas rečiau: 1,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Kraujagyslių aterosklerozė yra "vyrų liga".

"Kodėl labiausiai puola vyrus? Kraujagyslių aterosklerozė yra "vyrų liga". Moterims šios ligos simptomų atsiranda apytiksliai dešimčia metų vėliau. Moterims liga pradeda labiau progresuoti po menopauzės. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo gyvenimo būdo. Rūkymas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas gali šią ligą paankstinti. Staigi mirtis neaplenkia ir moterų", – paaiškino gydytoja.

Pakerta ir kardiologus

Pasak D.Jarašūnienės, staigią mirtį sunku nuspėti – apie tai liudija nemažai atvejų, kai Europos ir Lietuvos kardiologų bendruomenė dėl šios priežasties neteko žinomų savo srities profesionalų. Jie patys, būdami kardiologai, puikiai žinodami simptomus, savo ligos simptomų neatpažino.

Nepaisant to, užbėgti už akių staigiai mirčiai įmanoma.

Nagrinėdami kitų Europos šalių patirtį, kur mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų gerokai mažesnis negu mūsų šalyje, nesunku pastebėti, kad labiausiai padeda ligos rizikos veiksnių korekcija, ankstyvas ligos išaiškinimas.

Lietuvoje taip pat yra prevencinė širdies ir kraujagyslių programa, padedanti atskleisti gana daug naujų ligos atvejų.

Reikia tik apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, atlikti būtinus tyrimus ir, esant didelei širdies ir kraujagyslių ligos rizikai, būsite nusiųsti pas kardiologą.

Tiesa, kai kuriuos pacientus nuo profilaktinio pasitikrinimo atbaido ilgos eilės bei apsunkintas patekimas pas gydytoją. Kai kurie žmonės aplenkia šeimos gydytoją, manydami, kad reikėtų tiesiai traukti pas savo srities specialistą – kardiologą.

"Mūsų sveikatos sistema nėra tobula, bet nereikėtų vien dėl to numoti ranka į savo sveikatą, – patarė kardiologė. – Šeimos gydytojas gali įvertinti, ar jūs priklausote rizikos grupei, atsižvelgdamas į tai, patarti, kaip koreguoti esamus rizikos veiksnius ar nusiųsti pas kardiologą ligai išaiškinti."

Kada sunerimti?

Kaip paaiškino kardiologė, koronarinė širdies liga yra paveldima, tad jei tėvai, pirmos eilės giminės iki 65 metų sirgo širdies ir kraujagyslių liga, mirė nuo infarkto ar insulto, tai priskiriama didelės rizikos veiksniui.

Padidėję kraujospūdis ir cholesterolio lygis, nutukimas, cukrinis diabetas taip pat priskiriami prie rizikos veiksnių. 52 proc. pacientų per 50 metų turi padidėjusį kraujospūdį.

Šie rizikos veiksniai rodo, kad žmogus gali sirgti širdies ir kraujagyslių liga. Širdies kraujagyslių aterosklerozė kurį laiką yra nebyli, kol pasiekia kritinį lygį. Ji pamažu didėja, tyliai dirba savo juodą darbą iki pirmojo simptomo, kuris kartais gali būti ir mirtis, pasireiškimo.

Dažniausiai pacientai, apsilankę pas kardiologą, labai pageidauja širdies echoskopinio tyrimo.

"Jei nėra buvę infarkto, labai daug iš šio tyrimo tikėtis nereikėtų. Kitas skiriamas tyrimas – krūvio mėginys. Šio tyrimo jautrumas siekia tik 64 proc., tad 36 proc. atvejų jis gali nieko neparodyti, net jei yra gana dideli širdies kraujagyslių susiaurėjimai", – įspėjo D.Jarašūnienė.

Tyrimas, "gelbstintis gyvybes"

Pasak jos, 2018 m. Europos kardiologų kongrese vainikinių arterijų kompiuterinės tomografijos tyrimas įvardytas kaip gyvybes gelbstintis tyrimas.

Tad jei yra įtarimas, kad pacientas serga nebylia širdies ir kraujagyslių ligos forma, kuri nepasireiškia jokiais simptomais, jis gali būti nusiųstas širdies kraujagyslių kompiuterinės tomografijos tyrimo.

"Tai neintervencinis tyrimas, tačiau labai informatyvus. Tiesa, pacientas gauna radiacinę apšvitą. Pirmiausia jis skirtas koronarinės širdies ligos atmetimui, kad pacientai nebūtų gydomi tada, kai to nereikia.

Mūsuose paplitęs kasdieninis aspirino, kraujagysles plečiančių vaistų ir kt. vaistų vartojimas, kai to visai nereikia. Antra vertus, šis tyrimas gali pasakyti, kiek kraujagyslės apimtos aterosklerozės ir ar yra kraujagyslių susiaurėjimų.

Po šio tyrimo apie 30 proc. pacientų nusiunčiami intervenciniam tyrimui – koronografijai – ligos patikslinimui ir gydymui. Kitai daliai pacientų neaptinkama širdies kraujagyslių ligos požymių, tačiau reikia žinoti, kad ūmių įvykių rizika šiems pacientams vis tiek nėra nulinė", – paaiškino kardiologė.

Išprovokavo krosas?

Prisimenant paskutinę netektį, šviesaus atminimo Vytauto Šerėno žmona pasakojo, kad niekada intensyviai nesportavęs vyras sumanė nubėgti aštuonių kilometrų krosą. Po šio išbandymo 60 metų vyrui sustojo širdis.

D.Jarašūnienė pritarė, kad staigią mirtį galėjo išprovokuoti didesnis fizinis krūvis: "Sėdint ramiai susiaurėjusios kraujagyslės gali neišsiduoti, tačiau fizinis krūvis iš organizmo pareikalauja daugiau – padidėja širdies susitraukimo dažnis, prireikia daugiau kraujo sunkiau dirbančiam širdies raumeniui, o pažeistos kraujagyslės neleidžia tiekti pakankamai kraujo, tada atsiranda badaujančios miokardo zonos ir išsivysto širdies ritmo sutrikimų, kurie gali sukelti staigią mirtį. Fizinis krūvis, esant kraujagyslių ligai, yra kaip ritmo sutrikimo provokuotojas".

Pasak D.Jarašūnienės, amžius tokiais atvejais nėra pagrindinis kriterijus. Uostamiesčio kardiologų praktikoje pasitaikė atvejų, kai dėl aterosklerozės pakitimų nukenčia ir trisdešimtmečiai, o jauniausias pacientas buvęs 23 metų.

Aterosklerozė gali vystytis labai anksti, priklausomai nuo paveldėtos genetikos, gyvenimo būdo.

"Kraujagyslėse vyksta nuolatiniai procesai: pasitaiko kraujagyslių endotelio erozijos, aterosklerozės plokštelių išopėjimų. Ūmių įvykių atsiradimui turi reikšmės ne tik kraujagyslių būklė, bet ir žmogaus bendra būklė: patiriami stresai, rūkymas (šie gali sukelti kraujagyslių spazmus), išgertas didesnis kiekis alkoholio įgimti krešėjimo faktorių defektai (didėja trombų susidarymo rizika), – ligos faktorių gali būti gana daug, – paaiškino gydytoja. – Todėl visur labai svarbu "balansas": ir gyvenimo būde, ir žmogaus organizme".

Specialisto komentaras

Nerijus Klimas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas:

– Staigios mirties dažniausia priežastis – skilvelių virpėjimas. Jį sustabdyti gali ankstyva defibriliacija. Kol širdis virpa, išlieka didelė tikimybė išgelbėti žmogų. Tačiau jos ištekliai greitai mažėja ir kartais pasibaigia greičiau, nei atvyksta greitoji medicinos pagalba.

Net labai išsivysčiusiose šalyse laikas, kol atvyksta greitoji pagalba, retai būna trumpesnis kaip 8–15 min. Tokia reali situacija. Esama tokių faktorių, kurie nepriklauso nuo greitosios pagalbos medikų: atstumai, eismas, įvykio vieta ir pan.

Tyrimais įrodyta, kad įvykus staigiai mirčiai tikimybė išgelbėti žmogui gyvybę padidėja, kai šalia yra išorinis automatinis defibriliatorius. Jei klinikinė mirtis dėl prieširdžių virpėjimo įvyksta ne ligoninėje, pirminis gaivinimas defibriliatoriumi per pirmas 3–5 min. gali padidinti išgyvenamumą iki 49–75 proc.

Kiekviena sugaišta minutė galimybę išgyventi iki išrašymo iš ligoninės sumažina 10–12 proc. Manoma, kad 3 iš 4 žmonių įmanoma išgelbėti, jei defibriliacija bus atlikta per pirmas 3–4 min. Bėgant laikui, ši tikimybė vis mažėja. Vėliau prasideda galvos smegenų pažeidimai.

Jungtinių Amerikos Valstijų Širdies asociacija rekomenduoja atlikti defibriliaciją per 3–5 min. Idealus laikas – mažiau kaip per 3 min. Tokia būtų siekiamybė. Galima atgaivinti ir vėliau pradėjus gaivinimą: po 10 ar net 30 min., tačiau tokiu atveju prasideda negrįžtami pakitimai smegenyse. Smegenys yra jautriausias organas hipoksijai – deguonies trūkumui.

Tačiau defibriliatorius pats nieko nepadarys, jei šalia nebus apmokyto žmogaus. Nors naudotis defibriliatoriumi nėra sunku: aparatas kalba lietuviškai, pasako, ką ir kada daryti. Jis yra kaip gaivinimo vedlys.

Patikėkite, į mūsų ligoninę atveža daug atgaivintų žmonių. Būna, kai mūsų skyriuje guli keturi atgaivinti pacientai, kartais atveža po du per dieną, o kartais jų nepasitaiko ir visą savaitę.

Kas yra defibriliatorius ir kada jį naudoti?

Automatinis išorinis defibriliatorius (AID) – kompiuterizuotas defibriliatorius, gebantis nustatyti žmogaus širdies veiklą ir, jei reikia, skiria elektrinį impulsą, kuris atkuria normalų širdies darbą. Šis aparatas žodinėmis komandomis nurodo gaivinimo seką. Belieka tik klausyti ir vykdyti jo komandas. Automatinis išorinis defibriliatorius tiksliai nustato nukentėjusiojo širdies ritmą ir defibriliuoti leidžia tik tada, kai defibriliacija yra reikalinga.

Juo gali naudotis ne tik medicinos darbuotojai, bet ir bet kuris visuomenės narys. Visame pasaulyje defibriliatoriaus buvimo vieta sutartinai žymima AED raidėmis (angl. Automatic External Defibrillator).

Defibriliatoriaus prireikia tada, kai ant žemės parkritęs žmogus visiškai nereaguoja kalbinamas ir nekvėpuoja. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau aparatą įjungti ir vykdyti visus jo žodinius nurodymus. Šiuolaikiniai defibriliatoriai kalba lietuviškai ir nurodo, ką reikia daryti. Skaitmeniniu ryšiu defibriliatorius galima susieti su GMP dispečerine, atidarius AID stendą, signalas apie defibriliatoriaus panaudojimą bus perduotas automatiškai. Tai leistų dispečeriui operatyviai išsiųsti GMP brigadą į nelaimės vietą.

Metus Klaipėdos jūrininkų ligoninėje veikiantis infarktų klasteris gali džiaugtis gerais veiklos rezultatais. Ligoninėje, kuri ir iki tol buvo pripažinta širdies bei kraujagyslių ligų gydymo lydere Vakarų Lietuvoje, pradėjus veikti klasteriui gelbėta beveik penktadaliu daugiau ūminį miokardo infarktą patyrusių žmonių, o mirtingumas nuo šios ligos buvo mažiausias, lyginant su kitais keturiais – Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių klasteriais.    

Klaipėdos krašto vyriausioji kardiologijos specialistė, Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė, paprašyta apibendrinti klasterio veiklos rezultatus, sakė, kad labiausiai dėl jo atsiradimo laimėjo pacientai.

„Na o mums, beveik niekas nepasikeitė. Ir iki klasterio įkūrimo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje infarkto ištiktiems žmonėms teikdavome skubią intervencinę pagalbą 24 valandas per parą, vykdavome savo reanimobiliu atsigabenti pacientų iš rajono ligoninių ir stengėmės kuo skubiau suteikti šiuolaikišką pagalbą. Tačiau ministerijai įkūrus klasterius ir įsakymu reglamentavus veiklos sritis bei pareigas, su mumis kur kas glaudžiau pradėjo bendradarbiauti Vakarų Lietuvos ligoninės. Didžiulę reikšmę turėjo nustatyta aiški logistika ir atsakomybė už pacientą. Užkirstas kelias laisvoms gydytojo interpretacijoms, kas ir kaip turėtų gydyti pacientą, susirgusį ūminiu miokardo infarktu. Sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra aiškiai nurodytos kiekvieno pareigos ir atsakomybė, laikas, per kurį turi būti suteikta pagalba. Žinoma, tai davė rezultatų“, – džiaugėsi D. Jarašūnienė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė pradėjus veikti klasteriui per metus priėmė maždaug 19 proc. daugiau infarkto ištiktų žmonių nei per tą patį laikotarpį užpernai.

„Šis skaičius rodo ne tai, kad padaugėjo infarktų, o tai, kad ligoniai žymiai greičiau pasiekė aukščiausio lygio pagalbos centrą ir buvo išgelbėta daugiau gyvybių, daugiau širdies raumens. Tikimės, kad šiems žmonėms padėjome pagerinti gyvenimo kokybę“, – džiaugėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Tačiau, kad ir kaip stengiamasi, pagrindine problema gydant ūminius infarktus vis dar išlieka laikas, per kurį pacientas patenka į Jūrininkų ligoninę, kur jam atveriama širdies kraujagyslė. Nuo pirmojo kontakto su mediku, pacientui užsikimšusi kraujagyslė turėtų būti atverta ne vėliau, nei per dvi valandas.

„Miokardo infarkto gydyme svarbūs trys dalykai: laikas, laikas ir dar kartą laikas. Kas sudaro laiką nuo infarkto simptomų pradžios iki kraujagyslės atvėrimo? Pirmiausia – žmogiškasis faktorius. Svarbu, kad pacientas pats atpažintų pirmuosius ligos simptomus. Čia labai svarbus visuomenės švietėjiškas darbas. Antra, svarbu kaip skubiai dirba greitosios medicinos pagalbos ir artimiausios  ligoninės specialistai, per kiek laiko žmogus pristatomas į pagrindinį angioplastikos centrą. Trečias laiko komponentas – kaip greitai pagalbą suteikiame Jūrininkų ligoninėje. Turėčiau pasakyti, kad visuose trijuose etapuose galima siekti žymiai geresnio rezultato“, – sakė D. Jarašūnienė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje buvo surengtas susitikimas su regiono ligoninių ir greitosios medicinos pagalbos specialistais bei aptarta, kaip sutrumpinti ligonio patekimo į Jūrininkų ligoninę laiką.

Pagal nustatytą tvarką tiesiai į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ūmaus miokardo infarkto ištiktus pacientus greitosios medicinos pagalbos automobiliai veža iš Plungės, Kretingos,  Gargždų, Neringos, Skuodo.

Pacientai iš Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių ir Mažeikių, greitosios pirmiausiai vežami į rajono ligoninę, kur atliekama trombolizė, stabilizuojama būklė ir tik vėliau žmogus reanimobiliu pervežamas į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

„Nors tarp Šilutės ir Klaipėdos palyginti nedidelis atstumas, dėl kelio ypatumų, automobilis negali važiuoti labai greitai. Tas pats yra ir su Skuodu. Pavyzdžiui pacientai iš Šilalės, nors atstumas ir didesnis, kartais atvežami tiesiai į Klaipėdą, nes miestelis yra šalia autostrados. Jei visur būtų greitkeliai, pacientai žymiai greičiau patektų į Jūrininkų ligoninę ir aplenktų atraminėmis šioje pagalbos schemoje vadinamas ligonines“, – pasakojo D. Jarašūnienė.

Tačiau, kaip minėjo kardiologė, paciento pervežimas yra tik viena detalių, iš ko susideda visas pagalbos laikas.

Pasitarime su kolegomis iš rajono ligoninių buvo išsakyta nuomonė, kad reikia šviesti ne tik visuomenę, bet ir medikus. Klaipėdos jūrininkų ligoninės kardiologai įsipareigojo surengti mokymus greitosios medicinos pagalbos stočių medikams.

„Rajonų greitosiose daug kur dirba vidurinysis medicinos personalas. Jam reikalingi mokymai, kaip atpažinti ne visada klasikiniais simptomais pasireiškiantį ūminį miokardo infarktą. Manau, tokie mokymai bus tikrai naudingi, gelbstint žmonių gyvybes“, – vylėsi D.Jarašūnienė.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėjęs veikti specializuotas Infarkto centras garantuos operatyvesnę pagalbą visos Vakarų Lietuvos gyventojams, kuriuos ištiko ūminis miokardo infarktas.

Mažins mirtingumo rodiklius

Lietuvoje gydymo įstaigose nuo ūminio miokardo infarkto miršta 10–12 proc. visų ligonių, o pažangiose ES valstybėse – 6–7 proc. Iki 2020 metų mūsų šalyje mirtingumą nuo šios ligos norima sumažinti iki 5–7 procentų. Kad būtų galima tinkamai valdyti pacientų srautus, sureguliuoti visų sveikatos priežiūros įstaigų grandžių darbą, Lietuvoje įkurti infarkto centrai.

Kaip teigė Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji kardiologijos srities specialistė Klaipėdos kraštui Dalia Jarašūnienė, dabar, įtarus infarktą, ligonis iš bet kurio Klaipėdos apskrityje esančio miestelio per dvi valandas privalo patekti į miokardo infarkto gydymo centrą Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kurioje visą parą ir švenčių dienomis veikia intervencinių kardiologų postas.

Gelbės operatyviau ir efektyviau

„Žengėme žingsnį į priekį, kad iš Gargždų, Kretingos, Palangos, Plungės, Šilutės ligoniai, kuriuos ištiko miokardo infarktas, bus nugabenti tiesiai į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, jau nebeužsukant į rajoninę gydymo įstaigą“, – pasakojo D.Jarašūnienė.

Anot jos, į artimiausią gydymo įstaigą pacientas gali būti nuvežtas tik tada, kai pirmąją medicinos pagalbą teikiantys medikai pamato, kad žmogui ilga kelionė pavojinga, kad būtinos neatidėliotinos priemonės paciento būklei stabilizuoti.

Infarktui ištikus atokesnių rajonų – Telšių, Mažeikių, Tauragės – gyventojus pirmiausia būtina gabenti į rajonų centrines ligonines, ten suteikus būtinąją pagalbą, atlikus trombolizę per 24 val. atgabenti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

Iki šiol pacientai, ištikti miokardo infarkto, visada pirmiausia būdavo gabenami į artimiausią gydymo įstaigą ir tik sulaukus iš uostamiesčio atvykusio reanimobilio pervežami į Klaipėdos jūrininkų ligoninę.

Anot D.Jarašūnienės, Klaipėdos krašte ūminio infarkto ištiktiems pacientams pagalba neblogai būdavo suteikiama ir iki šiol.

„Tačiau, matant esamą situaciją, kilo idėjų, kaip tai daryti dar efektyviau: optimizuoti greitosios medicinos pagalbos automobilių darbą ir sutrumpinti laiką nuo simptomų atsiradimo iki kraujagyslės atvėrimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Kardiologė akcentavo, kad patyrus infarktą svarbi kiekviena minutė: kuo greičiau žmogus pateks į modernios įrangos, diagnostikos ir gydymo priemonių turintį centrą – tuo daugiau galimybių sugrąžinti jam visavertį gyvenimą. Per dvi auksinėmis vadinamas valandas operatyviai suteikta kvalifikuota pagalba ne tik mažina mirčių nuo ūmaus miokardo infarkto skaičių, bet ir saugo darbingo amžiaus žmones nuo neįgalumo.

Simptomai – aiškūs

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per metus gydoma apie 600 pacientų, kuriuos ištiko ūmus miokardo infarktas. Konstatavus šį susirgimą intervencinės procedūros, kai mechaniškai atveriama širdies kraujagyslė išplečiama balionėliu ar implantuojamas stentas, neatliekamos tik retais atvejais, kai žmogų kamuoja sunkios gretutinės ligos – onkologija, psichikos sutrikimai, žmogus kraujuoja.

„Pirmos dvi valandos tokiems ligoniams yra lemtingos. Deja, mūsų įstaigoje tokių žmonių, kurie spėja į medikus kreiptis šiuo svarbiu laikotarpiu, yra tik apie 15–20 proc.“, – apgailestavo kardiologė.

D.Jarašūnienė pabrėžė, kad tik labai retais atvejais, pacientui net nespėjus paskambinti į greitąją, jį ištinka staigi mirtis.

„Vis dėlto dauguma žmonių jaučia pirmuosius simptomus: skausmą už krūtinkaulio, kuris pereina į kaklą, petį ar ranką. Skausmas trunka kelias minutes, žmogų išpila prakaitas. Jei toks skausmas tęsiasi daugiau nei 15 minučių ir vis stiprėja, būtina skambinti į greitąją. Tai – klasikiniai infarkto simptomai“, – aiškino medikė.

Jos teigimu, po 20 minučių, užsikimšus kraujagyslei, jau vyksta miokardo – širdies raumens – nekrozė. Tai reiškia, jog širdies raumuo pradeda žūti.

Gelbsti švietimas ir sąmoningumas

Pašnekovė pabrėžė, jog ne tik medikai, bet ir patys žmonės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę: pajutę pirmuosius infarkto simptomus, nedelsti, bet kuo greičiau kreiptis į medikus, kad specialistai dar turėtų galimybę jį gydyti.

D.Jarašūnienė aiškino, kad svarbiausia – spėti laiku atverti širdies kraujagyslę ir širdies raumenį kuo ilgiau išlaikyti gyvybingą.

Skyriaus vedėja įsitikinusi – nuo kardiologijos klasterio efektyvumo neatsiejamas ir žmonių švietimas.

„Apie infarkto riziką būtina šviesti ne tik vyresnio amžiaus asmenis, kurie dažnai jau žino, kad serga širdies ligomis, bet ir jaunus žmones. Jiems reikia priminti apie profilaktiką, sveiką gyvenimo būdą, kad šių problemų būtų išvengta arba jos būtų diagnozuotos kuo vėlesniame amžiuje“, – sakė D.Jarašūnienė.